TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS SĄLYGOS LIETUVOJE

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

DAIVA MORKŪNAITĖ ŠMITIENĖ

KULTŪROS VADYBOS I KURSO MAGISTRĖ

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS POLITINĖS, EKONOMINĖS IR JURIDINĖS

SĄLYGOS LIETUVOJE

Darbo vadovas:

Doc. dr. A. Kulakauskas

Kaunas, 2003

Turinys

Įvadas………………………… 3

1. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

koncepcija…. 3

1.1 Teisinis koncepcijos rengimo pagrindas…………. 3

1.2 Įstatymo reguliavimo ir tikslų

charakteristika………… 3

1.3 Kiti teisės aktai, reguliuojantys tą pačią sritį………… 4

1.4 Užsienio valstybių

pavyzdžiai………………..

.. 5

1.5 Tarptautinės bei Europos sąjungos teisės normos ir

principai…… 6

1.6 Pagrindinės

nuostatos…………………

………. 6

1.7 Galimos

pasekmės………………..

………. 7

1.8 Finansinis ekonominis

pagrįstumas……………….

…. 7

1.9 Numatoma įstatymo

struktūra…………………

….. 8

2. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

projektas… 10

ĮVADAS

Šiandieninė Lietuvos visuomenė – dinamiška ir sparčiai modernėjanti.

Kultūra yra sudėtinė visuomenės politinės, socialinės, ekonominės raidos

dalis, dažnai pati skatinanti naujoves bei nestokojanti galių socialinei

bei ekonominei krašto plėtrai spartinti. Artėjant svarbioms mūsų šaliai

sukakčiai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui – tautai ir valstybei

ypač svarbu išlaikyti savo kūrybines ggalias, kultūrinę gyvastį ir tapatumą.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO suteiks naujų galimybių

plėtoti intensyvius ir turiningus tarptautinius kultūros mainus.

Integracija dar labiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūros

gyvybiškumą, savitumą ir konkurencingumą. Lietuvos kultūra neabejotinai

turtina ir turtins Europos ir pasaulio kultūrą.

Akivaizdu, kad kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės politikos

įrankiai, nes dažnai kaip tik jie įtikinamiausiai atstovauja šaliai,

padeda tautoms susikalbėti, pažinti vienai kitą ir susitarti.

Įgyvendinant Lietuvos kultūros politikos nuostatas būtina kuo skubiau

parengti Nacionalinę kultūros plėtros programą, apibrėžiančią konkrečius

darbus, kompleksiškai suderinant ir sutvarkant kultūros administravimo,

kultūros procesų skatinimo, tradicijų puoselėjimo darbus. Prioritetiškai

būtina užtikrinti sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, intensyvinti

kultūros mainus ir racionaliai naudojant valstybės lėšas pristatyti Lietuvą

pasaulyje. Akivaizdu, kad daugiau pastangų reikalauja visuomenės galimybių

naudotis kultūros ir meno laimėjimais sukūrimas, ypač regionuose.

Kryptinga nacionalinės kultūros plėtra, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtinta valstybės prioritetu, turėtų suvienyti politikų ir

visuomenės pastangas užtikrinant tautos kūrybinių galių stiprėjimą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMO KONCEPCIJA

I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo

koncepcijos projektas rengiamas įgyvendinant:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos

įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001

m. spalio 4 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004

metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”;

Lietuvos kultūros politikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos

kultūros politikos nuostatų” IV skyriuje ,,Kūrybinės veiklos ir meno

įvairovės skatinimas” numatytus tikslus.

II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO IR TIKSLŲ CHARAKTERISTIKA

Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio

visuomeninius santykius, susiklostančius teatrų ir koncertinių įstaigų

administravimo, finansavimo, kūrybinės veiklos ir iš kūrybinės veiklos

kylančių darbo santykių srityse. Šia koncepcija siekiama pagrįsti tokio

įstatymo projekto parengimo būtinumą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla yra specifinio pobūdžio – tai

yra individuali ir kolektyvinė kūryba, kuri yra intelektinės veiklos

sritis.

Siūlomas parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų

įstatymas turėtų reguliuoti šių sričių visuomeninius santykius:

teatrų ir koncertinių įstaigų steigimą, finansavimą, valdymą ir

veiklą;

teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą bei jų tarpusavio santykius;

nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų veiklos bei

finansavimo ypatumus;

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykius ir

su jais susijusias socialines garantijas.

Siūlomu įstatymu siekiama nustatyti bendrą teatrų ir koncertinių

įstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumų teisinį

reglamentavimą. Tokius specifinius visuomeninius santykius, atsirandančius

kūrybinės veiklos procese, gali reglamentuoti tik tam skirtas specialus

įstatymas.

III. KITI TEISĖS AKTAI, REGULIUOJANTYS TĄ PAČIĄ SRITĮ

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad kultūra, mokslas ir

tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą,

rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių

apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su

mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuoja bendro pobūdžio

teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuriame nustatyta

juridinio asmens samprata, bendrosios juridinių asmenų steigimo,

registravimo, reorganizavimo bei likvidavimo nuostatos, juridinių asmenų

valdymo organų kompetencija ir kita. Lietuvos Respublikos biudžetinių

įstaigų įstatymas ir LLietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato

tik bendrus, tinkančius bet kurios srities atitinkamos teisinės formos

įstaigai, veiklos principus, tačiau nenustato specifinių teatrų ir

koncertinių įstaigų veiklos principų.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, autorių

teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, teatruose ir koncertinėse įstaigose yra

sudaromos autorinės sutartys, užtikrinančios autorių ir atlikėjų teisių

apsaugą.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kurio nuostata neleidžianti

sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio,

išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas

arba tai nustato kiti įstatymai. Kūrybinių darbuotojų darbas laikomas

nuolatinio pobūdžio darbu, neatsižvelgiant į kūrybinės veiklos specifiką –

kūrybinio darbuotojo užimtumą repertuare, dvejopą-individualų ir

kolektyvinį pasirengimo darbui pobūdį, kolektyvinį kūrybos rezultatą, darbo

dienos laiko paskirstymą ( repeticijos – ryte, spektakliai ir koncertai –

vakare) bei į kai kurių meninių profesijų ypatumus, pavyzdžiui, trumpalaikę

karjerą. Tokiu būdu teatruose sudaroma situacija, kai mokama etatiniam

aktoriui ir papildomai mokama samdomam aktoriui, kuris reikalingas meniniam

sumanymui įgyvendinti.

