Mokesciai
Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Verslo vadybos fakultetas
Verslo ir įstaigų vadybos katedra
Mokesčiai
Verslo vadybos pagrindų referatas
Parengė: Barbara Pileckaja VV-06/6
Tikrino: doc. A. Garškienė
Vilnius 2006.11.25
Turinys:
Įžanga 3
1 Apie mokesčius 4
2 Lietuvo Respublikos mokesčiai 5
2.1 PVM – Pridėtinės vertės mokestis 5
2.2 Akcizai 6
2.3 Gyventojų pajamų mokestis 7
2.4 Nekilnojamojo turto mokestis 8
2.5 Žemės mokestis 10
2.6 Mokestis už valstybės gamtos išteklius 10
2.7 Naftos ir dujų išteklių mokestis 11
2.8 Mokestis už aplinkos teršimą 11
2.9 Konsulinis mokestis 12
2.10 Žyminis mokestis 12
2.11 Paveldimo turto mokestis 13
2.12 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 14
2.13 Įmokos į Garantinį fondą 14
2.14 Valstybės rinkliava 14
2.15 Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 15
2.16 Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą 15
2.17 Valstybinio socialinio draudimo įmokos 15
2.18 Pelno mokestis 17
2.19 Baltojo cukraus virškvočio mokestis 19
2.20 Kvotinio cukraus gamybos mokestis ir papildomas cukraus gamybos mokestis 19
2.21 Muitai 20
2.22 Atskaitymai nuo pajamų ppagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 20
2.23 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 21
2.24 Socialinis mokestis 21
3 Mokesčius administruojančios institucijos 23
4 Mokesčiai kaip biudžeto pagrindas 23
Išvados 24
Literatūra 25
Įžanga
Valstybės Biudžetas yra sudaromas iš įvairių įmokų ir mokesčių, kuriuos moka tos šalies piliečiai. Tam, kad valstybės ekonomika augtų, mokesčių sistema turi būti aiški, suprantama kiekvienam pilečiui. Tuo tarpu tos valstybės piliečiai privalo aktualiai domėtis valstybės politiniu gyvenimu.
Kiekviena valstybė stengiasi sukurti savitą mokesčių sistemą, kuri atitiktų jos ekonominę ir socialinę pasaulėžiūrą. Nuo mokesčių sistemos aiškumo, skaidrumo, teisingumo ir efektyvumo priklauso šalies ekonominio vystymosi tempai. KKiekvienos valstybės siekis yra kuo daugiau surinkti mokestinių įplaukų, bet taip, kad šalyje neprasidėtų ekonominis nuosmukis, infliacija, nebūtų sužlugdytas verslas.
Mokesčių teorijos keitė viena kitą, plito iš vienų kraštų į kitus, nes nuo jų naujumo, pagrįstumo, praktinio įgyvendinimo ir aiškumo priklausė bbet kurios valstybės egzistavimo pagrindas – mokesčių ėmimas jos išlaidoms padengti. Ir anksčiau, ir dabar mokslininkų bei ekonomistų nuomonės mokesčių politikos klausimais skiriasi, tačiau dauguma pripažįsta, kad kiekvienos valstybės mokesčių sistema turi būti kuriama: remiantis mokesčių teoriniais pagrindais, t.y. formuojama pagal mokesčių elementus, atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius ir kartu laikantis tam tikrų apmokestinimo principų; atsižvelgiant į šalies nacionalinius ypatumus, t.y. politines, ekonomines ir socialines sąlygas.
Mokesčių įstatymų nepastovumą sąlygoja nuolat augantys valstybės finansinių išteklių poreikiai. Pertvarkytos mokesčių sistemos realizavimas turi užtikrinti racionalų finansinių išteklių paskirstymą, ekonomikos plėtrą bei žmonių gerovę.
1 Apie mokesčius
Pagrindinis valstybės pajamų šaltinis ir jos egzistavimo priemonė yra mokesčiai. Mokestis – tai mokesčio mokėtojui mokesčio įstatyme nustatyta piniginė prievolė, siekiant gauti pajamų valstybės funkcijoms vykdyti.
Pagrindinis finansų politikos ttikslas – visiškas finansinių išteklių mobilizavimas visuomenės poreikiams tenkinti. Finansų politika turi didelės reikšmės gamybinių jėgų vystymuisi, jų išdėstymui valstybės teritorijoje. Ji turi įtakos ir tarptautinių santykių stiprinimui. Šios politikos realizavimas, sėkmingas įgyvendinimas užtikrinamas naudojant finansinį mechanizmą, kuris apima finansinių santykių organizavimo formas ir metodus.
Finansų sistema daro poveikį ekonomikai, socialiniams ir kitiems poreikiams, kadangi ji padeda formuoti valstybės finansinius išteklius. Nuo to, kaip vykdoma finansų politika, nuo valstybinio turto apimties priklauso finansinių išteklių formavimo mastas, t.y. valstybės ekonominis pamatas. TTodėl turi būti tobulinamos visos finansų sistemos grandys, nes nuo jų veiklos priklauso šalies makroekonominis stabilumas.
Vienas iš svarbiausių valstybės mokesčių sistemos funkcionavimo veiksnių yra savalaikis ir suprantamas mokesčių mokėtojų informavimas apie jų mokestines teises, pareigas ir pilietinę atsakomybę. Mokesčių rūšys ir jų skaičius šalyje priklauso nuo valstybės fiskalinės politikos. Šiuo metu visų mokesčių, įmokų ir rinkliavų mokėjimas į biudžetus ir fondus yra reglamentuojamas atskirų mokesčių įstatymų, kuriuose yra apibrėžiami pagrindiniai mokesčių elementai.
Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava:
1. pridėtinės vertės mokestis;
2. akcizai;
3. gyventojų pajamų mokestis;
4. nekilnojamo turto mokestis (nuo 2006 m. sausio 1 d.);
5. žemės mokestis;
6. mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
7. naftos ir dujų išteklių mokestis;
8. mokestis už aplinkos teršimą;
9. konsulinis mokestis;
10. žyminis mokestis;
11. paveldimo turto mokestis;
12. privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
13. įmokos į Garantinį fondą;
14. valstybės rinkliava;
15. loterijų ir azartinių lošimų mokestis;
16. mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;
17. valstybinio socialinio draudimo įmokos;
18. pelno mokestis;
19. baltojo cukraus virškvočio mokestis;
20. kvotinio cukraus gamybos mokestis ir papildomas cukraus gamybos mokestis;
21. muitai;
22. atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;
23. mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise;
24. socialinis mokestis (nuo 2006 m. sausio 1 d.).
Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja. Vienas iš tokių pavyzdžių yra pajamų mokestis. Jis mokamas nnuo algos. Nuo nustatyto minimumo šis mokestis visai neatskaitomas, o nuo sumos, viršijančios minimumą, imamas nustatytu tarifu. Kitas progresinių mokesčių pavyzdys – brangių prekių įsigijimo mokestis: pavyzdžiui, įsigyjant automobilį, kurio vertė neviršija nustatytos sumos, jo mokėti nereikia, o viršijus šią sumą jis mokamas. Paprastai mokesčių tarifai aukštai nekyla, nes valstybė žino, kad pakėlus aukštai mokesčių tarifus gali prasidėti akivaizdus mokesčių nemokėjimas ir susilaukti atvirkštinio rezultato – mokesčių surinkti mažiau.
Regresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įgyjant vertingesnį turtą mažėja. Taip buvo apmokestinama žemė žlugus feodaliniams – baudžiaviniams santykiams. Šiuo metu Lietuvoje tokių mokesčių nėra.
Proporciniai mokesčiai – mokesčiai, imami proporcingai nuo gaunamų pajamų, pelno, turimo ar įgyjamo turto, nepriklausomai nuo jo vertės. Tokie mokesčiai yra atskaitymai SoDrai, pajamų mokestis, mokamas darbdavio nuo darbuotojo algos, žemės mokestis nuo jos vertės ir pan.
2 Lietuvo Respublikos mokesčiai
2.1 PVM – Pridėtinės vertės mokestis
PVM Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 d., įsigaliojus LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymui. Šis įstatymas galiojo iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. 2004 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2004 mm. gegužės 1 d..
PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Standartinis PVM tarifas yra 18%. Lengvatinis 5% PVM tarifas taikomas:
1. keleivių vežimo nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms;
2. knygoms, laikraščiams ir žurnalams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius;
3. vaistams, higienos priemonėms,medicinos priemonėms, įrenginiams bei prietaisams.
4. viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;
5. ekologiškai švariems maisto produktams;
6. šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams;
7. šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams;
8. žemes ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemes ūkio subjektų paslaugoms žemes ūkiui, teikiamoms savo nariams;
9. gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims.
Lengvatinis 9% PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tinklų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetu, valstybės teikiamu lengvatiniu kreditu ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.
Registruotis PVM mokėtojais ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą privalo apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Tačiau LR apmokestinamieji asmenys gali nesiregistruoti PVM mokėtojais bei už tiekiamas
prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas neskaičiuoti PVM ir nemokėti jo į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus neviršijo 100 tūkst. litų.
PVM mokėtojais registruotis privalo: apmokestinamieji asmenys, kurie nėra ir neprivalo būti įregistruoti PVM mokėtojais dėl šalies teritorijoje vykdomo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo; juridiniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šalies teritorijoje įsigyjantys prekes iš kitos valstybės narės. Registruotis PVM mokėtoju neprivaloma, jjeigu visų įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 tūkst. litų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šią ribą viršyti. Taip pat yra numatyta savanoriško registravimosi PVM mokėtojais galimybė tais atvejais, kai minėtos registravimosi ribos neviršijamos.
LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme yra nustatyti atvejai, kai prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės PVM neapmokestinami, taip pat atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PPVM, specialių apmokestinimo PVM schemų (kompensacinio PVM tarifo ūkininkams, turizmo paslaugų, naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų, investicinio aukso bei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų) taikymo tvarka ir t.t..
Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, tačiau kai kuriais atvejais gali būti nnustatomas ir kalendorinio pusmečio arba kitas laikotarpis. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ir mokėtina PVM suma sumokama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.
2.2 Akcizai
LR akcizų įstatymas buvo priimtas 1994 m. balandžio 12d. ir galiojo nuo 1994 m. balandžio 22 d. iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas LR akcizų įstatymas.
Akcizais yra apmokestinamos šios prekės:
1. etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;
2. apdorotas tabakas;
3. energetiniai produktai;
4. elektros energija;
5. akmens anglis, koksas ir lignitas.
Dėl elektros energijos, akmens anglių, kokso ir lignito apmokestinimo Lietuva gavo pereinamąjį laikotarpį – akmens anglis, koksas ir lignitas bus apmokestinti nuo 2007 m. sausio 1d., elektros energija – nuo 2010 m. sausio 1 d.
Šiuo metu Lietuvoje taikomi tokie akcizų ttarifai:
1. etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams (už produkto hektolitrą):
• alui – 7 litai už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos;
• vynui iš šviežių vynuogių:
kurių faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5% tūrio – 40 litų;
kitiems – 150 litų;
• kiti fermentuoti gėrimai:
kurių faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5% tūrio – 40 litų;
kitiems – 150 litų;
• tarpiniai produktai:
kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15% tūrio, – 150Lt.;
kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15% tūrio, – 230Lt;
• etilo alkoholiui –– 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.
2. apdorotam tabakui:
• cigaretėms:
specifinis elementas – 47,5 lito ir
vertybinis elementas – 15 proc.;
• cigarams ir cigarilėms –38 litai už kilogramą produkto;
• rūkomajam tabakui – 111 litų už kilogramą produkto.
3. energetiniams produktams (už toną produkto):
• variklių benzinui:
bešviniam – 1318 litų;
turinčiam švino – 1934 litų.
• žibalui – 1002 litų;
• gazoliams – 1002 litų;
• šildymui skirtiems gazoliams – 86 litų;
• skystajam kurui (mazutams), orimulsijai – 52 litų;
• naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – 432 litų.
Prievolė apskaičiuoti ir į valstybė biudžetą sumokėti akcizus tenka apmokestinamų prekių sandėlių savininkams, registruotiems arba neregistruotiems prekybininkams, asmenims, pagaminusiems akcizais apmokestinamas prekes, importuotojams, o įstatymo nustatytais atvejais – ir kitiems asmenims.
2.3 Gyventojų pajamų mokestis
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, priimtas 2002 m. liepos 2 d., yra taikomas nuo 2003 m. sausio 1 d.Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, pvz., jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvoje, tam tikrą laiką išbūna Lietuvoje.
Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:
• per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos;
• ne per nuolatinę bbazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
• palūkanos;
• pajamos iš paskirstytojo pelno;
• su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
• sporto veiklos pajamos;
• atlikėjų veiklos pajamos;
• pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje;
• pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;
• honoraras.
Nuo 2006 m. liepos 1 d. mokesčio tarifas yra 27% , o nuo 2008 m. sausio 1d. numatoma mokesčio tarifą sumažinti iki 24%.
Pajamų mokesčio 15% tarifas taikomas:
1. pajamoms iš paskirstytojo pelno;
2. sportininkų pajamoms;
3. atlikėjų pajamoms;
4. honorarui;
5. gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos;
6. pajamoms, gautoms iš turto nuomos, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn;
7. pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti leidžiami atskaitymai;
8. pensijų išmokoms, gautoms bet kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme numatytu būdu;
9. Įstatyme nustatytoms grąžinamoms gyventojų sumokėtoms pensijų įmokoms;
10. išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, atitinkančias Įstatyme nustatytas sąlygas;
11. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktas gyvybės draudimo sutartis, atitinkančias Įstatyme nustatytas sąlygas.
Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo arba turėjo būti įregistruota.
Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:
1. neapmokestinamosios ppajamos;
2. pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;
3. leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu;
4. per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos,
5. neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis;
6. Įstatyme nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos.
Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų atimamos neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu.
Į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas įskaitomos pozityviosios pajamos, t. y. visos kontroliuojamo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse ar zonose, neįtrauktose į ,,baltąjį sąrašą“, kurį nustato finansų ministras, pajamos arba jų dalis, įskaitomos nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų, balsų arba teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B.
A klasės pajamoms priskiriamos:
1. iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus nustatytas išimtis;
2. iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš
nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos pajamos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
3. iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nnepriskiriamos pajamos.
Pajamų mokestį nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamas išmokantys asmenys. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
2.4 Nekilnojamojo turto mokestis
Mokesčio mokėtojai Juridiniai ir fiziniai asmenys (tai pat ir užsienio valstybių)
Mokesčio objektas Juridiniams asmenų — nuosavybės teise priklausantis, arba iš fizinių asmenų ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui perimtas nekilnojamasis tturtas.
Fizinių asmenų – nuosavybės teise priklausantis NT, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio, žuvininkystės paskirties bei inžinerinius statinius, jeigu jie nenaudojami individualioje ar ekonominėje veikloje.
Pagal verslo liudijimą naudojamas fizinių asmenų NT nekilnojamojo turto mokesčiu nneapmokestinamas (jeigu su tokiu NT susijusių išlaidų nepriskiria leidžiamiems atskaitymas kiti asmenys arba su tuo NT susijęs pirkimo (importo) PVM neatskaitomas).
Mokesčio tarifai 1% NT mokestinės vertės.
Mokestinė vertė NT mokestinė vertė yra jo vidutinė rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės bei pajamų vertės metodais, taikant masinį vertinimo būdą. Tam tikros rūšies turto (gamybinių, pramoninių, inžinerinių statinių) mokestinė vertė nustatoma taikant atkuriamosios vertės (kaštų) metodą. NT mokestinę vertę nustato VĮ „Registrų centras“. Mokesčių mokėtojai, kurie nesutinka su VĮ „Registrų centras“ įvertinimu, gali užsisakyti individualų įvertinimą, ir kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl mokestinės vertės perskaičiavimo per 3 mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo. Tuomet VĮ „Registrų centras“ priima sprendimą, kokią vertę laikyti to NT mokestine verte.
Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai Mokesčių mokėtojai mokestį už visus metus apskaičiuoja iir deklaruoja patys. Už iš fizinių asmenų ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą NT mokestį apskaičiuoja ir deklaruoja juridiniai asmenys.
NT mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio, kurį įgyjama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas pradedamas naudoti ekonominei ar individualiai veiklai arba yra juridinio asmens perimamas.
NT mokestis neskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį perleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas nebenaudojamas ekonominei ar individualiai veiklai arba nekilnojamasis turtas juridinio asmens grąžinamas, išskyrus atvejus, kai dėl nekilnojamojo turto perleidimo ar pperdavimo atsiranda prievolė skaičiuoti mokestį kitam asmeniui,– šiuo atveju mokestis neskaičiuojamas nuo to paties mėnesio, kurį perleidžiama nuosavybės teisė, turtas perduodamas, ar nebenaudojamas ekonominei bei individualiai veiklai.
Mokesčio lengvatos NT mokesčiu neapmokestinamas:
1. gyventojų NT, naudojamas žemės ūkio veikloje, švietimo darbe, socialinei globai ir rūpybai, kulto apeigų gamybai, laidojimo paslaugoms teikti, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
2. valstybės įmonių, biudžetinių įstaigų, laisvųjų ekonominių zonų, religinių bendrovių, asociacijų, labdaros ir paramos fondų, žemės ūkio subjektų, bankrutavusių įmonių NT (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
3. juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos, priešgaisrinei apsaugai, laidojimo paslaugų teikimui.
4. juridinių ir fizinių asmenų nepripažinti tinkamais naudoti statiniai, jeigu jie faktiškai nenaudojami.
Svivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.
2.5 Žemės mokestis
Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai. Žemės mokesčio objektas yra nustatyta tvarka įregistruotas privačios žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendroje nuosavybėje. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5% žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).
Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – 1-os ir 2-os grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių. Taikant lengvatą, pprie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
1. Bendro naudojimo keliai;
2. Žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu);
3. Miško žemė;
Žemės mokestis neimamas už:
1. Nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;
2. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę;
3. Gamtos paminklų žemę, išskyrus pastatų, kiemų ir kelių užimtą žemę;
4. Archeologijos paminklų (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) bei istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę.
Žemės mokestis imamas už:
1. archeologijos ir istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijoje ir jų apsaugos zonoje esančių namų valdų, kitų pastatų, kiemų, tvenkinių, kelių užimtą žemę.
2. Istorijos, architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemę kaimo vietovėse.
Žemės savininkams – ūkininkams yra taikoma žemės mokesčio lengvata, kad už ūkininko ūkiui steigti arba plėsti grąžintą ar pirktą žemę ūkininkai žemės mokestį pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Ši žemės mokesčio lengvata teikiama tik 1-ą kartą per trejus metus nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Jeigu ūkininkas ūkininko ūkį įregistruoja vėliau, tai minėta žemės mokesčio lengvata jam teikiama tik per likusį lengvatos galiojimo dvejų mmetų laikotarpį. Kai ūkininko ūkio žemę sudaro ne tik ūkininko, kurio vardu įregistruotas ūkininko ūkis, žemė, bet ir kitų ūkio narių bei bendrasavininkių bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, minėta žemės mokesčio lengvata taikoma už visą žemės plotą visiems žemės savininkams.
2.6 Mokestis už valstybės gamtos išteklius
Mokesčio objektas yra valstybiniai gamtos ištekliai, o šio mokesčio mokėtojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, išgaunantys LR valstybinius gamtos išteklius. Mokesčius apskaičiuoja gamtos išteklių naudotojas. Avansinio mokesčio suma apskaičiuojama pagal numatomų sunaudoti išteklių kiekį. Metų pabaigoje mokesčio suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį.
Mokesčius moka gamtos išteklių naudotojas. Mokesčiai mokami:
1. avansu lygiomis metinių mokesčių sumos, kuri apskaičiuojama pagal numatomų sunaudoti išteklių kiekį, dalimis kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius (už pirmus tris mokestinių metų ketvirčius).
2. Metiniai mokesčiai sumokami per 5 dienas nuo Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitos pateikimo dienos.
3. Už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, mokesčiai mokami kas pusmetį lygiomis metinės mokesčio sumos dalimis.
