Kursinis darbas
Kursinis darbas
Valstybės sienos apsaugos užtikrinimas
Saulius
VU 2002
Turinys
Įžanga………………………… 2
1.LR valstybės sienos apsauga: ………………………… 4
1.1 Valstybės sienos apsaugos organizavimas…………………4
1.2 Valstybės sienos teisinis režimas………………………5
1.3 Pasienio teisinis režimas…………………………9
1.4 Pasienio kontrolės punktai………………………..12
2. Institucijų, įgyvendinančių valstybės apsaugą, raida: ……………..14
2.1 Krašto apsaugos departamento prie LR Vyriausybės Pasienio
apsaugos tarnyba…………………………14
2.2 Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba………14
2.3 Pasienio policijos departamentas prie VRM………………..14
2.4 Pasienio policijos reorganizavimas į Valstybės sienos apsaugos
tarnybą prie VRM……………………..15
3. Institucijos, įgyvendinančios Valstybės sienos apsaugą: ……………18
3.1 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM: ………………18
a) funkcijos ir uždaviniai……………………….18
b) struktūra…………………………19
c) bendradarbiavimas………………………..23
3.2 Kiti valstybės sienos apsaugos subjektai…………………26
4. Valstybės sienos apsaugos sistemos pplėtra……………………28
Išvados…………………………31
Summary…………………………32
Literatūra…………………………33
Įžanga
Vienas iš Lietuvos Respublikos politikos prioritetų yra nacionalinis saugumas, kurio dalis yra valstybės sienos apsauga. Pagrindiniai nacionalinio saugumo tikslai pagal LR Seimo 1996 m. priimtus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus yra:
• žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas;
• tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos;
• valstybės nepriklausomybė;
• konstitucinė santvarka;
• valstybės teritorijos vientisumas;
• aplinka ir kultūrinis paveldas.
Saugumo politikos tikslas yra sukurti palankias sąlygas ekonomikos augimui, demokratijos vystymuisi bei sumažinti grėsmes individui, tautai, jos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. Lietuvos saugumo ppolitika yra grindžiama šalies nacionaliniais interesais. Svarbiausias nacionalinis interesas yra Lietuvos ir jos piliečių laisvė ir nepriklausomybė. Šio intereso užtikrinimui turi būti naudojami visi valstybės resursai ir galios, įskaitant jos ginkluotąsias pajėgas.
Kaip jau buvo minėta, valstybės sienos apsauga – tai LLietuvos Respublikos sudėtinė nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis. Ji atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais. Konstituciniai valstybės sienos apsaugos pagrindai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmas ir dešimtas straipsniai, įtvirtinantys Lietuvos demokratinę santvarką, nepriklausomumą bei teritorijos vientisumą. Valstybės sienos apsaugos tikslas yra užtikrinti valstybės sienos neliečiamumą ir įgyvendinti minėtus nacionalinio saugumo tikslus.
Deramas valstybės sienų (ypač būsimų išorinių ES sienų) apsaugos užtikrinimas yra ir vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų, kuris turi būti įgyvendintas norint integruotis į šią organizaciją.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti teisės norminius aktus, reglamentuojančius valstybės sienos apsaugą, atskleisti valstybės sienos apsaugos užtikrinimo problemas bei reikšmę valstybei. Atskleisdami šio darbo temos esmę, bandysime įgyvendinti tokius uždavinius:
• išanalizuoti valstybės sienos, pasienio, pasienio kkontrolės punktų teisinius režimus bei valstybės sienos apsaugos organizavimą;
• aptarti institucijas, įgyvendinančias valstybės sienos apsaugą (daugiausia dėmesio skirsime Valstybės sienos apsaugos tarnybai);
• apžvelgti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos plėtrą Europos Sąjungos reikalavimų kontekste.
Nubrėžtam tikslui pasiekti naudosimės loginiu , lyginamuoju, sisteminiu, teleologiniu bei struktūriniu tyrimo metodu.
Rašydami šį darbą naudosimės daugiausia normine literatūra, kadangi specialiosios literatūros nėra daug. Teisinkų darbų šia tema rasti taip pat nepavyko.
Darbą pradėsime nuo bendrų dalykų apie valstybės sienos apsaugą, po to pereisime prie konkrečių valstybės sienos apsaugą įgyvendinančių iinstitucijų ir baigsime valstybės sienos apsaugos sistemos plėtros apžvalga.
1. Valstybės sienos apsauga
Prieš pradedant kalbėti apie valstybės sienos apsaugos užtikrinimą įgyvendinančias institucijas, būtų tikslinga aptarti valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organizavimą. Visus šiuos dalykus reglamentuoja 2000 m. gegužės 9 d. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas1.
1.1 Valstybės sienos apsaugos organizavimas
Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsauga yra politinių, teisinių, ekonominių, režimo, karinių, operatyvinių, inžinerinių – techninių, organizacinių, ekologinių, sanitarinių ir kitokių priemonių visuma: valstybės sienų neliečiamumui užtikrinti ir neteisėtiems valstybės sienų pakeitimams išvengti; valstybės sienų režimui, pasienio ruožo režimui ir pasienio kontrolės punktų režimui užtikrinti; kitiems gyvybiškai svarbiems asmenų, visuomenės ir valstybės interesams užtikrinti. Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis. Ji atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Valstybės sienos ir jos apsaugos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais. Valstybės sienos apsaugą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą, Respublikos Prezidento ar krašto apsaugos ministro įsakymu į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai gali būti pasiųsta kariuomenė, o esant karo atvejui, Valstybės sienos apsaugos tarnyba priskiriama ginkluotosioms pajėgoms.
Kalbant apie valstybės sienos apsaugos organizavimą, reikėtų paminėti ir valstybės sienos įgaliotinių instituciją. Valstybės ssienos įgaliotiniais atitinkamai valstybės sienos daliai skiriami valstybės pareigūnai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties su gretima valstybe nustatyta tvarka. Valstybės sienos įgaliotiniai kartu su atitinkamų gretimos valstybės institucijų atstovais nagrinėja pasienio incidentus ir kitus klausimus, susijusius su valstybės sienos apsauga. Valstybės sienos įgaliotinių neišspręsti pasienio incidentai ir kiti valstybės sienos teisinio režimo pažeidimo klausimai perduodami spręsti diplomatiniais kanalais per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, užtikrindama valstybės sienos apsaugą, įgyvendina valstybės sienos, pasienio, pasienio kontrolės punktų teisinius režimus, kuriuos panagrinėsime detaliau kituose šio darbo skyriuose.
1.2 Valstybės sienos teisinis režimas
Pagal minėtą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės siena – linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse. Valstybės siena yra neliečiama. Valstybės sienos neliečiamumas išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmo ir antro straipsnių, įtvirtinančių Lietuvos Respublikos nepriklausomumą ir tautos suverenitetą.
Valstybės sienos teisinis režimas – teisės aktų nustatyta valstybės sienos nustatymo, žymėjimo ir kirtimo tvarka, valstybės sienos tvarkymas.
Valstybės sienos keitimas ir nustatymas
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat ir Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, yra numatyta valstybės sienos keitimo galimybė: Lietuvos Respublikos valstybės siena gali būti nustatoma ir keičiama tik Lietuvos Respublikos ttarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių.
Valstybės sienos žymėjimas
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme numatyta, kad Valstybės siena sausumoje ir vidaus vandenyse žymima aiškiai matomais valstybės sienos ženklais. Šių ženklų formą, dydį ir jų statymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai. Valstybės siena, jeigu kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis, eina sausuma ir vietomis, kur valstybės siena kerta upes, ežerus ir kitus vidaus vandenis, pereidama nuo vieno kranto į kitą, linijomis, jungiančiomis gretimus valstybės sienos ženklus. Laivybine upe valstybės siena eina pagal pagrindinio farvaterio (laivakelio) arba upės deltos vidurį, nelaivybine upe pagal jos vidurį arba pagrindinės vagos vidurį. Taip pat valstybės siena eina tiltais arba kitomis konstrukcijomis, einančiomis per upę, ežerą arba kitą vandens telkinį pagal šio statinio vidurį.
Valstybės sienos kirtimas
Valstybės sienos kirtimo bendroji tvarka
Valstybės sienos kirtimo kontrolę atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Be to, ši institucija išduoda vizas ar kitus leidimus kirsti valstybės sieną. Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte. Išlaipinti arba įlaipinti į transporto priemones žmones, iškrauti arba pakrauti prekes ir kitas vertybes, vykstant nuo valstybės sienos iki pasienio kontrolės punkto ar atgal yra draudžiama.
Asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną (šiuos dokumentus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai), transporto priemonės, gabenamų prekių ir kitų vertybių dokumentus. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme taip pat yra numatyta galimybė kirsti sieną supaprastinta tvarka. Supaprastinta tvarka valstybės sieną gali kirsti tik atskirų kategorijų asmenys, kuriems tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis su gretima valstybe.
