Lobizmas
VILNIAUS UNIVERSITETAS
TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA
RYŠIŲ SU VISUOMENE PROGRAMA
Mantas Šukaitis
Sabina Šakina
2BA 5,6 studentai
INTERESŲ GRUPĖS IR LOBIZMAS
KURSINIS DARBAS
Darbo vadovas :
Darbo įteikimo data : 2004 06 14
Vilnius, 2004
TURINYS
ĮVADAS……………………….3
1. LOBIZMO SAMPRATA 4
1.1. Lobizmo apibrėžimas 4
1.2. Lobizmo istorija 4
1.3. Lobizmo teigiamos ir neigiamos pusės 5
2. LOBIZMAS AMERIKOJE 6
2.1. Teisinis reguliavimas 6
2.2. Lobizmo išskleidimo aktas 6
2.3. Vašingtono lobizmas ir lobistai 11
2.4. Lobistinės taktikos priemonės 12
2.5. Amerikos lobistų lyga ir etikos kodeksas 13
3. LOBIZMAS EUROPOS SĄJUNGOJE 14
3.1. Europinio lobizmo teisinis reguliavimas 14
3.2. ES: lobistiniai kanalai – Lobby Corridors 16
3.3. Lietuvos interesų grupių lobistinis atstovavimas ES 18
3.4. Kauno apskrities aatstovybė Briuselyje 19
4. LOBIZMAS LIETUVOJE 20
4.1. Teisinis lobistinės veiklos reguliavimas 20
4.2. Organizacinė lobizmo pusė 23
4.3. Lobistų veiklos principai 24
IŠVADOS 27
LITERATŪROS SĄRAŠAS 28
ĮVADAS
Ekonominė krizė, nestabili politika, vyriausybės krizė, nepasitikėjimas, korupcija, lobizmas – tokie terminai tapo patys populiariausi Lietuvos žiniasklaidos žodyne. Iš televizoriaus ekrano į mus kiekvieną dieną žvelgia politikai ar politologai, kurie nuolat aiškina vieno ar kito politinio žingsnio motyvus ir galimus padarinius. Dar daugiau tariamai naudingos informacijos mes galime rasti periodinėje spaudoje – nė vienas bent kiek svarbesnis įvykis nelieka pamirštas ir neįvertintas. Kiekviena politinė aktualija mums pperšama tarsi pats svarbiausias dalykas, kuris gali lemti mūsų valstybės ateitį.
Bet ką tai galėtų reikšti eiliniam žmogui, kurio pats didžiausias rūpestis pavalgyti ar bent jau stengtis dirbti ir uždirbti, kad jo šeima būtų pavalgiusi. Greičiausiai nieko – nedaug yra ttokių, kuriems lieka laiko pagalvoti apie tai, kas vyksta už jo privataus gyvenimo ribų. Dar daugiau, nerasdami kitos išeities, žmonės pamažu užsidaro savo susikurtame pasaulėlyje – bent čia jie gali jaustis saugiai, tiksliau – manyti, kad yra saugūs. Tariamas saugumas jiems garantuoja teisę ir galimybę atsiriboti, ar bent jau apsisaugoti, nuo valstybinio mąsto reikalų, kuriems jokios tiesioginės įtakos eilinis žmogus realiai net ir negali turėti.
Kiekviena karta, be abejo, mano esanti pašaukta pertvarkyti pasaulį, todėl vis dažniau į politiką ateina žmonės, kurių išsilavinimo pobūdis ir lygis yra labai įvairus, o jų interesai yra daugiau asmeniniai nei visuomeniniai. Visgi, tokių politikų akivaizdžiai daugėja, nes ir pati politika dabar panašėja į gerai apmokamą verslą. Partijos savo veiksmais tarsi vykdo labai miglotos kilmės, bet sstambaus mąsto užsakymus. Skandalingiausi strateginių Lietuvos įmonių privatizavimo procesai, neaiškūs pačios privatizacijos tikslai – visa sudaro įspūdį, kad pastaruoju metu mūsų šalyje nevyksta jokie politiniai dalykai. Patys svarbiausi tapo šalies vidaus ūkio (ekonominiai) klausimai, kurie, savo ruožtu, dažnai politizuojami ir paverčiami valstybinio lygio problemomis. Už kiekvieno stambaus projekto visada stovi suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, o politikai šiame mechanizme tampa tik vykdytojai. Tokiu būdu lobizmas įgauna vis didesnį pagreitį.
1. LOBIZMO SAMPRATA
1.1. Lobizmo apibrėžimas
Įstatymas sako, kad “lobistinė veikla – tai lobistų aatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad būtų keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai. Ši veikla skiriama užsakovo teisėtiems interesams įgyvendinti, nepažeidžiant asmens teisių ar visuomenės ir valstybės interesų”.
Apie lobizmą kalbama, kai norima pabrėžti, kad priimtam sprendimui buvo daroma interesų grupių įtaka.
Pirmapradė lobizmo reikšmė lobizmą apibrėždavo kaip veiksmus, kuriais buvo siekiama paveikti parlamentarų balsavimą. Dabar gi lobizmo reikšmę dar vadina pastangas norint paveikti įstatymų leidybos ir administravimo sprendimus.
Lobizmas – tai anaiptol nėra vien užkulisinė veikla, kaip tai paprastai įsivaizduojama. Tai, pirmiausia, įtikinėjimo, argumentų pateikimo menas, bei teisinių aktų parengimo ir priėmimo mechanizmas.
1.2. Lobizmo istorija
Pirmine, lotyniškąja, prasme žodis „lobi“ reiškia dengtą galeriją. 1553 m. šis žodis užfiksuotas Anglijoje, kur buvo vartojamas dengtai pasivaikščiojimų aikštelei vienuolynuose pavadinti. Po šimtmečio, XVII amžiuje, taip imta vadinti ir Anglijos parlamento rūmų vestibiulį bei 2 koridorius, į kuriuos ateidavo balsuoti parlamentarai. O pagal šią vietą lobistiniais buvo pavadinti ir ten vykę susitikimai, pasitarimai ir parlamentarų poveikiu daromi sprendimai.
LOBIZMO TEISĖ (PETICIJOS TEISĖ) BUVO ĮRAŠYTA JAU PIRMOJOJE JAV KONSTITUCIJOS PATAISOJE (1792 m.).
LOBIZMO pradžių pradžia kildinama dar iš XVIII a. pabaigos, kai lobizmas gavo juridinę atramą – tai atsitiko, kai dar pirmojo šaukimo Kongresas pritarė pirmajai pataisai JAV kkonstitucijoje, kuri garantavo piliečiams teisę kreiptis į valdžią su peticija dėl kokio nors skundo išnagrinėjimo. JAV “tėvai-kūrėjai” tam priešinosi, kiek įmanydami, tačiau turėjo nusileisti septyniems valstijų grasinimams neratifikuoti konstitucijos be minėtos pataisos, kuri užtikrino, kad “Kongresas nepriims įstatymų, ribojančių žmonių teisę kreiptis į valdžią, siekiant skriaudų (nuostolių) atlyginimo”. Taigi peticijų teisė tapo lobizmo juridine atrama. Įdomu tai, kad ši pirmoji pataisa nebūtų priimta, jei ne septynių valstijų spaudimas, kurios priešingu atveju grasino neratifikuoti konstitucijos. Kitaip sakant, pataisa irgi tapo lobistinio spaudimo išdava.
