LR ADVOKATŪRA
1. Advokatūros raida Lietuvoje
2.
Advokatūra prieškario Lietuvoje
Advokatai Lietuvoje atsirado 16 a. — prokuratoriai ir patronai. 1921m. buvo įkurta advokatų taryba, kuri vadovavo prisiekusiems advokatams ir jų padėjėjams, jie galėjo vesti bylas apygardų teismuose. 1921-1933m. advokatų taryba rėmėsi Rusijos įstatymais (1861m. Rusijos teismų statutais). 1874m. įstatymu carinėje Rusijoje buvo įteisintas privatus advokatas.
ADVOKATAI LIETUVOJE 1918-1933 M.
Advokatai iki 1933m. teismų santvarkos įstatymo priėmimo
Prisiekusieji
advokatai
Prisiekusiųjų
advokatų padėjėjai
Privatūs advokatai
Turėjo teisę vesti bylas Vyriausiajame Tribunole
Turėjo teisę vesti bylas
apygardos teismuose
Pradėjus veikti 1933m. teismų santvarkos įstatymui prisiekusieji advokatai tapo tik advokatais, o jjais galėjo tapti tik 5m. išdirbę advokato padėjėjais. Privatūs advokatai buvo panaikinti, jie tapo privačiais gynėjais, jais galėjo tapti advokatai ir jų padėjėjai. Juos skyrė teisingumo ministras ir skaičius buvo ribojamas. Privatūs gynėjai buvo prie apygardos teismų, jie turėjo teisę vesti bylas apygardos teismuose prie kurių jie buvo priskirti, ir tos apygardos apylinkių teismuose. Apeliaciniuose rūmuose privatūs gynėjai galėjo vesti tik tas bylas, kurias jie buvo vedę apygardos teismuose.
Pagal 1933m. teismų santvarkos įstatymą advokatais galėjo būti:
– LR piliečiai;
– Sulaukę 25m. amžiaus;
– Turintys aukštąjį tteisinį išsilavinimą;
– Išlaikę nustatytą egzaminą arba įgiję Lietuvos valstybinio universiteto teisės mokslų docento ar profesoriaus vardą.
Advokatais negalėjo būti:
– asmenys, kuriems teismo sprendimu atimtos advokato teisės;
– jei asmuo paskelbtas neišsimokančiu skolininku;
– neveiksniems asmenims.
Advokatai bylas vesdavo visuose teismuose. Norint bylas vesti Vyriausiame tribunole reikėjo gauti šio tteismo pirmininko leidimą. Advokato stažas turėjo būti 5m. ir reikiamas paruošimas. Jie vedė tiek civilines ( veikė pagal įgaliojimą), tiek baudžiamąsias bylas( gynė kaltinamąjį – paskiriant arba prašant, kai kaltinamojo amžius buvo iki 17m. arba bausmė buvo ne lengvesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimas).
Advokatai po 1933m. teismų sistemos reformos
Advokatai turėjo teisę vesti
bylas Apeliaciniuose rūmuose
Privatus gynėjai turėjo teisę vesti bylas
apygardos teismuose
Advokatų savivalda H933 -1940nO
Advokatų taryba
Ji buvo renkama 3 metams iš 7 narių ( po 1933m. iš 9 narių). Iki 1933m. advokatų tarybos kompetencijai priklausė advokatų priėmimas ir atleidimas. Po 1933m. ši kompetencija atiteko teisingumo ministrui.
Advokatų tarybos kompetencija:
– saugoti advokatų dorovę ir garbę;
– prižiūrėti, kad darbe advokatai nepažeistų teisėtumo ir taisyklingumo principų;
– tvarkyti mirusių, sergančių ar dėl kitų priežasčių negalinčių eiti savo pareigų advokatų bylas;
– šaukti visuotinius aadvokatų susirinkimus;
– spręsti profesinius advokatų ginčus;
– skirti drausmines nuobaudas (papeikimas, bauda iki 3000 litų, sustabdyti įgaliojimus iki l metų, atimti licenziją).
