Sutartis – daugiausiai paplitusi sandorių rūšis

1 Turinys

Įvadas

……………………..

……………….3

1. Pagrindiniai sutarties elementai

……………………..

….4

2. Sutarties analizė

2.1. Sutarties rūšis

……………………..

………5

2.2. Starties objektas

……………………..

…….6

2.3. Kaina

……………………..

………….7

2.4. Šalių įsipareigojimai

……………………..

……7

2.5. Atsakomybė

……………………..

……….8

Išvados

……………………..

……………….9

Literatūra

……………………..

……………..10 Priedai

……………………..

……………….11

Įvadas

Sutartis – daugiausiai paplitusi sandorių rūšis.

Su sutartimis susiduriame kiekvieną dieną, ir versle, ir privačiame

gyvenime. Visuomeninių santykių įvairovė lėmė tai, kad yra labai įvairių

sutarčių: pirkimo–pardavimo, mainų, paslaugų teikimo, distribucijos,

finansinio lizingo sutartys ir kt. Atskiros sutarčių rūšys yra

reguliuojamos skirtingai, tačiau yra tam tikri principai ir nuostatai,

būdingi ir taikomi visoms sutartims, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Tai bendrieji sutarčių teisės nuostatai.

Pagrindiniu šaltiniu, reguliuojančiu sutartis, galima laikyti LR

civilinį kodeksą (Civilinis kodeksas). Galiojantis Civilinis kodeksas buvo

patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. Jis įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Be

Civilinio kodekso, atskirų sutarčių klausimus reguliuoja ir kiti įstatymai,

LR Vyriausybės nutarimai, norminiai aktai bei kiti teisės šaltiniai

Sutartis atlieka tokias funkcijas:

1) Sutarties iniciatyvos funkcija, kuri pasireiškia galėjimu spręsti

tam tikros sutarties sudarymo klausimus, laisvai pasirinkti sutarties

partnetį, nustatyti sutarties turinį. Neperžengdamos įstatymo nustatytų

ribų, sutarties šalys gali keisti arba nutraukti sudarytus sutartinius

santykius.

2) Sutarties koordinacijos funkcija, kuri pasireiškia tuo, kad

sutarties šalys yra lygios, ir todėl savo iniciatyva suderintos valios

išreiškimu nustato konkretų savo elgesį, t.y. teises ir pareigas.

3) Sutarties gynimo funkcija. Jos paskirtis – paveikti sutarties

šalis, kad jos tinkamai, nenukrypdamos vykdytų sutarties sąlygas. Tai

priemonės sutarčių drausmei įgyvendinti. Ši funkcija realizuojama

priverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės

priemones.

Kontroliniame darbe pagal Civilinio kodekso teisės normų nustatytus

reikalavimus nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis (1 priedas). Paslaugų

teikimo sutartis gali būti sudaroma tarp paslaugas teikiančio juridinio

(fizinio) asmens ir kito juridinio (fizinio) asmens. Šiame darbe nagrnėjama

paslaugų teikimo sutartis, kurią sudarė juridiniai asmenys.

1. Pagrindiniai sutarties elementai

Sutarties svarbiausi elementai: 1) subjektas; 2) turinys; 3) forma.

Sutarties subjektai yra sutartį sudarantys asmenys. Praktikoje dėl

šio sutarties elemento rečiausiai kyla problemų, bet vis tik sudarant

sutartį reikėtų patikrinti, ar sutartį sudarantis asmuo turi teisę ją

sudaryti. Tam reikia pareikalauti juridinį asmenį atstovaujantį asmenį

pateikti savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus ir asmens tapatybę

liudijantį dokumentą, o kai kita sutarties šalis yra fizinis asmuo – asmens

tapatybę liudijantį dokumentą.

Svarbiausias sutarties elementas yra sutarties turinys, kurį sudaro

visa sutarties sąlygų sistema. Nustatant sutarties sąlygas vadovaujamasi

vienu iš pagrindinių civilinės teisės – sutarties laisvės – principų.

Remiantis šiuo principu, šalys turi teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis

bei nustatyti jų sąlygas, taip pat sudaryti sutartis, kurios nėra numatytos

LR Civiliniame kodekse, jeigu yra laikomasi įstatymų reikalavimų.

Sutarties turinio sąlygas galima skirstyti į tris rūšis:

1) esmines arba būtinąsias;

2) įprastines;

3) atsitiktines.

Esminės arba būtinosios yra tos sutarties turinio sąlygos, kurių

nesant sutartis laikoma nesudaryta. Taigi sutartis laikoma sudaryta tiktai

šalims susitarus dėl vvisų esminių sąlygų. Jeigu šalys nesusitaria dėl bent

vienos esminės sutarties sąlygos, sutartinė prievolė neatsiranda.

