panaudos sutartis

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, padidėjo ne tik privačios

nuosavybės vaidmuo reguliuojant įvairius turtinius santykius, bet ir

kokybiškai pakito pačių turtinių santykių esmė. Ir ūkio subjektams, ir

fiziniams asmenims neretai kyla turto naudojimo problemų: vieni nesugeba

efektyviai naudoti turimo turto (pvz., dėl lėšų stygiaus negali einamojo

remonto, gauti iš turto ekonominės naudos ar pan.), kiti neturi reikiamo

turto (pvz., dažnai įmonės savo veikloje būna priverstos naudotis svetimu

turtu: patalpomis, automobiliais, organizacine technika ir pan.). Šalys,

skatinamos šių ir įvairių kitų motyvų, sudaro sutartis dėl naudojimosi

turtu. Viena iš tokių sutarčių –– panaudos sutartis.

Panaudos sutartimi viena šalis perduoda turtą laikinai neatlygintinai

naudotis kitai šaliai, o ši įsipareigoja turtą grąžinti. Pagal Civilinio

kodekso nuostatas panaudos sutarties šalys vadinamos panaudos davėju

(šalis, sutarties pagrindu kitai šaliai perduodanti laikinai neatlygintinai

naudotis tam tikru turtu, – sutarties objektu) bei panaudos gavėju (šalis,

laikinam naudojimuisi priimanti tam tikrą turtą bei įsipareigojanti jį

grąžinti panaudos davėjui). Daikto perdavimas – vienas iš būtinų sutarties

sudarymo elementų. Laikomasi nuostatos, jog iki faktiško daikto (turto)

perdavimo sutartis nelaikoma sudaryta (nors šalys pasirašo sutarties

lakštą), nes neleistina iš savininko ppriverstinai reikalauti, kad šis kitam

asmeniui suteiktų daiktą neatlygintinai naudotis. Taigi, nors šalys ir

pasirašo sutartį, jog turtas bus perduotas panaudos gavėjui, panaudos

davėjas iki turto perdavimo momento gali persigalvoti ir turto nepateikti.

CK įtvirtina panaudos gavėjui svarbią sąlygą: jei turtas, perduotas

panaudos gavėjui, esantis ppanaudos sutarties objektu, iš panaudos gavėjo

nuosavybės pereina kito asmens nuosavybėn, sutartis lieka galioti naujam

savininkui. Tai reiškia, kad naujasis turto savininkas neturi teisės

vienašališkai (jei nėra panaudos gavėjo kaltės) nutraukti panaudos

sutarties galiojimo vien todėl, kad sutartis buvo sudaryta ankstesniojo

savininko.

Kadangi panaudos sutartis daug kuo panaši į nuomos sutartį,

nenuostabu, kad praktikoje jos abi dažnai painiojamos. Abiem atvejais viena

sutarties šalis suteikia kitai šaliai teisę laikinai naudotis kokiu nors

turtu. Tačiau esminis šių sutarčių skirtumas – nuomos sutartyje būtina

numatyti atlyginimą (nuompinigius) už naudojimąsi svetimu turtu, o panaudos

sutartyje atlyginimo negali būti.

Kaip ir kiekvieną ūkinę-komercinę sutartį, panaudos sutartį

rekomenduojama sudaryti raštu (tokiu atveju aiškiau suformuluojamos

sutarties šalių teisės, įsipareigojimai, o tai padeda išvengti nereikalingų

ginčų dėl šalių pareigų nevykdymo), nors, išskyrus Civiliniame kodekse

nustatytus ir toliau išvardytus atvejus, ją leidžiama sudaryti ir žodžiu.

Panaudos sutartis privalo būti sudaryta raštu tuomet, kai sutartis sudaroma

ilgesniam nei vienerių metų terminui (CK 298 str.).

Sutarties šalims įsidėmėtina, kad, jei sutarties objektas yra

nekilnojamasis turtas (daiktai, susiję su žeme ir kurie negali būti

perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės

nesumažinus jų vertės, pvz., žemė, miškai, vandens telkiniai, pastatai ir

pan.) ir jei sutartis sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui,

sutartis įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota atitinkamoje

valstybinėje įstaigoje.

