Rinkimai į savivaldybių tarybas

Lietuvos Respublikos Konstitucija įstatymo nustatytiems valstybės teritorijos administracijos vienetams laiduoja savivaldos teisę. Ši teisė yra įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų nariai yra renkami. Jų rinkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Savivaldybių Tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas (1999 m. spalio 19 d. Nr. VIII-1369).

Mano referato tyrimo objektas yra rinkimai į savivaldybių tarybas.

Šio darbo tikslas yra atskleisti esminius rinkimų į savivaldybių tarybas bruožus, parodyti, kokiais požymiais šie rinkimai skiriasi nuo kitų Lietuvos Respublikoje vykdomų (Seimo, Prezidento) rinkimų. Taip pat, šiame darbe bbandysiu palyginti savivaldybių tarybų rinkimus dabar ir tarpukario Lietuvoje.

Kalbant apie temos aktualumą reikėtų paminėti, kad rinkimai yra vienas konstitucinės teisės institutų ir jis turi didelę praktinę įtaką valstybės gyvenime. Pagal Lietuvos respublikos konstitucijos (1992) 2 str., Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Todėl rinkimai yra priemonė, tautai išreikšti savo valią, išrenkant atstovus į tam tikras valdžios institucijas.

Rinkimų teisės nuostatų, tokių kaip pavyzdžiui rinkimų sistemos nustatymas yra taip pat nemažai svarbus, nes nuo pasirinktos rinkimų sistemos gali priklausyti ir iišrinktų atstovų santykis – pvz.: Daugumos atstovavimo sistema palanki yra didelėms partijoms, ir tokios partijos, kurias remia nedidelė dalis rinkėjų nelieka jokių šansų laimėti rinkimus, gauti mandatus. Taigi, rinkimų teisės nustatymas gali lemti taip pat ir tokius veiksnius, kaip partinę ssistemą, su ja susijusius privalomus ir trūkumus, jau išrinktų valdžios atstovų atskaitingumo su rinkėjais lygį ir kt..

BENDRIEJI RINKIMŲ NUOSTATAI

Pagal savivaldybių tarybų įstatymą (1999 spalio 19) yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai renkami trejiems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti tarybą, vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į tarybos narius sąrašą – sąrašo balsą ( pagal šių balsų už kiekvieną sąrašą sumas rinkimų apygardoje nustatoma, kuris sąrašas kiek gauna (ar negauna) tarybos nnario mandatų) ir tris papildomus balsus balsuoti už trijų kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo, pirmumą – pirmumo balsus (pagal šių balsų sumas rinkimų apygardoje nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). Sąrašo ir pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje piliečio balsams. Tarybos narius rinkėjai renka be tarpininkų. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats bbalsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.

. Visų tarybų nariai renkami vienu metu. Tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus 4 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. (Jeigu tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus).

Tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kt.) vyksta iki balsavimo dienos.

Pakartotinių rinkimų apygardoje datą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, sskelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat, rinkimuose yra laikomasi viešumo principo: apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Vyriausioji rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl rinkimų datų, tarybų narių skaičiaus nustatymo, rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir sudėties keitimo, kandidatų į tarybos narius registravimo, burtais sprendžiamų klausimų, rinkimų rezultatų ir galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tarybos nario įgaliojimų nutraukimo prieš terminą, naujo tarybos nario įgaliojimų pripažinimo, taip pat nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei šio įstatymo pažeidimų, papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms Internete.

Tarybų rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iiš savivaldybės.

Iš principo daugelis šių nuostatų yra bendros visiems rinkimams (tiek seimo, tiek prezidento), nes tai yra pagrindiniai rinkimų teisės principai: visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė, slaptas balsavimas; vienodas aktyvios rinkimų teisės amžiaus cenzas.

Kaip esminį skirtumą galima būtų išskirti rinkimų sistemas: savivaldybių tarybos yra renkamos pagal proporcinę rinkimų sistemą, tuo tarpu seimo rinkimai vyksta pagal mišrią rinkimų sistemą, tuo tarpu prezidento rinkimai yra ypatingi tuo, kad juose išrenkamas tik vienas asmuo. Kaip dar vieną skirtumą galima būtų paminėti mandato laikotarpį: savivaldybių tarybose mandatas yra suteikiamas trejiems, seimo nario įgaliojimai – ketveriems, o prezidentas yra išrenkamas penkiems metams.

Apskritai pirmųjų Lietuvoje savivaldybių rinkimų nuostatai buvo reglamentuoti 1919m. spalio 19 dieną, kai buvo priimtas Savivaldybių įstatymas, kuris nustatė valsčių, apskričių ir miestų Tarybų rinkimų principus bei tvarką. Rinkimai turėjo būti visuotiniai, tiesioginiai (išskyrus apskričių Tarybas) ir slapti. Buvo numatytos skirtingos rinkimų sistemos kaime ir mieste. Valsčių tarybos turėjo būti renkamos naudojant mažoritarinę, dėl didelio gyventojų neraštingumo balsuojant kamuoliukais, o miestų tarybos – pagal proporcinę rinkimų sistemą. Rinkimų apribojimai buvo amžiaus ir sėslumo cenzas. Savivaldybių rinkimuose leista dalyvauti ne jaunesniems kaip 20 metų žmonėms, bet nuo 1919 lapkričio 5 d. išleistos pataisos, cenzas buvo padidintas iki 21 metų. O piliečiams, kurie valsčiaus

teritorijoje gyveno ne nuolatos, neturėjo būsto, tarnybos ar kito nuolatinio užsiėmimo bent jau pusę metų iki rinkėjų sąrašo sudarymo dienos, rinkimų teisė nebuvo suteikta. Taigi, kaip matome, tarpukario Lietuvoje aktyvi rinkimų teisė buvo ribojama labiau, nei dabar: nustatytas didesnis amžiaus cenzas, bei dabar netaikomas sėslumo cenzas.

REIKALAVIMAI KELIAMI KANDIDATAMS Į SAVIVALDYBIŲ TARYBAS

Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yyra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, iišsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

Tarpukario Lietuvoje kandidatai turėjo būti ne jaunesni kaip 24 metų amžiaus. Kaip teigia Jonas Sireika savo knygoje “Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai”,tokius apribojimus (aukštą amžiaus cenzą) kandidatams Lietuvos valdžia įvedė todėl, kkad siekė, kad nebūtų išrinkta palyginti jaunų žmonių, kurie dažnai būna radikalių pažiūrų, neturi patirties, be to, norėta, kad neišrinkta ir nepasiturinčių. Tokius valdžia laikė politiškai nepatikimais, nes nemažai vargingų, skurdžiai gyvenančių žmonių 1919m. susidėjo su bolševikais. Tokie apribojimai buvo žalingi demokratijos ugdymui, nors kai kuriose Europos šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje) ir praktikuojami.

Taigi, iš to galime daryti išvadą, kad demokratijos tradicijos Lietuvoje gerokai pasistūmėjo (bent jau savivaldybių rinkimų atžvilgiu), nes pagal dabartinį Savivaldybių Tarybų rinkimų įstatymą, asmens pasyvi rinkimų teisė negali būti ribojama pažiūrų pagrindu.

Palyginus su kitais šiuo metu vykdomais rinkimais, nustatytas amžiaus cenzas yra pakankamai mažas, nes kandidatui į seimo narius yra keliamas amžiaus cenzas sudaro 25 metus. Taip pat seimo rinkimų įstatyme yra nustatyta, kad kandidatas įį seimo narius, turi nuolat gyventi Lietuvoje.

Dar didesnis amžiaus cenzas yra taikomas kandidatui į prezidentus – keturiasdešimt metų, taip pat taikomi ir kiti reikalavimai ,kurie nenumatyti Savivaldybių tarybų kandidatams – gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje trejus pastaruosius metus, bei būti piliečiu pagal kilmę.

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.

Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

1) daugiau kaip 500000 gyventojų – 551 tarybos narį;

2) nuo 300000 iki 500000 gyventojų – 41 tarybos narį;

3) nuo 100000 iki 300000 gyventojų – 31 tarybos narį;

4) nuo 50000 iki 100000 gyventojų – 27 tarybos narius;

5) nuo 20000 iki 50000 gyventojų – 25 tarybos narius;

6) iki 20000 gyventojų – 21 tarybos narį.

Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

Vykdant Seimo rinkimus teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, „Valstybės žiniose“ skelbia visą informaciją apie rinkimų apygardas.

Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.

Taigi, matome, kad rinkimų sistema turi įtakos ir rinkiminių apygardų sudarymui, todėl čia vėl išsiskiria Savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimų nuostatos.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimus į tarybas organizuoja, vykdo ir prižiūri kaip yra vykdomas rinkimų įstatymas:

1) Vyriausioji rinkimų komisija, kurios kadencija 4 metai;

2) apygardų rinkimų komisijos sudaro Vyriausioji rinkimų kkomisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų;

3) apylinkių rinkimų komisijas sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų.

Pastarosios dvi komisijos yra sudaromos prieš kiekvienus savivaldybių tarybų rinkimus. Apygardų rinkimų komisijos yra sudaromos iš politinių partijų deleguotų atstovų ir teisingumo ministro, teisininkų draugijos bei miesto, rajono mero pasiūlytų teisininkų, apylinkių rinkimų komisijos yra sudaromos tik iš partijų atstovų.

Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius 3 Seimo, Respublikos Prezidento, tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

Vienu metu tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į tarybos narius, kandidatu į tarybos narius ir partijos, politinės organizacijos atstovu rinkimams, atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu, kandidatu į tarybos narius ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu į tarybos narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iiš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į tarybos narius ar iš jų išbraukiamas.

Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama tarybų rinkimus pagal savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo reikalavimus:

1) nustato tarybų narių skaičių;

2) sudaro apygardų rinkimų komisijas;

3) priima partijų, politinių organizacijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas ir politines organizacijas dalyvauti tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų į tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo;

4) nustato rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų pildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas;

6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;

7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, o prireikus – ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus;

8) tvirtina ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus;

9) pripažįsta rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10) išrinktam kandidatui išrašo tarybos nario pažymėjimą ir perduoda jį apygardos rinkimų komisijai, kad ši įteiktų tarybos nariui;

11) perduoda valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus;

12)

vykdo kitus įstatyme numatytus įgaliojimus.

Laikotarpiu tarp tarybų rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka tarybų mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus tarybos nario įgaliojimams, pripažįsta naujų tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus.

Vyriausioji rinkimų komisija apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę, rūpinasi rinkėjų lavinimu, taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kkreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.

Partija, politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į tarybos narius, kandidatas į tarybos narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

1) apylinkės rinkimų komisijos – apygardos rinkimų komisijai;

2) apygardos rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Aukštesniajam administraciniam teismui.

Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, ppriimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos aapygardos administraciniam teismui.

Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms žinybingų ir neišnagrinėtų skundų.

Tarpukario Lietuvoje Valsčius ar miestas buvo laikomas rinkimų apygarda, kuri dalijama į smulkesnius vienetus – apskritėlius. Apskritėliai sudaromi tokio didumo, kad nuo kiekvieno jų būtų galima į valsčius ar miesto tarybą deleguoti ne mažiau kaip 3 narius (į valsčių tarybas reikėjo išrinkti mažiausiai 12 narių, po vieną nuo 300 gyventojų). Rinkimus pavesta organizuoti savivaldybių rinkimų komisijoms, kurios pprivalėjo sudaryti rinkėjų sąrašus ir, likus keturioms savaitėms iki rinkimų dienos, juos viešai paskelbti.

RINKĖJŲ SĄRAŠAI

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.

Rinkėjų sąrašai sudaromi 2 kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kkartus.

Kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu gali būti sudaromi bendrieji rinkėjų sąrašai. Šiuose sąrašuose apie rinkimų apygardos ar apylinkės rinkėjus pateikiama informacija (vardas, pavardė, adresas, amžius), kuri reikalinga rinkimų agitacijai organizuoti. Sąrašų sudarymo formą ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Valstybės institucijos, išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre laiku ir kokybiškai būtų padaromi atitinkami pakeitimai ir patikslinimai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu.

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su apylinkės rinkėjų sąrašu.

Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos iišduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Be šio pažymėjimo balsuoti paštu negalima.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti šiam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų komisijai savo pasą arba kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys ppats) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų sąrašą.

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.

Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą, rinkėjų sąrašą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės

Rinkėjas arba atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per

3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis. Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami. Apie gautus skundus ir pagal teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

Iš esmės, rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka yra tokia pat tiek Seimo, tiek Prezidento rinkimų įįstatyme, tačiau nepaminėti rinkimų sąrašų sudarymo negalima jau vien dėl to, kad tai yra vienas iš rinkimų etapų.

KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS KĖLIMAS

Kandidatus į tarybos narius gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.

Partija, politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius pridėjus ddar 5.

Prasidėjus kandidatų registravimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos, politinės organizacijos yra įregistruotos, kokių partijų, politinių organizacijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.

Gavusi partijos, politinės organizacijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija tturi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos, politinės organizacijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti raštišką atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių įstatų nuorašą. Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios organizacijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose.

Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

Vyriausiojoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, politinei organizacijai. Rinkimų komisijos posėdžiuose jis turi patariamojo bbalso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti, teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus tarybų rinkimų datą, partijų, politinių organizacijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įįgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Kiekvienas kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkimų apygardoje.

Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų kandidatų sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų, kandidatas raštu nepraneša savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų.

Likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų, kelios partijos, politinės organizacijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo apygardos rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti sujungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis “koalicija” ir negali būti nuorodų į partijų, politinių organizacijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija, politinė organizacija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašą ir partijoms, politinėms organizacijoms bburtais suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija perduoda atitinkamam atstovui rinkimams kandidatų į tarybos narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.

Likus ne mažiau kaip 18 dienų iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų kandidatų sąrašus (jungtinius sąrašus) ir kandidatų rinkimų numerius.

Pagal 1919 10 10 savivaldybių įstatymą kandidatus į tarybų narius galėjo kelti rinkėjų grupės: valsčiuose kandidatui iškelti reikėjo 25 rinkėjų parašų, o miestuose užteko 5. Į valsčių tarybas rinkėjų grupės iškėlė po vieną kandidatą, o į miestų Tarybas partijos, organizacijos pateikė kandidatų sąrašus.

Pagal Lietuvos respublikos Seimo įstatymą, kandidatu gali būti ir asmuo nepriklausantis partijai: vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.

Kiekvienas asmuo, norėdamas iškelti savo kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, turi surinkti 20 tūkst. jį remiančių balsavimo teisę turinčių piliečių balsų.

PRIEŠRINKIMINĖ KAMPANIJA

Prasidėjus rinkimų agitacijos kkampanijai, kandidatai į tarybų narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo ar jį iškėlusios partijos, politinės organizacijos rinkimų programą.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, taip pat savivaldybių vadovai turi padėti kandidatams į tarybų narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.

Pradėti rinkimų agitaciją, kuri gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, partijoms, politinėms organizacijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija.

Kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus iškėlusių organizacijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kiekvienai kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau kaip po 20 minučių radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.

Kandidatų sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka paskelbia apygardos rinkimų komisija per

20 dienų nuo šios programos pateikimo. Kandidatų sąrašo rinkimų programa neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu.

Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą į tarybos narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rrinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę, kurią sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu pati ppaskelbti kandidato atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

Rinkimų agitacija finansuojama iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į tarybos narius gautų lėšų, kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje, atidarytoje pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos iišduotą pažymą.

Kandidatas, partija, politinė organizacija nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame, savivaldybės radijuje ir televizijoje, už kandidatų sąrašų rinkimų programų atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio. (100 VMDU kiekvienam kandidatų sąrašui ir 500 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai)

Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Asmenys, pažeidę šias nuostatas, baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Tarpukario Lietuvoje vykstant pirmiesiems Savivaldybių tarybų rinkimams, rinkimų kkampanija, buvo rami be ypatingos agitacijos ir politinės kovos, nors daugelis politikų ir rinkėjų suprato, kad rinkimai – svarbus visuomeninio gyvenimo įvykis.

BALSAVIMAS

Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas.

Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę ar pilietybę. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kkurios rinkėjų sąrašą jis įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija 2 į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas vienas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, uuž kurį jis balsuoja “už”, ir specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo trijų pasirinktų balsuoto sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar tris kartus, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

Jeigu rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukia ir ant jo pasirašo.

Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis fizinių trūkumų, kurie trukdytų jam užpildyti rinkimų biuletenį, turi balsuoti pats.

Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 7 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

Už balsavimo oorganizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas.

Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

Rinkėjas balsuoja slaptai.

Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal piliečių užpildytus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Rinkimų komisijos, sutikus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui ar jo įgaliotam apygardos rinkimų

komisijos nariui, gali papildyti sąrašą, jeigu gauna šių rinkėjų prašymus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Piliečių prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos ar sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rrinkimų biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys, jei jie pateikė prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę klaidingų žinių apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rrinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro sspecialių pašto skyrių sąrašą, pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti rinkėjams.

Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje.

Pas negalinčius atvykti į balsavimo patalpą dėl sveikatos būklės gydymo, socialinės rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.

Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, ppaslaugomis.

Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.

Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės.

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti šių nuolatinės ggyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti šių nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

Apskritai, pirmųjų vykusių rinkimų į Savivaldybių Tarybas vykdymas buvo gana komplikuotas. Pagal savivaldybių tarybų įstatymą rinkimus į valsčių ir miestų tarybas surengti reikėjo iki 1919m. gruodžio 15 dienos, bet tai buvo nerealus terminas. Visuotiniai rinkimai nepriklausomoje Lietuvoje buvo organizuojami pirmą kartą. Neturėta jokios rinkimų organizavimo patirties, trūko lėšų Todėl savivaldybių rinkimai , kurie prasidėjo 1919m. gruodžio mėnesį užsitęsė iki 1920m. pradžios, o Kauno miesto Taryba išrinkta tik 1920m. liepos mėnesį.

Išrinktais į valsčių tarybas buvo laikomi tie kandidatai, kurie daugiausia gauna balsų. Apskričių Tarybos formuojamos iš valsčių atstovų, kuriuos valsčių Tarybos slaptu balsavimu išrenka pirmuosiuose savo posėdžiuose. Į apskričių Tarybas renkamas vienas atstovas nuo 1000 gyventojų.

Balsavimo proceddūra labai skyrėsi nuo dabartinės. Valsčiuose balsavimas prasidėdavo 12 val., neatsižvelgiant į tai, kiek iki to laiko susirinkdavo rinkėjų, už kiekvieną kandidatą buvo balsuojama atskirai abėcėlės tvarka (pagal pirmąją pavardės raidę). Užregistruotas rinkėjas gaudavo kamuoliuką ir eidavo prie balsavimo dėžės, kuri padalinta į dvi dalis – juodąją ir baltąją

Rinkėjas mesdavo kamuoliuką į baltąją dėžės dalį “už” kandidatą, arba į juodąją dėžės dalį- “prieš’ kandidatą. Balsavimas kamuoliukais bbuvo nepatogus, nes balsuoti tekdavo tiek kartų, kiek buvo kandidatų. Toks balsavimas pirmenybę teikdavo tiems, kurių pavardė prasidėdavo pirmosios abėcėlės raidėmis.

Miestuose balsavimas vyko pagal partijų, organizacijų grupių sąrašus. Užregistruotam rinkėjui įteikdavo visų kandidatų sarašų korteles. Rinkėjas, išsirinkęs kortelę su jam priimtinų kandidatų sąrašu, tą kortelę įdėdavo į specialiai paruoštą voką, užklijuodavo ir į teikdavo rinkimų komisijos pirmininkui, kuris voką su balsavimo kortele įmesdavo į rinkimų urną. Trūko tinkamų vokų, todėl buvo naudojamos kortelės su užlenkiamais kraštais, kad taip būtų išsaugotas rinkimų slaptumas.

1919 – 1920 savivaldybių rinkimuose kandidatai konkuravo, jų buvo po kelis į vieną vietą. Kėdainių apskrities Kruopių valsčiuje iš 6 kandidatų buvo išrinkti 2. Tos pačios apskrities Josvainių valsčiuje iš 6 pretendentų į valsčiau tarybą pateko 3. Rinkėjų aktyvumas buvo nevienodas. Šiaulių apskrities Papilės valsčiuje balsavo 90% rinkėjų, Žagarės valsčiuje tik 9%. Kaune prie balsavimo urnų atėjo 25% rinkėjų. Telšiuose balsavo 50,2%. Apskritai, iš turimų duomenų galima daryti išvadą, kad iš viso dalyvavo 15 – 20% rinkėjų. Tokį pasyvumą lėmė tiek nustatytas sėslumo cenzas, o dėl karo padėties buvo apribota susirinkimų ir mitingų laisvė.