Įprastinėmis vadinamos įstatymu nustatytos sąlygos, kurios dėl

sutarties sudarymo fakto tampa privalomos šalims. Nuo esminių sąlygų jos

skiriasi tuo, kad dėl jų sutarties šalims susitarti nereikia. Sutarties

galiojimas taip pat nepriklauso nuo to, ar šios įprastinės sąlygos

nurodytos sutarties tekste. Laikoma, kad šalys, susitarusios dėl visų

esminių sąlygų ir sudariusios sutartį, kartu susitarė dėl įprastinių

sutarties sąlygų. Sudariusios sutartį, jos automatiškai tampa sudarytos

sutarties turinio dalimi.

Atsitiktinėmis vadinamos šalių susitarimu nustatomos sąlygos, kurių

įstatymas nereguliuoja arba nustato dispozicine (kai sutarties šalys turi

teisę savo nuožiūra nustatyti sąlygas) forma. Jos nėra sutarčiai būtinos

kaip esminės sutarties sąlygos. Be to, jos automatiškai neįtraukiamos į

sutartį kaip įprastinės sąlygos. Šių sąlygų nebuvimas nedaro įtakos

sutarties galiojimui. Kadangi šios sąlygos nustatomos šalių susitarimu, jos

gali vienos šalies reikalavimu tapti ir esmine sutarties sąlyga.

Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs LR Civilinis kodeksas liberalizavo

reikalavimus sutarties formai. Dabar šalys sutartį gali sudaryti žodžiu,

raštu ir konkliudentiniais veiksmais.

Rašytinės formos sandoriai gali būti sudaromi surašant vieną dokumentą,

pasirašomą visų sandorio šalių arba šalims apsikeičiant atskirais

dokumentais. Įstatymas reikalauja rašytinės sutarties formos tarp fizinių

asmenų sudaromoms sutartims, kai sutarties suma sudarymo metu yra didesnė

kaip 5.000 Lt (išskyrus sutartis, kurios ir įvykdomos sutarties sudarymo

metu). Raštu sudaromi juridinių asmenų steigimo sandoriai, prekių pirkimo –

pardavimo išsimokėtinai sutartys, draudimo sutartys, arbitražiniai

susitarimai, kilnojamųjų daiktų nuomos ilgesniam negu 1 metų terminui

sutartys, preliminarinės sutartys, asmens išlaikymo iki gyvos galvos

(rentos) sutartys, taikos sutartys. Tokią paprastą rašytinę (bet ne

notarinę) formą įstatymai numato ir kai kurioms kitoms sutartims

2. Sutarties analizė

2.1. Sutarties rūšis

Atsižvelgiant į tai, kiek asmenų išreiškia savo valią, sutartys gali

būti vienašalės, dvišalės, daugiašalės.

Vienašalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose viena šalis turi

tiktai reikalavimo teisę,o kita – tik tą teisę atitinkančią pareigą. Pagal

tokią sutartį viena šalis tampa kreditoriumi, o kita skolininku.

Dvišalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi šalys turi

reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Šitokioje sutartyje

kiekviena iš šalių yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas. Tipiškas

dvišalės sutarties pavyzdys yra pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavėjas yra

kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti už parduotą

daiktą, ir kartu skolininkas, nes jis privalo perduoti pirkėjui parduotą

daiktą. Savo ruožtu pirkėjas yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti

perduoti jam nupirktą daiktą, ir kartu skolininkas, nes jis privalo

sumokėti pardavėjui už tą daiktą.

Daugiašalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose trijų ar daugiau

šalių turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Tokios

sutarties pavyzdys yra jungtinės veiklos sutartis.

Priede pateikta paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė. UAB „YYY“

(toliau vykdytojas) yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti iš AB

„XXX“ (toliau užsakovo) sumokėti už suteiktas paslaugas, ir kartu

skolininkas, nes įsipareigoja teikti užsakovui šios sutarties 2 priede

numatytas paslaugas. Savo ruožtu užsakovas yra kreditorius, nes jis turi

teisę reikalauti, kad jam būtų suteiktos paslaugos, ir kartu skolininkas,

nes jis privalo sumokėti vykdytojui.

Sutartys gali būti atlygintinės ir neatlygintinės. Į šias rūšis

sutartys skirstomos pagal sutarčių įvykdymo rezultatą.

Atlygintinėms sutartims būdinga tai, kad viena šalis, atlikdama

veiksmą kitos šalies naudai įgyja teisę į kitos šalies priešpriešinį

veiksmą. Pavyzdžiui, pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda

daiktą, o pirkėjas privalo sumokėti nustatytą pinigų sumą.

