sandoriai ir jų rūšys

TURINYS

Įvadas……………..2

Sandorių rūšys…………3

Sandorių forma………….4

„Civilinėje teisėje sandorių institutas yra visuma civilinės teisės normų, reguliuojančių sandorių sąvoką, jų sudarymo tvarką ir formas, jų teisinį turinį, galiojimo sąlygas, negaliojančių sandorių pagrindus ir teisines pasekmes.“

Sandoriai turi svarbią civilinę teisinę ir socialinę reikšmę. Jie turi reikšmės turtinių ir neturtinių santykių atsiradimui. Jų reikšmę galima apibūdinti šiais požymiais:

1.Sandoriai yra pagrindas atsirasti daugumai teisinių santykių tarp fizinių ir juridinių asmenų.

2.Jie yra ekonominių ryšių tarp miesto ir kaimo turtinių teisių santykių pagrindas.

3.Tai pagrindas atsirasti teisiniams santykiams tarp Lietuvos RRespublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų.

„Sandoriai – tai fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai labiausiai paplitęs pagrindas atsirasti civilinėms teisėms ir pareigoms. Tai juridiniai faktai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoris yra teisingas veiksmas tam tikram tikslui pasiekti.“

„Sandoriai yra teisėti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis įstatymo numatytų reikalavimų ir neprieštarauja įstatymams. Štai šiuo požymiu sandoriai ir skiriasi nuo neteisėtų teisinių veiksmų, dėl kkurių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.“

Kai kurie autoriai teigia, kad veiksmų teisėtumas nėra būtina sandorio, kaip juridinio fakto, savybė, o nustato tiktai tam tikras teisines pasekmes. Ši nuomonė grindžiama tuo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, atsiranda teisinės pasekmės. Tačiau negaliojančio sandorio ppasekmės atsiranda ne dėl to paties sandorio, o dėl to, kad atlikus neteisėtus veiksmus pažeidžiamas įstatymas. Tačiau civiliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir dėl teisėtų veiksmų, kurie nėra sandoriai., pavyzdžiui, pagal įstatymus, sukūrus literatūrinį, mokslinį kūrinį, išradimą, atradus radinį, lobį atsiranda teisiniai santykiai.

O, kad sandorius būtų galima atskirti nuo kitų teisėtų veiksmų reikalingas papildomas požymis. Šis požymis yra tas, kad šie teisėti veiksmai specialiai nukreipti civiliniams teisiniams santykiams sukurti, pakeisti arba panaikinti. Taigi sandoris nuo kitų teisėtų veiksmų skiriasi juridiniu poelgiu, su kuriuo įstatymas sieja atsirandančius teisinius santykius, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo į tai nukreipti.

„Sandoris yra valios aktas sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, buitiniai, kultūriniai ir kiti pporeikiai. Jie nulemia žmogaus norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas vidine valia. Jai susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai.“

Asmuo sudarydamas sandorį gal turėti įvairiausių tikslų. Įstatymai negali numatyti kiekvieno sandorio tikslo, o be to tai ir nereikalinga, nes teisės normos reguliuoja santykius pagal vienarūšius santykius.

Teisinę reikšmę turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, jis vadinamas sandorio pagrindu. Nuo šio teisinio tikslo priklauso sandorio teisinė prigimtis.

Žmogus sudaro sandorį vadovaudamasis tam tikrais motyvais. Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi įtakos ssusiformuoti žmogaus vidinei valiai. Po sandorio sudarymo jie jau nebeturi jokios reikšmės.

Motyvai teisinę reikšmę gali įgyti tik tuo atveju, jeigu jie įtraukiami į sandorio sąlygas.

Sandorių dalyviai yra visi civilinės teisės subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys, o atskirais atvejais – valstybė ir savivaldybės.

Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turėti subjektiškumą (t.y. teisnumą ir veiksnumą), kuriam atitinkamus reikalavimus nustato įstatymus. Fiziniams ir juridiniams asmenims šie reikalavimai skiriasi: sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią: vienašaliame sandoryje abi šio sandorio dalys, o daugiašaliame sandoryje – du ar keli asmenys, įsipareigojantys užsiimti bendra veikla arba bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukuriant naujo juridinio asmens.

Tačiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik žmogaus vidinės valios. Tam reikia, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Todėl yra reikalinga tą valią kokiu nors būdu viešai pareikšti. O kaip valia turi būti išreiškiama numato įstatymas.

Sandorių rūšys

Civilinės teisės teorija pagal įvairius kriterijus, sandorius klasifikuoja į rūšis. Sandoriai klasifikuojami pagal:

1.Sandorio dalyvių valios išreiškimo pobūdį;

2.Pagrindo specifiką;

3.Sandorio sudarymo būdus.

Sandoriai gali būti: vienašaliai, dvišaliai, daugiašaliai.

„Vienašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti tereikia vienos šalies valios išreiškimo. Dažniausiai vienašalį sandorį sudaro vienas asmuo, pavyzdžiui, sudaro testamentą. Tačiau vienašalį sandorį gali sudaryti ir keletas asmenų, kurie dalyvauja sandoryje, kaip viena šalis, pavyzdžiui, keli asmenys skelbia konkursą. Iš vienašalio ssandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų numatytais atvejais arba kai kurie asmenys sutinka. Vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tik, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei.“

Dvišalis – tai toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejų šalių tarpusavyje suderintos priešpriešinės valios išreiškimo. Dažniausiai dvišaliame sandoryje dvi šalys išreiškia priešpriešinę valią. Ši taisyklė turi vieną išimtį, kai dvi šalys sudaro jungtinės veiklos sutartį.

Daugiašaliu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejų ar daugiau šalių valios pareiškimų ir jais siekiama tam tikro vieningo rezultato. Kiekvieno daugiašali sandorio dalyvis yra savarankiško šio sandorio šalis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams.

Sandoriai dar gali būti skirstomi į:

1.Atlygintinus ir neatlygintinus sandoriai

Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus (atlieka darbus) gaudama iš jos materialinį atlyginimą. Tai dažniausiai būna pinigai, bet gali būti daiktai, darbai ar kitokie patarnavimai.

Neatlygintini – tai tokie sandoriai, pagal kuriuos šalis perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam tikrą veiksmą, iš jos atlyginimo negauna (dovanojimo sutartys).

2.Konsensualinius ir realinius

Šie sandoriai į rūšis skirstomi atsižvelgiant į jų sudarymo būdą. Šis kriterijus nulemia momentą, nuo kurio sandoris laikomas sudarytu.

Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris llaikomas sudarytu nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įstatymo nustatyta forma reiškia suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti pakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos formos.

Realiniu vadiname sandorį, kuris sudaromas, kai viena šalis perduoda kitai šaliai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtina šalims savo suderintą valią. Šiems sandoriams neužtenka vien tik šalių suderintos valios, dar reikia ir perduoti daiktą.

3.Kauzalinius ir abstrakčius sandorius (taip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje nurodytas jo pagrindas, t.y. teisinis tikslas).

Kauzalinis – tai toks sandoris, kuriame nurodytas jo pagrindas. Šiame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia šalys sudarydamos sandorį.

Abstrakčiu vadiname tokį sandorį, kuriame nėra nurodyta jo pagrindo. Iš tokio sandorio turinio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas.

4.Fiduciarinius sandorius

Tai sandoriai, kurie šiai grupei priskiriami atsižvelgiant į šalių tarpusavio pasitikėjimo reikšmę, sandorio sudarymo metu. Šiame sandoryje dalyvių vidiniai ir išoriniai santykiai turi sutapti. Šių sandorių esmė remiasi jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimu.