Nuo mokesčio atleidžiami:
1. žemės naudotojai, ūkiniams reikalams (ne pardavimui) naudojantys statybinių medžiagų žaliavas ir vandenį, esančius jiems suteiktame sklype,
2. biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos, vykdančios laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus bei studentų mokymą ir naudojančios medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
2.7 Naftos ir
dujų išteklių mokestis
Mokesčio objektas yra LR teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išgaunama nafta ir dujos. Šį mokestį moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nustatyta tvarka išgauna naftą ir dujas LR teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje
Bazinis tarifas – 20% išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos, bet ne mažiau negu LRV nustatyta kontrolinė kaina. Jei nafta ar dujos išgaunamos valstybės lėšomis surastuose ir išžvalgytuose telkiniuose, bazinis tarifas padidinamas 9 punktais.
Avansinio mokesčio suma apskaičiuojama pagal tai, kiek numatomą išgauti nnaftos ir dujų. Metų pabaigoje mokesčio suma perskaičiuojama pagal tai, kiek faktiškai išgauta naftos ir dujų.
Mokestis mokamas avansu lygiomis metinės mokesčio sumos, apskaičiuotos pagal tai, kiek numatomą išgauti naftos ir dujų, dalimis kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Papildoma pagal metinį apskaičiavimą mokesčio suma sumokama iki vasario 15 d.
2.8 Mokestis už aplinkos teršimą
Mokesčio mokėtojai:
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ir kuriems privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais.
2. Fiziniai iir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš mobilių taršos šaltinių, naudojamų ūkinei komercinei veiklai.
3. Gaminių gamintojai ir importuotojai, teršiantys aplinką gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
Mokesčio objektas:
1. Išmetami į aplinką teršalai;
2. Gaminiai;
3. Pripildyta pakuotė.
Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį llaikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) – pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį degalų kiekį, už teršimą iš lėktuvų – pagal pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį pagamintą ar importuotą į LR apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį.
Mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. Pradedantys verstis savo veikla mokesčio mokėtojai, kurie teršia iš stacionarių ir (ar) mobilių taršos šaltinių, mokestį už aplinkos teršimą pirmaisiais mokėjimo metais moka pasibaigus kalendoriniam pusmečiui.
Nuo mokesčio atleidžiami:
1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 10% skaičiuojant nuo nustatyto ddidžiausios leistinos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, bet už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10%. Atleidimas nuo priemonės įgyvendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus.
2. Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos;
3. Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50% visų gaunamų pajamų;
4. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje nnaudoja asmenines transporto priemones;
5. Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.
6. Mokesčio mokėtojai, kurie eksportuoja apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, bet už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo eksportuotas per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius eksportuotą apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį.
7. Apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai už visą gaminių ar pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis ir pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
2.9 Konsulinis mokestis
Įstatymas dėl konsulinio mokesčio reglamentuoja konsulinio mokesčio ėmimą už LR užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, LR diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus. LR konsulinio mokesčio įstatymas įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Konsulinį mokestį moka užsienio ir LR juridiniai asmenys, užsienio valstybių piliečiai ir LR piliečiai, asmenys be pilietybės už LR Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, LR diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje jiems teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.
Konsulinis mokestis imamas už:
1. pasų išdavimą;
2. civilinės būklės aktų įforminimą ir dokumentų išdavimą;
3. vizų iišdavimą, pratęsimą ir emigracijos bei imigracijos dokumentų įforminimą;
4. pilietybės dokumentų įforminimą ir išdavimą;
5. dokumentų pareikalavimą iš Lietuvos Respublikos įstaigų, dokumentų legalizavimą;
6. atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas;
Konsulinis mokestis turi būti sumokėtas prieš teikiant konsulines paslaugas ar atliekant notarinius veiksmus.
2.10 Žyminis mokestis
LR žyminio mokesčio įstatymas nustato, kad žyminis mokestis mokamas už valstybės institucijų atliekamus veiksmus bei išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus. Įstatymas įpareigoja Vyriausybę tvirtinti mokesčio tarifus, mokėjimo ir grąžinimo tvarką, tačiau neužtikrina, kad žyminio mokesčio dydis atitiktų atliekamo veiksmo, išduodamo dokumento kainą. Dėl šios priežasties nukrypstama nuo mokesčio paskirties – padengti atliekamo veiksmo ar išduodamo dokumento kaštus. Nepagrįstas mokesčio tarifas tapo ekonomikos reguliavimo ir konkurencijos ribojimo įrankiu. Žyminis mokestis, mokamas už licencijos veiklai išdavimą, užkerta galimybes ūkio subjektams laisvai įeiti į rinką, skatina juos siekti šešėlinių pajamų, kurios leistų atstatyti veiklos pelningumą. Susiklosčiusi mokesčio nustatymo praktika yra ydinga, ji prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, tik Seimui priskiriančioms prerogatyvą nustatyti mokesčius.
Kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis), pareiškimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydžio žyminiu mokesčiu:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių llitų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų;
2) kituose ginčuose – vieno šimto litų;
3) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų;
4) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dvidešimt litų;
5) ypatingosios teisenos bylose – vieno šimto litų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.
Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.
Žyminis mokestis civiliniame procese apskaičiuojamas:
1. Nuo ieškinio
sumos iki 100 000 Lt -3%, bet ne mažiau kaip 50 Lt;
2. nuo 100 000 – 300 000 Lt ieškinio sumos – 3000 Lt + 2% nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 litų;
3. nuo didesnės kaip 300 000 Lt – 7000 Lt + 1% nuo ieškinio sumos, viršijančios 300 000 Lt.
4. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 30 000 litų;
2.11 Paveldimo turto mokestis
Paveldimo turto mokesčio mokėtojai yra gyventojai. Mokesčio objektas:
1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo mokesčio objektas yra paveldimas turtas.
2. Nenuolatinio LLietuvos gyventojo mokesčio objektas yra paveldimas kilnojamasis daiktas, jeigu šios rūšies daiktui pagal LR teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamasis daiktas, esantis LR.
Mokesčio bazė yra paveldimo turto apmokestinamoji vertė. Mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant šiuos tarifus:
1. jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0,5 mln. Lt – 5%;
2. jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt – 10%.
Mokesčiu neapmokestinama:
1. vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
2. vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), gglobėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
3. paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10 000 litų.
Mokestis įskaitomas:
1. kai paveldimas nekilnojamasis daiktas, įskaitant atvejus, kai kartu paveldimas ir kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai, – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, bbiudžetą;
2. kai paveldimas tik kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai, – į savivaldybės, kurios teritorijoje kilnojamojo daikto, vertybinių popierių, pinigų paveldėjimas įformintas, biudžetą;
3. kai paveldimas užsienio valstybėse esantis turtas, – į savivaldybės, kurios teritorijoje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą.
2.12 Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
LR sveikatos draudimo įstatymas numato privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Už asmenis, kurie gauna pajamas, susijusias su darbo santykiais, šios įmokos yra sumokamos iš fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių. Kiti šias įmokas moka savarankiškai. O už kai kurias asmenų grupes šias įmokas sumoka valstybės biudžetas. Tokiu būdu atsiranda trys asmenų kategorijos.
Įmokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokas LR piliečiai tampa apdraustaisiais. Jie įgyja teisę gauti įvairias sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Priešingu aatveju jie būtų priversti tiesiogiai mokėti už suteiktas paslaugas. Todėl mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas yra privalu.
Nuo šių metų pradžios Valstybinei mokesčių inspekcijai įmokas perveda: ūkininkai, asmeninio ūkio naudotojai; asmenys, kurie kas mėnesį moka už save 10% Statistikos departamento prie LR Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmokos pervedamos į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) surenkamąsias sąskaitas.
2.13 Įmokos į Garantinį fondą
Mokesčio mokėtojai yra visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir kredito unijos. MMokesčio objektas – priskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos)
Mokesčio tarifai: 0,2% priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis Mokestis sumokamas kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos
2.14 Valstybės rinkliava
Valstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, teikiamas paslaugas.
Institucijos teikia paslaugas – išduoda juridinę galią turinčius dokumentus bei jų dublikatus, taip pat juos perregistruoja ir teikia kitas papildomas paslaugas.
Valstybės rinkliava imama už:
1. civilinės būklės aktų registravimą civilinės metrikacijos įstaigose, įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimą bei papildymą ir dokumentų, patvirtinančių įrašą civilinės būklės akte, išdavimą;
2. išduodamus dokumentus dėl pilietybės, išvykimo į užsienį ir atvykimo į valstybę bei gyvenimo joje, dėl užsieniečių įdarbinimo, taip pat dokumentą, patvirtinantį asmens gyvenamąją vietą;
3. licencijos (leidimo) verstis licencijuojama veikla išdavimą;
4. kitas institucijų teikiamas paslaugas.
Konkretų valstybės rinkliavos objektų sąrašą nustato vykdomosios valstybės valdžios institucijos. Lietuvoje valstybės rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas.
2.15 Loterijų ir azartinių lošimų mokestis
Mokesčio mokėtojai Juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas pagal Loterijų įstatymą ir organizuojantys azartinius lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą.
Mokesčio objektas 1. gautų įplaukų, atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus, suma, – organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas;
2. lošimo įrenginys (lošimo automatas, ruletė, kortų arba kkauliukų stalai), – organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus;
3. išplatintų loterijos bilietų nominali vertė – organizuojant loterijas.
Mokesčio tarifai 15% mokesčio bazei, organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas. Fiksuotas dydis už kiekvieną lošimo įrenginį, organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus:
1. už A kategorijos lošimo automatą – 1800 litų per ketvirtį;
2. už B kategorijos lošimo automatą – 600 litų per ketvirtį;
3. už ruletes, kortų arba kauliukų stalą -12 000 litų per ketvirtį.
Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai Organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, lošimų mokestis apskaičiuojamas, lošimų mokesčio bazei taikant 15% lošimų mokesčio tarifą. Organizuojant stalo lošimus ir lošimus automatais, už kiekvieną įrengtą ruletės, kortų arba kauliukų stalą ir įrengtą lošimo automatą lošimų mokestis apskaičiuojamas, taikant nustatytus fiksuoto dydžio mokesčius.
2.16 Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą
Mokesčio mokėtojai Fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką, už pramoninės nuosavybės objektų registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą, taip pat už išradimo patento, pramoninio dizaino, prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą, patentinio patikėtinio registravimą Valstybiniame patentų biure.
Mokesčio objektas Mokesčiai mokami už:
1. išradimo patentavimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą bei išradimo patento galiojimo termino pratęsimą;
2. pramoninio dizaino registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą bei pramoninio dizaino galiojimo termino pratęsimą;
3. puslaidininkinio gaminio topografijos registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą;
4. prekių ženklo registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą bbei prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą;
5. patentinio patikėtinio registravimą.
Mokesčio lengvatos Fiziniams asmenims, savo vardu patentuojantiems išradimus bei registruojantiems pramoninį dizainą, už paraiškos padavimą mokesčių dydis mažinamas 50%.
2.17 Valstybinio socialinio draudimo įmokos
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu nustatyta, kad atsižvelgiant į netekto darbingumo laipsnį asmeniui gali būti skiriama atitinkamo dydžio ligos dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos išmoka, vienkartinė išmoka, periodinė išmoka bei išmoka apdraustajam mirus.
Išmoka Sąlygos Dydis
Ligos pašalpa Jei apdraustasis tapo laikinai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos. 100% kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija Jei apdraustasis neteko iki 20% darbingumo.
Jei apdraustasis neteko daugiau kaip 20%, bet mažiau kaip 30% darbingumo.
Jei apdraustajam nustatytas neterminuotas nedarbingumas. 10% apdraustojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio.
20% apdraustojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio,
kompensacijos dydis trigubai didesnis.
Netekto darbingumo periodinė kompensacija Jei apdraustasis neteko daugiau kaip 30% darbingumo. Kompensacija apskaičiuojama pagal formulę 0,5 x d x k x D, kur
d – darbingumo netekimo koeficientas, k – kompensavimo koeficientas, D – mokėjimo mėnesį galiojančio vidutinės draudžiamosios pajamos.
Išmoka apdraustajam žuvus Apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa. 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų.
Šias valstybinio socialinio draudimo išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Socialinio draudimo pensijos:
I. Valstybinės socialinio draudimo pensijos:
1. Senatvės pensijos;
2. Netekto darbingumo pensijos;
3. Našlių
ir našlaičių pensijos;
4. Išankstinės senatvės pensijos;
5. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas.
II. Valstybinio socialinio draudimo pašalpos:
1. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos
• Ligos pašalpa
• Motinystės pašalpa
• Motinystės (tėvystės) pašalpa
• Tėvystės pašalpa
2. Savanoriškas socialinis draudimas ligos ir motinystės pašalpoms
3. Profesinės reabilitacijos socialinio draudimo pašalpos
4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimo išmokos
• Ligos pašalpa
• Netekto darbingumo vienkartinė ir periodinė kompensacijos
• Vienakartinė ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus
III. Nedarbo socialinis draudimas.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti:
1. draudėjai – visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaityti ir įmokėti į VValstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat fiziniai asmenys, kurie patys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
2. individualių įmonių savininkai; asmenys užsiimantys individualia veikla, tame tarpe – advokatai, advokatų padėjėjai, antstoliai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; verslo liudijimus įsigiję asmenys.
Draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų 30,7% dydžio tarifas ir jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:
1. pensijų socialiniam draudimui – 23,6%;
2. ligos ir motinystės socialiniam ddraudimui – 2,8%;
3. nedarbo socialiniam draudimui – 1,3%;
4. sveikatos draudimui – 3%.
Šalies bendras nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų 0,3% dydžio tarifas ir trys nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupės ir šioms grupėms priskirtų ddraudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifai:
1. I grupė – 1%;
2. II grupė – 0,53%;
3. III grupė – 0,28%.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti socialinio draudimo įmokos dydis – 50% valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. Asmenų, turinčių teisę mokėti sumažintą socialinio draudimo įmoką valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai, įmokos dydis – 20% bazinės pensijos dydžio socialinio draudimo įmoka, valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama įmokos dalis – 30% bazinės pensijos.
