Savivaldybių funkcijos
PLANAS:
ĮVADAS…………………………3P.
I. TRUNPA SAVIVALDYBIŲ APŽVALGA
II. SAVIVALDYBĖ……………………. ..7P.
III. SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS…………… . …8P.
III.I Savarankiškosios………………………8p.
III.II Priskirtosios……………………….8p.
III.III Valstybinės………………………..9p.
III. IV Sutartinės funkcijos……………….. …..9p.
IŠVADOS…………………………15P.
LITERATŪRA………………………..16P.
ĮVADAS:
1) Savivaldybės plačiąją prasme:teisiškai įforminti socialiniai susivienijimai, kurie jungia laisvanoriškai tam tikrus asmenis ir tenkina jų poreikius kiek tai neprieštarauja įstatymui: advokatai, auditoriai, religinės org. ir t.t. – personalinės.
2) siaurąją prasme: savivaldybės- valstybės teritorijos administracinis vienetas – teritorinės korporacijos
savivaldos 2 prasmės:
1) personalinė: neteritorinė valdymo forma tam tikriems asmenims pagal jų kvalifikacinį požymį: verslą, profesiją, tikybą, tautybę. Šios subjektas –personalinė korporacija jungianti ūk- komercinius, soc.-kultūrinius ar profesinės vveiklos subjektus ar tam tikros religinės priklausomybės asmenis.
2) Teritorinė(vietos) teritorinio valdymo forma, taikoma visiems tam tikro teritorinio vnt. gyventojams nepaisant jų tautinės ir kt. Priklausomybės. Subjektas – jurid asmuo.
Šio darbo tikslas išanalizuoti savivaldybių fukcijas.
I. TRUNPA SAVIVALDYBIU APŽVALGA:
1. Religinės bendrijos
Religinio pobūdžio personalinių savivaldybių garantija įtvirtinta K 43 str. : valstybė nesikiša į bažnyčios ir relig. Organizacijų vidaus reikalus. Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatyme yra nuostata: šios turi teisę laisvai organizuotis ir veikti pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą.
Panašumai su vietos savivalda: ttradicinių bažnyčių savivalda gana reikšminga vietos savivaldai. Įst leidėjas teigdamas savivaldybes privalo atsižvelgti į konkrečios vietovės socialinį kultūrinį ( kartu religinį) gyvenimą.
Bažnyčia t.p. viešasis juridinis asmuo
Konstitucinė problema: valstybės ir bažnyčios atskirumo principas. Tai neturi būti sureikšminta ( išpažinties paslapties klausimas –– nėra anachronizmas, tas pats yra ir advokatams; karo prievolė; aukų neapmokestinimas)
2. tautinių bendrijų savivalda
garantija K45 str.
K teismelio mintys (toliau KT): tautinių bendrijų savivalda –kultūrinio pobūdžio, garantuojanti kultūrinę autonomiją, kuri nėra ir negali būti teritorine autonomija. Iš kultūrinės autonomijos negalima kildinti tautinės bendrijos teisių (per savo atstovaujamuosius organus), siekiant nustatyti tokias socialines normas, kurios prieštarautų įst leidėjo normoms, tokioms, kaip valstybės teritorija nedaloma į jokius autonominius darinius. Iš kultūrinės autonomijos negalima kildinti tautinės bendrijos kategoriško reikalavimo, kad toje teritorijoje (kur mažuma gyvena) būtų įsteigta vietos savivalda. Įst leidėjas nėra įpareigotas tautinės mažumos gyvenamojoje vietovėje steigti vietos savivaldą. Tautinė bendrija nėra juridinis asmuo. Ji socialinė kategorija.
3. aukštųjų mokyklų savivalda
jų autonomija nėra valstybinio pobūdžio autonomija, yra grindžiama akademiniu aspektu. Yra susijusi su vvietos savivalda: keisti VU teritorines ribas gali tik vyriausybė gavusi universiteto senato sutikimą. Jei pastarasis nesutinka – teritorijos ribas gali keisti tik seimas. Seimas turi valstybės universitetų steigimo teises. Pagal valdžių atskyrimo principą sunku (Šileikiui) tai suvokti. KT išaiškino: tokiu atveju seimo sprendimas turi būti nutarimo formos, nes Seimas negali spręsti valdymo pobūdžio klausimų.
Aukštojo mokslo įstatymas numato 2 savivaldos institucijas: senatą – aukščiausioji; taryba – visuomeninės priežiūros ir globos. Problema: tarybos sudėtį lemia ne tik dėstytojų ir studentų vali, bet iir ŠV ministro valia. Pastarasis gali skirti 1/3 tarybos narių, kurie nėra a. mokyklos darbuotojai, bet valstybės ir savivaldos institucijų darbuotojai atstovaujantys kultūros ir t.t. sritis. Problema: K 40 str. pasakyta, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo institucijų veiklą (40.4d.). a. mokyklų autonomija įtvirtinta 3d. Kadangi visos 40 straipsnio dalys sudaro sistemą, tai reiktų žvelgti iš sisteminio metodo pozicijų. Kita problema: ar galima apskųsti a. mokyklos sprendimą teismui; ko gero taip, nes adm. teismai vertina ar teisėti administraciniai sprendimai.
4. teritorinė savivalda.
Prancūziškasis modelis
Tarybos ir mero dualizmas: šalia kolegialios institucijos yra vienasmenė institucija, ir jos konkuruoja Variantai: 1) meras taryboj turi sprendžiamojo balso teisę; 2) meras turi patariamojo balso teisę.
Tai atsispindėjo 1994 LR vietos savivaldos įstatyme (ypatumai): kolegiali vykdomoji institucija ( valdyba) nebuvo įtvirtinta kaip privaloma.Taryba sprendė, ar užtenka mero, ar reikia ir valdybos. 2. Meras įvardintas kaip atskira vykdomoji institucija; 3. Atskirai papunkčiui išvardinti mero įgaliojimai. 4.meras turi sprendžiamojo balso teisę tarybos posėdyje. 2000m redakcijoje tai atsispindi iš dalies: merui suteikti valdingi įgaliojimai sušaukiant ir pirmininkaujant tarybos posėdžiams; vienasmeniškai turi teisę administruoti savivaldybės asignavimais; valdyba- privaloma institucija (prūsiško modelio apraiška).
Angliškas modelis
Monistinė struktūra: aiškiai neatribota sprendžiamoji ir vykdomoji institucijos. Pagrindinė kompetencija – tarybos rankose( išryškinant renkamų narių politinę ir teisinę atsakomybę). ttarybos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais. Tik tarybos komitetai veikia pagal tarybos pavedimus. Atsispindėjo 1989 vietos savivaldos įstatyme: buvo numatyta savivaldybės tarybos pirmininko pareigybė. Dvipakopė sistema (viršaičio pareigybė, kuris negali būti tarybos nariu); išvardinta tiksli tarybos kompetencija ir jos pirmininko įgaliojimai: šaukti tarybos posėdžius, atstovauti tarybą santykyje su valstybės institucijomis). Neapibrėžta viršaičio kompetencija (leidžia potvarkius, kontroliuoja jų vykdymą); tiesiogiai nenumatyta kolegiali vykdomoji institucija ( turi aparatą , atleidžia ir priima darbuotojus. 2000m tai atsispindi: taryba savo narių dauguma gali pakeisti mero sudaryta tarybos posėdžio darbotvarkę, net jei prieštarauja meras. Būtinas kontrolės komitetas.
Prūsiškas modelis
Šalia pagrindinės sprendžiamosios institucijos – bendruomenės atstovų – veikia kolegiali vykdomoji institucija (magistratas) ir dar vienasmenė institucija (burmistras). Šis turi savarankiškus aiškiai apibrėžtus įgaliojimus; 1921 savivaldos įstatymas. Dabartiniame: privalomos 3 institucijos: taryba, valdyba, meras. ( taryba nebegali spręsti ar reikalinga valdyba); mero įgaliojimai aiškiai išvardinti (aiškia atribota kompetencija). meras – tarybos narys ir jos
pirmininkas, kuris šaukia posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, jiems pirmininkauja. Meras valdybos narys ir jos vadovas. Aiškiai išdėstyta valdybos kompetencija.
KT: LR savivaldos modelis grindžiamas ilgaamže Europine tradicija!!!
Savivaldybių teisė kaip tarpusavy susijusių teisės normų grupė.
Teisės normos reglamentuojančios savivaldybes
119 str. 1d. ; savivaldos teisė laiduojama įst numatytiems valstybės administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.
Tam, kad atsakyti įį klausimą, kaip valstybė gali reglamentuoti savivaldybių teisinę padėtį, reikia atsižvelgti į aplinkybes:
1) ar valstybėje skaidomi juridiniai asmenys į viešus ir privačius (NCK yra)
2) ar valstybėje visa teisės sistema skaidoma į viešąją ir privačiąją
3) ar įtvirtintas ir įgyvendintas valdžių atskyrimo principas,
4) ar savivaldybės valstybinę valdžią įgyvendinančios institucijos ( LTSR- buvo, o dabar K 5 straipsnyje jų nėra). Iš to seka . kad 1992 K savivaldybės nelaikomos valstybinės valdžios institucijomis.
5) Kaip suprantamas valstybės valdymas: ar centralizuotai atsispindi viešojo administravimo doktrina. Įsigaliojus Viešojo adm. įstatymui,Valstybės tarnybos įstatymui galima teigti, kad atsisakyta LTSR valstybinio valdymo doktrinos, kur visas valdymas sukoncentruotas valstybinės valdžios rankose. Dabar ir savivaldybės dalyvauja įgyvendinant viešąjį valdymą.
6) Kaip suprantama konstitucinė, valstybinė, administracinė tesė? Šias teisės šakas galima tapatinti ir atriboti, administracinę teisę skaidant į finansų, ekologinę ir savivaldybių teisių pošakius. Iš to seka tam tikri požiūriai:
1. savivaldybių teisė – tai visuma teisės normų, kuriose vartojamas žodis savivaldybė ar savivaldybės institucijos. Formaliu požiūriu: savivaldybių teisė – tai kompleksinė teisės šaka, kuri apima gana daug teisės normų: savivaldybės įmonių, turto privatizavimo, vietinių rinkliavų, atleidimo nuo mokesčių, viešojo transporto ir t.t reguliavimas.
2. Savivaldybių teisė – administracinės teisės pošakis arba kompleksinis institutas. Iš to seka: šiuo atveju savivaldybės dalyvauja įgyvendinant viešąjį administravimą, kurį reguliuoja administracinės teisė normos: mokesčių adm. reglamentavimas. Savivaldybėms
reglamentavimas- vykdomoji veikla ir todėl tai patenka ė administracinės teisės dalyką. Tai paaiškinama per kategoriją “viešojo administravimo sistema, kuri apima: valstybinio administravimo subjektus(+apskrities viršininko administraciją), savivaldybių administravimo subjektus, kitus administavimo subjektus. Visiems šiems įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.
3. Savivaldybių teisė – kompleksinis viešosios teisės institutas, kurį galima skaidyti į subinstitutus:
1) vietos savivaldybių konstitucinį garantinį institutą: tai visos konstitucinės normos, įstatymų leidėjo sukonkretintos normos, konstitucinio teismo teiginiai, kuriais atskiros įstatymų normos pripažįstamos prieštaraujančiomis/ar ne konstitucijai.
2) Savivaldybių tarybų rinkimų iinstitutas: ne konstitucinių normų sudaro specialus įstatymas, savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, atskiri VRK sprendimai, teismų ( ir administracinių) praktika su rinkimų ginčų sprendimais, atskiri konstitucinio teismo sprendimai.
3) Savivaldybės teisės struktūros ir darbo tvarkos institutas: specifika tame, kad jį sudaro vietos savivaldos įstatymo normos bei konkrečios savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatos.
4) Savivaldybių materialinio, finansinio savarankiškumo subinstitutas: konstitucijos normos, vietos savivaldos įstatymo normos, biudžeto sandaros įstatymo, rinkliavų įstatymo normos. Konkrečios savivaldybės tarybos sprendimai įvesti rinkliavą ( dydį patvirtinančios nuostatos). Administracinių teismų prektika. K 47 sstr. 2d.: K įstatymas, spec įstatymas reglamentuojantis savivaldybės sklypų įsigijimą- 1999m. savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymas.
5) Savivaldybių administracinės priežiūros subinstitutas: K 123 str. 2,3d. ar laikosi K ir įstatymų, ar vykdo vyriausybės sprendimus prižiūri valstybės skiriami aatstovai.; savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, 1998m. KT nutarimas
6) Laikino tiesioginio valdymo subinstitutas: K 123str. 4d.: įst numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą. 1995 įstatymas dėl LR miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo. 1993 KT nutarimas.
II. SAVIVALDYBĖ:
Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.
Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas.
Senajame įstatyme juridinio asmens teises turi savivaldybės taryba.
Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba (toliau – valdyba), savivaldybės meras ((toliau – meras), turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.
Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas.
III. SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS
Šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos:
III.I SAVARANKIŠKOSIOS
Jas savivaldybės vykdo pagal įstatymų suteiktą kompetenciją (viso 13 funkcijų, pvz. ikimokyklinis ugdymas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, gyv. užimtumo, kvalifikacijos įgijimo, viešųjų ir ssezoninių darbų organizavimas, saugomų teritorijų steigimas.).. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą. Vetos savivaldos įstatyme šios funkcijos nurodytos 13 punktų. Prie savarankiškųjų fukcijų opriklauso ir tos funkcijos, kurios įstatymu dar nėra opaskirtos valstybės institucijoms. Vadinasi, iškilus būtinybei tvarkyti naujus iki tol dar netvarkytus, bet aktualius bendruomenei reikalus, nuo pat pradžių privalo jų imtis vietos savivaldos subjektai.
III.II PRISKIRTOSIOS
(ribotai savarankiškos). Viso 27 funkcijos, pvz. vaikų, jaunimo, suaugusių bendrojo lavinimo organizavimas, socialinių paslaugų teikimas, pirminė sveikatos priežiūra, statinių naudojimo priežiūra, saviv. nuosavybės teise priklausiančios žemės ir kito turto valdymas, naud. ir disponavimas juo, keleivių vežimo viet. maršrutais organizavimas…) Įgyvendindamos šį ir kitus įstatymus ir jų pagrindu priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes. Vykdant šias funkcijas savivaldybių veikimo laisvė yra ribojama ( apribojimus nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai ), vykdoma grižtesnė veiklos priežiūra, reikalaujama, kad būtų skiriamos bent minimalios lėšos ir užtikrinami minimalūs standartai ( reikalavimai). Taigi šių fukcijų savivaldybės negali nevykdyti ( kas iš esmės nedraudžiama atliekant savarankiškaisas funkcijas).
III.III VALSTYBINĖS
(perduotos savivaldybėms). Jos perduotos įstatymais atsižvelgiant į gyv. interesus. Viso 21 funkcija. Pvz.: civilinės būklės aktų registravimas, civilinės saugos oorganizavimas, priešgaisrinės saugos organizavimas, socialinių išmokų mokėjimas, kompensacijų skaičiavimas, statistikos duomenų teikimas… Be to perduoti šias funkcijas vykdyti savivaldybėms, skiriant tam reikiamų lėšų, yra racionaliau negu steigti valstybinio administravimo įstaigas žemesniuose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose. Vykdydamos šias funkcijas savivaldybės yra dar labiau suvaržytos nei vykdydamos ribotai savarankiškas funkcijas. Suvaržymai nustatomi įstatymais. Vis dėl to savivaldybėms, nors ir esant grižtiems ribojimams, paliekama šioke tokia veikimo laisvė.
III.IV SUTARTINĖS FUNKCIJOS
Jos skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis.
Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, valdyba, meras, savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
Viešojo administravimo funkc. atlieka taryba, valdyba, meras, kontrolierius, administracija bei valst. tarnautojai, kuriems teisės aktai ir savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.
Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba fiziniai ir juridiniai asmenys.
Savivaldybės gali atlikti įstatyme nenumatytas funkcijas pagal su valst. institucijomis ar įstaigomis sudarytas sutartis. Sutartys sudaromos pagal CK, paprastai sezoninio pobūdžio. (Palangoje – skęstančiųjų gelbėjimui, Rusnėje- dėl potvynių teko įsigyti amfibijas) ŠŠio pobūdžio problemos yra valstybinės reikšmės ir jas sprendžia ne viena savivaldybė.
Pagal senąjį įstatymą (galiojusį paskaitų metu) savivaldos institucijų kompetencija yra savarankiškoji ir valstybės deleguotoji. Savarankiškosios kompetencijos – 30 funkcijų: 1) renka ir atleidžia iš pareigų merą, pavaduotojus 2) sudaro komitetus, valdybą, administracinę ir kitas komisijas 3) nustato administracijos struktūrą, etatų skaičių 4) priima sprendimus dėl savivaldybės suskirstymo į seniūnijas 5) tvirtina savivaldybės biudžetą; 6) tvirtina kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas paslaugas; 7) priima sprendimus steigti, likviduoti savivaldybės įmones; 8) tvritina savivaldybės teritorijos bendruosius planus; 9) naudojasi banko kreditais, ima paskolas ir t.t.
deleguotosios: 1) civilinė metrikacija 2) savivaldybių ir valstybinių bei privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų registro tvarkymas 3) antrinės sveikatos priežiūros įgyvendinimas 4) valstybinių parkų valdymas 5) savivaldybių policijos organizavimas; 6) civilinės ir priešgaisrinės saugos organizavimas.
Pgal Konstituciją ir Europos vietos savivaldos chartiją vietos savivaldos institucijos turi tiek teisių ir galių, kiek nustatyta įstatymuose.
Vietos savivaldos įstatyme nustatomos šios savarankiškosios savivaldybių funkcijos:
1) ikimokyklinis vaikų ugdymas;
2) vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;
3) suaugusiųjų neformalusis švietimas;
4) maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;
5) socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;
6) savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;
7) gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo
ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas;
8) dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);
9) kūno kultūros ir sporto plėtojimas;
10) turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas;
11) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;
12)sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;
13) kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.
Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių ffunkcijos yra:
1) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;
2) kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;
3)savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas;
4) socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas;
5) sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;
6) savivaldybių sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;
7) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;
8) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi aant išorinės reklamos priemonių kontrolė;
9) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;
10) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra), savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas ir jų vveiklos priežiūra;
11) statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų nustatymas statinio projektavimo sąlygų sąvade įstatymų nustatyta tvarka
12) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga;
13)statinių naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;
14) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;
15) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;
16) šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas;
17) valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas; 18) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;
19) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas;
20) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bbei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas;
21) vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas;
22) keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas;
23) adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;
24) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas;
25) dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;
26) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas;
27) leidimų (licencijų) iišdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:
1) civilinės būklės aktų registravimas;
2) įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;
3) civilinės saugos organizavimas;
4) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų organizavimas;
5) dalyvavimas valdant valstybinius parkus;
6) kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui, lengvatinio keleivių vežimo ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas;
7) mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose;
8) socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;
9) savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise;
10) piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas bei sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;
11) valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymas;
12) dokumentų pilietybei suteikti rengimas;
13) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;
14) savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;
15) dalyvavimas atrenkant šauktinius į karo tarnybą;
16) statistikos duomenų teikimas;
17) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas;
18) dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus;
19) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;
20) dalyvavimas atliekant gyventojų ir būstų bei kitus visuotinius surašymus;
21) vaikų ir jaunimo teisių apsauga;
22) žemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotų skirstymas;
23) ūkininkų ūkių rregistravimas;
24) pasėlių deklaravimas;
25) kanopinių žvėrių žemės ūkiui padarytos žalos nustatymas;
26) melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimas, dirvų kalkinimo organizavimas;
27) traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė priežiūra;
28) žemės ūkio klausimų koordinavimas, kaimo plėtros bei paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai organizavimas ir įgyvendinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
29) Žemės ūkio bendrovių įstatymo vykdymo priežiūra ir kitos įstatymų perduotos funkcijos.
Savivaldybės gali atlikti kitas Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio. Bendriems tikslams savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis.
IŠVADOS:
I.
NAUDOTA LITERATŪRA:
I. Lietuvos Respublikos Konstitucija.
II. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas ( priimtas 1990 02 12).
III. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ( priimtas 1994 07 07 nr.1-533).
IV. Žilinskas G. Vietos savivalda Lietuvos Respublikoje 1990-2000m.//Viešojo administravimo efektyvumas. Monografija. Kaunas . technologija 200l.
V. Stačiokas R. Savivaldybės esmė ir tūrinys// Savivaldybė 1993. nr.1
