Lietuvos teismų sistema

Turinys

Įvadas 3

1. Lietuvos Respublikos teisminė valdžia 4

1.1. Teisminės valdžios samprata 4

1.2. Teisminės valdžios veiklos principai 5

1.2.1 Teisingumo vykdymas 5

1.2.2 Lygybė prieš įstatymą 6

1.2.3. Nekaltumo prezumpcija 6

1.2.4 Teisėjų ir teismų nepriklausomumas 6

1.2.5. Teisė į teisminę gynybą 6

1.2.6. Teismo proceso kalba 7

1.2.7. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą 7

1.2.8. Teismo proceso viešumas 7

1.2.9. Techninių priemonių naudojimas 7

2. Teismų sistema 8

2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 8

2.2. Bendrosios kompetencijos teismai 10

2.2.1 Apylinkės teismai 10

2.2.2. Apygardos teismai 11

2.2.3. Lietuvos Apeliacinis teismas 12

2.2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 13

2.3. Specialiosios kompetencijos – administraciniai teismai 14

Išvados 16

Literatūra 17Įvadas

Šiais laikais kiekvienoje demokratinėje valstybėje valdžia yra suskirstyta į įstatymus leidžiamąją, įstatymus vykdomąją ir teisminę. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos KKonstitucijoje, kurioje taip pat pasakyta, kad teisminę valdžią įgyvendina tik valstybiniai teismai. Kiekvienam aktyviam Lietuvos piliečiui privalu pažinti savos šalies teismus, jų sistemą, nes anksčiau ar vėliau tenka su jais susidurti. Dėl šios priežasties ir pasirinkau šią temą, nes manau, kad ji yra labai aktuali ir neturėtų likti nepilnai pažinta, ypač atsižvelgiant į tai, kad studijuoju verslo administravimo specialybę.

Darbo objektas. Lietuvos teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos teismai, specializuoti – administraciniai teismai). Jų sistema.

Darbo tikslas. išanalizuoti Lietuvoje veikiančius teismus, jjų sistemą.

Darbo uždaviniai: 1. Paaiškinti teisminės valdžios sampratą. 2. Įvardinti pagrindinius Lietuvos teisminės valdžios veiklos principus, nurodyti jų svarbą. 3. Apibrėžti, kas yra teismų sistema, nurodyti jos sudėtį . 4. Išanalizuoti pagrindines Konstitucinio Teismo funkcijas, jo kompetencija. 5. Atskleisti bendrosios kkompetencijos teismų funkcijas, tarpusavio ryšį. 6. Aptarti administracinių teismų vietą Lietuvos teisminėje sistemoje.

Rašydamas referatą daugiausia rėmiausi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, taip pat Prano Kuconio ir Vytauto Nekrošiaus knyga ,,Teisėsaugos institucijos“.1. Lietuvos Respublikos teisminė valdžia

,,Demokratiškumui užtikrinti kiekvienoje valstybėje svarbus valdžių padalijimo principas.“ Remiantis šiuo prancūzų filosofo Š. Monteskjė sugalvotu principu užtikrinamas veiksmingas visų valstybės valdžių bendradarbiavimas, tarpusavio kontrolė ir negalimumas vienai valdžiai sutelkti visą galią. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje – valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia).1.1. Teisminės valdžios samprata

Š. Monteskjė sugalvota trijų savarankiškų valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) padalijimo teorija XVIII a. Europos politiniam gyvenimui turėjo didelę reikšmę. Tuo laikotarpiu tai buvo iššūkis monarchijai.

Ypač ddidelę reikšmę turėjo teisminės valdžios, kuri iki tol buvo karaliaus valdžios dalis, atskyrimo idėja. Šios valdžios savarankiškumas, nepriklausomumas ir vadovavimasis tik priimtais įstatymais turėjo užtikrinti objektyvų teisingumo vykdymą. Tokiu būdu buvo atimta galimybė valstybei kištis ir įtakoti teismo procesą.

Deja, nepriklausomumą ir autoritetą teisminė valdžia pasiekė ne iš karto. Vien valdžių padalijimo teorijos pripažinimas ir įtvirtinimas įstatymuose dar nereiškė, kad valstybė iš karto atsisakė kištis į teismų veiklą. Pavyzdys galėtų būti Lietuva, okupuota Rusijos, nes tada nors formaliai teisminė valdžia bbuvo, bet ją lengvai galėjo paveikti valstybė. Tikrai nepriklausoma teisminė valdžia Europoje susiformavo nuo XIX a., kai teismai iš tikrųjų pradėjo kontroliuoti vykdomąją valdžią. Šiuo metu Vakarų Europoje teisminės valdžios įtaka tokia didelė, kad kartais baiminamasi, jog teisėjai turi per daug galimybių daryti įtaką politiniam gyvenimui, t.y. iš dalies perima kai kurias įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas. Svarbiausias teisminės valdžios šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse stiprumo požymis – jos nepriklausomumas. Šis požymis jau egzistuoja ir Lietuvoje, o geriausias to įrodymas – Rolando Pakso apkalta ir ypač jos baigtis.

