Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai

TURINYS

1. Įžanga………………………… 2 psl.

2. Pagrindinės sąvokos……………………. 2-3 psl.

3. Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai……… 3-4 psl.

4. Delspinigiai………………………. 4-7 psl.

5. Turto areštas……………………….. 7-8 psl.

6. Nurodymas kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)………………… 8-9 psl.

7. Hipoteka arba įkeitimas………………….. 9 psl.

8. Laidavimo arba garantijos pareikalavimas………….. 9 psl.

9. Išvados………………………… 10 psl.

10. Literatūros sąrašas…………………….. 11 psl.

Įžanga

Mokesčiai sudaro didelę Valstybės biudžeto dalį, todėl lėšų patekimas į biudžetą turi būti užtikrintas. Dėl šitos priežasties mokesčių administratoriai priversti taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, kurie neleidžia mmokesčių mokėtojui nesumokėti mokesčių.

Pagrindinės darbe vartojamos sąvokos:

Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, visos įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, pprivalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas).

Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje.

Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei.

Mokesčio deklaracija – mokesčio apskaičiavimo dokumentas, kurį mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo turi užpildyti ir pateikti mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

Asmuo – fizinis asmuo arba juridinis asmuo. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu.

Biudžetas – valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, taip pat pinigų fondai, į kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) mokesčiai.

Turto areštas – nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui.

Įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių tteisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Įkaito davėjui paliktas įkeitimo objektas gali būti užrakinamas, užantspauduojamas ar pažymimas ženklais, rodančiais jo įkeitimą.

Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai

Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra:

1) delspinigiai;

2) turto areštas;

3) nurodymas kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);

4) hipoteka ar įkeitimas;

5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.

6) mokesčių administratorius gali naudoti ir kitus mokesčių įstatymų nustatytus aatsiradusios arba galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus.

Mokesčio mokėtojo turto areštas, nurodymas kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), hipoteka ar įkeitimas, laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas, nepanaikina mokesčių mokėtojo prievolės sumokėti mokesčių administratoriaus apskaičiuotus delspinigius.

Delspinigiai

Jei atitinkamas mokesčio įstatymas nenustato kitaip, šis mokestinės prievolės užtikrinimo būdas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, taip pat Lietuvos bankui.

Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami:

1) už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį);

2) už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje);

3) už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).

Delspinigių skaičiavimo pradžia:

1. už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas įį biudžetą.

2. už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per 20 dienų delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio tokia tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

3. už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos), delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kai tokia permoka buvo grąžinta (įskaityta).

Delspinigių skaičiavimo trukmė

Delspinigiai, pradėti skaičiuoti tokia tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti:

1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba

2) tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia tokiais nustatytais pagrindais:

1. įvykdoma mokestinė prievolė;

2. mokesčių administratorius priverstinai išieško mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką;

3. įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mmokėtojas susitaria;

4. įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokestinės prievolės vykdymo;

5. skolininkas ir kreditorius sutampa;

6. juridinis asmuo likviduotas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys;

7. fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo.

Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.

Delspinigių dydis

Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų.

Atleidimas nuo delspinigių

Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:

1) delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio nepriemokos, bet už tą patį laikotarpį mokesčių mokėtojas turėjo to paties ar kito mokesčio permoką

2) yra nustatytas kuris nors iš pateiktų pagrindų:

1. jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2. jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar

jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3. kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4. kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu (sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, aasmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama). Šis pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys.

Nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Atsisakymą atleisti nuo delspinigių mokesčių mokėtojas gali apskųsti nustatyta tvarka.

Turto areštas

Mokesčių mokėtojo turto areštuojama tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą iir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.

Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kkad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Turto areštas apima nekilnojamojo bei kitokio turto ir lėšų, esančių banko sąskaitose, areštą.

Turto areštą vykdo Valstybės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybės mokesčių inspekcijos.

Gali būti areštuojamas tik toks turtas, į kurį pagal įstatymus galima nukreipti išieškojimą, ir tik tiek turto, kiek eikia prievilėms įvykdyti bei su priverstiniu iišieškojimu susijusioms išlaidoms padengti.

Esantis pas kitus asmenis, tačiau prilausantis mokesčių mokėtojui turtas areštuojamas lygiai taip pat, kaip ir mokesčio mokėtojo turtas, esanis pas jį. Areštuojamos tokios pas kitus asmenis esančios mokesčio mokėtojo pinigų sumos, ir tiek kito turto, kiek reikia išieškomai sumai bei su išieškojimo vykdymu susijusiomis išlaidomis padengti, bet ne daugiau negu šie asmenys yra skolingi mokesčio mokėtojui.

Jei mokesčio mokėtojo nuosavybėje esančio turto nepakanka prievolei įvykdyti ir su išieškojimu susijusioms išlaidoms padengti, areštuojamas ir bendras su kitais asmenimis turtas, oo mokesčio mokėtojui bei asmenims, kuriems turtas priklauso bendrosios nousavybės teise, pasiūloma per 10 dienų nuo turto arešto akto surašymo kreiptis į teismą dėl bendosios nuosavybės dalies nustatymo. Tokio ieškinio padavimas sustabdo areštuoto turto realizavimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu per nustatytą terminą ieškinys nepaduodamas, mokesčio administratorius pats nedelsdamas turi kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės dalies nustatymo.

Jeigu nerandama turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba asmens, surašomas turto ar asmens neradimo aktas. Pakartotinė turto ir asmens paieška vykdoma ne vėliau kaip po mėnesio.

Nurodymas kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)

Mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito įstaigoje.

Hipoteka arba įkeitimas

Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę:

1) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos arba įkeitimo įregistravimo;

2) sudaryti su mokesčių mokėtoju hipotekos arba įkeitimo sutartį.

Valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio sociainio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteką nustatoma valstybės mokesčių inspekcijos ar valstybinio socialinio draudimo institucijos prašymu, kuriame nurodomas daiktas, kuriam nustatoma hhipoteka,skolininku esantis daikto savininkas, hipotekos nustatymo pagrindas, hipotekos terminas ir reikalavimo suma. Kartu su prašymu pateikiami jame nurodytus duomenis patvirtinantys dokumentai.

Laidavimo arba garantijos pareikalavimas

Mokesčių administratorius gali reikalauti laidavimo garantijos. Laiduotoju arba garantu gali būti centriniame mokesčių administratoriuje jo nustatyta tvarka užregistruotas Lietuvos Respublikos asmuo – bankas, draudimo įmonė arba kitas trečiasis asmuo, taip pat kitas Bendrijoje įsteigtas trečiasis asmuo, kurie atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija. Centrinis mokesčių administratorius gali nustatyti laiduotojų arba garantų išduodamų dokumentų formas.

Išvados

Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų vaidmuo labai svarbus. Jie užtikrina lėšų patekimą į biudžetą bet kuriuo atveju, be to neleidžia, kad dėl netinkamo mokestinės prievolės įvykdymo ar jos visiško neįvykdymo Valstybės biudžetui būtų padaryta žala.

Literatūros sąrašas :

1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Vilnius, 2006 m.

2. Sergejus Bagdonavičius „Mokesčių administravimo įstatymo komentarai“

3. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas 2004 m.