Nusikaltimo sudėtis

TURINYS

Įvadas 3

Nusikaltimo sudėties sąvoka ir reikšmė 4

Nusikaltimo sudėties požymiai 4

Normos dispozicija 5

Nusikaltimo sąvoka 6

Nusikaltimo sudėties reikšmė baudžiamojoje teisėje 6

Nusikaltimo sudėties struktūra 7

Nusikaltimo sudėties klasifikavimas 7

Išvados 10

Naudota literatūra 11

ĮVADAS

Sąvoka „nusikaltimo sudėtis“ atsirado ne materialinėje, bet procesinėje teisėje. Ši sąvoka ilgą laiką turėjo tik procesinę reikšmę. Tik XVIII a. pabaigoje ši sąvoka buvo pradėta analizuotu siejant ją su materialine baudžiamąja teise. Pirmieji, kurie nusikaltimo sudėtį pradėjo analizuoti kaip vieną iš baudžiamosios teisės mokslo institutų, buvo vokiečių baudžiamosios teisės mokslo atstovai. Tačiau ilgą laiką nusikaltimo sudėties apibrėžime dominavo jo procesinė kilmė, dėl to nnagrinėjant nusikaltimo sudėtį buvo apsiribojama tik objektyviais požymiais eliminuojant subjektyvius požymius.

NUSIKALTIMO SUDĖTIES SĄVOKA IR REIKŠMĖ

Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nėra nusikaltimo sudėties apibrėžimo. Ir tik BK 17 str. vartojama nusikaltimo sudėties sąvoka, tačiau neatskleidžiamas jos turinys. Be to, BPK 5 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad baudžiamoji byla negali būti keliama, o iškelta byla turi būti nutraukiama, jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Nusikaltimo sudėties sąvoka yra nagrinėjama baudžiamosios teisės teorijoje.

Galima išskirti tokias dvi pagrindines nuomones šiuo metu vyraujančias ddėl nusikaltimo sudėties. Vieni autoriai nusikaltimo sudėties sąvoką sieja tik su baudžiamajame įstatyme numatytais požymiais, kitų nuomone nusikaltimo sudėtis – tai ne tik įstatyminis nusikaltimo modelis, nusikaltimo požymių aprašymas įstatyme, bet ir pačią veiką apibūdinančių požymių visuma.

NUSIKALTIMO SUDĖTIES POŽYMIAI

Nusikaltimo sudėtis yyra tam tikrų požymių visuma. Nusikaltimo sudėčiai visų pirma priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie yra būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikaltimu, o kaltas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kitaip tariant, jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties. Būtinasis kiekvienos konkrečios nusikaltimo sudėties požymis yra kaltė. Kai kaltės nėra, nėra ir nusikaltimo sudėties, nors kiti nusikaltimo sudėties požymiai gali ir būti.

Objektyvūs ir subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai.

Nusikaltimo sudėčiai priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie yra pakankami, kad pavojingą veiką būtų galima pripažinti nusikaltimu, kaltą asmenį – patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Objektyvūs požymiai apibūdina išorinius nusikaltimo požymius. Kitaip sakant, tai yra požymiai, susiję su pačia veika bei jos sukeliamomis pasekmėmis.

Subjektyvūs požymiai liečia nusikaltimo vidinę pusę. Tai yra ppožymiai, apibūdinantys asmenį, darantį nusikaltimą, jo elgesio motyvaciją, tikslingumą. Visus šiuos požymius baudžiamajame įstatyme aprašo įstatymo leidėjas.

Pagrindiniai ir fakultatyviniai nusikaltimo sudėties požymiai.

Tarp nusikaltimo sudėties požymių yra tokių, kurie būdingi kiekvienai konkrečiai nusikaltimo sudėčiai. Tokie požymiai vadinami pagrindiniais. Kai šių požymių nėra, nėra ir bendrosios nusikaltimo sudėties. Prie pagrindinių nusikaltimo sudėties požymių priskiriami požymiai, apibūdinantys nusikaltimo objektą, taip pat veika, pakaltinamumas, amžius, kaltė.