Teisminės valdžios sąvoka gali būti vartojama įvairiomis prasmėmis. Galima sakyti, kad mūsų teisminė valdžia – tai Lietuvos teismų sistema, vienas ar keli konkretūs teismai. Pagrindinė teismų funkcija – teisingumo vykdymas. Šią funkciją teismai įgyvendina nagrinėdami civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas bei priimdami jose sprendimus ir nuosprendžius.

Pagrindiniai teisminės valdžios požymiai yra tokie:

1) teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis. Ją gali įgyvendinti tik valstybiniai teismai, kuriems įstatymas suteikia atitinkamus įgaliojimus. Teisminė valdžia yra viena iš trijų valdžių, jos sistema ir pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje;

2) teisminės valdžios išimtinumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra pasakyta: ,,Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“. (LRK, 109 str., 1dalis). To pasekoje jokios kitos valstybinės ar visuomeninės institucijos negali pasisavinti šių funkcijų vykdymo;

3) teisminės vvaldžios nepriklausomumas. Tai labai svarbus požymis. Kaip jau buvo aptarta, ši sąlyga yra būtina demokratijai ir teisingumui užtikrinti;

4) teisminės valdžios veiklos procesinė tvarka. Pagal šį požymį teisminės valdžios veiklą vykdant teisingumą nustato atitinkami procesiniai įstatymai, kurie yra viešosios teisės dalis.

Apibendrinant galima teigti: ,,Teisminė valdžia – tai valstybinės valdžios dalis, kurią sudarančios specialios valstybės institucijos – teismai – turi valstybės suteiktą išimtinę kompetenciją nepriklausomai nuo kitų valdžių ar proceso dalyvių įtakos, įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą ar kitas jai įstatymų pavestas funkcijas“. (Kuconis P., Nekrošius V., 2000, 31p.). Dabar Lietuvoje esantis ir realiai egzistuojantis trijų valdžių padalijimas, kurio sudėtinė, atskira dalis yra teisminė valdžia – svarbus mūsų demokratijos garantas.1.2. Teisminės valdžios veiklos principai

Šiuo metu Lietuva yra demokratiška valstybė, o siekia tapti teisine, todėl labai svarbu kuo labiau laikytis teisinei valstybei keliamų reikalavimų. Šiuo metu Lietuvos teismai, vykdydami teisingumą valstybėje, remiasi teismų veiklos principais. Pagrindinis yra teisingumo principas,kuris reiškia,kad teismai griežtai turi laikytis įstatymų ir kitų norminių aktų. Principai yra nusakyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Teismų Įstatyme .1.2.1 Teisingumo vykdymas

Lietuvoje valdžių padalijimas įtvirtintas LRK I skirsnio 5 str. 1 dalyje, kur teigiama, kad: ,,Valstybės valdžią vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“. Teisingumą, kaip pasakyta Lietuvos Respublikos Teismų Įstatyme, ,,vykdo tik TTeismai“. Jie, būdami nepriklausomi ir besivadovaudami įstatymais, Lietuvos Respublikos vardu savarankiškai priima nutartis, nuosprendžius, sprendimus, kurių vykdymas yra privalomas.1.2.2 Lygybė prieš įstatymą

Pagal LRTĮ 2 str., prieš įstatymą ir teismą visi yra lygūs, todėl negalima varžyti žmogaus teisių, teikti privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindų. Lygybės prieš įstatymą principas yra taikomas ir teisėjams, politikams. Šiuo atveju skiriasi tik pati procedūra, nes, norint prieš tai minėtus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyta tvarka panaikinti jų teisinį neliečiamumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 116 str. Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ar paaiškėjus, jog buvo padarytas nusikaltimas, gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir jo teisėjus, Apeliacinio Teismo Pirmininką ir teisėjus.1.2.3. Nekaltumo prezumpcija

Pagrindinė mintis yra ta, kad asmuo negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymais. Kaltė laikoma įrodyta, kai teismas paskelbia nuosprendį, kuriame įtariamasis pripažįstamas kaltu. Jei teismas įtariamąjį išteisina, jis turi būti nedelsiant paleistas.1.2.4 Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