Advokatų visuotinis susirinkimas
Jis buvo šaukiamas kas l metai, esant svarbiam reikalui galėjo būti šaukiamas ir nepaprastasis susirinkimas. Jį šaukdavo ir darbotvarkę nustatydavo Advokatų taryba.
Jo kompetencija:
– rinkdavo advokatų tarybą ir revizij iš komisij aj tvirtindavo advokatų tarybos metinį biudžetą;
– nustatydavo advokatų privalomus mokesčius profesiniams advokatų reikalams;
– steigdavo piniginius fondus stipendijoms, pašalpoms ir kitiems advokatų reikalams ir kt.
Advokatų savivalda
Visuotinis advokatų susirinkimas
Advokatų taryba
Revizijos komisija
Advokatūra sovietmečiu
1940m. okupavus Lietuvą imta pperorganizuoti advokatūrą. Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos 1940m. nutarimu buvo panaikintas advokatų ir privačių gynėjų institutas ir pavesta pertvaryti advokatūrą. Buvo panaudoti 1939m. TSR advokatūros nuostatai ir sudaryta laikina LTSR advokatūros kolegija. 1961m. LTSR Aukščiausioji taryba patvirtino LTSR advokatūros nuostatus (iki tol advokatūra vadovavosi 1939m. nuostatais). Nauji advokatūros nuostatai buvo priimti 1980m. tuo metu Lietuvoje veikė advokatų kolegija , o miestuose ir rajonuose advokatų juridinės konsultacijos.
Advokatų savivalda (1940-1990m. )
Organizacija į kurią susivienijo advokatai buvo advokatų kolegija. Aukščiausia kolegijos institucija buvo jos visuotinis narių susirinkimas. Visuotinis narių susirinkimas vyko l kartą per metus ir buvo teisėtas jei dalyvavo 2/3 narių. Jis:
• rinkdavo advokatų kolegijos prezidiumą;
• nustatydavo kolegijos narių skaičių;
• advokatų etatus;
• atlyginimus ir pan.
Kolegija turėjo vykdomąjį organą-prezidiumą ir priežiūros instituciją- revizijos komisiją.
Advokatų kolegijos prezidiumas (jam vadovavo pirmininkas) buvo renkamas 3 metams, kuris:
• šaukdavo advokatų kolegijos susirinkimus;
• organizuodavo juridines konsultacijas ir vadovavo jų veiklai;
• tikrino konsultacijų ir advokatų darbą;
• skirdavo ir atleisdavo konsultacijų vedėjus;
• priimdavo į advokatų kolegiją narius ir kt.
Advokatų revizijos komisija atlikdavo prezidiumo ir juridinių konsultacijų finansines ir kitas veiklos revizijas. Ją sudarydavo visuotinis narių susirinkimas.
Advokatų darbas buvo sutelktas į juridines konsultacijas, joms vadovavo ir darbą organizuodavo vedėjas. Konsultacijos piliečiams buvo nemokamos.
LTSR advokatų kolegijos nariais priimdavo:
– TSR piliečius;
– Turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą;
– Ne mažiau kaip 2m. darbo stažą (jei asmuo atlikdavo stažuotę aadvokatų kolegijoje nuo 6mėn. iki l metų);
Pareiškimai į advokatų kolegijos narius buvo svarstomi advokatų kolegijos prezidiume.
Advokatai buvo finansuojami pagal nustatytą tvarką.
1980 U 26 LTSR ADVOKATŪROS NUOSTATAI
Advokatų kolegija
±
Visuotinis narių susirinkimas (aukščiausias advokatų kolegijos organas). Jis vyko l kartą per
metus ir buvo teisėtas jei dalyvavo 2/3 narių, rinkdavo advokatų kolegijos preziudiumą,
nustatytdavo kolegijos narių skaičių, advokatų etatus, atlyginimus ir pan.
Revizijos komisija (kontrolės revizijos
organas) atlikdavo prezidiumo ir
juridinių konsultacijų finansines ir kitas
veiklos revizijas. Ją sudarydavo
visuotinis narių susirinkimas.