Valstybės sienos kkirtimas per tam tikrus pasienio punktus Vyriausybės gali būti laikinai apribotas arba nutrauktas, siekiant garantuoti valstybės saugumą, visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo pavojingų pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo. Valstybės sienos kirtimas gali būti nutrauktas ar apribotas ir gretimos valstybės prašymu.
Užsienio valstybių laivų taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra teisė
Valstybės sienos kirtimo tvarką pasienio vandenyse, neįplaukiant į Lietuvos Respublikos uostus, nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys su gretimomis valstybėmis.
Užsienio valstybių laivai naudojasi taikaus plaukimo teise Lietuvos Respublikos teritorine jūra. Plaukimas laikomas ttaikiu, jeigu jis nekelia grėsmės taikai, Lietuvos Respublikos saugumui ar nustatytai tvarkai. Toks plaukimas turi atitikti visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas. Užsienio valstybei priklausantis karo laivas ar laivas, naudojamas nekomerciniais tikslais, esantis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir pažeidęs LLietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius taikaus plaukimo teisę, bei ignoruojantis reikalavimą jų laikytis, gali būti įpareigojamas nedelsiant palikti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą.
Reikalavimai ir draudimai laivams bei kitoms plaukiojimo priemonėms, kertančioms valstybės sieną ir plaukiančioms Lietuvos Respublikos teritorija
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas laivams ir kitoms plaukiojimo priemonėms plaukiančioms Lietuvos Respublikos teritorine jūra, numato tam tikrus reikalavimus ir draudimus. Pavyzdžiui, draudžiama: įplaukti ar išplaukti iš neskirtų tarptautinei laivybai uostų; įplaukti į uždraustas plaukioti teritorijas; plaukti Lietuvos Respublikos teritorine jūra, neiškėlus laivo įregistravimo valstybės vėliavos; išplaukti iš uosto, nepatikrinus laivo pasienio kontrolės punkte (šis draudimas netaikomas užsienio karo laivams ar laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais); neteisėtai žvejoti, vykdyti komercinę ar kitą veiklą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką ir kkt.
Šių draudimų nesilaikantys laivai, pareikalavus Valstybės sienos apsaugos tarnybai, privalo: pateikti informaciją apie laivo įplaukimo į Lietuvos Respublikos vandenis tikslus; pakeisti kursą, jeigu laivas plaukia į teritoriją, kurioje uždrausta plaukioti; sustabdyti laivą ir leisti atlikti patikrinimą; plaukti į nurodytą uostą arba leisti buksyruoti laivą. Paskutiniai du reikalavimai netaikomi užsienio valstybių karo laivams ir laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais.
Plaukiojimo priemonės, kertančios Lietuvos Respublikos sieną ir esančios Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo laivus ar laivus, naudojamus nekomerciniais tikslais) gali bbūti sustabdytos siekiant sulaikyti asmenį arba atlikti tyrimą dėl nusikaltimo, padaryto laivo plaukimo metu, jei: nusikaltimo padariniai yra susiję su Lietuvos Respublikos ar asmenų interesais; padarytas nusikaltimas trikdo Lietuvos Respublikos viešąją tvarką arba pažeidžia taikaus plaukimo teritorine jūra tvarką. Taip pat plaukiojimo priemonė gali būti sulaikyta siekiant užkirsti kelią neteisėtai ginklų, šaudmenų, sprogmenų, narkotinių, psichotropinių, pavojingų medžiagų apyvartai ar to prašant įplaukusio į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą laivo kapitonui arba laivo įregistravimo valstybės diplomatiniui atstovui ar konsuliniui pareigūnui.
Plaukiojimo priemonė gali būti sulaikyta ir dėl šių priežasčių: laivas, plaukdamas per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, prisiėmė civilinius teisinius įsipareigojimus ar civilinę atsakomybę, arba tokie įsipareigojimai ar atsakomybė jam yra taikomi; jei reikia priverstinai įvykdyti teismo sprendimą ar areštuoti laivą po to, kai jis paliko vidaus vandenis.
Minėtų reikalavimų ir draudimų nevykdymas suteikia teisę Valstybės sienos apsaugos tarnybai persekioti ir sulaikyti laivą (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo laivus ar laivus, naudojamus nekomerciniais tikslais) už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų, iki jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba kitos kompetentingos valstybės institucijos turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, o bandymas sustabdyti laivą prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas.
Valstybės ssienos apsaugos tarnyba turi teisę prieš persekiojamą laivą panaudoti ginkluotę, jei visos kitos priemonės jau buvo išbandytos arba jei persekiojamas laivas arba kita plaukiojimo priemonė, priešindamiesi sulaikymui, pirmieji panaudoja turimą ginkluotę ar užpuola Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivą.
Apie sulaikytą užsienio valstybėje įregistruotą laivą nedelsiant informuojama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Reikalavimai ir draudimai orlaiviams ir kitiems skraidymo aparatams, kertantiems valstybės sieną ir skrendantiems Lietuvos Respublikos teritorija
Orlaiviai ir kiti skraidymo aparatai gali kirsti valstybės sieną oro skrydžiams nustatytais oro keliais Vyriausybės patvirtinta tvarka. Kirsti valstybės sienas nenustatytais oro keliais galima tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą (nelaimingo įvykio, avarijos, stichinės nelaimės atveju ar dėl kitų priverstinių priežasčių Vyriausybės leidimo nereikia). Orlaiviai ir kiti skraidymo aparatai, įskridę į Lietuvos Respublikos teritoriją, gali nusileisti tik oro uostuose, kuriuose yra pasienio kontrolės punktai, ir pakilti tik po patikrinimo juose.
Išimtiniais atvejais orlaiviai, atlikdami tarptautinius skrydžius iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką, gali nusileisti arba pakilti iš oro uostų, kuriuose nėra pasienio kontrolės punktų. Tam reikia gauti išankstinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir karinių oro pajėgų leidimą.
Vyriausybė, vadovaudamasi nacionalinio saugumo interesais, arba užsienio valstybės prašymu gali tam tikrose vietose laikinai aapriboti arba nutraukti skrydžius per valstybės sieną, apie tai pranešusi suinteresuotoms valstybėms.
Orlaiviams, skrendantiems nuo valstybės sienos iki tarptautinių oro uostų, kuriuose yra pasienio kontrolės punktai, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas draudžia nusileisti Vyriausybės nenustatytuose tarptautiniams skrydžiams oro uostuose, išskristi iš Vyriausybės nenustatytų tarptautiniams skrydžiams oro uostų, taip pat įskristi į skrydžiams uždraustas teritorijas, apie kurias buvo oficialiai paskelbta, bei atlikti kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų uždraustus veiksmus.
Gelbėjimo pajėgų bei technikos vykimas per valstybės sieną
Stichinių nelaimių, katastrofų, stambių avarijų ir kitais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai arba gresia dideli materialiniai nuostoliai, užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgos bei technika gali kirsti valstybės sieną Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kariuomenės vykimas per valstybės sieną
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės nustatyto kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų taikų vykimą per valstybės sieną, karinių krovinių gabenimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, jeigu kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
Pažymėtina, jog gabenti branduolinį ginklą per Lietuvos Respublikos teritoriją bet kokiu būdu yra draudžiama. Šis draudimas išplaukia iš 137 LR Konstitucijos straipsnio.
Atsakomybė už valstybės sienos
kirtimo tvarkos pažeidimus
Asmenims, pažeidusiems valstybės sienos, pasienio kontrolės punktų veiklos ir pasienio teisinius režimus, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas numato atsakokmybę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jei pažeidėjas yra užsienietis, ir nėra pagrindo jį patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustatyta tvarka perduoda jį tos valstybės, iš kurios teritorijos jis neteisėtai kirto valstybės sieną, įgaliotiems atstovams. Jeigu užsieniečio perdavimas užsienio valstybėms nenumatytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse su tomis valstybėmis, jie yra išsiunčiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta ttvarka.
Reikėtų paminėti, kad valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimais nelaikomi atvejai, kilę dėl nenumatytų aplinkybių: nelaimingo įvykio, avarijos, stichinės nelaimės ir dėl kitų priverstinių priežasčių. Šiais atvejais plaukiojimo priemonės vadas, orlaivio ar kito skraidymo aparato vadas privalo nedelsdamas pranešti artimiausio Lietuvos Respublikos jūrų uosto, oro uosto administracijai, o ši informuoja apie įvykį Valstybės sienos apsaugos tarnybą, muitinę ir instituciją, atsakingą už gelbėjimo darbų organizavimą.
