Prokuratūros sistemos ir struktūra. Generalinis prokuroras.

Turinys:

Įžanga…………………………3

1. Prokuratūros atsiradimas…………………..4

2. Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje…………5

3. 2003m. gegužės 1d. patvirtintas naujas Prokuratūros įstatymas……..6

4. Prokuratūros reorganizacija…………………7-8

5. Prokuratūros sistema ir struktūra……………….9

6. Generalinė prokuratūra…………………..10-11

6.1 generalinės prokuratūros struktūra…………….10

6.2 generalinės prokuratūros funkcijos……………..11

7. Generalinis prokuroras…………………..12-15

7.1 kas gali būti prokuratūros pareigūnais …………..12

7.2 generalinio prokuroro skyrimo tvarka……………13

7.3 generalinis prokuroras atleidžiamas iš pareigų………..14

7.4 prokurorų teisės ir pareigos……………….15

8. Generalinės prokuratūros kolegija………………..16

Išvados…………………………17

Įžanga

Šio kursinio darbo temą “Prokuratūros sistema ir struktūra.Generalinis prokuroras, Generalinės prokuratūros kolegija” pasirinkau todėl, kad šiuo metu Lietuvoje ši tema yra labai aktuali, nes Lietuvoje yra didelis nusikalstamumas. Nusikalstamumas kelia pavojų ne tik konkrečiam asmeniui, bet kenkia visos šalies ssocialinei, ekonominiai, teisiniai raidai, paneigia svarbiausius bendruomenės santykius. Todėl demokratinėje teisinėje valstybėje veiksmingai nusikaltimų prevencijai ir kontrolei turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys.

Teisėsaugos institucijos- tai savarankiška valstybės aparato dalies ar nepriklausomų asmenų, kuriems valstybė patikėjo vykdyti jai priklausančias tam tikras funkcijas, veikla įgyvendinant specifines teisės apsaugos ir tinkamo jos įgyvendinimo funkcijas.

Pati esu studentė ir studijuoju teisę, tad manu, kad iš teisėsaugos institucijų viena iš svarbiausių valstybės institucijų yra prokuratūra. Norint gerai pažinti prokuratūra reikia gerai išnagrinėti įstatymus. Naujas prokuratūros įįstatymas patvirtintas 2003m. gegužės 1d. Įstatymą sudaro vienuolika skirsnių: bendrosios nuostatos; prokuratūros statutas,sandara,funkcijos ir veiklos pagrindai; prokurorų statusas ir kompetencija; prokuratūros vadovai;priėmimas į tarnybą prokuratūroje; prokurorų tarnybos ypatumai; prokurorų skatinimas,tarnybiniai nusižengimai ir atsakomybė; prokuroro atleidimas iš tarnybos; prokurorų socialinės garantijos; pprokurorų asmens apsaugos priemonės; baigiamosios nuostatos.

Prokuratūra- tai teisminės valdžios dalis, kuri mūsų gyvenime vaidina didelį vaidmenį. Lietuvoje yra 57 prokuratūros, kurios mus apsaugo nuo įstatymų pažeidėjų. Prokuratūroms vadovauja prokurorai, kurie kontroliuoja prokuratūros pareigūnų veiklą.

Prokuratūros atsiradimas

Prokuratūra {lot. procuro- rūpinuosi, valdau},valstybės organas,atliekantis įstatymų vykdymo priežiūrą.

Prokuratūra atsirado XIII amžiuje Prancūzijoje (Rusijoje 1722m.). Tarybinė prokuratūra įkurta 1922m., 1924m. sudaryta TSRS Aukščiausiojo teismo prokuratūra. 1933m. TSRS prokuratūros organai sujungti, o jau 1936m.- centralizuotai.