Visi Lietuvoje veikiantys teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi veikiančiais įstatymais. Kiekvienas teisėjas prisiekia vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taigi jis negali taikyti įstatymo, kuris prieštarautų Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra priežasčių

manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir neturėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėjas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų, ar tas įstatymas yra tinkamas. Laikymasis Konstitucijos garantuoja sąžiningą teismą ir įpareigoja teisėją priimti objektyvius nuosprendžius. Šiuo atveju ypač svarbi Konstitucijos nuostata, kad visi piliečiai lygūs, taigi tiek seimūnas, tiek paprastas pilietis už tą patį nusikaltimą turi būti baudžiamas tokia pačia bausme. Teisingumo vykdymui svarbu ir tai, kad teisėjai nnegali būti politinių partijų nariai, dirbti įmonėse ar įstaigose bei gauti bet kokį kitą užmokestį, išskyrus teisėjo atlyginimą ir atlygį už pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tokiu būdu apsisaugoma nuo privačių interesų įtakos ir užtikrinamas teisėjo dėmesys savo tiesioginėms pareigoms.1.2.5. Teisė į teisminę gynybą

Visi piliečiai turi teisę į teisminę gynybą, jei pažeidžiamos jų teisės ar laisvės: kėsinamasi į jų gyvybę, sveikatą, laisvę, nuosavybę, orumą ir t.t. Be to, visi piliečiai turi teisę ir į teisminę gynybą nuo valstybės valdžios, jos pareigūnų nneteisėtų veiksmų ar jiems privalomų pareigų nevykdymo. Šis teismų veiklos principas nediskriminuoja ir kitų valstybių piliečių, kuriems taip pat yra suteikiama teisė į gynybą, kaip ir Lietuvos Piliečiams (LRTĮ, 4str., 2dalis).1.2.6. Teismo proceso kalba

Lietuvoje teismų procesai vyksta valstybine lietuvių kalba. AAsmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė teisme dalyvauti kartu su vertėju. Šia teise gali pasinaudoti ir tie asmenys, kurie nepakankamai moka lietuvių kalbą (pvz. kalba tarmiškai). Vertėjo paslaugas apmoka valstybė.1.2.7. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, jau nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą – turėti advokatą. Kaltinamasis gali pasisamdyti advokatą, o jei neturi pinigų, tada yra skiriamas valstybės gynėjas, taip pat jis gali ir atsisakyti šios teisės (yra išimčių) bei gintis pats.1.2.8. Teismo proceso viešumas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. 1 dalyje skelbiamas viešumo reikalavimas bylų nagrinėjimo metu. Kiekvienas, norintis, nebūtinai teismo proceso dalyvis, tačiau sulaukęs 16 metų, gali tiesiogiai stebėti bylos nagrinėjimą. Šios nuostatos gali būti nepaisoma tik tuomet, kai reikia aapsaugoti žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumą, valstybinę, profesinę ar kitokią svarbią paslaptį. Uždarame posėdyje gali būti tik proceso dalyviai, reikiamais atvejais ekspertai, vertėjai, liudytojai.1.2.9. Techninių priemonių naudojimas

Pagal LRTĮ 7 str. yra numatyta, kad teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones. Be teismo leidimo kitiems asmenims draudžiama posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso įrašus ir naudotis kitomis informacijos laikmenomis. Už šio draudimo nepaisymą yra baudžiama nustatyta tvarka.2. Teismų sistema

Šiuo metu Lietuvoje, kaip pasakyta KKonstitucijos VIII ir IX skirsnių nuostatose, veikia tokie teismai: Lietuvos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos ir apylinkių teismai) ir specializuoti administraciniai teismai (apygardų administraciniai teismai ir Vyriausiasis administracinis teismas). Konstitucinis ir administraciniai teismai susikūrė neseniai, o dabartinė bendrosios kompetencijos teismų sistema remiasi tarpukario Lietuvos teismų sistemos tradicijomis. Kiekvienas teismas nagrinėja tam tikros srities bylas. Bendrosios kompetencijos teismai yra tarpusavyje susieti. Nesudėtingos bylos yra nagrinėjamos apylinkės teismuose, kurie yra pirmos instancijos teismai. Apygardos teismas gali būti ir pirma instancija (jei byla yra sunki), ir apeliacinė instancija. Apeliacinis teismas yra tik apeliacinės instancijos teismas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau priklauso kasacinei instancijai, o tai reiškia, kad jo sprendimas bylose yra galutinis ir neskundžiamas. Teisminę valdžią teismas įgyvendina griežtai įstatymų nustatytos teismo sudėties (skirtinguose teismuose yra nevienodas teisėjų skaičius) ir vadovaudamasis procesiniais įstatymais. Tiksliai ši sistema apibrėžiama sekančiai:,,Teismų sistema – tai remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija visuma veikiančių teismų, kuriuos sieja bendri teisminei valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų veiklos ir organizavimo principai“.(Kuconis P., Nekrošius V., 2000, 37p.).2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Pagrindinis Lietuvoje galiojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurią referendumu priėmė Lietuvos piliečiai. Jokie naujai priimami įstatymai ar poįstatiminiai aktai negali jai prieštarauti. Viena iš pagrindinių LLietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo funkcija yra prižiūrėti, kad šios nuostatos būtų laikomasi.