* Juridinė konsultacija
Juridinės konsultacijos vedėjas
Prezidiumas (vykdomasis-tvarkomasis
organas). Buvo renkamas 3 metams, šaukdavo
advokatų kolegijos susirinkimus, organizuodavo
juridines konsultacijas ir vadovavo jų veiklai,
tikrino konsultacijų ir advokatų darbą. Be to
skirdavo ir atleisdavo konsultacijų vedėjus,
priimdavo į advokatų kolegiją narius.
Prezidiumui vadovavo pirmininkas
2. Advokato vieta Lietuvos teisinėje sistemoje
Jeigu prokurorą sąlygiškai galima vadinti valstybės gynėju, tai advokatas dažniausiai yra privataus asmens atstovas ir gynėjas ne tik civiliniame, baudžiamajame ar administraciniame procese, bet ir kasdieniame gyvenime tvarkant visus kitus teisinius reikalus. Advokatas, kaip ir notaras ar medikas, yra „laisvosios profesijos“ atstovas, kad jo veiklos tikslas nėra pelnas ir jam negali būti taikomi komercinę ir ūkinę veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Pagrindinė advokato funkcija • padėti ir patarti savo klientui įvairiais teisiniais klausimais ir tuo garantuoti kvalifikuotą teisinę pagalbą asmeniui teismo procese ar kasdienėje komercinėje ar civilinėje apyvartoje. Atsižvelgiant į tai, aadvokatai neabejotinai turėtų būti traktuojami kaip teisėsaugos sistemos dalis, kita vertus, advokatai patys savo išlaiko, jie yra savo kliento atstovai ir atstovauja jų interesams.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pasikeitė 3 advokatų ir advokatūros sistemą reglamentuojantys įstatymai (pirmasis 1992 1013, antrasis 1998 07 17).
Dabartinis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas priimtas 2004 04 18. Jo 3
str.ld. skelbia, kad „advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis“. Advokato nepriklausomumas jokiu būdu nėra tolygus teisėjo ar notaro nepriklausomumui, kuris neretai reiškia jų nešališkumą. Advokatas nėra nešališkas, atvirkščiai, jis yra savo kliento atstovas ir turi veikti tik jo naudai (aišku, teisėtomis priemonėmis). Kadangi advokatas veikia ne savo, o kliento vardu ir interesais, jis nėra visiškai nepriklausomas ir pasirinkdamas teisinius argumentus ar faktus, kurie bus naudojami, pavyzdžiui, teisme. Advokato poziciją lemia pirmiausiai kliento pozicija ir nepaisyti jo valios advokatas neturi teisės. Kita vertus, advokatas yra pakankamai nepriklausomas nuo galimos valstybės įtakos profesinei jo veiklai. Įstatymo 3 str. 2d. teigia, kad „advokatų skaičius LR neribojamas“, nes valstybė užtikrina, kad advokatų bus pakankamai ir teisinė pagalba turėtų būti prieinama daugeliui piliečių. Kita vertus, pakankamas advokatų skaičius turėtų užtikrinti advokato teikiamos teisinės pagalbos
prieinamumą ir kainos atžvilgiu. Si norma yra laisvės pasirinkti profesiją ir tinkamos teisinės pagalbos įgyvendinimo garantas. Valstybė turi užtikrinti, kad priimant asmenį į advokatus būtų vadovaujamasi formaliais kvalifikaciniu ir nepriekaištingos reputacijos, tačiau jokiu būdu ne kieno nors subjektyviais kriterijais. Dirbtinai advokatų skaičius neturėtų būti ribojamas.
Advokatūros įstatymo 2 str. numatyta, kokias teisines paslaugas gali teikti advokatai (advokatų padėjai arba advokatų profesinė bendrija):
– Tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais);
– Teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas;
– Atstovavimas teisės klausimais;
– Gynyba bei atstovavimas bylų procese;
Įstatymo 4 str. 4d. įįvardija, kad advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teikti:
– Bankroto paslaugas;
– Turto ir palikimo administratoriaus paslaugas;
– Lobisto paslaugas;
– Likvidatoriaus paslaugas;
– Kuratoriaus paslaugas;
– Testamento vykdytojo paslaugas;
– Turto patikėtinio paslaugas;
– Patentinio patikėtinio paslaugas;
– Būti arbitru.
