Šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo teisėtumas

TURINYS

Įvadas…………………………3

Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygos……………4

Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai………….4

Fizinės prievartos panaudojimo pagrindai…………………….6

Ginklų panaudojimas persekiojant laivus jūroje……………………6

Pareigūno atsakomybė…………………………7

Ginkluoto policijos pareigūno asmens saugumo garantijos…………….7

Būtinoji gintis…………………………8

Būtinasis reikalingumas…………………………10

Išvados…………………………13

Naudota literatūra …………………………14

ĮVADAS

Naudodamasis įvairia informacija bei dokumentais, aš šiame referate bandysiu aptarti (pateikti) informaciją apie šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimo teisėtumą. Medžiagoje taip pat pateiksiu būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo sąlygas, mano nuomonę apie šias dvi situacijas.

Manau visa informacija, kurią pateiksiu šiame referate, yra daugiau ar mažiau svarbi ir, kurią vertėtų žžinoti kiekvienam būsimam ar jau esančiam pareigūnui. Manau, kad itin svarbi informacija bus ta, kuri susijusi su šaunamųjų ginklų ir specialųjų priemonių panaudojimo sąlygomis, pagrindais, pareigūnų atsakomybe. Taip pat pateiksiu savo nuomonę apie svarbius dalykus, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IR SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ PANAUDOJIMO SĄLYGOS

Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos įstatymo 22-ame straipsnyje rašoma,kad pareigūnai turi teisę panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones tik įstatymų nustatytais atvejais,konkrečia situacija;kad pareigūnai šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones gali panaudoti tais atvejais,kai jjiems pavestų tarnybinių pareigų negalima įvykdyti kitu būdu,be grėsmės savo pačių arba kitų asmenų gyvybei;kad,jeigu leidžia aplinkybes,apie šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimą reikia įspėti šūksniu,įspėjamuoju šūviu arba kitu būdu.

Aš sutinku su įstatyme numatytomis ginklų panaudojimo sąlygomis,nes tai padeda sulaikyti ppareigūną nuo savavališko ginklo panaudojimo,įstatyme nenumatytomis aplinkybėmis.Aš taip pat pritariu,kad prieš panaudojant šaunamąji ginklą prieš nusikalteli,reikia jį perspėti,norint išvengti asmens sužalojimo ar net mirties.

ŠAUNAMOJO GINKLO IR SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ PANAUDOJIMO PAGRINDAI

23-iame straipsnyje teigiama:„Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą:atremdamas ginkluotą isiveržimą i Lietuvos Respublikos teritoriją,saugomą objektą aružkirsdamas kelią orlaivio,laivo arba kitų transporto priemonių,kuriose nėra keleivių,pagrobimui;kai asmuo,laivas,orlaivis arba kita transporto priemonė kerta valstybės sieną uždraustoje arba tarptautiniam susisiekimui nenustatytoje vietoje arba nustatytoje vietoje,tačiau neleistinu būdu,ir tai sukelia realų pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai,arba nepaklūsta išankstiniams,aiškiai išreikštiems,pareigūno reikalavimams sustoti,ir kitaip nebuvo galima jų sulaikyti;pasienio ruože sulaikydamas sausumos transporto priemonę,jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro realų pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai,arba nepaklūsta išankstiniams pareigūno reikalavimams sustoti,ir kitaip nebuvo ggalima jų sulaikyti;kitais,policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų,nustatytais atvejais.“

Iš to galima suprasti,kad pareigūnas šaunamąjį ginklą tiesiogiai gali panaudoti,kai gręsia pavojus pareiguno ar kito asmens sveikatai ar gyvybei,esant bandymams patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai.Žinoma,geriausia būtų išvengti ginklo panaudojimo,bandant sulaikyti pažeidejus,bet jei tai neįmanoma,stengtis padaryti kuo mažesnę žalą transporto priemonei ar pačiam pažeidejui.

