MOKOMOSIOS PRAKTIKOS ATASKAITA

TURINYS

1. PRAKTIKOS UŽDUOTYS…………………………3

1.1 Praktinių situacijų analyzė…………………………3

1.2 Praktinių klausimų analyzė…………………………9

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS…………………………16

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………171. PRAKTIKOS UŽDUOTYS

1.1 Praktinių situacijų analyzė

I. Pilietis Romas Klaipėdos priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus 2005 m. vasario 15 d.

nutarimu buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 77 straipsnio 1 dalyje (priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas), 50 Lt bauda, kuri Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu panaikinta, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių Romo kaltę. Po šios nutarties Romas kreipėsi į Klaipėdos aapygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – valstybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, 400 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jo manymu, tokiu neteisėtu patraukimu administracinėn atsakomybėn jam padaryta turtinė 400 Lt žala, kurią sudaro išlaidos advokato paslaugai teisme apmokėti, ir 1000 Lt moralinė žala, nes dėl neteisėto nubaudimo patyrė stresą, pažeminimą.

1) Kokie ir kaip teisės aktai reguliuoja atstovavimo nagrinėjant administracinio teisės

pažeidimo bylą teisme išlaidų atlyginimą?

LR Administracinių bylų teisenos įstatymas. Administracinis teismas vadovaudamasis LT Administracinių bylų teisenos įįstatymo 43 str. 5 d., atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų, susijusiu su bylos nagrinėjimu, įmokėjimo į teismo specialią sąskaitą.Prašymas atleisti nuo tokių sumų įįmokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Nuo šiame straipsnyje nurodytų sumų įmokėjimo gali būti atleidžiama ir nukentėjusioji pusė.

2) Kokie ir kaip teisės aktai reguliuoja neturtinės žalos atlyginimą dėl nepagrįsto

administracinės nuobaudos paskyrimo?

LR Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 1 str. 1d., nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos žmogaus teisių teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat vvalstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei.

3) Kokį sprendimą dėl Romo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priims

Klaipėdos apygardos administracinis teismas? Kodėl?

Klaipėdos apygardos administracinis teismas Romo prašymą priteisti iš atsakovo – valstybės,

atstovaujamos Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, 400 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti galėjo patenkinti tik iš dalies, priteisdamas Romui iš atsakovo 400 Lt.

II. Piliečiui Antanui Kvėdarui Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas

ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos bbaudžiamojo kodekso 270 str. 1 d., padarymo. 2005 m. Spalio 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, t.y. nesant Antano kaltės. 2005 m. lapkričio 15 d. Gargždų miškų urėdijos pareigūnas Antanui Kvėdarui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Antano veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso 62 str. 3 d. 2006 m. vasario 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme priėmė nutarimą dėl Antano Kvėdaro administracinės teisės pažeidimo bylos.

Kokį nutarimą priėmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas Antano Kvėdaro administracinės teisės pažeidimo byloje. Kodėl?

Pagal LR ATPK 62 str. 3 d. Antanas Kvėdaras savavališkai kirto m.edžius ir krūmus, naikino arba žalojo valstybei nuosavybės teisėje priklausančioje miško žemėje, ir buvo iškirsta, sunaikinta ar sužalota nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių ar krūmų.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas remdamasis ATPK 62 str. 3 d. pilietčiui Antanui Kvėdarui galėjo skirti nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų baudą ir konfiskuoti ar nekonfiskuoti pažeidimo padarymo įrankius.

III. 1. Danutė dirbo vienoje darbovietėje pagal dvi darbo sutartis. Pagal vieną darbo sutartį

Danutei priklauso 58 kalendorinių dienų kasmetinės pailgintos atostogos, pagal antrąją sutartį – 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Darbdavys poniai Danutei pagal abi darbo sutartis kasmetines atostogas suteikė tuo pačiu metu. Danutė atostogavo 28 kalendorines dienas. PPonia Danutė mano, kad darbdavys neteisėtai sutrumpino jos kasmetinių pailgintų atostogų trukmę, nesuteikdamas jai 56 kalendorinių dienų atostogų.

Ar teisus darbdavys? Kodėl?

Darbdavys teisus, nes pagal LR DK 171 str. 2 d., darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos.

2. Darbdavys reikalauja, kad jo darbuotojas Linas pasirašytų sutartį dėl konfidencialios

informacijos saugojimo. Sutartyje darbdavys numatė, kad pažeidęs įsipareigojimą Linas privalės darbdavio naudai mokėti baudą, kurios dydis – 2 vidutiniai Lino darbo užmokesčiai.