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialinės garantijos

reglamentuotos taip pat bendrais teisės aktais, kurie nėra pritaikyti šios

kūrybinės veiklos specifikai: taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių

pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymas. Socialinės garantijos yra suteikiamos tik tiems teatrų

ir koncertinių įstaigų darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartį (t.y.

mokėjo socialinio draudimo įmokas). Pensijai gauti yra dar papildomi

reikalavimai-turėti tam tikrą darbo stažą bei būti tam tikro amžiaus.

Kūrybiniai darbuotojai, kurie yra sudarę autorines sutartis, nėra

privalomai socialiai apdraudžiami, tačiau jie, gali savanoriškai draustis

valstybiniu socialinių pensijų draudimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka. Vadovaujantis Valstybinio savanoriškojo socialinio

pensijų draudimo taisyklėmis, asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų

draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto

(rajono) teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo

sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998

m. vasario 18 d. nutarimu ,,Dėl rentos skyrimo valstybinių muzikinių teatrų

ir koncertinių organizacijų artistams” nustatyta, kad valstybinių muzikinių

teatrų ir koncertinių organizacijų kai kurių kategorijų artistams, dėl

profesijos specifikos nebegalintiems dirbti pagal įgytą specialybę iki

senatvės pensijai nustatyto amžiaus, savo prašymu nutraukiantiems darbo

sutartį (arba šalių susitarimu), kas mėnesį skiriama 500 litų renta.

Nutarimas konkretizuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1998 m.

vasario 27 d. įsakymu Nr. 137, išvardinant teatrus ir koncertines

organizacijas, kuriose dirbantys artistai turi teisę gauti rentą. Lietuvos

Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas apibrėžia meno kūrėjo

sampratą, meno kūrėjo statuso įgijimo pagrindus ir įtvirtina teisę jungtis

į atitinkamos srities meno kūrėjų organizacijas. Šia teise meno kūrėjai

pasinaudojo. Šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik kūrybiniams teatrų ir

koncertinių įstaigų darbuotojams. Rengiamos Lietuvos Respublikos meno

kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pataisos numatys meno kūrėjams teisę į

papildomą pensijinį aprūpinimą. Nevalstybinį šių

asmenų pensinį draudimą

reguliuoja įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą pensijų fonduose.

Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų turto valdymo, naudojimo

tvarka ir sąlygos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Šio

įstatymo nuostatos, reglamentuojančios materialųjį turtą, netinka kalbant

apie specifinį teatrų ir koncertinių įstaigų turtą – kostiumus,

dekoracijas, rekvizitą ir pan. Kostiumai ir dekoracijos yra ne tik turtas,

bet jie gali būti ir autoriniai kūriniai. Teatrų veikla susijusi ir su

specifine ūkine veikla – trumpalaikio turto įsigijimu ir scenos priemonių

gamyba (rekvizitas, dekoracijos, bbutaforija, rūbai ir kt.). Šios ūkinės

veiklos nereglamentuoja joks įstatymas.

IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PAVYZDŽIAI

Rengiant Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijos

projektą, išnagrinėti šie užsienio valstybių teisės aktai:

Danijos karalystės 1996 m. kovo 22 d. Teatrų įstatymas;

Flandrijos bendrijų ir regionų vyriausybės 1999 m. gegužės 18 d.

dekretas dėl draminio meno flamandų kalba profesionalių organizacijų, šokių

profesionalių organizacijų, muzikinio teatro profesionalių organizacijų,

profesionalių meno centrų, profesionalaus sceninio meno festivalių ir

Flandrijos Bendrijos sceninio meno rėmimo centro pripažinimo bei

subsidijavimo ir kuriančių menininkų užsakomųjų darbų subsidijavimo;

Estijos Respublikos 11997 m. sausio 5 d. Teatrinių įstaigų įstatymas.

Rengiant koncepcijos projektą, susipažinta su Europos šalių teatrinės

kultūros įstaigų sistemos ir struktūros, šių įstaigų meninės veiklos

kultūros politikos istorine raida bei prielaidomis teatrinio meno procesų

vystymuisi šiose šalyse.

Daugelis Europos valstybių turi atskirus įstatymus, reguliuojančius

visuomeninius santykius scenos meno srityje. Užsienio valstybių patirtis

rodo, kad nėra vieningo šių įstaigų sistemos, struktūros ir veiklos

modelio. Visų šalių Teatro įstatymuose yra aiškiai apibrėžtas teatro meno

įstaigų teisinis statusas, struktūra, valdymas, valstybės ir teatro įstaigų

abipusiai įsipareigojimai, finansavimo būdai. Besikartojančios nuostatos

yra susijusios su teatrų pasiskirstymu šalių regionuose, jų kategorijų

apibrėžimu (atsižvelgiant į meninę veiklą arba finansavimo pobūdį),

kūrybinių darbuotojų kūrybinės veiklos prigimtį ir specifiką atitinkantys

darbo santykiai ir socialinės garantijos. Visuose įstatymuose akcentuojamas

nacionalinės kultūros pristatymo prioritetas, kuris įvardinamas valstybės

užsakymu specialioms programoms: nacionalinės literatūros, nacionalinės

dramaturgijos, nacionalinės muzikos. Išskirtinis dėmesys skiriamas

netiesioginei teatrų veiklai, kurioje akcentuojama edukacinių programų

svarba.