Konstitucinio Teismo veiklos, sudarymo ir kompetencijos, taip pat teisėjų statuso klausimai nusakyti Konstitucijos VIII skirsnyje ir Seimo priimtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme . Kaip jau minėjau, svarbiausias konstitucinės justicijos demokratinėje valstybėje uždavinys – užtikrinti Konstitucijos viršenybę. Tokiose valstybėse egzistuoja instancija, kuri tai atlieka. Vienose valstybėse, kaip ir Lietuvoje, yra savarankiški Konstituciniai teismai, o kitose konstitucinės priežiūros funkcijos perduotos Aukščiausiajam Teismui (pvz. Estija, JAV).

Konstitucijos 102 str. pasakyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai arba įstatymams. Šiais atvejais Konstitucinis Teismas priima nutarimus, ir jeigu jis pripažįsta, kad atitinkamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, šis aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas toks sprendimas. Pagal Konstitucijos 105 str. trečiąją dalį, Konstitucinis Teismas teikia tokias išvadas:

1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo ar Respublikos Prezidento Rinkimus;

2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;

3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kurių pradėta apkaltos procedūra, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pateikia šiems keturiems atvejam išvadas, bet negali įsakyti panaikinti vieną ar kitą, jo nuomone, neteisingą įstatymą. Taigi Konstitucinio TTeismo išvados šiuo atveju yra ne privalomo, bet rekomendacinio pobūdžio. Galutinį sprendimą, atsižvelgus į gautas išvadas, priima Seimas.

Konstituciniame Teisme yra 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams, bet tik vienai kadencijai. Rotacijos principu, kas trys metai, pakeičiamas trečdalis teisėjų. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas. Šią procedūrą galėjome neseniai stebėti. Ypač žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė faktas, kad Prezidento teikta kandidatė į Konstitucinio Teismo teisėjus Toma Birmontienė pirmą kartą nebuvo patvirtinta. Tai yra kiek neįprasta ir, pasak politologų, rodo Seimo ir Prezidento nesusiklausymą.

Konstitucinio teismo nagrinėjamos bylos nėra standartinės, kur gali kreiptis kiekvienas asmuo, nes Konstitucinis Teismas jo veiklą reglamentuojančiame Konstitucinio Teismo įstatyme vadinamas ne teismu, o teismine institucija. Į Konstitucinį teismą gali kreiptis: Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių, Prezidentas, taip pat teismai. Visos šios institucijos gali kreiptis dėl įstatymo išaiškinimo. Teismai gali kreiptis visais jo kompetencijos klausimais, išskyrus kreipimąsi duoti išvadą.

Apibendrinant galima teigti, kad Konstitucinis Teismas prižiūri, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija visada būtų pagrindinis mūsų valstybės įstatymas. Tokiu būdu užtveriamas kelias esminiams teisiniams prieštaravimams.2.2. Bendrosios kompetencijos teismai

2.2.1 Apylinkės teismai

Pirmoji ir kartu žemiausios kompetencijos teismų grandis – Apylinkės teismai. Šie teismai išnagrinėja daugiausiai teisminių bylų. Apylinkės teismų Lietuvoje yra

54, ir jie nagrinėja palyginus nesudėtingas, neviršijančias tam tikros ieškinio sumos ir panašias bylas.