Įstatymo 4 str. 3d. nurodo, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė, o 5d. numatyta galimybė advokatui teikti teisines paslaugas nemokamai.
Advokatas dažnai yra reikšminga (privaloma) baudžiamojo proceso figūra (vadinama gynėju), taip pat dalyvauja ir civiliniame procese, be to Konstitucijos 31 str. 6 dalyje įtvirtinta asmens teisė turėti advokatą. Siekdami kvalifikuotos teisinės pagalbos asmenys dažnai naudojasi advokato paslaugomis nnet ir kai pagal įstatymą tai nėra būtina.
Taigi advokatas padeda įgyvendinti teisingumą, kai kalbama apie teismo procesą, taip pat prisideda prie tinkamo galiojančios teisės įgyvendinimo ir aiškinimo kasdieniame visuomenės gyvenime. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, advokatai neabejotinai turėtų būti traktuojami kkaip teisėsaugos sistemos dalis.
Atkreiptinas dėmesys į sąvokas advokatas ir advokatūra, teisėsaugos sis temos dalis yra ne advokatūra, o konkretus advokatas. Kadangi advokatas, o ne advokatūra teikia teisinę pagalbą, konsultuoja klientus. Lietuvos Respublikos advokatūra (56 str.) – tai juridinis asmuo, įsikūręs Vilniuje. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys.
Pagrindiniai advokatų profesinės veiklos principai (5 str.):
– Advokato veiklos laisvė ir nenriklausomumas:
– Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija;
– Advokatų veiklos teisėtumas;
– Kliento paslapties neatskleidimas;
– Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas;
– Nepriekaištingas elgesys.
Labai svarbu skirti Advokatūros įstatyme vartojamas sąvokas :
Asmens pripažinimas advokatu arba advokato vardo įgijimas siejamas su tam tikrais kvalifikaciniais reikalavimais. Advokato vardas reiškia, kad jį turinčio asmens teisinė kvalifikacija atitinka advokato profesijai keliamus standartus.
Teisė versti advokato praktika tai reiškia, tiesiogiai teikti teisinę pagalbą klientams, ir susijusi su aadvokato atsakomybės garantijomis. Taigi šiuo atveju nekalbama apie kvalifikacinius reikalavimus.
Asmens pripažinimas advokatu
Asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu turi Lietuvos advokatūrai prašymą pripažinti advokatu, sveikatos pažymėjimą ir kt. dokumentus įrodančius, kad atitinka nustatytus reikalavimus. Reikalavimai asmenims siekiantiems tapti advokatais:
Fizinis asmuo (pareiškėjas) pripažįstamas advokatu j ei jis:
• Yra Lietuvos Respublikos arba ES valstybės narės pilietis;
• Turi teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
• Turi ne mažesnį kaip 2m. teisinio darbo stažą ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą, arba yra atlikęs ne trumpesnę kaip 22m. advokato padėjėjo praktiką ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą,
arba turi ne mažesnį kaip 5m. teisinio darbo stažą.
• Yra nepriekaištingos reputacijos;
• Moka valstybinę kalbą;
• Neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų.
Prašymas pripažinti advokatu nagrinėjamas dalyvaujant pareiškėjui. Sprendimą dėl asmens pripažinimo advokatu priima Lietuvos advokatūra, ne vėliau kaip per 45d. nuo reikiamų dokumentų pateikimo dienos. Lietuvos advokatūra pareiškėjui priimto sprendimo kopiją išsiunčia ne vėliau kaip per 5 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas turi būti motyvuotas, nes pareiškėjas turi teisę per 30d. nuo sprendimo atsisakyti asmenį pripažinti advokatu įteikimo dienos apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.
