ryšių ir informatikos valdymas

Įvadas…………………………3psl.

1. Informacijos samprata…………………………4psl.

2. Ryšių ir informatikos ministerijos pertvarkymas…………………….4psl.

3. Lietuvos informacinės sistemos struktūra………………………..5psl.

4. Lietuvos resplublikos informacinę sistemą reguliuojantys teisės aktai………….10psl.

Literatūros sąrašas…………………………12psl.

Įvadas

Kiekvienam žmogui reikia gauti vienokią ar kitokią informaciją, ir visi mes kokiu nors būdu gauname ją, tačiau niekad nesusimąstome kaip ji surenkama ir kiek darbo reikia įdėti norint mums pateikti tai ko ieškome. Ne kiekvienas žinome ir tai kokios institucijos ar teisės aktai tvarko ir prižiūri ryšius ir informaciją. Tačiau tikslus informacijos apibrėžimas retai kada vartojamas. Pasak encikopedijų informacija – tai žinios, kurias ggalima perduoti, priimti, įsiminti. Ją gauname iš aplinkos ir pasiekiame jutimo organais. Informatika – mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą ir svarbiausia apdorojimą.

Šiame darbe aptariamos pagrindinės ryšių, informavimo ir informatikos valdymo tarnybos, valstybinės institucijos ir kokie teisės aktai reguliuoja informacijos plėtrą.

1.Informacijos samprata

Informacija – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti. Informacija saugoma, perduodama, apdorojama. Jau senovėje svarbios žinios buvo užrašomos molinėje plytelėje, akmenyse, vėliau ant popieriaus lapo, knygose. Raštas yra vienas iš informacijos perdavimo būdų. Vieno žmogaus parašyto ttekstą perskaito kitas ir taip sužino ką kitas norėjo perduotii. Rašytinę informaciją perduoda paštas, knygynai, bibliotekos. Vėliau atrastas greitesnis perdavimo būdas – tai elektrinės ir elektroninės ryšio priemonės : faksas, telefonas, televizija, radijas. Dar vėliau imta ieškoti ekenomiškesnių ir patikimesnių bbūdų. Šio šimtmečio viduryje atsirado naujas mokslas – informacijos teorija (pradininkas Klaudijus Šenonas). Gauta informacija nuolat lyginama, daromos išvados, kuriamos hipotezės. Šį protinį darbą galima laikyti informacijos apdorojimu, o smegenis – informacijos apdorojimo fabriku, turinčiu saugyklą – atmintį. Protinio darbo automatizavimui buvo sukurtos skaičiavimo mašinos. Skaičiavimas – irgi informacijos apdorojimas. Dabartinės mašinos gali įvairiai apdoroti informaciją : versti iš vienos kalbos į kitą, iš pateiktų ligos simptonų nustatyti diagnozę, žaisti šachmatais, užsakyti lėktuvo biletą ir t.t. Šios mašinos vadinamos KOMPIUTERIAIS.

Informatika – mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą ir svarbiausia apdorojimą. Mes daug girdime apie kompiuterius, apie jų plačias galimybes. Vėliau ar anksčiau tauta vistiek susidurs su kompiuteriais. Informatika padeda suvokti kokius darbus ir kaip gali atlikti kompiuteris. Kompiuteris skirtas iinformacijai apdoroti. Visą informaciją esančią kompiuterinėje sistemoje kontroliuoja įvairios institucijos, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos išleisti teisės aktai.