Pasak šio straipsnio 2-osios dalies,pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas,turi teisę panaudoti specialiąsias priemones ( guminę lazdą,antrankius,surišimo priemones,dujas,priverstines transporto priemonių sustapdymo priemones,kovos imtynių veiksmus ir tarnybinius šunis ):atremdamas užpuolimą prieš pareigunus ir kitus aasmenis saugomame objekte;sulaikydamas valstybės sienos,saugomo objekto pažeidejus,piktybiškai nepaklūstančius pareigūnui arba jam pasipriešinančius;išlaisvindamas įkaitus;užkirsdamas kelią teisetvarkos pažeidimams pasienio ruože,pasienio kontrolės punkte,saugomame objekte;atremdamas pastatų,pavienių patalpų ir transporto priemonių,saugomų pareigūnų užpuolimus arba išlaisvindamas užimtus šiuos objektus;kitais,policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų,nustatytais atvejais.

Manau,kad taip panaudoti specialiąsias priemones yra naudinga,nes toks panaudojimo būdas yra saugesnis-tai apsaugo pažeidėją nuo sunkaus kūno sužalojimo ar mirties.

Beje, šaunamasis ginklas,specialiosios priemonės gali būti panaudotos ir be įspėjimo,t.y.,kai pareigūnas arba kitas asmuo užpuolamas netikėtai arba panaudojant ginklą;kai užpuolama panaudojant kovinę techniką,laivą,orlaivį arba kitą transporto priemonę;kai pasipriešinama ginklu;išlaisvinant įkaitus;kitais,policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų,nustatytais atvejais.

Manau,kad šiais atvejais reikalinga panaudoti šaunamąji ginklą be ispejimo,nes esant dideliam pavojui žmogaus gyvybei,kiekviena minutė gali būti lemtinga.

Taip pat privaloma žinoti,kada yra draudžiama panaudoti šaunamuosius ginklus arba specialiąsias priemones.Juos draudžiama panaudoti :prieš įvairias transporto priemones,kuriose yra keleivių;prieš asmenis,pareigūnų akivaizdoje atsitiktinai perėjusius valstybės sieną dėl nelaimingoatsitikimo arba nenugalimos jėgos;patalpose,kuriose yra sprogstamųjų medžiagų,šaudmenų,lengvai užsidegančių medžiagų,galinčių sukelti pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui;prieš asmenis,pastatus,patalpas,transporto priemones,turinčius neliečiamumo teisę;žmoniu susiburimo vietose,jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys;prieš asmenį ,turintį su savimi mažametį vaiką;prieš moteris,nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais,išskyrus atvejus,kada jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.

Manau,pareiggūnui būtina žinoti,kokiais atvejais draudžiama panaudoti ginklą,nes neteisėtai jį panaudojus gręsia teisinė atsakomybė.

FIZINĖS PRIEVARTOS PANAUDOJIMO PAGRINDAI

Policijos pareigūnas turi teisę ppanaudoti fizinę prievartą:

1. gindamas save, kitą asmeni nuo pradeto ar tiesiogiai gresenč2. io gyvybei ar sveikatai

kėsinimosi;

3. sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia

sulaikymo;

4. kai kėsinamasi į policijos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę,

šaunamąji ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio, aktyvios gynybos

priemones ar kitą policijos turtą;

5. masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu;

6. esant tarnybiniam būtinumui, stabdymas transporto priemonę.

Draudžiama panaudoti koviniu imtyniu veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas pareigūnams.

GINKLUOTĖS PANAUDOJIMAS PERSEKIOJANT LAIVUS JŪROJE

24-asis straipsnis teigia:„ Tarnybos laivo vadas,laivo ginkluotę,prieš persekiojamą laivą ( išskyrus užsienio valstybems priklausančius karo laivus ar laivus,naudojamus nekomerciniais tikslais ) gali panaudoti tik išimties tvarka po to,kai visos galimos priemonės panaudotos,ir panaudotų priemonių nepakanka laivui sustabdyti arba priversti paklusti.Šiuo atveju,tarnybos laivas turi teisę ji apšaudyti.