1.3 Pasienio teisinis režimas
Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, pasienio teisinis režimas – tai valstybės sienos apsaugos uužtikrinimas pasienio ruože ir teritorinėje jūroje, įstatymais ir kitais teisės aktais nustatant asmenų buvimo, veiklos, taip pat kitokių jų teisių įgyvendinimo tvarkos bei elgesio taisykles. Pasienio teisinį režimą užtikrina Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pasienio teisinio režimo pagrindai ir galiojimo teritorinės ribos
Pasienio tteisinio režimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Draudimai ir apribojimai asmenims vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas, nustatomi vadovaujantis Valstybės sienos ir jos apsaugos ir kitais įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis su gretimomis valstybėmis dėl valstybės sienos teisinio režimo. Pasienio režimo kontrolę atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pasienio teisinis režimas galioja pasienio ruože ir teritorinėje jūroje. Pasienio ruožas gali būti nustatomas iki 5 km pločio į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, einančios sausuma, pasienio vandenimis. Pasienio ruožo ribas tvirtina Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu. Šios ribos žymimos įspėjamaisiais ženklais. Teritorijoje, kur galioja pasienio teisinis režimas, asmenims be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų būti draudžiama.
Valstybės sienos apsaugos zona
Vasltybės sienos apsaugos zonos ribos
Valstybės sienos apsaugos zona – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos tteritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės valstybės sienos apsaugos tarnybos priemonės. Vyriausybė nustato valstybės sienos apsaugos zoną pasienio ruožo teritorijoje ir tvirtina valstybės sienos apsaugos ribas vidaus reikalų ministro teikimu. Valstybės sienos apsaugos zonai nepriskiriama pasienio kontrolės punktų teritorija, automobilių keliai ir geležinkeliai, kertantys valstybės sieną, taip pat valstybės sienos apsaugos zonai gali būti nepriskiriamos gyvenvietės, sveikatos priežiūros įstaigos, poilsio namai, sporto, kultūros, religinių renginių iir kitos žmonių masinio lankymo vietos. Vietose, kuriose sudarytos reikiamos sąlygos užtikrinti valstybės sienos apsaugą kitomis priemonėmis, valstybės sienos apsaugos zona nenustatoma. Valstybės sienos apsaugos zonos ribos žymimos draudžiamaisiais ženklais, kurių pavyzdžius ir išdėstymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Pasienio teisinis režimas valstybės sienos apsaugos zonoje
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme nustatyta, kad asmenims valstybės sienos apsaugos zonoje leidžiama būti tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotais vienkartiniais terminuotais leidimais. Asmenims, kurie gyvena ar dirba valstybės sienos apsaugos zonoje, ar yra nekilnojamojo turto, žemės savininkai bei naudotojai gali būti išduoti nuolatiniai leidimai. Valstybės sienos apsaugos leidimas reikalingas ir transporto priemonėms, kad galėtų įvažiuoti, įplaukti ar įskristi į valstybės sienos apsaugos zoną. Taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimas yra reikalingas ūkinei, komercinei ar kitokiai asmenų veiklai valstybės sienos apsaugos zonoje.
Pasienio teisinis režimas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Kuršių mariose bei kituose vidaus vandenyse
Užtikrinant pasienio teisinį režimą Leituvos Respublikos teritorinėje jūroje bei vidaus vandenyse draudžiama be Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo išplaukti ir žvejoti, važiuoti arba eiti pėsčiomis per užšalusius Kuršių marių bei kitus vidaus vandenis, esančius pasienio ruožo teritorijoje. Tokiu atveju asmenys privalo pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie išvykimą ir grįžimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali riboti išvykimo laiką iir vykimo teritoriją. Taip pat užtikrinant pasienio teisinį režimą gali būti ribojama ūkinė, komercinė ir kitokia asmenų veikla teritorinėje jūroje ir Kuršių marių bei kituose vidaus vandenyse, esančiuose pasienio ruožo teritorijoje.
Pasienio juosta ir jos teisinis režimas
Pasienio juosta – prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo žemės ar vidaus vandenų dalis, skirta valstybės sienos ženklams, pasienio patrulio takui, inžinerinėms užtvaroms, signalizacijos sistemoms (kompleksams), kitiems valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti. Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, pasienio juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos. Pasienio juostos, kaip ir pasienio ruožo, ribas vidaus reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Žemė ir vandenys, kuriais eina pasienio juosta, yra valstybės nuosavybė. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka žemė ir vandenys, kuriais eina pasienio juosta, perduodami naudotis Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Asmenims ir transporto priemonėms vykstančioms į pasienio juostą, reikalingas Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimas.
Pasienio juostą tvarko ir prižiūri Valstybės sienos apsaugos tarnyba iš tam tikslui skirtų lėšų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę statyti valstybės sienos apsaugą užtikrinančius objektus ir įrenginius, taip pat atlikti kitą veiklą, susijusią su valstybės sienos apsauga. Valstybės sienos apsaugą užtikrinantys objektai ir įrenginiai LLietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti statomi ir už pasienio juostos ribų.
1.4 Pasienio kontrolės punktai
Šiame skyriuje aptarsime pasienio kontrolės punktų steigimą, teisinį režimą bei plėtrą. Pasienio kontrolės punktai steigiami perėjimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vietose, geležinkelio stotyse, atviruose tarptautinei laivybai jūrų, vidaus vandenų uostuose ir tarptautiniuose oro uostuose. Juose užtikrinamos sąlygos tikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms (Valstybės sienos apsaugos tarnybai, muitinei, Valstybinei augalų apsaugos tarnybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, teritoriniams visuomenės sveikatos centrams ir kitoms valstybės institucijoms, kurių padaliniai arba darbuotojai atlieka patikrinimą pasienio kontrolės punktuose) vykdyti savo funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus yra nustatytas 101 valstybės sienos perėjimo ir pasienio kontrolės punktas. Juose tikrinami vykstantys per valstybės sieną asmenys, transporto priemonės, gabenami kroviniai.
Valstybės sienos perėjimo punktai steigiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi su gretima valstybe. Sienos perėjimo punktas – tai valstybės sienos kirtimo sausumoje vieta, apimanti Lietuvos Respublikai priklausantį pasienio kontrolės punktą ir analogiškos paskirties gretimos valstybės objektą. Pasienio kontrolės punktus vidaus reikalų ministro teikimu, suderintu su kitomis valstybės institucijomis, įgaliotomis atlikti patikrinimą, sienos perėjimo punktuose nutarimu steigia Vyriausybė. Pasienio kontrolės punktai statomi iš valstybės, savivaldybių biudžetų, tarptautinių
organizacijų ar ūkio subjektų, kurių teritorijoje šie punktai steigiami, lėšų.
Pasienio kontrolės punktų veiklos teisinį režimą pagal savo kompetenciją įgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos patikrinimą atliekančios institucijos. Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės patikrinimą atliekančių valstybės institucijų teikimu yra tvirtinamos Vyriausybės. Pasienio kontrolės punkto teritorijos ribas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Patikrinimą pasienio kontrolės punktuose atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos valstybės institucijos.
Daug ddėmesio skiriama pasienio kontrolės punktų veiklai tobulinti. Norminę šios veiklos bazę sudaro įsigaliojusios nuo 2001 m. gegužės 1 d. PKP veiklos taisyklės, PKP plėtros strateginis planas bei parengti PKP nuostatai, kuriuose užfiksuotos Europos Sąjungos teisės normų nuostatos didinti pralaidumą nesilpninant pasienio kontrolės kokybės. Pasienio kontrolės punktų plėtros strategija bei svarbiausieji tikslai yra numatyti Pasienio kontrolės punktų strateginiame plane. Vyriausybė šiam planui pritarė savo nutarimu. Pagrindiniai plėtros tikslai yra šie: užtikrinti sklandų pasienio kontrolės punktų darbą, sudaryti kuo mažiau trukdymų teisėtai vvykstantiesiems per valstybės sieną; užtikrinti deramą valstybės sienos apsaugą, užkardyti transnacionalinę nusikalstamą ir kitą neteisėtą veiklą; įvykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus dėl valstybės sienos perėjimo punktų plėtojimo, prie būsimų išorinių Europos Sąjungos sienų statyti ir įrengti pasienio kontrolės punktus, atitinkančius EEuropos Sąjungos reikalavimus pagal visų patikrinimą atliekančių valstybės institucijų kriterijus. Planą numatoma įgyvendinti iki 2010 m. Įgyvendinus planą, pasienio kontrolės punktų infrastruktūra atitiktų Europos Sąjungos keliamus būsimų Europos Sąjungos išorinių sienų kontrolei reikalavimus, pagerėtų transporto ir keleivių srautų aptarnavimas bei pralaidumas per valstybės sieną, būtų užtikrinta derama valstybės sienų apsauga, sumažėtų pažeidimų. Plane numatytoms priemonėms finansuoti naudojamos valstybės ir tarptautinių organizacijų lėšos.