Lietuvoje prokuratūra, kaip įstatymų laikymosi priežiūros organas, ėmė veikti 1840m., įsigaliojus Lietuvoje Rusijos įstatymams. Lietuvoje buržuazinėje valstybėje prokuratūros iš pradžių buvo prie apygardos teismų ir Vyriausiojo tribunolo. Iki 1933m. prokurorai buvo vadinami valstybės gynėjais,prokurorų padėjėjai- valstybės gynėjų padėjėjais.1933m. atsirado prokuratūros atsirado ir prie Apeliacinių rūmų. Prokurorus ir jų padėjėjus, tteisingumo ministrui pasiūlius, skyrė Respublikos Prezidentas,visam prokuratūros darbui vadovavo teisingumo ministras( kaip vyriausiasis prokuroras). Tarybiniai prokuratūros organai įkurti 1940m. Be respublikos prokuratūros dar veikė 5 apygardų prokuratūros. 1941m. vietoj jų įsteigtos 22 apskrities ir 4 miesto prokuratūros. Apskričių ir miestų prokurorai turėjo pavaduotojus ir liaudies tardytojus. 1950m. vietoj apskričių prokuratūrų suorganizuotos 88 rajonų ir 4 sričių prokuratūros.1981m. veikė 6 miestų, 3 transporto, 3 tarprajoninės ir 48 rajonų prokuratūros.

Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje

Lietuvos Respublikos1 prokuratūra yra prokurorų ir ttardytojų visuma – savarankiška teisminės valdžios dalis. Prokuratūra, veikdama prie teismų ir atstovaudama valstybei, įstatymų nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą.

Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje apibūdinama LR Konstitucijos 118 straipsnyje: ” Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras,vykdydamas savo funkcijas,yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. LR prokuratūra yra Generalinės prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. “

LR prokuratūros įstatyme numatyta, kad prokuratūra yra teisminės valdžios dalis. Svarstant šį įstatymą, dėl prokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje ilgai buvo ginčytasi. Šis ginčas nutrūko, kai LR Konstitucinis Teismas 1994m. vasario 14d. nutarime konstatavo, kad “ Prokurorų funkcijos yra numatytos Konstitucijos IX skirsnyje “Teismas”. Vadinasi , prokurorai čia traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis. Tačiau tai nereiškia, kad prokurorai gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas “. Kai kurie teisininkai su tuo nesutinka, teikdami, kad teisminę valdžią įgyvendina tik teismai, o prokuratūra nėra teismų sistemos sudedamoji dalis.

Priėmus naują LR teismų įstatymą ir Baudžiamojo proceso kodeksą, turės būti keičiamos ir kai kurios Prokuratūros įstatymo nuostatos, todėl ir prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje turės pasikeisti. Juolab kad LR Konstitucinis Teismas 1999m. gruodžio 21d. nutarime konstatavo, kkad “ Prokurorai nėra teisėjai, jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikėta specifinė funkcija, kurios negalima tapatinti su teisminės valdžios įgyvendinimu “.

Pagrindinis prioritetas prokuratūroje yra organizuotas nusikalstamumas ir korupcija:

1. Nužudymai, prekyba žmonėmis

2. Neteisėta narkotikų apyvarta

3. Kontrabanda ir neteisėtas ūkinės bei finansinės veiklos

4. Įgyvendinti nepilnamečių justicijos programą

5. Europos šalių prokuratūrų bendradarbiavimas organizuotų nusikaltimų srityje

6. Pasiruošimas naujajame naujam baudžiamam procesui.

1- Toliau šiame darbe Lietuvos Respublika- LR

2003m. gegužės 1d. patvirtintas naujas Prokuratūros įstatymas

Seimas priėmė naujos redakcijos Prokuratūros įstatymą, susijusį su naujų Baudžiamo2, Baudžiamojo proceso3 ir Bausmių vykdymo kodeksų4 įsigaliojimu. Naujos redakcijos Prokuratūros įstatymu prokuratūra suvokiama kaip savarankiška institucija, kuri už savo veiklą atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui. Įteisinama prokuratūros struktūra – generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (apygardų ir apylinkių prokuratūros), strūkturizuotos pagal prokuratūros atskiras pagrindines funkcijas ir prokurorų kompetenciją. Įteisinama, kad prokuratūra nebefunkcionuoja prie atitinkamo lygmens teismo, kaip buvo numatyta ankstesniuose teisinės sistemos reformos metmenyse, Prokuratūros ir Teismų įstatymuose. Taip pat nustatoma tvarka ir pagrindai, konkretūs prokuroro įgaliojimai, pareigos ir teisės ginant pažeistas asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus. Reglamentuojamas prokurorų administracinis pavaldumas ir aukštesniojo prokuroro įgaliojimai, išsaugantys prokuroro proceso nepriklausomumą; prokurorams suteikiami kvalifikaciniai rangai, žymintys jų pasirengimo lygį ir einamas pareigas; atsisakoma prokuroro uniformos, atitinkamų karinių laipsnių ir kitų buvusių priedų. Dokumentu sustiprinamas prokurorų nepriklausomumas iir profesionalumas, užtikrinamos tarnybos sąlygos, darbo užmokestis, atostogos ir kitos socialinės garantijos, iš esmės nustatomas naujas prokuratūros ir prokuroro vaidmuo teisinėje valstybėje.