Panaudos sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam terminui, iki

pareikalavimo ar nenurodant termino. Jei panaudos sutartis sudaryta

nenurodant termino, laikoma, jog ji neterminuota. Tokiu atveju kiekviena

šalis turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, apie tai antrąją šalį

įspėjusi prieš vieną mėnesį, o kai sutarties dalykas yra pastatai,

gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, – prieš tris mėnesius. Jei

sutartis sudaryta konkrečiam terminui ir, jam pasibaigus, panaudos gavėjas

toliau naudojasi turtu, o panaudos davėjas tam neprieštarauja, sutartis

laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui (neterminuotai). Sutarties šalys,

norėdamos išvengti sutarties registravimo atitinkamoje įstaigoje, sutartį

gali sudaryti neterminuotą. Tokiu atveju LR teisės aktai nenustato

prievolės tokios sutarties registruoti, nors faktiškai galioti ji gali

labai ilgai.

Kalbant apie panaudos sutarties sudarymą, paminėtinos svarbios

sutarties šalių teisės ir pareigos. Bendra panaudos gavėjo pareiga –

remiantis panaudos sutartimi, gautu turtu naudotis tik pagal paskirtį

(pvz., lengvuoju automobiliu pradėjus vežioti sunkius krovinius, galima

kalbėti apie panaudos gavėjo įsipareigojimų nevykdymą) bei sutarties

sąlygas. Be to, panaudos gavėjas privalo panaudos pagrindu gautą turtą

laikyti tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį remontą (einamuoju remontu

laikomi darbai, kuriais siekiama atkurti dėl natūralaus turto nusidėvėjimo

sumažėjusią jo vertę) ir padengti turto išlaikymo išlaidas. Dar viena

panaudos gavėjo pareiga: pasibaigus panaudos sutarčiai, jis privalo

panaudos davėjui grąžinti turtą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgdamas

į natūralų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Tais atvejais, kai

panaudos gavėjas pablogina gautą turtą, privalo panaudos davėjui atlyginti

padarytus nuostolius (išimtis numatyta tik tuomet, jei panaudos gavėjas

įrodo, kkad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės). Tačiau tuomet, kai panaudos

gavėjas, leidus panaudos davėjui, pagerina panaudos pagrindu gautą turtą,

jis turi teisę į šiam tikslui padarytų būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus

tuos atvejus, kai panaudos sutartis įtvirtina kitokią nuostatą.

Įstatymų leidėjas, siekdamas maksimaliai apsaugoti panaudos davėjo

interesus, nustatė, kad panaudos gavėjui turtą perduoti naudotis trečiajam

asmeniui leidžiama tik gavus panaudos davėjo sutikimą. Turto perdavimas

neatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui be panaudos gavėjo sutikimo

pagal įstatymą yra pagrindas reikalauti prieš terminą nutraukti panaudos

sutartį.

Įmonės panaudos sutartis dažniausiai sudaro su savo darbuotojais

(pvz., neretai įmonė panaudos sutarties pagrindu perduoda darbuotojui

automobilį, kad šis juo galėtų naudotis ne tik tarnybiniais, bet ir

asmeniniais tikslais, ar atvirkščiai, sudaro panaudos sutartį, kurios

pagrindu darbuotojas asmeninį automobilį naudoja tarnybiniais tikslais, o

įmonė jam kompensuoja sunaudoto kuro vertę). Tais atvejais, kai panaudos

sutarties dalykas – automobilis, sutarties šalys privalo žinoti: jeigu

automobiliu naudojasi ne jo savininkas, panaudos sutartis (kaip dokumentas,

leidžiantis panaudos gavėjui teisėtai naudotis automobiliu) privalo būti

įregistruota Kelių policijoje. Jei panaudos gavėjas – fizinis asmuo,

panaudos sutartis, kuria laikinai perduodamas automobilis, privalo būti

patvirtinta notaro.

Panaudos sutartyje turėtų būti šie duomenys:

• Sutarties pavadinimas – “Panaudos sutartis” (šis rekvizitas nebūtinas,

tačiau, pasirašius daug sutarčių be pavadinimų, sunku jas

administruoti);

• Sutarties sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta;

• Sutarties šalys ir jas individualizuojantys dduomenys: vardai, pavardės

(pavadinimai), gyvenamosios vietos (buveinės) adresai, asmens kodai,

paso numeriai (įmonės kodai, rejestro numeriai), atstovai ir pan.