Nors tik po daugelio metų buvo pradėta kalbėti, kad “pačia geriausia peticija” yra lobisto parengtas įstatymo projektas, JAV jurisprudencijoje yra tvirtai įsišaknijęs požiūris, kad lobistinę veiklą leido ir įteisino būtent pirmoji Konstitucijos pataisa ir kad būtent ši pataisa lobizmą gina ligi šiol. Jau XVIII a. pabaigoje Kongresas buvo apipiltas verslininkų peticijomis – pats pirmasis “mūšis” įvyko dėl prekybos muitų – vieni reikalavo juos didinti, kiti – mažinti, treti – visai naikinti.
1808 m. ,, lobizmo “ sąvoka aptinkama ir JAV kongreso posėdžių protokoluose. Tiesa, pirmieji lobistai save vadino įvairiai: reprezentatoriais, agentais, viešųjų santykių pareigūnais, lobby agents, bet nuo maždaug 1830-iųjų – tik lobistais.
XIX amžiaus 8 dešimtmetyje lobizmas buvo įstatymiškai įteisintas. 1876 m. JAV Kongresas priėmė sprendimą reikalaujantį llobistams registruotis, tačiau visa apimantis įstatymas – Lobizmo reguliavimo aktas – buvo priimtas tik 1946 m. Šis įstatymas galutinai įteisino lobizmą federaliniu lygiu.
Tuo tarpu pačioje Anglijoje ši praktika buvo laikoma smerktina ir žodis “lobizmas” prigijo tik XX amžiuje. Ilgainiui ši sąvoka pradėta vartoti ir kitose šalyse.
Kai kuriose Vakarų demokratijose lobizmo reguliavimo praktika įvesta tik 9-jame XX a. dešimtmetyje, pavyzdžiui, Australijoje 1984 m., Kanadoje 1988 m. Tad Lietuva, kurioje lobizmas buvo įteisintas nuo 2001 m. pradžios, atsilieka nedaug. Juoba kad kai kuriose šalyse lobizmas išvis nėra įteisintas, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Austrijoje, o kai kur net prilyginamas korupcijai (Indija). Dar kitur nesiryžtama priimti parengto įstatymo projekto dėl lobistinės veiklos reguliavimo, baiminantis įvairių negatyvių lobizmo aspektų (kalbama apie Rusiją).
1.3. Lobizmo teigiamos ir neigiamos pusės
Lobizmo teigiamybės:
1. Tai tiesiog reikalinga vadybinė, visuomenei naudinga paslauga.
2. Tai gana veiksminga valdiškų įstaigų kontrolės forma.
3. Tai vienas iš pilietinės visuomenės saviorganizacijos būdų.
4. Sudaro prielaidas įvairių mažumų interesų raiškai.
5. Gerina priimamų įstatymų ir vykdomosios valdžios sprendimų kokybę.
6. Lobizmas – tai būdas kompromisui siekti, interesams subalansuoti ir harmonizuoti.
Lobizmo neigiamybės:
1. Lobizmas objektyviai yra iki galo nesukontroliuojamas korupciniu požiūriu.
2. Skatina žinybiškumą, vietininkiškumą, nacionalizmą (negatyviąja prasme), separatizmą.
3. Kai kada lobistų spaudimu priimti sprendimai gali būti tiesiog nenaudingi visuomenei.
4. Lobizmas didina
ir taip įtakingų grupių galią.
5. Lobizmas silpnina ir taip silpnas IG.
2. LOBIZMAS AMERIKOJE
2.1. Teisinis reguliavimas
1946 m. Amerikoje buvo priimtas federalinis įstatymas, reguliuojantis lobizmą – Lobizmo reguliavimo aktas.
Pagal jį organizacija (interesų grupė), kuri nori užsiimti lobistine veikla, siekdama kokio nors sau naudingo Kongreso sprendimo, privalo:
1. įregistruoti pas Atstovų rūmų klerką ir Senato sekretorių savo lobistą
2. nurodyti išlaidas lobistinei veiklai
3. nurodyti siekiamus tikslus
4. nurodyti teisėkūrinius interesus.
Taigi federaliniu lygiu Amerikoje lobizmas 1946 m. įstatymu nebuvo taip smulkmeniškai reglamentuotas, kaip kad, ppavyzdžiui, šiuolaikinėje Lietuvoje. Buvo vadovaujamasi nuostata, jog tai veikla, kurią leidžia Konstitucija ir tiek. Tik atskirose valstijose buvo priimti panašūs norminiai aktai kaip Lietuvoje.
2.2. Lobizmo išskleidimo aktas
1995 m. buvo priimtas Lobizmo išskleidimo aktas – The Lobbying Disclosure Act, kuris:
– apibrėžė lobistą, kaip fizinį ar juridinį asmenį, kuris atitinka šias 3 sąlygas:
1. ne mažiau kaip 20 procentų savo laiko skiria konkretaus kliento interesų lobavimui, t.y. nedviprasmiškai lobistinei veiklai;
2. turi daugkartinių kontaktų su įstatymų leidėjais, juos aptarnaujančiu personalu, aukštais vykdomosios valdžios pareigūnais <
3. dirba su klientu, kuris už lobistines paslaugas moka daugiau kaip 5 tūkstančius dolerių per mėnesį.
2000 m. atliktas išsamus tyrimas (Center for Responsive Politics) parodė, kad Vašingtone 1999 m. veikė 12 113 aktyvūs lobistai pagal 1995 m. The Lobbyist Disclosure Act ppateiktą susiaurintą lobisto sąvoką, t.y. tik tie, kas dirba su Kongresu ir svarbiausiomis vykdomosios valdžios institucijomis federaliniu lygiu. Čia neįtraukti vadinamųjų pilietinių iniciatyvų (grassroots) lobistai, valstijų ir vietiniai lobistai bei viešųjų ryšių specialistai. Tais metais 1 Kongreso nariui teko 22 aktyvūs lobistai. Taip pat tai reiškia, kad 1 Kongreso nariui teko 2,7 milijono dolerių lobistinių išlaidų.
– Lobizmo išskleidimo aktas (1995 m. The Lobbying Disclosure Act) kalba apie dviejų tipų lobistus:
1) “in house” lobistai (vidaus lobistai). Tai bendrovių darbuotojai, kurie lobizmu užsiima už atlyginimą. Tais atvejais, kai per pusmetį firma lobizmui išleidžia mažiau nei 22 500 dolerių, registruotis nereikia;
2) “outside” lobistai (lobistinių bendrovių darbuotojai ir individualia praktika besiverčiantys lobistai – sole practitioner). Tai atvejais (įskaitant individualiai besiverčiančius lobistus), kai pajamos, gaunamos iiš klientų, neviršija 5 500 dolerių per mėnesį, registruotis nereika. Juos registruoja darbdavys – taigi IG ar lobistinė firma.
1995 m. The Lobbying Disclosure Act nustatė lobisto registracijos tvarką.
Pagal 1995 m. aktą registruojantis pateikiami duomenys:
1) apie lobistą (vardas, pavardė; adresas; verslo pobūdis);
2) apie klientą (klientus): tas pats, įskaitant verslo aprašymą ir lobistinį interesą;
3) nurodomi visi kiti lobistai, kuriuos klientas samdo ar rengiasi samdyti savo tikslui pasiekti;
4) lobistiniai interesai (kokie teisės aktai bus lobuojami);
5) dukterinės kliento organizacijos, savarankiškai veikiantys struktūriniai padaliniai;
6) užsienio partneriai ar filialai.
1995 mm. The Lobbying Disclosure Act nustatė lobisto ataskaitų tvarką.
