Pirkimo-pardavimo sutartis
TURINYS
ĮVADAS 3
I. SUTARTIES OBJEKTAS 4
II.PREKIŲ PARDAVIMO SĄLYGOS IR ŠALIŲ PAREIGOS 4
III. MOKĖJIMAI IR ATSISKAITYMAI 4
IV. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ 5
V. GINČŲ SPRENDIMO TVARKA IR KITOS SĄLYGOS 5
VI. REKLAMINĖ-EKSPOZICINĖ MEDŽIAGA 6
VII. SUTARTIES VYKDYMAS 6
IŠVADOS 7
LITERATŪRA 8ĮVADAS
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti,
pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli
asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus
(ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja
reikalavimo teisę.
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra
nustatyti tarpusavio teises bei ppareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso
nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
Sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės; atlygtinės ir
neatlygtinės; konsensualinės ir realinės; vienkartinio įvykdymo sutartys ir
tęstinio vykdymo sutartys; vartojimo sutartys ir kitos. Pagal sudarymo būdą
sutartys skirstomos į abipusėmis derybomis sudaromas sutartis ir
prisijungiant sudaromas sutartis.
Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant
pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais
veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis
galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl
antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas
teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas,
papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna
akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.
Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo
vieta, jeigu įįstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita.
Pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos
rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių
pasirašomą dokumentą, tiek apsikeičiant raštais, telegramomis,
telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų
galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto
apsauga ir galima indentifikuoti jį siuntusios šalies parašą.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti pirkimo-pardavimo sutartį.
Siekiant iškelto tikslo reikia atlikti tokius uždavinius:
1) išnagrinėti sutarties objektą;
2) išanalizuoti prekių pardavimo bei mokėjimo sąlygas;
3) išsiaiškinti šalių atsakomybę bei ginčų sprendimo tvarką. I. SUTARTIES OBJEKTAS
Kaip jau minėjau, šiame darbe yra analizuojama pirkimo-pardavimo
sutratis, šia sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti
daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise. Sutarties objektas
yra dovanų pakavimo reikmenys.
CK 6.305 str. numato, kad pirkėjas pirkdamas daiktą įsipareigoja
priimdamas iš pardavėjo ddaiktą sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Šis
punktas yra įtrauktas nagrinėjamoje pirkimo-pardavimo sutartyje. II.PREKIŲ PARDAVIMO SĄLYGOS IR ŠALIŲ PAREIGOS
Kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra
susitarusios. Tad laikoma, kad šalys turėjo omeny kainą, kurią sutarties
sudarymo metu toje verslo srityje yra įprasta imti už tokį pat įvykdymą
atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, atitinkančią
protingumo kriterijaus kainą.
Sutartyje nurodyta, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo remiamiasi
apmokant už prekes yra sąskaita-faktūra. Šioje sutartyje nėra nustatytas
terminas pagal, kurį pardavėjas turi pristatyti pirkėjui prekes (yra
paminėta, kad pagal iš anksto suderintą asortimentą ir kiekį). Tad
remiantis CK 6.319 str. daiktai turėtų būti perduotu per protingą terminą
po sutarties sudarymo.
Sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja sutarties
galiojimo metu nemokamai suteikti pirkėjui papildomą įrangą (lentynas,
stovus ir kt.). Taip pat, kad pirkėjas įsipareigoja šią įrangą naudoti tik
pardavėjo teikiamoms prekėms pardavinėti. Tačiau nėra numatyti, kas apmokės
nuostolius, susidariusius dėl netyčinės žalos atsiradimo (pvz. sulūžus
lentynoms, stovams ir kt. atvejais). Todėl pagal CK 6.320 str. daiktų
atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento,
nuo kurio pagal sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo
pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo
momentą. III. MOKĖJIMAI IR ATSISKAITYMAI
Vienas iš svarbiausių sutarties sąlygų yra mokėjimai ir
atsiskaitymai. CK 6.344 str. reikalauja, kad pirkėjas privalo sumokėti
daiktų kainą per sutartyje nustatytus terminus. Nagrinėjamoje sutartyje yra
numatyta, kad pirkėjas atsiskaito su pardavėju ne vėliau kaip per 30
kalendorinių dienų nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Taip pat yra
nurodytos sąlygos kada laikoma, kad pardavėjas gavo apmokėjimą. T.y.
mokėjimų datomis laikomos pardavėjo kasos pajamų orderio išrašymo arba
pagal mokėjimų paedimus pervestų į pardavėjo sąskaitą sumų įskaitymo į šią
sąskaitą datos.
Sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjas pirkėjui taiko prekybinę
nuolaidą, tačiau nėra nustatytos sąlygos, kurioms atsiradus nuolaida bus
taikoma. IV. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ
Sutarstis teigia, kad kiekviena iš šalių pilnai atsako už savo
įsiapreigojimų įvykdymą ir privalo apmokėti kkitai šaliai visus tiesioginius
nuostolius, atsiradusius dėl jos kaltės.
CK 6.344 str. sako, kad už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas
rpivalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo šalių sutarto
termino. Nagrinėjamos sutarties terminas, kuriam pasibaigus yra nesumokėta
už prekes ir po to skaičiuojami delspinigiai, – 30 kalendorinių dienų.
Tuomet pirkėjas moka 0,02 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už
kiekvieną uždelstą dieną. V. GINČŲ SPRENDIMO TVARKA IR KITOS SĄLYGOS
Kaip ir reikalauja CK, sutartyje yra nurodyta, kad visi ginčia,
susiję su šia sutartimi, sprendžiami derybų keliu tarp šalių, neišsprendus
ginčų derybų keliu galutinai jie sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų
numatyta tvarka.
Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir patvirtinimo
antspaudais momento. Taip pat yra numatytas jos galiojimo terminas.
Šiame rašytiniame sandoryje yra nurodyta, kad sutartis laikoma
kasmet pratęsta vienerių metų laikotarpiui, jeigu šalys prieš vieną mėnesį
iki sutarties galiojimo pabaigos nepareikš noro ją nutraukti.
Nagrinėjamoje sutartyje yra nurodyta, kad ją galima nutraukti ir
vienašališkai. Šiuo atveju šalys prieš 30 dienų privalo raštu pranešti
viena kitai apie ketinimą nutruakti sutartį.
Kaip ir reikalauja CK, taip ir šiame sandoryje yra numatyta, kad
nė viena iš šalių neturi teisės perduoti trečiajam asmeniui savo
įsipareigojimų vykdymo be kitos šalies raštiško sutikimo.
Sutartyje yra nurodyta, kad grąžintos gali būti tik kokybiškos
prekės. Pardavėjas nepriima pretenzijų dėl grąžinamų prekių jeigu yra
pažeista jų prekinė išvaizda. Tačiau nėra parašyta apie reikalavimus apie
prekių kokybei, kuomet paradvėjas prekes pristato pirkėjui. Nes pagal CK
6.327 str. parduodamų prekių kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi
atitikti sutarties sąlygas. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą,
kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas
atitikimas paaiškėja vėliau. Tame pat 6.327 str. taip pat teigiama, kad
pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą
laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai
nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neattinka.
Sutartyje nėra nurodyta kada pirkėjas turi teisę patikrinti daiktų
kokybę. Tad pagal 6.328 str. pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties
sudarymo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos
patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka
pritingumo kriterijus. Daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Pirkėjas
turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei
patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų
(CK 6.328 str. skirsnis). VI. REKLAMINĖ-EKSPOZICINĖ MEDŽIAGA
Papildomų susitarimu pirkėjas suteikia pardavėjui vietą
reklaminiam – ekspoziciniam stendui, kuris naudojamas tik paradvėjo prekių
pasiūlytam asortimentui eksponuoti. Pirkėjas materialiai atsako už
reklaminio – ekspozicinio stendo išsaugojimą ir įsipareigoja padengti
pardavėjo nuostolius, atsiradusius dėl jo turto netekimo. VII. SUTARTIES VYKDYMAS
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Jos neturi
pažeidinėti ir nevykdyti įvairių nurodymų esančių sutartyje. Visų pirma,
aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties
šalių ketinimai, o ne vien
remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
Sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai
raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. Be to, iki sutarties
pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties
standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines
sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje. Šalys vykdo
sutartį sąžiningai dar tada, kai viena šalis pasiūlo kitai šaliai, jei ši
pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Taigi vykdydamos sutartį, šalys
privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.
Pagaliau jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam
tikrus veiksmus, tturi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši
šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat
aplinkybėmis protingas asmuo.
Šalys sutartį privalo įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu ko kita
nenumato įstatymai ar sutartis nelemia jos prigimtis ar aplinkybės. IŠVADOS
1. Pirkimo – pradavimo sutarties praktinė reikšmė pasireiškia tuo,
kad pagal ją perkamo – parduodamo daikto teisė iš pardavėjo pereina
pirkėjui.
2. Pirkėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto
perdavimo momento.
3. Pagrindinės pirkėjo pareigos yra priimti nupirktą daiktą ir
sumokėti už jį sutartą pinigų sumą.
4. Už pavėlavimą sumokėti kainą, pirkėjas privalo sumokėti
palūkanas.
5. Pirkimo – pardavimo sutarties turinį sudaro tos sąlygos, dėl
kurių pirkėjas ir pardavėjas susitaria.
6. Parduodamas daiktas turi atitikti tos rūšies daiktų standartą.
7. Pirkimo – pardavimo sutartes forma atitinka bendrus sandorio
formos rreikalavimus. LITERATŪRA
Specialioji:
1.MIKELĖNAS V., Sutarčių teisė: bendrieji sutarčių teisės
klausimai. Vilnius, 1996.
2. Pavyzdinės sutartys. Vilnius, 2001.
Norminė
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1999.
2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. Vilnius, 2001.