Ypač svarbūs reikalavimai išlaikyti advokato kvalifikacinius egzaminus. Svarbu užtikrinti aukštą pretendentų į advokatus teisinių žinių lygį. Kvalifikacinių egzaminų programą, laikymo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Lietuvos advokatūra. Egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Neišlaikęs egzamino asmuo jį gali perlaikyti ne vėliau kaip po 6 mėn., perlaikymų skaičius neribojamas.
• Pažymėtina, kad advokato vardas dar jokiu būdu nesuteikia teisės verstis advokato praktika. Tai tik tam tikros asmens kvalifikacijos įrodymas.
Teisė verstis advokato praktika
Teisę verstis advokato veikla turi į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla sąrašą (praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi liudijimą. Lietuvos advokatūra ne
Tvarką nustato LR sveikatos apsaugos ir tteisingumo ministerijos.
vėliau kaip per 10d. nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimą (jo kopija saugoma advokato asmens byloje) ir advokato pažymėjimą.
Teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavinio diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.
Advokatas įrašomas j Lietuvos praktikuojančiu advokatu sąrašą, kai:
– prisiekė (statymo nustatyta tvarka. Priesaiką priima LR teisingumo ministras. Ji turi būti priimta ne vėliau kaip per l mėn. nuo prašymo priimti advokato priesaiką pateikimo teisingumo ministrui dienos.
– yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos civilinę atsakomybę. Šios sąlygos įtvirtinimas reiškia, kad advokatas visiškai atsako už savo, savo padėjėjų, sekretorių ir kt. darbuotojų kaltais veiksmais klientui padarytą žalą teikiant teisinę pagalbą. Advokatūros įstatyme 20 str. 4d. įtvirtinta advokato pareiga apdrausti savo civilinę atsakomybę minimalia 100 000 litų draudimo suma, vienam draudiminiam įvykiui. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo Lietuvos advokatūrai pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per 10 dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.2
– jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų. Advokatų veiklos formos:
• individualiai;
• partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens;
• įsteigdami j uridinį asmenį -advokatų profesinę bendriją. Išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo:
Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių aadvokatų sąrašo, jeigu:
– jis raštu prašo būti išbrauktas;
– pripažįstamas negaliojančiu sprendimas pripažinti asmenį advokatu;
– paaiškėja, kad įrašant į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
– advokatas yra išrenkamas į mokamas pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose;
– advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla. Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sajašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu (tol kol išnyks šio išbraukimo sudarančios aplinkybės). Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.
* Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete skelbia Lietuvos advokatūra
2Advokatas privalo kliento reikalavimu pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).
3 Advokatas turi teisę keisti veiklos formą. Pakeitęs savo veiklos formą, advokatas apie tai turi pranešti Lietuvos advokatūirai
Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ( tol kol išnyks šio išbraukimo sudarančios aplinkybės). Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.
* Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete skelbia Lietuvos advokatūra.
3. Advokato veikla
3.1 Advokato veiklos formos Kaip minėta
anksčiau yra skiriamos tokios advokatų veiklos formos:
• Individualiai;
Individualios advokato veiklos sąlygos:
ā Advokatas veikia individualiai, įkūręs advokato darbo vietą.
ā Advokatas savo veikloje turi teise nurodyti vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavarde ar tik pavardę bei žodžius „advokato kontora“, bei darbo vietos vietovės pavadinimą (advokatas papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje).
ā Jis turi teisę samdytis darbuotojų, darbo sutartį su samdomu darbuotoju sudaro pats advokatas.
ā Advokatas, veikdamas individualiai, turi teisę advokato veiklos aptarnavimui užtikrinti sudaryti asociacijos sutartį su kitais advokatais, kurie veikia iindividualiai ar partnerystės pagrindais, neisteige juridinio asmens.
• Partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens;
Advokatų, veikiančią partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens veiklos sąlygos:
ā Advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarė jungtinės veiklos (partnerystes) sutarti ir įkūrę advokatų darbo vietą.