Naudojant ginkluotę prieš laivą,nesiekiama jo paskandinti.“

Manau,kad dirbant Lietuvos Respublikoje,tokie atvejai labai retai pasitaiko.

PAREIGŪNŲ ATSAKOMYBĖ

1. Pareigūnams už neteisėtus veiksmus,įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos drausminės,administracinės,materialinės arba baudžiamosios atsakomybės priemonės.

2. Pareigūnai neatsako už turtinę ir fizinę žalą,padarytą istatymo pažeidejui,kuris sulaikymo metu nepakluso arba priešinosi pareigūnams,vykdantiems tarnybines pareigas,jeigu tuo nebuvo pažeisti tarnybinai igaliojimai ir peržengtos sulaikymo teisetumo ribos.

3. Žinoma,neteisėto įsakymo,reikalavimo ar nurodymo vykdymas,pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia.

4. Jeigu pareigūnai ppažeidė asmens teisės ar teisėtus interesus,padarę jam marerialinę žalą-atlygina.

5. Žalą,kurią fiziniams,juridiniams asmenims ar įmonėms,neturinčioms juridinio asmens teisių,padarė pareigūnai,vykdydami tarnybines pareigas,atlygina valstybė,įstatymų numatyta tvarka.

Manau,kad kiekvienas pareigūnas,žinodamas gręsiančią atsakomybę už neteisetus veiksmus su šaunamuoju ginklu ar specialiomis priemonemis,prieš panaudodamas jas pamąstys,ar jo veiksmai yra teisėti ir,ar po ginklo panaudojimo nebus jam taikoma teisinė atsakomybė.

GINKLUOTO POLICIJOS PAREIGŪNO ASMENS SAUGUMO GARANTIJOS

Policijos pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį panaudoti, jei jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.

Policijos pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą.

Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, jeigu sulaikomas ar sulaikytas asmuo bando panaudoti prievartą arba artinasi prie policijos pareigūno bei neklauso reikalavimo laikytis nurodyto atstumo arba kėsinasi atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį ginklą. Jeigu panaudotos prievartos priemones yra neveiksmingos arba ju panaudojimas yra neįmanomas dėl asmens daromų veiksmų intensyvumo, o delsimas kelia grėsmę policijos pareigūno gyvybei, policijos pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą.

BŪTINOJI GINTIS

Būtinoji gintis- tai tokia situacija, kai baudžiamojo istatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmeni, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo

kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos.

Žmogaus teises apginti valstybiniu instituciju turimomis priemonemis ne visada galima, todėl baudžiamieji įstatymai suteikia žmogui teisę ginyis pačiam. Žmogus turi teisę i butinąją ginti neatsižvelgiant i tai, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Būtinojigintis visada susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Jei atremiant kėsinimąsi užpuolikui nepadaroma žala, kuri numatyta baudžiamuosiuose istatymuose, tai tokie veiksmai nesudaro būtinosios ginties situacijos. Antra vertus, žalos padarymas užpuolikui nepripažistamas teisetu tik ttais atvejais, kai ji padaroma laikantis tam tikrų reikalavimų, kurie yra susiję su kesinimusi ir gynyba.

Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad jie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lyttinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus. Baudžiamosios teises teorijoje pabrežiama, kad pavojingu kėsinimusi laikomas tik baudžiamojo įstatymo numatytos veiklos. Pavojingas kėsinimasis turi pasireikšti aktyviu veikimu, nes būtinosios ginties situacija galima tik prieš tokią žžalos grėsmę, kuri pašalinama duodant atkirtį užpuolikui.

Pavojingu kėsinimusi bus pripažinti ir veiksmai tokių asmenų, kurie dėl kokių nors priežasčių negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ši taisyklė leidžia gintis ir nuo pavojingų veiksmų, kuriuos daro nepakaltinamas asmuo arba mažametis. Antra vvertus, humanizmo principas reikalauja, kad tokių asmenų kėsinimasis būtų atremiamas padarant minimalią žalą, o jei yra galimybė- išvengiant žalos padarymo.

Negali būti pripažįstami pavojingu kėsinimusi teisėti pareigūnų veiksmai, kuriais ribojamos žmogaus teises ar laisves, pavyzdžiui, administracinis sulaikymas arba suėmimas baudžiamojo proceso tvarka, taip pat veiksmai, padaryti esant bet kuriai aplinkybei pašalinančiai veiklos pavojingumą ar priešingumą teisei. Antra vertus, kėsinimasis bus pavojingas ir asmuo nepraras teisės gintis, jei užpuolikas bus pareigunas, net ir vykdantis profesines pareigas.

Pavojingas kėsinimasis turi būti akivaizdus ir realus. Šie du reikalavimai atspindi vieno reiškinio – kėsinimosi – dvi skirtingas puses, ir būtent jo egzistavimą laike ( akivaizdus ) ir erdvėje ( realus ).

Akivaizdžiu laikomas kesinimasis, kuris jau daro žalą arba jau yra aiški jo gresme. Kėsinimosi ssustapdymas, siekiant pagerinti kėsinimosi sąlygas, negali būti pripažįstamas kėsinimosi nutraukimu. Ginklų ar kitų daiktų, pavartotų užpuolimo metu, atitekimas besiginančiajam dar besąlygiškai nereiškia kesinimosi pabaigos. Kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai turi įtakos būtinosios ginties teisėtumui, todėl norint juos nustatyti būtina gerai išanalizuoti visas bylos aplinkybes. Jei užpuolikui žala padaroma po to, kai kėsinimasis buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, tai besiginančoijo veiksmai nėra būtinoji gintis. Atsisakoma pripažinti butinąja gintimi ir tuos atvejus, kai įtaisomi pavojingi gyvybei įįrengimai, nes nėra akivaizdžios kėsinimosi grėsmės, todėl už tokių įrengimų padarytą žalą gali iškilti baudžiamoji atsakomybė. Būtinoji gintis negalima ir tyčios iškėlimo aikštėn metu arba nusikalstamos veiklos rengimosi stadijoje.

Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Jei realiai kėsinimosi nebuvo ir žmogus dėl tokio kėsinimosi klydo, įsivaizduodamas jį buvus, tai tokia situacija laikoma tariamąja butinąja gintimi. Klaida, dėl kurios atsiranda tariamoji būtinoji gintis, gali kilti dėl neteisingai įvertintų aplinkybių, nukentėjusiojo elgesį palaikius pavojingu.

Reikalavimus gynybai tam tikra prasme nulemia pats kėsinimosi pobūdis. Be to, gynyba turi atitikti šiuos požymius: 1. žala padaroma tik besikesinančiajam; 2. žala padaroma atremiant pavojingą kesinimąsi; 3. padaryta žala neperžengia butinosios ginties ribu.

Žala, padaryta besikėsinančiajam būtinosios ginties atveju, gali būti gyvybės atėmimas, sunkus kūno sužalojimas ir pan. Baudžiamojo istatymo atžvilgiu nesvarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam būtinosios ginties atveju, yra mažesne, ar didesnė už žalą, kurią šis kesinosi padaryti besiginančiajam. Užpultasis gali gintis ir netiesioginiu budu, pavyzdžiui, užsiundydamas šuni, kurio padaryta žala bus vertinama pagal butinosios ginties taisykles.

Apibūdinant antrąjį gynybos požymį, reikia pabrėžti, kad baudžiamasis istatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų, valstybės ar visuomenės interesus, o tai reiškia, kad gintis gali ne tik užpultasis.