Įstatymas numato, jog prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, taip pat koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikaltimus, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, gina viešąjį interesą, atlieka kitas funkcijas.

Ikiteisminio tyrimo instituciją numato naujas BPK.

Naujos redakcijos Prokuratūros įstatymas taip pat nustato prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, socialines garantijas.

Pagal įstatymą prokurorams bus suteikiami kvalifikaciniai rangai. Žemiausias rangas – jaunesnysis justicijos patarėjas, aukščiausiasis – vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas. Šis rangas bus suteikiamas generaliniam prokurorui.

Gegužės 1 dieną įsigalioję nauji B, BP ir BV kodeksai, pakeitė iki šiol dar nuo sovietmečio galiojusius daugkart taisytus kodeksus.

Įsigaliojus naujiems kodeksams policijos tardytojus ir kvotėjus pakeitė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismuose atsiras ikiteisminio tyrimo teisėjai.

2- toliau šiame darbe Baudžiamasis kodeksas- BK;

3- toliau šiame darbe Baudžiamojo proceso kodeksas- BPK;

4- toliau šiame darbe Bausmių vykdymo kodeksas- BVK;

Prokuratūros reorganizacija

Ikiteisminis tyrimas – nepilnamečių kriminalinės justicijos sritis, kurioje dažnai pasitaiko nepilnamečių teisių pažeidimo atvejų. Nors šios problemos spręstinos bendros vidaus reikalų sistemos ir prokuratūros reformos rėmuose, į nepilnamečių justicijos sferą atkreiptinas ypatingas dėmesys. Tuo pačiu tikslu bus remiama prokuratūros reorganizacija ir prokurorų specializacija

bei naujų nepilnamečių bylų padalinių prokuratūroje steigimas. Tokia restruktūrizacija įgalins sukaupti ir geriau panaudoti specialias žinias ir patirtį nepilnamečių justicijos administravimo srityje.

Šio komponento pagrindinis tikslas – reorganizuoti LR prokuratūrą taip, kad ji galėtų efektyviau vykdyti savo funkcijas nepilnamečių bylose. Be to, šis komponentas pagerins nepilnamečių justicijos administravimą šalyje ir padės geriau ginti nepilnamečių teises. Konkretūs šio komponento tikslai – paskirti prokurorus, kurie specializuosis nepilnamečių bylose, ir sukurti specialų skyrių Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, o prireikus – ir kitose, teritorinėse prokuratūrose. TTaip pat reikalinga parengti specializuotas mokymo programas prokurorams.

1999 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 71 A „Dėl prokuratūros darbo derinant veiksmus prieš nepilnamečių nusikalstamumą ir ginant jų teises bei teisėtus interesus aktyvinimo“ Generalinėje prokuratūroje, apygardų prokuratūrose, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų apylinkių, taip pat Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos rajonų apylinkių prokuratūrose nustatyta prokurorų specializacija, derinant veiksmus prieš nepilnamečių nusikalstamumą, šalinant jo priežastis ir sąlygas, kontroliuojant bylų dėl nepilnamečių padarytų nusikaltimų tyrimą, palaikant jjose valstybinį kaltinimą, taip pat vykdant kitas su nepilnamečių nusikalstamumu ir jų teisių gynimu susijusias prokuratūros funkcijas.

2000 m. balandžio 6-7 d. Generalinė prokuratūra kartu su Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centru, JAV teisingumo departamentu ir ABA–CEELI surengė tarptautinį seminarą „Nepilnamečių nusikalstamumo problemos –– 2000″. Generalinės prokuratūros užsakymu Teisės institutas atliko specializuotų prokurorų, tiriančių nepilnamečių nusikaltimus, poreikio, galimo darbo krūvio ir optimalaus jų skaičiaus nustatymo tyrimą, taip pat mokslo taikomąjį tyrimą „Informacijos kaupimo, sisteminimo ir analizavimo apie nepilnamečių nusikaltimus, teistumo, jų teisių bei interesų pažeidimo būklę ir tendencijas metodikos nustatymas“. Generalinės prokuratūros užsakymu Lietuvos teisės universitetas specializuotiems prokurorams parengė metodines rekomendacijas „Dėl ikiteisminio tyrimo kontrolės ir valstybinio kaltinimo palaikymo specifikos nepilnamečių bylose“, „Dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų prieš nepilnamečių nusikalstamumą koordinavimo“ ir „Dėl veiksmų prieš nepilnamečių nusikalstamumą derinimo su apskričių, savivaldos bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, taip pat reikiamos informacijos bei pasiūlymų joms pateikimo“.Komponento įgyvendinimo terminas – 2002m. gruodžio mėnuo. Įgyvendinanti organizacija – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Prokuratūra taip pat vykdo vaikų teisių aapsaugą bei gina nepilnamečių, padariusių nusikaltimus, teises5. LR prokuratūros įstatymas nenumato prokuratūros struktūroje specializuotų skyrių vaikų teisės pažeidimų klausimams spręsti, tačiau jame numatyti prokuroro veiksmai, esant nepilnamečių teisių pažeidimo atvejams: “Prokuroras, gavęs pareiškimą ar kitą informaciją apie valstybės teisėtų interesų bei asmenų teisių pažeidimus, įstatymų nustatyta tvarka rengia medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, jei:

1. Pažeisti neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių bei kitų asmenų, turinčius ribotas galimybes ginti savo teises, interesai;

2. Pažeisti valstybės turtiniai bei kiti teisėti interesai, o pareigūnai, privalantys ginti šiuos iinteresus,nesiėmė priemonių pažeidimams šalinti;

Siekiant, kad nebūtų pažeidžiamos piliečių teisės, prokuratūra taip pat vykdo teisėtumo priežiūrą bausmių atlikimo vietose, kvotos, tardymo institucijų kontrolę, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias ir civilines bylas.

Prokuratūrą reikia reorganizuoti taip, kad ji galėtų efektyviau vykdyti savo funkcijas nepilnamečių bylose. Tai pagerins kriminalinės justicijos administravimą šalyje ir padės geriau ginti nepilnamečių teises. Konkretūs šio komponento tikslai – paskirti prokurorus, kurie specializuosis nepilnamečių bylose, ir sukurti specialų skyrių Lietuvos Respublikos Generalinėje Prokuratūroje, o prireikus – ir kitose, teritorinėse prokuratūrose. Taip pat yra reikalinga parengti specializuoto mokymo programas ir pateikti jas prokurorams.

5- LR prokuratūros įstatymas Nr.1-599, 1994m. spalio 13d.,”V.Ž”1994 10 19, Nr. 81-15

Prokuratūros sistema ir struktūra

Pasaulio prokuratūrų sistemos:

1. Prokuratūra yra vykdomosios valdžios dalis ir priklauso teisingumo ministerijai. Prokuratūros vadovą skiria teisingumo ministras (JAV, Prancūzija,Lenkija, Japonija)

2. Prokuratūra yra savarankiška teisminės valdžios dalis (Ispanija, Italija, buvusios socialistinės valstybės);

3. Prokuratūros iš viso nėra (Didžioji Britanija).

Lietuvos prokuratūros sistema ir struktūra:

Visi Lietuvos Respublikos prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai, centralizuotai prokuratūros sistemai, kurią sudaro:

▪ Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo;

▪ apygardos prokuratūros prie apygardos teismų;

▪ apylinkės prokuratūros prie apylinkės teismų.

Teritorinės prokuratūros yra apygardų ir apylinkių prokuratūros. Generalinės prokuratūros pareigūnai pagal generalinio prokuroro nustatytą kompetenciją savo įgaliojimus vykdo visoje LLietuvos Respublikos teritorijoje. Generalinio prokuroro pavedimu prokuratūros pareigūnai gali vykdyti prokuroro funkcijas ir kitoje teritorijoje ar kitame teisme.

Perskirstomas prokuratūros funkcijų vykdymas. Pagrindinis baudžiamojo persekiojimo krūvis perkeliamas į apygardų ir miestų bei rajonų prokuratūras. Šis krūvis padalijamas tarp šių grandžių tolygiai, atsižvelgiant į darbo mastą, pareigūnų kompetenciją ir kvalifikaciją, tiriamų bylų sudėtingumą ir teismingumą.

Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis asmuo. Jis turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu “Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra”. Generalinė prokuratūra yra prokuratūros sistemai vadovaujanti ir ją kontroliuojanti institucija, kuri formuoja baudžiamojo persekiojimo politiką.

Generalinės prokuratūros struktūra6:

1) generalinis prokuroras

2) generalinio prokuroro pavaduotojai

3) generalinės prokuratūros kolegija

4) skyriai, kuriems vadovauja skyrių vyriausieji prokurorai arba skyrių viršininkai

5) prokurorai

6) tardytojas

7) kiti darbuotojai

Generalinės prokuratūros funkcijos7:

1) vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą;

2) formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką;

3) atlieka ikiteisminį tyrimą ir palaiko kaltinimą itin svarbiose baudžiamosiose bylose;

4) organizuoja centrinėse ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamą ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja ir kontroliuoja šių įstaigų pareigūnų atliekamus baudžiamojo proceso veiksmus;

5) formuoja vienodą valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir nagrinėjant bylas apeliacine bei kasacine tvarka;

6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas;

7) gina viešąjį interesą ir formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje;

8) organizuoją prokurorų profesinį rengimą, kvalifikacijos kėlimą ir teikia jiems metodinę pagalbą;

9) tarptautinių sutarčių, įstatymų iir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sužino su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis institucijomis;

10) rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis;

11) analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko prokuratūros statistinius duomenis;

12) atlieka kitas įstatymų bei tarptautinių sutarčių nustatytas funkcijas.

Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją. Generalinės prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Generalinėje, apygardų ir miestų apylinkių prokuratūrose gali būti sudaromos specialios prokurorų grupės, kurios atlieka ikiteisminį tyrimą itin svarbiose bylose ( organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pan.).

6- LR prokuratūros įstatymas.

7- LR prokuratūros įstatymas,8 straipsnis.

Generalinis prokuroras

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras vadovauja visų prokuratūrų veiklai ir ją kontroliuoja, nustato prokuratūrų vidaus struktūrą ir etatus. Už prokuratūros veiklą jis atsako Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui. Generalinio prokuroro įsakymai ir nurodymai privalomi visiems prokuratūros pareigūnams. Jis turi teisę atšaukti visų pavaldžių prokuratūros pareigūnų reagavimo aktus, panaikinti įstatymams prieštaraujančius šių pareigūnų sprendimus. Jis gali iškelti baudžiamą bylą.Generalinis prokuroras negali būti traukiamas už administracinės atsakomybės. Savo priesaika generalinis prokuroras duoda prezidentui. Teismo posėdžiuose prokuroras privalo vilkėti mantija ir pakabinti herbą. Prokuroras negali būti politinių partijų nariais, gali dirbti kūrybinį ir pedagoginį darbą, taip pat gali kurti socialines ir kultūrines organizacijas.

Generalinis prokuroras turi du pavaduotojus, kuriuos skiria ir atleidžia

Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu. Kandidatams į generalinio prokuroro pavaduotojus keliami tokie pat reikalavimai kaip ir generaliniam prokurorui. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) turi teisę dalyvauti rengiamuose Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės posėdžiuose, siūlyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkui nagrinėti įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo teismuose praktiką, dalyvauti nagrinėjant šiuos klausimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę.

Kas gali būti prokuratūros pareigūnais8:

1. Asmuo,kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų.

2. Nepriekaištingos reputacijos.

3. Moka valstybinę lietuvių kalbą.

4. Yra LR pilietis.

5. Turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą iir yra įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį.

6. Ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą arba ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažą.

8- LR prokuratūros įstatymas, 22 straipsnis,1 dalis.

Generalinio prokuroro skyrimo tvarka:

Generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.generalinio prokuroro pavaduotojus septyneriems metams skiria ir atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.9

Generalinio prokuroro skyrimo ttvarka prieštarauja Konstitucijai,teigia Konstitucinis Teismas. Seimas 2000m. lapkritį priėmė buvusio prezidento Valdo Adamkaus dekretu teiktas Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pataisas, kuriomis buvo nustatyta nauja generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka. Prokuratūros įstatymas buvo papildytas nuostata, jog generalinis prokuroras gali būti aatleidžiamas “ pasikeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarkai, kai įstatymas nustato kitus generalinį prokurorą skiriančius subjektus “. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas, įstatymu nustatęs generalinio prokuroro įgaliojimų trukmę, neturi teisės nustatyti bet kokių generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų, nepasibaigus įgaliojimų laikui, pagrindų. Konstituciniam Teismui pripažinus teisės akto nuostatą prieštaraujančią Konstitucijai ji nustoja galiojus. Seimo pirmininko nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimas neturės jokios įtakos dabar generalinio prokuroro pareigas einančiam Antanui Klimavičiui. Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad kiekvienos kadencijos Seimas kaitė generalinio prokuroro skyrimo tvarką, nė vienas prokuroras nebuvo ėjęs pareigų

įstatymu nustatytą laiką ir atleidimas nebuvo susijęs su jo darbo įvertinimu. 1996-2000 kadencijos dešiniųjų dominuojamas Seimas parėmė teisę skirti generalinį prokurorą, nustatęs jog, parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu prokurorą skiria Seimas.Tuomet ggeneraliniu prokuroru buvo paskirtas Kazys Pėdnyčia. 2000-ųjų rudenį prezidentas V.Adamkus savo dekretu pasiūlė Prokuratūros įstatymo pataisą, tikėdamasis, kad prokuratūra taps stabilesnė ir nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios. Seimui pataisius generalinio prokuroro skyrimo tvarką, K.Pėdnyčios įgaliojimai nutrūko ir į jo vietą V. Adamkus 2000 metų gruodžio viduryje paskyrė Antaną Klimavičių, kuris šias pareigas eina iki šiol.

9- LR prokuratūros įstatymas, 22 straipsnis,2-3 dalys.

Generalinis prokuroras iš pareigų atleidžiamas 10:

1. atsistatydina;

2. pasibaigia įgaliojimų laikas ar sulaukia senatvės pensijos amžiaus;

3. dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

4. išrenkamas į kitas pareigas aarba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą;

5. netenka LR pilietybės;

6. savo poelgiu sulaužo priesaika;

7. jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Prokurorai privalo:

1. Būti ištikini Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai;

2. Gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;

3. Nešališkai atlikti savo funkcijas;

4. Tinkamai ir laiku atlikti užduotis ir pavedimus;

5. Pranešti aukštesniam prokurorui apie prašymus ar pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ar privačių interesų konfliktus;

6. Laikytis Prokuroro etikos kodekso;

7. Saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymas;

7. Kelti savo kvalifikaciją.

Prokurorai turi teisę:

1. Nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą;

2. Pranešti asmenims, kurie pagal Teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie atvejus, kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.

Prokurorai, vykdydami Konstitucijos 118 straipsnyje nustatytą konstitucinę funkciją- baudžiamąjį persekiojimą, susiduria ne tik su nusikalstamomis veikomis, bet ir su kitais teisės pažeidimais. Prokurorai, būdami teisėsaugos institucija, privalo turėti teisę į tai reaguoti, tačiau reagavimo formos ir ribos neturi prieštarauti Konstitucijai bei ją atitinkantiems įstatymais. Prokurorų teises vykdant baudžiamąjį persekiojimą apibrėžia Baudžiamojo proceso kodeksas11 ir kiti šią veiklą reglamentuojantys įstatymai. Todėl nekelia abejonių prokuroro teisė pareikšti arba baudžiamojoje byloje palaikyti pareikštą civilinį ieškinį, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų asmenų teisių apsauga. Tačiau ttokiais atvejais prokuroras negali turėti daugiau procesinių teisių, negu įstatymas jų suteikia ieškovui. Priešingu atveju būtų pažeista Konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras bei jam pavaldūs prokurorai kontroliuoja kvotos organų ir tardytojų veiklą, kad būtų tiksliai ir vienodai vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai12. Baudžiamosios bylos iškėlimo ir jos parengtinio tyrimo stadijose prokuroras privalo imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams13.Savo įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo klausydamas tik įstatymo, nepaisydamas jokių organų ir pareigūnų 14.Prokuroro nutarimus, priimtus remiantis įstatymu, privalo vykdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai.15

Visi ikiteisminio tyrimo duomenys skelbiami tik prokuroro, kuris organizuoja ikiteisminį tyrimą, leidimu. Jokie jų viršininkai – apygardų vyriausieji prokurorai, policijos komisarai ar kiti aukšti pareigūnai – neįgalioti tai daryti.16

10- LR prokuratūros įstatymas, 22 straipsnis,5 dalis.

11- Toliau šiame darbe Baudžiamojo proceso kodeksas- BPK.

12,13,14,15- Baudžiamojo proceso kodeksas

16- www.litlex.lt

Generalinės prokuratūros kolegija

LR prokuratūroje sudaroma generalinio prokuroro patariamoji institucija- LR prokuratūros kolegija17. Kolegijos pirmininkas yra generalinis prokuroras, jos nariai- generalinio prokuroro pavaduotojai ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos apygardų vyriausieji prokurorai, kiti labiausiai patyrę, iniciatyvūs, organizacinių įgūdžių turintys generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų pareigūnai. Į kolegiją nariais generalinio prokuroro sprendimu gali būti įtraukti ir kkiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Kolegijos sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras. Kolegija svarsto svarbiausius prokuratūros veiklos, tarnybos prokuratūroje ir kitus klausimus, susijusius su prokuratūros uždavinių ir funkcijų vykdymu.

17- Toliau šiame darbe LR prokuratūros kolegija- kolegija

Išvados:

Išnagrinėjus prokuratūra galima daryti trumpas išvadas:

Prokuratūra- prokurorų ir tardytojų visuma, kuri padeda vykdyti teisingumą ir siekia užtikrinti teisėtumą. Ji yra teisminės valdžios dalis. Pagrindinė prokuratūros funkcija: pradeda ir vykdo baudžiamąjį persekiojimą.Baudžiamasis persekiojimas- tai ieškojimas nusikaltėlių, pristatyti juos į teismą ir apkaltinti.

Prokuratūros sistemą ir struktūrą sudaro generalinė prokuratūra, apygardų prokuratūros ir apylinkių prokuratūros.

Prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras, kurį 7 metams skiria ir atleidžia prezidentas seimo pritarimu. Generalinis prokuroras gali būti 35m. pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir 10 metų prokuroro, tardytojo ar teisėjo darbo stažą. Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir atleidžia generalinis prokuroras. Generalinis prokuroras turi patariamąją institucija prokuratūroje- tai prokuratūros kolegija.

Generalinė prokuratūra yra juridinis asmuo turintis sąskaitą banke ir antspaudą. Generalinės prokuratūros struktūrą sudaro: Generalinis prokuroras, jo pavaduotojai, generalinės prokuratūros kolegija, skyriai, prokurorai, tardytojai kiti darbuotojai.

Pagrindinis prioritetas prokuratūroje yra organizuotas nusikalstamumas ir korupcija.

LITERATŪRA:

Norminiai aktai:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;.

2. LR prokuratūros įstatymas; 2003m.

3. LR baudžiamojo proceso kodeksas; 2003m.

Specialioji literatūra.

4. Laikraštis “ Valstybės žinios”;

5. www.google.lt

6. www.litlex.lt

7. www.lrs.lt

8. Lietuvos Tarybinė enciklopedija.