ā Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, savo veikloje ar veiklos dokumentuose turi nurodyti advokatu, veikiančių partnerystės pagrindais, vardus (vardo pirmąją raidę) ir pavardes ar tik pavardes, taip pat kad jie yra advokatai. Jei advokatu yra daug ir nurodžius visus juos pavadinimą būtų sudėtinga vartoti, turi būti nurodomas bent vvieno advokato vardas(vardo pirmoji raidė) ir pavardė ar tik pavardė su žodžiais „ir partneriai „.Advokatai taip pat turi teisę nurodyti žodžius „advokatų kontora“bei darbo vietos vietovės pavadinimą (advokatai papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje).
ā Advokatai, veikdami ppartnerystės pagrindais turi teisę samdytis darbuotojų.
ā Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teise susitarti dėl bendro paslaugų teikimo su individualiai veikiančiais advokatais.
ā Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje advokatai privalo nurodyti, kuris iš advokatų (partnerių) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatūra.
• Įsteigdami juridinį asmenį -advokatų profesinę bendriją; Advokatu, veiklos įsteigiant juridinį asmenį sąlygos:
ā Advokatai turi teisę veikti tvarka įsteigdami privatuji juridini asmenį, kurio teisinė forma yra advokatų profesinė bendrija. Advokatų profesinė bendrija registruojama juridiniu asmenų registre. Ši bendrija steigiama ir veikia pagal sutarties nuostatas, reglamentuojančias jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Sutarties nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo advokatų profesinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre. Advokatų profesinės bendrijos steigėjų ir dalyvių turi būti ne mažiau kaip du.
ā Advokatų profesinės bendrijos dalyviu gali būti tik advokatas. Advokatas gali bbūti tik vienos advokatų profesinės bendrijos dalyviu.
ā Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, nesusijusias su sutartimis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, bendrijos dalyviai savo turtu neatsako.
ā Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, atsiradusias pagal advokatų profesinės bendrijos vardu sudarytas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, visu savo turtu atsako tas advokatu profesinės bendrijos dalyvis, kuris teikė teisines paslaugas (jei nėra aišku, kuris iš advokatų teikė teisines paslaugas, arba jeigu teisines paslaugas teikia nne advokatų profesinės bendrijos dalyvis, už prievoles pagal sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, atsako visi jos dalyviai visu savo turtu proporcingai kiekvieno dalyvio reikalavimo teisės i profesinės bendrijos turto dali dydžiui).
3.2 Advokatų teisės ir pareigos bei veiklos ribojimai Advokatų teisės ir pareigos:
Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teise:
ä gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti.
ä savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendiniais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, išskyrus bylas, kurios nagrinėtinos uždarame teismo posėdyje;
ä tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su LR teisingumo ministerija. Draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti su klientu. Advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai.
Advokatas privalo:
ä sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis LLietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai.
ä savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų.
ä saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti.
ä teismo posėdžio metu dėvėti mantiją.
ä nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra.
ä LR archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus.
ä Advokatas privalo kas 5metai LR sveikatos apsaugos ministerijos ir LR teisingumo ministerijos nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą.
Yra daug advokatų veiklą reglamentuojančių specialių taisyklių.
1. Advokato veiklos reklama. Advokatui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą (reklama nėra laikoma – duomenys apie advokatą ar advokatų profesinę bendriją informaciniuose ir kituose leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse ar ant reprezentacinių daiktų, o taip pat kai advokatas ar profesinė bendrija nurodoma kaip
paramos davėjai). Šiais ribojimais siekiama garantuoti, kad pagrindiniu advokato darbo rodikliu būtų jo teikiamos teisinės pagarbos kokybė, o ne pinigai ar informacijos priemonės.
2. Kitos advokato veiklos ir atstovavimo ribojamai.
ä Advokatas, įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti operatyvinėje veikloje, dirbti ar eiti mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę bei pedagoginę veiklą, taip pat gauti atlyginimą už paslaugų teikimą, nurodytą įstatymo 4 str.( paskaitos 6 psl.).
ä Advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims.
ä Taip pat jei jis yyra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.