Danijos teatrų sistemą sudaro: Karališkasis teatras ir orkestras

(valstybinis) ir regioniniai teatrai. Dotacijas Danijos teatrams skiria

valstybė, apskritys ir savivaldybės. Valstybės dotacijas nustato metinis

Finansų įstatymas. Subsidijavimo klausimus sprendžia Teatro Taryba (1926 m.

įkurta pprie Teisingumo ministerijos). Parama yra kelių tipų: nuolatinei

veiklai, atskiriems projektams ir teikiama dotacija garantijos arba

paskolos forma. Socialines teatro kūrybinių darbuotojų problemas sprendžia

Danijos aktorių susivienijimas.

Estijoje teatrai skirstomi į valstybės, savivaldybės ir privačius.

Estijos valstybės teatrų lėšų šaltiniai yra šie: valstybės biudžeto lėšos,

savivaldybės lėšos, lėšos, gautos už parduotus bilietus,lėšos iš meninių

užsakymų ir kontraktų, rėmėjų lėšos ir kt. Išlaidos skiriamos: darbo jėgai,

investicijoms, naujiems spektakliams kurti ir teatrui administruoti.

Švedijoje nacionalinės institucijos vardas suteikiamas atsižvelgiant į

veiklos rezultatus ir vardo suteikimas siejamas su išskirtinėmis

finansinėmis sąlygomis.

Senas profesionalaus teatro tradicijas turinčiose Vakarų Europos

šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse)

susiformavusi tokia teatrų struktūra: nacionalinės reikšmės institucijos;

regioninės reikšmės institucijos (aptarnaujančios tam tikrą regioną ir

išlaikomos kofinansavimo principu, sudedant regiono ir valstybės lėšas);

vietinės reikšmės institucijos (išlaikomos bendruomenės savivaldos organų)

bei vadinamosios “nepriklausomos” (nevyriausybinės) institucijos. Tačiau

yra kita šalių grupė (Olandija, D.Britanija), kur dominuoja ne stabilios

struktūros, o programinio finansavimo principas, t.y. visi teatrai, trupės

nustatytais laiko tarpais (pvz. Olandijoje – kas 4 metus) pateikia

kūrybinius planus, pagal kuriuos užsitikrina (arba ne) finansavimą

fiksuotam laikotarpiui. Šis principas geriau stimuliuoja kūrybinių procesų

kaitą, naujas kūrybinės raiškos formas.

V. TARPTAUTINĖS BEI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMOS IR PRINCIPAI

Siekiant išvengti kultūrų niveliacijos, Europos Sąjungos teisės aktai,

reglamentuojantys kultūrą, yra rekomendacinio, patariamojo pobūdžio,

atskirų kultūros įstaigų veiklai nėra taikomi vieningi reikalavimai.

Europos Sąjungos politikoje akcentuojamas ne pats kūrybinis procesas, bet

kultūrinis bendradarbiavimas – bendros kultūrinės erdvės kūrimas. Lietuvos

nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos reikalavimais laisvo asmenų

(kultūros darbuotojų) judėjimo, paslaugų teikimo bei laisvo prekių judėjimo

(kultūros vertybių) bei intelektinės nuosavybės srityse.

Tarptautinės teisės šaltiniai numato keitimąsi teatro, muzikos, šokio,

solistų kolektyvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi daug

sutarčių su užsienio valstybių vyriausybėmis dėl bendradarbiavimo kultūros,

švietimo ir mokslo srityse (Graikijos, Italijos, Turkijos, Slovėnijos

Respublikomis ir kt.).

Šių sutarčių sąlygos numato teatrų ir koncertinių įstaigų kolektyvų

gastroles užsienio valstybėse.

VI. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

Siūlomas įstatymas įtvirtintų tteatrų ir koncertinių įstaigų teisinę

formą, pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos tikslus ir

principus. Nustatytų šių įstaigų valdymo, finansavimo, turto naudojimo

ypatumus, kūrybinės veiklos, darbo santykių ir socialinių garantijų

specifiką.

Siūlomas įstatymas nustatytų, kad visi valstybės teatrai ir

koncertinės įstaigos yra viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įmonės.

Sprendimą dėl įstaigos teisinės formos turi priimti steigėjas. Nacionalinis

teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga yra biudžetinės įstaigos.

Teatrinę ir koncertinę veiklą galėtų vykdyti įmonės.

Minėtų įstaigų veiklos tikslas yra kurti ir viešai atlikti teatro ir

muzikos scenos meno kūrinius. Veiklos funkcija – formuoti ir tenkinti

visuomenės poreikį profesionaliajai meno kultūrai, ugdyti meninį estetinį

skonį, mentalitetą.Veiklos tikslas apibrėžia šių įstaigų veiklos specifiką

– kūrybą, kuri yra intelektinės veiklos sritis. Tikslas, meninės veiklos

kūrybinis pobūdis, veiklos formavimo, vykdymo formos išskiria teatrus ir

koncertines įstaigas iš kitų įstaigų.

Šiose įstaigose veiklą vykdo kūrybiniai darbuotojai ( artistai,

atlikėjai, kūrėjai, meniniai kolektyvai, turintys savą profesinės veiklos

specifiką), meno profesijų specifika apsprendžia specifinių darbo santykių,

socialinės apsaugos formų būtinybę. Įstatymu būtų nustatyti šių įstaigų

veiklos, darbo santykių, darbo organizavimo, socialinės apsaugos

pagrindiniai principai.

Siūlomas įstatymas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų

klasifikavimą pagal steigėją bei scenos meno rūšis.

Įstatymas apibrėžtų nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės

įstaigos teisinį statusą-teisinę formą, teises ir pareigas, nacionalinės

įstaigos vardo suteikimo tvarką, veiklos bei finansavimo ypatumus.

Įstatymas numatytų specifines teatrų ir koncertinių įstaigų steigimo,

reorganizavimo likvidavimo, pertvarkymo tvarką, įstaigų teises bei

pareigas, šių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymą: valdymo organų

kompetenciją, jų sudarymo tvarką bei atsakomybę. Būtų numatyti pagrindiniai

teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo principai, atsiskaitymas už

panaudotas valstybės biudžeto lėšas, turto naudojimo sąlygos.

Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme būtų įtvirtinta nuostata, kad

su kūrybiniais darbuotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Tiek

dabar galiojančio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, tiek

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, leidžia kitu įstatymu numatyti kitus

terminuotų darbo sutarčių sudarymo atvejus. Siūlomame įstatyme ir būtų

nustatytas specifinis kūrybinei veiklai terminuotos darbo sutarties su

kūrybiniais darbuotojais sudarymo atvejis – su šiais darbuotojais būtų

sudaroma kūrybinė darbo sutartis.

Siūlomo parengti įstatymo projekte, įgyvendinant tarptautiniuose

susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus, būtų numatyta gastrolių

organizavimo principai.

VII. GALIMOS PASEKMĖS

Siūlomo įstatymo priėmimas nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų

teisinę formą – viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga, įmonė. Įstatymo

priėmimas sudarytų sąlygas suaktyvinti esamų įstaigų kūrybinę veiklą,

ieškoti naujų, šiuolaikiškų kūrybinės veiklos formų, leistų įmonėms vykdyti

teatrinę ir koncertinę veiklą. Galimybė su kūrybiniais darbuotojais

sudaryti terminuotas darbo sutartis skatintų teatrų ir koncertinių įstaigų

artistų bei atlikėjų potencialo dinamiškumą. Be to, leistų nustatyti

bendrus visuotinai privalomus pagrindinius teatrų ir koncertinių įstaigų

veiklos principus. Nustatytų aiškius valstybės biudžeto lėšų skyrimo

tikslus bei leistų pareikalauti racionalaus šių lėšų panaudojimo.

Priėmus siūlomą įstatymą ir pradėjus taikyti kūrybinių darbo sutarčių

su kūrybiniais darbuotojais sistemą, ne su visais dabar teatruose ir

koncertinėse įstaigose dirbančiais kūrybiniais darbuotojais

tokios sutartys

bus sudarytos. Dalis minėtų darbuotojų neteks darbo bei socialinių

garantijų.

VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS

Siūlomas įstatymo projektas nesiejamas su papildomais finansiniais

asignavimais jam įgyvendinti, kadangi ši sritis iš valstybės biudžeto jau

tradiciškai finansuojama. Teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš

valstybės biudžeto pagal valstybės biudžeto išlaidų klasifikatoriuje

numatytą atskirą išlaidų straipsnį ,,Dotacija teatrams ir koncertinėms

organizacijoms”. Šios įstaigos turi ir gamybos, kūrybos, specifinio turto

(pastatyminės priemonės, kurių dalis tampa paveldu, nusidėvėjimo, apskaitos

problemos), kurio reglamentavimui netinka biudžetinėms įstaigoms taikoma

tvarka.

IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA

Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų

įstatymo projektą sudarys vienuolika skirsnių: I. Bendrosios nuostatos;

II. Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla; III. Teatrų ir koncertinių

įstaigų sistema; IV. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė

įstaiga; V. Teatrų ir koncertinių įstaigų steigimas, reorganizavimas,

pertvarkymas ir likvidavimas; VI. Teatrų ir koncertinių įstaigų teisės ir

pareigos; VII. Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas; VIII. Teatrų ir

koncertinių įstaigų turtas ir lėšos; IX. Teatrų ir koncertinių įstaigų

finansavimo principai; X. Darbo santykiai, darbo apmokėjimas bei darbo

organizavimas; XI. Baigiamosios nuostatos.

I skirsnyje bus nustatyta įstatymo paskirtis ir taikymas, minimų

įstaigų vveiklos teisiniai pagrindai, pateikiami pagrindinių sąvokų (scenos

menas, meninis kolektyvas, kūrybinės veiklos sezonas, kūrybinis

darbuotojas, repertuaras, trupė, gastrolės, rekvizitas, dekoracija, afiša)

apibrėžimai.

II skirsnyje bus apibrėžta teatrų ir koncertinių įstaigų veikla:

spektaklių kūrimas, koncertinių programų kūrimas ir repertuaro formavimas,

spektaklių viešas atlikimas ir jų meninio lygio priežiūra, kultūrinių

visuomenės poreikių tenkinimas.

III skirsnyje bus nustatyta teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą.

Šios įstaigos bus skirstomos remiantis skirtingais kriterijais.

Atsižvelgiant į tai, kas yra viešosios įstaigos steigėjas, teatrai ir

koncertinės įstaigos yra valstybės, savivaldybių, mišrūs, privatūs.

Atsižvelgiant į scenos meno rūšis, teatrai yra operos, baleto, dramos,

šokio ir kt.