Du kartus per metus lobistai pateikia detalią ataskaitą apie savo veiklą. Šios ataskaitos pateikiamos Senato sekretoriui ir Atstovų rūmų klerkui, nurodant visus “lobistinius kontaktus”. Lobistinis kontaktas – tai žodinė ar rašytinė komunikacija su oficialiu asmeniu – lobistinių santykių subjektu, kurios tikslas išreikšti požiūrį į teisės akto ir politikos formulavimą. Detaliai išvardijami visi klientai ir jais susijusios organizacijos, taip pat veikimo arena (koks komitetas) ir teisėkūriniai interesai.
1995 m. The Lobbying Disclosure Act nustatė, kad lobistinių santykių subjektais gali būti (1) Kongreso nariai, (2) juos aptarnaujantys darbuotojai (staffs) ir (3) komitetų darbuotojai (patarėjai, ekspertai etc.); 4) atsakingi vykdomosios valdžios pareigūnai.
– Bausmės. Už Senato sekretoriui ar Atstovų Rūmų klerkui neteisingai pateiktus duomenis gali būti skirta bauda iki 50 000 dolerių.
Amerikoje griežtai baudžiama už nedeklaruotą ir tuo pačiu neapmokestintą lobistinę veiklą: už pirmą pražangą galima netekti laisvės metams, už pakartotinę – penkeriems, nekalbant apie pinigines baudas ir teisės verstis lobistine veikla praradimą.
Profesiniai apribojimai.
Yra tik vienos rūšies apribojimas, kuriuo siekiama išvengti “revolving door” tipo interesų konflikto. Tai draudimas verstis lobizmu tam tikrą laiką tam tikriems pareigūnams po to, kai jie pasitraukė iš tos tarnybos ar nustojo buvę Kongreso nariais. Tai vadinamasis “no contact pperiod” (taip pat “coolin off” laikotarpis), kurio trukmė yra vieneri metai.
1999 m. the Center for Responsive Politics nustatė 129 aktyvius lobistus, kurie anksčiau buvo Kongreso nariais.
Valstijose vietinį lobizmą reguliuoja vietiniai teisės aktai.
Kiekviena valstija turi savo konstituciją. Įstatymus leidžia 2 rūmų (tik Nebraskoje 1 rūmų) legislatūros (įstatymų leidybos susirinkimai), gyventojų renkami 2 ar 4 metams. Valdymo procesui diriguoja gyventojų renkamas gubernatorius. Vietos valdžios organai yra grafysčių, apygardų ir miestų tarybos ir jų vykdomieji organai.
Masačiusetsas (Massachusets) 1890 m. tapo pirmąja valstija, kur lobizmas tapo reguliuojamas įstatymais. Interesų grupės galėjo samdyti lobistus, tačiau buvo reikalaujama, kad jie registruotųsi ir deklaruotų pajamas.
Vėliau dauguma kitų JAV valstijų priėmė lobizmo reguliavimo įstatymus, reikalaujančius registracijos ir pajamų deklaravimo.
Pavyzdžiui, Šiaurės Dakota (smulkiausia JAV valstija). Kaip čia tapti lobistu?
– užpildomas dokumentas (a Lobbyist Registration), kuriame nurodomas lobisto vardas ir pavardė; biuro adresas (business address); visi asmenys, korporacijos, organizacijos, kurių interesai bus atstovaujami; nuo kada atstovauja savo klientų interesus; kas apmoka ar ruošiasi apmokėti lobisto paslaugas;
– reikalingas raštiškas sertifikatas (a written authorization – galiojimas, leidimas), kuris leidžia veikti kaip lobistui. Šis sertifikatas gali būti pasirašytas korporacijų, ribotos atsakomybės kompanijų, asociacijų, grupių, kurios įdarbino šį lobistą, vadovų;
– registracijos mokestis (registration fee) – po 20 dolerių už kiekvieną llobistą (jeigu kompanija registruoja iškart kelis ar keliolika lobistų);
– įsiregistravęs lobistas gauna registracijos liudijimą (a certificate of registration) ir identifikacinį lobisto ženklą. Šį ženklą lobistas turi būti prisisegęs visąlaik, kai tik atlieka lobisto funkcijas. Ženkle yra nurodytas lobisto vardas ir pavardė, lobisto ar lobistinės organizacijos registracijos numeris, kurios dydis yra ne mažesnis kaip 6.35 milimetrų (viena ketvirtoji colio).
Kas yra lobistas Šiaurės Dakotoje?
Pagal vietinį teisės aktą, tai “bet kuris asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai, atlieka bet kurių iš šių veiklos rūšių:
1. siekia, kad būtų priimtas, pakeistas, sustabdytas ir pan. bet koks teisės aktas, kurį svarsto valstijos legislatūros (legislative assembly), taip pat, kad būtų pritarta (ar vetuota) gubernatoriaus išleidžiamam teisės aktui
2. siekia įtakoti sprendimus, kuriuos daro legislatūros taryba.
2003 m balandžio 11 d. buvo 648 lobistai registruoti Šiaurės Dakotos valstijos sekretoriaus tarnyboje.
Lobisto išlaidų ataskaita Šiaurės Dakotoje.
Kiekvienas įsiregistravęs lobistas iki kiekvienų rugpjūčio 1 d. privalo pateikti detalią išlaidų lobistinei veiklai ataskaitą – nurodomos visos išlaidos (kiekvienas mokėjimas) nuo 50 dolerių ir daugiau ir kokiu tikslu jos buvo padarytos
Kitas pavyzdys, Niujorkas.
Čia registruotis privalo tie lobistai ar jų klientai, kurie per kalendorinius metus uždirbo ar išleido daugiau kaip 2 tūkstančius dolerių lobistinei veiklai. Registracijos ir apskritai lobizmo reikalams yra įsteigiama speciali Komisija
(Commission). Ji tvarko ir lobistų ataskaitas, kurios pateikiamos dukart per metus. Registracijos mokestis – 50 dolerių.
Lobistinė veikla gali būt tokia:
– siekis priimti ar sužlugdyti teisės aktą;
– pritarimas ar nepritarimas gubernatoriaus išleistiems teisės aktams;
– bet kokių valstijos vykdomosios valdžios (states agency) priimamų taisyklių ir kitokių normatyvinių aktų (regulation) palaikymas ar atmetimas (adoption or rejection);
– valstijos valdžios sprendimų dėl vietinių mokesčių dydžio nustatymo įtakojimas.
Lobizmas Niujorke yra pasiekęs labai rimtą mastą. Geriausia lobistinė bendrovė 2002 m. uždirbo per 5 milijonus dolerių, dešimtoje vvietoje esanti bendrovė pelnė 1,3 mln. dol. .
Tais pačiais metais Niujorke lobizmui daugiausia išleido Vieninga mokytojų federacija – 2,8 milijono dolerių, antroje vietoje – Susivieniję mokytojai (netoli 2 milijonų dolerių). 10 vietoje Niujorko valstijos slaugytojų asociacija – 668 tūkst. dol.
2.3. Vašingtono lobizmas ir lobistai
Lobizmo piramidė:
– politikas ar politikų grupė, priimanti sprendimus – viršutinė dalis;
– viduriniąją dalį sudaro daugiatūkstantis ekspertų, konsultantų, vykdytojų būrys. Tai daugiausia buvę valdininkai ir valstybės veikėjai, profesionalūs juristai, viešosios nuomonės specialistai. TAI IR YRA LOBISTAI.