Neatlygintinėms sutartims būdinga tai, kad viena šalis, atlikdama

veiksmą kitos šalies naudai neįgyja teisės į kitos šalies priešpriešinį

veiksmą. Pavyzdžiui, pagal dovanojimo sutartį dovanotojas perduoda daiktą,

o dovanos gavėjas neturi už tai mokėti.

Priede pateikta paslaugų teikimo sutartis yra atlygintinė. Vykdytojas

įsipareigoja teikti užsakovui šios sutarties 2 priede numatytas paslaugas,

o užsakovas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas.

Sutartys gali būti skirstomos į įprastines ir sąlygines.

Įprastinėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose šalių teisės ir

pareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį.

Sąlyginėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose šalių teisių ir

pareigų atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų

sąlygų buvimo ar nebuvimo.

Nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis yra įprastinė. Sutarties šalių

teisės ir pareigos atsiranda per numatytą laikotarpį, t.y. sutartis

įsigalioja 2004 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2004 m.

gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, nuo kurio momento sutartys laikomos sudarytos,

jos gali būti konsensualinės ir realinės.

Konsensulinė sutartis yra tokia, kuri laikoma sudaryta nuo to

momento, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų ir nustatyta

forma išreiškė suderintą valią.

Realinė sutartis yra tokia, kuri sudaroma, kai viena šalis perduoda

kitai šaliai daiktą ir įstatymo nustatyta forma šalims savo suderintą

valią.

Nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis yra konsensualinė, nes ji

įsigalios, kai šalys susitars dėl visų sąlygų ir ją pasirašys.

2.2. Sutarties objektas

Sutarčių objektai yyra civilinių teisių objektai, su kuriais yra

susijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.

Civilinio kodekso 1.97 straipsnyje numatyta, kad civilinių teisių

objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei

turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir

veiksmų rezultatai, kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Tačiau civilinių

teisių objektais gali būti ir Civilinio kodekso 1.114 straipsnyje nurodytos

asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias saugo civilinė teisė, t.y.

vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamumas, garbė, orumas, žmogaus

privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens

pavadinimas, prekės (paslaugos) žženklas ir kitos vertybės. Sąvoka “turtas”

– tai daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės (žaliavos,

prekės, pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai, juridinio asmens

pavadinimas ir t.t.). Veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugų

teikimas, darbų atlikimas ir panašiai.

Priede pateiktos paslaugų tteikimo sutarties objektas yra UAB „YYY“

teikiamos telekomunikacinės įrangos diegimo ir aptarnavimo paslaugos bei

darbai, kurie yra išvardinti ir aprašyti sutarties 2 – me priede.

2.3 Kaina

Civilinio kodekso 6.198 straipsnyje aptariama sutarties kaina.

Tais atvejais, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta

ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą,

kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį

pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, –

atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Jeigu sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir nustatyta kaina

aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai, nepaisant šalių susitarimų,

sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia

kaina.

Paprastai sutarties kainą pasiūlo viena iš šalių ir po derybų

laikotarpio abi sutarties šalys susitaria dėl abiems šalims priimtinos

kainos.

Nagrinėjamos paslaugų teikimo sutarties telekomunikacinės įrangos

diegimo ir aptarnavimo paslaugų bei darbų kainos yra pateiktos 1- me

sutarties priede.

2.4. Šalių įsipareigojimai

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo

galią, yra privaloma. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai ir

nustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.

Priede pateiktos paslaugų tiekimo sutarties AB „XXX“ (užsakovas)

įsipareigoja sumokėti Vykdytojui už suteiktas šios sutarties paslaugas 1

priede numatytais įkainiais ir tvarka. Taip pat užsakovas įsipareigoja

registruoti paslaugų teikimo sutrikimus ir pagal tarp vykdytojo ir užsakovo

suderintus procesus informuoti atitinkamus vykdytojo padalinius.

Vykdytojas įįsipareigoja teikti 2 sutarties priede numatytas paslaugas

griežtai laikydamasis užsakovo patvirtintų procesų reikalavimų ir užsakovo

reikalavimu per įmanomai trumpiausią laiką pateikti užsakovui informaciją

apie vykdytojo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą.