IV skirsnyje bus apibrėžtas Nacionalinio teatro ir nacionalinės

koncertinės įstaigos teisinis statusas ir įtvirtinta nuostata, kad

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į įstaigos veiklos tikslus,

uždavinius bei įsipareigojimus, teatrui ar koncertinei įstaigai turi teisę

suteikti Nacionalinės įstaigos vardą. Nacionalinės įstaigos steigėja yra

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, įstaigos nuostatus tvirtina ir

direktorių skiria kultūros ministras. Nacionalinei įstaigai lėšos bus

numatomos valstybės biudžete atskira eilute.

V skirsnyje bus nustatytas įstaigų steigimas, registravimas (šiame

skyriuje būtų įtvirtinta norma, kad registruojant įstaigą, kurios

pagrindinė veikla yra susijusi su sscenos menu pavadinime turi būti žodis

,,teatras” ar ,,koncertinė įstaiga”), reorganizavimas, pertvarkymas ir

likvidavimas.

VI skirsnyje bus nustatytos teatrų ir koncertinių įstaigų teisės (

laisvai pasirinkti repertuarą, savarankiškai formuoti kūrybos kryptis,

įstatymų nustatyta tvarka steigti kitas įstaigas ar įmones, jei jos yra

viešosios įstaigos – labdaros ar paramos tikslais nemokamai rodyti

spektaklius, programas, koncertus ir kita) bei pareigos ( vykdyti įstatuose

nurodytą pagrindinę teatrinę ar koncertinės įstaigos veiklą, įgyvendinti

valstybės kultūros politikai aktualius tikslus, teikti kokybiškas paslaugas

visiems visuomenės sluoksniams, užtikrinti žiūrovų saugumą bei saugias

darbuotojų darbo sąlygas, gautus valstybės ar savivaldybių biudžetų

tikslinius asignavimus naudoti pagal paskirtį, teikti steigėjui ir kitoms

valstybės institucijoms veiklos ataskaitas ir kita).

VII skirsnyje bus reglamentuotas teatrų ir koncertinių įstaigų

valdymas ir nustatyta, kad įstaigai vadovauja steigėjo paskirtas

direktorius, atsakantis už visą įstaigos veiklą – ūkinę ir kūrybinę.

Įstatymo projekte bus nustatyta, kad įstaigos valdyme gali dalyvauti

meno vadovas, kuris formuoja mėnesio, sezono ir perspektyvinį (kelerių

metų) įstaigos meninės veiklos planą ir koordinuoja įstaigos meninę veiklą,

organizuoja kūrybinių darbuotojų atranką ir kūrybinių darbuotojų darbą,

atsako už įstaigos kūrybinių uždavinių vykdymą.

Įstaigoje bus sudaromas kolegialus valdymo organas – Meno taryba –

visuomeninė institucija, turinti patariamojo balso teisę. Tarybos sudėtį

formuos teatro vadovybė, tačiau 20 proc. tarybos narių deleguos steigėjas.

Bus nustatyta tarybos kompetencija.

Steigėjui pritarus, direktoriaus ir meno vadovo pareigas galės eiti

tas pats asmuo.

VIII skirsnis reglamentuos įstaigų turto ir lėšų naudojimą. Teatrų ir

koncertinių įstaigų turtą sudaro: steigėjo (savininko) perduotas turtas,

turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai

įgytas turtas. Valstybės ar savivaldybės institucijos turtą viešosioms

įstaigoms, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybių

institucija, perduos panaudos pagrindais.

Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšų šaltiniai yra dalininkų (savininko)

skiriamos lėšos, pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus; valstybės ir

savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai, Lietuvos ir užsienio fondų

asignavimai, lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, gautos pagal

testamentą, ir kitos teisėtai įgytos lėšos.

IX sskirsnis nustatys valstybės finansavimą teatrams ir koncertinėms

įstaigoms, kuriame bus aptarta, jog steigėjas pagal iš anksto suformuotus

kriterijus nustato finansavimo dydį, užtikrina lėšas valstybės turto

išlaikymui, o valstybės dotacijų dydį nustato Lietuvos valstybės biudžeto

ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.

Įstatymo projekte bus numatyta, kad darbo užmokesčio fondas

formuojamas pagal steigėjo nustatytus normatyvus: teatro vaidmuo šalies

kultūriniame kontekste (panoramoje); trupės kokybinis ir kiekybinis

lygmuo, repertuaro pobūdis ir kokybė, paklausa – žiūrovų lankomumo

rodikliai.

Įstaigų veiklos lėšos: programinės, įstaigos uždirbtos lėšos, rėmėjų

lėšos.

X skirsnis reguliuos darbo santykius bei darbo organizavimą. Bus

nustatoma, kad su teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojais sudaromos

darbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Su

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais bus sudaromos

terminuotos darbo sutartys. Terminuotos darbo sutartys sudaromos ne

ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Įstaigų veiklos nuostatus ir

kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašą teatro ar koncertinės įstaigos

direktoriaus teikimu tvirtins steigėjas. Darbas teatruose ir koncertinėse

įstaigose bus organizuojamas remiantis kūrybinės veiklos planais. Kūrybinės

veiklos planai yra dviejų rūšių: 1) sudaromas sezonui (išskirstytas pagal

mėnesius) bei 2) perspektyvinis planas (trims metams). Kūrybinės veiklos

planai bus tvirtinami Meno tarybos. Bus nustatyta, kad kūrybiniai

darbuotojai bei darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai aptarnauti

kūrybinius darbuotojus( garso, vaizdo operatoriai ir panašiai), turi teisę

į prailgintas kasmetines atostogas. Šiame skirsnyje bus nuorodos į kitus

įstatymus, reglamentuojančius teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų

socialines garantijas. Bus nustatyti ggastrolių organizavimo principai.

XI skirsnis numatys įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką,

pereinamojo laikotarpio nuostatas ir aptars, kokių teisės aktų reikės šiam

įstatymui įgyvendinti.

X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI

Siūlomo įstatymo projektą būtina suderinti su šiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu;

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatymu.

Priėmus siūlomą įstatymą, reikės parengti ir patvirtinti valstybės

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką

bei teatrų ir koncertinių įstaigų atsiskaitymo už valstybės biudžeto lėšų

panaudojimą tvarką.

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja teatrų ir koncertinių įstaigų

klasifikaciją, jų steigimą, veiklą, finansavimą, valdymą, pertvarkymą,

veiklos pabaigą, teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo

teisinių santykių ir kūrybinės veiklos ypatumus.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos visiems juridiniams ir fiziniams

asmenims,

užsiimantiems ar besiverčiantiems profesionalia teatro meno ar koncertine

veikla, viešai atliekant scenos meną (spektaklius, koncertus ar kitas meno

programas).

2. Šio įstatymo nuostatos netaikomos restoranų, klubų,

naktinių klubų, kazino ir kitoms panašias pramogų verslo paslaugas

teikiančioms įmonėms, kurių pagrindinė veikla nėra spektaklių, koncertų ar

kitų meno programų kūrimas ir jų viešas atlikimas.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos

kitokios nuostatos negu šiame Įstatyme, taikomos tarptautinių sutarčių

nuostatos.

3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Teatras – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo,

veikiantis kaip biudžetinė ar viešoji įstaiga arba kitos teisinės formos

juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra organizuoti spektaklių, kitų

literatūros ir meno programų kūrimą ir viešą atlikimą;

2. Koncertinė įstaiga – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas

juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė ar viešoji įstaiga arba kitos

teisinės formos juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra organizuoti

koncertų, kitų literatūros ir meno programų kūrimą bei viešą atlikimą.

3. Kūrybinis darbuotojas – asmuo, kuris savo intelektualaus kūrybinio

darbo ir ttalento dėka, vienas ar kolektyviai, sukuria kūrinį ar viešai jį

atlieka, suteikdamas jam kitą meninės išraiškos formą.

4. Scenos menas – tai erdvinių ir garsinių elementų bei judesio

pagalba sukurtas meno kūrinys (spektaklis, koncertas ar kita meno

programa), kuris viešai atliekamas kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo

pačiu metu dalyvauja neapibrėžta visuomenės narių grupė.

5. Scenografija – scenos meno kūriniui naudojamų dekoracijų,

rekvizitų, kostiumų, grimo, apšvietimo projektų (eskizų, brėžinių),

įgyvendintų medžiagoje bei skaitmeninėje formoje, visuma.

6. Repertuaras – teatre ar koncertinėje įstaigoje sukurtų ir viešai

atliekamų scenos mmeno kūrinių visuma.

7. Gastrolės – teatro ar koncertinės įstaigos, atlikėjo ar atlikėjų

kolektyvo išvykimas viešai atlikti spektaklius, meno programas, koncertuoti

Lietuvoje ar užsienyje.

8. Sezonas – teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos

laikotarpis, kurio pradžią ir pabaigą savarankiškai skelbia teatras ar

koncertinė įstaiga.

9. Dekoracija – tai stacionari arba transformuojama scenos meno

kūrinio sudedamoji materiali dalis.

10. Rekvizitas – tai scenos meno kūriniui naudojami tikri ir

butaforiniai daiktai, kurie gali būti vienkartinio ir daugkartinio

naudojimo.

11. Kostiumas – dailininko, dailininko scenografo atlikėjui sukurtas

sceninis rūbas, akcentuojantis kūrinio idėją, režisūrinį sumanymą ir

veikėjo charakterį.

12. Vertingi muzikos instrumentai – muzikos instrumentai, pagaminti

prieš 50 metų ir anksčiau, taip pat gali būti ir vėliau, turintys didelę

kultūrinę vertę, reikšmingi meniniu požiūriu, esantys kilnojamų kultūros

vertybių objektu.

13. Profesionalus scenos menas – viešai atliekamas scenos menas,

kurio atlikėjai ar atlikėjų kolektyvas (-ai) yra profesionalai (turintys

profesinius įgūdžius bei išsilavinimą) ir kurie pagrindines pajamas gauna

iš šios profesinės veiklos.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ KLASIFIKACIJA, SCENOS MENO RŪŠYS,

STEIGIMAS, VEIKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS, VEIKLOS TEISNIO REGULIAVIMO

PAGRINDAI

4 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų klasifikacija

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą sudaro visi Lietuvos

Respublikoje profesionalaus scenos meno kūrimo ir viešo atlikimo veikla

užsiimantys ar besiverčiantys juridiniai ar fiziniai asmenys

nepriklausomai nuo jų teisinės formos.

2. Teatrai ir koncertinės įstaigos skirstomi į nacionalinius,

valstybės, savivaldybės ir kitus.

3. Pagal scenos meno rūšis teatrai skirstomi į dramos, muzikinius

(operos, operetės, baleto bei kiti), lėlių, pantomimos, šokio, šešėlių ir

kitus.

4. Valstybės teatras ar koncertinė įstaiga – tai teatras ar koncertinė

įstaiga, kurios steigėja yra valstybė aarba jos įgaliota institucija.

5. Savivaldybės teatras ar koncertinė įstaiga – tai teatras ar

koncertinė įstaiga, kurios steigėja yra savivaldybė arba jos įgaliota

institucija.

6. Kiti teatrai ar koncertinės įstaigos – tai teatrai ir koncertinės

įstaigos, kurių steigėjai yra juridiniai ar fiziniai asmenys, taip pat

politinės, religinės ir visuomeninės organizacijos. Valstybė ar savivaldybė

gali dalyvauti steigiant kitus teatrus ir koncertines įstaigas.

7. Valstybė ar savivaldybė teatrą ir koncertinę įstaigą steigia kaip

viešąją ar biudžetinę įstaigą.

5 straipsnis. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga

1. Nacionalinius teatrus ir nacionalines koncertines įstaigas, kaip

biudžetines įstaigas, steigia valstybė, o Vyriausybės įgaliota institucija

įgyvendina jai pavestas steigėjo funkcijas. Sprendimą dėl nacionalinio

teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos steigimo ar nacionalinio teatro

ar nacionalinės koncertinės įstaigos statuso suteikimo valstybės teatrui ar

koncertinei įstaigai priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau –

Vyriausybė) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu.

2. Nacionalinis teatras ar nacionalinė koncertinė įstaiga yra įstaiga,

kuri savo veikla bei joje dirbančių kūrybinių darbuotojų kolektyvo ar

kolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristato iškiliausius

nacionalinės kūrybos pasiekimus, puoselėja, plėtoja ir skleidžia Lietuvos

kultūrą, kūrybiškai interpretuoja ir perteikia pasaulio kultūrų pasiekimus,

kuria šiuolaikinio meno tradicijas, meniniu lygiu, formų ir žanrų įvairove

formuoja ir tenkina visuomenės poreikį profesionaliam menui.

3. Pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas kūrybinės

veiklos programas nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje

įstaigoje pristatomi iškiliausi šalies ir užsienio scenos meno kūriniai.

Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga užtikrina pilnavertę

šalies meninės kultūros sklaidą šalyje ir užsienyje.

6 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos teisinis

reguliavimas

1. Lietuvos Respublikos teatrai ir koncertinės įstaigos savo veikloje

vadovaujasi steigimo dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija,

Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, šio įstatymo normas

taikant tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos

biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų

įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys

juridinio asmens teisinę formą, tarptautinėmis sutartimis ir

poįstatyminiais teisės aktais.

2. Kiekvienas teatras ir koncertinės įstaiga nepriklausomai nuo

teisinės formos veikia pagal steigėjo patvirtintus steigimo dokumentus,

kuriuose be privalomų duomenų papildomai turi būti nurodyta:

1) teatro ar koncertinės įstaigos pavadinimo santrumpa, teatro ar

koncertinės įstaigos filialai ir jų buveinės (adresai);

2) scenos meno rūšis;

3) statistinių duomenų teikimo tvarka.

3. Kai pertvarkoma ar pabaigiama teatro ar koncertinės įstaigos

veikla, teatro ar koncertinės įstaigos steigėjas ar valdymo organas

informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją apie būsimą sprendimą prieš

trisdešimt dienų.

7 straipsnis. Meno taryba

1. Nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje

sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti institucija – meno

taryba, kurios sudėtį ir nuostatus įstaigos vadovo teikimu, tvirtina

Vyriausybės įgaliota institucija. Valstybės ar savivaldybės teatre ar

koncertinėje įstaigoje taip pat sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę

turinti institucija – meno taryba, kurios sudėtį, pagal steigėjo

patvirtintus nuostatus, tvirtina teatro ar koncertinės įstaigos vadovas.

2. Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės teatro ar koncertinės

įstaigos meno taryba svarsto ir vertina sezonines ir perspektyvines

kūrybinės veiklos programas bei jų įgyvendinimo rezultatus, aptaria

naujausius pastatymus, meno programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės

kokybės ir priežiūros bei kitus klausimus, numatytus teatro ar koncertinės

įstaigos steigimo dokumentuose.

3. Kituose teatruose ar koncertinėse įstaigose steigimo dokumentų

nustatyta tvarka gali būti sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę

turinti institucija – meno taryba. Jos uždavinius ir funkcijas nustato

steigėjas (-ai).

TREČIASIS SKIRSNIS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ TURTAS, FINANSAVIMO PRINCIPAI IR LĖŠOS

8 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtas

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtą sudaro ilgalaikis materialusis,

nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis turtas. Šį turtą teatrai ir

koncertinės įstaigos naudoja, valdo ir disponuoja juo šio Įstatymo ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka.

2. Teatrai ir koncertinės įstaigos gali naudoti, valdyti ir disponuoti

valstybės perduotais vertingais muzikos instrumentais, kurių įsigijimo,

naudojimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Teatrų ir koncertinių įstaigų ilgalaikiam materialiajam turtui-

scenografijos kūriniams ir vertingiems muzikos instrumentams

neskaičiuojamas nusidėvėjimas.

4. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybės teatrų ir koncertinių įstaigų

nereikalingi ar netinkami (negalimi naudoti) kūrybinei veiklai ar scenos

menui rodyti scenografijos kūriniai ir vertingi muzikos instrumentai

perleidžiami, parduodami ar nurašomi Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

5. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų vertingi bei turintys

išliekamąją istorinę kultūrinę vertę scenografijos kūriniai bei vertingi

muzikos instrumentai gali

būti perduodami į muziejų fondus saugoti

steigėjo (-ų) nustatyta tvarka

9 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšos

Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšas sudaro:

1) steigėjų skiriamos lėšos;

2) pajamos iš pagrindinės veiklos;

3) valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacija, valstybės biudžeto

tikslinės lėšos programoms ar projektams vykdyti ;

4) fizinių ir juridinių asmenų parama;

5) Lietuvos ir užsienio paramos, labdaros ir kitų fondų skiriamos lėšos;

6) kitos teisėtai įgytos lėšos.

