Kontrabanda-kontrolė ir prevencija Lietuvoje

TURINYS:

ĮVADAS 3

1. KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990

–2004 m. 4

1.1. Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės 4

1.2. Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės

sieną 10

2 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO

YPATYBĖS 13

2.1. Alkoholinių gėrimų kontrabanda 13

2.2. Tabako gaminių kontrabanda 17

2.3. Narkotinių medžiagų kontrabanda 18

3. KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOS

RUOŽUOSE 21

3.1. Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos

Kaliningrado sritimi 21

3.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos

Respublika 24

3.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste 25

3.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio ttransporto užkardymas 28

IŠVADOS 33

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 35

ĮVADAS

Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija,

Lietuvoje žinoma nuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradus

valstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčius

bei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda ir

kontrabandos kontrolės bei prevencijos problema. Kontrabanda, dažniausiai

įvardijama kaip neteisėtas prekių (ar kitų daiktų) gabenimas per valstybės

sienas ir kaip teisės pažeidimas, yra žinoma visose valstybėse. Jos

paplitimą lemia daugybė aplinkybių (valstybės ekonominė būklė, kainų

skirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan.), todėl ir taikomos

prevencinės ppriemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėra

tapatūs.

Nors kontrabanda padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą Lietuvos

Respublikoje galima nustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimų

duomenimis, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio ar net

trečdalio nesumokamų mokesčių ar kitų įmokų.

Darbe atskleidžiamos šio laikotarpio kontrabandos gabenimo

priežastys, būklė ir dinamika, akcentuojant alkoholinių gėrimų, tabako

gaminių, narkotinių medžiagų kontrabandą; nagrinėjami jos gabenimo per tam

tikrus valstybės sienos ruožus, Klaipėdos jūrų uostą ir geležinkelį

aspektai.

KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990 –2004 m.

5 Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės

Vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių – sustabdyti

nusikalstamumo plitimą ekonomikos sferoje. Bendriausia prasme šiuos

nusikaltimus galima apibūdinti kaip nusikalstamus veiksmus, kuriais

kėsinamasi į valstybės ir gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę,

ūkinę, komercinę, finansinę veiklą bei intelektualinės veiklos produktus.

Nusikaltimus ekonomikai lemia įvairios aplinkybės. Pirmiausia tai

bendro pobūdžio nusikalstamumo priežastys: objektyvūs pereinamojo

laikotarpio prieštaravimai; sudėtinga šalies ekonominė, socialinė, padėtis;

greiti kultūrinės, politinės, teisinės sistemų pasikeitimai. Šių

nusikaltimų pagausėjimą iš dalies lėmė ir nevisiškai pavykęs ekonomikos,

žemės ūkio, finansų sistemos reformų vykdymas, turto privatizacija, taip

pat socialinės teisinės kontrolės stoka, įskaitant teisinio reguliavimo,

nusikaltimų prevencijos, teisėsaugos institucijų veiklos trūkumus, laiku

neatskleidžiant bei tiriant nusikaltimus.

Vienas iš nusikaltimų ekonomikai yra kontrabanda.

Išskirtume šias kontrabandos priežastis:

1. Rinkos pusiausvyros nebuvimas. Tokia situacija tradiciškai susiklosto

planinio reguliavimo ekonomikos šalyse, kai prekės gamintojai ir

pardavėjai negali patenkinti prekių paklausos, nes nustatoma prekės

kaina būna per žema ir neatitinka rinkos pusiausvyros kainos. Kitaip

tariant, prekės kaina yra tokia, kad prekių kiekis, kurį pardavėjas

nori parduoti, yra nepakankamas palyginti su tuo, kurį nori įsigyti

pirkėjai.

2. Strateginės politikos nebuvimas. Vyriausybėms neturint atitinkamos

patirties, pakankamai sudėtinga nustatyti aiškią mokesčių, muitų ir

apskritai ūkio vystymo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų

prekių paklausa tam tikru laikotarpiu gali būti nepatenkinama. Be to,

ši paklausa negali būti patenkinama ir teisėtai įvežtomis prekėmis.

Tai sukuria sąlygas kontrabandinei veiklai.

3. Kainų kitimas. Paprastai kainos kyla netolygiai, o jų kilimą be

objektyvių priežasčių skatina ir subjektyvios priežastys, pavyzdžiui,

žmonių lūkesčiai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad kainos skirtingose

šalyse didėja nevienodu tempu, atsiranda rinka realizuoti kontrabandos

prekes. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje 0,5 I talpos degtinės

butelis kainavo apytikriai 3,5 Lt, t. y. tris kartus pigiau nei

Lietuvoje.

4. Darbo rinkos nesuderinamumas. Kontrabandos, kaip ir daugelio kitų

ekonominių nusikaltimų, motyvacija yra savanaudiškumas – siekis gauti

turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Kai kurie teisės pažeidėjai

kontrabandos nusikaltimus daro dėl skurdo, nes neturi minimalių

gyvenimo sąlygų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 16 proc.

visų gyventojų. Apskritai darbo rinkoje beveik visada pasiūla viršija

paklausą, todėl dalis asmenų negalėdami įsidarbinti bando gauti pajamų

ir neteisėtai.

5. Dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos

institucijos į kitą.

6. Nepakankamas muitinės ir pasienio policijos, kitų pasienyje dirbančių

institucijų techninis aprūpinimas (trūksta modernių svarstyklių,

vaizdo kamerų ir t. t.).

7. Neoperatyvi mmuitinio tranzito procedūrų kontrolė. Kai kurie muitinės

ir pasienio

policijos pareigūnai aplaidžiai atlieka pareigas, o dažnai net

nusikalsta.

8. Nepakankama prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos

kontrolė.

Tai sudaro sąlygas realizuoti kontrabandines prekes vidaus rinkoje,

neišvežti eksportui skirtų prekių gamintojams. Prekės, suklastojus

dokumentus, neišvežamos iš šalies,

bet pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) iš valstybės

biudžeto atsiimamas.

9. Spragos teisės norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, įvairiai nustatinėjama

kontrabandos dalyko vertė: vienose bylose pagal daiktų (prekių)

muitinę vertę, kitose –

pagal rinkos kainas ir pan.; vienais atvejais apsiribojama įvairiausių

firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės kainą, kitais – tardymo

institucijos skiria prekines ekspertizes.

10. Nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.

Pavyzdžiui,

“apklausus 995 Lietuvos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių

moksleivius, beveik pusė

(49 proc.) iš jų atsakė, kad užsiimtų kontrabanda, jei nebūtų kitos

išeities, dar 15 proc.

tikriausiai pasinaudotų šia galimybe. Tik ketvirtadalis respondentų

pareiškė, jog niekada neužsiimtų tokia veikla. 99 proc. apklaustųjų

moksleivių apie kontrabandą sužino iš žiniasklaidos.“ [1, p27 p.].

Palyginus kontrabandos nusikalstamumo būklę Baltijos valstybėse 1993-

2003 m., matyti, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje buvo daug

didesnis nei kitose Baltijos valstybėse. Suprantama, absoliutūs dydžiai

nevisiškai apibūdina nusikalstamumo būklę, todėl tikslinga palyginti jį,

remiantis ir nusikalstamumo koeficientu. Statistikos duomenys rodo, kad

1998 m. Lietuvoje ggyveno 3 705 500 gyventojų, Latvijoje – 2 479 648, o

Estijoje – 1 454 230 gyventojų. Kontrabandos nusikaltimų koeficientas

Lietuvoje 100 000 gyventojų buvo 3,157, Latvijoje – 2,581, o Estijoje –

2,956. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mažesnis kontrabandos nusikaltimų

koeficientas buvo tik Latvijoje. ( Naujesnių duomenų nepavyko gauti).

1 pav.: Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika Baltijos

valstybėse. [1]

[pic]

Darytina išvada, jog tokie skirtumai atsirado todėl, kad:

1. Lietuvoje yra daugiau gyventojų nei Estijoje ar Latvijoje.

2. Lietuvos geopolitinė padėtis palankesnė kontrabandos gabenimui.

3. Lietuvos pasienio teisėsaugos institucijų darbas yra geresnis ir

daugiau atskleidžiama kontrabandos atvejų.

Vidutiniškai per metus 1990 -2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114

kontrabandos nusikaltimų.

Konstatuotina (žiūr. 2 pav.), kad daugiausia užregistruotų

kontrabandos nusikaltimų Lietuvoje buvo 1995 m., 1996 m. ir 2002 m. –

atitinkamai 230, 225 ir 204. Tačiau dėl kontrabandos nusikaltimų didelio

latentiškumo tvirtinti, kad tais metais kontrabandos nusikaltimų buvo

padaryta daugiausia, negalima.

Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių galėjo

lemti įvairūs veiksniai:

1. Aktyvios teisėsaugos institucijų pastangos. Pavyzdžiui, siekiant

užkardyti spirito, alkoholinių gėrimų, tabako, vario ir jo

laužo, naftos ir jos produktų, cukraus ir kitų

prekių kontrabandą, 1996 m. balandžio mėn. buvo organizuota ir

įvykdyta operacija

„Siena-2″. Operacijos plane numatytas priemones vykdė Policijos

departamento

Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ENTT),

Kriminalinės paieškos, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo

tarnybos (toliau – ONTT) bei Kelių, Viešosios ir Apsaugos

policijos tarnybų, Pasienio policijos departamento pareigūnai.

Operacijos metu buvo tikrinami muitinės sandėliai, vykdoma

operatyvinė kontrolė, pagal pasienio zonos perimetrą atlikta

operacija „Automobilis“. 14 operatyvinių grupių vykdė transporto

ir krovinių kontrolę šalies keliuose. Be to, po 1996 m.

balandžio 29 d. pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Prezidentą

Policijos departamentas ėmėsi papildomų operatyvinių priemonių

išaiškinti asmenis, įvežančius ir gabenančius per šalį spiritą,

alkoholinius gėrimus, taip pat spirito saugojimo ir realizavimo

bei falsifikuotos degtinės ggamybos ir realizavimo vietas. Būtent

vykdydami šias priemones pareigūnai išaiškino 33 spirito

kontrabandos atvejus, aptiko 247 400 I spirito, išaiškino 18

alkoholinių gėrimų kontrabandos faktų, iš jų gaminimo vietų

paėmė per 26 800 I alkoholinių

gėrimų. Taip pat buvo išaiškinta 370 spirito laikymo vietų, iš

kurių buvo paimta per

79 000 I spirito. Iš viso paimta 326 400 I spirito ir 256 200 I

alkoholinių gėrimų.

2 pav. Užregistruoti kontrabandos nusikaltimai Lietuvoje[2]

[pic]

2. Teisės aktų pakeitimai. „1996 m. liepos 17 d. įįsigaliojo BK 310

straipsnio 2 ir 3

dalys, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedenatūruoto

etilo alkoholio,

denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, taip pat

jų skiedinių (mišinių)

gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą,

neturint leidimo,

bei ATPK 177 straipsnis, kuriame numatyta administracinė

atsakomybė už tą pačią

veiką, bet nedidelius kiekius. Šie ir kiti pakeitimai leido

policijos komisariatams

veiksmingiau panaudoti turimą operatyvinę informaciją apie

asmenis, kurie laikė,

gabeno ir realizavo gryną bei skiestą spiritą, o operatyviniai

veiksmai šių asmenų

atžvilgiu leido išaiškinti daugiau kontrabandą gabenusių

asmenų.“ [1, p. 30].

Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika rodo, kad kontrabandos

nusikaltimų nuo 1996 m. laipsniškai mažėjo, 1998 m. padėtis stabilizavosi

ir per kalendorinius metus vidutiniškai užregistruota per 100 nusikaltimų.