2.5. Atsakomybė

Nustatant šalių atsakomybę už sutarties pažeidimus paprastai

įtvirtinama pareiga atlyginti nuostolius ir dažnai numatomos netesybos

(bauda, delspinigiai). Nustatant netesybas už termino praleidimą reikėtų

numatyti, už kokį laikotarpį jos turi būti taikomos (pavyzdžiui, už

kiekvieną praleistą dieną, savaitę, 10 dienų ar pan.).Gali būti nustatyta

didžiausia mokėtina netesybų suma (pavyzdžiui: Pagal šią sutartį mokėtina

netesybų suma jokiu atveju neturi viršyti 10 proc. sutarties kainos).

Civilinis kodeksas numato, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti

nuostolius, netesybos bus įskaitomos į nuostolius. Be to, kodeksas draudžia

reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę,

išskyrus atvejus, jei netesybos nustatytos už termino praleidimą

(pavyzdžiui, vėlavimą sumokėti kainą). Sutarties nuostatos,

prieštaraujančios šiems reikalavimams, negaliotų.

Priede pateiktoje paslaugų teikimo sutartyje numatyta, kad užsakovas,

laiku neatsiskaitęs su vykdytoju, moka vykdytojui 0,03 % nuo laiku

nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Už pavėluotai atliktas paslaugas, vykdytojas moka baudą BUŽDEL % nuo

mėnesinio mokėjimo sumos:

[pic],%,

i – uždelstos įdiegti paslaugos numeris, ti – uždelstas i paslaugos laikas

paromis, N – uždelstų įdiegti paslaugų skaičius.

Sutartyje yra numatyta, kad delspinigių ar baudų sumokėjimas

neatleidžia šalių nuo sutarties įsipareigojimų vykdymo.

Jeigu bet kuri iš šalių neįvykdo įsipareigojimų pagal šią sutartį ar

netinkamai juos įvykdo, ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad

įsipareigojimų neįvykdė ar netinkamai juos įvykdė dėl nenugalimos jėgos,

valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų. Jeigu įrodo, kad įsipareigojimų

neįvykdė dėl vienos iš šiame punkte minėtų priežasčių, šalis gali būti

visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės. Sutartyje yra

apibrėžiamos sąvokos: „nenugalima jėga“, „valstybės veiksmai“ ir „trečiojo

asmens veiksmai“.

Diegdamas ir aptarnaudamas telekomunikacinę įrangą, vykdytojas

naudoja prietaisus ir įrengimus, kuriems reikalinga periodinė patikra.

Šioje sutartyje numatyta, kad vykdytojas pilnai atsako už naudojamų

prietaisų parodymų teisingumą ir tikslumą

1 Išvados

Sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims tol, kol ji nėra nuginčyta

įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais ar atitinkamais atvejais kitaip

teisėtai pasibaigusi. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai ir

nustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.

LR civilinis kodeksas yra pagrindinis, bet ne vienintelis sutartis

reguliuojantis šaltinis. Sutartis reguliuoja ir kiti įstatymai bei

norminiai aktai.

Apibendrinimas:

1) Sutartis turi būti išreikšta įstatymo reikalaujama forma, o

reikiamais atvejais – įregistruota nurodytame viešame registre.

2) Įstatymo nustatytais atvejais sutartis turi būti patvirtinta

notariškai. Notarinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

3) Sudarant sutartis, būtina atsižvelgti į imperatyvines įstatymų

nuostatas. Sutartis, neatitinkanti imperatyvinių įstatymų, negalioja.

4) Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo

galią, yra privaloma. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai ir

nustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.

Nagrinėta paslaugų teikimo sutartis yra komercinės sutarties

pavyzdys. Sutarties sąlygos įtvirtina sutarties objektą, sutarties kainą,

sutarties terminą ir nutraukimo sąlygas, kitas šalių teises ir pareigas,

šalių atsakomybę ir bendrąsias nuostatas. Nustatant šalių atsakomybę už

sutarties pažeidimus įtvirtinama pareiga atlyginti nuostolius (bauda ir

delspinigiai).

Pateiktoje sutartyje yra svarbios ir bendro pobūdžio nuostatos

(„Kitos sąlygos“), kurios yra bendros visoms sutarčių rūšims. Jame gali

būti nustatoma sutarties pakeitimo išlyga, sutarties aiškinimo nuostatai,

pranešimų pagal sutartį forma bei pateikimas ir kt.

Šiame sutarties skyriuje nurodyti priedai, kurie buvo pridėti prie

sutarties, ir nustatyti, kad jie sudaro neatskiriamą sutarties dalį.

6 Literatūra

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių

teisė http://www.tm.lt/?item=kodeks&aktoid=50805

2. Sūdžius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 2001. 265 p.

3. Jovsa E.. Ką reikia žinoti apie sutartis.

http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3c0377e582aa6

4. Sutarčių teisės aspektai // Vadovo pasaulis. 2001, Nr.6.