Pirkimo pardavimo sutarties analize

Įvadas

Sutartis tai yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, pagal kurį atsiranda šalių tarpusavio teisės ir pareigos. Sutartis reiškia taip pat ir dviejų ar daugiau asmenų laisvą valios suderinimą, kurio tikslas yra sukurti tarpusavio teises bei pareigas.

Sutartis be abejonės yra ir vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų.

Sutarčių klausimai detaliai reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas. Čia reglamentuota, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat ssudaryti tokias sutartis, kurios konkrečiai nenumatytos Kodekse, tačiau neprieštarauja įstatymams.

Reikia atkreipti dėmesį, jog pirmiausia sutarties laisvės principas reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti iš viso. Sutarties turinį bei formą šalys taip pat nustato laisvai, išskyrus tokius atvejus, jei tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyvios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, moralė ar teisės principai.

Kadangi sutartis yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, todėl gi būtinasis sutarties elementas yra ir savanoriškumas, kuris nnesuderinamas su prievarta.

Sutarties šalimis gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Pastarieji sutartis sudaro per atstovus, veikiančius juridinio asmens steigimo dokumentų arba specialaus įgaliojimo pagrindu.

Šiame rašto darbe bus aptarta pirkimo – pardavimo sutartis tarp juridinių asmenų, pateiktas tokios sutarties ppavyzdys. Rašyta pasiremiant Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS Nr. 1888

2004 m. rugsėjo mėn. 6 d., Vilnius

UAB „X“, įmonės kodas 111111111, atstovaujama veikiančio pagal įstatus direktoriaus Jono Petraičio, (toliau – Pardavėjas), iš vienos pusės, ir UAB „Y“, įmonės kodas 222222222, atstovaujama veikiančio pagal įgaliojimą Nr. 5, išduotą 2004 m. rugsėjo mėn. 2 d. Petrui Petraičiui , (toliau – Pirkėjas), iš kitos pusės, sudarė šią sutartį. Toliau sutartyje abi šalys bendrai vadinamos Šalimis.

1. SUTARTIES OBJEKTAS IR DALYKAS

Šia sutartimi Pardavėjas įsipareigoja perduoti jam nuosavybės teise priklausančias prekes „M“ Pirkėjo nuosavybėn, o Pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. ŠALIŲ TESĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

2.1. Pardavėjas įsipareigoja perduoti prekes Pirkėjo nuosavybėn šios sutarties nustatytomis sąlygomis ir ttvarka;

2.2. Pardavėjas turi teisę reikalauti, kad Pirkėjas priimtų prekes ir sumokėtų šioje sutartyje nustatytą kainą;

2.3. Pirkėjas įsipareigoja priimti nupirktas prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka.

3. SUTARTIES KAINA

3.1 Parduodamų prekių kaina (sutarties kaina) yra 10000 Lt (Dešimt tūkstančių litų 00 centų).

3.2 Prekių kaina apima jų įpakavimą, ženklinimą, saugojimą Pardavėjo sandėlyje iki šioje sutartyje numatytos prekių išsiuntimo Pirkėjui datos. Prekių kaina taip pat apima jų transportavimo išlaidas iki prekių pristatymo Pirkėjui datos.

4. PREKIŲ TIEKIMO TERMINAI IR TVARKA

4.1. PPer 2 dienas nuo prekių išsiuntimo, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip 5 dienos iki prekių pristatymo paskirties vietoje, Pardavėjas praneša Pirkėjui apie prekių išsiuntimo datą, kiekį, skaičių ar svorį, transporto priemonės pavadinimą ir apibūdinimą, tikslų prekių pristatymo paskirties vietoje laiką.

4.2. Prekių pristatymo vieta yra sandėlis, esantis „N“ gatvėje Nr. 10, Vilniuje.

5. PREKIŲ PRĖMIMAS

5.1 Prekių priėmimas vykdomas jų pristatymo 4.2. punkte nurodytoje prekių paskirties vietoje ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų pristatymo. Prekės, kurioms nustatytas garantinis laikas, turi būti priimamos nesibaigus nustatytam garantiniam laikui.

5.2 Prekių priėmimas yra Pirkėjo atliekamas jų kiekio ir kokybės bei komplektiškumo patikrinimas.

5.3. Prekių priėmimo rezultatai įforminami prekių priėmimo aktu, kuris surašomas tą pačią dieną, kai baigiamas priėmimas. Prekių priėmimo akte turi būti aprašyti Pirkėjo nustatyti prekių defektai.

6. APMOKĖJIMO SĄLYGOS

6.1 Apmokėjimas už pristatytas prekes atliekamas per_5_ dienas nuo jų pristatymo dienos akredityvo būdu.

6.2. Laiku neapmokėjęs už prekes, Pirkėjas įsipareigoja mokėti Pardavėjui 0,2 % dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną

7. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS

Šalis, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžiusi juos netinkamai, atsako turtu, tik esant kaltei (tyčiai arba neatsargumui).

8.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8.1. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš šios sutarties, įvykdymo.

8.1. Sutartis ggali būti pakeista ar papildyta atskiru raštišku Šalių susitarimu.

8.3. Visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami Šalių susitarimu. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

8.4. Sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai.

JURIDINIAI ŠALIŲ PARAŠAI

Pardavėjas Pirkėjas

UAB „X“ UAB „ Y“

Direktorius Jonas Jonaitis (parašas) Petras Petraitis (parašas)

(spaudas) (spaudas)

Pirkimo – pardavimo sutartis

tarp juridinių asmenų

ir jos išanalizavimas

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybėn ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę ) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Kiekvienoje sutartyje pradžioje turi būti aiškiai įvardintos sutartį sudarančios šalys – kas yra pardavėjas, kas yra pirkėjas, nurodomi šalių rekvizitai. Kalbant apie prikimo pardavimo sutartį tarp juridinių asmenų, tai joje turi būti nurodyta, kas atstovauja sutartį sudarantį tą konkretų juridinį asmenį ir kokiu pagrindu. Čia reikia pasakyti, jog atstovauti juridinį asmenį pareiga ir teisė gali būti nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. Taip pat galimas atstovavimas pagal suteiktą įgaliojimą. Tokiu atveju turi būti nurodyta tokio įgaliojimo numeris, išdavimo data. Įgaliojimas turi būti galiojantis, kad asmuo, kuriam jis duotas, galėtų atstovauti juridinį asmenį. Vėliau sutarties tekste šalių rrekvizitai nebekartojami. Vartojamos sąvokos „Pirkėjas“, „Pardavėjas“, „Šalys“.

Kaip apibrėžta CK 2.33 straipsnyje, juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas. Tuo tarpu Kodekso 2.81 straipsnyje reglamentuota, jog juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius.

Pratęsiant mintį apie pirkimo – pardavimo sutartį, tai reikia pabrėžti, jog joje būtinai turi būti nurodytas tos sutarties dalykas (t. y. tai, dėl ko tokia sutartis sudaroma). Čia turėtų būti aiškiai įvardinta koks tai dalykas (pvz.: prekių pavadinimas, kiekis, kokybė). Kaip numatyta CK 6.306 straipsnio 4 dalyje, pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį.

Sutartyje reikėtų taip pat aptarti ir daikto (prekės) kokybės klausimus. CK 6.333 straipsnio 3 d. nustatyta, jog kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės

ar nenugalimos jėgos.

Kaip numatyta CK 6.329 straipsnio 1 dalyje, sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką.

Be kita ko sutartyje reikalinga numatyti abiejų šalių įsipareigojimus. Tikslinga nurodyti pardavėjo ir pirkėjo teises.

CK6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Tad sutartyje turi būti nustatyta daikto (prekės) kaina. Tikslinga sutartyje nurodyti taip pat ir tai, ką apima nustatyta kaina (pvz.: ar aapima įpakavimą, ženklinimą, saugojimą pardavėjo sandėlyje, transportavimo išlaidas ir panašiai.). Be kita ko turi būti sutartyje nurodyti ir sumokėjimo terminai bei būdas, taip pat prekių pristatymo vieta.

CK 6.313 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Jei sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra sutartyje susitarusios kitaip, tuomet taikoma Civilinio kodekso nuostata, kur 6.313 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo mmetu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Kodekso norma galioja ir tokiu atveju, jei šalys sutartyje nėra aptarusios mmomento kai kaina turi būti nustatyta pagal daiktų svorį. Tokiu atveju CK 6.313 straipsnio 3 dalyje nustatyta – ji nustatoma pagal neto svorį.

Taip pat kalbant apie kainą reikia pasakyti ir tai – CK 6.313 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista atitinkančia protingumo kriterijus kaina.

Sutartyje tikslinga yra nurodyti sumokėjimo sąlygas, vietą, laiką ir pan. Kitu atveju bus taikomos Civiliniame kodekse reglamentuotos nuostatos. CK 6.314 straipsnio nuostatos: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje; jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį aar Civilinį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus; pirkėjas neturi pareigos sumokėti kainą, kol jis neturėjo galimybės patikrinti daiktus, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato ką kita; jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą.

Šalys gali susitarti, kuriai teks apmokėti sutarties sudarymo išlaidas. Jei tokios nuostatos sutartyje nėra, tuomet taikoma Civilinio kodekso nuostata, kur 6.310 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo išlaidos tenka pirkėjui.

Tai pat šalys gali sutarti, kam ttenka daiktų pristatymo, jų svėrimo ir perskaičiavimo (kiekio patikrinimo) išlaidos. Jei sutartyje tokios nuostatos nėra – taikoma CK 6.310 straipsnio 2 dalyje reglamentuota taisyklė – tokios išlaidos tenka pardavėjui.

Sutartyje tikslinga būtų aptarti, kam tenka daiktų priėmimo, daiktų perdavimo – priėmimo dokumento sudarymo išlaidos. Jei sutartyje tai neaptarta, tuomet taikoma CK 6.310 straipsnio 3 dalyje numatyta taisyklė – tokios išlaidos tenka pirkėjui.

Sutartyje reikalinga nurodyti ir daiktų (prekių) priėmimo tvarką – kokioje vietoje ir kada jis vykdomas.

Reikalinga taip pat būtų sutartyje aptarti daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizikos atitekimo galimybę. Jei sutartyje apie tai nuostatos nėra, tuomet taikoma CK 6.320 straipsnyje nustatyta tvarka – daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą, o daiktų, parduotų juos gabenant, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Galima sutartyje aptarti ir tai, kaip bus apmokamos daiktų saugojimo būtinosios išlaidos. Jei sutartyje to nustatyta nėra, tuomet taikomo CK 6.326 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka – tokias išlaidas privalo pirkėjas atlyginti pardavėjui.

Atkreiptina dėmesys, jog sutartyje neturėtų būti sąlygų, panaikinančių ar apribojančių pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus. Kaip nustatyta CCK 6.344 straipsnio 4 dalyje – jos negalios. Nors gi čia numatytos ir išimtys – išskyrus atvejus, kai pardavėjas pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

Kaip nustatyta CK 6.377 straipsnio 1 dalyje, sutartyje galima nustatyti privalomą daiktų kokybės patikrinimą ir jo tvarką bei terminus.

CK 6.210 straipsnyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei sutartyje nėra numatyta kitaip. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jei sutartyje nenumatyta kitoks palūkanų dydis. Čia atkreiptinas dėmesys, jog sutartyje galima nustatyti palūkanų dydį. Tokiu atveju jis, o ne Kodekse numatytas, bus taikomas. Šiuo atveju pirmenybė teikiama sutartinėms nuostatoms.