2.Ryšių ir informatikos ministerijos pertvarkymas

1998 metais buvo panaikinta iki tol egzistavusi Ryšių ir informatikos ministerija. Vietoj jos buvo įkurtas Ryšių ir informatikos departamentas trejus metus jis buvo pavaldus Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai (VRSRM), kuris koordinavo informacinės visuomenės kūrimą arba, paprasčiau tariant, valstybinį IT sektorių, kadangi Lietuvoje pati sąvoka “informacinė visuomenė” pradėta vartoti visiškai nesenai ir šiandien ji tapatinama su IT ir rryšio sektoriumi. 2001 – aisiais metais šį departamentą perėmė Vidaus reikalų ministerija, kuri ligi šiolei tapatinama su jėgos struktūromis – policija, pasienio policija, kalėjimų ir priešgaisrinės apsaugos departamentais. Nuo šiol jo veikla išsiplečia ir tampa labai plati ir įvairi: nuo kalinių saugojimo iki regionų plėtros bei ryšių licencijų dalinimo. Yra puiki lietuviška patarlė “devyni amatai – dešimtas badas”. Iki šiol VRM darbas nebuvo vertinamas teigiamai, atvirkščiai – skandalai dėl vadovybės didžiulių algų bei skurstančių policininkų leidžia abejoti efektyvia VRM veikla. Esminiai ministerijos veiklos trūkumai – tai nevykdomos reformos ir neefektyvus valdymas. O nuo šiol šio mechanizmo sraigteliu taps ir informatika bei ryšiai.

Keista, kad sektoriaus, kuris netolimoje ateityje galėtų tapti pagrindiniu Lietuvos pajamų šaltiniu ateitis patikima atsitiktinėms struktūroms. Darant reformas svarbiausia buvo išdalinti panaikintos ministerijos funkcijas, bet niekam nerūpėjo kas jas vykdys. Kai kurių aukštas pareigas užimančių pareigūnų vykdomos reformos buvo giriamos, nes vienos ministerijos panaikinimas turėjo žymiaia sumažinti valdymo išlaidas. Visiems gerai žinoma, kad kiekvienos reformos tikslas yra siekti efektyvumo tačiau šiuo atveju Informatikos ir ryšių departamentai (Ryšių departamentas perimamas iš Susisiekimo ministerijos) tik pakeitė iškabas.

Įstatymus leidžianti valdžia atrodo labai susirūpinusi informacinės visuomenės kūrimu, net įkūrė komisiją, o ateityje planuoja dar labiau sureikšminti informacinės visuomenės plėtrą ir įkurti SSeimo komitetą.

Buvęs Informatikos ir informacijos departamentas taip pat spėjo parengti “Informacinės visuomenės plėtros programą”, kurioje, nežiūrint į iš valstybės prašomas dideles pinigų sumas, taip pat akcentuojamas harmoningos struktūros sukūrimas.

Atrodo visi mąsto vienodai: informatika ir ryšiai yra tokie pat svarbūs sektoriai, kaip žemės ūkis ar aplinkos apsauga. Tačiau sprendimai priimami priešingi ir turbūt vėl teks laukti naujų reformų, kurios dar nežinia ar bus naudingos šiai sričiai.[1]

3. Lietuvos informacinės sistemos struktūra

Kadangi visoje informacijos sistemoje vyksta daug reformų tikslų pavaldumą nusakyti sunku todėl žemiau aptariamos visos su tuo susijusios institucijos ir pagrindiniai jų darbo tikslai.

Ryšių ir Informatikos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos

Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra biudžetinė įstaiga.

Departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais, taip pat nuostatais.

Svarbiausieji departamento uždaviniai yra:

.1. užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) administracijos padalinių ir įstaigų prie VRM tvarkomų valstybės registrų, informacinių ir ryšių sistemų bei duomenų bazių valdymą bei tvarkymą;

.2. koordinuoti VRM administracijos padaliniuose ir įstaigose prie VRM informatikos ir ryšių technologijų diegimą, informacinių ir ryšių sistemų projektavimą iir plėtrą;

3. koordinuoti bei kontroliuoti VRM administracijos padaliniuose ir įstaigose prie VRM tvarkomų ir administruojamų registrų (kadastrų, klasifikatorių) plėtrą, koordinuoti šių registrų ir bendrojo naudojimo duomenų bazių kūrimą ir tvarkymą, kontroliuoti jų technologinį suderinamumą ir tarpusavio sąveiką bei užtikrinti juose tvarkomų duomenų apsaugą;

4. koordinuoti VRM administracijos padaliniuose ir įstaigose prie VRM valdomų bei tvarkomų laidinio, radijo ryšio bei duomenų perdavimo tinklų kūrimo ir plėtros įgyvendinimą, kontroliuoti nurodytų tinklų technologinį suderinamumą bei tarpusavio sąveiką.