Teismų įstatymo 15 str. pasakyta, kad apylinkės teismas yra pirmoji instancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms, išskyrus, kai įstatymas numato, kad tam tikrų kategorijų bylose pirmosios instancijos teismas yra apygardos teismas; administracinių teisės pažeidimų byloms, kiek tai nėra administracinių teismų kompetencijos dalis; byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu; priimti sprendimams (nutarimams) dėl įstatymų numatytų prievartos priemonių taikymo; įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro vveiksmų. Šiais laikais prie apylinkės teismų gali būti įsteigti hipotekos skyriai. Tada apylinkės teismo kompetencija dar labiau išsiplečia, kadangi hipotekos teisėjas tvarko hipotekos registrą, t.y. registruoja turto įkeitimą, turto arešto aktus, priima nutartis dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, paskirsto išieškotas sumas išieškotojams, vykdo kitas jam įstatymo pavestas funkcijas (LRTĮ 68 str. 2 dalis). Pagal teisinį statusą hipotekos teisėjas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti apylinkės teismo teisėjai.

Visi apylinkės teismai, kaip ir kiti Lietuvos RRespublikos teismai, steigiami tik įstatymu. Teismų įstatymo 10 str. nustatyta, kad apylinkės teismus sudaro apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojai, kiti teisėjai ir teismo raštinė. Prie apylinkės teismų taip pat veikia teismo antstolių kontoros, tačiau jos neskaitomos apylinkės teismo dalimi, nes ttai savarankiškas juridinis asmuo (LRTĮ 75 str.). Apylinkės teisme turi būti bent du teisėjai. Teismo pirmininko pavaduotojas apylinkės teisme gali būti skiriamas, jeigu jame yra ne mažiau kaip šeši teisėjai. Teisėjai – svarbiausia teismo sudedamoji dalis, nes jie, vykdydami teisingumą, tiesiogiai įgyvendina pagrindinius teismui keliamus uždavinius. Šio teismo pirmininkas, kaip ir kiti šio teismo teisėjai, vykdo teisingumą nagrinėdamas bylas, tačiau jis yra ir administracijos pareigūnas. Jis yra tik pagalbinio teismo personalo tiesioginis viršininkas ir negali daryti įtakos teisėjams, kurie nagrinėja paskirtas bylas. Bylas teisėjams skirsto teismo pirmininkas. Jam yra ir daugiau rūpesčių, susijusių su teismo funkcionavimu. Pavyzdžiui, jis turi rūpintis, kad jo teismui būtų iš valstybės paskirta reikiama lėšų dalis. Teismo pirmininko pavaduotojas atsako už tą teismų organizacinio darbo sritį, kkurią jam paveda teismo pirmininkas.

Apylinkės teismo teisėjų skyrimo procedūra yra aptarta Konstitucijos 112 str. 4 dalyje, kurioje pasakyta, kad apylinkės, apygardos ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas, o 5 dalyje nurodyta, kad dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo nustatyta teisėjų institucija. Kiekvienas skiriamas apylinkės teismo teisėjas privalo atitikti keliamus reikalavimus. Pirmiausia yra amžiaus cenzas, nes teisėju negali būti jaunesnis kaip 25 metų asmuo. Kandidatas į tteisėjus privalo būti nepriekaištingos reputacijos (neteistas už tyčinį nusikaltimą, neteistas už neatsargų nusikaltimą, neatleistas iš teisėjų remiantis garbės teismo sprendimu ir t.t).

Apibendrinant galima teigti, kad apylinkės teismuose yra nagrinėjamos ne itin sunkios ar didelės žalos bylos (iki 50.000 Lt.). Šis teismas gali būti tik pirmos instancijos, o jo nuosprendis skundžiamas apeliacinei instancijai. Sprendimus konkrečioje byloje priima 1 teisėjas.2.2.2. Apygardos teismai

Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 apygardų teismai, kurie įsikūrę didžiausiuose miestuose. Šie teismai mūsų teismų sistemoje yra antrosios grandies ir turi dvejopą paskirtį – tai pirmosios (kai nagrinėjamos sudėtingesnės ir reikšmingesnės bylos) ir apeliacinės instancijų teismai. Teismų įstatymo 16 str. pasakyta, kad apygardos teismas yra: pirmoji instancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai; apeliacinė instancija apylinkės teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutarimams ir nutartims bei atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias, jo kompetencijai priskirtas, funkcijas (pavyzdžiui, šių teismų pirmininkai atlieka notarinių veiksmų teisėtumo kontrolę). Apygardos teismas analizuoja teismų praktiką susipažindamas su savo veiklos teritorijoje esamų apylinkės teismų darbu.