Tačiau taip pat pastebimas staigus kontrabandos atvejų skaičiaus kilimas

2002 m. tačiau vėliau šis skaičius ima vėl mažėti ir stabilizuojasi.

Kontrabandos paplitimui ir kitimui 1990 -2004 m. įtaką darė šie

veiksniai:

1. Kontrabandininkai stengėsi gabenti kontrabandos prekių kiekį,

kurio vertė neviršija 100 minimalaus gyvenimo lygių (toliau

MGL) ir neužtraukia baudžiamosios aatsakomybės.

2. Nusikalstamos grupuotės keitė savo veiklos pobūdį,

kontrabandos formos tapo rafinuotesnės: nuo elementaraus

neteisėto prekių pergabenimo per valstybės sieną pereita prie

sunkiau išaiškinamų veiklų, kurioms išaiškinti reikėjo daugiau

laiko bei kompetentingo visų kontrolės institucijų darbo.

3. Buvo keičiami teisės aktai.

Pagrindiniai veiksniai, darę didžiausią įtaką kontrabandos nusikaltimų

išaiškinamumui Lietuvoje per 14 Nepriklausomybės metų yra šie:

1. Stiprinama valstybės sienos apsauga, vykdomos kompleksinės

prevencinės operacijos. 1998 m. buvo nuosekliai įgyvendinamas

„ Veiksmų planas Lietuvos rytinei sienai stiprinti“, didelį

dėmesį skiriant Lietuvos ssienai su Baltarusija, nes vėliau

turėjo tapti išorine Europos Sąjungos siena. 1998 m.

Baltarusijos pasienyje darbą pradėjo 3 naujos užkardos,

atidarytas naujas modernus valstybės sienos perėjimo punktas,

baigti projektavimo darbai ir pradėta nauja kontrolės punkto

Šalčininkuose statyba. Taip pat buvo vykdoma Lietuvos

Respublikos sienos ruožo su Baltarusijos Respublika ir

Rusijos federacija demarkavimo 1999 –2001 m. programa.

2. Tardyminių veiksmų kvalifikacijos problema. Net ir suradus

prekes be kilmės dokumentų, tardymo praktikoje ne visada

pavyksta įrodyti, kad būtent kaltininkas jas neteisėtai

pergabeno per valstybės sieną.

3. Nusikaltimų registravimo ir išaiškinimo techniniai aspektai.

4. Dažnas institucijų, kurioms buvo pavesta kontrabandos

nusikaltimų kontrolė, kaitaliojimas.

5. Susižinojimo su užsienio valstybėmis problemos. Su daugelių

valstybių, iš kurių gabenama kontrabanda, neturima teisinės

pagalbos sutarčių.

6. Muitinės ir kitų pasienio pareigūnų materialinis techninis

aprūpinimas, skatinimas bei kvalifikacijos kėlimas.

Toliau išskirsiu pagrindines kontrabandos pasekmes:

1. Mažėja valstybės biudžeto pajamos. Įvežant prekes ir jas nelegaliai

parduodant, nemokami muitai, akcizų, pridėtinės vertės bei kiti

mokesčiai. Iš dalies dėl to valstybė susiduria su iždo sunkumai,

susijusiais su mokesčių didinimu, paskolomis ir pan. Tuo tarpu

priemonės, kurioms skiriamos papildomos lėšos kontrabandai

užkardyti, bandant pašalinti padarinius, o ne priežastis, ne visada

būna rezultatyvios.

2. Prarandama tiksli informacija apie gyventojų užimtumą, pajamas,

prekių srautus, kainas iir t.t. Šalyje realus nedarbo lygis gali

būti mažesnis, nei tai matyti iš oficialių duomenų, o gyventojų

pajamos didesnės, nei oficialiai deklaruojama. Taip pat sudėtinga

nustatyti tikslų kainų kitimo lygį: skaičiuojant prekių kainų

indeksus, galima atsižvelgti tik į oficialiai parduodamų prekių

kainas. Dėl netikslios informacijos sunku prognozuoti bei

kontroliuoti realaus prekių judėjimo, vartojimo, įtakos vietinių

prekių ar jų substitutų gamintojams procesus.

3. Dėl tikslios informacijos stokos iš dalies prarandama galimybė

realiai kontroliuoti ekonominius procesus. Tiksliai neįvertinus BVP

pokyčių gali būti priimami klaidingi sprendimai, bandant paskatinti

ekonomikos judėjimą iš recesinio tarpsnio.

4. Didėjant kontrabandos mastams, iš dalies mažėja pasitikėjimas

valdžios institucijomis, o tai gali skatinti ir kitus asmenis

užsiimti nelegalia veikla.

5. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas.

Legalia veikla užsiimantys ūkio subjektai negali konkuruoti su

kontrabandos prekėmis, nes šios yra neapmokestinamos ir todėl

pigesnės. Teisėtai gaminamų prekių paklausa sumažėja nelegaliai

įvežamų ir realizuojamų prekių sąskaita.

Atsižvelgiant į kontrabandos nusikaltimų priežastis, būklę, dinamiką

ir pasekmes, darytina išvada, jog reikalingas visas kompleksas prevencinių.

Turi būti:

1. Stiprinamas muitinių ir kitų pasinio institucijų materialinis

techninis aprūpinimas.

2. Pildoma informacija apie potencialius kontrabandos organizatorius

ir vežėjus, teikiama informacija atitinkamoms kontrolės

institucijoms, analizuojama nusikalstamų grupuočių veikla bei

transnacionalinis ryšys.

3. Stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų, užkardančių

kontrabandos nusikaltimus.

4. Stiprinamas bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis.

5. Kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumas ir tyrimas turi būti

pavestas muitinės tarnyboms, o prokuratūra turėtų kontroliuoti bei

vadovauti ikiteisminiam tyrimui.

6. Tobulinami teisės aktai, kuriuose numatytas kontrabandos dalyko

vertės nustatymas ir pan.

6 Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną

„Kontrabanda pagal BK 312 straipsnį objektyviai pasireiškia prekių

(daiktų) gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų

muitinei, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus ar

gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės

deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Kaip kvalifikuojantis požymis yra

numatytas daiktų gabenimas ne per muitines.“ [1, p 41].

1. Dažnokai pasitaikantis kontrabandos gabenimo būdas – kontrabanda,

gabenama ne per muitinės pasienio kontrolės punktus ir per juos,

nepateikiant prekių muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios

kontrolės. Nagrinėjant kontrabandą, gabenamą ne per muitinės pasienio

kontrolės punktus, pastebima tendencija, kad mažėja pavienių asmenų,

gabenančių kontrabandos prekes. Kontrabandos gabenimu daugiausia

užsiima organizuotos grupės. Didelis išaiškintų nusikaltimų, susijusių

su spirito, alkoholinių gėrimų kontrabanda, laikymu ir realizavimu,

skaičius rodo, kad aktuali šių nusikaltimų užkardymo problema.

2. „Iš 284 anketuotų baudžiamųjų bylų nustatyta 168 atvejai, kai

kontrabanda

buvo gabenta per muitines ar muitinių postus, o tai sudarytų 59 proc.

visų nustatytų

atvejų.“ [1, p. 41]. Daiktai per muitinės postus dažniausiai gabenami

paslėpti vietose,

kurias sunku aptikti (kelių transporto priemonėje,

traukinyje, muitinės teritorijoje, drabužiuose, krepšyje, rankinėje,

knygose, tarp kitų legaliai vežamų daiktų ir t. t.). Taip gabenama 38

proc. kontrabandos; 33 proc. sudaro kontrabandos gabenimas išvengiant

muitinės kontrolės (neturint leidimo ir ne per muitines ar jų postus,

pareigūnams praleidus kontrabandą ar pan.); 22 proc. – naudojant

suklastotus dokumentus (važtaraščius, deklaracijas, sutartis,

licencijas, sąskaitas-faktūras); 5 proc. – prekių įvežimas ir

neišvežimas iš Lietuvos Respublikos; 2 proc. – pateikiant vienus

dokumentus, vežamos kitos prekės (pateikiami važtaraščiai,

deklaracijos, kt. dokumentai).

Išanalizavus muitinės pasienio kontrolės postuose sulaikytą

kontrabandą, galima konstatuoti, kad dažniausiai gabenama kontrabanda

stambiu mastu. Sulaikius stambią kontrabandą, dažnai nustatomi dokumentų

klastojimo, pasienio pareigūnų papirkimo atvejai. Būtent tokio pobūdžio

kontrabanda daro daugiausia žalos šalies ūkio sistemai. Beje, stambi

kontrabanda tampa vis labiau organizuota. Dėl diegiamų modernių pasienio

apsaugos priemonių jos praktiškai negalima vykdyti be pasienio policijos ar

muitinės pareigūnų pagalbos. Pavieniai nedidelės kontrabandos vykdytojai

praktiškai nepajėgūs konkuruoti su organizuotomis kontrabandą vykdančiomis

grupuotėmis.

Būtų galima išskirti kontrabandos gabenimo būdus, kai ji gabenama per

muitinės kontrolės postus:

2.1. Įvežamo kkrovinio muitinės dokumentų (TIR Carnet knygelės ir kt.),

muitinės pažymų (spaudai, plombos) klastojimas, dokumentuose nurodomas daug

mažesnis įvežamų prekių kiekis, prekės deklaruojamos ne tuo kodu, didele

dalimi sumažinama įvežamų prekių vertė, panaudojamos tos pačios sąskaitos-

faktūros, krovinio pervežimo dokumentai, prisidengiama labdara,

manipuliuojama krovinio svoriu, nedeklaruojamas prekių antsvoris ir pan.

Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį lydinčiais

dokumentais, o į Lietuvos Respubliką įvežamos jau suklastojus dokumentus

-nurodžius kitas prekes.

Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį

lydinčiais dokumentais, o į Lietuvos respubliką įvežamos jau suklastojus

dokumentus –nurodžius kitas prekes.

Tranzitiniai kroviniai gabenami teisėtai, o dokumentai klastojami vėliau:

fiktyviai užbaigiamos muitinio tranzito procedūros, prekės paliekamos

Lietuvoje, muitinės postuose pažymėjus apie jų išvežimą.

Kontrabandinės prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais

(mediena,

metalo laužu, biriomis medžiagomis), paslepiamos tuo tikslu įrengtose

slėptuvėse

(kontrabanda gabenama įrengtuose dvigubuose automobilių puspriekabių

dugnuose arba sutrumpintose puspriekabėse, vagonų angose), tarp kitų

deklaruojamų prekių ir pan. Šiais atvejais realiausia aptikti kontrabandą,

jei pasienyje turima operatyvinės informacijos apie rengiamą pergabenti

kontrabandos krovinį.

Įvežamos cheminės medžiagos, kurios atitinkamu būdu apdorojamos ir

panaudojamos pagal kitą paskirtį. Pavyzdžiui, įvežti naftos produktai

maišomi su

dideliu kiekiu benzino ir rrealizuojami kaip benzinas, tačiau muitas ir kiti

mokesčiai nemokami arba mokami daug mažesni. Panašiu būdu įvežamas ir

spiritas. Spiritas turi papildomą amoniako, citrinos kvapą ir deklaruojamas

kaip priedas, naudojamas parfumerijos ar buitinės chemijos pramonėje,

įpylus į kvapųjį spiritą papildomų reagentų, gaunamas spiritas be pašalinių

kvapų, iš kurio gaminamas alkoholis nelegaliai prekybai.

Paperkami muitinės ir pasienio tarnybų pareigūnai. Šiuo būdu gabenami ypač

stambūs kontrabandiniai kroviniai (pavyzdžiui, 1-2 t alkoholinių gėrimų).