1) Ar darbdavys turi teisę reikalauti, kad Linas pasirašytų konfidencialios informacijos

saugojimo sutartį?

Pagal LR CK 6.156 str. 2 d., draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį;

Kokie teisės aktai reguliuoja konfidencialios informacijos saugojimo tvarką?

Ar gali darbdavys nustatyti už kokios sutarties pažeidimą baudos dydį?Kodėl?

Bauda gali būti nustatyta darbdavio tik tuo atveju jei yra įrodyta darbuotojo kaltė ir tai yra

numatyta sutartyje.

2) Kokiu atveju Linas privalės darbdaviui atlyginti materialinę žalą dėl konfidencialios

informacijos paviešinimo?

Pagal LR DK 255 str. darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, jei:

1. žala padaryta tyčia;

2. žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso

nustatyta tvarka;

3. žala padaryta darbuotojo, su kkuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;

4. žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui

naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;

5. žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė

nustatyta specialiuose įstatymuose;

6. žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;

tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

3) Kokio maksimalaus dydžio materialinės žalos atlyginimo darbdavys gali reikalauti iš

Lino?

LR DK 254 str., darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų

vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje.

3. Darius autobusu vyko namo iš Vilniaus į Klaipėdą. Pakeliui įvyko autoavarija, dėl kurios

Darius patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą.

Kokia tvarka bus atlyginta Dariui žala? Kas ją turės atlyginti?

LR CK 1.44 str. Reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šiuo atveju ją turės atlyginti autobusų parkas.

4. Pensininkė Ona nusprendė ją prižiūrinčiai kaimynei Vidai pagal dovanojimo sutartį

padovanoti sodo sklypą.

Ar pagal tokią sutartį bus mokami mokesčiai, ir jeigu taip, kokio dydžio?

LR CK 1.41 str. 1 d. dovanojimo sutartims taik.oma dovanotojo nuolatinės gyvenamosios ar verslo vietos valstybės teisė, išskyrus nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, šioms sutartims taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisė.

LR GMPĮ

17 str. 1 d. 19 p. neapmokestinamosios pajamos – paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;

5. Akcinė bendrovė nusprendė sudaryti jai priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-

pardavimo sutartį. Šiam sandoriui sudaryti ji igaliojo darbuotoją Joną išduodama jam prokūrą.

Ar teisingai pasielgė įmonė? Kodėl?

Pagal LR CCK 2.176 str. įmonė pasielgė teisingai, kadangi:

1. Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.

2. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.

3. Asmuo, kuriam išduota prokūra, yra prokuristas.

LR CK 2.179 str. aiškiai yra išdėstytos prokuristo teisės:

1. Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama aatlikti šių veiksmų:

1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį;

2) pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;

3) skelbti atstovaujamojo bankrotą;

4) duoti prokūrą;

5) priimti į įmonę dalininkus.

2. Prokuristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.

LR CK 2.179 str. 1 dd. 1 p. teigiama, kad prokuristas neturi teisės perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą, bet nėra pasakyta, kad jis negali nekilnojamąjį daiktą pirkti ar parduoti.

Tuo remdamasi galima teigti, kad įmonė pasielgė teisingai.

6. Darbuotojas Saulius nusprendė nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. pakeisti darbovietę, todėl raštu

apie tai įspėjo darbdavį prieš keturiolika dienų (2006 m. rugsėjo 15 d.). Po tokio pranešimo gavimo darbdavys patikrino, ar Saulius laiku ir tiksliai vykdydavo jam pavestas užduotis. Buvo nustatyta, kad Saulius nėra įvykdęs darbinių užduočių, kurias buvo pavesta atlikti jau 2006 m. rugsėjo 1 d., t.y. turi daug nebaigtų darbų.

Ar gali darbdavys reikalauti, kad Saulius šiuos darbus užbaigtų ir už juos atsiskaitytų?

LR DK 119 str. teigiama, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kad darbuotojas aatliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.

LR DK 127 str. 1 dalyje teigiama, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti ddarbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

7. Mindaugas norėtų užsiimti veikla, kurios rūšis – teisinė veikla; konsultacijos ir juridinis

atstovavimas civilinėse bylose; konsultacijos ir atstovavimas darbo ginčuose, teisinių dokumentų rengimas; konsultacijos mokesčių klausimais ir pan.

Ar yra keliami kokie nors reikalavimai (pvz. Teisinis išsilavinimas, amžius ar pan.)

siekiant gauti individualios veiklos vykdymo pažymą užsiimti tokiai veiklai?