– ppagrindas: tai asocijuotos ir neasocijuotos socialinės, politinės, etninės, profesinės, regioninės, demografinės, finansinės ir t.t. grupės ar sąjūdžiai, tai dešimtys tūkstančių nevyriausybinių organizacijų ir gausybė neasocijuotų interesų grupių (pavyzdžiui, mokesčių mokėtojai ar krepšinio mėgėjai). Regionai, valstijos, užsienio valstybės.
LOBISTŲ VEIKLA
Priėjimo taškai:
1. Kiekvienas ((potencialiai) PARLAMENTARAS – tiek Atstovų rūmų narys, tiek ir senatorius.
2. Politinės PARTIJOS.
3. KOKUSAI (caucus-kokes: neformalios koalicijos, kuriamos JAV Kongrese regioninių, etninių, ideologinių, politinių ar kitokių interesų pagrindu, pavyzdžiui, Vakarų valstijų kongresmenų koalicija, Speciali šeimos fermų problemų grupė, o kai kurių pavadinimuose esama ir žodžio kokusas, pavyzdžiui, Plieno kokusas, Tekstilės kokusas, Anglies kokusas, Uostų kokusas, Geležinkelių kokusas, Naujosios Anglijos valstijos kongresmenų kokusas, Afroamerikietiškos kilmės kongresmenų kokusas).
4. KONGRESAS (visas iškart).
5. KONGRESO KOMITETAI IR PAKOMITEČIAI
6. PREZIDENTO ADMINISTRACIJA ir ministerijos.
2.4. Lobistinės taktikos priemonės
Yra keletas lobizmo rūšių:
1. TIESIOGINIS LOBIZMAS apima betarpiškus ryšius su politikais ir institucijoms.
Metodas: SUSITIKIMAI. Interesų grupių atstovai asmeniškai susitinka su valdžios pareigūnais ir informuoja šiuos apie savo grupės poziciją, įtikinėja jos teisingumu.
Metodas: ĮTIKINĖJIMAS.
Yra trys įtikinėjimo tipai:
aa) tiesioginių kontektų su valstybės pareigūnais metu išdėstyti grupės požiūrį;
b) liudyti Kongreso perklausų metu;
c) pateikti tyrimų rezultatus arba techninę informaciją.
Metodas: ĮTAKA PER DRAUGYSTĘ
Asmeniniai kontaktai daug lėmė, daug lemia ir visada daug lems. Yra net tam tikras lobistų tipas – LOBISTAI DRAUGAI – LOBBYIST FRIENDS.
2. “APAČIŲ MOBILIZACIJA” įgalina organizuoti laiškų, telegramų, elektroninių laiškų rašymo, telefono skambučių kampanijas parlamentarams, rengti protesto akcijas. Tai tiesioginis valdžios spaudimas.
Metodai:
1). LAIŠKŲ SIUNTIMAS Į KONGRESĄ;
2). TELEFONŲ SKAMBUČIŲ AKCIJOS;
3). ELEKTRONINIS LOBIZMAS. <
3. RINKIMŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMAS
Amerikoje sukurtas specialus organizacinis instrumentas – vadinamieji POLITINIŲ VEIKSMŲ KOMITETAI – PVK, kuriais naudojantis surenkama finansinė parama kandidatams rinkimuose. PAKų kūrime energingai dalyvauja ir lobistai, kurie taip pelno politikų palankumą.
4. INFORMACINĖS KAMPANIJOS. Šiuo atveju poveikio taikinys – VISUOMENĖ, kuri savo ruožtu daro paveikį VALDŽIAI. Tai netiesioginis valdžios spaudimas.
5. KOALICIJŲ SUDARYMAS (kooperuotas lobizmas). Tai reiškia kelių ar keleto ar net kelių šimtų ar net tūkstančių interesų grupių susitelkimą, siekiant tų pačių ar artimų tikslų per savitarpio paramą.
2.5. Amerikos lobistų lyga ir etikos kodeksas
1979 m. įkurta Amerikos lobistų lyga (American League of Lobbyists, toliau ALL). Šiai lygai priklauso daugiausiai nepriklausomi lobistai. ALL griežtai įsipareigoja laikytis savo kodekso normų (www. alldc.org 2001 09 15).
Amerikos lobistų lygos etikos kodeksas:
Dėl lobizmo etikos diskutuota nuo jo atsiradimo laikų. Lobizmo etika – tai ne tik griežti reikalavimai deklaruoti pajamas, registruotis, bet ir tam tikri sąžiningos lobistinės veiklos principai. Lobistų etikos normos paprastai išdėstomos lobizmo etikos kodeksuose.
ALL kodekse išskirti pagrindiniai lobistinės veiklos etikos principai:
SĄŽININGUMAS.
ĮSTATYMŲ LAIKYMASIS.
PROFESIONALUMAS.
PRIEŠINGŲ INTERESŲ ATSTOVAVIMO VENGIMAS.
STROPUMAS IR EFEKTYVUMAS (NAŠUMAS).
KONFIDENCIALUMAS.
TEIGIAMO POŽIŪRIO Į LOBISTO PROFESIJĄ FORMAVIMAS.
PAGARBA KLIENTUI, SAMDANČIAM LOBISTĄ IR INSTITUCIJOMS, KURIAS GALI ĮTAKOTI LOBISTAS.
3. LOBIZMAS EUROPOS SĄJUNGOJE
3.1. Europinio lobizmo teisinis reguliavimas
Lobizmą ES organizuoti kkur kas sudėtingiau negu JAV, kadangi į sąjungą nuo 2004 m. gegužės 1 d. įeina 25 skirtingų šalių. Kiekvienoje yra sava, nacionalinė, lobizmo samprata ir reguliavimo sistema. Vienur jis įteisintas ir institucionalizuotas, kitur, pavyzdžiui, Europos pietuose (Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje) gana aiškiai juntamos negatyvios nuostatos lobizmo atžvilgiu. Kitaip tariant, vienaip lobizmas rutuliojasi Italijoje, visai kitaip Švedijoje.
Todėl LOBIZMAS BRIUSELYJE IŠ ESMĖS YRA NEREGULIUOJAMAS. Čia bandoma eiti kitu keliu – kurti lobizmo savireguliacijos sistemą.
1994 m. rugsėjį 25 pagrindinės Briuselyje veikiančios lobistinės firmos priėmė savireguliacijos kodeksą. Jame skelbiama, kad lobistas privalo:
1. Įvardyti save ir savo bendrovę.
2. Deklaruoti atstovaujamus interesus.
3. Nepateikti klaidingos informacijos ES institucijoms apie savo statusą ir tikslus.
4. Nepateikti klaidingos informacijos apie savo ryšius su ES institucijoms.
5. Nepiktnaudžiauti gauta konfidencialia informacija.
6. Neskleisti klaidingos informacijos.
7. Nepardavinėti trečioms šalims ES dokumentų ar jų kopijų.
8. Nesistengti iš ES institucijų gauti informacijos nesąžiningu būdu.
9. Vengti profesionalių interesų konfliktų.
10. Nepapirkinėti (ir tiesiogiai, ir netiesiogiai) ES pareigūnų.
11. ES personalą galima įdarbinti tik pagal procedūras ir taisykles.
12. Neteikti ES pareigūnams jokių pasiūlymų, kurie galėtų jiems pakenkti.
Būtent šis kodeksas buvo priimtas EP ir kitose institucijose, nors jame nebuvo nei lobisto apibrėžimo, nei kokių nors bausmių sistemos.
Briuselio lobistai yra trejopi:
1. Individualūs veikėjai. Didžiosios firmos, kurios tokios didelės iir galingos, kad gali pačios atstovauti savo interesus: joms nebūtina jungtis į asociacijas, jos pajėgios steigti savo atskiras atstovybes Briuselyje ir samdyti gana daug profesionalaus konsultacinio personalo.