Trečiasis požymis nnustato, kad nebūtų peržengtos būtinosios ginties ribos. Gynybos priemonės ir padaryta žala laikoma teisėtomis, jeigu jos atitinka kėsinimosi pavojinggumą ir pobūdį. Kėsinimosi pavojingumas pirmiausia priklauso nuo jo objekto reikšmingumo. Todėl skirtingas yra kėsinimosi pavojingumas, kai iškyla grėsmė asmens gyvybei ar nuosavybei, sveikatai arasmens orumui.Kėsinimosi pavojingumui turi reikšmės ir galimos žalos dydis, o esant vienodiems kėsinimosi objektams – kėsinimosi būdas, besikėsinančiųjų skaičius, kėsinimosi stadija ir kitos aplinkybės. Kėsinimosi pobūdis priklauso nuo pavartotų priemonių, kėsinimosi intensyvumo, vietos laiko ir kitų aplinkybių.

Pažymetina, kad baudžiamasis istatymas nurodo specialius požymius, kuriems esant nepripažistama, kad buvo peržengtos butinosios ginties ribos: 1. jei užpuolikui padaromas lengvas ar apysunkis kuno sužalojimas, materialinė žala; 2. jei užpuolikui padaroma žala del neatsargumo. Baudžiamosios atsakomybes neužtraukia butinosios ginties ribu peržengimas, jei tai įvyko dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, taip pat ginantis nuo įsibrovimo į būstą.

Baudžiamosios teises teorija ginties provokaciją apibrežia kaip žalos padarymą besikesinančiajam po to, kai užpuolimas buvo sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisetiems veiksmams.

Lietuvos Respublikos civiliniuose įstatymuose nustatyta, kad neprivaloma atlyginti žalą, padarytą butinosios ginties sąlygomis, jei nebuvo peržegtos butinosios ginties ribos. Praktiškai visų užsienio valstybiųbaudžiamuosiuose įstatymuose yra numatytas būtinosios ginties institutas. Pažymetina, kad būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, išskyrus kai kurias yypatybes, analogiškos Lietuvos Respublikos BK numatytoms taisyklėms.

BŪTINASIS REIKALINGUMAS

Būtinasis reikalingumas – tai tokia situacija, kai teisėtai padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams siekiant pašalinti pavojų, gręsianti Lietuvos valstybes interesams, visuomenės interesams, to asmens ar kitų piliečių asmenybei arba teisėms, jei šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala.

Veikimas būtinojo reikalingumo atveju yra assmens teisė ir nepasinaudojimas ja neužtraukia atsakomybės. Tik tam tikri pareigūnai privalo rizikuoti savo gyvybe ar sveikata ir apsaugoti interesus. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik padarant žalą antrajam.

Pirma, turi grėsti žala Lietuvos valstybės, visuomenės innteresams, piliečių asmenybei arba jų teisėms. Objektų, kuriems gali grėsti žala, sąrašą sudaro praktiškai visi teises saugomi interesai. Pavojaus šaltiniu, sukėlusiu būtinojo reikalingumo būklę, gali būti stichiniai gamtos reiškiniai ( potvynis, žemes drebejimas, ugnikalnio išsiveržimas ir t. t. ), gyvulių elgesys, žmoniu elgesys, fiziologiniai ir patologiniai procesai.

Antra, pavojus turi būti akivaizdus ir realus. Akivaizdžiu laikomas toks pavojus, kuris iškilo, bet dar nepasibaigė, ir nors dar nepasireiškia, tačiau kelią tiesioginę gresmę saugomiems interesams.Ir būsimas, ir praėjęs pavojus negali sudaryti būtinojo reikalingumo. Realiu laikomas toks pavojus, kuris egzistuoja tikrovėje. Klaidingas pavojaus ir jo realumo suvokimas

nesudaro būtinojo reikalingumo tačiau daro įtaką subjektyviajai veiklos pusei. Jeigu asmuo manė, kad egzistuoja pavojus, kurio realiai nebuvo, ir jis to neprivalėjo irr negalėjo suvokti, tai jo veikla negali būti laikoma nusikaltimu. Tačiau šiuo atveju asmuo neatsako todėl, kad jo veikloje nėra kaltės. Tuo tarpu asmuo, kuris nebuvo pakankamai apdairrus ir todėl neteisingai suvokė pavojų, kurio iš tikrųjų nebuvo, už padarytą žalą gali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben kaip už nusikaltimą, padarytą del neatsargumo.

Trečia, gresiančio pavojaus negalima pašalinti kitais būdais,kaip ttik padarant žalą saugomiems interesams. Tokios žalos padarymas turi buti vienintelis budas išgelbeti vertingesni interesą. Jei asmuo turi galimybę pašalinti teises saugomiems interesams gresiančią žalą nepadarydamas jokios žalos, tai jis privalo pasinaidoti šia galimybe, nes priešingu atveju jo veikimas nebus pripažintas butinuoju reikalingumu.

Ketvirta, iškilęs pavojus pašalinamas padarant žalą trečiajam asmeniui. Juo gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, neturintys nieko bendra su susidariusia situacija. Šiems asmenims gali būti padaryta fizinė, materialinė ar kitokia žala siekiant išvengti žalos verrtingesniems interesams.

Ir penkta, ppadaryta žala turi buti mažesne nei išvengtoji žala. Santykis tarp padarytos ir išvengtos žalos nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju gerai išanalizavus visas bylos aplinkybes. Įstatymo reikalavimas, kad padarytoji žala butu mažesne už išvengtąją, reiškia, jog didesnės ar lygiavertės žalos padarymas nebus ppripažįstamas būtinuoju reikalingumu ir neužtrauks baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jei asmuo negalėjo ir neprivalėjo numatyti, jog padaryta žala bus didesne ar lygiaverte nei išvengtoji. Be to, negalima gelbėti savo gyvybės kitos gyvybės sąskaita. Apskritai gyvybės atėmimas būtinojo reikalingumo metu galimas tik ypatingais atvejais, gelbėjant daugelio žmonių gyvybes.

Būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms. Jei nėra bent vienos sąlygos, už padarytą žalą asmuo gali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben. Pažymetina, kad veiksmams, padarytiems būtinojo reikalingumo atveju, keliamos daug griežtesnes sąlygos, nei veiksmams būtinosios ginties atveju, nes būtinojo reikalingumo atveju žala padaroma trečiųjų asmenų teisėtiems interesams. Baudžiamajame istatyme nenumatytas butinojo reikalingumo ribu peržengimas. Jei asmuo padaro nereikalingą žalą, tai jo veiksmai nebus vertinami kaip būtinasis reikaligumas. Be to, pagal Lietuvos RRespublikos civilinius įstatymus, žalą, padarytą esant butinajam reikalingumui, turi atlyginti asmuo, kurio labui buvo atlikti žalą padarę veiksmai.

IŠVADOS

Mano nuomone, šaunamąjį ginklą galima panaudoti prieš žmogų tik kritiškais atvejais, kai kitos išeities nebelieka. Jei yra galimybė, pažeidejui sulaikyti, geriau naudoti spec. priemones ar taikyti kitas poveikio priemones.

Kiek girdejau iš pareigūnų, kurie dirba pasienyje, labai gera poveikio priemonė sutramdyti ar sulaikyti pažeidėją yra ginklo iššovimas i viršų-daugelyje atvejų tai padėdavo,nes pažeidėjas išsigąsdavo ir paklūsdavo pareigūnų reikalavimams. Todėl manau, kad žinojimas vvisų įstatymų apie šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimą darbe yra būtina kiekvienam pareigūnui,nes tik nuo paties pareigūno priklausys, ar kritinėje situacijoje jis šaunamąjį ginklą panaudos teisėtai, ar bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą jo panaudojimą. Teko girdėti, kad tokie atvejai pasitaiko tarnybos metu. Aš dar kartą isitikinau, kad pareigūnui dirbti su ginklu yra tikrai atsakinga.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. LR Baudžiamasis kodeksas. V.,2000;

2. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. V.,2002;

3. LR Policijos veiklos įstatymas. -Valstybės žinios,2000,Nr. 90-2777;

4. LR Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas. -Valstybės žinios,2000,Nr. VIII-I 996;

5. G.Kiškis. Teisė gintis ir ginti. Teisė-visuomeninė vertybė// Teisės etiudai Nr.1.