REZULTATŲ NUSTATYMAS, PASKELBIMAS

Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje bbuvusius biuletenius. Nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus paduoti balsai ir negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti biuleteniai ir panašiai) biuleteniai. Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Visi biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus.Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų komisija nustatė apylinkėje balsavusių rinkėjų balsus, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.

Biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima nustatyti, kam jis atidavė pirmumo balsą ar balsus, vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Konkrečią biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.

Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka apygardos rinkimų komisijai pristato ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

Apygardos rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina.

Apygardos rinkimų komisija susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų

balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.

Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus), apygardos rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Išankstinius rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms.

Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų balsų gavo kkiekvienas sąrašas. Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų tik tuomet, jeigu gavo ne mažiau kaip 4 procentus, o koalicijos kandidatų sąrašas – ne mažiau kaip 6 procentus balsų.

Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų komisijos sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio tarybos nario vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija iir tarybos narių pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo paskelbimo.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo išleidžia knygą aapie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda valstybės archyvui saugoti rinkimų dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus).

Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams , arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų – kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu. Tuo atveju ne vėliau kaip po 3 mėnesių rengiami pakartotiniai rinkimai.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valstybės valdymo ir savivaldybių

komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo iir nustato naujų rinkimų į tarybą

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2000m. kovo 19d. rinkimuose dalyvavo 1411099 rinkėjai, t.y. 54,2%. Paštu balsavo 5,5% rinkėjų. Negaliojančiais pripažinta 4,4% biuletenių.

Pareiškimus dalyvauti rinkimuose pateikė 28 politinės partijos. Tarp kandidatų buvo 68,8%vyrų ir 31,2%moterų. Vyrų išrinkta 82,4% vyrų ir 17,6% moterų. Pagal amžių

nuo 21 – 25 metų išrinkta 2 asmenys

25 – 30 29

30 – 40 325

40 – 50 691

50 – 60 402

nuo 60 113

Buvo sudarytos 8 koalicijos. Kiek balsų gavo kiekviena politinė partija nnurodyta lentelėje.

1919 – 1920 rinkimuose buvo išrinkta visų socialinių sluoksnių, partijų ir tautybių atstovų. Į Kėdainių apskrities Surviliškio valsčiaus Tarybą pateko 10 ūkininkų, 3 mažažemiai ir 3 bežemiai. Į Marijampolės miesto tarybą išrinkta 9 LKDP, 7 darbininkų sąjungos, 2 Miesto gerovės grupės nariai ir 8 žydai. Kauno miesto taryboje ėmė dirbti 15 žmonių, išrinktų pagal Lenkų sąrašą, 19 pagal Darbininkų (Komunistų) sąrašą, 1 socialdemokratas, 1 liaudininkas demokratas. Kaune į 55 vietų tarybą išrinkta tik 13 lietuvių.

Išvados

Savivaldybių tarybų rinkimai, kaip ir kiti Lietuvoje vykdomi rinkimai susideda iš tokių pagrindinių etapų kaip: rinkimų teisės nustatymas, valstybės teritorijos padalinimas į administracinius vienetus,sąrašų sudarymas, kandidatų iškėlimas ir registravimas, priešrinkiminė kampanija, balsavimas ir rezultatų nustatymas bei mandatų suteikimas. Rinkimų teisės nustatymo etape yra detalizuojama, kokie asmenys turi rinkimų aktyvią ir pasyvią teisę, nustatoma rinkimų sistema, pagrindiniai principai. Praktiškai, nuo šio etapo priklauso ir visų rinkimų vyksmas, nes iš esmės nuo rinkimų sistemos priklauso ne tik tai, į kiek rinkiminių apylinkių bus suskirstyta valstybės teritorija, kaip bus paskirstyti mandatai bet ir mandatų pasiskirstymas pagal partijas, bei išrinktų atstovų atskaitingumas rinkėjams. Taip išryškėja ir rinkimų būdingi bruožai: rezultatuose nurodyta tokia partijų, politinių organizacijų bei koalicijų gausa yra įtakota būtent nustatytos proporcinės rinkimų sistemos.

Apskritai, rinkimai yra llabai svarbus institutas vien dėl to, kad rinkimuose piliečiai pareiškia savo valią ir išrenka atstovus į atitinkamas vadžios institucijas, Šiuo atveju į Savivaldybių Tarybas. Todėl matome, kad nuo ganėtinai primityvių (palyginus su dabartiniais rinkimais) pirmųjų rinkimų į Savivaldybių Tarybas, vykusių 1919 – 1920, rinkimų institutas (nors ir tada vykę rinkimai buvo didelis pasiekimas, nes pirmą kartą šalies vietinė valdžia buvo sudaryta demokratiškai ir atstovavo visus visuomenės sluoksnius) išsivystė į detaliai reglamentuotą sistemą.

Lentelė: Rinkimų 2000 03 19 rezultatai

Eil. nr. Partijos, politinės organizacijos ar koalicijos pavadinimas Gavo mandatų Gavo mandatų procentais Gavo balsų Gavo balsų procentais

1 Naujoji Sąjunga (socialliberalai) 269 17,22 219727 16,30

2 Tėvynės Sąjunga (Lietuvos Konservatoriai) 175 11,20 118727 8,81

3 Lietuvos centro sąjunga 173 11,08 132020 9,79

4 LDDP 169 10,82 115424 8,56

5 Lietuvos Liberalų sąjunga 166 10,63 176615 13,1

6 Lietuvos Valstiečių partija 151 9,67 81493 6,04

7 Lietuvos Socialdemokratų partija 104 6,6 99250 7,36

8 Lietuvos Krikščionių demokratų partija 99 6,34 68996 5,12

9 Lietuvos Valstiečių partijos Krikščionių demokratų sąjungos koalicija 72 4,61 46322 3,44

10 Lietuvos lenkų rinkimų akcija 53 3,39 54209 4,02

11 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 23 1,47 27514 2,04

12 Lietuvos laisvės sąjunga 15 0,96 38866 2,88

13 Tėvynės Sąjungos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos koalicija 13 0,83 27018 2,01

14 Lietuvos tautininkų sąjunga 12 0,77 10758 0,8

15 Lietuvos demokratų partija 9 0,58 5556 0,41

16 Naujoji demokratija / Moterų partija 9 0,58 13370 0,99

17 Lietuvos rusų sąjunga 7 0,45 19936 1,48

18 Koalicija”Bendras kelias” – Nepartinių kandidatų, Tėvynės sąjungos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos jungtinis sąrašas 6 0,38 5812 0,43

19 Lietuvių nacionalinės partijos ir “Jaunosios Lietuvos ” Sąjunga 6 0,38 14548 1,08

20 Koalicija “Santarvės kelias” 5 0,32 3781 0,28

21 Koalicija “Už tikrąją savivaldą” – LDDP, Naujoji sąjunga ir Naujoji demokratija 5 0,32 5198 0,39

22 Tėvynės Sąjungos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos koalicija “Šilutės kraštas” 5 0,32 3825 0,28

23 Lietuvos laisvės lyga 4 0,26 5546 0,41

24 Lietuvos piliečių aljansas 3 0,19 6792 0,5

25 Krikščionių demokratų sąjunga 2 0,13 5879 0,44

26 Lietuvos Nacional demokratų partija 2 0,13 4293 0,32

27 Lietuvos partija”Socialdemokratija 2000” 2 0,13 5362 0,32

28 Respublikonų partija 1 0,06 1371 0,10

29 Tautos pažangos ppartija 1 0,06 946 0,07

30 Tėvynės liaudies partija 1 0,06 722 0,05

31 Liaudies koalicija “Už teisingą Lietuvą 0 0,00 6245 0,46

32 Lietuvos Demokratų partijos ir lietuvių tautininkų s1jungos koalicija 0 0,00 619 0,05

33 Lietuvos socialistų partija 0 0,00 658 0,05

34 Lietuvos teisigumo partija 0 0,00 298 0,02

35 Lietuvos ūkio partija 0 0,00 4035 0,30

Iš viso mandatų 1562 1348238