Žemiau pateikiama Ryšių ir Informatikos Departamento struktūrinė schema.

1 Pav. Ryšių ir informatikos departamento struktūra.[7]

Europos Tarybos informacijos biuras

Europos Tarybos informacijos biuras (ETIB) Vilniuje pradėjo savo veiklą 1994m.spalio 19 d. ETIB yra savarankiška institucija, kuri buvo įkurta pagal susitarimą tarp Europos Tarybos (ET), Lietuvos Vyriausybės bei Lietuvos Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos vadovybės.

Biuro tikslai:

• kaupti ir skleisti informaciją apie ET tikslus, veiklą bei jos rezultatus;

• remti, skatinti ir plėtoti ET veiklą, programas ir projektus;

• bendradarbiauti su vyriausybinėmis ir visuomeninėmis institucijomis, dirbančiomis ET reikšmingose srityse, prisidėti organizuojant įvairius renginius, tarpininkauti ir padėti užmezgant ryšius su ET;

• versti į lietuvių kalbą, publikuoti ir platinti ET dokumentus bei kitą medžiagą apie šios organizacijos veiklą;

• teikti ET informaciją apie pagrindinius Lietuvos įvykius, svarbius ET veiklai.

Fondas. Biuro fonde šiuo metu yra

maždaug 3000 spaudinių. Bibliotekos pagrindą sudaro svarbiausi ET dokumentai: ET konvencijos su aiškinamąja medžiaga, Ministrų Komiteto rekomendacijos ir sprendimai, pilni Parlamentinės Asamblėjos sesijų protokolai, įvairių tarptautinių ET programų medžiaga bei dokumentai. Didelę fondo dalį užima bylų, kurios buvo nagrinėtos Europos žmogaus teisių teisme, medžiaga. Fonde kaupiami dokumentai šais pagrindiniais klausimais: žmogaus teisės, žiniasklaida ir demokratija, teisinis bendradarbiavimas, savivalda, socialinė sanglauda, sveikatos apsauga, šietimas, kultūra ir paveldas, sportas ir kt.

Dauguma leidinių yra anglų ir prancūzų kalbomis.

Paslaugos. Į individualias užklausas, uužklausas rašu, telefonu, el. pašu yra atsakoma naudojantis Biuro fondo medžiaga. Ypatingais atvejais užklausos gali būti nukreipiamos į Strasbūrą.

Biure galima pasidaryti fonde esančių leidinių kopijas (10 p. nemokamai).[2]

LNVF Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija

Vartotojų federacija – tai vartotojų visuomeninė organizacija, turinti vartotojų informavimo centrus Vilniuje ir Klaipėdoje. Vartotojų federacija, bendradarbiaudama su tarptautinėmis organizacijomis, vykdo vartotojų švietimo ir vartotojų teisių gynimo projektus.

Viena iš informacijos reguliavimo sistemų Lietuvoje yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Jos vystymasis pateikiamas žemiau <

1992 metai – įsteigta Ryšių ir informatikos ministerija.

1998 metai – panaikinta Ryšių ir informatikos ministerija, valstybės valdymo funkcijos ryšių srityje perduotos Susisiekimo ministerijai, informatikos srityje – Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai.

2000 metų pabaiga – panaikinta VValdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, valstybės valdymo funkcijos informatikos srityje perduotos Vidaus reikalų ministerijai.

2001 metų vidurys – įkurtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija įpareigotos perduoti Komitetui informacijos technologijų ir telekomunikacijų reguliavimo bei informacinės visuomenės plėtros koordinavimo funkcijas.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos respublikos vyriausybės veiklos apibūdinimas.

Komitetas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, kitais teisės aktais, taip pat nuostatais.