Pagal LR Advokatūros įstatymo 7 str., fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

2) turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vi.enpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) moka valstybinę kalbą;

6) išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą;

7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

2. ŠŠio straipsnio 1 dalies 6 punktas netaikomas asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai.

LR atvokatūros įstatymo 8 str. Teigiama, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:

1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;

2) yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

4) neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti advokatams Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie būtų taikomi pareiškėjui, jeigu šis taptų advokatu.

LR advokatūros įstatymo 17 str. 1d., teigiama, kad teisę verstis advokato veikla turi į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą liudijimą. Teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.

2. AAdvokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, kai:

1) jis prisiekė šio Įstatymo nustatyta tvarka;

2) yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė;

3) jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų, nurodytų šio Įstatymo 21 straipsnyje.

3. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimą (jo kopija saugoma advokato asmens byloje) ir advokato pažymėjimą. Jeigu Lietuvos advokatūra nesilaiko šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą išduoti teisės verstis advokato veikla liudijimą ir advokato pažymėjimą.

Kokia institucija kontroliuoja tokių asmenų veiklą?

Lietuvos advokatūros statutas.

Lietuvos advokatūros statutas, priimtas vykdant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, nustato Statuto reglamentavimo sričiai priskirtą, taip pat Advokatūros įstatymo neaptartą bei kitą Lietuvos advokatūros veiklą.

1.2 Praktinių klausimų analizė

1. Kokia yra darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarka?

LR DK 125 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu:

1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas .turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą

dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

2. Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

2. Kokiais atvejais leidžiami viršvalandiniai darbai, kokia jų trukmė ir apmokėjimas? Kaip apmokamas darbas (budėjimas) valstybinių švenčių dienomis, kai jis numatytas pagal grafiką? Kaip apmokami budėjimo metu susidarę viršvalandžiai?

Pagal LR DK 151 str. viršvalandiniai darbai lleidžiami šiais išimtiniais atvejais:

1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams;

2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių;

3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrengimai;

4) kai dirbami mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nnutraukti darbą;

5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;

6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kkai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos;

7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

LR DK 155 str. 2 d., budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti šio Kodekso 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

LR DK 155 str., 3 d., už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145, 146 straipsniai ir 149 straipsnio 11 dalis), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

3. Įmonė savo reklaminiame leidinyje (pvz. Brošiūroje, lankstinuke) panaudoja kokio nors paveikslo dalį, fotografiją ar pan. Ar tokiu atveju reikia gauti tokio kūrinio autoriaus sutikimą dėl jo kūrinio dalinio panaudojimo? Ar užtenka tik pažymėti, kokio asmens kūrinys ppanaudotas?

LR ATGTĮ 39 str. 1 d., pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikių autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatyti autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

4. Įmonė iš banko paėmė paskolą ir įsipareigojo ją gražinti per 10 metų, mokėdama 15 proc. metines palūkanas. Praėjus 5 metams bankas analogiškas palūkanas pradėjo teikti tik su 8 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Ar gali įmonė reikalauti, kad atitinkamai būtų sumažinta palūkan.ų norma pagal paskolos sutartį?

Šiuo atveju įmonė yra paskolos gavėja, o bankas – paskolos davėjas.

LR CK 6.872 str. 2 p. teigiama, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

LR CK 6.875 str. 1 p. teigiama, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Šiuo atveju įmonė gali reikalauti, kad atitinkamai būtų sumažinta palūkanų norma, nes tai yra

numatyta paskolos sutartyje.

5.Įmonė už suteiktas paslaugas su ppaslaugos teikėju atsiskaitė pervedimu paskutinę

termino dieną. Ar turi teisę paslaugos teikėjas skaičiuoti palūkanas už vieną pradelstą dieną remdamasis aplinkybe, kad pinigai į jo sąskaitą įplaukė tik kitą dieną?

Paskolos sutartis – tai, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. (LR CK 6.870 str. 1 d.)

Paskolos gavėjo pareiga grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Tai yra numatyta ir LR CK 6.873 straipsnio 1 dalyje.

Pagal LR CK 6.873 str. 5 d., įmonė (paskolos gavėja) per laiku atsiskaitė su paslaugos teikėju ir jis neturi teisės skaičiuoti palūkanas už pradelstą dieną, nes paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento.

6. Įmonė paštu užsisakė prekes. Už jas sumokėjo pagal gautą išankstinio mokėjimo sąskaitą, tačiau terminui suėjus prekių negavo. Ar tuo vadovaudamasi įmonė gali nusiųsti pardavėjui registruotu laišku pranešimą, kad prekių jai nebereikia ir pageidauja nutrauktį sandorį?

Kadangi įmonė (užsakovė) už prekes sumokėjo iš anksto, tai mano mmanymu ji turi visišką teisę atsisakyti tų prekių, nes nepažeidė jokių sutarties sąlygų. Be to pardavėjo neįspėjimas apie prekių uždelsimą įrodo visišką jo kaltę. Savo nuomonę pagrindžiu LR CK straipsniais.

LR CK 6.154 str.,

2. Sutartims taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius

sandorius.

LR CK 1.66 str.,

1. Teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.

LR CK 6.200 str.,

Sutarties vykdymo principai:

1. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

LR CK 6.205 str.,

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

LR CK 6.217 str.,

1. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

LR CK 6.218 str.,

1. Šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

7. Surašykite skundą apygardos administraciniam teismui dėl paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumo (skundo fabulą kiekvienas studentas sugalvoja asmeniškai).

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI

Vasario 16-os g. 6 LT-91230 Klaipėda

Pareiškėja: Jūratė Šapalaitė a.k. 48007311086

Alyvų g. 11-6, LT-93148 Klaipėda

Atsakovas: Plungės rajono policijos komisariatas,

buveinė Mažvydo g. 15, LT-92131

Plungė;

Tretieji suinteresuoti asmenys:

1. Saulius Lukauskas a.k. 38012252156, gyv.

Vytauto g. 25, LT-92130 Plungė

2. Klaipėdos rajono policijos komisariatas,

buveinė Gyvybės g. 29, LT-96001 Gargždai

SKUNDAS

dėl 2006-05-06 priimto nutarim.o administracinės teisės pažeidimo byloje skirti

S.Lukauskui administracinę nuobaudą panaikinimo ir bylos grąžinimo policijos institucijai, įpareigojant ją atlikti papildomą tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką

Klaipėda

2006-11-10

Esu nukentėjusi eismo įvykyje. 2006-01-19 12:53 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje, kelyje Klaipėda- Vilnius Saulius Lukauskas pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimus, automobiliu VW Passat valstyb. Nr. ALL016 sukdamas į kairę nepraleido priešpriešais tiesiai aatvažiavusio mano vairuojamo automobilio Ford Siera valstyb. Nr. KLU110. Automobilių susidurimo metu buvo sugadinta man priklausanti transporto priemonė ir sužaloti 2 asmenys. 13:15 val. buvau atgabenta į Klaipėdos miesto ligoninės priimimo skyrių. Su deagnoze: krutinės ląstos sumušimas, lengvas galvos smegenų sutrenkimas, iki kovo 12 dienos gydžiausi VĮ Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centre. Dėl šių sužalojimų buvau nedarbinga ir gydžiausi ilgiau nei 10 dienų laikotarpį. Pagal LR sveikatos apsaugos, teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų „„Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių“

(Valstyb. žin., 2003-05-30 Nr. 52-2357) 7 punkto nuostatas toks man padarytas sužalojimas, kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Gi vairuotojo Sauliaus Lukausko padaryta veika turi Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksplotavimo taisyklių pažeidimo nusikaltimo, numatyta LLR BK 281 str. 1d., požymių (Valstyb. žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733; 2003, Nr. 74-3423).

2006-04-23 Klaipėdos rajono policijos komisariate man buvo išduota pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 89/0600058. Tik tada sužinojau, kad 2006-05-06 nutarimu, protokolo Nr. E286453 S.Lukauskas (a.k. 38012252156) už Kelių eismo taisyklių 199 punkto pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų lengva kūno sužalojimą, nubaustas administracine 500 Lt bauda, o eismo įvykio medžiaga randasi Plungės rajono policijos komisariato eismo priežiūros poskiryje. Su eismo įvykio administracine byla Nr. 89/0600058 buvau supažindinta tik 2006 m. kovo 15 d., kada savo iniciatyva atvykau į Plungės rajono PK EPP..

2006 m. birželio 6 d. Plungės rajono policijos komisariate priimtas nutarimas dėl

administracinio teisės pažeidimo ir S.Lukausko nubaudimo 500 Lt bauda yra nepagrįstas ir nneteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, o bylos dokumentai grąžinti Klaipėdos rajono policijos komisariatui, įpareigojant šią instituciją atlikti papildomą tyrimą bei tinkamai kvalifikuoti S.Lukausko padarytą veiką.

Pažeidžiant LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d., 273 str., 280 str. 1 d., 288 str. reikalavimus man, kaip nukentėjusiąjai eismo įvykyje, nebuvo pranešta apie administracinės bylos iškėlimą. 2006-05-01 surašytame administracinės teisės pažeidimo protokole nenurodytos nukentėjusiųjų pavardės ir adresai; nukentėjusiems nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jie nepakviesti į bylos nagrinėjimą ir nebuvo įįteikta ar išsiųsta nutarimo kopijos dėl administracinio teisės pažeidimo.

Nors eismo įvykio metu buvo sužalota aš ir dar vienas asmuo, nutarime dėl administracinės teisės pažeidimo apie man padarytus sužalojimus nepasisakyta.

Klaipėdos rajono policijos komisariatas dėl sužalojimų eismo įvykio metu nesurinko visų reikalingų duomenų. 2006-01-20 raštu Nr. 23-s-3864 buvo užklausta VĮ Klaipėdos ligoninė. 2006-01-28 raštu Nr. 18-7391 atsakyta, kad J.Šapalaitei nustatyta deagnozė: krūtinės ląstos sumušimas. Gavęs tik šiuos duomenis teismo medicinos ekspertas nustatė, kad toks sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bet po eismo įvykio aš buvau tik pristatyta į VĮ Klaipėdos ligoninės priėmimo skyrių. Gydžiausi ir tiksli medikų išvada: lengvas galvos smegenų sutrenkimas, krūtinės ląstos sumušimas nustatyta VĮ Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centre. Tai patvirtinama 2006-03-07 medicininio pažymėjimo Nr. 381 duomenimis. Policijos in.stitucija apie mano gydymo vietas ir sužalojimų pobūdį nesiaiškino, duomenų iš visų gydymo įstaigų nesurinko. To pasekoje nebuvo teisingai nustatytas sveikatos sutrikdymo mąstas dėl sužalojimų, kuriuos aš patyriau eismo įvykio metu.

Visos šios nuo manęs nepriklausančios aplinkybės sąlygojo, kad dėl S.Lukausko padarytos veikos nepradėtas ikiteisminis tyrimas bei jam nepagrįstai iškelta administracinė byla bei paskirta pati švelniausia administracinė nuobauda.

Iš to kas pasakyta ir vadovaujantis LR ABTĮ 122 str.,

p r a š a u:

5.1.1 panaikinti 2006-05-06 Plungės rajono policijos komisariate priimtą nutarimą ddėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo Saulius Lukauskas nubaustas 500 Lt bauda ir grąžinti bylą Klaipėdos rajono policijos komisariatui, įpareigojant jį atlikti papildomą eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti S.Lukausko padarytą veiką;

5.1.2 išreikalauti iš Plungės rajono policijos komisariato administracinę bylą Nr. 89/0600058 dėl 2006-01-19 eismo įvykio Klaipėdos rajono savivaldybės kelyje Klaipėda-Vilnius.

Pareiškėjos interesus teisme gins įgaliotas atstovas advokatas Juozas Mačutis, kontaktinis adresas Vilniaus g. 5, LT-00056, Palanga; tel. +37065761689.

Pridedu: skundo nuorašus 3 egz. Po 2 lapus; 2006-04-25 pažymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo 1 egz. 1 lapą; 2006-03-07 pažymėjimo Nr. 381 kopijas 2 egz., po 1 lapą; 2006-05-01 administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijas 2 egz., po 1 lapą; 2006-05-06 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo kopijas 2 egz., po 1 lapą; 2006-04-23 pažymos dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 89/0600058 kopijas 2 egz po 1 lapą; 2006-11-10 atstovavimo sutarties kopijas 2 egz., po 1 lapą.

Jūratė ŠapalaitėIŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Sprendžiant šiuos uždavinius kilo daug klausimų į kuriuos atsakymus sugebėjau rast ne tik kodeksuose, bet ir kt įstatymuose. Tai gan sunkus ir sudėtingas, bet labai naudingas darbas pradedančiajam.

Išsamiau panagrinėjus LR CK, LR CPK, LR BK ir kt., supratau, kad įstatymai nėra palankūs tik nukentėjusiojo pusei ar atvirkščiai. Jie visiems vienodi.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kkodeksas.

2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas // (2001-01-01 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

3. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas // Valstybės žinios, 2004, Nr. 50-1632.

4. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

5. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

Internetiniai puslapiai:

6. www.google.lt

7. www.mruni.lt

8. www.leidykla.vu.lt

9. www.istatymas.lt