Kartais patys muitininkai vengia atidarinėti plombuotas automašinas su

kroviniais, motyvuodami tuo, kad jie turi teisę tikrinti pasirinktinai iki

10 proc. visų pilnų krovininių automobilių. Pasitaiko atvejų, kai

netikrinamos krovininių automobilių kabinos arba lengvosios mašinos

tikrinamos formaliai. Be to, nedidelės kontrabandos sulaikymo atveju

pareigūnai vengia rašyti protokolą, kadangi jį surašius po pamainos (laisvu

nuo darbo metu), dažnai su nuosavu transportu jiems tenka vežti į muitinę

sulaikytą krovinį ir atiduoti jį į sandėlį. Nuo 1997 m. vasario 5 d.

Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 43 muitinės postų

pareigūnams tarnyboje buvo uždrausta turėti užsienio valiutos, alkoholinių

gėrimų, mobilaus ryšio telefonus, kitų tarnyboje nereikalingų daiktų ir

didesnę nei 1 MGL Lt pinigų sumą, taip pat būti muitinės poste ne tarnybos

metu ir muitinės postų teritorijoje laikyti nuosavus automobilius. STT nuo

1997 m. iš aiškino ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn 26 pasienio

policijos ir 19 muitinės pareigūnų. 2000 m. buvo sulaikyta 12 Klaipėdos

teritorinės muitinės pareigūnų, kaltinamų įvykdžius kontrabandos

nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad autotransporto priemonės muitinėse

gali būti tikrinamos pasirinktinai, svarstytina galimybė periodiškai

atlikti kontrolinį autotransporto priemonių patikrinimą jau įvažiavus į

Lietuvos Respublikos teritoriją, tuoj po muitinės procedūrų užbaigimo.

Teigiamai vertintume naujų darbuotojų skyrimo į pareigas derinimą su STT.

Tokiu būdu sumažėtų galimybė įsidarbinti asmenims, įtariamiems

kyšininkavimu ir bendradarbiavimu gabenant kontrabandą.

Teisėtai įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio

gyvenvietėse. Pasienio policijos departamento duomenimis, darbo dienomis

vidutiniškai per parą vien tik per Kybartų pasienio kontrolės punktą iš

Kaliningrado srities į Lietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie

400 lengvųjų automobilių, pper Panemunės pasienio kontrolės punktą – 2 000-2

500 pėsčiųjų ir 600 lengvųjų automobilių. Poilsio ir švenčių dienomis

asmenų, vykstančių iš Kaliningrado srities į Lietuvą per šiuos kontrolės

punktus, padvigubėja. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1997 m.

kovo 6 d. Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos

Respublikos valstybės sieną, nustatymo“ 2 priede yra numatyta, kad vienam

keleiviui, vykstančiam per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per

tarptautinius oro ar jūrų uostus, galima įvežti 0,5 I degtinės ir likerio

gaminių, kitų stiprių alkoholinių gėrimų (išskyrus namų gamybos) bei 100

vnt. cigarečių arba 100 g tabako. Panaši situacija yra ir prie sienos su

Baltarusija, kur pagal judėjimo intensyvumą legaliai gali būti įvežta iki 3

650 but. stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių per parą. Taip teisėtai

įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio rajonuose.“ [1,

p.44].

7 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO YPATYBĖS

„Pagal BK nuostatas, kontrabandos dalyku laikytina: prekės, pinigai,

meno vertybės, kiti privalomai pateiktini muitinei daiktai, šaunamieji

ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos, radioaktyviosios

medžiagos, kitos strateginės prekės, nuodingosios medžiagos, stipriai

veikiančios medžiagos, psichotropinės medžiagos, narkotinės medžiagos ir

prekursoriai.“ [1, p 45].

Pagal atlikto tyrimo rezultatus, dažniausiai yra gabenami: spalvotieji

ir juodieji metalai (vario laužas, aliuminio laužas), narkotinės priemonės

ir prekursoriai (aguonų šiaudeliai, opiumas, heroinas), maisto produktui

(cukrus, mėsos gaminiai, konservai, paukštiena, šaldyta žuvis, riešutai,

makaronai), alkoholiniai gėrimai (spiritas, degtinė, vynas), ttabakas ir jo

gaminiai, automobiliai bei kitos transporto priemonės, naftos produktai

(benzinas ir dyzelinis kuras), plačiai vartojamos prekės (drabužiai,

avalynė, parfumerija, buitinė technika, audinių kailiukai, vaisiai,

daržovės).

Nuo 1998 m. pagrindinę kontrabandos dalį sudarė alkoholiniai gėrimai,

tabako gaminiai, kuras ir maisto prekės. Atitinkamai didžiausią neigiamą

įtaką šalies ūkio sistemai darė alkoholio, tabako, kitų kontrabandos

prekių, įvertintų ypač mažomis kainomis, įvežimas. Pažymėtina, kad iš

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dažniausiai buvo gabenami degalai,

alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, cukrus; iš Baltarusijos –

alkoholiniai gėrimai, spiritas, cukrus, mėsos produktai; iš Latvijos

-spiritas, maisto produktai; iš Lenkijos – plataus vartojimo pramoninės

prekės, tabako gaminiai, didelis vaisių, daržovių kiekis; per Klaipėdos

jūrų uostą įvežamas spiritas, tabako gaminiai ir maisto produktai.

Labiausiai aktuali ir daugiausia žalos daro: alkoholinių gėrimų,

tabako gaminių, narkotinių medžiagų kontrabanda. Todėl šių prekių rūšių

gabenimo ir užkardymo ypatybes panagrinėsime detaliau.

8 Alkoholinių gėrimų kontrabanda

1995 m. sulaikyta 226 214,85 I kontrabandinio alkoholio, 1996 m. – 164

318,14 I, 1997 m.-39 264,70 I. Taigi statistikos duomenys rodo, kad nuo

1995 m. iki 1997 m. sulaikomo kontrabandinio alkoholio kiekis mažėjo, o

2001 m. nedaug padidėjo, bet vėliau vėl ėmė mažėti.

3 pav. Pasienio policijos sulaikyta alkoholio kontrabanda[3]

[pic]

Vokietijos tarnybų teigimu, nuo 1998 m. gruodžio mėn. iš Rostoko uosto

alkoholio (spirito) kroviniai gabenami per Latviją. Dažnai šie kroviniai

nelegaliai įforminami muitinėje ir neišvežami iš Latvijos Respublikos.

Vėliau kontrabandos

būdu juos bandoma įvežti į Lietuvą.

„1999 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybei sumažinus

alkoholio akcizo tarifus, dvigubai (nuo 379 iki 194) sumažėjo išaiškintų

alkoholio kontrabandos atvejų.1999 m. spalio mėn. antrojoje pusėje sumažėjo

alkoholio kontrabanda. 1999 m. lapkričio mėn. sulaikyta beveik 2,5 karto

mažiau kontrabandinės degtinės nei spalio mėn., bet spirito – beveik 5

kartus daugiau nei spalio mėn. ir 2 kartus mažiau nei rugsėjo mėn.

Pagal operatyvinius duomenis, 1999 m. spalio mėn. sumažėjo

kontrabandinio alkoholio, kontrabandinio spirito, falsifikuotos degtinės

(„pilstuko“) kainos juodojoje rinkoje. Sumažinus akcizo tarifus, padidėjo

respublikoje gaminamos degtinės realizacija. Pavyzdžiui, palyginus 1999 m.

rugsėjo mėn. su tų pačių metų lapkričio mėn., specialios paskirties AB

„Stumbras“ lapkričio mėn. realizavo produkcijos 2,3 karto, AB „Vilniaus

degtinė“ – net 5,4 karto daugiau. Iš viso 1999 m. rugsėjo-lapkričio mėn.

gamintojų akcizų įplaukos padidėjo apytikriai 113 000 000 Lt. Taigi akcizų

tarifų sumažinimas turėjo įtakos sumažėjusiam kontrabandinės degtinės

įvežimui. Dėl mažo pelno kontrabandinė degtinė nebuvo superkama ir gabenama

į centrinius Lietuvos rajonus, o realizuojama pasienio rajonuose. Tačiau,

priešingai nei buvo tikimasi, oficialiai įvežamos degtinės kiekis sumažėjo

tik nedaug.“ [1, pp 47 –48].

Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka:

Gabenamas per muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtų

konstrukcijų automobiliuose (kuro bakuose, dujų įrangos balionuose).

Didelis kiekis (nuo 1t iki 50 t) kontrabandinio alkoholio ir spirito

įvežamais krovininiais sunkvežimiais, geležinkelio transportu.

Kontrabandinis krovinys dažnai užkraunamas kitomis pprekėmis (pvz., mediena,

metalo laužu) ir įforminamas kaip tranzitinis.

Gabenamas per pasienio kontrolės punktus, suklastojus dokumentus arba net

susitarus su pasienio ir muitinės pareigūnais. Pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

1994 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 1028, Pasienio policijos departamento

pareigūnai

negali patikrinti krovinio ir jo dokumentų, jei krovinys yra įvežamas su

muitinės plombomis. Be to, autotransporto priemonės muitinės kontrolės

postuose gali būti tikrinamos pasirinktinai.

Gabenamas per „žaliąją sieną“, plukdomas valtimis per upes. Tokiu būdu

dažniausiai nedideliais kiekiais (iki 50 I) gabena pavieniai asmenys,

negalintys tinkamai

sutvarkyti krovinio dokumentų.

Gabenamas traukiniais, autobusais arba pėsčiomis. Pagal operatyvinius

duomenis, vien Kaliningrado srityje tuo užsiima apie 5 000 Rusijos

Federacijos gyventojų,

gyvenančių pasienio su Lietuvos Respublika rajonuose. Į Druskininkus

traukiniu kasdien atvyksta iki 800 Baltarusijos piliečių, kurie vienu metu

įveža daugiau kaip 1500 butelių degtinės, apie 3 000 I vyno ir kitų

alkoholinių gėrimų. PPagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos

Vyriausybės Laikinąjį susitarimą „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių“,

asmenys, sulaukę 60 m., gali atvykti į Lietuvą be vizų. Pastebėta, kad

asmenys vyksta į užsienį, vėliau už atitinkamą mokestį „samdo“ užsienio

valstybių piliečius. Taip kelis kartus per parą pasipelnymo tikslu įveža

didelį alkoholinių gėrimų kiekį. Visus šiuos asmenis sulaikyti ar bausti

administracine tvarka nėra galimybės, kadangi per sieną leistinas gabenti

alkoholinių gėrimų kiekis neviršijamas.

Bausti asmenis už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą ar

realizavimą

pažeidžiant nustatytą tvarką yra sudėtinga, nes tokių alkoholinių gėrimų

realizavimą dažnai vvykdo fiziniai asmenys savo namuose. Norint užkardyti

šiuos pažeidimus, reikia imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą, tam nėra

parengtų modelių, policijos darbuotojai priversti savo lėšomis pirkti

kontrabandines prekes. Ypač sudėtinga imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą

kaimo vietovėse, kur prekyba vyksta tarp gerai pažįstamų žmonių.

„Atsižvelgdamas į prekių kiekius, kurie teisėtai pergabenami į

Lietuvos Respubliką ir vėliau neteisėtai realizuojami šalies rinkoje,

Pasienio policijos departamentas inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams,

vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“ 2 priedo

sąrašo pakeitimą iš viso uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką degtinės ir

likerio gaminius, kitus stiprius alkoholinius gėrimus, vyną, šampaną bei

alų be atitinkamo muito mokesčio nepriklausomai nuo šių prekių kiekio.

Manytume, kad būtų netikslinga visiškai uždrausti atskirų prekių gabenimą į

Lietuvos Respubliką be muito mokesčio.“ [1, p. 50].