2. Įvairios IG asociacijos, jungiančios visų ar daugelio ES valstybių narių IG-es. ES lygiu veikia apie 2500 (kitais duomenimis, – 3,5 tūkst.) įvairiausius interesus atstovaujančių lobizmo organizacijų, siekiančių daryti įtaką Briuselyje priimamiems sprendimams.
3. Briuselio konsultantai – samdomi lobistai profesionalai. BRIUSELYJE dėl Europos sąjungos institucijų dėmesio varžosi per 10 tūkstančių lobistų (kitais duomenimis – dar daugiau: apie 15 tūkst.). Patys savaime jie neatstovauja jokiam interesui ir yra pasitelkiami užtikrinti priėjimo kanalus atskiroms firmoms arba asociacijoms, kurios juos samdo ir apmoka už paslaugas.
Pagrindiniai IG susivienijimų Briuselyje tipai:
1. Tarpsektorinės verslo organizacijos.
UNICE – ES pramonininkų ir darbdavių konfederacija, susidedanti iš 34 nacionalinių verslo asociacijų sudaryta ir atstovaujanti 27 valstybes. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra asocijuota UNICE narė (turinti stebėtojos teises). Tai viena įtakingiausių lobistinių organizacijų ES.
EUROCHAMBERS – tai prekybos, pramonės ir amatų asociacija, vienijanti 36 nacionalines asociacijas. Įeina ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
COPA/COGECA – nacionalinių žemės ūkio organizacijų atstovybė Briuselyje.COPA – Committee of Agricultural Organisations in the European Union. Jungia 29 organizacijas iš 15 šalių. Gina ir vysto europietišką
žemės ūkio gamybos modelį. COGECA – General committee for Agricultural Cooperation in the European Union. Skelbiasi atstovaujanti maždaug 30 tūkstančių žemės ūkio kooperatyvų, jungiančių 9 milijonus narių. Jų interesus ir lobuoja ES institucijose, veikdama išvien su COPA.
Reiktų išskirti AMERIKOS PREKYBOS RŪMUS BELGIJOJE (AmCham-the American Chamber of Commerce in Belgium) , kuri lobuoja JAV interesų grupių ir bendrovių interesus ES. Tai viena geriausiai atstovaujamų regioninių lobistinių grupių.AmCham klientų sąraše yra per 140 bendrovių, įskaitant Coca-Cola, Compaq, Dell ir kitas.
2. Sektorinės vverslo organizacijos.
2001 m. EK paskelbė informaciją apie 1000 Briuselyje veikiančių asociacijų, nurodydama, kiek asociacijų atstovauja vienai ar kitai sričiai:
– prekybai (daugiausia)– 18 proc.;
– gynybai (mažiausia)– 1 proc.
Į tarpą tarp šių sričių tilpo – chemijos pramonė, transportas, informacinės technologijos, aplinkosauga, sveikatos apsauga, energetika, žemės ūkis, finansinės paslaugos, biotechnologijos, tekstilė, turizmas.
Dar veikia profesinių sąjungų, viešojo intereso grupių (vartotojų, žaliųjų, paukščių mylėtojų ir kt.) bei viešojo sektoriaus grupių (pavyzdžiui, ES valstybių narių savivaldos institucijų) atstovai.
Kai kurios Lietuvos IG jau skverbiausi įį Briuselį. Pavyzdžiui, ACHEMA yra EFMA (Europos trąšų gamintojų asociacijos) asocijuota narė. Tai pavyzdys, kaip reikia elgtis kitoms bendrovėms, nes tik prisišliejusios prie galingų IG sąjungų jos gali kažko tikėtis Briuselyje.
3.2. ES: lobistiniai kanalai – Lobby Corridors
Sprendimų priėmimo mechanizmas ES yyra labai painus. Daugumą įstatymų ir politinių sprendimų pasiūlo EK, o EP dažnai ir aktyviai bando keisti pasiūlytus sprendimus, ET (ministrų taryba) gali atmesti EK siūlymus.
EUROPOS KOMISIJA. Varomoji ES jėgas, visų sprendimų priėmimo variklis, tarsi vykdomosios valdžios organas, tarsi ES vyriausybė. Lobistiniai kanalai (priėjimo taškai) EK:
1. EK sudaro 3 lygiai. I. Tai 20 komisijos narių, įskaitant Komisijos pirmininką, kuris yra pirmas tarp lygių. Juos skiria valstybės narės ir 5 metų kadencijai tvirtina EP.
2. II lygis. Vadinamasis EK kabinetas – tai patarėjų ir ekspertų komanda, talkinanti EK pirmininkui ir kiekvienam komisarui, todėl kartais vadinama to komisaro kabinetu. Kažkas panašaus į Amerikos senatorių patarėjų komandas.
3. III. 24 Generaliniai direktoratai (skirstomi į smulkesnius departamentus ir skyrius): žemės ūkio, konkurencijos, ekonomikos ir ffinansų, švietimo ir kultūros, etc.
4. EK pareigūnai. Čia jų yra apie 21 tūkst. (16 tūkstančių Briuselyje).
5. EK aparatas – EK sekretoriatas ir jo darbuotojai..
6. EK taip pat darbuojasi ekspertai iš ES valstybių-narių, kurie tam tikram laikui komandiruojami į Briuselį, EK žinion. ES šalys turi tokių ekspertų kvotą.
7. Laikinieji ekspertai, skiriami ES valstybių –narių ir vykstantys dirbti į Briuselį, EK žinion, ribotam laikui (pvz., kokiam nors teisės akto projektui parengti).
8. Nacionaliniai valdininkai, t.y. tokie pareigūnai, kurie dirba savo šalių ministerijose, t.y. savo šalių sostinėse ir kartkarčiais (bet nuolatos) atvyksta kokia savaitei į Briuselį.
9. Nacionaliniai diplomatai, Briuselyje gyvenantys ir dirbantys pastoviai, todėl irgi esantys įdomūs profesionaliems lobistams. Jie turi išmanyti, kas kur kada kaip vyksta, kodėl vyksta.
6-9 KANALAI SUDARO NACIONALINĮ ŠALIES LOBISTINĮ RESURSĄ EK KORIDORIUOSE.
EUROPOS PARLAMENTAS. Tai vienintelis parlamentas, kurį renka ne vienos šalies piliečiai, o 15 ES šalių (373 mln. gyv.) rinkėjai. Pagal Nicos sutartį (2000 m. gruodis) EP bus 732 nariai, Lietuvai atstovaus 12, Latvijai –8, Estijai – 6, Vokietijai – 99, DB, Pranc., ir Italijai – po 72, Lenkijai ir Ispanijai – po 50. EP turi teisę pataisyti teisės aktus ar netgi juos priimti kartu su Europos taryba – ET.
Ką EP gali veikti lobistas? Kokių lobistinių kanalų čia esama?
Tai patys parlamentarai.
Toliau patarėjai.
Pagaliau yra komitetai – svarbiausias lobistinis kanalas. Yra 17 komitetų (Užsienio reikalų, Žmogaus teisių, Žuvininkystės, Biudžeto, Aplinkosaugos, Sveikatos apsaugos..). Komitetai palaiko ryšius su IG-ėmis įstatymų leidybos proceso metu.
Komitete lobistui yra svarbūs 3 elementai: 1) komiteto pirmininkas; 2) sekretoriatas ( tvarko visą dokumentaciją, sudaro darbotvarkės projektą ir pan.); 3) tie komiteto nariai, kuriuos skiria komitetas, kad jie išnagrinėtų lobistui rūpimą klausimą.
Lobistas EP turi teisę:
1) pateikti problemą atitinkamam komitetui ir ddalyvauti atviruose komitetų posėdžiuose;
2) dalyvauti viešuose komiteto klausymuose (svarstymuose), į kuriuos kviečiami profesinių organizacijų arba IG-ų atstovai, išdėstyti savo požiūrį raštu ir žodžiu;
3) užmegzti neformalius ryšius su EP nariais.
3.3. Lietuvos interesų grupių lobistinis atstovavimas ES
Nuolat girdisi raginimai (verslo sąjungos ragina save pačios ir kolegas) ruoštis lobizmui Briuselyje.
Motyvų rengtis yra. Juk būtent ES institucijos priima tūkstančius potvarkių, normų ir kitų teisės aktų, kurie gyvybiškai svarbūs visoje susivienijusios Europos erdvėje veikiančioms bendrovėms – dviračių gamintojams, runkelių augintojams, geležinkelio, oro, antžeminio transporto kompanijoms ir t.t. 2002 m. ES šalims tenka maždaug pusė bendro Lietuvos eksporto ir bendro importo.
Lietuvos poziciją kiekvienoje europinių teisės aktų srityje rengia ir kuruoja atitinkamos ministerijos, o jų ekspertai dalyvauja darbo grupėse. ES institucijose su teisės aktų pasiūlymais dirba apie 300 darbo grupių. Ministerijos informacijos semiasi iš asociacijų, pavyzdžiui, jų darbuotojai ar ekspertai dalyvauja asociacijų rengiamuose posėdžiuose, konferencijose.
Asociacija (pvz., tekstilininkų, kovojanti dėl didesnių gamybos ar prekybos kvotų) – ministerija ir jos ekspertai – darbo grupė Briuselyje – argumentai – EK ar kitos institucijos sprendimas.
Didelis vaidmuo priklauso šakinėms ES asociacijoms, pavyzdžiui, Eurotexsui (tekstilininkų asociacijai). Narystės šakinėje ES asociacijoje nauda dvejopa: (1) galimybė gauti informacijos ir (2) daryti įtaką. Pavyzdžiui, ACHEMA yra EFMA (Europos trąšų gamintojų asociacijos) asocijuota nnarė. Beje, šiuo metu maždaug pusė į Lietuvos pramoninkų konfederaciją susijungusių šakinių asociacijų yra atitinkamų Europos asociacijų nariai.
Pastaruoju metu Lietuvoje aktyviai gvildenama idėja steigti bendrą mūsų šalies įmonių atstovybę Briuselyje. Tam reiktų bent 1 milijono litų. Investuoti turėtų ir valstybė (Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos, ir pačios verslininkų asociacijos). Kita vertus, nežinia, ar tokia atstovybė pasiteisintų, kadangi jai tektų atstovauti skirtingų asociacijų skirtingus interesus.
Yra tokia dilema: siųsti savo žmogų ar samdyti Briuselio lobistą? Pirmuoju atveju rezultatų teks ilgokai palūkėti. Briuselio lobistai mėgsta pabrėžti, kad pirmiausia reikia porą metų padirbėti „durininku“ ES institucijose ir taip perprasti visą tvarką bei užmegzti reikalingus kontaktus. Net specialų kursą išklausęs įmonės atstovas sunkiai falėtų veiksmingai užsiimti lobizmu Briuselyje.Mažai šansų turi ne tik naujokų lobizmas, neveiksmingas bus ir “satelitinis” lobizmas, kuomet, prispyrus reikalui, atvažiuojama į Briuselį tikintis per porą savaičių dėl visko susitarti.
Iki šiol Lietuvos IG lobistinis atstovavimas ES buvo labai fragmentuotas, retas, dažniausiai “gynybinis” – kai reikdavo gintis nuo potencialiai neigiamų ES institucijų sprendimų, ypač antidempingo bylų prieš mūsų eksportuotojus. Prie tokių įmonių, kurios lobizmą naudoja “gynybiniais” atvejais, būtų galima priskirti AB “Achema”, Panevėžio “Ekraną”, AB “Grigiškės” ir AB “Dirbtinis Pluoštas”.
Pavyzdžiui, 1994-2000 m. prieš “AB Achema”buvo iškeltos 4 tarptautinės antidempingo bylos.
AB “Achema” pasamdė vieną didžiausių pasaulyje advokatų kontorą “White & Case”, kuri talkino AB “Achemai” visose jai iškeltose bylose. Bylos nagrinėjimo metu AB “Achema” šiai kontorai mokėjo maždaug 20 tūkst. USD per mėnesį. Apskritai viena dempingo byla AB “Achema” kainavo apie 250 –350 tūkst. litų. Tačiau lobistai suteikė realią pagalbą.
3.4. Kauno apskrities atstovybė Briuselyje
Briuselyje veikia per 200 regioninių atstovybių, kuriuose darbuojasi nuo 2 iki 60 žmonių. Apskritys ar savivaldybės steigia savo biurus Briuselyje, kurie vykdo informacinių centrų funkcijas. Regioninės atstovybės ttampa tarpininkėmis tarp ES institucijų ir vietinės valdžios.
Kai 2001 m. kovą Briuselyje pradėjo veiklą Kauno apskrities atstovė, ten biurus jau turėjo Lenkija (2) ir Vengrija (1), kai kaunietė 2002 m. gruodį baigė darbą, Briuselyje jau veikė 15 šalių kandidačių atstovybių (7 Lenkijos, taip pat Čekijos, Rumunijos, Estijos – Talino).
Viskas prasidėjo, kai 1998 m. Flandrijos verslininkų grupė (konsorciumas) laimėjo konkursą dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos) valdymo. Tai padėjo užmegzti glaudesnius ryšius tarp Kauno ir Flandrijos politikos ir akademinių sluoksnių aatstovų. Be kita ko gimė ir mintis sudaryti sąlygas Kaunui atidaryti savo atstovybę Briuselyje.
Reali projekto pradžia – 2001 m. balandžio 1 d. Projekto trukmė – 24 mėnesiai. Kauno apskrities atstove Briuselyje tapo Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vvyr. specialistė Gailė Kasmačiauskienė.
Kas padaryta?
Užmegzti ryšiai su EK direktoratų pareigūnais, suorganizuotos (už ES lėšas) Kauno apskrities savivaldybių pareigūnų stažuotės. Kauno apskrities atstovė Briuselyje padėjo atrinkti 23 Lietuvos ekspertus Europos Komisijai, organizavo Briuselyje Kauno apskrities pristatymą Belgijos verslininkams, pristatė Kauno regioną Gento pramonės ir prekybos rūmų organizuotame seminare Belgijos verslininkams (apie 30 dalyvių). Kauno LEZ’o privalumai buvo reklamuoti seminaruose Valonijos verslininkams ir kt. (iš viso 4).
4. LOBIZMAS LIETUVOJE
Lietuvoje šiuo metu užregistruoti 7 lobistai: 5 fiziniai asmenys ir 2 juridiniai asmenys. Garsių bylų jie kol kas neturėjo, tačiau apskritai keletas užsakymų lobistams buvo pateikti ir yra realizuoti arba realizuojami šiuo metu.
4.1. Teisinis lobistinės veiklos reguliavimas
Nuo 2000 m. sausio 1 d. pradėjęs galioti Lobistinės veiklos įstatymas turėjo akivaizdžių trūkumų, todėl 22003 m. kovo 25 d. buvo priimta nauja šio įstatymo redakcija.
Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymų (2000 m. birželio 27 d. ir 2003 m. kovo 20 d.) palyginamoji analizė. Esminiai skirtumai tarp abiejų įstatymų:
(a) senasis įstatymas kontroliavo tiktai registruotus lobistus, o naujasis nustatė, kad kontroliuojama ne lobisto, bet lobistinė veikla;
(b) pirmasis įstatymas lobistinę veiklą apibrėžė, kaip lobistų atlygintinus veiksmus, siekiant įtakoti įstatymų leidybos procesą, tuo tarpu naujasis lobizmui priskiria ne tik atlygintinus, bet ir neatlygintinus veiksmus;
(c) pateiktos skirtingos llobisto sampratos. Senajame: lobistas – tai turintis teisę užsiimti lobistine veikla fizinis asmuo ar įmonė, įstaiga, organizacija, naujajame: lobistas – fizinis ar juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į lobistų sąrašą;
(d) kitaip traktuojamos tam tikro tipo nevyriausybinių organizacijų galimybės užsiimti lobizmu (pagal naująją įstatymo redakciją, nevyriausybinės organizacijos, neturinčios narių su specifiniais interesais ir veikiančios trečiųjų asmenų interesais nebelaikomos nelobistinėmis ir turėtų registruotis pagal Lobistinės veiklos įstatymą);
(e) nauju įstatymu įtvirtinta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos turi sudaryti sąlygas teisėtiems lobistų veiksmams, o valstybės politikai, valstybės pareigūnai ar valstybės tarnautojai privalo nevaržyti teisėtos lobistų veiklos ir leisti jiems nekliudomai įgyvendinti lobistinės veiklos užsakovų teisėtus interesus.
Kas neturi teisės būti lobistu? Tai:
– jaunesni nei 18 metų asmenys;
– valstybės politikas, valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ar teisėjas;
– teistas už tyčinį nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
– valstybės ar savivaldybių institucija.
Kas negali būti klientu (lobistinių paslaugų užsakovu)?
– valstybės politikas;
– valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas ar teisėjas;
– valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos;
– valstybės ar savivaldybių įmonės.
Ką gali lobistas?
1) nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus teisės aktų rengimo klausimais;
2) savo iniciatyva atlikti teisės aktų ir projektų ekspertizę, komentuoti juos lobistinės veiklos užsakovams;
3) aiškinti ir įtikinėti ((visuomenę ir valstybės institucijas) priimti, nepriimti, papildyti, pakeisti..teisės aktą;
4) supažindinti visuomenę ir IG-as su rengiamais teisės aktų projektais;
5) daryti pranešimus per mass media ir dalyvauti masiniuose renginiuose;
6) rinkti duomenis ir informaciją apie teisės aktų leidybą ir teikti juos lobistinės veiklos užsakovams;
7) siūlyti teisės aktų leidėjams inicijuoti teisės aktų pasikeitimus;
8) organizuoti teisės aktų leidėjų susitikimus su lobistinės veiklos užsakovo atstovais;
9) organizuoti visuomenės apklausą dėl teisės akto projekto priėmimo ar teisės akto įgyvendinimo;
10) organizuoti reprezentacinius ir kitokius renginius teisės aktų leidybos klausimais;
11) organizuoti valstybės politikų, valstybės pareigūnų bei valstybės tarnautojų susitikimus su visuomene teisės aktų leidybos klausimais;
12) iš valstybės ar savivaldybių institucijų bei įstaigų gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją, jei tai neprieštarauja LR įstatymams;
13) įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį lobisto vardu pateikti lobistinės veiklos ataskaitą.
Kas yra neteisėta lobistinė veikla?
– jeigu ją vykdo nelobistas (neįrašytas į lobistų sąrašus);
– jeigu ji vykdoma po to, kai lobisto lobistinė veikla buvo sustabdyta ar nutraukta;
– kai politikai ar pareigūnai yra tyčia klaidinami lobisto, nurodant faktus ar aplinkybes, kurios gali lemti sprendimą dėl teisės aktą;
– jeigu ja siekiama daryti įtaką, kad būtų priimtas ar nepriimtas, pakeistas…teisės aktas, kuris tiesiogiai yra susijęs su lobisto išrinkimu valstybės politiku ar paskyrimu valstybės pareigūno, ttarnautojo ar teisėjo pareigas;
– kai veikiama nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu;
– kai lobistas tiesiogiai ar netiesiogiai skelbia ar pareiškia, galįs turėti įtakos teisės aktų leidybai, valstybės politikui, pareigūnui ar tarnautojui;
– kai lobistas vienu metu atstovauja priešingus interesus turintiems lobistinės veiklos užsakovams.
4.2. Organizacinė lobizmo pusė
Norint tapti lobistu, reikia paduoti prašymą VTEK įrašyti į lobistų sąrašą. Prašyme nurodoma: vardas, pavardė: asmens kodas; gyvenamoji vieta, darbo vieta per paskutiniuosius vienerius metus (jei prašymą pateikia fizinis asmuo) arba pavadinimas, registro kodas, buveinės adresas, duomenys apie darbuotojus, kurie vykdys lobistinę veiklą (jei prašymą pateikia juridinis asmuo). VTEK’as taip pat turi teisę reikalauti papildomos informacijos ir dokumentų.
VTEK per 5 darbo dienas nusprendžia, įrašyti prašytoją į lobistų sąrašą ar ne. Atsakyti gali tik 3 atvejais:
– jeigu asmuo neturi teisės būti lobistas;
– pateikė neteisingus ar neišsamius duomenis;
– buvo administracine tvarka baustas už lobistinės veiklos įstatymo pažeidimą ir nuo nuobaudos paskyrimo nepraėjo vieneri metai.
Gavęs pranešimą apie sprendimą įrašyti jį į lobistų sąrašą, asmuo per mėnesį privalo sumokėti valstybinę rinkliavą ir dar po to gauna lobisto pažymėjimą (šiuo metu valstybės rinkliavos dydis lobistams – du tūkstančiai litų, jei tai fizinis asmuo ir dešimt tūkstančių litų, jei tai įmonė).
Lobistinė veikla sustabdoma: 1) jei pats lobistas to paprašė raštu; 2) laiku nepateikė
lobistinės veiklos ataskaitos; 3) lobistas įtariamas padaręs tyčinį nusikaltimą.
Lobistinė veikla nutraukiama: 1) jei pats to paprašė; 2) vykdė lobistinę veiklą po to, kai ji buvo sustabdyta; 3) jeigu vykdė neteisėtą lobistinę veiklą; 4) per nustatytą laiką nepašalinami pažeidimai, dėl kurių lobistinė veikla buvo sustabdyta; 5) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis už tyčinį nusikaltimą.
Lobistinės veiklos ataskaita.
Už kalendorinius metus pateikiama VTEK ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 15 d. Ataskaitoje lobistas nurodo:
1) savo vardą, pavardę (jeigu lobistas yra fizinis asmuo), ppavadinimą (jeigu lobistas yra juridinis asmuo), lobisto pažymėjimo numerį;
2) kiekvieno lobistinės veiklos užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą, asmens ar registro kodą, gyvenamosios vietos ar buveinės adresą;
3) teisės akto ar teisės akto projekto, dėl kurios jis veikia kaip lobistas, pavadinimą;
4) lobisto pajamas, gautas už lobistinę veiklą;
5) lobisto išlaidas, susijusias su lobistine veikla.