Akcentuoti,kuri iš šalių – panaudos davėjas, o kuri – panaudos

gavėjas;

• Sutarties (panaudos santykių) dalykas. Panaudos pagrindu perduodamas

turtas turi būti tiksliai ir išsamiai apibūdintas;

• Sutarties terminas;

• Turto trūkumai (jeigu jų yra), turintys įtakos turto naudojimui pagal

tiesioginę paskirtį;

• Turto perdavimo panaudos gavėjui data ir vieta (galimas kitas

variantas: šalys sutartyje fiksuoja, kad panaudos gavėjui turtas

perduotas sutarties pasirašymo metu);

• Turto grąžinimo panaudos davėjui data ir vieta;

• Reikalavimai turtui, kuriuos jis turi atitikti, kai turtas grąžinamas

panaudos davėjui;

• Perduodamo turto kiekis;

• Perduodamo turto kokybė;

• Nurodomos nepaprastųjų aplinkybių išlygos, t.y. aptariamos sąlygos,

kurias sutarties šalys pripažins nepaprastosiomis aplinkybėmis (force

majeure);

• Panaudos davėjo atsakomybė už turto trūkumus, kurių nenurodė

perduodamas turtą;

• Sankcijos dėl sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo;

• Sutarties sąlygų konfidencialumo principas (šalių pageidavimu);

• Sutarties įsigaliojimo data, galiojimo trukmė;

• Sutarties egzempliorių skaičius ir kam jie perduoti;

• Sutarties sąlygas šalys patvirtina savo (ar atstovų) parašais, o jei

kuri nors šalis yra įmonė, atstovo parašas tvirtinamas įmonės

antspaudu.

Panaudos gavėjas, siekdamas apsaugoti savo interesus, grąžindamas

panaudos davėjui turtą, turėtų pareikalauti, kad būtų

pasirašytas turto

grąžinimo aktas, fiksuojantis, jog panaudos davėjas atgavo perduotą turtą.

Beje, jeigu, sudarius sutartį ir pasikeitus aplinkybėms ar pastebėjus

sutartyje klaidų, atsiranda būtinybė ką nors joje pakeisti, tai atliekama

vienu iš nurodytų būdų:

1. Neteisinga informacija gali būti taisoma pačioje sutartyje. Šis būdas

tinka nedideliems ir nesvarbiems pakeitimams (pvz., taisant netiksliai

nurodytus vienos iš šalių rekvizitus, panaudos objekto techninės

charakteristikos vieną iš elementų ir pan.), kurie tiesiogiai nesusiję

su esminėmis sutarties sąlygomis: terminais, pagrindiniais panaudos

objekto identifikavimo rekvizitais, šalių įsipareigojimais ir pan.

Sutartyje išbraukiami taisytini duomenys ir įrašomi patikslinti.

Panaudos davėjo ir panaudos gavėjo atstovai turi patvirtinti taisymą

savo parašais. Nurodoma taisymo data.

2. Parengiamas atskiras dokumentas – sutarties pakeitimas (papildymas).

Jame nurodomi keičiamos sutarties rekvizitai, pažymima pakeitimo data,

perrašoma keičiama sutarties teksto dalis. Šalių atstovai savo

parašais bei įmonės antspaudais turi patvirtinti, kad pakeitimas

(papildymas) padarytas abiejų šalių gera valia. Šis būdas

rekomenduotinas tais atvejais, kai keičiami tik kai kurie sutarties

punktai (tarp jų ir esminės sąlygos). Kadangi pačioje sutartyje

nefiksuojamas jos pakeitimo faktas, pakeitimus būtina numeruoti.

Priešingu atveju labai pasunkėja sutarčių administravimas, o pamiršus

apie sutarties pakeitime numatytus įsipareigojimus, galima susilaukti

ir sankcijų.

3. sudaroma nauja panaudos sutartis, kurioje išdėstomos naujai aptartos

sąlygos ir nurodoma, jog, įsigaliojus naujai sutarčiai, ssenoji netenka

galios. Šis būdas rekomenduotinas keičiant didžiąją sutarties nuostatų

dalį arba siekiant atsisakyti gausybės atskirai sudarytų sutarties

pakeitimų.

NOTA BENE:

➢ Panaudos sutartimi turtas neatlygintinai perduodamas laikinai

naudotis.

➢ Jei panaudos sutartis ilgalaikė, o panaudos objektas – nekilnojamasis

turtas, sutartis turi būti registruojama Žemės ir kito nekilnojamojo

turto kadastro ir registro valstybės įmonėje.

➢ Jei turtas – panaudos objektas – pereina kito asmens nuosavybėn,

sutartis lieka galioti naujajam turto savininkui.

Literatūra

1. Dauskurdas V. Panaudos sutartis // Vadovo pasaulis, 2000, Nr. 2, p. 53-

56.

2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas // www.lrs.lt