PROKURORO VEIKSMAI PRADEDANT IKITEISMINĮ TYRIMĄ

TURINYS

Įvadas…………………………3

1. Prokuroras…………………………4

2. Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą…………………..6

2.1 Prokuroro funkcijos organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiame tyrime……..6

2.2 Rezoliucijos surašymas…………………………7

2.3 Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą……………………..8

2.4 Prokuroro pavedimai ikiteisminio tyrimo įstaigai……………….10

2.5 Prokuroro, kuris organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, pareigos……11

Išvados…………………………13

Literatūros sąrašas…………………………15

ĮVADAS

Lietuvos Respublikoje prokuroras pagal savo kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, ir jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar jo dalis. Prokuroras yra nepriklausomas ir kklauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, o mėginimas paveikti prokurorą siekiant kad jis priimtų neteisėtą sprendimą ar bet koks kišimasis jo veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

Prokuroras gavės skunda ar pranešima apie nusikalstama veika skundą, pareiškimą arba jai pats nustato nusikalstamos veikos požymius jis tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą pagal LR BPK 169str. Prokuroras gali atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Taigi jis yra aatsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkama parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Prokuroras turi gauti visa informaciją apie kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką ir jis gali pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar pavesti jį atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai iir jo nurodymai įstaigoms yra privalomi. Jis taip pat kontroliuoja, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą ir surašo rezoliucija. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

PROKURORAS

Prokuroras pagal savo kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, ir jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka.

Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens laisves ir teises , laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įįstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, PProkuratūros Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).

Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – generalinis prokuroras). Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui. Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas.

Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Teritorinės prokuratūros yra:1) apygardų prokuratūros;2) apylinkių prokuratūros.

Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.

Teisėti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie subjektai už prokuroro reikalavimų ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus. Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

PROKURORO VEIKSMAI PRADEDANT IKITEISMINĮ TYRIMĄ

Gavęs skundą, pareiškimą ar pranešima apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Skundai, pareiškimai, pranešimai apie nusikalstamą veiką – tai pprokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti asmenų, mačiusių įvykį ar turinčių kitokių konkrečių duomenų apie įvykį, rašytiniai skundai, pareiškimai, pranešimai ar tarnybiniai pranešimai, kuriais informuojama apie konkrečioje vietoje konkrečiu laiku įvykusį konkretų įvykį, turintį tam tikros nusikalstamos veikos požymių, arba prokuroro ar pareigūno surašyti protokolai-pareiškimai apie nusikalstamą veiką, pasirašyti informavusio asmens. Įstatymas nenustato jokių skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką tikrinimo veiksmų, kol nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Jai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodomi akivaizdžiai neteisingi faktai. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais ir jų patikslinimą, gali atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuota nutarimą. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą galimas tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. Nutarimo nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui, o nutarimo nuorašas per dvidešimt keturias valandas privalomai turi būti išsiųstas prokurorui.

Prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkama parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Taigi pasikartoju kad, BPK 169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką aarba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą.

PROKURORO FUNKCIJOS ORGANIZUOJANT IR VADOVAUJANT IKITEISMINIAME TYRIME

Prokuroras turi gauti informaciją apie kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką. Prokuroras gali pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar pavesti jį atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai (nurodymai ikiteisminio tyrimo įstaigoms yra privalomi ) taip pat kontroliuoja, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą.

Prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja. Vykdydamas šias funkcijas prokuroras:

• Turi nagrinėti skundus dėl iki teisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmus.

• Turi nuspręsti dėl būtinybės taikyti procesinės prievartos priemones, kurių savarankiškai negali taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau, kurioms nereikalingas teismo sprendimas.

• Gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo.

• Turi pareigą nuspręsti, kada ikiteisminis tyrimas turi baigtis ir surašyti kaltinamąjį aktą ar pareiškimą dėl proceso užbaigimo supaprastinta proceso forma.

REZOLIUCIJOS SURAŠYMAS

Kaip minėjau, prokuroras, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, privalo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo tikslu ant pareiškimo, pranešimo ar skundo apie nusikalstamą veiką užrašoma rezoliucija (BPK 166 straipsnio 3 dalis), kurioje nurodoma:

• pradėti ikiteisminį tyrimą konkrečios nusikalstamos veikos (nurodyti BK straipsnį), apie kurią informuojama skunde, pareiškime ar pranešime;

• ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuriai pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą, ar darbuotojo, kuriam pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą, vardas, pavardė;

• rezoliuciją užrašiusio

asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas;

• rezoliucijos užrašymo data.