Ataskaita turi būti pateikta ir tais atvejais, kai lobistas per ataskaitinį laikotarpį neturėjo nei pajamų, nei išlaidų, susijusių su lobizmu ar jeigu jo veikla buvo sustabdyta.
4.3. Lobistų veiklos pprincipai
Sąžiningumas ir garbingumas.
Lobistas savo veikloje turi elgtis sąžiningai.Bendraudamas su visuomenės atstovais ir kitais suinteresuotais asmenimis lobistas turi stengtis teikti tikrą, tikslią, ir aktualią informaciją. Jeigu lobistas nustatė, kad visuomenės atstovams ar kitiems suinteresuotiems asmenims buvo pateikta netiksli arba neteisinga iinformacija apie svarbius dalykus, jis turi nedelsiant pateikti suinteresuotiems asmenims teisingą informaciją arba informuoti, kad pateikta informacija yra neteisinga,netiksli.Jeigu informacinė medžiaga, pateikta suinteresuotiems asmenims pasikeitė ir lobistas žino, kad informacijos gavėjas pasitiki pasenusia informacija, jis turi nedelsiant atnaujinti informaciją.
Veikla tik pagal veikiančius teisinius aktus.
Lobistas privalo pilnai laikytis visų įstatymų.Lobistas turi būti pilnai susipažinęs su visais teisiniais aktais apie lobistinę veiklą ir negali jokiais atvejais juos pažeisti.Lobistas negali skatinti visuomenės veikėjus ir kitus asmenis pažeidinėti veikiančių teisės aktų.
Profesionalumas.
Lobistinė veikla turi būti vykdoma vadovaujantis teisingumu ir profesionalumu.Lobistas turi žinoti įstatymų leidybos procesą ir vyriausybinės veiklos pagrindus tiek kiek tai būtina profesionaliai atstovauti lobistinės veiklos užsakovą.Lobistas privalo pastoviai tobulinti savo žinias įstatymų leidybos ir vyriausybinės veiklos srityse, sekant ir įįvertinant visus įvykusius organizacinius bei visuomeninius pasikeitimus, lankantis seminaruose, sesijose, bei savarankiškai studijuojant medžiagą ir kitus dalykus, susijusius su profesionaliu lobisto atstovavimu klientui.Lobistas turi mandagiai ir dėmesingai elgtis tiek su sąjungininku, klientu, tiek su priešininku, konkurentu.
Interesų konfliktai.
Lobistas negali, be kliento arba užsakovo leidimo, tęsti arba imtis ką nors atstovauti, jeigu jo atstovavimas gali būti interesų konflikto priežastimi.Lobistas turi vengti ginti tam tikros problemos poziciją, jeigu tos pačios problemos sprendimui turi priešišką kito kliento užsakymą.Jeigu lobistas, dirbdamas su užsakovo problema ppamato, kad tos problemos sprendimas gali turėti reikšmingos įtakos jo kitam klientui, jis turi informuoti pastarąjį apie visas galimas pasekmes ir gauti jo sutikimą tęsti užsakymą,net ir tuo atveju, jeigu tuo metu jis neatstovauja šio kliento.Lobistas turi iš karto atskleisti visas galimas konfliktines situacijas, susijusias su kliento užsakymu, bei nurodyti galimus būdus tiems konfliktams išvengti.Lobistas turi informuoti klientą, jeigu bet kuris kitas asmuo gauna iš lobisto tiesioginį arba netiesioginį atlygį už su klientu sutartos problemos sprendimą.
Stropumas ir paslaugumas.
Lobistas privalo energingai ir stropiai dirbti, ginant kliento interesus.Lobistas turi kliento interesams skirti pakankamai laiko, dėmesio ir resursų.Lobistas turi būti išskirtinai lojalus kliento interesams.Lobistas turi pastoviai informuoti klientą apie užsakytos problemos sprendimo eigą ir tuo sudaryti klientui galimybę pasirinkti strategiją ir būdus užsakytos problemos sprendimui.
Atlyginimas ir įsipareigojimai.
Nepriklausomas lobistas ir lobistinės veiklos užsakovas turi pasirašyti sutartį, kurioje turi būti aptariama lobistinių paslaugų apimtis, vykdymo sąlygos, trukmė ir sutartas atlyginimas.
Konfidencialumas.
Lobistas turi išlaikyti konfidencialumą kliento informacijai.Lobistas negali be sutikimo atskleisti iš kliento sužinotą konfidencialią informaciją.Lobistas negali naudoti kliento suteiktos konfidencialios informacijos prieš kliento interesus, arba kitiems neaptartiems sutartyje reikalams.
Visuomenės palaikymas.
Lobistas turi stengtis užsitikrinti visuomenės supratimą, pripažinimą, bei palaikymą vykdyti legalią lobistinę veiklą, kaip demokratinės visuomenės tobulėjimo procesą.
Pareigos valstybės institucijoms.
Lobistas, vykdydamas savo kliento užduotis, turi rodyti tinkamą pagarbą valstybės institucijoms.Lobistas negali bet kokiu būdu veikti griaudamas pasitikėjimą valstybės demokratiniu procesu.Lobistas negali nepagarbiai veikti valstybės institucijų atžvilgiu.
IŠVADOS
Šiandien, matant liūdnus lobizmo įstatymo įgyvendinimo rezultatus (Lietuvos valstybėje – viso labo septyni registruoti lobistai) ir tuo pat metu pripažįstant lobistinės veiklos svarbą bei būtinumą ne tik šalies viduje, bet ir Europos Sąjungoje, kaip ir kituose mums svarbiuose pasaulio regionuose, tektų pripažinti, kad arba įstatymas yra nevykęs, arba Lietuvos verslo ir politikos subjektai nejaučia lobistinės veiklos poreikio, nėra paklausos lobizmo paslaugoms, arba lobistai (galimi lobistai) yra tokie silpni, nepasiruošę šiam darbui, kad verslininkai nemato prasmės naudotis jų paslaugomis. Įmanomas ir tas dalykas, kad absoliuti dauguma lobistine veikla užsiimančių asmenų veikia už įstatymo ribų, t.y. pažeisdami minėtą įstatymą. Matyt, šiandieninėje mūsų situacijoje dažnai nesuprantama, kam lobistai apskritai reikalingi, ir įmonių vadovai ar savininkai, užuot ieškoję lobistų, yra linkę patys daugiau ar mažiau sėkmingai atlikti šį darbą. Tenka pripažinti ir tai, kad Lietuvoje praktiškai nėra žmonių, turinčių šiam darbui reikalingų žinių, žinančių lobizmo technologijas, turinčių didesnį patyrimą šioje srityje. Neabejojame, kad turime patikimų žmonių, kurie puikiai išmano galiojančius teisės aktus, sprendimų priėmimo procesą, turi gerus kontaktus, “priėjimą prie politikos darytojų”. Tačiau jiems trūksta vvieno: specialių šios srities žinių, technikos, patyrimo, galų gale – pasitikėjimo savo jėgomis.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. http://news.mireba.lt/ml/177/rizikos.htm
2. http://www.tslk.lt/?-786560037
3. http://www.geocities.com/vykintas/m2igvp2.html
4. http://www.sociumas.lt/Lit/Nr10/politika.asp
5. http://www.jonkus.lt/info.phtml?id=85
6. http://www.lrinka.lt/Komentarai/Radijas17.phtml
7. http://www.lrinka.lt/Leidinys/kita/2000.4.lobizmas.phtml
8. http://www.jura.lt/2002_02/article07_l.htm
9. http://www.euroverslas.lt/?-1821339627
10. http://www.euroverslas.lt/?2087097112