2. Institucijų, įgyvendinančių Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą, raida
2.1 Pasienio apsaugos tarnyba
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, valstybės sienos apsaugą įgyvendinanti institucija ne kartą buvo reorganizuojama. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 279 “Dėl papildomų priemonių Lietuvos rinkai apsaugoti” nusprendė formuoti Krašto apsaugos departamento tarnybas Lietuvos ekonominei apsaugai užtikrinti. 1990 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos laikinasis ppasienio apsaugos tarnybos įstatymas2, pagal kurį, Pasienio apsaugos tarnyba buvo Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinys, vykdantis valstybės sienų apsaugą, nustatantis pasienio ruožo režimą, padedantis Lietuvos Respublikos muitinei vykdyti jos funkcijas. Krašto apsaugos departamento 1990 m. lapkričio 19 d. įsakymu tarnyba buvo pradėta 64 pasienio postuose. Pasienio apsaugos tarnyba veikė pasienio ruožuose ir kitose vyriausybės nustatytose vietose. Ši institucija buvo tiesiogiai pavaldi Krašto apsaugos departamento generaliniam direktoriui. Pasienio apsaugos tarnybai vadovavo Pasienio apsaugos tarnybos skyriaus viršininkas, kuris Krašto aapsaugos generalinio direktoriaus teikimu buvo skiriamas vyriausybės. Pareigūnai buvo skiriami Krašto apsaugos generalinio direktoriaus Pasienio apsaugos tarnybos skyriaus viršininko teikimu. Pasienio apsaugos tarnybą sudarė Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos skyrius, pasienio apsaugos mobilūs padaliniai, pasienio apsaugos užkardos ir pasienio apsaugos postai.
2.2 Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba
1992 metų liepos 1 dieną Pasienio apsaugos tarnyba pervadinta į Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą reglamentavo 1992 m. birželio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos įstatymas3. Šiam įstatymui įsigaliojus 1992 m. liepos 1 d., nustojo galios 1990 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos laikinasis pasienio apsaugos įstatymas.
2.3 Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
1994 metų birželio 28 dieną priimtame Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatyme4 numatyta, kad valstybės sienų apsaugą sausumoje ir teritoriniuose vandenyse atlieka Pasienio policija. Tą pačią dieną buvo atitinkamai papildytas ir policijos įstatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 628 Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba reorganizuota į Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasikeitė valstybės sienos apsaugą įgyvendinančios institucijos pavaldumas. Valstybės sienos apsaugą įgyvendinanti institucija tapo pavaldi ne Krašto apsaugos ministerijai, o Vidaus reikalų ministerijai. Toks pavaldumas aatitinka Europos Sąjungos reikalavimą – už valstybės sienos apsaugą turi būti atsakinga nepriklausanti karinėms struktūroms institucija.
Pasienio policijos veikla, jos organizavimas, funkcijos,teisės ir pareigos saugant valstybės sienas buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, bet didžioji dalis Pasienio policijos veiklos buvo reglamentuota poįstatyminiuose aktuose, tai yra Vyriausybės nutarimuose.
2.4 Pasienio policijos reorganizavimas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM
Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą5, Pasienio policija buvo reorganizuota į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Minėtas įstatymas įsigaliojo 2000 m. lapkričio 1 d. ir Vyriausybei buvo pavesta per 6 mėn. atlikti reorganizaciją ir parengti bei pateikti Seimui įstatymų projektus, taip pat patvirtinti ar pakeisti kitus teisės aktus, reikalingus Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Buvo apskaičiuota, jog visam reorganizavimui įvykdyti reikia 1 milijono 200 tūkstančių litų.
Dabar aptarsime pagrindines šios reorganizacijos priežastis. Pagrindinės priežastys – teisinės bazės trūkumas ir neatitikimas Europos sąjungos standartų. 1994 metais Sienos apsaugos tarnybai iš Krašto apsaugos ministerijos perėjus į Vidaus reikalų ministerijos pavaldumą ir įkūrus Pasienio policijos departamentą, į 1990 metais priimtą Policijos įstatymą buvo įtraukti keli straipsniai, reglamentuojantys (tačiau nepakankamai) pasienio policijos veiklą. Visa kita pasienio policijos veikla reglamentuota Vyriausybės nutarimuose, t.y. poįstatyminiuose aktuose.
Pakoreguotame Policijos įstatyme net buvo numatyta, kad teritoriniuose ppolicijos komisariatuose veikia viešoji, kriminalinė, pasienio policija. Tačiau realiai pasienio policija teritoriniuose policijos komisariatuose neveikė. Taigi Pasienio policijos departamentas buvo įkurtas, o jo veikla didžiąja dalimi reguliuota poįstatyminių aktų. Todėl buvo būtina svarbias valstybines funkcijas atliekančios struktūros veiklai suteikti teisinį pagrindą.
Nuo 1996-ųjų bandyta sukurti įstatymą, reglamentuojantį ir teritorinės policijos, ir pasienio policijos veiklą. Tačiau pasienio policijos funkcijos gerokai skyrėsi nuo teritorinės policijos atliekamų funkcijų ir vienu aktu buvo labai sudėtinga nustatyti jų veiklą. Todėl pradėti kurti atskiri policijos ir sienos apsaugos tarnybos veiklos įstatymai. Be to, pagal Europos Sąjungos ir Šengeno sutarties reikalavimus, už valstybės sienų apsaugą atsako institucija, kurios veikla reglamentuota atskiro įstatymo. Anksčiau galioję įstatymai – 1992-aisiais priimtas Valstybės sienos ir 1994-aisiais įsigaliojęs Valstybės sienų apsaugos – to laikmečio reikalavimus atitiko, bet praėjus tiek laiko ir atsiradus naujiems reikalavimams juos buvo būtina peržiūrėti, suderinti su Europos Sąjungos standartais. Pasienio policija kaip struktūra veikė visai neblogai, tačiau ypač reikalingas buvo jos veiklos juridinis reglamentavimas įstatyme, o ne poįstatyminiuose aktuose. Todėl ir buvo parengtas bei priimtas kur kas tobulesnis Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas, įsigaliojęs 2000 m. lapkritį. Dėl panašių priežasčių buvo priimtas ir Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo
nuostatas, kreipėsi į Vyriausybę, siūlydamas per pusę metų reorganizuoti Pasienio policijos departamentą. 2001 m. vasario 22 d. vyriausybė savo nutarimu6 nutarė Pasienio policijos departamentą reorganizuoti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Kita Pasienio policijos departamento reorganizavimo į Valstybės sienos apsaugos tarnybą priežastis buvo neaiškios kompetencijų ribos tarp Pasienio policijos ir teritorinės policijos bei karinių jūrų pajėgų. Priėmus Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą sureguliuoti teritorinės policijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos santykiai, tapo aišku, kas už ką atsakingas, kur yra kompetencijos ribos. Taip ppat paaiškėjo situacija ir dėl jūros sienos apsaugos, kur būta problemų dalijantis funkcijomis tarp pasienio policijos ir karinių jūrų pajėgų. Dabar įstatyme aiškiai nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir vidaus vandenyse.
Kita reorganizavimo priežastis buvo neefektyvus Pasienio policijos centrinis valdymo aparatas, todėl reorganizavimo metu Pasienio policijos departamente jis buvo mažinamas. Buvusios pareigos buvo panaikintos ar perkeltos tiesiogiai prie sienos.
Taip pat buvo atskiriamos valdymo ir paslaugų funkcijos. Vyko vadinamasis civilinimo procesas tų pareigūnų, kkurie nevykdė sienos apsaugos ar neatliko valdymo funkcijų.
Paprastus pasieniečius reorganizavimas palietė mažiausiai. Vienas svarbiausių pakeitimų pačiame pasienyje – Zarasų užkarda kartu su saugomu sienos ruožu, visu personalu, materialiniais resursais tapo pavaldi ne Šiaulių rinktinei, o Ignalinos. Ypatingas rinktinių reorganizavimas nebuvo vvykdytas, nes tai buvo tinkamai padaryta 1997-aisiais.
Visoje tarnyboje bendras pareigūnų skaičius liko maždaug toks pat, tačiau jų sumažėjo Pasienio policijos departamento ir rinktinių valdymo aparatuose, padaugėjo užkardose, kur vykdoma fizinė sienos apsauga.
Suderinus su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu bei VRM vadais buvo parengtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos statutas. Jame nustatomi kiekvienam pareigūnui svarbūs tarnybos ir socialiniai klausimai – priėmimas į tarnybą, atleidimas iš jos, darbo mokėjimo ir specialiųjų laipsnių suteikimo tvarka, paskatinimų, nuobaudų skyrimas ir panašiai.
Svarbiausias reorganizacijos tikslas – įstatyminis tinkamai sienos apsaugai užtikrinti reikalingų dalykų reglamentavimas, kad būtų užtikrintas valstybės sienos apsaugą įgyvendinančios institucijos funkcionalumas ir stabilumas. Pavyzdžiui, VSAT įstatyme įtvirtinta VSAT struktūra (tarnybos vadas, tarnybos štabas, rinktinės, užkardos) – labai teigiamas dalykas, suteikiantis stabilumo.
Užsienio eekspertai teigiamai vertina VSAT įstatymą ir Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą. Kuriant juos remtasi ilgamete panašių Europos struktūrų patirtimi. Buvo bendradarbiaujama su kolegomis iš Vakarų šalių, Briuselyje buvo teikiamos ataskaitos apie nuveiktą veiklą. Vienu svarbesnių laimėjimų vidaus reikalų (ir teisingumo, teisėsaugos) srityje minima Lietuvos sienų apsaugos pažanga7.
3. Institucijos, įgyvendinančios Valstybės sienos apsaugą
3.1 Valstybės sienos apsaugos tarnyba
Priėmus Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos įstatymą, Pasienio policijos departamentas reorganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, priklausančią Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai (reorganizavimas plačiau aaptartas skyriuje “Valstybės sienos apsaugą įgyvendinančų institucijų raida”). Valstybės sienos apsaugos tarnyba darbą pradėjo 2001 m. gegužės 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę. Valstybės sienos apsaugos tarnyba vadovaujasi LR Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, VSAT įstatymu, VSAT nuostatais, VSAT statutu bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais teisės aktais.
Dabar aptarsime Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM uždavinius ir funkcijas, strukūtrą, vadovavimą ir tarptautinį bei tarpžinybinį bendradarbiavimą.
a) Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždaviniai ir funkcijos
Pagrindiniai Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždaviniai yra: užtikrinti valstybės sienos neliečiamumą ir įgyvendinti valstybės sienos apsaugos politiką; užtikrinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstattymų ir kitų teisės aktų valstybės sienos teisinio režimo klausimais vykdymą; pagal savo kompetenciją užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą8. Vykdydama jai pavestus uždavinius, tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse;
2) atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę;
3) užtikrina pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą;
4) dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę;
5) dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir aatlieka kitas įstatymų nustatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože;
6) ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu.
7) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
b) Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizacinė struktūra
Tarnybą sudaro:
1) tarnybos vadas;
2) tarnybos štabas;
3) tarnybos rinktinės;
4) tarnybos užkardos;
5) kiti tarnybos struktūriniai padaliniai.
1. Tarnybos vadas – aukščiausias tarnybos pareigūnas, vadovaujantis tarnybai, ją kontroliuojantis ir atsakantis už bendrą struktūrinių padalinių veiklą. Tarnybos vadas yra pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui. Tarnybos vadą penkeriems metams skiria vidaus reikalų ministras, suderinęs su Ministru pirmininku.
2. Tarnybos štabas – tarnybos centrinis struktūrinis padalinys, padedantis tarnybos vadui užtikrinti bendrą vadovavimą tarnybos teritoriniams ir struktūriniams padaliniams bei organizuojantis ir kontroliuojantis tarnybos vidaus administravimą. Štabui vadovauja štabo viršininkas. Štabo viršininkas yra tarnybos vado pavadotojas, turintis įgaliojimų tarnybos administravimo klausimais ir, tarnybos vado nesant, jį pavaduojantis. Štabo viršininką skiria vidaus reikalų ministras tarnybos vado teikimu.
3. Tarnybos rinktinės – teritoriniai struktūriniai tarnybos padaliniai, organizuojantys ir įgyvendinantys tarnybos funkcijas pasienio ruože sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse. Rinktinei vadovauja rinktinės vadas, kurį skiria ir atleidžia tarnybos vadas. Dabar yra septynios rinktinės, saugančios atitinkamą sienos ruožą:
• Vilniaus rinktinė – saugo 224,1 km ilgio Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožą su Baltarusijos Respublika. Šiai rinktinei pavaldūs padaliniai: Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktas (toliau PKP),Vilniaus geležinkelio PPKP, Kauno oro uosto PKP, Pavoverės užkarda (susideda iš Gelednės geležinkelio PKP ir Prienų SPKP),Mickūnų užkarda (susideda iš Buivydžių SPKP, Lavoriškių PKP ir Kenos geležinkelio PKP), Medininkų užkarda (Šumsko PKP, Medininkų PKP, Tabariškių SPKP ir Kurmelionių SPKP), Gintaro Žagunio užkarda (Urelių PKP, Silių SPKP (dar neįrengtas), Krakūnų PKP, Dieveniškių SPKP).
• Varėnos rinktinė – saugo 253,7 km ilgio Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožą su Baltarusijos Respublika. Šiai rinktinei pavaldūs padaliniai: Tribonių užkarda (Šalčininkų PKP, Stasylų geležinkelio PKP, Nausėdžių SPKP),Purvėnų užkarda (Eišiškių PKP), Dubičių užkarda (Strižiūnų SPKP, Rokų SPKP), Kabelių užkarda (Kabelių SPKP (neįrengtas), Kabelių PKP), Druskininkų užkarda (Šklerių SPKP (neįrengtas), Latežerio PKP, Druskininkų PKP, Raigardo PKP, Švendrubės SPKP (neįrengtas)), Kapčiamiesčio užkarda (Gerdošių upių SPKP (neįrengtas), Varviškės upių SPKP (neįrengtas), Varviškės PKP (neįrengtas), Kapčiamiesčio PKP, Kapčiamiesčio SPKP, Kuodžių SPKP (neįrengtas)).
• Ignalinos rinktinė – saugo 242,433 km ilgio Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožą su Latvijos Respublika ir Baltarusijos Respublika. Šiai rinktinei pavaldūs padaliniai: Zarasų užkarda (Stelmužės SPKP, Smėlynės PKP, Turmanto geležinkelio PKP, Turmanto SPKP, Dėmenės SPKP (dirba tik Latvijos pasieniečiai)), Visagino užkarda (Nirvenių SPKP, Puškų SPKP, Strilungės SPKP (neįrengtas)), Tverečiaus užkarda (Tverečiaus PKP, Vasiūnų SPKP (neįrengtas)), Adutiškio užkarda (Adutiškio PKP, Adutiškio SPKP, Adutiškio geležinkelio PKP), Švenčionių užkarda (Papelėkio PKP, Domininkavo SPKP).
• Lazdijų rinktinė – saugo
103,7 km ilgio Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika. Šiai rinktinei pavaldūs padaliniai: Pazapsių užkarda (Kapčiamiesčio PKP(neįrengtas)), Akmenių užkarda ( Lazdijų PKP), Trumpalių užkarda (Kalvarijos PKP, Mockavos geležinkelio PKP), Reketijos užkarda (Vartelių PKP (neįrengtas)).
• Pagėgių rinktinė – saugo 247,5 km ilgio Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Šiai rinktinei pavaldūs padaliniai: Girėnų užkarda (Vištyčio SPKP), Kybartų užkarda (Kybartų geležinkelio PKP, Kybartų PKP), Kudurkos Naumiesčio užkarda (neįrengta) (K.Naumiesčio PKP, Slavikų užkarda, Ramoniškių PKP), Viešvilės užkarda (Jurbarko upių PKP), PPagėgių užkarda (Panemunės PKP, Pagėgių geležinkelio PKP), Vileikių užkarda (Rusnės upių PKP).
• Pakrančių apsaugos rinktinė – saugo Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis. Saugomo valstybės sienos ruožo ilgis – 145 km 498 m. Rinktinei pavaldūs padaliniai: Klaipėdos jūrų uosto užkarda (Burių PKP, Marių PKP, Vitės PKP, Smeltės PKP, Klaipėdos terminalo PKP, Kuršių PKP, Konteinerių terminalo PKP), Palangos užkarda (Palangos oro uosto PKP, Būtingės terminalo PKP, Būtingės PKP), Neringos užkarda (Nidos PKP, Nidos upių PKP), Pakrančių apsaugos divizionas (Kopgalio stebėjimo ir kontrolės postas).
• Šiaulių rinktinė –– saugo 526,79 km ilgio Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Latvijos Respublika. Šiai rinktinei pavaldūs padaliniai: Skuodo užkarda (Lenkimų SPKP, Skuodo PKP, Skuodo geležinkelio PKP, Gesalų SPKP (dirba tik Latvijos Respublikos pasieniečiai), Strėliškių SPKP (dirba tik Latvijos Respublikos pasieniečiai)), Mažeikių uužkarda (Pikelių PKP, Bugenių geležinkelio PKP, Mažeikių PKP, Buknaičių PKP, Laižuvos SPKP, Klykolių PKP), Joniškio užkarda (Vegerių SPKP (dirba tik Latvijos Respublikos pasieniečiai), Žagarės PKP, Joniškio geležinkelio PKP, Kalvių PKP), Pasvalio užkarda (Žeimelio SPKP (dirba tik Latvijos Respublikos pasieniečiai), Puodžiūnų SPKP, Saločių PKP), Biržų užkarda (Germaniškio PKP, Slimaniškių SPKP (neįrengtas), Jonelių SPKP, Kvetkų SPKP), Rokiškio užkarda (Suvainiškio PKP (dirba tik Latvijos Respublikos pasieniečiai), Juodupės PKP (dirba tik Latvijos Respublikos pasieniečiai), Obelių PKP).
Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė. Be rinktinių, saugančių tam tikrą valstybės sienos ruožą, yra speciali Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė, sauganti Ignalinos atominę elektrinę. Iki 1996 metų Ignalinos AE saugojo KAM Atskirasis Ignalinos AE apsaugos batalionas, kuris buvo reorganizuotas į Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos AE aapsaugos policijos rinktinę. Pasienio policiją reorganizavus į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos AE apsaugos policijos rinktinė tapo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktine. Ignalinos atominę elektrinę saugantys pasieniečiai užtikrina Ignalinos atominės elektrinės perimetro saugumą, kontroliuoja transporto priemonių ir žmonių judėjimą. Ignalinos AE apsaugos policijos rinktinė užtikrina patikimą saugomo objekto gynybą nuo diversinių grupių, prižiūri riboto patekimo zoną. Tai yra visi objektai, esantys 3 km spinduliu nuo objekto perimetro.
4. Tarnybos užkardos –– rinktinės struktūriniai padaliniai (kurios užkardos priklauso kurioms tarnybos rinktinėms jau aptarėme), įgyvendinantys nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo dalyje. Užkardai vadovauja užkardos vadas, kurį skiria ir atleidžia tarnybos vadas rinktinės vado teikimu.
5. Kiti tarnybos struktūriniai padaliniai – padaliniai, rengiantys tarnybos audito išvadas, ataskaitas, atliekantys tarnybinius tikrinimus struktūriniuose padaliniuose, užtikrinantys tarnybai skirtų biudžeto asignavimų, kitų lėšų ir materialinių išteklių naudojimą ir kontrolę, informuojantys visuomenę apie tarnybos veiklą bei atliekantys kitas tarnybos veiklos funkcijas.
Taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūriniai padaliniai yra Užsieniečių registracijos centras ir Visagino pasieniečių mokykla.
Užsieniečių registracijos centras. Užsieniečių registracijos centras Pabradėje įkurtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 30 d. nutarimą. Savo veiklą Užsieniečių registracijos centras pradėjo 1997 m. sausio 1 d. būdamas tiesiogiai pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Iki tol Užsieniečių registracijos centro teritorijoje buvo įsikūręs Pasienio policijos departamento prie VRM Greitojo reagavimo būrys. Dabar tai vienintelis Lietuvoje centras, skirtas laikinai apgyvendinti neteisėtai esančius ir neteisėtai atvykusius į Lietuvą užsieniečius. Užsieniečių registracijos centro teritorija – 13,43 ha. Nuo 2000 m. sausio 1 d. Užsieniečių registracijos centras tapo tiesiogiai pavaldus tuometiniam Pasienio policijos departamentui prie VRM, o po Pasienio policijos reorganizavimo – Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Visagino pasieniečių mokykla. Visagino pasieniečių mokykla rengia pasieniečius Valstybės sienos apsaugos ttarnybos padaliniams pagal 2 metų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno mokymo programą. Į mokyklą priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 30 metų amžiaus, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsimokslinimą, neteisti, pagal asmenines, dalykines savybes, fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno pareigoms. Teorinis mokymas mokykloje derinamas su praktika Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose, kuriai skiriama pusė mokymosi laiko. Klausytojams, sėkmingai baigusiems mokyklą išduodamas nustatyto pavyzdžio diplomas ir suteikiama pasieniečio profesinė kvalifikacija, taip pat užtikrinama garantija būti paskirtam į jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose.
c) Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarpžinybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas
Tarpžinybinis bendradarbiavimas
Tarpžinybinis bendradarbiavimas tarp vidinio saugumo sferoje veikiančių institucijų Lietuvoje suintensyvėjo tik 2000 m. lapkričio pabaigoje, kai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VSAT, Muitinės ir Policijos departamentų. Ši sutartis buvo inicijuota realizuojant Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Suomijos sienos apsaugos tarnybų, policijos ir muitinės bendradarbiavimo protokolą. 2001 m. spalio 3 – 9 dienomis pasienio rajonų policijos komisariatai kartu su VSAT sėkmingai dalyvavo Europos Sąjungos šalių ir šalių kandidačių plataus masto tarptautinėje pasienio operacijoje ,,HIGH IMPACT”, skirtai kovai su nelegalia migracija. Vis daugiau šalies policijos komisariatų pajungiama prie VSATIS (VSAT informacinė sistema). Aktyviai plėtojamas rinktinių ir ypač užkardų darbas su pasienyje gyvenančiais žmonėmis, bbendradarbiavimas su Šaulių sąjunga.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinis valstybių sienų apsaugą įgyvendinančių institucijų bendradarbiavimas reikalingas tam, kad būtų galima efektyviau užtikrinti valstybių sienų režimą, t.y. kovoti prieš nelegalius sienų kirtimus, nelegalią migraciją, kontrabandą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarptautinis bendradarbiavimas yra aktyviai plėtojamas šiomis kryptimis:
Baltijos Ministrų Tarybos Sienų apsaugos vyresniųjų pareigūnų komiteto ir jo pakomitečių veiklos;
Lietuvos ir kaimyninių valstybių pasienio tarnybų bendradarbiavimo;
Lietuvos ir ES valstybių pasienio tarnybų bendradarbiavimo;
Lietuvos ir kitų valstybių pasienio tarnybų bendradarbiavimo;
VSAT ir tarptautinių organizacijų, fondų (pvz.PHARE ir kt.) bendradarbiavimo.
Baltijos Ministrų Tarybos Sienų apsaugos vyresniųjų pareigūnų komiteto ir jo pakomitečių veikla
Baltijos ministrų tarybos Sienų apsaugos vyresniųjų pareigūnų komitete dirbama sienos apsaugos įstatyminės bazės unifikavimo, sienos apsaugos tarnybų informacinių sistemų ir techninių sienos apsaugos sistemų bei ryšių sistemų harmonizavimo ir unifikavimo, sienų apsaugos tarnybų operatyvinės veiklos tobulinimo ir realizavimo, sienų apsaugos technologijų ir metodų tobulinimo ir harmonizavimo kryptimis.
Lietuvos ir kaimyninių valstybių pasienio tarnybų bendradarbiavimas
Išsiplėtė bendradarbiavimas prie sienų su Latvija ir Lenkija. Su Lenkija susitarta dėl bendro informacinio centro atidarymo, panašūs centrai yra įsteigti prie Lenkijos ir Vokietijos sienų. Nuo 2001 m. sausio 1 d. prie valstybės sienos su Lenkija vyko eksperimentas dėl valstybės sienos atsakomybės ruožų patruliuojant pasiskirstymo tarp Lenkijos ir Lietuvos pasieniečių. Aktyviai bendradarbiaujama su Latvijos sienos apsaugos
tarnyba dėl jungtinių sienos perėjimo punktų naujų darbo technologijų. Bendradarbiaujant su kaimyninių šalių (Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos) pasienio apsaugos tarnybomis, vyksta nuolatiniai planiniai susitikimai ir konsultacijos pasienio kontrolės klausimais, planuojami ir vykdomi bendri veiksmai kovojant su nelegalia migracija, keičiamasi informacija apie padėtį bendrai saugome sienos ruože, sprendžiami sienos apsaugos klausimai regioniniu ir šalies lygiais, organizuojami vadovaujančių pareigūnų ir pareigūnų, tiesiogiai saugančių bendrą valstybės ruožą, susitikimai. Rezultatai ir iškilusios problemos aptariamos vyriausiųjų sienos įgaliotinių konferencijų metu.
Lietuvos ir ES valstybių pasienio ttarnybų bendradarbiavimas
Tačiau bendradarbiaujant neapsiribojama valstybėmis, su kuriomis Lietuvos Respublika turi bendrą sieną. Glaudūs ryšiai palaikomi su Švedijos Karalystės pakrančių apsaugos tarnyba (2001 m. birželio 14 d. Švedijoje buvo pasirašyta Švedijos Karalystės Pakrančių apsaugos ir VSAT bendradarbiavimo sutartis) bei Nacionaline policijos valdyba, Vokietijos Federacinės Respublikos sienos apsaugos tarnyba, kitų šalių teisėsaugos institucijomis, kurios teikia Valstybės sienos apsaugos tarnybai techninę bei metodinę pagalbą, taip pat keičiamasi informacija apie nelegalią migraciją, dalyvaujama tarptautiniuose seminaruose, simpoziumuose, konferencijose, rengiami bendri štabų mokymai. Labai glaudžiai bendradarbiaujama ssu Suomijos Respublikos Sienos apsaugos tarnyba ir mokymų, ir techninės pagalbos srityje: pagal PHARE „Dvynių“ projektą bei dvišalio bendradarbiavimo programą organizuojami seminarai, mokomieji kursai, kurių metu dalijamasi patirtimi, Lietuvos pasieniečiai kelia kvalifikaciją.
Lietuvos ir kitų valstybių pasienio tarnybų bendradarbiavimas
Valstybės sienos aapsaugos tarnyba dalyvauja Vengrijos Šiofoko mieste organizuojamose tarptautinėje konferencijoje pasienio klausimais, aktyviai dalyvauja jos darbe, keičiasi informacija su kitais konferencijos dalyviais. Dalyvavimas minėtoje konferencijoje suteikia galimybę glaudžiau bendradarbiauti ne tik su Vengrijos Respublikos sienos apsaugos tarnyba, bet ir su kitų valstybių, konferencijos dalyvių, sienos apsaugos tarnybomis.
VSAT ir tarptautinių organizacijų, fondų bendradarbiavimas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal PHARE projektus stiprina savo infrastruktūrą, tobulina informacinę sistemą bei diegia modernias technines stebėjimo sistemas, gilina pareigūnų profesinius įgudžius bei tobulina VSAT, kaip institucijos, administracinius gebėjimus.
Bendros operacijos
Manytume, jog verta paminėti bendras Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių valstybės sienos apsaugą įgyvendinančių institucijų operacijas. Pagal Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Suomijos sienos apsaugos tarnybų, policijos ir muitinės bendradarbiavimo protokolą 2001 m. kovo 27 d. Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje vvyko bendra šių šalių sienos apsaugos tarnybų, policijos ir muitinės operacija ,,Migla”. Sėkmingai surengtos tarptautinės kovos su nelegalia migracija operacijos ,,Barjeras”. Aktyviai vykdomas Baltijos jūros regiono šalių bendravimas (nuo 2001 gegužės 29 d. iki 2001 m. birželio 1 d. vyko tarptautinė operacija ,,Lookout”, kurioje dalyvavo visų Baltijos jūros regiono šalių Nacionaliniai koordinaciniai centrai). 2001 m. liepos 11 – 13 d. surengta tarptautinė operacija ,,Baltic Way”. Pagal 2001m. birželio 8 d. patvirtintą VSAT vado ir Baltarusijos valstybinio pasienio kariuomenės komiteto pirmininko pplaną 2001 m. liepą vyko tarptautinė operacija ,,Režimas 1”, birželio 26 – 29 dienomis surengtos tarptautinės stalo pratybos ,,Baltic-2001″.
3.2 Kiti valstybės sienos apsaugos subjektai
Be Valstybės sienos apsaugos tarnybos valstybės sienos apsaugos subjektais taip pat yra Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos ministerijos ir žinybos, kiek tai priklauso jų kompetencijai.
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos
Muitinės departamentas pagal savo kompetenciją įgyvendina Lietuvos Respublikos politiką ekonominių užsienio prekybos reguliavimo ir vidaus rinkos apsaugos priemonių srityje; užtikrina muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą; organizuoja ir kontroliuoja muitų tarifų taikymą, muitų bei kitų mokesčių ir rinkliavų surinkimą nustatytu laiku, taip pat įstatymuose numatytų ekonominių ir administracinių sankcijų taikymą; kontroliuoja importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; organizuoja ir vykdo teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją; kuria ir prižiūri integruotą muitinės informacinę sistemą, muitinės kompiuterinių duomenų perdavimo ir ryšio tinklą; užtikrina Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų įsipareigojimų muitinės veiklos srityje laikymąsi.
Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra savarankiška biudžetinė įstaiga tiesiogiai pavaldi Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įgyvendina valstybės politiką maisto ir veterinarijos sektoriuose. Pagrindiniai Valstybinės mmaisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniai yra šie: saugoti vartotojų interesus, kad į šalies rinką ir eksportui tiekiamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus; užtikrinti veterinarijos ir higienos kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto tiekimo vartotojams); saugoti, kad į šalies teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamųjų ligų (šis uždavinys tiesiogiai susijęs su valstybės sienos apsauga), organizuoti gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų ir tokių ligų židinių likvidavimą, užtikrinti gyvūnų gerovę bei skatinti Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą veterinarijos ir maisto srityje.
Krašto apsaugos ministerija
Krašto apsaugos ministerija įgyvendina valstybės gynybos ir saugumo politiką. Ši institucija yra valstybės sienos apsaugos subjektu nes karinės oro pajėgos įgyvendina valstybės sienos apsaugą oro erdvėje. Taip pat Lietuvos Respublikos kariuomenės padaliniai valstybės sienų apsaugą kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba atlieka gresiant ginkluotam užpuolimui, kai kyla pavojus valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Lietuvos Respublikos Seimui įvedus karo padėtį, taip pat iškilus grėsmei valstybės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir įvedus nepaprastąją padėtį. Bendri Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės padalinių veiksmai numatomi valstybės sienų priedangos planuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrų teikimu.
4. Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtra
Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė LLietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo dalis. Valstybės sienos apsaugos užtikrinimas yra būtina Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga. Orientuojantis į būsimą narystę Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos sausumos siena su valstybėmis, siekiančiomis narystės, traktuojama kaip būsima vidinė Europos Sąjungos valstybių siena. Sausumos siena su kitomis valstybėmis ir jūros siena traktuojama kaip būsima išorinė Europos Sąjungos valstybių siena. Būsimos išorinės sienos apsaugos režimas turės būti taikomas Lietuvos Respublikos jūros sienai, nes Šengeno sutarties valstybių jūrų sienos nelaikomos vidinėmis sienomis. Taigi prioritetinė valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės kryptis – būsimos išorinės sienos apsauga, todėl pagrindinis investicijų srautas eina būsimųjų ES išorinių sienų su Rusija ir Baltarusija infrastruktūrai plėtoti.
Lietuvos Respublikos Seimas yra patvirtinęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos plėtotės programą, kuroje yra išdėstyti pagrindiniai valstybės sienos apsaugos sistemos plėtros uždaviniai: valstybės sausumos sienos demarkavimas ir teritorinės jūros ribų nustatymas; Europos Sąjungos reikalavimų dėl būsimos išorinės sienos kontrolės įgyvendinimas; laipsniškas kontrolės prie būsimos vidinės sienos paprastinimas ir pertvarkymas; tarptautinius reikalavimus atitinkančio vykstančių per valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių patikrinimo tolesnis diegimas; teisės aktų tobulinimas bei jų derinimas su Europos Sąjungos teise; tarptautinio bendradarbiavimo plėtra; profesionalios Valstybės sienos apsaugos tarnybos kūrimas.
Europos Sąjungos reikalavimų dėl būsimos išorinės sienos kontrolės įgyvendinimas
Pagrindinis Europos Sąjungos reikalavimas išorinių sienų kontrolei
– užkirsti kelią nesankcionuotiems sienos kirtimams nenustatytose vietose. Būtina užtikrinti patikimą valstybės sausumos sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija bei jūros sienos kontrolę. Tam tikslui numatoma nustatyti valstybės sausumos sienos apsaugos zonos ribas ir jas nužymėti, nustatyti leidimų būti valstybės sienos apsaugos zonoje tvarką, prie valstybės sienos įrengti patrulinius kelius, steigti užkardas, vietose, kur daroma daugiau pažeidimų, statyti užtvarus, montuoti stebėjimo įrangą, perimetrines signalizacines sistemas, naudoti mobilią termovizorinę įrangą, aviaciją. Taip pat numatoma išplėsti tarnybinių šunų panaudojimą patruliuoti prie vvalstybės sienos.
Laipsniškas kontrolės prie būsimos vidinės sienos paprastinimas ir pertvarkymas
Lietuvos Respublikos valstybės siena su Latvijos Respublika ir Lenkijos Respublika taps vidine Europos Sąjungos siena. Būsimos vidinės sienos apsaugą numatoma pertvarkyti ir supaprastinti. Dalis valstybės sienos apsaugai panaudojamų išteklių perkeliama prie būsimos išorinės sienos. Lietuvai ir gretimoms valstybėms tapus Europos Sąjungos narėmis bei pasiekus aukštą išorinių sienų ir migracijos kontrolės lygį, vidinių sienų kontrolė bus panaikinta. Kartu turės būti parengtos ir įdiegtos priemonės operatyviai atnaujinti kontrolę prie valstybės sienos, susidarius nepalankiai kkriminogeninei ar kitokiai krizinei situacijai.
Tarptautinius reikalavimus atitinkančio vykstančių per valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių patikrinimo tolesnis diegimas
Toliau auga vykstančių per valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių srautai. Tai sąlygoja, kad tolimesnė valstybės sienos apsaugos sistemos plėtra, užkardydama nusikalstamumo plitimą, kkartu turi užtikrinti sklandų asmenų ir transporto priemonių judėjimą per valstybės sieną. Tarptautinius reikalavimus atitinkančio vykstančių per valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių patikrinimo tolesnis diegimas siejamas su informacinių sistemų kūrimu, modernios dokumentų klastočių aptikimo, stebėjimo bei matavimo įrangos diegimu.
Teisės aktų tobulinimas bei jų derinimas su Europos Sąjungos teise
Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą, tobulinimas ir derinimas su Europos Sąjungos teise bus atliekamas vadovaujantis Europos Sąjungos acquis reikalavimais. Numatoma įgyvendinti šias teisės aktų tobulinimo ir derinimo priemones: sudaryti tarptautines sutartis su Latvijos Respublika, Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ir su valstybės siena susijusių teisinių santykių bei bendradarbiavimo sienų apsaugos srityje; pakeisti ir papildyti neatitinkančias Europos Sąjungos acquis reikalavimų tarptautines ssutartis dėl asmenų vykimo per valstybės sieną; parengti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius valstybės sienos apsaugą ir patikrinimus pasienio kontrolės punktuose reglamentuojančius teisės aktus; pasirašyti tarptautines sutartis dėl asmenų grąžinimo ir šių sutarčių įgyvendinimo protokolus su nelegalių migrantų kilmės ir tomis valstybėmis, iš kurių jie dažniausiai atvyksta.
Tarptautinio bendradarbiavimo plėtra
Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos institucijos sieks aktyviai dalyvauti tarptautinėje veikloje, užkardančioje nelegalią migraciją ir kitą su valstybės sienos kirtimais susijusią nusikalstamą veiklą. Bus pasinaudota toliau valstybės sienos apsaugos srityje pažengusių valstybių ppatirtimi ir parama. Bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių sienų apsaugos bei kitomis institucijomis turi užtikrinti konkrečių praktinės veiklos tobulinimo projektų įgyvendinimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui su Europos Sąjungos valstybių, turinčių išorines sienas, institucijomis. Bus rengiami ir įgyvendinami bendri mokymo ir techninės paramos projektai, kurie sustiprins Lietuvos Respublikos institucijų pasirengimą integruotis į bendrą Europos Sąjungos sienų kontrolės sistemą.
Profesionalios valstybės sienos apsaugos tarnybos kūrimas
Valstybės sienos apsaugos patikimumą daugiausia lemia Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kvalifikacija. Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūriniai padaliniai bus formuojami tik profesionalios tarnybos pagrindais. Palaipsniui atsisakoma privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Numatoma pertvarkyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų rengimo programas, įgyvendinti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius mokymo, studijų ir pratybų planus bei pagal Gynybos štabo planus rengti pareigūnus ginkluotai valstybės gynybai karo atveju. Pareigūnai mokomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitose mokymo įstaigose. Taip pat pareigūnai yra mokomi užsienio valstybių mokymo įstaigose pagal gautus iš užsienio šalių pasiūlymus bei atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos poreikius. Bus siekiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie atlieka tarnybą rinktinių valdymo grandyse bei pasienio kontrolės punktuose, mokėtų užsienio kalbas.
Įgyvendinus valstybės sienos apsaugos sistemus plėtros programą pagerėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbo kokybė, pakiltų valstybės sienos apsaugos lygis, taip ppat būtų įgyvendinti ES reikalavimai. Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtros programą numatoma įgyvendinti iki 2010 m.
Išvados
Valstybės sienos apsauga – didelę reikšmę turinti Lietuvos Respublikos sudėtinė nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis. Valstybės sienos apsaugos užtikrinimo tikslas yra padėti sukurti palankias sąlygas ekonomikos augimui, demokratijos vystymuisi bei sumažinti grėsmes individui, tautai, jos suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
Užtikrinant valstybės sienų apsaugą yra įgyvendinami šie uždaviniai: valstybės sienų fizinė ir techninė apsauga; muitinės, medicininė karantininė, veterinarinė ir fitosanitarinė kontrolė; migracijos procesų kontrolė; sienų perėjimo, krovinių ir kitokių vertybių gabenimo per valstybės sienas kontrolė; verslovinės veiklos bei įvairių darbų ekonominėje zonoje ir pasienio ruože kontrolė ir kt.
Valstybės sienos apsaugos subjektai yra šios institucijos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos; Krašto apsaugos ministerija; Užsienio reikalų ministerija; Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos; Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba; kitos institucijos kiek tai priklauso jų kompetencijai. Daugiausia dėmesio šiame darbe skirta Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kadangi ši institucija buvo specialiai sukurta įgyvendinti valstybės sienos apsaugą, o kitiems minėtiems valstybės sienos apsaugos subjektams sienos apsauga yra tik sudėtinė jų kompetencijos dalis.
Pagrindinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos problemos yra: norminės bazės trūkumai ir ES reikalavimų neatitikimas; netobula valdymo struktūra; pasienio infrastruktūros trūkumas. Šioms problemoms spręsti VSAT veikla vykdoma šiomis kryptimis: VSAT valdymo struktūros tobulinimo; veiklos norminės bazės tobulinimo ir harmonizavimo su Europos Sąjungos reikalavimais; pasienio infrastruktūros plėtojimo; personalo valdymo tobulinimo; bendradarbiavimo plėtojimo.
Šiuo metu visa valstybės sienos apsaugos sistema yra plečiama ir tobulinama, kadangi valstybės sienos apsaugos užtikrinimas yra būtina Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga. Pagrindinis dėmėsys skiriamas jūros sienai bei sausumos sienoms su Rusija ir Baltarusija, kadangi tai būsimos išorinės ES sienos. Briuselyje vienu svarbesnių laimėjimų vidaus reikalų srityje minima Lietuvos sienų apsaugos pažanga.
Taigi galima teigti, jog valstybės sienos apsaugos sistemos veikla ir plėtra vykdoma tinkama linkme, reikia tik laiko ir tinkamo finansavimo.
Summary
The security of a state border is a very important part of national security. Creation of favourable auspices for economic growth, for development of democracy and reduction of threat to individual, nation and its sovereignty and territorial wholeness are the main aims of national security, as well as of state border security.
In order to guarantee the security of state border it is necessary to fulfil such tasks:
• to implement physical and technical security of a state border;
• to exercise customs, medical quarantine and veterinary control;
• to exercise control of the processes of migration;
• to exercise control of the border crossing
and to examine cargo, being taken through border;
• to control commercial and other activities in the border zone and other tasks.
The Border Security Service of the State, the National Security Ministry, the Customs, the Veterinary and Food Service of the State and others according to their competence are the institutions implementing the security of state border. The Border Security Service of the State is the most important. It was specially instituted for securing state border.
There are important and still uunsolved problems in the Border Security Service of the State. The main problems are: imperfections of legislation and inconsistence with European Union law; imperfect framework of the Border Security Service of the State; the lack of facilities in the border zone. In order to solve these problems there are adequate actions taken, such as improvement of the framework, development of legislation and its consistency with EU law, also development of border zone facilities and development of cooperation.
Now the whole system oof the state border security is developing and improving. The state border security is the condition, which must be fulfilled in order to enter the European Union. The focus of attention is on the Lithuanian sea borders, also on borders wwith Russia and Belarus. These borders will become the outer borders of the European Union. The European Union regards the progress of Lithuanian border security as one of the most important achievements of Lithuania in integration to the EU.
On conclusion it can be said that activity and development of state border security are exercised in a correct way.
Literatūra
Norminė literatūra:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Žin., 1992, Nr.33-1014.
2. Lietuvos Respublikos Valstybės sienų apsaugos įstatymas// Žin., 1992, Nr. 20-595.
3. Lietuvos Respublikos laikinasis pasienio apsaugos tarnybos įstatymas // Žin., 1990, Nr. 34-821.
4. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas // Žin., 2000, Nr. 92-1192.
5. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos įstatymas // Žin., 1994, Nr. 53-993.
6. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas // Žin., 2000, Nr. 42-1192.
7. Lietuvos Respublikos Valstybės ssienos apsaugos tarnybos statutas // Internetas, http:// www.lrs.lt.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo” // Žin., 2001, Nr. 18-556.
9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai // Internetas, http:// www.lrs.lt.
10. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programa // Internetas, http:// www.pasienis.lt.
11. Muitinės kodeksas // Žin., 1996, Nr. 52-1239.
12. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas // Žin., 1991, Nr. 22-22.
13. Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės // Internetas, http:// www.pasienis.lt.
14. Pasienio punktų plėtros strateginis planas // Internetas, http:// www.pasienis.lt.
Specialioji literatūra:
15. Kuconis P., Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. Justitia, Vilnius, 2001.
16. PPD ryšių su visuomene poskyris. Pasienio policija reorganizuojama į VSAT // Sargyba, 2001 03 15, Nr. 11 (422); P.6.