Valstybinių socialinio draudimo visų rūšių pensijų papildomai daliai gauti socialinio draudimo įmokos dydis – 15% valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų. Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, – 4,5%.
2.18 Pelno mokestis
Pelno mokesčio įstatymas priimtas 2001 metais. Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai:
1. Lietuvos vienetas –– juridinis asmuo, įregistruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka;
2. užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.
Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos LR ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:
1. užsienio vieneto per nuolatines buveines LR teritorijoje vykdomos veiklos pajamos. Šios pajamos apmokestinamos tuo pačiu būdu kaip Lietuvos vvieneto.
2. ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos, gautos iš LR rezidentų:
• palūkanų pajamos;
• pajamos iš paskirstytojo pelno;
• autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos;
• pajamos, gautos kaip atlyginimas už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu;
• atlyginimas už franšizę;
• atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį;
• gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
• kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.
Mokesčio tarifai:
1. Lietuvos vienetų, užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15% mokesčio tarifą.
2. Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra LR ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines LR, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 10% mokesčio tarifą.
3. Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15% mokesčio tarifą.
4. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 000 litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13% mokesčio tarifą, išskyrus Įstatyme nustatytus atvejus.
5. Vienetų, turinčių socialinės įmonės statusą ir tenkinančių tam tikras Įstatymo nustatytas sąlygas, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0% mokesčio tarifą.
Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimamos Įstatyme nustatytos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai vveiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Prie ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų priskiriamos:
1. ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (nuo 5 iki 33% per metus priklausomai nuo turto grupės), mokesčio apskaičiavimo tikslais leidžiami tiesinis arba dvigubo balanso metodai;
2. ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
3. komandiruočių sąnaudos;
4. reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;
5. beviltiškos skolos;
6. pensinio, gyvybės draudimo įmokos darbuotojų naudai ir kt.
Neleidžiami atskaitymai (negali būti atskaitomi iš pajamų):
1. pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis;
2. netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos;
3. palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
4. ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
5. dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas ir kt.
Mokestinio laikotarpio nuostolius galima perkelti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Tokius nuostolius galima perkelti ne ilgiau kaip trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, tačiau jie dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.
Dividendai neturi būti apmokestinami daugiau negu vieną kartą. Įstatymo nuostatos dėl dividendų apmokestinimo taip pat taikomos ir paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas kaip vieneto dividendai Akcinių bendrovių ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. PPagal dalyvavimo išimties principą vieneto gaunami dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš vieneto, kuriame dividendus gaunantis vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų
Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą gali apskaičiuoti pagal praėjusio mokestinio laikotarpio veiklos rezultatus arba pagal numatomus mokestinio laikotarpio rezultatus. Metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir pelno mokestis sumokamas, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje gautų pajamų. Tuo atveju, kai užsienio valstybėse Lietuvos vienetas gavo pagal šį Įstatymą apmokestinamų palūkanų, kurios sudaro ne daugiau kaip 25 procentus juos gaunančio vieneto pajamų, atskaitoma mokesčio nuo palūkanų suma neturi viršyti 1/5 bendros pelno mokesčio sumos.
2.19 Baltojo cukraus virškvočio mokestis
Mokesčio mokėtojai yra LR cukraus gamintojai, realizavę vidaus rinkoje baltojo cukraus virškvotį. Mokesčio objektas – LR realizuotas baltojo cukraus virškvotis. Baltojo cukraus virškvotis – cukraus gamintojų pagamintas baltojo cukraus kiekis, viršijantis cukraus gamintojams nustatytą ir cukrinių runkelių augintojams skirtą gamybos kvotą.
Baltojo cukraus virškvočio mokesčio tarifas yra nustatomas vienai baltojo cukraus tonai ir yra lygus cukraus mokesčio dydžio
ir maksimalios bendrojo cukraus importo muito tarifo normos sumai.
Baltojo cukraus virškvočio mokestis apskaičiuojamas už visą per kalendorinius metus vidaus rinkoje realizuotą baltojo cukraus virškvotį.
Baltojo cukraus virškvočio mokesčio mokėtojai kalendoriniams metams pasibaigus ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 15 dienos privalo įregistravimo mokesčių mokėtoju apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui pateikti užpildytą metinę baltojo cukraus virškvočio mokesčio deklaraciją.
Baltojo cukraus virškvočio mokestis sumokamas kalendoriniams metams pasibaigus iki vasario 1 d. Šis mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.
2.20 Kvotinio cukraus gamybos mokestis ir papildomas ccukraus gamybos mokestis
1. Kvotinis baltasis cukrus – pagal Europos Komisijos Lietuvos Respublikai skirtą baltojo cukraus gamybos kvotą pagamintas baltasis cukrus.
2. Papildomas cukraus gamybos mokestis – Europos Komisijos nustatomas mokestis, jei lėšų, surinktų iš cukraus gamybos mokesčio, nepakanka kompensacijoms už eksportuojamą kvotinį baltąjį cukrų sumokėti.
3. Baltojo cukraus intervencinė kaina – Europos Komisijos tvirtinama kvotinio baltojo cukraus intervencinio pirkimo kaina.
4. Mokestinis laikotarpis – Europos Sąjungos cukraus režimui taikomi prekybiniai metai, kurie prasideda liepos 1 dieną ir baigiasi kitų metų birželio 30 dieną.
Cukraus gamybos mokesčio ir papildomo ccukraus gamybos mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikoje pagamintas kvotinis baltasis cukrus. Cukraus gamybos mokestį ir papildomą cukraus gamybos mokestį moka Lietuvos Respublikos cukraus gamintojai, pagaminę kvotinį baltąjį cukrų. Gaminti kvotinį baltąjį cukrų turi teisę Lietuvos Respublikos cukraus gamintojai, kurie turi vvalstybės paskirstytą baltojo cukraus kvotą.
Cukraus gamybos mokesčio tarifas nustatomas vienai kvotinio baltojo cukraus tonai ir yra lygus 2 proc. baltojo cukraus intervencinės kainos dydžio. Papildomo cukraus gamybos mokesčio tarifą nustato Europos Komisija (tarifas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje), jei lėšų, surinktų iš cukraus gamybos mokesčio, nepakanka kompensacijoms už eksportuojamą kvotinį baltąjį cukrų (toliau – eksporto kompensacijos) sumokėti.
Cukraus gamybos mokestis skaičiuojamas už visą per mokestinį laikotarpį pagamintą kvotinį baltąjį cukrų ir mokamas dviem etapais. Iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos Žemės ūkio ministerija nustato išankstinio mokėjimo sumą už einamąjį mokestinį laikotarpį, o lapkričio 1 dieną nustatomas galutinis mokestis už pasibaigusį mokestinį laikotarpį. Papildomas cukraus
2.21 Muitai
Muitas – mokestis, renkamas tiesiai į valstybės biudžetą už importuojamas, vežamas tranzitu, eksportuojamas prekes.