ä Advokatas negali būti atstovu arba ginėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar privatus kaltintojas.
ä Advokatais negali būti atstovu ar gynėju teisme, kuriame ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys.
ä Advokatų tarybos pirmininkas, advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas negali būti atstovu ar gynėju teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės ar savivaldybių institucijose bei įstaigose.
ä Advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla.
ä Advokatų profesinės bendrijos vardu teisines paslaugas gali teikti advokatai bei advokatų padėjėjai. Sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo paprastai turi būti nurodytas advokatas, kuris vykdys šią sutartį.
3. Advokato veiklos garantijos.
• Advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių,
kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.
Atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.
• Draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas,
kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių,
kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį
susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra {tariamas ar kaltinamas
padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar
kaltinimais susijusiems
dokumentams.
• Krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo
vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų
pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant
Lietuvos advokatūros advokatu tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Lietuvos
advokatūra privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos
advokatūros įgaliotų advokatų sąrašą. Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų
tarybos narys arba jos įgaliotas advokatas turi užtikrinti, kad nebūtų paimti
dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais.
• Draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia
informacija ir ją naudoti kkaip įrodymą (advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į
advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti
duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti
duomenys).
• Kad advokatas tapo įtariamuoju ar kaltinamuoju arba kad atlikti proceso veiksmai,
turi būti pranešta Lietuvos advokatūrai. Teisė susitikti su sulaikytu ar suimtu advokatu
turi teisę Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariai arba jos paskirtas advokatas.
4. Susitarimas dėl teisinės pagalbos ir jos apmokėjimas.
ü Advokatą su klientu sieja sutartiniai santykiai. Mokėjimo dydis negali priklausyti nuo bylos baigties. Advokatūros įstatyme numatyta, kad Teisingumo mministras kartu su Lietuvos advokatų taryba tvirtina užmokesčio už teisminę pagalbą dydžio apskaičiavimo tvarkos rekomendacijas.
ü Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinės pagalbos susitaria pasirašydami sutartį.
ü Advokatui už teisinės pagalbos teikimą klientai moka šalių sutartą užmokesti (dėl dydžio klientas iir advokatas susitaria raštu). Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Civilinėse bylose, o taip pat kai pareikštas ieškinys baudžiamosiose bylose, leidžiama susitarti dėl užmokesčio už teisinę pagalbą, kad šis priklausytų nuo bylos baigties.
ü Advokatas kliento vardu ir iš kliento lėšų turi teisę mokėti žyminį mokestį, valstybės rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu. Laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos, apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sąskaitose. Išieškoti iš šiose sąskaitose esančių lėšų pagal advokato prievoles draudžiama.
ü Kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į
Lietuvos advokatūrą ar teismą. Klientų ir advokatų ginčus dėl teisiniu paslaugu LLietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatu taryba ar jos sudarytas organas. Šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su LR teisingumo ministerija. Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas turi teisę priimti rekomendacinius sprendimus
4. Advokato padėjėjas
Advokato padėjėjas – yra fizinis asmuo, įrašytas į Lietuvos advokatų tarybos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato praktikai.
Į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmenys įrašomi Lietuvos advokatūros sprendimu. Asmuo gali būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu jis:
• yra LR ar ES vvalstybės narės pilietis;
• turi atitinkamą išsilavinimą:
• teisės bakalauro;
• teisės magistro;
• teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
• yra nepriekaištingos reputacijos;
• yra susitaręs su advokatu atlikti advokato padėjėjo praktiką arba jeigu jo praktikos
vadovu advokatas yra paskirtas advokatūros įstatymo nustatyta tvarka;
• neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato padėjėjo pareigų;
Norintis būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmuo Lietuvos advokatūrai
pateikia:
ā Prašymą įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Jame turi būti nurodyti pareiškėjo:
ā asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė),
ā atsakyta į klausimą ar nėra pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą;
ā Dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka reikalavimus, taikomus įrašant į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą;
ā Susitarimą su advokatu dėl šio sutikimo būti praktikos vadovu, dėl praktikos atlikimo sąlygų ir sutartį dėl darbo vietos.
