Santuoka

SANTUOKA

Santuoka yra įstatymo nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimyninius teisinius santykius. Vyras ir moteris, įstatymo nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.

SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS

Tam, kad būtų sukurta visaverte šeima, išvengta neapgalvotų ir neteisėtų santuokų, santuokai sudaryti įstatyme nustatytos šios sąlygos:

1. santuokos savanoriškumas;

2. sutuoktinių amžius. Santuoką leidžiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dieną yra sulaukę 18 metų. Atsižvelgiant į tam tikras svarbias priežastis gali būti sudaromos išimtys ir sutuoktuvininko amžius sumažintas iki 15 metų. Santuoka jaunesnių nei 15 mmetų asmenų galima tik neštumo atveju.

3. veiksnumas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, negali sudaryti santuokos.

Kartu įstatymas numato šias kliūtis ir draudimus santuokai sudaryti:

1. draudimą tuoktis tos pačios lyties asmenims;

2. draudimą pažeisti monogamijos principą;

3. draudimą tuoktis artimiems giminaičiams;

Išvardytos santuokos sudarymo sąlygos yra išsamios ir niekas jų pakeisti negali.

SANTUOKOS REGISTRAVIMO TVARKA

Norintys susituokti asmeniškai paduoda nustatytos formos prašymą vieno iš jų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Prašyme jie turi patvirtinti, kad įvykdytos visos minėtos santuokos sudarymo sąlygos, taip ppat nurodyti kelintą kartą kiekvienas iš jų tuokiasi ir kiek turi vaikų. Kartu su prašymu pateikiamas gimimo liudijimas ir pasas arba jį atstojantis dokumentai. Ištuoktas asmuo taip pat pateikia ištuokos liudijimą.

Santuoka įregistruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo pareiškimo ppadavimo dienos, tačiau norinčių susituokti anksčiau ir turintis tam svarbią priežastį, civilinės metrikacijos vadovas turi teisę leisti įregistruoti santuoką greičiau.

Santuoka įregistruojama dalyvaujant tik patiems sutuoktiniams ir dviem liudytojams.

Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas, nurodant ketinančių susituokti asmenų vardus, pavardes, gimimo datą, gyvenamąją vietą ir santuokos registravimo datą, viešai skelbiamas civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos.

Jei vienas sutuoktinių negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą santuokai įregistruoti dėl sunkios ligos, santuoka gali būti registruojama gydančiajam gydytojui sutikus, sergančiojo namuose arba gydymo įstaigoje.

Santuoka su asmenimis, esančiais įkalinimo įstaigose, registruojama laikantis įkalinimo įstaigų vidaus tvarką reguliuojančių taisyklių.

Santuokos sudarymas bažnytine tvarka suteikia tokias pat pasekmes kaip ir jos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu nebuvo pažeistos bendrosios nustatytos santuokos sudarymo sąlygos; santuokos sudarymas bažnytine tvarka, buvo įrašytas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Užsienio valstybių piliečiai, norintys įregistruoti santuoką Lietuvoje, privalo pateikti savo valstybės kompetetingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai sudaryti nėra kliūčių.

SANTUOKOS NEGALIOJIMAS

Pažeidus įstatymų nustatytas santuokų sudarymo sąlygas arba esant kliūtims sudaryti santuoką, ji gali būti pripažinta negaliojančia šiais pagrindais ir tvarka, kai:

1. susituokia tos pačios lyties asmenys;

2. pažeistas santuokos savanoriškumo principas;

3. nėra sukakęs santuokinis amžius, jeigu jis nebuvo sumažintas įstatymo numatyta tvarka;

4. santuoka buvo sudaryta su teismo pripažintu neveiksniu asmeniu;

5. ppažeistas monogamijos principas;

6. santuoka sudaryta tarp artimųjų giminaičių;

7. vienam iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo nebuvo pranešta apie tai, kad jis serga venerine liga arba AIDS;

8. nebuvo išreikšta tikroji valia.

Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia tik teismine tvarka.

SANTUOKOS PASIBAIGIMAS

Šeimos įstatymai numato du santuokos pasibaigimo pagrindus – vieno iš sutuoktinių mirtį ir santuokos nutraukimą įstatymo nustatyta tvarka.

Yra trys santuokos nutraukimo būdai:

1. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu;

2. vieno iš sutuoktinių pareiškimu;

3. dėl sutuoktinio(sutuoktinių) kaltės;

Visais atvejais santuoka nutraukiama teismine tvarka ir pasibaigia nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, jog santuoka faktiškai iširo, t. y. jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena, jeigu daugiau kaip metus nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis , kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Santuoka vieno iš sutuoktinio pareiškimu, paduodamu pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų:

1. sutuoktiniai gyvena atskyrai daugiau nei vieneri metai;

2. vienas iš sutuoktinių pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo;

3. vienas iš sutuoktiniu teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;

4. vienas iš sutuoktiniu atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

Kaltas dėl santuokos iširimo sutuoktinis praranda tas teises, kurias įstatymas ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Be tto, kito sutuoktinio reikalavimu, kaltas sutuoktinis turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą.

Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu jie turi teisę reikalauti grąžinti dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

Labai svarbi norma, nustatanti nepilnamečių vaikų ir vieno iš buvusių sutuoktinių teises į gyvenamąją patalpą garantijas. Sutuoktinis su kuriuo lieka nepilnamečiai vaikai, įgyja teisę naudotis uzufrukto(teise naudotis svetimu daiktu ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas) teisėmis, gyvenamąja patalpa net ir tuo atveju, kai ši gyvenamoji patalpa yra kito sutuoktinio nuosavybė.

SUTUOKTINIŲ TURTINĖS TEISĖS IR PAREIGOS

Sutuoktiniai, gyvendami kartu, bendrai tvarko namų ūkį, bendrai naudoja namų apyvokos ir kitiems daiktams, kuriais tenkinami asmeniniai kiekvieni iš sutuoktinių ir kitų šeimos narių poreikiai, įsigyti. Tačiau, jeigu tarp sutuoktinių atsiranda nesutarimų ar ginčų, galinčių pasibaigti santuokos nutraukimu, šeimos teisėje įtvirtintas naujas institutas – šeimos turtas, kurio tikslas – saugoti nepilnamečių vaikų ir ekonomine prasme silpnesnio sutuoktinio teises ir teisėtus interesus santuokos nutraukimo atveju.

Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybe iki santuokos buvo ar po jos sudarymo yra. TTai – šeimos gyvenamoji patalpa; kilnojamasis turtas, skirtas šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus.

Santuoka sukuria šias dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys – įstatyminį ir sutartinį.

1. Įstatyminis turto teisinis režimas suprantamas kaip įstatymo nustatyta tvarka ir taikomas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Tai reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kuria pripažįstama:

1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai gauti iš sutuoktinio asmeninėje nuosavybėje esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros ar vieno iš jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos ir kitokie mokėjimai, išskyrus tikslinės paskirties mokėjimus;

4) įmonė ir iš jos veiklos ar kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

Įtvirtinta sutuoktinių pareiga yra rūpintis bendro turto išsaugojimu ir gausinimu bei nustatoma pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, nesusijusių su visos šeimos poreikių taikymu.

Šeimos teisė nustato galimybė išvengti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo vedybų sutarties sudarymo atveju. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis sutuoktinių teises ir pareigas santuokoje, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskyrai.

Vedybinė sutartis turi būti sudaryta notarine forma, o jos pakeitimas galimas tik leidus teismui. Vedybinė sutartis pasibaigia

nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi atskyrai.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė dalijama sudarant turto balansą.