Neatidėliotino patikrinimo metu pasitvirtinus informacijai apie nusikalstamą veiką, įgaliotas asmuo, surašęs tarnybinį pranešimą ar gavęs tarnybinį pranešimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ir surašęs nustatytos formos protokolą-pareiškimą, užrašo rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlieka būtinus veiksmus, prireikus iškviečia būtinus specialistus.

Visi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, ant kurių yra prokuroro, įstaigos vadovo ar įgalioto asmens rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą, registruojami Registracijos žurnale.

Registracijos žurnale tturi būti pildomos šios grafos:

• eilės numeris;

• baudžiamosios bylos numeris, kurio suteikimo tvarka numatyta nusikalstamų veikų, jas padariusių asmenų bei nukentėjusių asmenų centralizuotos apskaitos instrukcijoje;

• registracijos data;

• žinomi asmens, pranešusio apie nusikalstamą veiką, duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, telefonas; įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas, įmonės kodas, adresas ir telefonas ar kt.) arba pareigūno, surašiusio tarnybinį pranešimą, duomenys (vardas, pavardė, pareigos);

• trumpas skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką ar tarnybinio pranešimo turinys.

• rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą turinys;

• pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą perdavimo data, laikas, išsiuntimo NNr. ir prokuroro sprendimas;

• nusikalstamos veikos numeris baudžiamojoje byloje;

• duomenys apie asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, t.y. asmens duomenys, asmens kodas, paskirta kardomoji priemonė, veikos kvalifikacija;

• skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo rezultatai

• žymos apie užpildytas statistines korteles.

SPRENDIMAS PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ

Kiekvienas pprokuratūroje gautas ir nustatyta tvarka užregistruotas rašytinis skundas, pareiškimas ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką perduodamas prokurorui, įgaliotam spręsti visus klausimus, susijusius ikiteisminio tyrimu su pradėjimu bei pavedimu atlikti tokį tyrimą. Prieš pradėdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras privalo įvertinti, ar skundas, pareiškimas ar pranešimas nėra dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje (Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą). Jeigu skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų yra ne nukentėjusiojo, o pareiškimas – ne jo teisėto atstovo, prokuroras turi nuspręsti, ar pateikti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Apie tai turi būti pranešta asmeniui, padavusiam tokį skundą, pranešimą ar pareiškimą.

Prokuroras ssurašo reikalavimą pradėti tyrimą, jeigu nukentėjusysis dėl bejėgiškos būklės, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitokių priežasčių negali apginti savo teisių ir teisėtų interesų arba jei nusikalstamos veikos išaiškinimas turi didelę visuomeninę reikšmę. Prokurorui gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamas veikas, išvardintas BPK 407 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, išskyrus atvejus, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali gginti teisėtų savo interesų. Procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Ikiteisminio tyrimo pradėjimo etapą prokuroras užbaigia pranešdamas raštu arba pasirašytinai skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą .Jeigu prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą arba kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą ar kitaip, pats nustato ir kitos (dar netiriamos) nusikalstamos veikos požymius, jis privalo surašyti tarnybinį pranešimą (BKP 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurio rezoliucinei daliai keliami tokie patys reikalavimai kaip ir ant skundo, pareiškimo ar pranešimo užrašomai rezoliucijai pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo pačiu prokuroras privalo priimti sprendimą dėl tyrimų sujungimo ar atskyrimo ir kaltinamojo akto surašymo.

Kiekvieną ikiteisminio tyrimo pradžios atvejį (rezoliuciją, tarnybinį pranešimą, reikalavimą) prokuroras turi užregistruoti nustatyta tvarka.

BPK 169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „.prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą“, o tai reiškia ,,Ikiteisminio tyrimo pradžia“, todėl įstatyme išvardyti konkretūs veiksmai: sprendimas, registravimas, pranešimas, turi būti atliekami nedelsiant.

BPK 169 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pradėjęs ikiteisminį tyrimą prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimas ar jo ddalį.

Atsižvelgdami į realias prokuroro funkcijų vykdymo galimybes, konkrečios prokuratūros prokurorams rekomenduojame tirti:

• reikalaujančias ypač aukštos tyrėjų kvalifikacijos nusikalstamas veikas;

• nusikalstamas veikas, turinčias ypatingą visuomeninę reikšmę;

• nusikalstamas veikas, kurias įvykdė ar nuo jų nukentėjo tuo metu buvę: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo ar Vyriausybės nariai, Konstitucinio teismo teisėjai, teisėjai ar prokurorai;

• nusikalstamas veikas dėl korupcijos elementų;

• nusikalstamas veikas, įvykdytas organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų;

• nusikalstamas veikas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų įgaliojimų viršijimo atliekant ikiteisminį tyrimą;

• prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimu kitas nusikalstamas veikas.

Prokuroras, pavesdamas atlikti pradėtą ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo įstaigai, privalo vadovautis: BPK 165 straipsnio nuostatomis, generalinio prokuroro patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms“ . Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Valstybės saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taip pat ikiteisminį tyrimą atlieka tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai, dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai, dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo vieta. Esant nesutarimams dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos, tam tikros apygardos kitos apylinkės pprokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda šios apygardos vyriausiasis prokuroras; kitos apygardos prokurorui ar apylinkės prokurorui, ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda generalinis prokuroras arba Generalinės prokuratūros departamento ar skyriaus vyriausiasis prokuroras.

PROKURORO PAVEDIMAI IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGAI

Pavedimą atlikti visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus prokuroras privalo surašyti raštu, konkrečiai nurodydamas:

• kokiai ikiteisminio tyrimo įstaigai paveda atlikti ikiteisminį tyrimą;

• kokių konkrečių nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą reikia atlikti;

• pagal kokį konkretų skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėti ikiteisminį tyrimą (taip pat ir tarnybinį);

• kada ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi informuoti prokurorą apie ikiteisminio tyrimo eigą. Perduoti pavedimą prokuroras privalo ne vėliau kaip kitą pavedimo surašymo dieną.

Prokuroras, nusprendęs pradėti ikiteisminį tyrimą ir pavedęs jį atlikti tam tikrai ikiteisminio tyrimo įstaigai, pranešdamas asmeniui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą turi nurodyti, kam pavedė atlikti šį tyrimą.

Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Apie priimtą sprendimą prokuroras tuoj pat praneša ikiteisminį tyrimą pradėjusiai įstaigai ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuriai paveda atlikti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo, gavęs raštišką prokuratūros pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, raštu paveda darbuotojui (darbuotojams) atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, nurodydamas darbuotojo vardą

(vardo raidę), pavardę, pavedimo turinį, datą, ir pasirašo.

Prokuroras negali pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnams priimti BPK 170 straipsnio 4 dalyje išvardytus sprendimus –šiuos sprendimus visais atvejais prokuroras privalo priimti pats. Tai sprendimai:

• dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo;

• dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;

• dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;

• dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.

Prokuroras taip pat pats privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo.

PROKURORO, KURIS ORGANIZUOJA IKITEISMINĮ TYRIMĄ IR JAM VADOVAUJA , PAREIGOS

• užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, kad baudžiamasis procesas nebūtų ppradėtas, o pradėtas būtų nutrauktas esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas;

• kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus(BPK 176 straipsnis);

• laiku spręsti ikiteisminio tyrimo pabaigimo klausimą;

• kontroliuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai , atlikdami ikiteisminį tyrimą, nepažeidinėtų asmens teisių, numatytų BPK 44 straipsnyje; nustačius tokius pažeidimus , nedelsiant imtis priemonių juos pašalinti;

• spręsti procesinių prievartos priemonių taikymo būtinumo klausimą;

• įstatymo nustatytais atvejais išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti(BPK 45 straipsnis) ;

• išaiškinti asmeniui dėl neteisėto sulaikymo ar ssuėmimo pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta nusikalstamos veikos požymių(BPK 46 straipsnis);

• apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių ar artimųjų giminaičių prokuroro nuožiūra, jeigu suimtasis nenurodo jokio asmens ((BPK128 straipsnis);

• imtis priemonių pasirūpinti suimtojo vaikais ir jo turtui apsaugoti(BPK 129straipsnis);

• nedelsdamas pranešti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai apie tai, kad suėmimas paskirtas kitos valstybės piliečiui, ir jeigu suimtasis pageidauja-jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai(BPK 128 straipsnis);