CK 6.316 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gali būti pirkimo – pardavimo sutartyje tokia sąlyga, kuri nustato pirkėjo arba pardavėjo pareigą apdrausti daiktus. Kaip nustatyta to paties straipsnio 2 dalyje, jei apdrausti daiktus privalanti šalis šios pareigos (jei ji nustatyta sutartyje) nevykdo, kita šalis turi teisę apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti jų draudimo išlaidas arba atsisakyti vykdyti sutartį. <

Reikėtų sutartyje aptarti ir šalių atsakomybės klausimus. Kalbant apie juridinius asmenis kaip sutarties šalis reikia pasakyti, jog bendra taisyklė jų atsakomybės kalsimu reglamentuota CK 2.50 straipsnio 1 dalyje – juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

Be kita ko sutartyje yra svarbus jos galiojimo laiko nustatymas. Kadangi galiojanti sutartis suteikia abiems šalims teises ir pareigas. Sutartis gali galioti nuo jos sudarymo momento, ji taip pat gali galioti nuo kažkokios kitos nustatytos datos ir panašiai. Apie sutarties galiojimo pasibaigimą taip pat gali būti nustatyta, kad ji galioja iki kažkokio fakto atsitikimo, ar tiesiog iki kažkokios konkrečios datos.

Reikalinga aptartis sutartyje ir jos pakeitimo ar papildymo tvarką.

Taip pat reikalinga nuostata ir apie ginčų, kylančių iš sutartinių santykių, sprendimo būdus (pvz.: ginčai gali būti sprendžiami derybomis ir pan.)

Sutartis turi būti sudaryta dviemis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais. Po sutarties tekstu turi pasirašyti sutartį sudarančių juridinių asmenų atstovai. Taip pat dedami spaudai.

Kiekviena sutartis gali turėti priedų. Tai tokie dokumentai, kuriuose gali būti pateikti pavyzdžiui kainos nustatymo skaičiavimai, kiekio nustatymo tvarka ir pan. Tokiu atveju šie priedai yra neatskiriama sutarties dalis. Apie tai nuostata turi būti įrašyta ir sutarties tekste (baigiamosiose nuostatose).

Išvados

CK 2.33 straipsnyje apibrėžta, jog juridinis asmuo yra

savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Juridiniai asmenys tarpusavyje gali sudarinėti įvairias sutartis. O sutarčių pagrindu atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai, taip pat šalių teisės ir pareigos.

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per atstovus, kuriais gali būti fiziniai asmenys juridinio asmens steigimo dokumentų pagrindu arba gavę atitinkamą juridinio asmens kompetentingų organų įgaliojimą.

Tad sutartys tarp juridinių asmenų sudaromos per atstovus.

CK 1.83 straipsnyje nnumatytos įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryto sandorio teisinės pasekmės. Pagal įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto juridinio asmens vardu sudarytą sandorį teisės ir pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui, jeigu nėra kito pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Tuo tarpu pagal sandorius, sudarytus juridinio asmens vardu iki juridinio asmens įregistravimo, šiuos sandorius sudarę asmenys atsako solidariai, jeigu įregistruotas juridinis asmuo neprisiima prievolių pagal tuos sandorius.

Kalbant apie pačią sutartį reikia pasakyti, jog ją sudarant tturėtų būti atkreipiamas dėmesys į tas Civilinio kodekso normas, kuriose numatytas sutarties sąlygų pirmumas prieš Kodekso normas (tai reiškia, kad kodekso norma galioja tokiu atveju, jei sutartyje nėra numatyta kitaip).

Kaip nustatyta CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis ssandoris yra niekinis ir negalioja.

Kaip nustatyta CK 2.111 straipsnyje, likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.

Naudotos literatūros sąrašas :

1.A. Masandukaitė Teisė

2.Vytautas Sūdžius. Sutartys: principai ir praktika, 3 leidinys V., 2001

3.Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas