motinystes istatymas

Ligos ir motinystės socialinio draudimo ĮSTATYMAS

| |

|Įstatymas |IX-110|2000 12 21 |Valstybės žinios,2000, Nr. |

| | | |111-3574 |

|2000 12 21 Priėmė: Lietuvos |Įsigalioja nuo 2001 01 01 |

|Respublikos Seimas | |

|Aprašantieji terminai: laikinojo nedarbingumo išmoka, liga, motinystės |

|pašalpa, socialinio draudimo išmoka, sveikatos draudimas |

|[pic] |

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gruodžio21 d. Nr. IX-110

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais

kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba

šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį

prarastų darbo pajamų.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį

mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio

socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos,

nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio

socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio

įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio

mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)

pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos

pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos

vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.

3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų

visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama

atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo

nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų

suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.

4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per

kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam

draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo

nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo

atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimo

įstatymu.

5. Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų

nustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

6. Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė

(įtėvis).

7. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos – apdraustųjų asmenų

draudžiamųjų pajamų vidurkis, apskaičiuotas remiantis Valstybinio

socialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir patvirtintas

Vyriausybės.

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu

draudimu

1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu

draudimu privalomai draudžiami:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo

sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio

bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus

(asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus

valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,

prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo

pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos

Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir

tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų

pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų

komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir

motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna

atlyginimą už darbą.

2. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami

asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio

draudimo pašalpos

1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpos.

2. Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais

atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos

arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikų

įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Ši

pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje

įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

3. Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems

teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros

atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.

6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis

1. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos

skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros

atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių

mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos

skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

2. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų

vidutinių mėnesinių ddraudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos.

3. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio

draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją

gauti

1. Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens mirties dienos,

mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.

2. Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio

asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

3. Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į

paveldimą turtą neįtraukiamos.

ANTRASIS SKIRSNIS

LIGOS PAŠALPA

8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1. Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje

nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti

apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat

jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip

3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per

paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo

laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3. Pagrindas skirti ligos

pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo

atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos

mokėjimo trukmė

1. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio

įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos

pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos

pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo

3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus

pripažintas invalidumas.

2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio

draudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar

traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per

kalendorinius metus.

3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,

ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama

mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14

kalendorinių dienų vvieną kartą per kalendorinius metus.

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti

mokėjimo trukmė

1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios

slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 77 kalendorines dienas.

2. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki

keturiolikos metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau

kaip 14 kalendorinių dienų.

3. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį

iki septynerių metų vaiką, taip pat vaiką iki šešiolikos metų, sergantį

sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo

fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą

reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per

kalendorinius metus.

11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų

epidemijų metu mokėjimo trukmė

1. Kai tteisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos

kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas

karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo

darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino

atšaukimo.

2. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis

asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo

nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa

apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,

kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas

infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti

vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama

šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos

priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar)

protezavimo paslaugas, mokėjimo trukmė

Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat

vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

1. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arba

traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių

atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa

mokama šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo

5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų

atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės

gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12

straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo

turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis

asmuo nušalinamas nuo darbo ligos mmetu.

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines

nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjo

vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau

ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį

galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

3. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos

ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad

apdraustasis asmuo:

1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas

nusikaltimą;

2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis,

toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą,

paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba,

kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali

būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo

dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOTINYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS

16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpiu

1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį aapdraustos moterys,

kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios

nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per

paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo

taisykles.

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu mokėjimo trukmė

1. Motinystės pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų iki

gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines

dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu

vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už

visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į

faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.

2. Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa

mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras

ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.

18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu dydis

1. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama

100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši

pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo

ir gimdymo atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų

ketvirtadalį.

2. Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų

(įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, iki

vaikui sukaks vieneri metai;

3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų

dienos turi ne ttrumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą.

2. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos

nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą

nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių

pašalpų arba pagal pasirinkimą.

3. Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos

iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal

Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.

20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už laikotarpį nuo nėštumo ir

gimdymo atostogų pabaigos iiki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.

2. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją

gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko

gimimo dienos.

3. Jeigu motinystės pašalpą už nnėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį

gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti

šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos

mirties dienos.

