Supaprastintas bankroto procesas

[pic]

KAUNO KOLEGIJOS

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETO

TEISĖS KATEDRA

Bankroto teisinio reguliavimo referatas

Supaprastintas bankroto procesas

Kaunas 2004

TURINYS

ĮVADAS 3

1. KODĖL ĮBĮ ATSIRADO SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS? 4

1.1 SUPAPRASTINTO PROCESO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS 4

2. KADA TAIKOMAS ĮMONEI SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS 5

2.1 Supaprastinto bankroto proceso atveju numatyta 6

3. TEISMO PROCEDŪROS KAI TAIKOMAS SUPAPRASTINTAS PROCESAS ĮMONEI 7

IŠVADOS 9

LITERATŪRA 10

ĮVADAS

Darbo tikslai:

• išsiaiškinti kas yra supaprastintas bankroto procesas

• kokie šio proceso tikslai,

• taikymo ypatybės,

• kodėl jis taikomas bankroto pproceso metu

Bankrotas kaip procesas turi ir paprastesnes taikymo ypatybes. Kai

įmonės bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi

turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali

priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą.

1. KODĖL ĮBĮ ATSIRADO SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS?

Nuo 2003 m. sausio 1 d. Įsigaliojusiame Įmonių bankroto įstatymo

pakeitimuose numatytas supaprastintas bankroto procesas. Iki tol Lietuvos

bankroto įstatymuose nebuvo kalbama apie šį procesą, tačiau jo reikėjo.

Teismai iki tol kol Lietuvos Respublikos Įmonių Bankroto Įstatymas nebuvo

papildytas 131 straipsniu neturėdavo pagrindo atsisakyti iškelti bankroto

bylą – beturtėms nemokioms įmonėms, kurios neturi lėšų, nes įmonei nebus

kur nukreipti išieškoti skolų kreditoriams.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su

kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto

įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse

įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po

kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu

sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai

(skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Beturtės arba nemokios įmonės užsienio literatūroje

interpretuojamos įvairiai. Nemoki įmonė tapatinama su bankrutuojančia,

todėl šios sąvokos gali būti suprantamos kaip lygiavertės. Beturtė įmonė,

kuri negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų per tam tikrą laikotarpį

įmonė tampa nemoki, kai jos finansiniai įsipareigojimai viršija įmonės

turto rinkos vertę.

1.1 SUPAPRASTINTO PROCESO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

1. Ši procedūra buvo numatyta siekiant užtikrinti, kad iškėlus

bankroto bylą turto neturinčiai bendrovei, pakaktų lėšų jos

administravimui ir likvidavimui.

2. Supaprastintas bankroto procesas tai – specialios bankroto

procedūros, kai bendrovė neturi turto jo nepakanka teismo

ar administravimo išlaidoms apmokėti.

Ankščiau iškėlus bankroto bylas visiškai turto neturinčioms

bendrovėms, teismui būdavo sunku surasti administratorių, kuris veltui

administruotų tokią bendrovę (faktiškai teismai, skirdami administratorių,

didesnėms bendrovėms, jam paskirdavo ir kelias „beturtes“ bendroves).

2. KADA TAIKOMAS ĮMONEI SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS

2.1 Supaprastinto bankroto proceso atveju numatyta

• Supaprastintas bankroto procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius

metus bet teismas matydamas įmonės padėtį gali nustatyti trumpesnį

laikotarpį iki 6 mėnesių ir jo metu bendrovė turi būti likviduojama.

Trumpesnį laikotarpį negu metai teismas skiria, jai mato jog įmonei,

kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, sekasi gerai. Jeigu

įmonėje susikaupia du kartus daugiau lėšų, tai iš supaprastinto

proceso įmonė pereina į normalų bankroto procesą.

Likviduojama įmonė – tai procesas kurio metu, įmonė pripažįstama

bankrutavusia.

• Likvidavimo procedūros metu, negali būti taikos sutarties

• Supaprastinto bankroto proceso metu įstatymo kreditorių susirinkimo

kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas

bankroto procese kreditorių susirinkimai šaukiami, o supaprastintame

procese nešaukiami.

• Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas bankroto bylos

nagrinėjimui tose įmonėse, kuriose turto nėra arba (nustato teismas

arba administratorius) kai jo neužtenka teismo ir administravimo

išlaidoms apmokėti.

• Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas ir tais atvejais,

kai bankroto iniciatyva byla iš reikalavimų dėl neišmokėto darbo

užmokesčio arba darbuotojui padarytos žalos atlyginimo.

3. TEISMO PROCEDŪROS KAI TAIKOMAS SUPAPRASTINTAS PROCESAS ĮMONEI

Teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto

procesą, privalo:

1. Informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą

bankroto procesą nedelsdamas pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei,

kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“;

Iš esmės tai procedūra kuri nesiskiria nuo bankroto proceso

procedūros įspėti visuomenę apie įmonės krizę, supaprastinto proceso metu

taip pat.

2. Paskirti administratorių, jei jis nepaskirtas;

Administratoriaus nustatytus įgaliojimus teismas arba teisėjas

gali pavesti atlikti taip pat ir įmonės administratoriui.

3. Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią

administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo

nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo

dienos;

Administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų

lėšų naudojimo tvarką tvirtina bei keičia teismas.

4. Patvirtinti supaprastinto bankroto proceso trukmę;

Iki vienerių metų.

5. Patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus

pagal administratoriaus pateiktą sąrašą, sudarytą pagal įmonės finansinės

atskaitomybės duomenis.

6. Pardavus turtą ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos

teismo ir administravimo išlaidoms. Jeigu pradėjus supaprastintą bankroto

procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus

gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo

išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso

vykdymą ir nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme

nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

7. Kai pardavus neįkeistą įmonės turtą ir reikalavimo teises buvo

gauta lėšų daugiau, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms

apmokėti, tačiau gauta suma neviršija dvigubai daugiau lėšų, likusios lėšos

skiriamos:

• įmonės darbuotojų

• kreditorių reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais,

tenkinti.

8. Patenkinus nurodytus reikalavimus, iš likusios sumos gali būti

atlyginama kreditoriui, kuris įmokėjo teismo nurodytą sumą (ne didesnė nei

10 tūkst.lt). Jei nurodytam kreditoriui būtų priteista iš ĮBĮ 10

straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų (įmonės vadovo, savininko (savininkų)

tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama atlyginimo

suma.

9. Tuo atveju, jeigu, visiškai patenkinus darbuotojų – kreditorių

reikalavimus ir atlyginus aukščiau nurodytam kreditoriui, dar liktų lėšų,

šios lėšos turi būti pervedamos į Garantinio fondo sąskaitą.

10. Dėl teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą

gali būti duodamas atskirasis skundas.

11. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai

nešaukiami.

Skirtingai nuo bankroto proceso. Tai daro šį procesą žymiai

paprastesniu nei bankroto procesas.

IŠVADOS

Įmonių bankroto įstatyme atsiradęs supaprastintas bankroto

procesas palengvina nemokių įmonių padėtį, kai jų finansinė

padėtis žemesnė nei nemokumo riba, tokiu atveju jos negali

įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir taip pat įmonėje

negali būti vykdomas bankroto procesas.

• Supaprastintame procese nešaukiami kreditorių susirinkimai

esminis ir vienas iš svarbiausių skirtumų tarp bankroto

proceso.

• Supaprastintame bankroto procese yra mažiau teisminių

procedūrų nei bankroto procese.

• Supaprastinto bankroto priėmimas pataisytame Įmonių

bankroto įstatyme palengvino ne tik įmonių, bet ir teismų

padėtį esant beviltiškoms sąlygoms – nemokumui.

LITERATŪRA

1. Valstybės Žinios. Bankroto procedūra ir bankrutuojančios bendrovės

valdymas. Kovas. 2004 m. gruodis 1 d.

2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX – 216. Valstybės

žinios. – Vilnius; 2001, Nr. 52

3. J. Bivainis. V. Jakštas. C. Kubilius. Lietuvos Respublikos įmonių

bankroto įstatymo komentaras. Verslo ir komercinė teisė, 2002. Nr. 176

———————–

Jeigu bendrovės kreditoriai ar vadovai kreipiasi į teismą dėl bankroto

bylos iškėlimo pavėluotai (t.y. bendrovės finansinė padėtis yra žymiai

blogesnė nei nemokumo riba) ir jei bendrovės

turto nepakanka teismo ir

administravimo išlaidoms apmokėti, teismas paprastai atsisako kelti

bankroto bylą. Tokiu atveju nėra kitos išeities įmonei, kaip nagrinėti

bankroto procedūrą supaprastinta tvarka.

Prieš tai teismas pasiūlo, pareiškimą pateikusiam asmeniui įmokėti į

teismo depozitinę sąskaitą (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) iki 10 000

litų sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, tik tada kai įmonė

įmoka šią sumą, teismas iškelia ir nagrinėja bankroto bylą supaprastinto

proceso tvarka.

Kreditorius, įmokėjęs teismo nustatytą sumą, turi teisę ją susigrąžinti.

Šią sumą reikia priteisti iš bendrovės vadovo ar akcininko (-ų), tturinčio (-

ių) daugiau kaip 10 procentų akcijų dėl to, kad šis (šie) bendrovei tapus

nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būdami atsakingi

išvengti kritinės situacijos, tokios kaip bankrotas.

Pagal įstatymą vadovas ir tokie akcininkai atsako solidariai, tačiau

faktiškai akcininkų atsakomybė turėtų atsirasti tiki išskirtiniais

atvejais, pavyzdžiui, kai įrodomas akcininkų nesąžiningumas.