Muitai skirstomi į:
1. Importo muitas iimamas importuojant prekes iš kitų valstybių. Šiuo metu Europos Sąjungoje, o taip pat ir Lietuvoje importo muitais dažniausiai apmokestinami tekstilės gaminiai ir avalinė importuojama daugiausiai iš Kinijos ir kitų pietinių valstybių. Muitas skaičiuojamas nuo kiekvienos prekės vertės. Ko prekės vertė didesnė, tuo muitas mažesnis. Dažnai įvežtų brangesnių prekių vertė su muitu mažesnė negu tokių pačių pigesnių prekių vertė su muitu. Tokiu būdu importuoti į Europos Sąjungos muitų teritoriją brangesnes ir tikėtinai aukštesnės kokybės prekes labiau apsimoka. Taip siekiama apsaugoti Europos SSąjungos rinką nuo pigių ir todėl tikėtinai nekokybiškų prekių ir taip apginti savus gamintojus.
2. Tranzito muitas imamas, kad pro šalį punkto kuris tiesiog renka mokesčius vežamos prekės. Šiuo metu tranzito muitų praktiškai niekas nerenka. Jei ir renkami panašūs į tranzito muitus mokesčiai, tai tik už kokias paslaugas, kaip naudojimasis keliais, tiltais, žmonių iškastais ir prižiūrimais kanalais. Panašus į tranzito muitą yra ekologinis mokestis.
3. Eksporto muitas imamas eksportuojant prekias. Dažniausiai jie imami nuo žaliavų. Valstybės siekdamos užtikrinti, kad vidaus gamintojai turėtu pigesnių žaliavų apdeda muitais eksportuojams žaliavas.
Muitų skaičiavimo būdai:
1. Advaliorinis – (ad valorem) skaičiuojama nuo prekių vertės (dauginamas nustatytas mokestis iš prekių vertės).
2. Specifinis – skaičiuojamas nuo prekių kiekio (dauginamas nustatytas mokestis iš prekių kiekio).
3. Mišrus – skaičiuojamas nuo prekių vertės ir kiekio (daiginamas nustatytas mokestis iš prekių vertės ir pridedama padaugintas nustatytas mokestis iš prekių kiekio).
2.22 Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą
Mokesčio mokėtojai Miškų urėdijos
Mokesčio objektas Pajamos už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Mokesčio tarifai 5% atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai Atskaitymai apskaičiuojami nuo kiekvieno mėnesio pajamų, apskaičiuotų Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
Mokesčio deklaravimas Miškų urėdijos iki 2003 m. gegužės mėnesio kas mėnesį, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo mėnesio pabaigos, pateikia Generalinei miškų urėdijai apskaičiuotų ir sumokėtų privalomųjų atskaitymų ataskaitą. AAtaskaitos formą ir pildymo tvarką nustato Generalinė miškų urėdija.
Nuo 2003 m. birželio mėnesio miškų urėdijos teikia Privalomų atskaitymų nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų deklaracijos formą FR0463
Miškų urėdijos kiekvieno praėjusio mėnesio privalomuosius atskaitymus apskaičiuoja pačios ir užpildytas deklaracijas savo įregistravimo mokesčio mokėtojais vietos apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniams skyriams pateikia iki kito mėnesio 15 dienos. Už 2003 m. birželio mėn. pirmą kartą deklaracija pateikiama iki 2003-07-15.
Mokesčio lengvatos Aplinkos ministras Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos teikimu iki 2003 m. gegužės mėn. turėjo teisę nustatyti vėlesnį privalomųjų atskaitymų mokėjimo terminą, atidedant mokėjimą ne ilgiau kaip dvejiems metams, jeigu sunki miškų urėdijos ekonominė būklė, miškų urėdija naudoja lėšas stichinių nelaimių padariniams likviduoti.
2.23 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise
Įstatymas dėl valstybės turto naudojimo patikėjimo teisės nustato valstybei nuosavybės teise priklausančio ir valstybės įmonei patikėjimo teise perduoto turto apmokestinimą mokesčių. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
Mokestį moka valstybės įmonės. Mokesčio objektas yra valstybės įmonės savininko patikėjimo teise valstybės įmonei perduotas turtas, kurio vertė šiame įstatyme prilyginama valstybės įmonės savininko kapitalui, išskyrus žemę.
Taikomi šie mokesčio tarifai:
1. valstybės įmonėms prie pataisos įstaigų, tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių valstybinę priežiūrą atliekančiai valstybės įmonei, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą valdančiai valstybės įmonei – 00,1 procento;
2. valstybinės reikšmės kelius (automobilių bei vandens) valdančioms, naudojančioms ir disponuojančioms jais valstybės įmonėms, indėlininkų indėlių, įsipareigojimų investuotojams draudimą atliekančiai valstybės įmonei – 0,05 procento;
3. kitoms valstybės įmonėms – 0,5 procento.
Mokesčio mokestinis laikotarpis – valstybės įmonės finansiniai metai. Pirmuoju mokestiniu laikotarpiu yra laikomas laikotarpis nuo valstybinės įmonės įsteigimo (pertvarkymo į valstybės įmonę) dienos iki finansinių metų pabaigos. Paskutiniu mokestiniu laikotarpiu yra laikomas laikotarpis nuo finansinių metų pradžios iki valstybės įmonės pabaigos (pertvarkymo) dienos.
2.24 Socialinis mokestis
Mokesčio mokėtojai Juridiniai asmenys (įskaitant užsienio juridinius asmenis Lietuvos vykdančius veiklą per nuolatinę buveinę), kurie už 2006 ir/ar 2007 metų mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno.
Mokesčio bazė Mokesčio bazė yra PMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas.
Socialinio mokesčio bazė gali būti sumažinama:
— individualioms įmonėms, tikrosioms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms – dalimi, kuriai taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas;
— pelno nesiekiantiems juridiniam asmenims, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 mln. Lt, — suma, kuriai taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas;
— juridiniai asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, — dalimi, proporcinga daliai, kuria šiems asmenims mažinamas pelno mokestis.
Mokesčio tarifai 1. Apskaičiuojant mokestį už 2006 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį, taikomas 4 procentų
mokesčio tarifas.
2. Apskaičiuojant mokestį už 2007 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį, taikomas 3 procentų mokesčio tarifas.
Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai Mokestinio laikotarpio eigoje mokamas avansinis mokestis.
Avansinis socialinis mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą einamojo laikotarpio apmokestinamojo pelno sumą, tačiau:
— bendra 2006 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio eigoje mokėtinų avansų suma negali būti mažesnė kaip 4 procentai 2005 metais prasidėjusio pelno mokesčio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos.
— bendra 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio eigoje mokėtinų avansų suma negali būti mažesnė kaip 3 procentai 2006 metais prasidėjusio pelno mmokesčio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos.
Bendra mokestinio laikotarpio eigoje mokėtinų avansų suma padalijama į 3 dalis ir sumokama po 1/3 iki mokestinio laikotarpio trečio, šešto ir devinto mėnesių paskutinės dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais — iki kovo 31, birželio 30 ir rugsėjo 30 dienos).
Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pildoma metinė socialinio mokesčio deklaracija ir pagal ją apskaičiuojama metinė socialinio mokesčio suma. Jeigu mokestiniu laikotarpiu sumokėtų avansinių mokėjimų suma mažesnė, nei apskaičiuota metinė mokesčio suma, tai skirtumas turi būti ssumokėtas į biudžetą, o jeigu avansinių mokėjimų bendra suma viršija metinę sumą, tai mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Mokesčio deklaravimas (nurodant deklaracijų formas ir jų užpildymo taisykles nustatančių norminių dokumentų rekvizitus) 1.Metiniam socialiniam mokesčiui deklaruoti naudojama Valstybinės mokesčių inspekcijos pprie LR finansų ministerijos viršininko 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu patvirtinta metinės socialinio mokesčio deklaracijos forma.
2. 2006 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio metinė socialinio mokesčio deklaracija turi būti pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais – iki 2007 m. spalio 1 dienos).
3. 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio metinė socialinio mokesčio deklaracija turi būti pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio 9 mėnesio paskutinės dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais – iki 2008 m. rugsėjo 30 dienos).
4. Jeigu mokesčio mokėtojas baigia savo veiklą, tai paskutinio mokestinio laikotarpio metinė socialinio mokesčio deklaracija pateikiama per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.
Mokesčio lengvatos Avansinio mokesčio neprivalo mokėti:
1. einamaisiais mokestiniais metais įregistruoti nnauji mokesčių mokėtojai; 2. mokesčių mokėtojai, kurių praėjusių mokestinių metų apmokestinamosios pajamos buvo ne didesnės kaip 100 tūkst. litų (nesvarbu, nuo kurio mėnesio vienetas pradėjo veiklą);
3. individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurie praėjusį pelno mokesčio mokestinį laikotarpį naudojosi PMĮ 5 str. 2 d. 2 punke (žr. PMĮ 5 str. 2 d. 2 punkto komentarą) nustatyta pelno mokesčio lengvata;
4. pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie praėjusį pelno mokesčio mokestinį laikotarpį naudojosi PMĮ 5 str. 4 dalyje (žr. PPMĮ 5 str. 4 dalies komentarą) nustatyta pelno mokesčio lengvata.
5. juridiniai asmenys, kurie praėjusį pelno mokesčio mokestinį laikotarpį naudojosi PMĮ 58 str. 16 d. 3 punkte (žr. PMĮ 58 str. 16 d. 3 punkto komentarą) nustatyta pelno mokesčio lengvata.
3 Mokesčius administruojančios institucijos
Pagrindinius Lietuvoje galiojančius mokesčius – pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, akcizus, įvairius turto mokesčius – administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro centrinis mokesčio administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir 10 teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą bei mokesčių administravimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos muitinė administruoja muitus ir iš dalies pridėtinės vertės mokestį bei akcizus, kiek tai jai yra pavesta pagal atskirus mokesčių įstatymus.
Lietuvos Respublikos muitinė veikia vadovaudamasi Bendrijos muitų kodeksu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu.
Valstybinė mokesčių inspekcija bei Lietuvos Respublikos muitinė yra institucijos, pavaldžios Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.
Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestį, taip pat mokesčius už aplinkos teršimą administruoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.
Valstybinio socialinio draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pavaldi Lietuvos RRespublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija Kvotinio cukraus gamybos mokestį ir papildomo cukraus gamybos mokestį bei baltojo cukraus virškvočio mokestį administruoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4 Mokesčiai kaip biudžeto pagrindas
Valstybės biudžetas – tai yra centralizuotos valstybės pajamos (valstybės finansai), sutelktos valstybės rankose. Valstybės biudžetą sudaro įvairios įmokos bei mokesčiai. Už gautus mokesčių lėšas valstybė finansuoja įvairias veiklos sferas (pvz.: teisėsauga, švietimas it t.t.). 2005 metais Surinktų mokesčių santykis buvo toks:
Išvados
Mokesčiai yra nepastovus dalykas. Mokesčių Įstatymai labai dažnai keičiasi, todėl kiekvienas verslininkas bei kitų profesijų žmonės privalo nuolat stebėti įvairių įstatymų, mokesčių, įmokų pasikeitimus. Mokesčių beik kiti įstatymai dažniausiai keičiasi po tam tikrų įvykių (pvz.: Lietuvai įstojus į Europos Sąjunga).
Išskirtinis etapas mokesčių teorijų raidoje – valstybių susikūrimas. Valstybės poreikių svarbiausias finansavimo šaltinis – mokesčiai. Mokesčių problematika išsamiau pradėta nagrinėti XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje. Nuodugniai susipažinus su mokesčių istorija, ją išanalizavus, teisingiau įvertinama šalies mokesčių politika, sėkmingiau dalyvaujama jos vyksme.
Finansų politika atlieka svarbiausią vaidmenį valstybės funkcijų vykdyme, o finansų mokslas sudaro teorinius finansų politikos pagrindus. Asmenys, būdami pakankamai raštingi informacine prasme, gali pritaikyti praktikoje mokesčių teorijos nuostatas, suprasti mokestinės informacijos svarbą, sugebėti greitai gauti informaciją bei mokėti atsirinkti naudingą medžiagą. Kuo jaunesnis visuomenės narys bus ssupažindintas su šalies mokesčių sistema, tuo mažiau problemų iškils administruojant mokesčius. Lietuvoje bręstanti asmenybė per vėlai sužino apie valstybės egzistavimo principus, ekonomikos pagrindus, mokesčius, svarbiausias teisės nuostatas.
Sparčiai kintant rinkos, darbo vietų, laisvalaikio, namų ūkio aplinkai, kiekvienas turėtų susikurti funkcionalią informacijos perteikimo, kaupimo ir gavimo sistemą.
Mokesčių mokėtojai domisi informacija apie mokesčius, pastebi trūkumus šioje sistemoje, norėtų tobulinti turimas žinias, yra susiformavę tvirtą nuomonę apie mokestinių institucijų veiklą.
:
Literatūra
http://www.svv.lt/index.php/lt/29783/
http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10014751
http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10129936
http://www.vmi.lt/lt/?itemId=101600
http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10115723
http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10129904
http://www.svv.lt/index.php/lt/29783/
http://skelbimas.lt/istatymai/kvotinio_cukraus_gamybos_mokescio_ir_papildomo_cukraus_gamybos_mokescio_istatymas.htm
http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=48&str=6042
http://lt.wikipedia.org/wiki/Valstyb%C4%97s_rinkliava
http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=48&str=6077
http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=48&str=6045
http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Zyminis/Zymex1,phtml
htttp://www.teismupraktika.lt/portal1visuomene/kreipiantis.doc
http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10115688