Kadangi alkoholio gabenimu daugiausia užsiima Rusijos Federacijos ir

Baltarusijos Respublikos gyventojai, Policijos departamentas siūlė

nustatyti, kad kiekvienas užsienio pilietis (ne tik minėtų valstybių),

įvažiuodamas į Lietuvą, turėtų atitinkamą pinigų sumą pragyventi,

pavyzdžiui, 400 ar 600 Lt (arba kitos šią sumą atitinkančios

konvertuojamosios valiutos) kiekvienai parai. Tokias priemones taiko

daugelis kaimyninių užsienio šalių – Suomija, Lenkija ir kt. Pastebėtina,

kad po sėkmingų policijos operacijų, kai buvo sulaikomas didžiulis spirito

kiekis (po 50 t ir daugiau), šio verslo organizatoriai keitė taktiką.

Stengtasi įvežti tik tiek spirito, kiek užsakovas prašo, kitaip tariant,

nėra ssandėliuojamos didelės jo atsargos, o bandoma tuoj pat perduoti

platintojams arba falsifikuotos degtinės gamintojams.

„Didelė dalis kontrabandinio spirito, degtinės yra sandėliuojama ir

realizuojama didmeninės prekybos bazėse. Tuo tikslu, pavyzdžiui, vykdydami

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1998 m. gruodžio 31d. pavedimą

„Dėl prekybos užkirtimo kontrabandinėmis prekėmis ir kitų pažeidimų“, 1998

m. gruodžio 1-31 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų

vyriausiųjų policijos komisariatų Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių

pareigūnai kartu su kitomis policijos tarnybomis organizavo šiuose

miestuose esančių urmo bazių veiklos patikrinimą. Išskirtina operacija,

vykdyta 1998 m. gegužės 27 d. prekybos bazėse „D“. Jos metu Kriminalinės

policijos ONTT valdybos Vilniaus skyriaus pareigūnai paėmė 1 615 I

kontrabandinės degtinės (be lietuviškų banderolių, su Rusijos ir

Baltarusijos akcizinėmis markėmis) ir 562,5 I spirito. Bendra sulaikytų

prekių vertė – apie 40 000 Lt.“ [1, p.50].

Žinant, kad kontrabandos prekės sandėliuojamos ne tik prekybos

vietose, sandėliuose, bet ir privačiose gyvenamosiose ar pagalbinėse

patalpose, garažuose, reikėtų ne tik griežčiau kontroliuoti prekybos bazes,

sandėlius bet ir surengti savaitinę ar ilgesnę akciją įtariamose privačiose

teritorijose.

9 Tabako gaminių kontrabanda

4 pav. Pasienio policijos sulaikyta tabako gaminių kontrabanda[4]

[pic]

Iš pateiktų Pasienio policijos departamento duomenų matyti, kad 1998

m. labai padaugėjo sulaikomos tabako gaminių kontrabandos. Palyginti su

1997 m., ji padidėjo daugiau kaip 6 kartus.

Vokietijos operatyvinių tarnybų duomenimis, pagrindine tabako gaminių

tranzito šalimi tapo Estija. 1997 m. Vokietijoje buvo sulaikytas 1 151

Lietuvos ggyventojas, o 1998 m. – 498, jų sumažėjo 2,3 karto. Vis dažniau

Vokietijoje sulaikomi kontrabandinių cigarečių kroviniai, gabenami

slėptuvėse. Jau užfiksuoti 33 sulaikymo atvejai, kai cigaretės slėptuvėse

buvo gabenamos iš Lietuvos.

1999 m. tabako gaminių kontrabandos sumažėjimą galėjo lemti labiau

pelninga

kitų akcizinių prekių kontrabanda, taikytos griežtos kontrabandos kontrolės

priemonės, tačiau neatmestina versija, kad tabako kontrabanda gabenama

išradingais būdais,

nefiksuojamas krovinio pervežimas per muitinės kontrolės postus, kur nėra

įrengta filmavimo kamerų ir pan. Realizuojant kontrabandos prekes

didmeninės prekybos bazėse, dažnai cigaretės su seno pavyzdžio banderolėmis

yra įmaišomos tarp cigarečių su galiojančiomis banderolėmis ir

realizuojamos mažmenininkams. Nepraplėšus cigarečių bloko, tai nustatyti

neįmanoma.

2000 m. kovo 1 d. padidintas tabako gaminių akcizo tarifas 4,5 karto.

Pasienio policijos departamento pateiktais duomenimis, išaiškintų tabako

gaminių kontrabandos atvejų padaugėjo nuo 12 iki 54. Ypač daug jų

išaiškinta 2000 m. kovo – balandžio mėn., kai jau buvo padidintas tabako

gaminių akcizo tarifas. Iki šio pakeitimo tabako kontrabanda nebuvo aktuali

Lietuvai, ji buvo daugiau tranzitinė šalis. Vėliau kontrabandinės tabako

prekės Lietuvoje tapo ne vien tik tranzitinis krovinys. Šiai kontrabandos

rūšiai užkardyti reikia skirti daugiau dėmesio. Atitinkamai 2000 m.

pasienio policijos sulaikytos tabako kontrabandos kiekis padidėjo daugiau

nei 5 kartus, palyginti su 1999 m. Kita vertus, tokį sulaikomos

kontrabandos padidėjimą galėjo lemti ir pasienio pareigūnų veikla.

Pavyzdžiui, 2000 m. kovo 4 d. Pasienio policijos departamento ONTT

pareigūnai sėkmingai atliko operaciją, kurios metu sulaikyta

automašina

„Kamaz“, kontrabandos būdu gabenusi 1 000 dėžių su cigaretėmis „West“ (500

000 pak.).

Nuo 2000 m. sulaikomos cigarečių kontrabandos skaičius padidėjo. Iki

2003 metų šis skaičius padidėjo vos ne dvigubai.

Tokį padidėjimą galėjo lemti jau ir anksčiau minėtos priemonės, be to

nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo ES nare.

10 Narkotinių medžiagų kontrabanda

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, užima patogią geografinę

padėtį narkotikų tranzitui. Pastebėta, kad Lietuvoje vis dažniau pasirodo

ir stipresnių narkotikų – hašišo, heroino, kokaino.

5 pav. Pasienio policijos sulaikyta nnarkotikų kontrabanda[5]

[pic]

1995 m. per sausio – gegužės mėn. iš neteisėtos apyvartos paimta

narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų: aguonų stiebelių – 339 kg

98 g, opijaus ekstrakto – 9,083 mg, efedrono – 12 g, efedrino – 6 g,

amfitaminano – 54 g, marihuanos – 27 g, ketamino – 20 mg.

1995m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono Sedos apylinkėje, Z. S.

sodyboje, aptikta pogrindinė laboratorija, kurioje gaminamas opijaus

ekstraktas. Klaipėdos miesto

vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai operacijos metu paėmė 26 kg

maltų aguonų,

600 mg opijaus ekstrakto, 5 000 mg mmišinio opijaus estraktui gaminti.

Nagrinėjant narkotikų kontrabandą, pastebėta, kad daugiausia narkotikų

Lietuvos pasienyje sulaikyta 1996 m., 1997 m. ir 1998 m., o 1999 m. –

sumažėjo. 2000 m. sulaikytos kontrabandos vėl padaugėjo (5 pav.).

Narkotikų tiekimą ir platinimą šalyje kontroliuoja organizuotos

nusikalstamos struktūros. LLietuvoje veikia apie 20-30 gerai organizuotų

narkotikų kontrabandos grupuočių, turinčių plačius ryšius Lietuvoje ir

užsienyje.

Dažniausiai aguonų stiebeliai ir galvutės, grynas opijus, marihuana,

hašišas, efedrino hidrochloridas ir anaboliniai vaistai gabenami iš

Afganistano, Irano, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos. Per Lietuvą

narkotikai pervežami į Skandinavijos valstybes ir Vokietiją. Iš Vakarų

valstybių daugiausia atvežamas kokainas, marihuana, sintetinės narkotinės

medžiagos – LSD, „Extasy“. Be to, nuolat didėja narkotikų paklausa

Kaliningrado srityje, todėl vis daugiau aplinkinių valstybių gyventojų

įsitraukia į narkotikų verslą. Faktiškai nuo 1995 m. beveik visa didžiausia

narkotikų kontrabanda sulaikoma pasienyje su Rusija. Didžiausia narkotikų

kontrabanda 1996 m. buvo užfiksuota Pagėgių rinktinės Kybartų geležinkelio

pasienio kontrolės poste. Vykdant traukinio krovinio apžiūrą, viename iš

vagonų rasti aštuoni maišai susmulkintų aguonų galvučių ir stiebelių, kurių

masė iš viso buvo 118,4 kg. Pastebėta tendencija, jog Rusijos piliečiai,

atvežę į Lietuvą prekių arba aalkoholio, jas parduoda, o už gautus pinigus

įsigyja narkotinių medžiagų, jas suvartoja ir grįžta atgal į Rusiją. 1998

m. iš viso užfiksuoti 22 narkotikų sulaikymo faktai, iš jų 20 buvo

užregistruota pasienyje su Rusija.

„Taigi didžioji dalis narkotinių medžiagų į Lietuvą patenka

kontrabandos būdu, tačiau stebėtinai mažai jų yra sulaikoma pasienyje,

bandant įvežti. Pavyzdžiui, per 1999 m. sausio-lapkričio mėn. narkotikų

kontrabandos buvo sulaikyta tik 10,4 kg, arba 94 proc. mažiau nei per 1998

m. atitinkamą laikotarpį. Iš viso 1999 m. sulaikyta 11,2 kg narkotinių

medžiagų, sunaikinta 448,1 m2 aaguonų ir 18 m2 kanapių pasėlių, 1998 m.

sulaikyta 168,77 kg narkotinių medžiagų (be to, aptikta 130,5 kg narkotinių

medžiagų, kurių savininkai nerasti). Pavyzdžiui, 1999 m. sausio 24 d.

Šalčininkų užkardos pareigūnai Šalčininkų rajone, ties Dumblės kaimu, 400 m

atstumu nuo valstybės sienos, prie piliečio U. V. sodybos, po senu

sugedusiu autobusu, pastebėjo krepšį, o autobuso viduje surado kitą krepšį

su trintomis aguonų galvutėmis, kurių bendras svoris buvo 10,10 kg. Asmuo,

paslėpęs krovinį, nenustatytas. Kitas išskirtinis atvejis – 1999 m. spalio

10 d. Nidos pasienio kontrolės punkte sulaikytas automobilis MB 260,

vairuojamas Rusijos piliečio A. T. Automobilyje rasta 159 „Extasy“ ir 10

LSD tablečių,

130 g heroino ir apie 40 g marihuanos. 1999 m. Danijoje, Švedijoje,

Ukrainoje ir

Vokietijoje buvo sulaikyti 23 Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gabeno

narkotikus, 1999-jau 63 žmonės. Per pirmąjį 2000 m. pusmetį tik Švedijos

pareigūnai sulaikė

16 lietuvių, į šalį įvežusių amfitamino. 2000 m. padaugėjo ir užsieniečių

gabenamų

narkotinių medžiagų. Pavyzdžiui, 2000 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdoje buvo

sulaikyti 6 Latvijos ir Rusijos piliečiai, į Lietuvą iš užsienio įvežę

narkotikų „Extasy“ siuntą,

kuri juodojoje rinkoje galėjo būti parduota už 2 000 000 Lt. 2000 m.

rugpjūčio 11 d.

Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas dvigubą Švedijos ir Turkijos pilietybę

turintis A. A.,

priklausantis vienai iš garsiausių Turkijos kurdų narkomafijos šeimai. Be

to, 2000 m.

Lietuvoje pavyko surasti tris narkotinių medžiagų gamybos laboratorijas.

Pažymėtina,

kad suaktyvinus operatyvinį darbą pasienyje, narkotikų gabentojai ir

narkomanai keičia savo taktiką, siekia suklaidinti pasienio policijos

pareigūnus – vis didesnė narkomanų dalis iš trintų aguonų galvučių gamina

aguonų ekstraktą ir nedideliais kiekiais

gabena visuomeniniu transportu gerai įrengtose slėptuvėse. Pagal

operatyvinę informaciją pastaruoju metu opijaus ekstraktas tirpinamas

kituose skysčiuose bei medžiagose.“ [1, p. 56 –57 ].

Nagrinėjant prevencines priemones, taikytas užkardant kontrabandos

nusikaltimus, pažymėtina, kad 1998 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu Nr. 91 patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir

narkomanijos prevencijos programa. Buvo įsigytos narkotikų paieškos ir

atpažinimo priemonės (operatyviniai lagaminai), Pasienio policijos

departamento pareigūnai dalyvavo seminaruose ir užsiėmimuose, kuriuose buvo

pateikiami metodiniai praktiniai nurodymai, kaip kontroliuoti nelegalią

narkotikų apyvartą, organizuojamos kasmetinės sezoninės operacijos

„Aguona“, kuriomis siekiama surasti ir sunaikinti aguonų pasėlius.

Galima prognozuoti, kad narkotinių medžiagų transportavimą ir

realizaciją perima organizuotų nusikalstamų grupuočių atstovai ir šis

nelegalus verslas griežtai jų kontroliuojamas. galbūt dėl to sulaikyta

narkotikų kontrabanda per 2003 -2004 m smarkiai sumažėjo. Tikėtina, kad dėl

paklausos narkotikų kontrabanda didės. Apklausos rodo, kad narkotikus

šalyje yra vartoję apie 20 proc. berniukų ir 10 proc. mergaičių. Taigi

Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos

priemonės vykdomos nepakankamai. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama

narkotinių medžiagų kontrabandos prevencijai. Suaktyvinus šių medžiagų

judėjimo kontrolę, padaugėtų sulaikomų narkotinių medžiagų.

KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOS

RUOŽUOSE

Lietuvos Respublika ribojasi su keturiomis valstybėmis: šiaurėje – su

Latvijos Respublika, rytuose – su BBaltarusijos Respublika, pietvakariuose –

su Lenkijos Respublika, vakaruose – su Rusijos Federacijos Kaliningrado

sritimi ir Baltijos jūra. Valstybės sienos bendras ilgis – 1 720,2 km.

Lietuvos valstybės sienos ilgis su Latvija -567,8 km. Vykdydama 1993 m.

birželio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį „Dėl

valstybės sienos atstatymo“, Lietuvos Respublika (1997 m.) visiškai

demarkavo savo valstybės sienos dalį. Valstybės sienos ilgis su Lenkija –

103,7 km, valstybės siena abiejų valstybių sutartimi pripažinta buvusi

Sovietų Sąjungos ir Lenkijos valstybės siena. Valstybės sienos ilgis su

Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi yra 247,5 km. 1997 m. buvo

pasirašytos sutartys „Dėl valstybės sienos nustatymo bei kontinentinio

šelfo ribos Baltijos jūroje“, tačiau Rusijos Federacijos parlamentas

(Valstybės dūmą) dar jos neratifikavo ir sienos demarkavimo darbai

nepradėti. Valstybės sienos ilgis su Baltarusija – 651,7 km. 1995 m. su šia

valstybe pasirašyta sutartis „Dėl valstybės sienos nustatymo“.

Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta mišri demarkavimo komisija sienai

nužymėti, pradėti demarkavimo darbai, kurie baigti 2000 m. Baltijos jūroje

Lietuvos sienos ilgis sudaro 99 km.

Daugiausia kontrabandos atvejų – 86,9 proc. fiksuojama pasienyje su

Rusija ir Baltarusija.

Sienos apsaugos rezultatų analizė rodo, kad Lietuvos pasienyje

sulaikomos kontrabandos mastas kinta keičiantis ekonominei situacijai

kaimyninėse valstybėse. 1995-1996 m. daugiausia (80-86 proc.) kontrabandos

buvo sulaikoma Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o 1997 m. – 53 proc.

Baltarusijos pasienyje ir 27 proc. Rusijos pasienyje. Nuolat daugėja

žmonių, kertančių valstybės sieną

su Baltarusija ir Rusija. Pasienio

policijos departamento duomenimis, 1999 m. 91,7 proc. kontrabandos atvejų

išaiškinta Lietuvos Respublikos rytinės sienos su Baltarusija (68,1 proc.)

ir su Rusija (23,6 proc.) ruožuose.

Kontrabandos gabenimas per atskirus valstybės sienos ruožus turi savų

ypatumų, todėl juos panagrinėsime atskirai. Naginėjami bus problemiškiausi

pasienio ruožai.

12 Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado

sritimi

Kaip jau buvo anksčiau minėta, ekonominė ir socialinė padėtis

kaimyninėse valstybėse, o kartu ir kainų skirtumai lemia kontrabandos

gabenimą per valstybės sieną. Pastebėta, kad 2000 m. Kaliningrado srities

gyventojai įį Lietuvą aktyviau gabeno alkoholinius gėrimus, tabako gaminius

ir maisto produktus. Prieš sugriežtinant alkoholio įvežimą į Lietuvą,

lietuviai, užsiimantys kontrabandos organizavimu, pakeitė savo veikimo

taktiką ir pradėjo samdyti Rusijos Federacijos piliečius, kurie gabena

alkoholį leidžiamais kiekiais. Preliminarūs apskaičiavimai rodo, kad

pėstieji arba autobuso keleiviai per parą į Lietuvą pergabena daugiau kaip

dvi tonas alkoholinių gėrimų. Tam sudaromos nuo 50 iki 150 asmenų grupės,

kurios gabena alkoholinius gėrimus ir kitas prekes iš Kaliningrado srities

į Lietuvą. Kaliningrado srityje labai išaugo ir neapmokestinamų parduotuvių

{Duty Free), prekiaujančių pigesniu alkoholiu.

Smulkūs kontrabandininkai &– paprastai pasienio rajonų gyventojai –

stengiasi kirsti valstybės sieną tose vietose, kur pasienio policijos

pajėgų yra mažiausia. Per pasienio kontrolės punktus dažniausiai gabenamos

prekės leidžiamais kiekiais.

Daugiausia problemų užkardant kontrabandą pasienyje su Rusijos

Federacija kelia padėtis Kybartų pasienio kontrolės punkte ir Pagėgių

pasienio policijos rrinktinės saugomame ruože. Darbo dienomis vidutiniškai

per parą Kybartų pasienio kontrolės punktą iš Kaliningrado srities į

Lietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie 400 lengvųjų

automobilių. Poilsio ir švenčių dienomis, vykstančiųjų iš Kaliningrado

srities į Lietuvą per šiuos kontrolės punktus padvigubėja. Mažiausiai per

šiuos du pasienio kontrolės punktus į Lietuvą per parą legaliai gabenama

apie 5 000 butelių degtinės, konjako ar kitų stipriųjų gėrimų, 25 000 pak.

cigarečių. Realiai yra įvežama 2-3 kartus daugiau. Atliekamų operacijų metu

paaiškėjo, kad legaliai į Lietuvą įnešami alkoholiniai gėrimai ir tabako

gaminiai vėliau nelegaliai realizuojami Kybartų miestelio centre.

Pagal operatyvinę informaciją, Pagėgių pasienio policijos rinktinės

saugomame ruože veikia apie 30 gerai organizuotų grupių, užsiimančių

kontrabandos gabenimu per valstybės sieną. „Žalioji siena“, ypač nakties

metu, sustiprinama motorizuotais ir pėsčiaisiais patruliais. Kas naktį

patruliuoja ir operatyviniai darbuotojai. Rusijos pasieniečiai taip pat

sustiprino „žaliosios sienos“ apsaugą – naktimis vos ne visą ruožą

apšvietinėja signalinėmis raketomis. Pasienio ruože naktimis žvejai

mobiliaisiais telefonais informuoja užkardų pareigūnus apie ruože

pasirodžiusius pašalinius asmenis ir automobilius. Vis dėlto yra daug

asmenų, kurie pažeidinėja pasienio ruožo režimo taisykles.

53 proc. žmonių transporto priemonių ir krovinių iš Rusijos vyksta per

Panemunės pasienio kontrolės postą. Darbo dienomis vidutiniškai per parą

per šį kontrolės postą pereina 2 000-2 500 asmenų ir 600 lengvųjų

automobilių. Per parą oficialiai įvežama apie 2 000 I stiprių alkoholinių

gėrimų, 3 000 II šampano, 40 t įvairių degalų.

Siekiant sustiprinti valstybės sienos su Rusijos Federacija apsaugą,

suformuota nauja Kudirkos Naumiesčio užkarda. Šis sienos ruožas kol kas

saugomas kitų užkardų sąskaita, todėl tokiomis mažomis pajėgomis

neužtikrinama tinkama sausumos sienos kontrolė. Siekdama užkardyti

kontrabandą per Nemuno upę, pasienio policija įsigijo 7 motorines valtis,

sustiprintas patruliavimas Nemuno upe.

6 pav. Pavojingiausia Lietuvos ir Rusijos pasienio vieta

[pic]

Aktuali problema valstybės sienos ruože su Rusija yra bešeimininkės

kontrabandos užkardymas. 1999 m. Lietuvos pasienyje užfiksuota 116

bešeimininkio turto suradimo atvejų. Bešeimininkis kontrabandinis turtas

atsiranda dėl to, kad ruožą nuo Panemunės pasienio kontrolės posto iki

tilto vidurio (200 m) saugo tik vienas Lietuvos Respublikos pasienietis.

Skirti daugiau pareigūnų tilto kontrolei nėra galimybių, nes iš viso

pamainoje dirba 7-8 pareigūnai. Atitinkamai Rusijos pusėje pasienio

kontrolės punktuose tarnybą vykdo 16-18 pasieniečių. Lietuvos pasienietis

reguliuoja automobilių važiavimą per pasienio kontrolės postus ir stebi

aplinką, siekdamas užkirsti kelią smulkiems nusižengimams. Dažnai

krepšeliai su degtine numetami, nuleidžiami per tilto turėklus ant žemės

arba į vandenį. Todėl tikslinga būtų sustiprinti sargybą, kuri stebėtų

žmonių ir automobilių judėjimą bei kontroliuotų situaciją po tiltu. Prie

tilto reikia įrengti stebėjimo kameras, kurios fiksuotų judėjimą ant tilto

ir po juo, o užfiksuoti kadrai, kaip įrodomoji medžiaga, būtų naudojami

administracinėse ir baudžiamosiose bylose.

Pažymėtina, kad 2000 m. paplito naujas kontrabandos gabenimo būdas –

pasinaudojant nardymo kostiumais. Pavyzdžiui, 2000 m. gruodžio 19 d.

Pagėgių pasienio policijos rinktinės Operatyvinio skyriaus ir Specialiosios

paskirties būrio pareigūnai ties Šilutės rajono Nausėdžių kaimu pastebėjo,

kad iš Kaliningrado srities pusės į Lietuvą plukdoma ilga virtinė paketų.

Juos tempė nardymo kostiumu su plaukmenimis apsirengęs vyriškis. Likus 15-

20 m iki Lietuvos kranto, Nemuno srovės nešami paketai užsikabino už

didelės nulaužto medžio šakos, kyšančios iš vandens, ir susipainiojo.