Sprendimą dėl asmens įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūra priima ne vėliau kaip per 45 nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos. Lietuvos advokatūra išsiunčia pareiškėjui priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Atsisakymas įrašyti asmenį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jo motyvai turi būti išdėstyti pačiame sprendime. Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Lietuvos advokatūra išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:
1) jis padavė rašytinį pprašymą nutraukti advokato padėjėjo praktiką;
2) jis per l m. nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino;
3) priimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, kad asmuo pažeidė advokatūros įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus;
4) jis pradėjo eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą;
5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pateikė neteisingus duomenis;
6) jis mirė.
Lietuvos advokatūros sprendimą išbraukti asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, priimtą 1,3, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, išbrauktasis asmuo turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
Advokato padėjėjas turi visas jam įstatymu suteiktas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei procesiniuose aktuose numatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.
Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarka:
Ü Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarka, laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su LR teisingumo ministerija.
Ü Advokato padėjėjo praktika atliekama pas advokatą, kuris
• yra įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą,
• turi ne mažesnį kaip 5 metų praktikuojančio advokato veiklos stažą,
• neturi galiojančių drausminių nuobaudų,
• raštu sutinka vadovauti aadvokato padėjėjo praktikai bei
• turi galimybę užtikrinti advokato padėjėjui darbo vietą.
Ü Advokato padėjėjo praktikos laikas – 2 metai. Praktikos laiką patvirtina
praktikos vadovas praktikos įvertinime (į šį terminą neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba kuriuo advokato padėjėjo praktika yra sustabdyta).
Ü Neigiama praktikos įvertinimą advokato padėjėjas turi teisę per 30 dienu apskusti Lietuvos advokatūrai, o šios sprendimą per 30 dienų nuo jo įteikimo – Vilniaus apygardos teismui.
Ü Pasibaigus nustatytam advokato padėjėjo praktikos laikui, advokato padėjėjas turi teise tęsti advokato padėjėjo praktika, kol Lietuvos advokatūra priims sprendimą pripažinti jį advokatu.
5. Advokatų (advokatų padėjėjų) drausminė atsakomybė
Advokatui, už profesinės etikos kodekso reikalavimu bei profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Advokatų drausmės bylą nagrinėja advokatų garbės teismas, kurį sudaro 5 nariai (turi turėti ne mažesnį kaip 8m. advokato darbo stažą) įgaliojimų laikas – 3 metai.
– 3 narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas (konferencija);
– 2 narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.
Susirinkę į pirmą posėdį garbės teismo nariai renka jo pirmininką ir sekretorių. Advokatui už pažeidimus, garbės teismas gali skirti šias nuobaudas:
• pastabą;
• papeikimą;
• papeikimą, viešai apie tai paskelbiant;
• pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu.
– Advokato apdėjėjui taikomos tokios pat drausminės nuobaudos . išskyrus
4, vietoj jos gali būti paskirtas išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.
Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti apskundžiami Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo dienos advokatui ar advokato padėjėjui.
6. Advokatų savivalda
Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Jos buveinė yra Vilniuje. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių. Lietuvos advokatūros organai yra:
1) Visuotinis advokatu susirinkimas (59 str.).
3 nustato advokatų tarybos bei revizijos komisijos nnarių skaičių;
3 renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją, tris Advokatų garbės
teismo narius ir juos atšaukia.
3 tvirtina metinę advokatų tarybos veiklos apyskaitą ir sąmatą; 3 priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, kurį teisingumo
ministras skelbia Valstybės žiniose“.
3 Advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį; 3 tvirtina Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką; 3 priima sprendimus steigti, pertvarkyti, reorganizuoti, likviduoti viešąsias įstaigas, kurios teikia
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 3 sprendžia kitus jo kompetencijai priskirtus klausimus.
2) Advokatų taryba ((60 str.).
3 priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir pripažįsta juos netekusiais galios;
