PVM
TURINYS
Įžanga ………………………… 3 psl.
Pridėtinės vertės mokestis …………………… 4 – 6 psl.
PVM objektas ………………………. 7 psl.
PVM tarifai ……………………….. 7 – 8 psl.
Išvados ………………………… 9 psl.
Naudota literatūra…………………….. 10 psl.
Įžanga
Teisė yra sistema, valstybės nustatytu ar sankcionuotų visiems privalomų, formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą.
Teisę reglamentuoja įstatymai. O įstatymas yra teisės norminis aktas, kurį priima aukščiausiasis atstovaujamosios valstybinės valdžios organas ( Lietuvoje yra Seimas) arba jis priimamas referendumu, t.y. visos tautos balsavimu.
Vokiečių sąvoka „Steuer“ (mokestis) atsirado iš senovės vokiečių aukštaičio žodžio „stiura“, kuris reiškė paramą arba pagalbą.
Mokesčiai suprantami kaip valstybės pajamų šaltinis, o kartu galinga ekonominė priemonė šalies ekonomikai reguliuoti. Įstatymais ir kitais normatyviniais aktais yra sukurta valstybės mokesčių sistema. Mokesčių sistema turi įtakos prekių gaminimui, skatina tam tikras veiklas, apsaugo rinką nuo ne-pageidaujamų prekių.
Mokesčių niekas nemėgsta, bet kita vertus, be jų mūsų šalyje be-veik niekas neveiktų. Nes valstybė atsakinga už tokias organizacijas, kaip mokyklos, ligoninės, universitetai, policija bei kkelių tiesimas, ir turi jas finansuoti iš mokesčių. Mokesčiai nėra bausmė, o tik įnašas į visuomeninio gyvenimo veiklą.
Jau senovėje valstybės rinkdavo mokesčius. Juos galima buvo mokėti ne tik pinigais, bet ir gyvulių bandos, metinio derliaus dalimi arba darbo jėga.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) reglamentuojamas LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymų priimtu 2002 m. kovo 5 d. (Valstybės žinios, 2002, Nr. 35 – 1271).
Pridėtinės vertės mokestis
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) reglamentuojamas LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymų priimtu 2002 m. kovo 5 d. (Valstybės žinios, 2002, Nr. 35 – 1271).
PVM – tai mokestis, kuris nustatytu tarifu mokamas nuo parduotų prekių bei paslaugų vertės.
Prekė – tai bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energiją, dujos, šilumos ir kitų rūšių energija.
PVM mokėtojai – tai LR apmokestinamieji asmenys, jeigu jų bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus viršijo 100 tūkst. litų. Kai atlygis pasiekia 100 tūkst. litų vertę, asmuo privalo registruotis PPVM mokėtoju, pateikdamas prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Ekonominė veikla – tai veikla, įskaitant ir gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir turtinių teisių turėjimu, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų.
Bet ekonomine veikla nelaikoma: valstybės ir savivaldybių veikla, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos; akcijų, taip pat kitų vertybinių popierių turėjimas. Tai neapima akcijų, taip pat kitų vertybinių popierių perdavimo arba kitokio perdavimo, net jeigu dėl tokio ppardavimo arba perdavimo gaunamos ir sukauptos pajamos iš jų turėjimo; banko indėlio, banko sąskaitos ar banko kortelės sąskaitos turėjimas; atsitiktiniai sandoriai, t.y. tokie, kurie tarpusavyje nesusiję sandoriai, nesudarantys pagrindo laikyti juos turint ar turėsiant nuolatinumo požymių. Kai sudaromi sandoriai nėra vienarūšiai, vien tai savaime nesudaro pagrindo manyti, kad jie yra atsitiktiniai, jeigu kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti kitaip.
PVM mokėtojas – tai apmokestinamasis asmuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju.
PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM ataskaitą pirkimo ir importo PVM už įsigytas ir importuotas prekes ir paslaugas, jeigu šios prekės ir paslaugos skirtos naudoti PVM mokėtojo veiklai. PVM mokėtojo veiklos: PVM apmokestinamam paslaugų teikimui ir prekių tiekimui; prekių tiekimui ir paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už LR teritorijos ribų suteiktos draudimo ir kitos LR įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.
Šalies teritorija – tai LR teritorija ir greta LR teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal mūsų šalies įstatymus ir tarptautinę teisę LR turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.
Norėdami į PVM ataskaitą įtraukti prekių ir paslaugų, skirtų naudoti prekių tiekimui ir paslaugų teikimui už LR teritorijos ribų, pirkimo ir importo PVM ar jo dalį, PPVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, jog įrodytu, kad prekių tiekimas arba paslaugų teikimas gali būti laikomas įvykusiu už šalies teritorijos ribų. To neįrodžius, bus laikoma, kad prekių tiekimas ir paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje. Prekių tiekimas arba paslaugų teikimas netampa PVM apmokestinama veikla net ir tada, kai PVM mokėtojas už jį apskaičiuoja PVM, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato PVM mokėtojui pasirinkimo teisę.
Vyriausybė arba jos įgaliota Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę nustatyti PVM mokėtojui, koks paskirstymo kriterijus turi būti naudojamas, nustatant konkrečių įsigytų ir
importuotų prekių bei paslaugų pirkimo ir importo PVM dalį.
LR pridėtinės vertės mokesčio įstatyme yra nurodyti atvejai, kai pirkimo ir importo PVM negali būti atskaitomas, pavyzdžiui, pirkimo ir importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas. Jeigu jų įsigijimo išlaidų pagal pelno mokesčio įstatymą negalima atimti skaičiuojant apmokestinamąjį rezultatą ir kiti atvejai.
Apmokestinamasis asmuo – tai LR ir užsienio apmokestinamasis asmuo.
Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo – tai LR juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis kokio pobūdžio ekonominę veiklą. Kitaip sakant, tai bet koks asmuo, vykdantis ekonominę veiklą Lietuvoje.
Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis, kurį gavo arba turi gaut prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas t.y. pardavėjas, ar jo vardu ttrečiasis asmuo. Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais.
Į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami visi LR mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM; su prekės tiekimu ar paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių įpakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų išlaidų vertė; bet kokios subsidijos ir dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai.
Jeigu tiekiant prekę ar teikiant paslaugą yra numatyta, kad pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurių dydis yra aiškiai nurodytas sutartyje, tokių palūkanų suma į tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos apmokestinamąją vertę neįskaitoma. Tokiu atveju laikoma, kad yra sudaryti du sandoriai: prekės tiekimo ar paslaugos teikimo ir paskolos suteikimo sutartis.
Importo PVM – tai PVM suma, kuri šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota arba turi būti apskaičiuota už importuojamas prekes, dėl kurių pagal LR muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei.
Pardavimo PVM – tai PVM suma, kuri šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota arba turi būti apskaičiuota už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas.
Pirkimo PVM – tai PVM suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už įsigytas prekes ir paslaugas, taip pat PVM suma, apskaičiuota už pasigamintą
ilgalaikį materialųjį turtą.
Ilgalaikis turtas – tai daiktai ir kiti nuosavybės teisės objektai, kurie naudojami apmokestinamojo asmens, išskyrus fizinius asmenis, ekonominėje veikloje ilgiau kaip vienerius metus ir kurių įsigijimo kaina yra ne mažesnė negu apmokestinamojo asmens nustatytoji. Šio turto įsigijimo kaina į sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Fizinio asmens ilgalaikiu materialiuoju turtu laikomi LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išvardytų rūšių daiktai, kurie naudojami fizinio asmens ekonominėje veikloje ilgiau kaip vienerius metus.
PVM ataskaita – tai ppirkimo ir importo PVM dalis, atskaitoma pagal šio įstatymo nuostatas.
Mokestinis laikotarpis – tai kalendorinis mėnuo. Jeigu visos PVM mokėtojo pajamos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 200 tūkst. Lt., toks PVM mokėtojas turi teisę pateikti mokesčio administratoriui prašymą mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį. Atskirais atvejais gali būti nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis, bet jis negali būti ilgesnis kaip 60 d. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Jeigu mmokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, mokestinio laikotarpio deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos.
PVM objektas
PVM objektas – tai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris tenkina visas šias sąlygas: prekės tiekiamos ir paslaugos tteikiamos už atlygį; prekių tiekiamos ir paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje; prekės tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamas asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. Kai fizinio asmens sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.
Importo PVM objektas – tai prekių importas, kai dėl importuojamų prekių pagal muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei.
PVM tarifai
Už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, taip pat importuojamas prekes PVM apskaičiuojamas taikant toms prekėms arba paslaugoms nu-statytą PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM už tiekiamas prekes ar suteiktas paslaugas atsiradimo momentu arba importo skolos muitinei atsiradimo momentu.
Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita – faktūra ar kkitas įstatymu įteisintas vietoj PVM sąskaitos – faktūros prekių tiekimui ar paslaugų teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas. Jei PVM sąskaita – faktūra ar kitas apskaitos dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda pardavus prekes ar suteikus paslaugas, arba gavus atlygį už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą.
Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atvejais yra taikomas standartinis PVM tarifas. Standartinis PVM tarifas – tai 18 procentų PVM tarifas.
Lengvatinis PVM tarifas – tai PVM tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM ttarifą.
Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas yra taikomas keleivių vežimo; Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms; knygoms, laikraščiams ir žurnalams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija; vaistams ir medicinos prekėms (spec. paskirties maisto produktam vaikams, specialios medicininės paskirties maisto produktams bei spec. medicininės paskirties kūno ir dantų priežiūros priemonėms, medicinos prietaisams, kompensacinei technikai ir asmens higienos prekėms); turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms; ekologiškai švariems maisto produktams reikalavimus ekologiškai švariems maisto produktams nustato LR Vyriausybė; šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių paukščių mėsą ir jų subproduktus), jei jie atitinka Lietuvos standartizacijos departamento prie LR aplinkos ministerijos patvirtintus standartus.
Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tinklų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.
0 procentų PVM tarifas yra taikomas su sveikatos priežiūra susijusioms prekėms ir paslaugoms, socialinėms paslaugoms ir su jomis susijusioms prekėms, mokymo paslaugoms ir prekėms vaikams.
Išvados
Norint įsiutinti suaugusįjį, reikia tik paklausti, kiek mokesčių jis moka per mėnesį. Iškart ims piktintis, kką valstybė apskritai sau leidžia: beveik kas antras taip sunkiai uždirbtas litas atitenka mokesčiams ir kitokiems atsis-kaitymams. Ir jeigu pašnekovas padaręs trumpą atokvėpio pertrauką gurkšteli kavos, jis tuo momentu paremia valstybę kavos ir pridėtinės vertės mokesčiais. Pajamų mokestis, pelno mokestis ir PVM – apie šios atsiskaitymus kalba visi.
PVM reglamentuojamas LR PVM įstatymu priimtu 2002 m. kovo 5 d. (Valstybės žinios, 2002, Nr. 35 – 1271). Jo pagrindinis tikslas – sudaryti prielaidas įvykti LR įsipareigojimą iki 2004 m. sausio 1 d. visiškai suderinti nacionalinę teisę PVM srityje ir atitinkamais ES teisės aktais.
PVM yra mokestis, kuris nustatytu tarifu mokamas nuo parduotų prekių bei paslaugų vertės.
PVM mokėtojas yra apmokestinamasis asmuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, o apmokestinamasis asmuo yra juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis kokio pobūdžio ekonominę veiklą.
Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas vadinamas PVM objektu. Lengvatinis PVM tarifas, kitaip sakant tai PVM tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM tarifą.
PVM apmokestinama dauguma parduotų prekių ir paslaugų. Standartinis PVM tarifas yra 18 , t.y. jei kramtomoji guma kainuoja 1.18 Lt., tai pardavėjas gauna tik 1 litą, o 18 ct. atitenka valstybei.
Naudota literatūra
Valstybės žinios. 2002-03-05.
LR pagrindiniai mokesčiai. Vilnius. 2002.
Ekonomikos pradmenys. Vilnius. 2003.
V. Makutėnas, D. Makutėnienė. Ekonomika. Kaunas. 22003.
Georg Milde, Philipp Mifelder. Pinigai. Kaunas. 2002.
K. Lukoševičius, B. Martinkus. Verslo vadyba. Kaunas. 2002.