5.Įprastinius ir sąlyginius sandorius

„Įprastiniai sandoriai – tai sandoriai, kuriuose teisės ir pareigos paprastai atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį.“

Sąlyginiais sandoriais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teisės ir pareigos atsiranda pasikeičia arba pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatytų aplinkybių.

Sandorių forma

„Sandorių forma vadinamas išorinio sandorio dalyvių valios

išreiškimo būdas.“

CK 1.71 str. 1 d. numato, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai – tai tokie žmogaus veiksmai, kurie patvirtina jo valią sudaryti sandorį.

Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos gali būti sudaromi žodžiu.

Žodine forma asmenys sudaro sandorius betarpiškai tardamiesi žodžiu (asmeniškai susitikę, kalbėdamiesi telefonu, per radiją), t.y. neišreikšdami savo valios raštu.

Dažniausiai sandoriai gali būti sudaromi : tarp fizinių asmenų, kai sandorio suma ne didesnė kaip penki ttūkstančiai litų.

Rašytinė sandorių forma pranašesnė už žodinę. Sudarant rašytinį sandorį, lengviau išsiaiškinti jo tikrąjį turinį, Tuo tarpu sudarant sandorį žodžiu, jo dalyviai sandorio turinį gali interpretuoti savaip. Rašytiniam sandorio turiniui praėjęs laikas įtakos neturi, o žodinio sandorio dalyviai praėjus ilgesniam laikui pamiršta kai kurias aplinkybes arba jas atsimena netiksliai.

Pagal CK 1.73 str. paprasta rašytine forma turi būti sudaromi:

1.Fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir yra įvykdomi sandorio metu;

2.Juridinių asmenų ssteigimo sandoriai;

3.Prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartys;

4.Draudimo sutartys;

5.Arbitražiniai susitarimai;

6.Kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys;

7.Preliminarinės sutartys;

8.Asmens išlaikymo iki gyvos galvos sutartys;

9.Taikos sutartys;

10.Kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą rašytinę formą.

Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną ddokumentą, pasirašomą visų sandorių šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais.

Rašytinės formos dokumentams priskiriami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.

Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos, reikalavimų, (pavyzdžiui, tam tikrų asmens parašų buvimas, dokumento antspaudavimas) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisinės pasekmės. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita.

Notarinė sandorių forma

„Notarinė sandorių forma išreiškiama rašytiniu dokumentu, kurį notaras patvirtina nustatytu užrašu, parašu ir herbiniu antspaudu. Šis notaro sandorio patvirtinimas įrašomas notariniame rejestre.“ Prieš patvirtindamas sandorį notaras turi patikrinti, ar jis atitinka įstatymus, sandorį sudarančių asmenų įgalinimus ir kt.

Notarine forma turi būti sudaromi:

1.Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą paleidimo iir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai.

2.Vedybų sutartys (ikivedybinė, povedybinė).

3.Kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalo notarinę formą.

sandorio sudarymo vieta

1.Vienašalio sandorio sudarymo vieta laikoma šalies valios išreiškimo vieta.

2.Dvišalio ar daugiašalio sandorio sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu šalių susitarimo ar įstatymo nenumatyta kas kita.

3.Jeigu sandoriui sudaryti nebūtina, kad oferentas gautų pranešimą apie akceptą, tai sandorio sudarymo vieta laikoma akceptanto gyvenamoji ar verslo vieta arba akceptanto faktinių veiksmų atlikimo vieta.

Sandorių sudarymo tvarka

1.Fiziniai asmenys sandorius sudaro ppatys arba per atstovus. Neleidžiama sudaryti sandorio per atstovą, jeigu to pobūdžio sandorį kaip to sandorio šalis gali sudaryti tik asmeniškai, pats fizinis asmuo, taip pat įstatymų numatytų kitų sandorių.

2.Juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai.

Literatūros sąrašas:

1. Civilinė teisė, Ats. red. V. Staskonis. K., Vijusta, 1997

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas