sprendimas už akių ir jo reikšmė

RAŠTO DARBAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ IR JO REIKŠMĖ

VILNIUS 2003

TURINYS

Įžanga………………………3

Teismo sprendimų rūšys…………………4

Teismo sprendimas už akių………………..4

Teismo sprendimo už akių bendrieji bruožai…………6

Pagrindai, kuriais vadovaujasi teismas priimdamas sprendimą…..7

Sprendimas už akių naujajame Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekse……………………….8

Išvados……………………….

Pareiškimas teismui fizinį asmenį pripažinti neveiksniu…………

Literatūra………………………

TEISMO SPRENDIMŲ RŪŠYS

Galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nepateikia teismo sprendimu klasifikavimo į rūšis. Teismo sprendimų klasifikacija yra teisės doktrinos rezultatas. Tuo tarpu kai kurių užsienio valstybių civilinio proceso įstatymai skiria net keletą teismo sprendimų rūšių.

Teismo sprendimai į rūšis klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Pagal teisės gynimo bbūdą, taikomą teismo sprendimu, skiriami teismo sprendimai dėl pripažinimo, priteisimo ir teisinių santykių modifikavimo. Pagal teismo sprendimo vykdymo būtinumą skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti(vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Be to, teismo sprendimai klasifikuojami pagal sprendžiamo klausimo pobūdį. Šie gali būti galutiniai, preliminarūs ir tarpiniai(daliniai).

Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymai išskiria teismo sprendimą, priimtą už akių(neakivaizdinis teismo sprendimas). Sprendimas už akių priimamas šaliai, kuri be pateisinamos priežasties nepalaiko savo prieštaravimų ar reikalavimų tik pagal kitos šalies pateiktus argumentus. TToks sprendimas daugelyje valstybių gali būti priimtas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo nenaudai. Tačiau kai kuriose valstybėse, pvz., Anglijoje, sprendimas už akių gali būti priimtas tik atsakovo nenaudai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas(toliau – LR CPK), įsigaliojąs nuo 2003-01-01, taip nnumato sprendimo už akių priėmimo institutą.

TEISMO SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LR CPK 285 straipsnis reglamentuoja, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais įstatymo numatytais atvejais. Sprendimas už akių taip pat gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie esant minėtommis sąlygomis, neatvyksta į teismo posėdį byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai .

Kai kurie autoriai teigia, jog nė vienas modernus civilinio proceso kodeksas negali apsieiti be sprendimo už akių instituto. Tai yra vienintelė veiksminga civilinio proceso mokslo ir praktikos sukurta ppriemonė kovoti su šalies piktnaudžiavimu neatvykti į teismo posėdį ir tuo vilkinti procesą. Sprendimo priėmimo už akių institutas atsirado jau senovės romėnų formuliariniame procese, kai esant tam tikroms sąlygoms teisėjas turėjo teisę priimti sprendimą byloje, nedalyvaujant vienai iš šalių. Ieškovui neatvykus į teismo posėdį, atsakovas turėjo teisę reikalauti, kad teismas atsisakytų tenkinti pareikštą ieškinį. Jeigu neatvykdavo atsakovas, teismas išklausydavo ieškovą ir priimdavo sprendimą už akių. Tačiau sprendimas už akių galėjo būti priimamas tik jei atsakovas neatvykdavo į teismo posėdį be ssvarbių priežasčių. Be to, sprendimą priėmus už akių, atsakovas turėjo teisę per tam tikrą terminą prašyti teismą atnaujinti procesą, jei nurodydavo svarbias neatvykimo priežastis. Sprendimo už akių institutas nuo romėnų teisės laikų nuėjo gana ilgą istorinės raidos etapą, tobulėjo, tačiau jo esmė išliko ta pati.

Sprendimo už akių institutas tiesiogiai susijęs su šalies teise būti išklausytai bei jos pareiga rūpintis proceso skatinimu. Kita vertus, sprendimo už akių sukeliamų teisinių padarinių neturėtų atsirasti tais atvejais, kai šalis dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teisės būti išklausytai. Taigi šalies teisė būti išklausytai negali reikšti vien tik formalią galimybę, atvirkščiai, tiek įstatymas, tiek pati proceso vedimo forma turi užtikrinti šaliai realią galimybę pareikšti savo nuomonę ginčytinais bylos klausimais.

Kalbant apie sprendimo už akių institutą, atsižvelgiant į minėtas priežastis gali atsitikti, kad neigiamų padarinių konkrečiu atveju atsiras ne tik šaliai, kuri sąmoningai nesinaudoja teise būti išklausytai bei nevykdo proceso skatinimo pareigos ir tuo siekia vilkinti procesą, bet ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie norėtų šia teise pasinaudoti, tačiau dėl kokių nors nuo jų nepriklausančių priežasčių negali to padaryti. Šiais atvejais įstatymų leidėjas privalo užtikrinti tokiems asmenims galimybę pasinaudoti teise būti išklausytiems.

Galiojusiame Lietuvos CPK nebuvo numatyta sprendimo už akių priėmimo galimybė. CPK 181 straipsnyje numatyti šalių nneatvykimo padariniai buvo tiek komplikuoti, jog protingai jais vadovautis buvo sudėtinga. Net ir bandant juos taikyti dažniausiai procesas ne pagreitėdavo, o pailgėdavo, kadangi neatvykusioji šalis dėl normų neaiškumo galėjo gana plačiai naudotis teismų sprendimų bei nutarčių kontrolės formomis. Numatyta galimybė tam tikrais atvejais atsakovo neatvykimą traktuoti kaip pareikšto ieškinio pripažinimą visiškai neatitinka įstatymų leidėjo pareigos derinti neatvykimo padarinius su asmens teise būti išklausytam bei būtinumu priimti kaip galima teisingesnį sprendimą byloje. Naujajame Lietuvos CPK, kaip minėta, jau numatytas sprendimo už akių institutas.

SPRENDIMO UŽ AKIŲ BENDRIEJI BRUOŽAI

Teorijoje paprastai išskiriamos dvi šio sprendimo rūšys: sprendimas, priimamas nepateikus laiku atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ir sprendimas, priimamas neatvykus į teismo posėdį. Sprendimo už akių sąlyga visada tokia pati – tam tikro procesinio veiksmo neatlikimas ar neatvykimas į teismo posėdį. Šio sprendimo priėmimo tikslas – įstatymų leidėjo noras užtikrinti proceso koncentruotumą, užkirsti kelią nesąžiningai šaliai vilkinti procesą bei skatinti ginčo šalis aktyviai įgyvendinti savo proceso skatinimo pareigą.

Kalbant apie sprendimo priėmimo už akių sąlygas, pabrėžtina, jog būtina šio sprendimo sąlyga yra atvykusios šalies prašymas priimti sprendimą už akių neatvykusios šalies atžvilgiu. Esant tokiam prašymui sprendimas už akių gali būti priimamas tik jeigu neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir ji nepateikė savo nneatvykimą pateisinančių priežasčių arba teismas jas pripažino nesvarbiomis. Įstatymai nenumato išsamaus „svarbių neatvykimo priežasčių“ sąrašo, paprastai spręsti šį klausimą paliekama bylą nagrinėjančiam teismui. Nors kai kurių užsienio šalių CPK yra pateikiamas pavyzdinis tokių priežasčių sąrašas(pvz., liga, bendri transporto sutrikimai, dėl kurių asmuo negalėjo atvykti į teismą ar pateikti teismui rašytinio paaiškinimo, ir pan.).

Dažnai įstatymai numato tam tikras kategorijas bylų, kuriose apskritai negali būti priimamas sprendimas už akių. Pvz., bylos, kurių sprendimu egzistuoja didesnis viešasis interesas(darbo ginčai, šeimos ginčai, bylos dėl vaikų teisių apsaugos ir pan.).

Sprendimas už akių gali būti priimtas tik neatvykusios šalies atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, sprendimas už akių gali būti priimtas tiek neatvykusio ieškovo, tiek atsakovo atžvilgiu, tačiau kai kuriose valstybėse(pvz., Rusijoje) jį galima priimti tik neatvykusio atsakovo atžvilgiu.

PAGRINDAI, KURIAIS VADOVAUJASI TEISMAS PRIIMDAMAS SPRENDIMĄ

Skirtingai nei vykstant normaliam bylos nagrinėjimui, teismas, priimdamas sprendimą už akių, paprastai patikrina tik pateikto ieškinio teisinį pagrįstumą ir netiria detaliau įrodymų. Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar ieškovo reikalavimas yra pagrįstas tam tikromis ieškinio pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Vadovaujamasi visada tik atvykusios šalies pateikta medžiaga. Tam tikrų ypatumų yra, kai užakinis sprendimas yra priimamas neatvykusio ieškovo atžvilgiu. Pvz., pagal Estijos CPK, tokiais atvejais

teismas tiesiog netenkina ieškinio, išskyrus, kai atsakovas jį pripažįsta. Tokia pati taisyklė galioja ir Švedijoje. Tačiau čia dar yra viena papildoma sąlyga: teismas turi teisę tenkinti ieškinį ir tais atvejais, kai mano jį esant tikėtinai pagrįstą .

Nagrinėdamas bylą už akių, t.y. tik pagal vienos iš šalių pateiktą medžiagą, teismas privalo įsitikinti tiek teisiniu, tiek ir faktiniu tos medžiagos pagrįstumu . Daugumoje valstybių teismo yra atliekamas formalusis įrodymų vertinimas. Kai teismas vertina tiek teisinį, tiek faktinį bylos medžiagos pagrįstumą, viena vertus, ttai reiškia būtinumą tirti pateiktus įrodymus, o kartu lyg ir teismo pareigą nustatyti materialiąją tiesą byloje. Kita vertus, paprastai tokiais atvejais vertinama visa(o ne tik atvykusios šalies) bylos medžiaga ir yra kalbama apie „netikrą“ užakinį sprendimą, kuris taip pat tam tikrais atvejais yra įmanomas. Tai, kad teismas atlieka tik formalų įrodymų vertinimą, grindžiama keliomis priežastimis:

 užakinis sprendimas yra priemonė, taikytina šaliai. Nevykdančiai savo pareigos rūpintis proceso skatinimu. Kaip ir teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateikti įrodymus, sprendimo už akių priėmimo galimybė nnėra teisinė sankcija neatvykusiai šaliai, o tiesiog galima tolesnė proceso eiga, šalies, nepasinaudojusios savo procesinėmis galimybėmis, atžvilgiu, garantuojanti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą;

 užakinis sprendimas yra proceso koncentruotumą užtikrinanti priemonė. Bylos faktinės medžiagos pagrįstumo vertinimas sukeltų būtinumą tirti byloje pateiktus įrodymus. Tuo ppraktiškai būtų paneigtas šis užakiniam sprendimui keliamas tikslas;

 užakiniam sprendimui nėra keliamas materialiosios tiesos nustatymo tikslas – tai procesinis padarinys šaliai, nevykdančiai proceso skatinimo pareigos, labiau proceso koncentruotumą nei bylos išnagrinėjimą iš esmės užtikrinanti priemonė. Iš principo šis sprendimas yra grindžiamas prielaida, kad atvykusios šalies reikalavimai yra pagrįsti .

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ NAUJAJAME LETUVOS CPK IR JO REIKŠMĖ

Siekiant išvengti tų neigiamų padarinių, kuriuos sukeldavo galiojusio CPK 181 straipsnis, sudarydamas be galo palankias sąlygas vilkinti procesą, naujojo CPK 285-289 straipsniuose yra numatyta sprendimo už akių priėmimo galimybė. Šis institutas iš esmės atitinka minėtus sprendimo už akių instituto bendruosius bruožus ir turėtų užtikrinti realią proceso koncentruotumo galimybę. Tačiau išliko tam tikrų neaiškumų ir ginčytinų klausimų, susijusių su šio instituto naujumu Lietuvos civiliniame procese. Visus ššiuos neaiškumus greičiausiai operatyviai pašalins teismų praktika.

Lietuvos CPK 285 straipsnio pirmojoje dalyje numatomos užakinio sprendimo priėmimo sąlygos – tai neatvykusios šalies informavimas apie posėdžio laiką ir vietą. Sprendimas už akių gali būti priimamas neatvykus į teismo posėdį tiek ieškovui, tiek atsakovui.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka tik formalų įrodymų vertinimą. Ką reiškia formalus įrodymų vertinimas ir kokius įrodymus teismas vertina formaliai? Formaliai vertindamas įrodymus teismas tik nustato, būtų pagrindas tenkinti ieškinį arba jį atmesti, jei pasitvirtintų nurodytų įrodymų turinys. Kitaip ttariant, teismas iš esmės netiria įrodymų turinio, o vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Būtent formalus įrodymų vertinimas sudaro palankias sąlygas užtikrinti civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumą. Jeigu teismas būtų priverstas atlikti įprastą įrodymų vertinimo procedūrą, sprendimo už akių priėmimas daugeliu atvejų būtų apsunkintas, kadangi visavertis įrodymų tyrimas, kai viena ginčo šalis nedalyvauja, yra sudėtingas ir paprastai sukeltų būtinybę atidėlioti bylos nagrinėjimą. Atsakant į klausimą, kokius įrodymus teismas vertina, reikėtų skirti dvi sprendimo už akių rūšis – tikrąjį(kai sprendimas grindžiamas tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais) ir netikrąjį(kai sprendimas grindžiamas byloje esama medžiaga). CPK šiuo atveju pasirinktas netikrojo sprendimo už akių variantas, kadangi 285 straipsnio antrojoje dalyje numatoma, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. formaliai vertina visus bylos įrodymus. Šis problemos sprendimo būdas, kai vertinami visi įrodymai, bet vertinimas yra formalus, geriausiai padės suderinti proceso koncentruotumo ir tinkamos teisminės gynybos tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad, neatsižvelgiant į sprendimo už akių rūšį, teismas visada įrodymus vertina tik formaliai. Kaip teismas turėtų elgtis privalomo bendrininkavimo atveju, kai neatvyksta vienas iš bendrininkų? Manoma, teismas negalėtų priimti sprendimo už akių neatvykusio bendrininko atžvilgiu. Atvirkščiai, vadovaudamasis CPK 44 straipsnio trečiąja dalimi, teismas turėtų nagrinėti bylą iš esmės, o visi ppadariniai būtų privalomi ir neatvykusiai šaliai .

To paties straipsnio penktojoje dalyje numatyta, kad šalis kurios atžvilgiu yra priimtas sprendimas už akių, neturi teisės jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau numatoma galimybė paduoti prašymą peržiūrėti sprendimą už akių jį priėmusiam teismui. Įtvirtinant tokią galimybę, projekte pasinaudota Rusijos patirtimi, t.y. reikalaujama tiek svarbių neatvykimo priežasčių, tiek įrodymų, kurie galėtų pakeisti užakinio sprendimo turinį. Pagal CPK 289 straipsnį, jeigu atnaujinus bylos nagrinėjimą šalis pakartotinai neatvyksta į teismo posėdį, teismas turi teisę antrą kartą priimti sprendimą už akių ir šiuo atveju sprendimas jau yra galutinis, kadangi šalis praranda teisę paduoti prašymą peržiūrėti šį sprendimą. Kita vertus, šaliai visada išlieka galimybė pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, reglamentuotu CPK 365-374 straipsniuose. Atsisakymas tenkinti prašymą peržiūrėti sprendimą už akių gali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

Kai kurių autorių nuomone, šis institutas tinkamai padės įgyvendinti proceso koncentruotumo principą, kartu nepažeidžiant sąžiningos šalies teisės į tinkamą procesą bei teisės būti išklausytai, kadangi galimybė paduoti prašymą peržiūrėti sprendimą už akių sudaro visas sąlygas tinkamai įgyvendinti šią svarbią žmogaus teisę .

PRAKTINĖ UŽDUOTIS

PAREIŠKIMAS TEISMUI DĖL FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMO NEVEIKSNIU

Utenos rajono apylinkės teismui

PAREIŠKIMAS

(dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu)

2003 m. sausio 10 d.

Ona Baublienė, gyv. Aukštaičių 15-15, Utena, a/k 46301012222, remdamasi LR CPK 462 str., 463 sstr. 1 d. 2 p., teismo prašau savo dukrą Jolantą Baublytę, gyv. Aukštaičių 15-15, Utena, a/k 48301012323, pripažinti neveiksnia, esant tokioms aplinkybėms, jog mano dukra

PRIDEDAMA:

1. J. Baublytės gimimo liudijimo nuorašas.

2. VšĮ “Utenos apskrities ligoninė” pažyma dėl J. Baublytės sveikatos būklės.

3. Utenos rajono savivaldybės socialinio globos ir rūpybos skyriaus pažymos dėl J. Baublytės globos nuorašas.

1. LR civilinio proceso kodeksas. V., 2003.

2. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I-II dalys. Justitia, V.,1997.

3. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo galimybės. V., 2002.

5. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso komentaras. V., Mintis, 1980.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. Valstybė ir teisė. 2000. Nr.4-6.

7. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. V., Justitia, 2001.

8. Mikelėnienė D., Mikelėnas V. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. V., Justitia, 1999.

9. Vaišvila A. Teisės teorija. V.,2000.

10. I.Nekrošius, V.Nekrošius, S.Vėlyvis. Romėnų teisė. Vilnius, Justitia, 1999.

11. V.Mikelėnas. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius, Justitia, 2001.

12. G.Dominas. V.Mikelėnas. Tarptautinis komercinis arbitražas. Vilnius, Justitia, 1995.

13. Mikelėnas V. Civilinis procesas. V., 1994.

14. Mikelėnas V. Quo vadis? arba eksperimentuojame toliau// Justitia. 1998, Nr. 6; 1999, Nr. 1,2,4,5-6.

15. Nekrošius V. Ypatingoji teisena civiliniame procese – prigimtis, esmė, santykis su ieškinio teisena ir reforma(lyginamoji analizė)// Teisė. 1999, Nr. 33(3).