Kiekviename apygardos teisme yra civilinių ir baudžiamųjų bylų skyriai. Šiuose teismuose yra konkretaus teismo pirmininkas, minėtų skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai. Skirtingai nei apylinkės teismuose, apygardos teismai turi du skyrius, todėl bylos yra išnagrinėjamos geriau, nes teisėjai specializuojasi arba civilinėse, arba baudžiamosiose bylose. Teismo ppirmininkas gali dar labiau suskaidyti savo teismą pagal specializacijas, sudarydamas nuolatines kolegijas, kurios nagrinėja tam tikrų kategorijų bylas (pavyzdžiui, bylas, kylančias iš darbo, šeimos teisinių santykių).

Visų apygardos teismų veiklos zonos yra apibrėžtos 1994m. birželio 15 d. primto įstatymo ,,Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio Teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 str. Į kiekvieno apygardos teismo veiklos teritoriją patenka tam tikras skaičius apylinkės teismų. Apygardos teismo pirmininkas kontroliuoja savo apygardos teismo veiklos teritorijoje esamų apylinkės teismų ir teisėjų administracinę veiklą. Apygardos teismui apeliacine tvarka gali būti skundžiami tik jo teritorijoje esamų apylinkės teismų teisingumo vykdymo aktai.

Apygardos teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas (LRK, 112 str., 3 dalis). Teismų įstatymo 23 str. numatyta, kad apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą. Taip pat gali būti skiriami prokurorai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro ar tardytojo darbo stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų advokato darbo stažą, tačiau jiems reikia atlikti praktiką teismuose ir išlaikyti teisėjų egzaminus. Visi kandidatai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Jei kandidatas atitinka reikalavimus, jis skiriamas teisėju iki 65 metų. ŠŠių teismų pirmininkai ir skyrių pirmininkai skiriami septyneriems metams.

Apibendrinant galima teigti, kad apygardų teismų funkcija yra dvejopa: jie yra ne tik apeliacinės, bet ir pirmos instancijos teismai, kurie nagrinėja sunkias bylas. Apygardos teismuose bylos turi potencialo būti išnagrinėtos geriau dėl teisėjų profiliavimo.2.2.3. Lietuvos Apeliacinis teismas

Lietuvos Respublikoje, kaip yra pasakyta Konstitucijos 111 str., gali būti tik vienas Apeliacinis teismas. Apeliacinio teismo būveinė – sostinė Vilnius. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 17 str. apibrėžta šio teismo kompetencija: ,,Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos“. Apeliacinis teismas nagrinėja ir kitas jo kompetencijai priskirtas bylas, pavyzdžiui, dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

Apeliacinis teismas yra vienintelis teismas Lietuvos teismų sistemoje, kuris yra tiek bendrosios, tiek specializuotos teismų sistemos dalis. Konstitucijoje jis įvardijamas kaip bendrosios kompetencijos teismas, o Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatyme Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius priskiriamas prie administracinių teismų sistemos. Šio teismo struktūra skiriasi nuo apygardų teismų struktūros, nes, be civilinių ir baudžiamųjų bylų skyriaus, dar yra ir trečiasis – administracinių bylų skyrius.

Apeliacinio teismo sudėtis formuojama kitaip nei apygardų teismų, kadangi šiuo atveju išimtinai laikomąsi teisėjų karjeros principo. Teismų įstatymo 23 str. yra pasakyta, kad konkurse eiti Apeliacinio teismo teisėjo pareigas gali dalyvauti

tik asmenys, turintys ne mažesnį kaip penkerių metų apygardos teismo teisėjo darbo stažą. Iš šių kandidatų renkasi Prezidentas ir skiria teisėju, bet tik Seimo pritarimu. Rekomenduoti konkretų žmogų gali teisingumo ministras. Teisėjas skiriamas iki 65 metų. Papildomų cenzų, išskyrus 5 metų darbo apygardos teisme, nėra, kadangi kandidatas į Apeliacinį teismą jau atitinka kitus keliamus reikalavimus. Tokia pačia procedūra yra skiriamas ir šio teismo pirmininkas.

Galima teigti, kad Lietuvos Apeliacinis teismas yra tik apeliacinė instancija. Pagrindinė šio teismo funkcija – nagrinėti apygardų tteismų bylas, kurioms buvo paduotas apeliacinis skundas.2.2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – aukščiausia bendrosios kompetencijos teismų sistemos teisminė grandis. Šis teismas turi dvi pagrindines funkcijas – nagrinėti kasacinius skundus ir vykdyti galiojančios teisės aiškinimą. Šio teismo veiklą apibrėžia ne tik Teismų įstatymas, bet ir atskiras įstatymu patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas, kuriame yra pasakyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams.

Viena iš pagrindinių aukščiausio bendrosios kompetencijos teismo funkcijų yra įstatymų aiškinimo iir teismų praktikos vienodinimo veikla. Šiuo atveju Aukščiausiasis Teismas tai atlieka taip:

1. Skelbdamas kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esamus įstatymų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kkiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Šiuo atveju ,,atsižvelgti“ reiškia, kad teisėjas, spręsdamas konkrečią bylą, turi žinoti, kaip tam tikrą taikytiną normą aiškina Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgimas nereiškia teismo pareigos aiškinti įstatymą taip, kaip tai padarė Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi, nes tai būtų konstitucinio principo, kad teismas vykdydamas teisingumą vadovaujasi tik įstatymu, pažeidimas, tačiau jei teisėjas teisės normą išaiškins kitaip, tai yra didelė tikimybė, kad, bylai pasiekus Aukščiausiąjį Teismą, jį bus išaiškinta pagal šio teismo nutartį.

2. Analizuodamas teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais.

3. Susipažindamas su apygardos teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais būdais konsultuoja teisėjus bendraisiais įstatymų taikymo klausimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali konsultuoti ir apylinkės teismų teisėjus.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius, Baudžiamųjų bylų skyrius ir Aukščiausiojo Teismo senatas. Šį tteismą sudaro teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai. Senatą sudaro šio teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didesnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus. Senato funkcijos yra apibrėžtos Teismų įstatymo 20 str., kuriame pasakyta, kad Senatas:

1. Analizuoja teismų praktiką nagrinėjant konkrečių kategorijų bylas.

2. Svarsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras.

3. Teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo narių kandidatūras ir tvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo garbės tteismo nuostatus.

4. Nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijos išvadų ir teisėjų garbės teismų sprendimų. Senato nutarimai šiais klausimais yra galutiniai.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavedimu sprendžia kitus organizacinius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos klausimus.

Teismo pirmininko ir skyrių pirmininkų skyrimo tvarką numato Teismų įstatymo 35 str. bei Konstitucijos 112 str. antroji dalis, kurioje sakoma, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat ir pirmininką skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Šio teismo teisėjais gali būti paskirti apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjai, turintys ne mažesnį kaip penkerių metų apygardos teismo ar Apeliacinio teismo teisėjo darbo stažą, taip pat Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prokuroras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro darbo stažą, bei dar keliais retais atvejais.

Svarbi Aukščiausiojo Teismo funkcija – kasacinių bylų nagrinėjimas. Kadangi šis teismas yra kasacinė instancija, todėl jo nuosprendžiai yra nebeskundžiami ir galutiniai. Šiuo atveju bylas nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, t.y. visi šio teismo teisėjai. Atvejus, kuriems esant byla nagrinėjama vienokia ar kitokia sud.ėtimi, detalizuoja atitinkamai Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksai. Vienu ar kitu atveju, byla yra pradedama nagrinėti trijų teisėjų kolegijos, o ar ji bus perduota platesniai teismo sudėčiai, priklauso nuo jos sudėtingumo.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos AAukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija, kurio sprendimai yra galutiniai, taip pat jis vykdo galiojančios teisės aiškinimą.2.3. Specialiosios kompetencijos – administraciniai teismai

Valdžių atskyrimo principas iš esmės buvo sugalvotas tam, kad valstybė tarnautų žmogui, o ne pati sau. Šiuo atveju ypač svarbus teisminės valdžios atskyrimas nuo įstatymus leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Ilgainiui ši idėja taip išsiplėtojo demokratinėse valstybėse, jog šiandien dažnai pripažįstama, kad teisminė valdžia yra galingesnė už kitas dvi ir net gali kištis į jų veiklos sritis. Asmens gynimas nuo valstybės savivalės paprastai įgyvendinamas dviem būdais: per bendrosios kompetencijos teismų arba per specializuotų administracinių teismų sistemą. Šiuo metu Lietuvoje veikia specializuoti administraciniai teismai.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 str. 2 dalimi, galima teigti, kad Lietuvoje galimos abi teismų sistemos, tačiau 1998 m. birželio 25 d. Seimo priimtoje naujojoje Teisinės sistemos reformos metmenų redakcijoje pasakyta, kad bendrųjų teismų sistemos pagrindu Lietuvoje įsteigiami dviejų instancijų administraciniai teismai, kurių kompetencijai perduodamos bylos dėl valdymo institucijų ir valdininkų priimtų sprendimų teisėtumo bei kitos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių. Šie metmenys buvo įgyvendinti 1999 sausio 14 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymą, kurie įsigaliojo nuo 1999 gegužės 1 dienos. Steigti aadministracinius teismus paskatino tai, kad specializuoti teismai geriau gali išnagrinėti savos kompetencijos bylas.