21 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 60 procentų pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti

mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių

mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba ne vienoje

darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą

kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas

vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM

DRAUDIMUI

22 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos ir

motinystės socialiniam draudimui

1. Ligos ir mmotinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamos

į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka

pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo

įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies įmokų

tarifus.

2. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai

draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos,

skirtos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti.

23 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir

motinystės socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės

socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta

tvarka kartu su kitomis privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo

įmokomis.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus.

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo

įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės

(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos

numato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymas.

3. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki

šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio

įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

4. Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais

tiek, kiek jie neprieštarauja ššiam įstatymui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS VALDAS

ADAMKUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

2001 m. sausio 25 d. Nr. 86

Vilnius

DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ

NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio

draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111–3574), Lietuvos Respublikos

Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatus (pridedama).

2. Suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teisę

aiškinti klausimus, susijusius su šiuo nutarimu patvirtintų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų taikymu.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimą Nr.

289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”

(Žin.,1995, Nr.20–468);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 8 d. nutarimą Nr.

47 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 289

“Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo” dalinio

pakeitimo” (Žin.,1996, Nr. 4–104);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 5 d. nutarimą

Nr. 1277 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo

Nr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”

dalinio pakeitimo” (Žin.,1996, Nr. 109–2478);

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 4 d. nutarimą

Nr. 547 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo

Nr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo ppašalpų nuostatų patvirtinimo”

dalinio pakeitimo” (Žin.,1998, Nr. 43–1183);

3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 17 d. nutarimą

Nr. 1425 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo

Nr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”

dalinio pakeitimo” (Žin.,1999, Nr. 108–3149).

Ministras

Pirmininkas

Rolandas Paksas

Socialinės apsaugos ir darbo

ministrė Vilija

Blinkevičiūtė

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie nuostatai reguliuoja socialinio draudimo pašalpų iš ligos ir

motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

2. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligos ir

motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos:

2.1. ligos pašalpos;

2.2. motinystės pašalpos;

2.3. motinystės (tėvystės) pašalpos.

3. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys nurodyti

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4

straipsnyje.

4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau

vadinama – teritoriniai skyriai) arba jų pavedimu draudėjai, o teritoriniai

skyriai kontroliuoja, ar teisingai skiriamos, skaičiuojamos ir mokamos

šiuose nuostatuose nustatytos pašalpos.

II. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI

5. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės

ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo

asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo

kurių buvo mokamos arba turėjo būti

mokamos privalomosios valstybinio

socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui,

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo

nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2

pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos

dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos

vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos,

mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu.

6. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės

ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo

asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį,

buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko

priežiūros atostogų, iki jam sukaks vieneri metai (toliau vadinama – vaiko

iki vienerių metų priežiūros atostogos), suteikimo mėnesį.

7. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo

nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų

priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos.

8. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės

pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo

vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko iki

vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų

trečdalį, motinystės ((tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį

dydį.

9. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas

užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo

nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros

atostogų suteikimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties

ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo

savaitė).

10. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo

ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį,

3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių

skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

11. Jeigu asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje ir Lietuvos

Respublikoje įgijęs teisę gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)

pašalpas, jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis už Lietuvos

Respublikoje dirbtą laikotarpį apskaičiuojamas šių nuostatų 8 punkte

nustatyta tvarka.

12. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal teritorinio

skyriaus apdraustųjų įskaitos duomenis ir/arba buvusių darboviečių

pateiktas pažymas. Darbdavio išduotoje pažymoje turi būti nurodyta

apdraustojo vardas ir pavardė, asmens kodas, darbovietės pavadinimas,

užpraeito kalendorinio ketvirčio pajamų, nuo kurių buvo skaičiuojamos

privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, bei ligos, motinystės

ir motinystės (tėvystės) pašalpų suma.

III. DRAUDIMO STAŽAS

13. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi

laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti

mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir

motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo

gavo Lietuvos Respublikos ligos iir motinystės socialinio draudimo įstatymo

nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo

atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu.

14. Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo

stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių

dienų mėnuo.

Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos

ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.

15. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi darbo

užsienyje laikotarpiai (jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse), tačiau

tik tuo atveju, kai jie nesutampa su laiku, dirbtu Lietuvos Respublikoje.

16. Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas

vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš

pastarąsias atostogas.

IV. LIGOS PAŠALPA

17. Ligos pašalpa skiriama turintiems teisę ją gauti asmenims šiais

atvejais:

17.1. apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl

ligos arba traumos, išskyrus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos

pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

17.2. sergantiems šeimos nariams slaugyti, jeigu gydytojo nurodymu

būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

17.3. dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių aarba epidemijų nušalintiems nuo

darbo apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikų

įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;

17.4. apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši

pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje

įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

18. Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado

darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo

dieną.

19. Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:

19.1. tampa laikinai nedarbingi dėl šių nuostatų 17 punkte nurodytų

priežasčių ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu

jie negauna ligos pašalpos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

19.2. prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį

kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių

per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

20. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio

draudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba

traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama šių nuostatų 32 punkte

nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per

kalendorinius metus.

21. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,

ligos pašalpa iš VValstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šių

nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių

dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

22. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios

slaugymo dienos, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

Sergančio šeimos nario slaugos pašalpa mokama, jeigu gydytojų nurodymu

būtina slaugyti šeimos narį.

23. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šių nuostatų 19 punkte

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų

vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų

mokama nuo pirmosios slaugymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių

dienų.

24. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šių nuostatų 19 punkte

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį

iki 7 metų vaiką, taip pat vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis,

kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos

ir darbo ministerija, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingą

slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per

kalendorinius metus.

25. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos

kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas

karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo

darbo apdraustiesiems asmenims mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta

tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino

atšaukimo.

26. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis

asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo

nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa

apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,

kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šių nuostatų 32

punkte nustatyta tvarka.

27. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas

infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti

vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų

mokama šių nuostatų 23 punkte nustatyta tvarka.

28. Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos

pašalpa mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka už visą gydymosi

joje laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

29. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas šių nuostatų

17.1 ir 17.4 punktuose nustatytais atvejais atsirado to asmens mokamų

kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20, 21, 28 ir

32 punktuose nustatyta tvarka.

30. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šių nuostatų

17 punkte nurodytų priežasčių atsirado to aasmens nemokamų atostogų metu,

ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20–28 ir 32 punktuosenustatyta tvarka nuo

tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti.

31. Atsiradus laikinajam nedarbingumui nušalinimo nuo darbo (pareigų),

sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, laikotarpiu, išskyrus šių nuostatų 25

punkte numatytus atvejus, ligos ppašalpa mokama šių nuostatų 20–28 ir 32

punktuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti

dirbti.

Tokia pat tvarka ligos pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo

nušalinamas nuo darbo ligos metu.

32. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šių

nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2

pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo

darbo grafiku, moka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliose

darbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka

kiekvienas darbdavys.

Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos šių nuostatų 34 punkte

nustatyto dydžio ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžeto lėšų. Ši pašalpa mokama tol, kol asmuo atgaus darbingumą

arba bus pripažintas invalidu.

33. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines

nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjo

vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

34. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo

mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

35. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato,

kad apdraustasis asmuo:

35.1. tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas

nusikaltimą;

35.2. sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

35.3. tapo laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu,

narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

36. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos

režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas

gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos

pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo

padarymo dienos,bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, o

neatvykusiems pirminio patikrinimo į medicininę socialinės ekspertizės

komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kai jie turėjo atvykti

pasitikrinti.

Jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir gauna darbo

užmokestį arba dėl ligos nepraranda gaunamų pajamų, ligos pašalpa už tą

laikotarpį nemokama.

37. Už sugaištą laiką, įstatymo nustatytą kai kurių kategorijų

darbuotojų medicininei apžiūrai, ligos pašalpa nemokama.

V. MOTINYSTĖS PAŠALPA

38. Teisę gauti motinystės pašalpą turi moterys, jeigu jos:

38.1. apdraustos šios rūšies draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligos

ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

38.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistos nėštumo ir gimdymo atostogų;

38.3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne

trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip

6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą.

39. Motinystės pašalpa mokama šių nuostatų 38 punkte nurodytoms

moterims už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms

ir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo

atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po

gimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo

laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.

Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa

mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras

ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.

40. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama

100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši

pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų

ketvirtadalį.

41. Motinystės pašalpa už laikotarpį, sutampantį su kasmetinių

atostogų laikotarpiu, mokama šių nuostatų 39 ir 40 punktuose nustatyta

tvarka. Nemokamų atostogų laikotarpiu motinystės pašalpa nemokama.

42. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo arba nėštumo ir gimdymo

atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ir turinčiai

šių nuostatų 38.3 punkte nurodytą draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama

39 punkte nustatyta tvarka.

VI. MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPA

43. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų

(įtėvių) ar globėjas, kuris:

43.1. apdraustas šios rūšies draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligos

ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

43.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko iki vienerių metų

priežiūros atostogų;

43.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko iki vienerių

metų priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šių

nuostatų 13–16 punktais.

44. Motinystės ((tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti

apdraustajam asmeniui vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų

laikotarpiu. Ši pašalpa mokama už laikotarpį nuo nėštumo ir gimdymo

atostogų pabaigos, iki vaikui sukanka vieneri metai, įskaitant vaiko gimimo

dieną. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį.

45. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją

gauti šių nuostatų 43 punkte nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo

dienos.

46. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą,

suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės

pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama tik viena iš

šių pašalpų – didesnioji arba pagal pasirinkimą.

47. Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį

gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti

šių nuostatų 43 punkte nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos mirties

dienos.

48. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 60 procentų pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti

mažesnė už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis vaiko iki vienerių metų

priežiūros atostogų suteikimo dieną dirba ne vienoje darbovietėje,

motinystės (tėvystės) pašalpa jam skaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį

uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko iki vienerių

metų priežiūros atostogų.

49. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių)

ar globėjas, įstatymų nustatyta

tvarka išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų ir gaunantis

motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos,

organizacijos likvidavimo, jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa

mokama ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

VII. PAŠALPŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

50. Pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės pašalpas yra

nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir

gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.

Pametus nedarbingumo pažymėjimą arba nėštumo ir gimdymo atostogų

pažymėjimą, ligos arba motinystės pašalpos išmokamos pagal jo dublikatą,

išduodamą pateikus pažymą apie tai, kad pašalpa nebuvo išmokėta.

51. Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą pateikia įmonės,

įstaigos, organizacijos administracijai (vadovo įgaliotam asmeniui) tą

dieną, kurią jis grįžta į darbą laikinajam nedarbingumui pasibaigus.

Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas pateikiamas apmokėti po nėštumo ir

gimdymo atostogų suteikimo.

Motinystės pašalpa pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą

skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.

52. Ligos pašalpa ir motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu mokama už darbo ddienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo

savaitė).

Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko iki vienerių metų

priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal vidutinį tų metų darbo

dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ne viso mėnesio

pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas.

53. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas

pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo trukmę darbovietėje,

kurioje pašalpos gavėjas dirbo teisės į pašalpą atsiradimo dieną. Jeigu

toje darbovietėje pašalpos gavėjo stažas trumpesnis už įstatyme nustatytą

stažą, būtiną pašalpai gauti, ligos ir motinystės socialinio draudimo

stažas apskaičiuojamas pagal papildomai pateiktas pažymas apie jo draudimo

laikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos privalomosios valstybinio

socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arba

buvo gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpos.

54. Ligos pašalpa už 2 pirmąsias ligos dienas išmokama darbo

užmokesčio mokėjimo terminais tose darbovietėse, kuriose apdraustasis dirbo

iki susirgimo dienos.

55. Ligos ir motinystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžeto lėšų skiria ir moka draudėjas arba teritorinis skyrius.

Tais atvejais, kai ligos ir motinystės pašalpas mokėti pavesta

draudėjui, jos mokamos vienoje iš pašalpos gavėjo darboviečių, kuriai

pateikiamas nedarbingumo pažymėjimas ir/ar nėštumo ir gimdymo atostogų

pažymėjimas bei dokumentai, patvirtinantys ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą.

Kai ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos

teritoriniame skyriuje, apdraustasis asmuo turi pateikti prašymą,

nedarbingumo pažymėjimą ir/ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą bei

dokumentus, patvirtinančius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Motinystės (tėvystės) pašalpai skirti papildomai turi būti pateiktas vaiko

gimimo liudijimo nuorašas, taip pat įsakymo apie vaiko iki vienerių metų

priežiūros atostogų suteikimą pagal Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo

19 straipsnį nuorašas.

56. Kreipimosi dėl pašalpos skyrimo ddata laikoma diena, kurią priimtas

prašymas su visais reikiamais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pašalpą

teritoriniam skyriui siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo

išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti

ne visi reikiami dokumentai, teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo

prašymo gavimo dienos turi pranešti raštu pareiškėjui, kokie dokumentai

turi būti pateikti papildomai.

57. Ligos pašalpa skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš

darbdavio lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas.

58. Teritoriniame skyriuje mokamos ligos, motinystės ir motinystės

(tėvystės) pašalpos skiriamos šio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu.

59. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų

nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo teritoriniame skyriuje

dienos.

60. Atsisakęs skirti pašalpą, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5

darbo dienas po šio sprendimo priėmimo dienos turi išsiųsti (įteikti)

pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo

skirti pašalpą priežastis ir informuota apie sprendimo apskundimo tvarką

bei terminus.

61. Ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos pervedamos į

pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančiame banke.

62. Tais atvejais, kai teritorinio skyriaus pavedimu ligos ar

motinystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų

moka draudėjai, pastarieji, apskaičiavę pašalpas, pateikia teritoriniam

skyriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytos formos

paraišką, nurodydami, kiek lėšų reikia pašalpoms išmokėti.

63. Teritorinis skyrius, išnagrinėjęs draudėjo paraišką, ne vėliau

kaip per 10 darbo ddienų nuo paraiškos gavimo perveda draudėjui reikiamas

lėšas. Draudėjai turi išmokėti pašalpas gavėjams per 5 darbo dienas nuo

lėšų įskaitymo į draudėjo sąskaitą dienos.

64. Jeigu draudėjas, nustatytu laiku negavęs lėšų iš teritorinio

skyriaus, išmoka pašalpas iš savo lėšų, draudėjui iš Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto lėšų mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

65. Jeigu asmuo pagal šiuos nuostatus neturi teisės pagal nedarbingumo

pažymėjimą ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gauti pašalpos, ji

neskiriama. Apie tai draudėjo įgaliotas asmuo pažymi nedarbingumo

pažymėjime ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjime, nurodydamas

priežastį, kodėl pašalpa neskiriama, ir apie tai raštu per 5 darbo dienas

nuo atsisakymo skirti pašalpą praneša apdraustajam asmeniui.

66. Apmokėti ir neapmokėti nedarbingumo pažymėjimai, taip pat visi

dokumentai, pagal kuriuos buvo skirtos ir išmokėtos ligos ir motinystės bei

motinystės (tėvystės) pašalpos, saugomi 6 metus įmonės, įstaigos,

organizacijos buhalterijoje arba teritoriniame skyriuje.

67. Ligos, motinystės pašalpos, negautos iki teisę jas gauti turėjusio

asmens mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens

mirties liudijimą.

Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio

asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

Negauta pašalpa į paveldimą turtą neįskaitoma.

68. Pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per

6 mėnesius nuo ligos, nėštumo ir gimdymo bei vaiko iki vienerių metų

priežiūros atostogų pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų

mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.

69. Teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad ligos,

motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos būtų teisingai mokamos.

Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių audito pareigūnai tikrina ne

rečiau kaip kartą per metus.

Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos.

Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos

įstatymų nustatyta tvarka.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

70. Nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar

suklastotus dokumentus, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka

išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus.

71. Jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės,

susidariusi permoka teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu išieškoma iš bet

kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio

draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka.

72. Asmuo, nesutinkantis su draudėjo įgalioto asmens atsisakymu skirti

pašalpą, gali kreiptis į teritorinį skyrių. Teritorinio skyriaus vedėjo

(pavaduotojo) sprendimą, kuriuo atsisakoma skirti pašalpą, per 10 darbo

dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos asmuo turi teisę apskųsti

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba teismui įstatymų

nustatyta tvarka.