Komiteto veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais strateginiais veiklos planais, kuriuose nurodyti svarbiausieji komiteto uždaviniai ir jų įgyvendinimo būdai. Rengiami vienerių, trejų, penkerių ir dešimties metų strateginiai kkomiteto veiklos planai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą.

Pagrindiniai šio komiteto uždaviniai yra:

• dalyvauti formuojant valstybės informacijos technologijų ir telekomunikacijų (toliau vadinama – ITT) kūrimo Lietuvos Respublikoje politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą;

• koordinuoti ITT infrastruktūros, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus, projektavimą, kūrimą ir plėtrą;

• pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus informacinės visuomenės plėtros strateginio planavimo dokumentus koordinuoti ITT plėtrą valstybėje – užtikrinti visiems Lietuvoje esantiems vartotojams vienodas galimybes naudotis ITT priemonėmis, skatinti ITT paslaugų teikėjų konkurenciją, plėsti gyventojų ir jjuridinių asmenų komunikavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis;

• koordinuoti šiuolaikinių technologijų diegimą, formuoti kartu su ministerijomis, kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis technologinę inovacinę Lietuvos Respublikos ūkio plėtros politiką.

Pagrindinės komiteto funkcijos yra:

• kartu su ministerijomis, kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis dalyvauti formuojant ITT bei kitų šiuolaikinių technologijų plėtros strategiją, rengiant ilgalaikes plėtros programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;

• koordinuoja ITT diegimą, informacinių ir telekomunikacinių procesų reformavimą, telekomunikacinių tinklų ir informacinių sistemų sąveiką valstybės institucijose ir įstaigose;

• . renka ir analizuoja informaciją apie valstybės institucijose ir įstaigose įdiegtus ir diegiamus ITT projektus ir tam naudojamas lėšas, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl ITT, kitų šiuolaikinių technologijų plėtrai reikalingų lėšų ir efektyvesnio jų panaudojimo;

• koordinuoja ir derina ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų rengiamus ITT ir kitų šiuolaikinių technologijų investicinius projektus, siekia užtikrinti jų tęstinumą, pagal kompetenciją organizuoja jų efektyvumo ir rizikos įvertinimą;

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas įstatymų nustatyta tvarka vykdo įstaigų, įmonių steigėjo funkcijas, koordinuoja jų veiklą;

• koordinuoja ITT suteikiamų galimybių panaudojimą valstybės valdymui ir viešųjų paslaugų teikimui;

• pagal kompetenciją dalyvauja rengiant valstybės tarnautojų informacijos technologijų mokymo ir tobulinimosi programas;

• koordinuoja valstybės valdomų informacijos ir kitų šiuolaikinių technologijų išteklių plėtrą ir naudojimą užtikrinant jų integralumą ir efektyvumą;

• dalyvauja rengiant tarpžinybinius ir bendrus ssu Europos Sąjunga ITT projektus, koordinuoja jų kūrimą ir įgyvendinimą, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose projektuose, dalyvauja koordinuojant bendrą Baltijos valstybių ITT politiką;

• koordinuoja valstybės informacinių sistemų, registrų integralios sistemos, bendrojo naudojimo duomenų bazių kūrimą ir funkcionavimą;

Komiteto darbo organizavimas:

Komitetui vadovauja direktorius, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka 5 metams skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras Pirmininkas. Komiteto direktorius sprendžia komiteto kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas, asmeniškai atsako už tai, kad būtų vykdomi komitetui pavesti uždaviniai taip pat užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą, leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus. Šių aktų nustatyta tvarka tvirtina įstaigų, įmonių, organizacijų nuostatus (įstatus), skiria į pareigas jų vadovus esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimui vykdyti steigėjo funkcijas.[3]

Dar vienas iš svarbiausių informacijos ir ryšių valdymo organų yra Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkurta vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymu ir Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis, skirtomis Europos Sąjungos šalių nepriklausomoms Nacionalinėms ryšių reguliavimo agentūroms. Nepriklausomos Nacionalinės reguliavimo agentūros įkūrimas buvo viena iš prielaidų Telekomunikacijų derybinio skyriaus uždarymui. Tarnybos vaidmuo svarbus įgyvendinant bendrą Lietuvos ryšių strategiją, lliberalizuojant telekomunikacijų ir pašto paslaugų rinką, užtikrinant nediskriminacines sąlygas teisingai konkurencijai, įstatymų ribose saugant vartotojų interesus, kuriant informacinę visuomenę, skatinant naujausių telekomunikacijų technologijų diegimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba tiesiogiai atsakinga už:

• ribotų resursų – radijo dažnių ir telefono numerių paskirstymą ir jų naudojimo priežiūrą;

• nelicencijuojamos telekomunikacijų veiklos leidimų išdavimą;

• licencijų sąlygų ir konkursų licencijoms tvarkos parengimą;

• licencijų bei leidimų sąlygų laikymosi priežiūrą;

• telekomunikacijų įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;

• radijo ryšio įrenginių ir galinių telekomunikacijų įrenginių patekimo į šalies rinką ir jų naudojimo priežiūrą;

• telekomunikacijų tinklų statybos, naudojimo ir apsaugos taisyklių laikymąsi;

• radijo monitoringą;

• telekomunikacijų tinklų tarpusavio sujungimo sąlygų nustatymą ir jų laikymosi priežiūrą;

• telekomunikacijų infrastruktūros bendro naudojimo sąlygų nustatymą ir jų laikymąsi;

• ginčų tarp telekomunikacijų operatorių sprendimą;

• pašto paslaugų kokybės priežiūrą;

• universaliųjų pašto paslaugų išlaidų apskaitos tvarkos nustatymą ir jos laikymąsi.

Ryšių reguliavimo tarnyba gina Lietuvos Respublikos telekomunikacijų operatorių ir paslaugų vartotojų interesus, kai tarptautinėse organizacijose rengiami tarptautiniai radijo dažnių ir atskirų telekomunikacijų technologijų panaudojimo planai. Žemiau pateikiam šios tarnybos organizacinė struktūra. [4]

Pav.1. Ryšių reguliavimo tarnybos organizacinė struktūra

Ryšių reguliavimo tarnybos organizacinės struktūra 2003 m

Pav.1. Ryšių reguliavimo tarnybos organizacinė struktūra

4. Lietuvos resplublikos informacinę sistemą reguliuojantys teisės aktai

Vienas iš pagrindinių teisės aktų yra Visuomenės informavimo įstatymas. Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei

jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Taip pat šiame įstatyme yra pateikiami tikslūs šioje srityje vartojamų terminų apibrėžimai.Taip pat nurodoma, jog kiekvienas asmuo turi teisę į informavimo laisvę. Šis įstatymas nurodo viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos sąlygas, bei reikalavimus šiai informacijai.[5]

Telekomunikacijų įstatymas nustato Lietuvos Respublikos telekomunikacijų reguliavimo pagrindus atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos reikalavimus, reglamentuoja santykius tarp telekomunikacijų operatorių ir jų paslaugų gavėjų, radijo ryšio valdymą, naudojimą, kontrolę ir elektromagnetines bangas skleidžiančių įįrenginių įvežimą, gamybą, naudojimą bei priežiūrą, užtikrina efektyvų radijo dažnių ir telefono ryšio numerių panaudojimą, nustato sąlygas konkurencijai telekomunikacijų srityje plėtoti.

Šis Įstatymas nenustato radijo, televizijos programų transliuotojų veiklos licencijavimo, išskyrus tai, kad sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnių (kanalų) bei telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindinės techninės sąlygos turi būti pateiktos Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.[6]

Literatūros sąrašas:

1. http://www.ebiz.lt/article.php3/10/157/7 (2004);

2. http://www.etib.lt/index.php (2004);

3. http://www.ivpk.lt/main.php?cat=10&gr=4 (2004);

4. http://www.rrt.lt/apierrt.htm (2004);

5. Valstybės žinios Nr.75-2272 (2000);

6. Valstybės žinios NNr. 75 – 3215(2002).

7. http://www.vrm.lt (2004)