Fakultatyvieji nusikaltimo sudėties požymiai yra būdingi ne visoms, o tik kai kurioms konkrečioms nusikaltimų sudėtims. Jie yra naudojami baudžiamajame įįstatyme aprašant tam tikrus nusikaltimus ar nusikaltimų grupes. Fakultatyvieji nusikaltimo sudėties požymiai yra nusikaltimo pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, įrankiai, priemonės, kitos aplinkybės, taip pat nusikaltimo motyvas ir tikslas.

Tik bendrosios nusikaltimo sudėties požymiai gali būti skirstomi į pagrindinius ir fakultatyvinius. Konkrečiose nusikaltimų sudėtyse nėra nei fakultatyvių nei pagrindinių požymių – šiuo atveju visi požymiai būtini.

Dar baudžiamojoje teisėje išskiriami šie požymiai:

• Deskriptyvūs (aprašomieji);

• Norminiai (vertinamieji);

• Pozityvūs;

• Negatyvūs;

• Pastovūs;

• Kintamieji;

NORMOS DISPOZICIJA

Kiekviena konkreti nusikaltimo sudėtis yra betarpiškai susijusi su baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies konkrečios normos dispozicija. Normos dispozicija – tai nusikaltimo sudėties išraiškos baudžiamajame įstatyme forma. Būtent nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašomi baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies dispozicijoje. Apie vienos ar kitos nusikaltimo sudėties požymius mes sprendžiame iš šios normos dispozicijos. Nusikaltimo sudėtis ir Specialiosios normos dispozicija nėra tapačios sąvokos. Aiškinantis konkrečios nusikaltimo sudėties požymius reikia remtis ne tik baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies, bet ir Bendrosios dalies normomis.

NUSIKALTIMO SĄVOKA

Negalima tapatinti nusikaltimo sudėties ir nusikaltimo sąvokų. Nusikaltimas – tai realaus gyvenimo reiškinys, konkretaus asmens poelgis. Nusikaltimas visada pasireiškia pavojinga veika, kuria kėsinamasi į tam tikrus valstybės saugomus gėrius. Tačiau, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikaltimu, būtina, kad šios rūšies veika būtų uždrausta baudžiamojo įstatymo. Įstatymas negali uždrausti kiekvienos konkrečios veikos. Jis draudžia tam tikro ppavojingo veikimo ar neveikimo rūšį atsiribodamas nuo daugelio individualių konkrečios veikos požymių.

Nusikaltimo sudėtis yra tik abstraktus šio elgesio aprašymas įstatyme, išskiriant būdingiausius jo požymius. Tik esant tokiam įstatyminiam aprašymui, konkreti elgesio rūšis gali būti laikoma nusikaltimu.

NUSIKALTIMO SUDĖTIES REIKŠMĖ BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE

Nusikaltimo sudėties reikšmė baudžiamojoje teisėje yra labai didelė. Nusikaltimo sudėtis yra vienas iš baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Kai veikoje nėra nusikaltimo sudėties, tokia veika negali būti laikoma nusikaltimu. Jei iškėlus baudžiamąją bylą kaltininko veikoje nenustatoma nusikaltimo sudėtis, tai tokia baudžiamoji byla turi būti nuraukiama

Nusikaltimo sudėtis turi didelę reikšmę ir teisingai kvalifikuojant nusikaltimus. Nusikaltimų kvalifikacija – tai tapatumo tarp veikos požymių ir Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėties nustatymas ir šio tapatumo įtvirtinamas procesiniuose dokumentuose. Kvalifikuotojas spęsdamas, ar veika gali būti laikoma nusikaltimu, sutapatina jos požymius su konkrečia nusikaltimo sudėtimi, numatyta baudžiamajame įstatyme.

Pagal nesikaltimo sudėties požymius vieni nusikaltimai atribojami nuo kitų. Nusikaltimai gali sutapti pagal kelis nusikaltimo sudėties požymius, bet visada yra toks nusikaltimo sudėties požymis, kuris leidžia šį nusikaltimą atskirti nuo kitų panašių nusikaltimų. Taip pat nusikaltimo sudėtis , kaip įstatyme numatytų požymių, kuriems esant tam tikras pavojingas elgesys tampa nusikaltimu, visuma, yra veikų kriminalizavimo priemonė.

NUSIKALTIMO SUDĖTIES STRUKTŪRA

Nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių vvisuma. Kiekvieno nusikaltimo sudėtį sudaro atitinkamų požymių visuma. Nusikaltimo sudėties požymiai kaip tik ir apibūdina išorinę ir vidinę nusikaltimo pusę. Taigi tarp nusikaltimo sudėties požymių galima išskirti atskiras požymių grupes, apibūdinančias ir vidinę, ir išorinę nusikaltimo padarymo puses. Šias požymių grupes galima būtų pavadinti nusikaltimo sudėties elementais.

Nusikaltimo sudėties elementai – tai būtinos, sudedamosios jo vieningos struktūros dalys, apibūdinamos tam tikrais požymiais. Nusikaltimo sudėties požymiai – tai atitinkamos savybės, apibūdinančios, individualizuojančios sudėties elementus. Nusikaltimo sudėties požymiai padeda išskirti nusikaltimo sudėčių specifines savybes, atskirti vienas nusikaltimo sudėtis nuo kitų nusikaltimo sudėčių.

Nusikaltimo sudėties elementai:

• Nusikaltimo objektas;

• Nusikaltimo objektyvioji pusė;

• Nusikaltimo subjektas;

• Nusikaltimo subjektyvioji pusė.

Kiekvienas iš šių elementų apima ir išorinę, ir vidinę nusikaltimo padarymo puses. Kai bent vieno iš nusikaltimo sudėties elementų nėra, veika negali būti pripažįstama nusikaltimu. Visi šie nusikaltimo elementai yra aprašomi baudžiamosios teisės normos dispozicijoje, kurioje išskiriami vieni ar kiti šiuos elementus apibūdinantys požymiai.

Nusikaltimo sudėties požymiai, apibūdinantys nusikaltimo objektą ir objektyviąją pusę, sudaro objektyviąją nusikaltimo sudėtį, o požymiai, apibūdinantys nusikaltimo subjektą ir subjektyviąją pusę – subjektyviąją nusikaltimo sudėtį. Ir objektyvioji nusikaltimo sudėtis, ir subjektyvioji nusikaltimo pusė yra dvi skirtingos vieningos sąvokos „nusikaltimo sudėtis“ pusės.

NUSIKALTIMO SUDĖČIŲ KLASIFIKAVIMAS

Baudžiamosios teisės teorijoje išskiriami trys nusikaltimų sudėčių lygmenys:

• Konkreti;

• Rūšinė;

• Bendroji.

Konkreti nusikaltimo sudėtis – tai požymių, būdingų atitinkamam nusikaltimui visuma. Apie

konkrečią nusikaltimo sudėtį kalbama tik tais atvejais, kai turima omenį įstatymo formuluotė, apibrėžianti atitinkamus pavojingos veikos požymius. BK Specialiosios dalie straipsnių dispozicijoje ir aprašytos konkrečios nusikaltimų sudėtys. Kaip tik pagal požymius , sudarančius konkrečią nusikaltimo sudėtį, vieni nusikaltimai atribojami nuo kitų.

Rūšinė nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių vienarūšių nusikaltimų grupę, visuma. Rūšinė nusikaltimo sudėtis atima požymius, būdingus nusikaltimų grupei, turinčiai vieningą rūšinį objektą. Rūšinės nusikaltimo sudėties analizė padeda geriau suprasti ir sugrupuoti konkrečias nusikaltimo sudėtis. Todėl ji tturi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę.

Bendroji nusikaltimo sudėtis – tai požymių, būdingų apskritai visiems nusikaltimams, visuma. Bendroji nusikaltimo sudėtis apima visas konkrečias nusikaltimų sudėtis. Bendroji nusikaltimų sudėtis apima tuos požymius, kurie yra būdingi kiekvienai pavojingai veikai, uždraustai baudžiamojo įstatymo. Pagrindinė bendrosios nusikaltimo sudėties paskirtis – atskleisti visų nusikaltimui būdingų požymių turinį. Remdamiesi bendrąja nusikaltimo sudėtimi nusikalstamas veikas galime atriboti nuo nenusikalstamų veikų.

Įstatymo leidėjas kontroliuodamas nusikaltimo sudėtis atsižvelgia į tai, kad vienos rūšies nusikalstamos veikos gali skirtis savo pavojingumo llaipsniu, kuriam įtakos turi ir objektyvūs, ir subjektyvūs požymiai. Todėl įstatymo leidėjas baudžiamajame įstatyme uždrausdamas vienos rūšies nusikalstamas veikas dažnai kontroliuoja kelias nusikaltimų sudėtis, kurios skiriasi viena nuo kitos pavojingumo laipsniu. Pagal šį kriterijų nusikaltimo sudėtys klasifikuojamos į:

• Pagrindines;

• Kvalifikuotas;

• Privilegijuotas.

Pagrindinė nusikaltimo sudėtis –– tai sudėtis, kurioje nėra nei didinančių, nei mažinančių atitinkamos rūšies nusikaltimo pavojingumą požymių. Ši nusikaltimo sudėtis apima tokius požymius, kurie yra būdingi kiekvienam atitinkamos rūšies nusikaltimui.

Kvalifikuota nusikaltimo sudėtis – tai sudėtis, be bendrų atitinkamos rūšies nusikaltimo požymių, turinti požymių, kurie didina šios rūšies nusikaltimo pavojingumą. BK kvalifikuotos nusikaltimų sudėtys paprastai konstruojamos Specialiosios dalies straipsnių antrosiose, trečiosiose ir t. t. dalyse. Kvalifikuotos nusikaltimų sudėtys gali būti numatytos ir atskiruose BK Specialiosios dalies straipsniuose.

Privilegijuota nusikaltimo sudėtis – tai sudėtis be bendrų atitinkamos rūšies nusikaltimo požymių, turinti požymius, kurie mažina šios rūšies nusikaltimo pavojingumą. Privilegijuotos sudėtys BK gali būti sukonstruotos skirtinguose straipsniuose ir labai retais atvejais – tų pačių straipsnių antrosiose, trečiosiose ir pan. dalyse.

Pagal nusikaltimo sudėties požymių aprašymo būdus nusikaltimo sudėtys sskirstomos į:

• Paprastąsias: a) aprašomosios, b) banketinės, c)nukreipiamosios.

• Sudėtingąsias.

Paprastosios nusikaltimų sudėtys – tai sudėtys, kuriose aprašomi vienos veikos, kuria kėsinamasi į vieną objektą, požymiai esant vienai kaltės formai.

Prie sudėtingų nusikaltimo sudėčių priskiriamos sudėtys su dviem veiksmais, sudėtys su alternatyviais veiksmais, sudėtinės nusikaltimų sudėtys ir nusikaltimo sudėtys su administracine prejudicija.

Pagal konstrukciją nusikaltimų sudėtis galima suskirstyti į :

• Materialiąsias;

• Formaliąsias.

Nusikaltimų sudėtys kurios apima ne tik pačią veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes, vadinasi materialiosiomis nusikaltimo sudėtimis.

Jei įstatymo leidėjas konstruodamas nusikaltimo sudėtį apsiriboja tik veikos aprašymu, o jjos pasekmes palieka už nusikaltimo sudėties ribų, tai tokios sudėtys vadinamos formaliosiomis nusikaltimo sudėtimis.

IŠVADOS

Nusikaltimo sudėtys padeda klasifikuoti, atrinkti, suskaidyti nusikaltimus. Tai ypač svarbu parenkant ir skiriant bausmes. Kiekvienas nusipelno konkrečios ir atitinkamos bausmės už konkretų ir atitinkamą nusikaltimą. Tai palengvina teisėjų, prokurorų darbą.

Nusikaltimo sudėtys yra:

1. Konkreti;

2. Rūšinė;

3. Bendroji;

4. Pagrindinės;

5. Kvalifikuotos

6. Privilegijuotos;

7. Paprastosios;

8. Sudėtingosios;

9. Materialiosios;

10. Formaliosios.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (naujas). Vilnius, 2000

2. Baudžiamoji teisė, trečiasis pataisymas ir papildytas leidimas. Vilnius: Eugrima, 2001

3. Baudžiamoji teisė, Specialioji dalis; 1 knyga, Antrasis papildytas leidimas. Vilnius: Eugrima, 2001