Šiuo metu Lietuvos administracinių teismų sistema sudaryta iš 5 apygardos administracinių teismų ir vieno Vyriausiojo administracinio teismo. Prie šios sistemos gali būti priskirtinas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius. Apygardos administraciniai teismai yra tik pirmosios instancijos teismai. Aukščiausiasis administracinis teismas veikia kaip pirmoji instancija ir kaip apeliacinė instancija toms byloms, kurias pirmąja instancija išnagrinėjo apygardos administraciniai teismai. Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius yra tik apeliacinė instancija byloms, kurias pirmąja instancija išnagrinėjo Aukščiausiasis administracinis teismas. Be to, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 8 str. 2 dalį, Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ta pati funkcija kaip ir Aukščiausiojo Teismo kitiems bendrosios kompetencijos teismams).

Remiantis Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 3 str., administracinį teismą sudaro teismo pirmininkas ir kiti teisėjai. Šiame teisme, kuriame yra ne mažiau kaip 6 teisėjai, gali būti skiriami teismo pirmininko pavaduotojai. Kadandi administraciniai teismai yra specializuoti, tai juose nėra skyrių, taigi ir jų pirmininkų.

Apibendrinant galima teigti, kad administracinių teismų sistema buvo sukurta tam, kad objektyviai ir kompetentingai būtų sprendžiamos administracinės bylos, kuriose atsakovais būna valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Šie teismai skirti ginti pilietį nuo jo pačios valstybės neteisėtų veiksmų.Išvados

1. Teisminė

valdžia yra viena iš trijų valstybinės valdžios sudedamųjų dalių, kurią sudaro specialios valstybės institucijos – teismai . Teisminės valdžios atskyrimas leidžia užtikrinti objektyvų teisingumą, kurį gali vykdyti tik teismai.

2. Lietuvos teisminės valdžios pagrindiniai principai yra tokie: teisingumo, teisingumo vykdymo, lygybės prieš įstatymą, nekaltumo prezumpcijos, teisėjų ir teismų nepriklausomumo, teisės į teisminę gynybą, teismo proceso kalbos, teisės į gynybą ir teisminę pagalbą, teismo proceso viešumo, techninių priemonių naudojimo. Šių principų laikymasis leidžia teismui priimti objektyvius sprendimus, užtikrinti teisingumo srityje demokratiją. Šie principai &– svarbus teisinės valstybės pažymis.

3. Teismų sistema – tai visuma veikiančių teismų, kuriuos sieja bendri teisminei valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų veiklos ir organizavimo principai. Lietuvos teismų sistemą sudaro: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, apylinkių teismai, apygardų teismai, Apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, administraciniai teismai.

4. Pagrindinės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo funkcijos – užtikrinti Konstitucijos viršenybę, išaiškinti, ar konkretūs įstatymai jai neprieštarauja. Šio teismo egzistavimas neleidžia leidžiamiems įstatymams prieštarauti Konstitucijai, taip išvengiant grubių teisinių prieštaravimų. Konstitucinis Teismas – vienas iš demokratijos ggarantų.

5. Bendrosios kompetencijos teismams yra priskiriami apylinkių teismai, apygardų teismai, Apeliacinis teismas, Aukščiausiasis Teismas. Juose nagrinėjamos civilines ir baudžiamosios bylos. Pirmos instancijos teismu gali būti ir apylinkės teismai, ir apygardos teismai, priklausomai nuo bylos sunkumo. Apeliacine instancija gali būti arba apygardos tteismai, arba Lietuvos apeliacinis teismas, o kasacine instancija – tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

6. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, kurie nagrinėja išskirtinai tik administracines bylas. Jie skirti apsaugoti piliečius nuo valstybės pareigūnų ir tarnautojų neteisėtų veiksmų. Šis teismas, kaip ir Konstitucinis, taip pat labai svarbus demokratijos garantas.Literatūra

1. Dambrauskienė G., Marcijonas A. 2004, Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius

2. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1996. Vilnius

3. Lietuvos Respublikos Teismų Įstatymas, 1994.05.31. Vilnius

4. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII T., 1981. Vilnius

5. Kuconis P., Nekrošius V. 2000, Teisėsaugos institucijos. Vilnius, 11 – 104 p.

6. Vaišvila A. 2004, Teisės teorija. Vilnius