• nedelsdamas su pareiškimu kreiptis į teismą dėl nutarties skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą panaikinimo, jeigu išnyksta suėmimo pagrindai ar suėmimui taikyti reikalingos sąlygos (BPK 139 straipsnis);

• dalyvauti darant kratas ir poėmius patalpose , kuriose yra diplomatinės atstovybės arba kuriose gyvena diplomatinės atstovybės nariai ir jų šeimos , jeigu yra diplomatinių atstovų prašymas ar sutikimas (BPK 150 straipsnis);

• imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 116 straipsnis);

• užtikrinti, kad nebūtų skelbiami duomenys apie nepilnamečius įtariamuosius , nukentėjusiuosius (BPK 177 straipsnis) ir asmens tapatybės duomenys apie nukentėjusįjį ar lliudytoją, kuriems taikomas anonimiškumas (BPK 202 straipsnis), o ikiteisminio tyrimo duomenys- be prokuroro leidimo;

• vykdyti kitus įstatymų reikalavimus.

IŠVADOS

Kiekvienas prokuratūroje gautas ir nustatyta tvarka užregistruotas rašytinis skundas, pareiškimas ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką perduodamas prokurorui, įgaliotam spręsti visus klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu bei pavedimu atlikti tokį tyrimą. Prokuroras manau puikiai padeda teismui vykdyti teisingumą ir užtikrinti teisėtumą. Jis vadovauja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą ar paveda tyrimą atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Taigi didžiausia atsakomybė už sėkmingą ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinių iišsprendimą tenka prokurorui. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija , įtvirtinta Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia , jog aukščiausios teisinės galios norminiu aktu – Konstitucija- prokuroras yra įpareigotas užtikrinti , kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai. Ir manau pagrindine prokuroro funkcija ir gera savybe yra ta, kad jis gina vieša interesą ir palaiko valstybinį kaltinimą teisme. Ir gina asmenys kurie dėl savo neveiksnumo negali apginti savo interesu.

Organizuodamas ikiteisminį tyrimą prokuroras sprendžia , ar ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas (jei ikiteisminį tyrimą pradeda ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras turi įsitikinti , kad tai padaryta pagrįstai), kas ikiteisminį tyrimą turi atlikti (pats prokuroras , tam tikra ikiteisminio tyrimo įstaiga ar kelios ikiteisminio tyrimo įstaigos), kada ir dėl kokių veiksmų atlikimo reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją.

Prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui priimdamas sprendimus dėl tyrimo krypties ir apimties, duodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, priimdamas svarbiausius sprendimus , lemiančius tolesnę proceso eigą. Atskirais atvejais konkrečios prokuratūros prokurorams rekomenduojama tirti nusikalstamas veikas reikalaujančias ypač aukštos tyrėjų kvalifikacijos arba veikas turinčias ypatingą visuomeninę reikšmę arba nusikalstamas veikas, įvykdytas organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų arba pavyzdžiui nusikalstamas veikas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų įgaliojimų viršijimo atliekant ikiteisminį tyrimą, oo labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymo atvejais prokuroras turi nuolat sekti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams nuolat duoti reikalingus nurodymus. Lengvesnių nusikaltimų veikų padarymo atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnams prokuroras gali suteikti daugiau galimybių savarankiškai atlikti ikiteisminį tyrimą.

BPK numato , kad prokuroras gali bet kurios nusikalstamos veikos padarymo atveju atlikti ikiteisminį tyrimą pats. Prokuroras taip pat gali nuspręsti pats atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus. Čia galimi įvairūs variantai :prokuroras gali pradėti ikiteisminį tyrimą, o po to pavesti jį užbaigti ikiteisminio tyrimo įstaigai; prokuroras gali užbaigti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo atliekamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje; prokuroras pats gali nuspręsti atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus , pavyzdžiui apklausti svarbiausius liudytojus , įtariamąjį ir pan., o visą tyrimą pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Goda G., Kazlauskas M., Kuconis P., Baudžiamojo proceso teise. Teisinės informacijos centras, 2005.

2. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodeksas. Vilnius , 2006.

3. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Teisinės informacijos centras, 2003.

4. http://www.prokuraturos.lt

5. http://www.lrs.lt.