Rašinys apie norkotines medžiagas.

Narkotikai ir jų žala mums

(Darbą įkėlė Svečias)

Komentarai Komentarai

Aprašymas:

Darbas apie narkotikus,gavau už jį 10,tikrai vertas demesio.xD

Darbas:

Narkotikai ir jų žala mums

NARKOTIKAI- tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis . Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas !

Tai kas tada yra narkotikai ? Kas jums ppirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus ? Heroinas, kokainas, kanapės, “ Ecstasy“ ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai . Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų : aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų – kofeino , stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai.

Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais nnarkotikais – heroiną, kokainą ir „Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus , pažeisite įstatymą, galite net mirti . Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas : įįsigyjate narkotikų , vartojate , valandėle geros ( ar blogos ) savijautos , pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo . Narkotikai brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių , kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra .

“ Po kiek laiko ( gana greit ) jums jau reikės narkotikų , kad jaustumėtės normaliai. Toliau normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir daugiau „.

Kaip tampama narkomanu?

Narkomanija plinta nepaisydama jokių kovos su ja būdų. Net tose šalyse, kur už narkotikų kontrabandą baudžiama mirtimi yra narkotikų prekeivių ir narkomanų. Vienintelis būdas apsaugoti savo vaikus nuo šios blogybės – aauklėti juos taip, kad nekiltų pagunda jais svaigintis. Jeigu jie jausis laimingi realiame gyvenime, tai nesisvaigins kvaišalais.

Jaunam žmogui, ypač paaugliui, sunkiau įveikti gyvenimo sunkumus, todėl jis gali ieškoti lengvesnio būdo pasidžiaugti gyvenimo teikiamais malonumais. Dažniausiai paaugliai išbando lengvesnius narkotikus, tokius kaip marihuana, dar vadinamą „žole“. Tačiau remiantis statistika, apie 60 proc. žmonių, kurie pabando marihuaną, vėliau imasi heroino. Sociologų duomenimis, 61% apklaustųjų teigia, kad narkotikus išbandė ta pačią dieną, kai jie buvo pasiūlyti; 7 proc. atsisakiusiųjų išbandė juos per sekančias 110 dienų; 12 proc. per artimiausią mėnesį, o 9 proc. dar vėliau. Iš tų, kurie neatsispyrė narkotikams pirmąją dieną, maždaug 80 proc. per sekančias 10 dienų jais svaiginosi pakartotinai. Taip priprantama prie narkotikų, jų reikia vis dažniau ir daugiau. Žmogaus psichika gana greit pavargsta nuo didelio krūvio, kurį sąlygoja narkotikų sukelta euforija. Todėl, jų atsisakius, iškart pablogėja nuotaika, ima kamuoti depresija. Ilgai negaunant „dozės“ ima kamuoti ne tik psichologiniai, bet ir fiziniai negalavimai, kuriuos sąlygoja pakitusi medžiagų apykaita. Jie pasireiškia nežmoniškais skausmais. Jeigu paauglys juos pajustų suvartojęs pirmąją narkotikų dozę, jis niekada netaptų narkomanu.

Rizikos veiksniai

Narkologai pateikia keletą biologinių ir socialinių veiksnių, kurie padidina tikimybę tapti narkomanu:

• Sunki moters nėštumo eiga ir komplikuotas gimdymas.

• Galvos smegenų sutrenkimas, ypač pakartotinis.

• Vaikystėje persirgtos sunkios arba lėtinės ligos.

• Didelis tėvų užimtumas.

• Tėvų skyrybos, vaiko gyvenimas su vienu iš jų.

• Vienturtystė.

• Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija.

• Ankstyva savarankiško gyvenimo pradžia (12 – 13 metų).

• Pernelyg didelė tėvų globa.

• Šalti santykiai šeimoje.

Narkomano požymiai

Ir tėvams ir vaikams labai svarbu žinoti narkomanijos požymius. Tėvams, kad galėtų laiku ištraukti vaiką iš narkomanijos liūno, vaikams,

kad nesusidraugautų su narkomanais. Narkomanas paprastai atrodo ir elgiasi taip:

• Nenatūraliai siauri arba išsiplėtę vyzdžiai, sutinusios plaštakos, tamsūs, pažeisti dantys.

• Nepriklausomai nuo oro sąlygų apsivilkę drabužiais iilgom rankovėm.

• Nevikrus, gremėzdiškas, sunkiai kalbantis, nors iš jo burnos nesklinda alkoholio kvapas.

• Dažnai keičiasi jo nuotaikos.

• Vengia suaugusių šeimos narių.

• Šiurkštus, nemandagus.

• Vagia tėvų pinigus, neša iš namų vertingus daiktus.

• Įsigyja naujų draugų, apie kuriuos nelinkęs kalbėti, ir kurie vengia jo tėvų.

• Nebevertina senųjų draugų.

• Niekada nepasakoja apie savo užsiėmimus.

Be abejo, tokie vaiko pasikeitimai sukelia daug nerimo, bet labai nusiminti neverta. Laiku juos pastebėjus, vaiką galima apsaugoti nuo narkomanijos pasekmių, kurios yra žalingos. Tam prireikia labai daug kantrybės ir ištvermės. Ir tėvams, ir pačiam narkomanui. Todėl geriau iš anksto pasirūpinti, kad vaikas žinotų apie pražūtingą narkotikų poveikį jo sveikatai ir ateičiai.

Kaip išvengti narkomanijos?

Svarbiausia vaidmuo su narkomanija tenka tėvams. Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, jie turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių. Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus draugų, patarti jam, su kuo draugauti nederėtų. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos įtakos. Nors gyvenime būna ir nnelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai pavojinga.tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save.Save gerbiantis paauglys lengviau pasakys „ne“, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės ar narkotikai. O savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vistiek dera pasišnekėti su savo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu. Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina iš anksto paruošti vaiką tokiai situacijai. Reikia patarti vaikui nesistengti pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs. Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti. Jokiu

būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti savo namuose. Vaikas turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga, o jam pačiam – pavojinga.

Melas ir tiesa

MELAS: „Žolę“ gali rūkyti ir netapti nuo jos priklausomas.Tai tikras anekdotas.

TIESA: Atsitiktinis jos rūkymas gali sąlygoti pastovią priklausomybę nuo jos. Tyrimais nustatyta, kad 21% pradėjusių rūkyti „žolę“ vėliau tapo narkomanais. Didelė dalis pradėjusių rūkyti „žolę“, norėdami patirti stipresnius pojūčius vėliau pabando stipresnių narkotikų. Didelė jų dalis tampa priklausomi.

________________________________________

MELAS: Kadangi heroinas uostomas, o ne leidžiamas į vveną, tai jis ne toks pavojingas.

TIESA: Heroinas – pavojingas, nepaisant to, kokiu būdu jį vartoji. Žmonės, tapę priklausomi nuo jo, gali pradėti jį leistis, nes toks vartojimo būdas yra pigesnis, o heroinas yra brangus.

________________________________________

MELAS: Narkotikus panorėjęs gali lengvai mesti vartoti.

TIESA: Narkotikų vartojimas yra nenuspėjamas dalykas, o pasekmės gali būti labai įvairios. Bet kas gali tapti nuo jų priklausomas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, sveikatos, fizinio pasirengimo ir t.t.

________________________________________

MELAS: Maišydamas narkotikus su alkoholiu mažai rizikuoji ir patiri didesnį malonumą.

TIESA: Vartoti alkoholį su nnarkotikais yra mirtinai pavojinga. Žinoma daug mirties atvejų. Labai didelė komos, paralyžiaus, kitų komplikacijų tikimybė.

________________________________________

MELAS: Jau po pirmos heroino dozės žmogus tampa nuo jo priklausomas.

TIESA: Priklausomybė nebūtinai atsiranda po pirmos dozės – tai priklauso ir nuo kitų dalykų. Tačiau vartojant hheroiną priklausomybė nuo jo atsiranda labai greitai. Jei žmogui pirmi įspūdžiai buvo geri, didelė tikimybė, kad jis pabandys dar kartą. Vėliau – dar. Kai savijauta nuo narkotikų pablogės, bus per vėlu – žmogus jau nebegalės apsieiti be narkotikų.

________________________________________

MELAS: Prie LSD nepriprantama, ir šis narkotikas nepavojingas.

TIESA: Šis narkotikas yra labai pavojingas todėl, kad jo poveikis yra absoliučiai neprognozuojamas. Žmogus visiškai atitrūksta nuo realybės bei patiria tikroviškas haliucinacijas, ir reaguoja į jas nenuspėjamai: pvz.: gali klykti ištisas valandas, pulti kitus arba iššokti pro langą. Be to, metus vartoti LSD, net po ilgo laiko gali pasikartoti haliucinacijos.

________________________________________

MELAS: Jei vartoji narkotikus, bet kontroliuoji jų kiekį, netapsi priklausomas.

TIESA: Priklausomybę lemia ne tik narkotikų kiekis, bet ir jų rūšis, žmogaus asmenybė, amžius, nuotaika, pojūčiai ir daug kkitų faktorių – tai yra nenuspėjama. Galima teigti greičiau atvirkščiai – jei žmogus vartoja narkotikus ne vieną kartą ir reguliariai, labai didelė tikimybė, kad jis jau yra priklausomas.

________________________________________

MELAS: Narkomanus galima išgydyti.

TIESA: Narkomanija yra neišgydoma liga – noras vartoti narkotikus liks visą gyvenimą. Tik valios pastangomis žmogus gali priešintis šiam norui visą gyvenimą, bet jam bus nuolat reikalingos specialistų konsultacijos, artimųjų, aplinkinių parama, patinkantis darbas, turiningas laisvalaikis ir t.t. Visa tai kartu yra labai sunku užtikrinti, todėl didelė dalis narkomanų vėl ppradeda vartoti. Tik nedidelė dalis narkomanų sugeba galutinai nutraukti narkotikų vartojimą.

________________________________________

MELAS: Narkotikai yra tik asocialių, blogai besimokančių, niekur nedirbančių asmenų problema.

TIESA: Šiuo teiginiu priežastis dažnai painiojama su pasekme. Narkotikų pardavėjai savo taikiniu dažniausiai pasirenka turtingus ar pasiturinčius asmenis ir jų vaikus. Jie nesiūlo narkotikų tiems, kurie neįstengia jų nusipirkti – narkotikai kainuoja nemažus pinigus. Tapę priklausomi, žmonės praranda norą dirbti, mokytis, jie ieško bet kokių būdų kaip gauti pinigų eilinei dozei.

________________________________________

MELAS: Narkotikai skatina kūrybines galias.

TIESA: Tuo tikėjo Elvis Preslis, Džimis Morisonas, Viktoras Cojus, ir kiti, kurių nebėra gyvųjų tarpe. Deja, tai – iliuzija. Narkotikai gali trumpam laikui pakelti nuotaiką, pagerinti savijautą, atitolinti nuo realybės, bet nepadaro žmogaus menininku ar genijumi. Ir jei kas nors tiki, kad narkotikai padės jiems sukurti pasaulinio garso šedevrus, tegul pagalvoja ir apie tai, kad daugeliui buvusių ir dabartinių talentų to nereikėjo, nereikia ir neprireiks.

Ne kiekviena pasaka baigiasi laimingai.