Privatieji juridiniai asmenys

Turinys

ĮVADAS 3

1. PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ SAMPRATA 4

2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys 5

3. neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

3.1. Individualios įmonės samprata 5

3.1.1. Individualios įmonės steigimas 6

3.2. Ūkinės bendrijos samprata 7

3.2.1. Ūkinės bendrijos steigimas 8

3.2.2. Ūkinės bendrijos turtinės ir neturtinės teisės 8

3.2.3. Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė

tretiesiems asmenims

pagal prievoles 9

4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

4.1. Akcinės bendrovės samprata 10

4.1.1. Akcinės bendrovės steigimas 11

4.1.2. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės 12

4.1.3. AAkcinės bendrovės valdymo organai 12

4.2. Kooperatinės bendrovės 13

4.3. Žemės ūkio bendrovės 14

5. JURIDINIO ASMENS PASIBAIGIMAS 15

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 18

Įžanga

Civilinių teisinių santykių dalyviai, t.y. civilinių teisių turėtojai,

vadinami civilinės teisės subjektais. Civilinio teisinio santykio subjektai

yra tie asmenys, tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis.

Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du

subjektai (santykio dalyviai) vienas turintis teisinę , o kitas teisinę

pareigą. .Pirmasis turi subjektinę teisę veikti,(elgtis) pagal civilinės

teisės normą ir reikalautinam tikro veiksmo (elgesio) iš kito- įpareigotojo

santykio subjekto, o šis privalo įvykdyti ttam tikrą teisinę pareigą pirmojo

naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito

subjekto pareiga. Kartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vieną

arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų.

Civilinės teisės subjektai civiliniuose santykiuose atlieka įvairias

funkcijas. Civilinės teisės subjektai ppaprastai turi būti teisnūs ir

veiksnūs .Teisnumas- tai galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.

Veiksnumas- tai galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir

pareigas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviais

subjektais. Taip pat jie gali turėti pareigas ir tada vadinami pasyviais

subjektais. Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turi

teises ir pareigas, todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai.

Civilinio teisinio santykio subjektai yra:

1. fiziniai asmenys

2. juridiniai asmenys

3. valstybė ir savivaldybė

Civilinės teisės subjektai paprastai turi būti teisnūs ir veiksnūs.

Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių

junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie

turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines

neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme,

arbitraže arba trečiųjų teisme.

Šiame ddarbe aprašysiu privačiuosius juridinius asmenis ,jų sampratą,

rūšis, išskiriant esminius jų veiklos principus. Paanalizuosiu privačiųjų

juridinių asmenų steigimą, valdymą bei pabaigos ypatumus.

1.Privačiųjų juridinių asmenų samprata

Juridinis asmuo civilinėje teisėje apibudinamas bendriausiais bruožais

kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose

santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. Privatieji juridiniai

asmenys yra tokie, kurių tikslas- tenkinti privačius steigėjų interesus.

Taigi sąvoka „ privatūs interesai“ reiškia bet kokią materialinę naudą (

pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.),

kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys- juridinio asmens steigėjai

arba dalyviai.

Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymi

tam tikromis ypatybėmis:

1) jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali

turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas,

išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio

asmens savybės kaip lytis, amžius ar giminystė (CK 2.74 str.),

todėl steigimo dokumentuose privačiųjų juridinių asmenų

veiklos tikslai gali būti apibudinti labai plačiai (pvz. Pelno

siekimas, prekyba, gamyba ir kt.);

2) sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens organai,

pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam

asmeniui (CK 1.82 str.1d. ir CK 2.83 str. 1 d.),t.y.

netaikomas ultra vires principas.

Privačiųjų juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip,

kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama teisės aktuose

diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar

privilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridinio asmens

teisnumą galima apriboti tik teismo sprendimu. Tačiau skirtingo teisnumo

nustatymas tam tikros rūšies juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įstatymų

nustatyti draudimai tam tikros rūšies juridiniams asmenims užsiimti tam

tikra komercine veikla, nelaikoma diskriminaciniu teisnumo apribojimu.

Privatieji juridiniai asmenys kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą.

Juridinio asmens veiksnumą (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius,

vykdyti sutartis ir kt.) įgyvendina jo organai (direktorius, valdyba,

administracija, ir pan.), kurių kompetencija apibrėžiama įstatymuose ir

steigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai

(direktorius, viršininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegialūs (narių

susirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir ppan.). Šio asmens valią

formuoja ir išreiškia jo organai.

2. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys

Juridiniai asmenys skirstomi į įmones, organizacijas ir įstaigas.

Privatieji juridiniai asmenys dar skirstomi į

1) pelno siekiančius juridinius asmenis- įmones;

2) pelno nesiekiančius privačiuosius juridinius asmenis, pavyzdžiui,

daugiabučių namų savininkų bendrijos.

Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjų

juridinių asmenų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminį

privačiųjų asmenų požymį- tenkina privačius jos narių interesus.

Privatieji juridiniai asmenys:

• advokatų profesinės bendrijos;

• akcinės bendrovės;

• Europos ekonominių interesų grupės;

• individualios (personalinės) įmonės;

• komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

• kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);

• kredito unijos ir kitos kredito įstaigos;

• tikrosios ūkinės bendrijos;

• uždarosios akcinės bendrovės;

• žemės ūkio bendrovės.

3. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

1. Individualios įmonės samprata

Individuali įmonė yra privatus neribotos atsakomybės juridinis asmuo,

nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui ar keliems fiziniams

asmenims bendrosios nuosavybės teise. Tačiau įmonės negalima tapatinti su

įmonės savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo šeimos poreikiams

tenkinti. Atsakomybės požiūriu turtas nėra atskiras nuo savininko turto.

Savininkas už įmonės skolas atsako visu savo turtu. Individualių įmonių

steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių

įstatymas, CK ir individualių įmonių steigimo dokumentai. Lietuvos

aukščiausias teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmoonę

įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio aasmens-

komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.

Individuali įmonė turi turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos

teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba „IĮ“.

Individualios įmonės kaip verslo organizavimo pranašumai yra šie:

1) įstatymai nereikalauja jokio pradinio kapitalo;

2) individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,

jei vidutinis darbuotojų skaičius esančių sąrašuose neviršija 10

žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst. Litų, įmonės pelnas

apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifu.

3) Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats

vienas ar padedamas šeimos narių

Individualios įmonės savininkas gali panaudoti savo ir savo šeimos

narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Iš jos veiklos gaunamos

pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu

abu sutuoktiniai pradėjo sudarę santuoką, tačiau jei individualios įmonės

nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktiniui iki santuokos sudarymo,

bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos

pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.

3.1.1. Individualios įmonės steigimas

Steigiant individualią įmonę, rejestro tvarkytojui pateikiami šie

dokumentai:

1) prašymas įregistruoti individualią (personalinę) įmonę;

2) negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą

individualios įmonės komercinei ir ūkinei veiklai, nurodant adresą ir

kuriam laikui jos suteikiamos;

3) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose – pažyma,

patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose

nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:

a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys)

surašo laisvos formos

pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su

administracijos vadovo parašu ir antspaudu;

b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas

asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos formos

pažymą, patvirtintą notaro;

c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų

suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti

dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.

4) individualios (personalinės) įmonės vardo liudijimo pažymėjimas;

5) žymimo mokesčio mokėjimo kvitas.

2. Ūkinės bendrijos samprata

Ūkinė bendrija yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis

asmuo, įįsreigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų jungtinės veiklos

sutartimi vykdyti komercinę veiklą. Ūkinė bendrija gali būti dviejų

teisinių formų:

1) tikroji ūkinė bendrija

2) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė,

turinti savo pavadinimą ir įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos

sutartį sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę

nuosavybę komercinei ūkinei veiklai plėtoti. Ūkinių bendrija veikla

reglamentuojama Ūkinių bendrijų įstatymu. Ūkinę bendriją gali įsteigti tiek

fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigėjai sutartyje suformuluoja ūkinės

bendrijos veiklos tikslus, nustato įnašų dydį, ppelno ir pajamų paskirstymo

tvarką bei aptaria kitus įmonės veiklos klausimus. Kiekvienas narys turi

balsą ir sprendžia visos bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimami

balsų dauguma. Kilę ginčai sprendžiami teismo tvarka. Pagal prievoles savo

turtu atsako pati bendrija, kaip įmonė ir jos nariai. Bendrijos nariai ssavo

turtu atsako solidariai. Narys, grąžines visą bendrijos skolą, įgyja

reikalavimo teisę kitiems bendrijos nariams. Tarpusavy bendrijos nariai

atsiskaito pagal dalinės atsakomybės taisykles: kiekvieno nario atsakomybė

proporcinga jo įnašų į bendriją dydžiui. Bendrijos pajamos nariams

skirstomos pagal jų įnašų dydį.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija- tai bendrai veiklai plėtoti

pagal sutartį susijungę keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievoles

atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai,- tik savo

indėliu. Komanditorius, t.y. indėlininkas, yra asmuo, kuris su savo

kapitalu dalyvauja bendrijos ūkinėje komercinėje veikloje ir gauna dalį

bendrijos pajamų, atitinkančių indėlio dalies dydį bendrovės turte.

Komanditorius nedalyvauja bendrijos valdyme.

Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt

narių (KŪB ne mažiau kaip trys). Norint priimti naują narį būtinas visų

bendrijos narių pritarimas. Nariai gali būt tiek fiziniai, tiek juridiniai

asmenys.

Narių įneštas tturtas bei bendra veikla užsiima gauta produkcija,

pajamos ir vaisiai yra bendrijos. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybinių

popierių. Jos gali skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas, taip pat skolintis

piniginių lėšų.

Ūkinės bendrijos kaip verslo organizavimo pranašumai:

1) ūkinei bendrijai nebūtinai įdarbinti darbuotojus pagal darbo

sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali

dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai;

2) ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę

apskaitą. Kaip ir individualiai įmonei taikoma pajamų mokesčio

lengvata;

3) įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo

kapitalo.

Tačiau, ūkinė bendrija yra nneribotos civilinės atsakomybės juridinis

asmuo, nario mirtis, likvidavimas, jungtinės veiklos sutarties atsisakymas

ir kiti gali būti pagrindas bendriją likviduot. Įstatymais labai apribotos

nario išstojimo iš bendrijos galimybės.

1. Ūkinės bendrijos steigimas

Norint įsteigti ūkinę bendriją, rejestro tvarkytojui reikia pateikti

šiuos dokumentus:

1) pareiškimą registruoti ūkinę bendriją. Pareiškime nurodomi

steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios

vietos;

2) jungtinės veiklos sutartį;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą arba jo išrašą;

4) negyvenamųjų patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą

ūkinės bendrijos komercinei ir ūkinei veiklai;

5) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose- pažymą,

patvirtinančią, kad butas (namas) priklauso registravimo

dokumentuose nurodytm savininkui ir kad jis suteikia patalpas

įmonės veiklai:

a) patalpų savininkai (juridiniai asmenys) surašo laisvos formos

pažymą apie patalpų suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai su

administracijos vadovo parašu ir antspaudu;

b) patalpų savininkai (fiziniai asmenys), suteikiantys patalpas

asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašo laisvos

formos pažymą, patvirtintą notaro;

c) patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų

suteikimą komercinei ir ūkinei veiklai nereikia, tačiau būtina

pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias

patalpas.

6) ūkinės bendrijos vardo liudijimo pažymėjimą;

7) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą.

2. Ūkinės bendrijos narių turtinės ir neturtinės teisės

Bendrijos narių įnašai priklauso bendrijai.

Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jjo

kreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalauti

atidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosios

dalinės nuosavybės taisykles pagal (CK 6.977).

Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai

kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato

jungtinės veiklos sutartis. Už bendrą turto apskaitą yra atsakingas vienas

iš narių, paskirtas visų narių bendru susitarimu (CK 6.971 str.).

Kiekvienas narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios

jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Komanditoriai neturi teisės

atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo,

sudaro bendrijos vardu sandorį, jis atsako solidariai su tikraisiais

nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo

turtu. Net ir esant partnerio teisių veikti visų partnerių vardu

apribojimams, bendrijos vardu jos sudarytas sandoris sukuria jai teises ir

pareigas, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad sandorio sudarymo metu

trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. Priimant

nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jo

dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį.

Kiekvienas narys turi teisę į teisingą ir išsamią informaciją, t.y.

turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant

to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Esant pagrįstam

reikalavimui, kiekvienas narys turi pareigą tokią informaciją pateikti.

3.2.3.Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ir atsakomybė

tretiesiems

asmenims pagal prievoles

Bendrijos nariai turi ir pareigų bendrijai bei kitiems bendrijos

nariams. Bendrijos narių ppareigos:

1) būti lojaliems;

2) laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų ir bendrijos narių

nutarimų;

3) elgtis atidžiai ir protingai;

4) pateikti informaciją.

Narys turi vengti situacijos , kai jo asmeniniai interesai

prieštarauja ar gali prieštarauti bendrijos interesams, be to privalo apie

tai pranešti kitiems nariams. Būti lojaliems pareigos nesilaikymas

dažniausiai pasireiškia tokiomis formomis:

1) sandorių sudarymu su bendrija, kurios nariu yra kita sandorio

šalis; 2) konkuravimu su bendrija; 3) konfidencialumo pažeidimu ,t.y.

nariai turi pareigą neatskleisti tretiesiems asmenims bendrijos

informacijos, tokios kaip komercinės paslaptys, klientų, tiekėjų

sąrašai ir kt.4) Netinkamu bendrijos turto naudojimu.

Jeigu narys sudaro sandorį, viršydamas savo įgaliojimus, ir kiti

nariai patiria nuostoli, jie turi teisę reikalauti, kad narys, sudaręs

sandorį, šiuos nuostolius atlygintų.

Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo,

ji pagal prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam

priklausančiu turtu (CK 2.50 str.), tačiau jei prievolėms įvykdyti

neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines

prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius

turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių

arba visi bendrai. Beje, į bendriją įstijęs naujas tikrasis narys yra

asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam

tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalim, kurią

pagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai.

4. Ribotos civilinės atsakomybės

juridiniai asmenys

Pagal teisinę formą išskiriamos tokios ribotos civilinės atsakomybės

įmonės: akcinės bendrovės, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės.

1. Akcinės bendrovės samprata

Akcine vadinama tokia bendrovė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į

dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos atsakomybės įmonė. Ji už

savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles

atsako tik ta suma, kurią įmokėjo arba privalo įmokėti už akcijas. Akcinė

bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Akcinė bendrovė, kaip įmonės forma, leidžia sukaupti kapitalą, kuris

reikalingas tam tikriems gamybiniams, prekybiniams ar kitokiems

komerciniams ttikslams pasiekti, gauti pelną. Bendrovės kapitalą sudaro

lėšos, gaunamos pardavus akcijas. Kadangi akcininkas rizikuoja tik ta suma,

kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti už nupirktas akcijas, akcinė

bendrovė, sukaupusi reikalingą kapitalą, gali atlikti rizikingas komercines

operacijas. Kadangi bendrovės veiklos klausimus akcininkai sprendžia

bendrai, akcinės bendrovės likimas nepriklauso nuo vieno asmens (išimtį

sudaro vieno asmens akcines bendrovės) sugebėjimų, jo asmeninių savybių.

Akcinės bendrovės leidžia sukaupti reikiamą kapitalą, reikalingą dideliems

ir sudėtingiems gamybos bei kitokiems verslo uždaviniams spręsti.

Akcininkams pelnas paskirstomas dividendų forma. Tai teigiami akcinės

bendrovės bruožai. Akcinė bendrovė turi ir neigiamų savybių. Viena tokių

savybių – didelis, nepaslankus, sunkiai akcininkų kontroliuojamas bendrovės

valdymo aparatas. Akcinės bendrovės veiklos kontrolę apsunkina tai, kad ne

visi akcininkai turi reikiamą pasiruošimą, kad galėtų kontroliuoti

bendrovės administraciją. Be to, bendrovės reikalų tvarkymas reikalauja

išlaidų ir laiko. Tuo kartais pasinaudoja nesąžiningi bendrovės

administracijos darbuotojai.

Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymas. Pagal šį įstatymą yra skiriamos dviejų rūšių akcinės

bendrovės: akcinė bendrovei uždara akcinė bendrovė. Akcinės bendrovės

kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 000 Lt, ir šios bendrovės akcijos

platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Uždarosios akcinės bendrovės

kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 Lt ir negali būti daugiau kaip

50 akcininkų. Šios bendrovės akcijos neplatinamos viešai. Be to, Akcinių

bendrovių įstatymas numato specialios paskirties akcines bendroves, kurių

veiklai nustatytas specialus režimas. Šiose bendrovėse vienai iš

valstybinės valdžios ar valdymo institucijų privalo priklausyti ne mažiau

kaip 70 % balsų užtikrinančių akcijų. Veiklos sričių sąrašą, kuriose gali

būti steigiamos specialiosios paskirties akcinės bendrovės, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Pagal šį sąrašą specialios

paskirties įmonės yra tokios įmonės kaip Lietuvos valstybinė energetikos

sistema, Valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, Valstybinė įmonė

„Vilniaus degtinė“, Valstybinė Kėdainių chemijos gamykla ir kt.

4.1.1. Akcinės bendrovės steigimas

Akcines bendroves gali steigti tiek Lietuvos, tiek užsienio fiziniai

ar juridiniai asmenys. Jeigu bent vienas steigėjas yra kitos valstybės

asmuo, bendrovei taikomos teisinės normos, reglamentuojančios užsienio

investicijas Lietuvoje. Kiekvienas steigėjas turi būti steigiamos akcinės

bendrovės akcininkas.

Steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Jeigu bent vienas

steigėjų yra fizinis asmuo, sutartį turi patvirtinti notaras. Sutartyje

nurodomi steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai,

adresai), steigiamos bendrovės pavadinimas, jos steigimo būdas, steigėjų

teisės ir pareigos, jų atsakomybė, akcijų nnominali vertė, jų emisijos kaina

ir platinimo tvarka. Pagal savo teisinę prigimtį akcinės bendrovės steigimo

sutartis yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis.

Bendrovės steigėjai, sudarę steigimo sutartį, įgyja teisę banke

atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą. Steigėjai parengia būsimos akcinės

bendrovės įstatus ir juos įregistruoja. Įregistravus įstatus, įgyjama teisė

platinti akcijas. Iki akcinės bendrovės steigiamojo susirinkimo bet kuris

steigėjų, taip pat steigimo sutartyje nurodyti asmenys, turi teisę

sudarinėti sandorius steigiamos bendrovės vardu. Šie sandoriai steigiamai

bendrovei sukuria teises ir pareigas tik po to, kai juos patvirtina

steigiamasis akcininkų susirinkimas. Jeigu susirinkimas šių sandorių

nepatvirtina, tai steigėjai pagal šiuos sandorius atsako solidariai, o kiti

asmenys – individualiai. Akcininkai turi teisę reikalauti, kad steigėjai

atlygintų savo netinkamais veiksmais padarytus bendrovei nuostolius. Ginčus

dėl šių nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

Akcinės bendrovės steigėjai parengia bendrovės steigimo ataskaitą,

kurioje nurodo steigimo išlaidas, už parduotas akcijas gautas sumas,

nepiniginius įnašus, steigėjų įgytų akcijų skaičių, atlygintinas steigimo

išlaidas ir pagal steigėjų sudarytus sandorius bendrovei perduodamas

teises ir pareigas. Patikrinęs steigimo ataskaitą, ją steigiamajam

susirinkimui pateikia nepriklausomas auditorius arba revizorius. Esant

reikalui, galima pasitelkti ekspertus.

Bendrovės steigėjai per 60 dienų nuo akcijų pasirašymo dienos privalo

sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą. Jeigu tai nepadaroma per šį

terminą, visi akcijas pasirašiusieji asmenys atleidžiami nuo įsipareigojimų

V bendrovei ir turi teisę reikalauti, kad jiems būtų grąžinti visi įnašai

už akcijas.

Steigiamasis susirinkimas tvirtina bendrovės steigimo ataskaitą,

bendrovės steigėjų sudarytus ssandorius, renka valdymo organus, revizorių,

keičia ir papildo įstatus bei sprendžia kitus klausimus. Pirmoji akcinės

bendrovės stebėtojų taryba ar valdyba renkamos ne ilgesniam laikui kaip

dveji ūkiniai metai.

4.1.2. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

Kiekvienas investuotojas, įnešantis lėšų į bendrovės įstatinį

kapitalą, turi atitinkamas turtines ir neturtines teises. Pagrindinės

akcininkų teisės:

1) perleisti akciją;

2) laiku ir reguliariai gauti reikiamą informaciją apie

bendrovę;

3) dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) dalyvauti bendrovės valdymo organų rinkimuose;

5) gauti bendrovės pelno dalį;

6) kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

4.1.3. Akcinės bendrovės valdymo organai

Lietuvos akcinių bendrovių įstatyme yra numatyti šie valdymo organai:

visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, ir bendrovės

vadovas. Pagal (CK 2.81 str.) juridinio asmens valdymo organų nariai gali

būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariai- ir fiziniai ir juridiniai

asmenys. Remiantis CK kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar

kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo

dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose

nenumatyta kitokia organų struktūra.

Bendrovės privalomi organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir

administracijos vadovas. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas-

stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas- valdyba. Jeigu bendrovėje

nesudaroma stebėtojų taryba, jos funkcijos kitiems bendrovės valdymo

organams nepriskiriamos.

Jei bendrovėje nesudaroma valdyba, bendrovės funkcijas, pareigas,

atsakomybę perima bendrovės vadovas išskyrus tas funkcijas, pareigas,

kurias pagal įstatymą perima stebėtojų ttaryba arba visuotinis akcininkų

susirinkimas.

4.2.Kooperatinės bendrovės

Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) – tai grupės fizinių arba

fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigti ūkiniai subjektai, kurių

kapitalo ir narių sudėtis yra kintama. Kooperatinės bendrovės steigiamos jų

narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, jos

veikia narių iniciatyva ir rizika. Šių bendrovių veiklą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas.

Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla,

kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai ribotos turtinės

atsakomybės civilinės teisės subjektas, kuris pagal savo prievoles atsako

tik jam priklausančiu turtu ir neatsako už savo narių prievoles,

nesusijusias su bendrovės veikla. Kooperatinės bendrovės narys atsako tik

įdėto pajaus ir jam priklausančio bendrovėje turto dydžiu, t. y.

dividendais ir naujai bendrovėje sukurto turto dalimi, kuri priskirta

nariui, {įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė atsakomybė, bet ne

daugiau kaip dviguba, o draudimo ir kredito bendrovėse – penkeriopo įdėto

pajaus (priklausančio turto) dydžio.

Kooperatinės bendrovės nariais gali būti fiziniai asmenys nuo

šešiolikos metų, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir juridiniai

asmenys. Bendrovės steigėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai,

sulaukę aštuoniolikos metų, ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvos

Respublikoje. Bendrovę gali steigti vien tik fiziniai asmenys arba fiziniai

asmenys kartu su juridiniais asmenimis.

Kooperatinės bendrovės narys turi teisę rinkti bendrovės valdymo ir

kontrolės organus, būti išrinktas šių organų nariu. Bendrovės narys turi

tik vieną balsą, nepriklausomai nuo įmokėto pajaus dydžio. Jis

turi teisę

gauti nariams skirstomo pelno dalį, naudotis bendrovės turtu, lengvatinėmis

sąlygomis naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis, gauti pelno dalį

(dividendą), proporcingą jo pajaus dydžiui, ir dalį naujai sukurto ir jam

priskirto turto. Narys gali turėti ir kitas įstatymo ar įstatų nustatytas

teises.

Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba arba

valdytojas. Jeigu bendrovėje narių mažiau kaip 100, tai vietoje valdybos

gali būti renkamas valdytojas. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnis nustato,

kad Valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas

privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, ppadarytus dėl valdybos

arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės

bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus.

Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo

atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių,

kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo.

Kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas

kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir

pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose

neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už

pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas

arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalas

sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų (kooperatinių bendrovių

(kooperatyvų) įstatymas). Bendrovė neturi teisės leisti akcijų. Jos

kapitalas, išskyrus pajus, gali būti nedalomas arba visas ar jo dalis

priskirtas bendrovės nariams. Kooperatinės bendrovės gali jungtis į

sąjungas ir asociacijas įstatuose numatytiems uuždaviniams spręsti.

3. Žemės ūkio bendrovės

Žemės ūkio bendroves (ŽŪB) pagal jų teisinį reguliavimą galima būtų

laikyti kooperatinių bendrovių porūšimi.

Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas

atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos

turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias

su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei

veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio

produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50

procentų visų realizavimo pajamų. Žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų

rūšių dalyviai- bendrovės nariai ir pajininkai. Minimalus ŽŪB narių

skaičius yra du. Bendrovės pajininkai neturi sprendžiamo balso bendrovės

narių susirinkime, be to, nariu gali būt tik fizinis asmuo, o pajininku-

fizinis arba juridinis asmuo.

ŽŪB nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mmokesčių bei nedaro atskaitymų

į kelių fondą.

Teisiniai aktai, kuriuose įtvirtinti ŽŪB steigimo, veiklos, valdymo,

kapitalo formavimo, pajamų paskirstymo ir kiti teisiniai pagrindai, yra

Įmonių įstatymas, minėtas Žemės ūkio bendrovių įstatymas, kiti teisės aktai

ir konkrečios bendrovės įstatai.

ŽŪB neturi teisės leisti akcijų, o gamybinėje bei komercinėje veikloje

ji turi laikytis Lietuvos įstatymų ir bendrovės įstatų.

Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba

(administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.

Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui ir

administracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovės

veiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų

nustatyta tvarka.

Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis

sprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka ir atšaukia valdybą, jos

pirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovės

narius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovės

reorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirsto pelną,

nustato dividendų dydį.

Bendrovės kapitalas:

1.Bendrovės kapitalas gali būti nuosavas ir skolintas. Nuosavas

kapitalas sudaromas iš pajinių įnašų, kasmetinių atskaitymų iš pelno, kitų

pajamų.

2.Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį).

Pagrindinis kapitalas skiriamas einamajai bendrovės veiklai. Atsargos

(rezervinio) kapitalo fondą sudaro privalomi atskaitymai iš grynojo pelno.

Atsargos (rezervinio) kapitalo fondas naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir

nuostoliams padengti.

3.Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų.

Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas,

suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos

pelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ir kitomis

vertybėmis, kurios pereina bendrovės nuosavybėn. Minimalus bendrovės nario

pajinis įnašas turi būti 1000 Lt vertės. Minimalų bendrovės narių pajinio

įnašo dydį keičia narių susirinkimas.Metams pasibaigus ir patvirtinus

bendrovės metinę apyskaitą, pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas)

paskirstomas nariams proporcingai jų pajų vertei. Pajai negali būti

pardavinėjami ar perkami per biržos įstaigas.

Bendrovė gali būti reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiais

būdais:

1) jungimo;

2) skaidymo.

Bendrovės likvidavimo tvarką nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos

įstatymai bbei bendrovės įstatai. Bendrovės likvidavimo eigą kontroliuoja

apskrities viršininkas.

4. Juridinių asmenų pasibaigimas

Juridinio asmens pasibaigimas yra jo , kaip civilinių santykių,

veiklos nutraukimas, pasireiškiantis jo, kaip juridinio asmens,

registracijos nutraukimu, organizacinės struktūros panaikinimu, atskiro

turto panaikinimu ir prievolių nutraukimu.

Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant

(CK 2.95 str.).

Juridinio asmens reorganizavimas ir pasibaigimas priklauso nuo jo

rūšies ir įsteigimo tvarkos.

Įmonių reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos įmonių įstatymas ir atskirų įmonių rūšių įstatymai (Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių

bendrijų įstatymas ir kt.).

Reorganizavimas – tai įmonės, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be

likvidavimo procedūros. Reorganizuojant įmones visos reorganizuojamų įmonių

teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo įsteigtoms ir išlikusioms

įmonėms.

Įmonės gali būti reorganizuojamos šiais būdais (LR Civilinio kodekso

2.97 straipsnis): 1) jungiant įmones; 2) skaidant įmones; 3) keičiant

įmonės rūšį ir statusą. Valstybės ir savivaldybės įmonės gali būti

reorganizuojamos keičiant jų priklausomybę.

Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus nustato atskiri

įstatymai.

Reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų organai privalo parengti

juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose tūri būti įvykdytos LR CK

2.99 str. 1 d. 1-5 p. sąlygos.

Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, kai nuo jo

pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau kaip 6

mėnesiai.

Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai gali būti šie (LR Civilinio

kodekso 2.106 straipsnis): 1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti

juridinio asmens veiklą; 2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas

likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį; 3) teismo sprendimas; 4) juridinio

asmens įsteigimo laikotarpio pabaiga; 5) juridinio asmens dalyvių skaičiaus

sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas.

Institucija, priėmusi sprendimą likviduoti įmonę, skiria likviduojamos

įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo

dienos įmonės administracija netenka įgaliojimų valdyti įmonę. Įmonės

administracijos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris įstatymų nustatyta

tvarka praneša įmonę registravusiam rejestro tvarkytojui apie įmonės

statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Įmonė įgyja

likviduojamos įmonės statusą. Likviduojama įmonė gali sudaryti tik su jos

likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidžia

sudaryti likvidavimo sprendimas.

Likvidatorius turi įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas.

Jis atstovauja įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitais

juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo

laikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau

įmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savo

kompetenciją, atsiskaito su įmonės kreditoriais ir debitoriais.

Išvados

Privačiųjų juridinių asmenų tikslas- tenkinti privačius interesus,

pagrindinis tikslas yra siekti pelno. Visos kodekso normos susijusios su

juridiniais asmenims, taikomos privatiems juridiniams asmenims.

Žymiai daugiau praktinės reikšmės turi juridinių asmenų skirstymas į

ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Šių dviejų grupių

juridinių asmenų skirtumas yra tas, kad jeigu neužtenka neribotos civilinės

atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens

dalyvis (t. y., individualios (personalinės) įmonės savininkas ar ūkinės

bendrijos tikrasis narys atsako visu savo turtu už atitinkamai

individualios (personalinės) įmonės ar

ūkinės bendrijos prievoles).

Apibendrinant galima būtų teigti, kad įmonės rūšies pasirinkimas yra

vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą reikia

įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai

išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies

veiklą.

Literatūra

1 .Civilinė teisė .Paskaitų ciklas/ Vasarienė D. V. Vilniaus vadybos

kolegija, 2002.

2. Namų advokatas /sudarė J. Prapieštis –Vilnius :VĮ teisinės informacijos

centras, 2002.

3. Lietuvos teisės pagrindai/ Justitia , Vilnius, 2004.

4.Civilinio kodekso komentaras. II knyga .Asmenys/ Vilnius ,Justitia,2002

5. http://nauja.vmi.lt/

6. http://www.sutartys.lt/

7. http://www.tm.lt/?

8. http://www.litlex.lt/