Apibendrinant pažymėtina, kad valstybės sienos ruože su Rusija itin

paplito smulkioji kontrabanda per „žaliąją sieną“. Dažniausiai gabenami

alkoholiniai gėrimai, kuras. Labiausiai problemiška padėtis yra Kybartų

pasienio kontrolės poste ir Pagėgių pasienio policijos rinktinės saugomame

ruože. Be to, stiprintina apsauga ir Panemunės pasienio kontrolės poste.

Šiame poste turėtų būti daugiau priimta pareigūnų saugoti valstybės sieną,

diegtinos modernios techninės priemonės (vaizdo kameros) bei daugiau

dėmesio turi būti skiriama bendradarbiavimui su pasienio gyventojais

vykdant kontrabandos prevenciją

3.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos

Respublika

Prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika dažniausiai sulaikomi

kontrabandiniai alkoholiniai gėrimai, cukrus, maisto produktai. Atgabenama

kontrabanda sandėliuojama pas pasienio gyventojus, vėliau didesniais

kiekiais (nuo 2 iki 10 t) gabenama į tolimesnius Lietuvos rajonus.

Pasienio gyventojams pelninga gabenti net po kelis butelius

alkoholinių gėrimų. Pasienyje nuolat sulaikomi vietiniai arba aplinkinių

rajonų gyventojai, gabenantys alkoholinius gėrimus krepšiais, kinkomuoju

transportu, dviračiais. Pasienio policijos departamento padaliniams

glaudžiau bendradarbiaujant su teritoriniais policijos komisariatais,

dažniau pavyksta išaiškinti ir sulaikyti asmenis, gabenančius smulkiąją

kontrabandą.

Sustiprinus keleivių bagažo patikrinimą automobiliuose, Vilniaus

pasienio policijos rinktinės saugomame ruože su Baltarusijos Respublika,

pagerėjo alkoholinių gėrimų gabenimo per geležinkelio postus išaiškinimas.

Daugelio patikrinimų metu surandami ir konfiskuojami nedideli kiekiai

alkoholinių gėrimų, daiktų (prekių), kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką

yra ribotas. Pasienio policijos departamento duomenimis, į Lietuvos

Respubliką iš Baltarusijos legaliai per parą įvežama iki 3 650 but.

stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių.

Pagal operatyvinę informaciją, Vilniaus pasienio policijos rinktinėje

veikė 7 grupuotės, užsiimančios kontrabandos gabenimu per valstybės sieną:

Dieveniškių pasienio užkardoje – 2, Kauno oro uosto poste – 1 (grupuotė,

užsiimanti plataus vartojimo prekių kontrabanda iš Kinijos, Turkijos,

Jungtinių Arabų Emiratų), kitos – Medininkų ir Mickūnų pasienio užkardose;

Varėnos pasienio policijos rinktinėje, Purvėnų pasienio užkardoje- 1

grupuotė, užsiimanti cukraus, degtinės kontrabanda per valstybės sieną.

1999 m. pradžioje Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo paplitusi

tendencija kontrabandą gabenti pasitelkus nepilnamečius, nes asmuo už

kontrabandos gabenimą pagal BK gali būti patrauktas baudžiamojon

atsakomybėn tik nuo 16 m. 1999 m. balandžio 27 d. buvo sulaikyti 3

dešimties-penkiolikos metų amžiaus Baltarusijos piliečiai, kurie bendrai

gabeno 60 but. baltarusiškos degtinės. Per antrąjį 1999 m. pusmetį tokių

atvejų užfiksuota nebuvo.

Kontrabandos kontrolės rezultatai galėtų būti daug geresni, jeigu prie

valstybės sienos su Baltarusija būtų suformuotos numatytos steigti Eišiškių

ir Kabelių pasienio užkardos. Smulkūs kontrabandininkai stengiasi kirsti

valstybės sieną būtent tose vietose, kur pasienio policijos pareigūnų yra

mažiausia. Galima teigti, kad būtent dėl to

ir padidėjo žmonių ir

transporto priemonių judėjimas Ignalinos pasienio policijos rinktinės

saugomame ruože.

Operatyviniais duomenimis, dažnai kontrabandos būdu įvežamo spirito

dokumentuose nurodoma, kad tai langų plovimo skystis. Cukraus ir tabako

gaminių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje gali lemti būtent šių

prekių didesnę kontrabandą. 2000 m. prie valstybės sienos su Baltarusija ir

Rusija išaiškinta 89,6 proc. visų kontrabandos atvejų. 2000 m. sulaikytų

alkoholinių gėrimų kiekis nėra mažesnis.

Pabrėžtina, kad valstybės sienos ruože su Baltarusija ypač aktuali yra

alkoholinių gėrimų ir cukraus kontrabanda. Padidinus cukraus ir sumažinus

alkoholinių gėrimų akcizo ttarifus, padidės cukraus smulkioji kontrabanda.

Nemažėjantis sulaikomo alkoholio kiekis 2000 m. leidžia teigti, kad dažniau

alkoholinių gėrimų kontrabanda gabenama stambiu mastu. Šia linkme turėtų

būti suaktyvintas operatyvinis darbas.

3.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis uostas Baltijos jūros

rytinėje dalyje, galintis priimti iki 200 m ilgio nuo 8 m iki 10,6 m

grimzlės laivus. Po rekonstrukcijos Klaipėdos uostas galės priimti

sausakrūvius laivus iki 50 000-60 000 t ir tanklaivius iki 90 000 t. Uosto

teritorija užima 10 380 000 km2, iš jų 44 148 000 km2 yra sausuma, 6 232 000

km2 – akvatorija. 1 358 000 km2 užima rezervinė uosto teritorija. Sandėlių

plotai užima 74 900 m2, atviros saugojimo aikštelės – 258 900 m2. Krantinės

nuo miesto atitvertos įvairios konstrukcijos tvoromis (mūrinėmis,

gelžbetoninėmis ir vielos ttinklo).

Palyginus 1998 m. ir 1999 m., pastebėta krovinių gabenimo per

Klaipėdos jūrų uostą mažėjimo tendencija (išskyrus tranzitinius metalo

laužo krovinius).

1999 m. labai sumažėjo cigarečių ir alkoholio gabenimas. Alkoholiniai

gėrimai daugiausia buvo skirti Lietuvos rinkai. 1998 m. pusė iš gabentų

alkoholio krovinių buvo įforminti kaip tranzitiniai kroviniai. Pagal

operatyvinę informaciją, tabako ir alkoholio kroviniai daugiausia gabenami

per Rygos uostą, nes čia silpnesnė teisėsaugos institucijų kontrolė,

paprastesnės dokumentų forminimo procedūros. 1999 m. kovo mėn. Klaipėdos

jūrų uoste užfiksuotas tik vienas stambios kontrabandos atvejis – laivu

„Ostwid“ atgabentame konteineryje buvo rasta daug alkoholio, pridengto

sultimis. Krovinio dokumentuose nurodyta, kad gabenamos sultys. Taigi

kontrabanda gabenama dažniausiai klastojant krovinio dokumentus arba

neteisingai nurodant gabenamo krovinio kiekį (svorį). Dar pastebėta

tendencija, kad strateginių krovinių dokumentuose nurodomi netikri krovinio

siuntėjai, gavėjai, tarpininkai ir ekspedicinės firmos.

1999 m. trečdalis atgabentų ccigarečių skirta Lietuvoje registruotoms

įmonėms, 2000 m. 2/3 gabenamų cigarečių buvo skirta Lietuvos įmonėms:

„House of Prince“ (Kaunas), „Mineraliniai vandenys“ (Vilnius, Kaunas),

„Nordija“ (Vilnius), „Ferlita“ (Kaunas), „Litbela“ (Marijampolė) ir

„Phillip Moris“ (Klaipėda) ir tik 1/3 cigarečių buvo gabenama per Lietuvą

tranzitu. 1999 m. cigaretės beveik nebuvo gabenamos tranzitu į Vidurinės

Azijos, Užkaukazės šalis, Moldovą, Rusiją. 2000 m. Vokietijoje, Danijoje,

Švedijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse pradėta griežčiau kontroliuoti

įvežamus tabako gaminius, todėl pasikeitė kontrabandos gabenimo maršrutai

ir metodai (pagrindiniai kontrabandinių tabako gaminių maršrutai į Vakarus

driekiasi per Latviją ir Lenkiją).

Pagal Pasienio policijos departamento turimą informaciją, dažniausiai

kontrabanda gabenama per Vytės, Terminalo, Kuršių jūrų uosto postus. Per

šiuos postus dažniausiai gabenami strateginiai kroviniai – alkoholis,

tabako gaminiai. Muitinėje fiksuojami tik tokių krovinių duomenys, tačiau

jų judėjimo analizė neatliekama. Pasienio policija išaiškino du tokius

laivus, kurie gabeno kontrabandą. Gėrimai gali būti sandėliuojami uosto

patalpose, po to išvežami pro vartus į miestą. Analizuojant strateginių

krovinių apskaitą, pastebimi ir neracionalūs jų gabenimo maršrutai.

Būtų tikslinga išskirti šias kontrabandos užkardymo Klaipėdos jūrų

uoste problemas:

1. Krovinių kontrolė. Siekiant sustiprinti kontrolę, būtų tikslinga

prie visų įvažiavimo ir išvažiavimo iš uosto kelių įrengti kontrolės

postus, per kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys galėtų judėti tik po

muitinės kontrolės. Juridiniai asmenys su plombuotais kroviniais galėtų

vykti pateikę talonėlį su muitininko pažyma, o fizinius asmenis būtų galima

tikrinti vietoje. Būtina įrengti krovinių peršvietimo įrangą, tai leistų

sumažinti eiles ir lengviau nustatyti įtartinus krovinius. Įgyvendinant

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl

prekių gabenimo, sulaikymo ir tikrinimo Klaipėdos jūrų uosto pasienio

kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto

komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“, būtina užtikrinti laivų,

iškraunamų į uosto sandėlius, krovinių kontrolę. Tai leistų efektyviau

kontroliuoti šių krovinių judėjimą tiek gabenant juos vidinėje

teritorijoje, tiek ir išvežant. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad laivai,

tikrinami vienuose postuose, dalį krovinio iškrauna vietoje, o dalį plukdo

į kitus postus. Be tto, nors ir sutinkama mokėti baudas, netikslinga leisti

krovinių vežėjams autotransportu vežti antsvorį, kuris vėliau gali būti

nelegaliai paliktas Lietuvoje.

Sekti ir kontroliuoti krovinių judėjimą gali tik pareigūnai, dirbantys

kovos su kontrabanda tarnybose.

2. Krovinių svėrimas. Dalis gabenamų krovinių nesveriami, nes nėra

svarstyklių

arba jos netikslios. Būtina įrengti svarstykles visuose Klaipėdos

teritorinės muitinės

postuose, o tai leistų užkirsti kelią išvežti neapmokestintą prekių

antsvorį.

3. Jūros stebėjimo sistema. Veikianti teritorinės jūros stebėjimo

sistema neatspindi

mažųjų, o ypač guminių, plaukiojimo priemonių radiolokacinių spindulių.

Todėl nėra

galimybių nustatyti šių plaukiojimo priemonių tikslios vietos, o kartu ir

sukliudyti

pakrauti ar iškrauti kontrabandinius krovinius į teritorinėje jūroje

stovinčius laivus bei

užtikrinti Būtingės naftos terminalo plūduro apsaugą. Operatyviniais

duomenimis, kontrabandą kartais gabena ir laivų, kuriais plaukioja

locmanai, įgulos. Šie laivai pasitinka ir palydi visus laivus,

įplaukiančius ir išplaukiančius į atvirą jūrą. Locmanų laivuose gali tilpti

daug kontrabandos prekių. Iš esmės šie laivai gali paimti arba perduoti

kontrabandos krovinį atviroje jūroje, nes jie turi teisę prisišvartuoti bet

kuriame jūrų

uoste ir beveik niekada nėra tikrinami. Analogiškai kontrabanda gali

verstis ir maži žvejybiniai laivai. Laivų iškrovimas keliose prieplaukose

yra įprastas dalykas. Tai gali priklausyti nuo gavėjo pareikalavimo ar

sudarytos sutarties su krovos kompanija, krantinės gylio, nuo technologinių

iškrovimo įrenginių ir t. t. Todėl tikslinga įrengti video sistemą, kuri

kontroliuotų vartus ir suteiktų pasienio policijai išsamią informaciją apie

situaciją jūroje.

4. Valstybės sienos apsaugos priemonių stiprinimas. Pavyzdžiui, 1998

m. bbirželio 2-3 d. Turku mieste, Suomijoje, įvykusioje konferencijoje

Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos,

Lenkijos, Vokietijos, Danijos pasienio pakrančių apsaugos tarnybų vadovai

kovai su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu Baltijos jūroje ir

pakrantėse nutarė įkurti nacionalinius jūrų sienų apsaugos koordinavimo

centrus (NJSAKC), kurie apimtų Baltijos jūros regiono valstybes ir

papildytų IN-TERPOL, EUROPOL, WCU veiklą bei užtikrintų Baltijos jūros

regiono valstybių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, kovojant su

nelegalia migracija, kontrabanda ir kitais tarptautiniais nusikaltimais.

Apsaugos policijos valdyba prie Policijos departamento, siekdama

kontroliuoti Klaipėdos jūrų uostą, pasiūlė įsteigti visą parą dirbančius

apsaugos policijos kontrolės postus prie įėjimo ir įvažiavimo vartų.

Siekiant operatyviai reaguoti į konfliktines situacijas, būtina suformuoti

dviejų pareigūnų, kurie automobiliais patruliuotų visą parą, reagavimo

grupes. Taip apsaugos policininkai galėtų kontroliuoti žmonių ir transporto

judėjimą per kontrolės postus.

3.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas

Muitinės kontrolės postuose dažniausiai sulaikomi fiziniai asmenys,

vežantys prekių daugiau, negu yra nustatytas didžiausias leidžiamas jų

kiekis.

Išskirsime specifines kontrabandos gabenimo Lietuvos geležinkeliais

priežastis:

1. Didelė krovinių apimtis. Vienu metu gabenamo krovinio apimtis yra

daug didesnė už autotransportu gabenamų krovinių: autotransportu gabenama

42 proc, geležinkelio transportu 43 proc, kitomis transporto rūšimis 15

proc. visų krovinių. Todėl ir

kontrabandą gabenti geležinkeliu yra gana patogu.

Traukinių muitinis patikrinimas atliekamas toli nuo valstybės sienos.

Pavyzdžiui, kai kroviniai vežami maršrutu Daugpilis—Obeliai—Radviliškis,

nuo valstybės

sienos iki krovinių paskirstymo stoties yra apie 140 km. Tokia padėtis

patogi tranzitiniams kroviniams pasilikti Lietuvoje. Be to,

pakeliui nuo

valstybės sienos iki Radviliškio paskirstymo stoties yra keletas stambių

naftos bazių, kuriose kontrabandininkai

gali palikti arba išpilti gabenamus naftos produktus. Kartais kontrabandos

prekių gabentojai gali net performuoti visą traukinio sąstatą.

Silpna geležinkelio pasienio kontrolės punktų infrastruktūra. Daugelyje

geležinkelio pasienio kontrolės punktų nėra įrengtų specialių vietų

atvykstančių bei iš

vykstančių keleivių bagažui patikrinti. Kai kuriuose pasienio kontrolės

punktuose (pvz.,

Kabelių, Stasylų) kontrolė ilgą laiką buvo atliekama dar 1990 m.

pastatytuose vagonėliuose.

Trumpi keleivinių traukinių stovėjimo terminai. Per 5-30 min. pasienio

stotyse

neįmanoma tinkamai patikrinti šių transporto priemonių, jomis važiuojančių

asmenų

dokumentų, bagažo iir pan. Per šį laiką muitinės pareigūnai turi atlikti

keleivių muitinį tikrinimą, taip pat patikrinti lokomotyvą bei variklį.

Kita vertus, ir tarptautinių, ir

vietinio susisiekimo traukinių, stovėjimo trukmė yra numatyta grafikuose,

ją keisti

yra sudėtinga. Norint organizuoti patikrinimą, būtina sudaryti bendrą

komisiją su geležinkelininkais, tačiau jie tuo nesuinteresuoti, nes tokiu

atveju sąstatai neišvyktų

numatytu laiku.

Pasienio kontrolę atliekančios institucijos ne visada informuojamos apie

prekinių traukinių vykimą per valstybės sieną. Iki 1999 m. pasienyje

muitinės buvo ne

tikrinami per pasienio Kenos, Lūšės ir Kabelių geležinkelio stotis

išvykstantys iš Lietuvos krovininiai traukiniai. Nuo 1999 m. kovo 1 d.

pagal Pasienio policijos departamento ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai“

susitarimą Pasienio policijos pareigūnai turi lydėti visus keleivinius

traukinius nuo Kenos, Stasylų ir Kabelių pasienio kontrolės punktų iki

valstybės sienos ir atgal. Traukinius, vykstančius į Lenkiją, nuo Mockavos

pasienio kontrolės punkto iki valstybės sienos ir atgal lydi Lietuvos

pasieniečiai, o nuo valstybės sienos – Lenkijos pasieniečiai. Krovinių

lydėjimas geležinkelio transportu įmanomas tik važiuojant tuo pačiu

traukiniu, lokomotyve kartu su geležinkelio darbuotojais (mašinistais,

derintojais ir pan.), be kurių žinios krovinio kontrabanda iš judamojo

sąstato yra neįmanoma. Tvirtinama, kad dėl sukarintos apsaugos neįmanoma ir

vagonų su kroviniais išstumti į šalutinius kelius bei iškrauti.

Nepakankama geležinkelio muitinės postų techninės kontrolės priemonių

bazė.

Trūksta modernių svarstyklių, o kai kurių naudojamų svarstyklių techninė

būklė nepatenkinama. Muitinės pareigūnams sudėtinga patikrinti krovinių

svorį, atlikti iškrovimo darbus, kadangi ne visuose geležinkelio mazguose

yra svarstyklės, tinkamos sąlygos kroviniams iškrauti. Postuose,

neturinčiuose svarstyklių, pasitaiko, kad importuotojai muitininkų nurodymu

turi patys pasverti savo krovinius įmonėse. Tokiu atveju

visada išlieka galimybė, kad krovinys, susitarus krovinio savininkui ir

svėrėjui, nebus

tiksliai pasvertas arba apie antsvorį nebus informuota. Tikrinimą apsunkina

iškrovimo

aikštelių trūkumas.

Nepakankama keleivinių ir krovininių traukinių kontrolė. Pasienio

policijos duomenimis, poste esantys muitinės padaliniai kontroliuoja tik

tuos vagonus, kurie yra

plombuojami muitinės plombomis. Tačiau vagonų, kurie plombuojami krovinio

siuntėjo ar poste esančios krovos darbų kompanijos plombomis, taip pat

tuščių vagonų nei

muitinės, nei pasienio policijos pareigūnai nekontroliuoja. Faktas, kad į

Lietuvą

pakliūva kontrabandos kroviniai be reikiamų dokumentų, rodo, kad muitinės

ir pasienio postų kontrolė nepakankama. Sąstatų performavimo stotyse.

Pasienyje muitinės netikrinami iš Lietuvos gali išvyksti krovininiai

traukiniai per pasienio Kenos, Lūšės ir Kabelių

geležinkelio stotis. Tai leidžia kontrabandininkams susitarti su

geležinkelio darbuotojais, užbaigus įforminti tranzito procedūrą, muitinėje

iškrauti krovinius, o vagonus į

užsienį išsiųsti tuščius. Be to, SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ į stotį

atgabentais sąstatais disponuoja savo nuožiūra, juos gali performuoti ar

pastatyti į atsarginius kelius,

todėl ypač didelėse geležinkelio stotyse (pvz., Radviliškio, Vaidotų ir

pan.) muitininkai dėl nedidelio pareigūnų skaičiaus negali sukontroliuoti

visų sąstatų.

Nesąžiningi pasienio tarnybų pareigūnų veiksmai. Operatyviniais duomenimis,

traukinių mašinistai, jų padėjėjai, vagonų palydovai kontrabanda veža į

Lietuvą pigias, paklausą turinčias prekes: alkoholį, maisto produktus,

degalus. Kontrabanda

slepiama lokomotyvuose, įvairiose keleivinių vagonų vietose, o Kenos,

Obelių stotyse pasieniečiai netikrina lokomotyvų, gavę iš mašinistų po 5-10

JAV dolerių. Radus pas mašinistą prekių, privalomai turi būti informuojami

muitininkai.

Pasitaiko atvejų, kai iš Kaliningrado srities į Kybartų geležinkelio

postą atvyksta nusikalstamos grupuotės perimti vagonų, skirtų Kaliningrado

sričiai. Nusikalstamos grupuotės nariai įvažiuoja į Lietuvą lokomotyvu ir

įveža didelį kiekį kontrabandinės degtinės, kurią parduoda Kybartų

gyventojams. Lokomotyvas netikrinamas nei muitinės, nei pasienio policijos

pareigūnų. Tranzitu per Lietuvą važiuojantys traukiniai iš NVS šalių į

Kaliningrado sritį Kybartų geležinkelio stotyje stovi apie 20 min. Per tą

laiką kontrabandininkai gali iškrauti daugiau kaip 200 but. Degtinės

10. Norminiuose aktuose nėra reglamentuota krovinio pervežėjo

(vairuotojo) atsakomybė už autotransportu ir geležinkeliu pervežamą

kontrabandą. Iškyla sunkumų, inkriminuojant kontrabandą krovinio gavėjui ar

vežėjui, ypač kai krovinių siuntėjai būna vienų šalių ūkio subjektai, o

krovinio vežėjai būna net iš kelių šalių (pvz., Rusijos, Baltarusijos,

Lietuvos). Gavėjas, kuris yra Lietuvos ūkio subjektas, neatsako už

duomenis, įįrašytus važtaraščiuose, o neįrodžius, kad jis žinojo apie

gabenamą kontrabandą (nors tai beveik neįmanoma), negalima jo traukti

atsakomybėn.

Išanalizavus padėtį Lietuvos geležinkeliuose, galima išskirti tokius

kontrabandos gabenimo geležinkelio transportu būdus:

1. Krovinio antsvorio gabenimas. Šis būdas naudojamas vežant krovinius,

kuriuos

galima patikrinti tik sveriant vagonus.

2. Krovinio dokumentų klastojimas. Šiuo atveju gali būti nurodyta ne tos

prekės

kodas, svoris, skirtingi kokybės parametrai, vertė. Suklastojus sąskaitas-

faktūras ir su

mažinus prekių muitinę vertę, išvengiama mokesčių.

3. Kontrabandos slėpimas vagonuose ir bagažo skyriuose. Pavyzdžiui,

baltarusišką

degtinę traukinio personalas gali gabenti slėpdamas bagaže, lokomotyve,

šilumvežyje, tuščiuose vagonuose, kitose traukinio ertmėse. Be to, yra

didelė tikimybė, kad

pasienio geležinkelio postuose tušti vagonai bus nepatikrinti. Net ir tuo

atveju, kai

tokie kroviniai aptinkami, tikimybė, kad bus nustatytas paslėpto krovinio

savininkas,

yra minimali. Tačiau, muitininkų teigimu, prekes, gabenamas geležinkelio

bagažo

skyriuose, tikrina Geležinkelio posto bagažo skyriaus pareigūnai tiek

pakraunant prekes į bagažo vagoną, tiek iškraunant iš jo. Bagažo vagonas,

išvykstant traukiniui iš

Vilniaus geležinkelio stoties, yra užplombuojamas. Todėl tokia kontrabanda

turėtų

būti užkardyta.

4. Kontrabandiniai kroviniai įvežami pakrauti taip, kad jų patikrinti

praktiškai ne

įmanoma. Dažnai kontrabanda paslepiama biriuose (pvz., skaldoje),

„nemaloniuose“

(pvz., žaliose odose) kroviniuose arba kroviniais užkraunant vagono duris.

Vėliau ji

gali būti iškraunama susitarus su geležinkelio ar muitinės pareigūnais arba

visiškai be

muitinės žinios.

5. Kroviniai nukreipiami į muitinės sandėlius ar terminalus perkrauti.

Perkraunant

muitinės pareigūnas ne visada gali dalyvauti, be to, neatmetama galimybė,

kad galima paveikti muitininką, kad jis nedalyvautų. Taip susidaro galimybė

dalį kkrovinio

iškrauti ar pakrauti taip, kaip to pageidauja kontrabandos organizatoriai.

Kontrabanda

(pav., anglies) taip pat įvežama atviruose vagonuose, o esant galimybei

susitarti su

geležinkelininkais, gali būti iškraunama ir kitose šalyse.

6. Kontrabandos prekės ne tik pagal tranzito, bet ir pagal eksporto

dokumentus

neišvežamos iš Lietuvos. Pavyzdžiui, taikomas fiktyvus eksportas, kai

krovinio siuntėjas, susitaręs su muitinės pareigūnais, pakrauna tik dalį

eksportuojamo krovinio.

Dažniausiai vidinėje muitinėje užplombuoti kroviniai pasienio postuose

neatidarinėjami, jeigu nėra nustatyta juos privalomai patikrinti. Šiuo

atveju eksportuotojas turi

galimybę ne tik realizuoti neišvežtą produkciją, bet ir atsiimti už ją PVM.

Jei kyla

pavojus, kad šis pažeidimas išaiškės, krovinio siuntėjas gali nutraukti

pervežimo su

tartį su geležinkeliu, kadangi pagal geležinkelio norminius aktus krovinio

siuntėjas,

nutraukęs pervežimo sutartį, gali atsiimti krovinį net ir tuo atveju, jei

krovinio muitinės dokumentai jau įforminti. Taip pat galimas fiktyvus

eksportas, kai krovinio siuntėjas, susitaręs su užsienio firma, siunčia

krovinį, kuris, nepasiekęs gavėjo, grąžinamas

atgal nurodant padėti krovinį į sandėlį ar terminalą. Vėliau keičiantis

gavėjui, atliekant perkrovimo ar krovinio tvarkymo darbus, dalis krovinio

gali būti „nusodinta“.

Kontrabanda gabenama ir vagonais ar cisternomis (pvz., naftos produktų),

kai produktai išvežami į kaimynines šalis, po to prie grąžinamų tuščių

vagonų ar cisternų sąstato

prikabinami 1-2 pilni. Tokius vagonus ar cisternas patogiausia grąžinti iš

Kaliningrado srities.

Norint užtikrinti geležinkeliu vežamų krovinių kontrolę, būtina:

maksimaliai išnaudoti turimas policijos pajėgas, sustiprinti operatyvinį

darbą, tikslinga nuolat tikrinti krovinius ir keleivinius traukinius,

lokomotyvus, krovinių dokumentus, pasitelkiant muitinę, geležinkelio

apsaugos tarnybą;

organizuoti trumpalaikes netikėtas operacijas, tikrinti

svorius, atlikti skystų produktų ekspertizes; kaupti ir keistis operatyvine

informacija; įvesti naujos sistemos plombas – užraktus; patvirtinti naujus

geležinkelio važtos dokumentus su papildomais apsaugos ženklais,

holograminiu ženklinimu bei griežta apskaita; suderinti ir skubiau įdiegti

operatyvią vežamų krovinių sekimo kompiuterinės informacijos sistemą tarp

Muitinės departamento ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai“; kaupti informacinę

duomenų bazę apie nepatikimus ūkio subjektus, krovinių vežėjus. Ne mažiau

svarbus yra muitinių ir operatyvinių tarnybų materialinis techninis

aprūpinimas, operatyvinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas.

Gabenamos geležinkelio transportu kontrabandos, užkardymas turi būti

vykdomas plečiant infrastruktūrą. Prie jos galėtų prisidėti ir prekių

importo bei eksporto terminalų steigėjai.

IŠVADOS

• Vidutiniškai per metus 1990 –2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114

kontrabandos nusikaltimai. Dėl nevisiškai pavykusios ekonomikos, žemės

ūkio ir kitų sričių reformos, kontrabandos nusikaltimų, kaip ir kitų

nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai, ypač padaugėjo.

• Pagrindinės kontrabandos priežastys yra šios: rinkos pusiausvyros

nebuvimas; strateginės politikos nebuvimas; kainų kitimas; darbo

rinkos nesuderinamumas; dažnas kovos su kontrabanda funkcijų

perdavinėjimas iš vienos institucijos į kitą; nepakankamas pareigūnų,

kovojančių su kontrabanda, techninis aprūpinimas; ne visada operatyvi

muitinio tranzito procedūrų kontrolė; nesuderintos teisės norminių

aktų nuostatos; skurdas, bei noras greitai praturtėti; nepakankamas

visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.

• Lietuvoje kontrabandos atvejų užregistruota daugiau nei kaimyninėse

Baltijos valstybėse. Pagrindinės to priežastys yra šios: Lietuvos

geopolitinė padėtis yra palankesnė kkontrabandos gabenimui; skirtingas

veiklų kriminalizmas; Lietuvos teisėsaugos institucijos geriau vykdo

kontrabandos kontrolę ir prevenciją.

• Lietuvoje daugiausia kontrabandos nusikaltimų 1990 –2004 m.

užregistruota 1995m. ir 1996 m. (atitinkamai 230 –225). Tokį didelį

užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių lėmė: efektyvūs

teisėsaugos institucijų veiksmai; įĮsigaliojo teisės norminiai aktai,

leidžiantys geriau užkardyti kontrabandos nusikaltimus.

• Dažniausios kontrabandos pasekmės yra šios: mažėja valstybės biudžeto

pajamos; prarandama informacija apie realų užimtumą, gyventojų

pajamas, prekių srautus, kainas. dėl tikslios informacijos stokos

prarandama galimybė realiai kontroliuoti ekonominius procesus.

didėjant kontrabandos mastui, iš dalies mažėja ir pasitikėjimas

valdžios institucijomis, o tai gali skatinti kitus asmenis užsiimti

nelegalia veikla. didžiuliai kontrabandos srautai iškreipia

konkurencijos sąlygas.

• Dažniausiai neteisėti daiktai gabenami per muitinės kontrolės postus

šiais būdais: klastojami muitinės dokumentai.; manipuliuojama prekių

svėrimu. ; prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais,

paslepiamos specialiai įrengtose slėptuvėse, tarp kitų deklaruojamų

prekių ir panašiai. ;paperkami muitinės ir kitų pasienio tarnybų

pareigūnai.

• Dažniausiai per Lietuvos sieną gabenamos šios kontrabandinės prekės:

alkoholiniai gėrimai, naftos produktai, tabako gaminiai, maisto

produktai, spalvotieji ir juodieji metalai, narkotinės medžiagos ir

t.t.

• Aktualiausias yra alkoholio įvežimas iš Baltarusijos Respublikos ir

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Alkoholį vietos gyventojai

gabena neviršydami leistinų normų, todėl yra sudėtinga patraukti šiuos

asmenis administracinėn atsakomybėn už akcizais apmokestinamų prekių

realizavimo tvarkos pažeidimus.

• Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka: gabenamas per

muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtų

konstrukcijų automobiliuose; gabenamas per pasienio kontrolės postus,

suklastojus dokumentus arba net susitarus su muitinės pareigūnais;

gabenamas per „žaliąją sieną“, plukdomas valtimis per upes, tokiu būdu

dažniausiai nedideliais kiekiais gabena pavieniai asmenys, negalintys

tinkamai sutvarkyti krovinio dokumentų; gabenamas traukiniai,

autobusais arba pėsčiomis.

• 1999m. palyginti labai sumažėjo sulaikomų tabako gaminių. 2000 m.

Padidinus akcizo tarifus tabako gaminiams, sulaikytos tabako

kontrabandos atvejų vėl padaugėjo. Tabako kontrabanda dažniausiai būna

sulaikoma, kai ji gabenama stambiu mastu. Realizuojant kontrabandos

būdu įvežtas cigaretes, jos dažnai įmaišomos tarp cigarečių su

galiojančiomis banderolėmis ir realizuojamos mažmenine prekyba

besiverčiančioms įmonėms.

• Neteisėtai gabenamų per valstybės sieną narkotinių medžiagų 2000 m.

Sulaikyta mažiau nei ankstesniais metais, vėliau šis skaičius smarkiai

išaugo, tačiau per paskutinius du metus sulaikytų narkotinių medžiagų

skaičius ypač sumažėjo. Šių medžiagų transportavimas ir realizavimas

vis labiau kontroliuojamas organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurios

narkotikus gabena gerai įrengtose slėptuvėse. Apklausos rodo, kad

narkotines medžiagas yra vartoję net iki dešimtadalio Lietuvos

nepilnamečių, todėl akivaizdu, kad sulaikomų neteisėtai gabenamų

narkotinių medžiagų kiekis neparodo tikrosios padėties.

• Daugiausiai sulaikomos kontrabandos atvejų nustatoma valstybės sienos

ruožuose su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija.

• Daugiausia pproblemų, užkardant kontrabandą Klaipėdos jūrų uoste kelia

pasenusi krovinių tikrinimo ir jūros stebėjimo sistema. Klaipėdos jūrų

uoste kontrabandos užkardymas turi būti vykdomas kompleksiškai su

valstybės sienos apsauga, darant organizacinius pertvarkymus bei

diegiant naujas technologijas.

• Lietuvos geležinkeliuose palankias sąlygas kontrabandos gabenimui

sudaro tai, kad jais gabenama daug krovinių ir dideliu kiekiu,

muitinis patikrinimas atliekamas toli nuo valstybės sienos, trumpi

keleivinių traukinių stovėjimo terminai ir t.t. Būtina tobulinti

geležinkelio muitinės postuose esančią techninės kontrolės priemonių

sistemą.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Malinauskaitė, Jolita; Šulija, Gintautas; Šulija, Vytautas.

Kontrabanda. Kontrolė ir prevencija Lietuvoje“ –Vilnius, 2002. –146 p.

2. Nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla. –Vilnius:

Statistikos departamentas, 2003. –79 p.

3. Informatikos ir ryšių departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta

2005 m. balandis 2 d.]. Prieiga per internetą:<

http://www.pasienis.lt/statistika/ >

4. Lingys, Andrius. Frontas ties Nemunu –Lietuva pasmerkta pralaimėti.

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. kovas 25 d.]. Prieiga per internetą:

< http://www.lrytas.lt/ekstra/archyvas/2004/0510/ >.

5. Oficialus vidaus reikalų ministerijos puslapis [interaktyvus].

[Žiūrėta 2005 m. balandis 2 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.vrm.lt >.

[pic]

———————–

[1] Grafikas sudarytas naudojant [1, 2 ir 3] šaltiniais.

[2] Diagrama sudaryta remiantis [2 ir 3] šaltiniu.

[3] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.

[4] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.

[5] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.