10 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų valstybės finansavimo

principai

1. Nacionalinio teatro iir nacionalinės koncertinės įstaigos kūrybinės

veiklos programai vykdyti, atsižvelgiant į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės

įstaigos kūrybinės veiklos programą, skiriama dotacija nurodoma Lietuvos

valstybės biudžete atskira eilute.

2. Valstybės ar savivaldybės teatrams ir koncertinėms įstaigoms,

veikiančioms kaip biudžetinės ar viešosios įstaigos, iš Lietuvos valstybės

ir savivaldybių biudžetų skiriama dotacija steigėjo patvirtintoms kūrybinės

veiklos programoms vykdyti.

3. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos projektai,

turintys didelę reikšmę Lietuvos kultūrai, finansuojami iš valstybės

biudžeto lėšų konkurso tvarka. Konkurso tvarką nustato ir nuostatus

tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

KETVIRTASIS SSKIRSNIS

DARBO SANTYKIAI, DARBO APMOKĖJIMAS

11 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių

reguliavimas

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja

šis Įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos šiame Įstatyme nustatytais

atvejais priimti norminiai tteisės aktai.

12 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų

darbo santykių reguliavimo ypatumai

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbas

yra terminuoto pobūdžio. Su jais sudaromos terminuotos kūrybinės darbo

sutartys tam tikram laikui arba tam tikrų kūrybinių darbų atlikimui, bet

ne ilgiau kaip penkeriems metams. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių

darbų sąrašą ir kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą, atsižvelgdama į

kūrybinių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybes,

nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Su nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir

koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais terminuotos kūrybinės darbo

sutartys sudaromos konkurso būdo. Konkurso tvarką nustato Vyriausybės

įgaliota institucija. Kituose teatruose ir koncertinėse įstaigose kūrybinių

darbuotojų konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką nustato steigėjas.

3. Kūrybiniams darbuotojams atsižvelgiant į jų darbą, susijusį su

didesne emocine, nervine ir protine įtampa, suteikiamos pailgintos

kasmetinės atostogos. Kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į šias

atostogas, kategorijų sąrašą tvirtina ir konkrečią pailgintų atostogų

trukmę nustato Vyriausybė.

ALTERNATYVA:

12 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų

darbo santykių reguliavimo ypatumai

1. Su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais sudaromos

kūrybinės darbo sutartys. Kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais su

teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais gali būti sudarytos

terminuotos kūrybinės darbo sutartys. Teatrų ir koncertinių įstaigų

kūrybinių darbų sąrašą ir kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą,

atsižvelgdama į kūrybinių darbuotojų darbo ir poilsio laiko bei darbo

apmokėjimo ypatybes, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir

koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas

kūrybines darbo sutartis, yra atestuojami. Kūrybinių darbuotojų atestacija,

susijusi su kūrybinio darbuotojo kvalifikacija ir profesiniais gebėjimais,

vykdoma kas treji metai. Atestavimo nuostatus ir tvarką tvirtina

Vyriausybės įgaliota institucija. Kituose teatruose ir koncertinėse

įstaigose kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarką nustato steigėjas.

3. Kūrybiniams darbuotojams atsižvelgiant į jų darbą, susijusį

su didesne emocine, nervine ir protine įtampa, suteikiamos pailgintos

kasmetinės atostogos. Kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į šias

atostogas, kategorijų sąrašą tvirtina ir konkrečią pailgintų atostogų

trukmę nustato Vyriausybė.

13 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų darbo santykių

reguliavimo ypatumai

1. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir

koncertinių įstaigų vadovų darbas yra terminuoto pobūdžio. Į šias pareigas

asmenys priimami konkurso tvarka pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne

ilgiau kaip penkeriems metams.

2. Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybės ir

savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams ir konkursų tvarką

nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kituose teatruose ir

koncertinėse įstaigose konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką

nustato steigėjas.

14 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo

apmokėjimas

1. Nacionalinių teatrų ir koncertinių įstaigų, taip pat valstybės ir

savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, įsteigtų kaip biudžetinės ar

viešosios įstaigos, darbuotojų darbo apmokėjimą nustato įstatymas,

reglamentuojantis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas.

Kūrybinių darbuotojų konkrečias darbo apmokėjimo ssąlygas nustato Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

2. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių ir kitų darbuotojų

darbo apmokėjimą nustato steigėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

darbo kodekso nuostatomis.

3. Tais atvejais, kai nacionalinių, valstybės ar savivaldybės teatrų

ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja

asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus,

teatras ar koncertinė įstaiga už instrumento naudojimą moka darbuotojui

kompensaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų

socialinės garantijos

1. Pensijų skyrimo tvarką, socialinį draudimą ir kitas kūrybinių

darbuotojų socialines garantijas nustato įstatymai.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių

įstaigų kūrybinių darbuotojų, kurie dėl profesijos specifikos negali dirbti

pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatyto amžiaus, skiriama

renta. Rentos dydį ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Kitų teatrų ir koncertinių įstaigų, kurie dėl profesijos specifikos

negali dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatyto

amžiaus, rentą skiria ir jos dydį nustato steigėjas (-ai).

PENKTASIS SKIRSNIS

TEATRO IR KONCERTINĖS ĮSTAIGOS REPERTUARO FORMAVIMAS, KŪRYBINĖS VEIKLOS

IR GASTROLIŲ ORGANIZAVIMAS

16 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos repertuaro formavimas

1. Teatrai ir koncertinės įstaigos repertuarą formuoja

savarankiškai.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir

koncertinių įstaigų repertuaras formuojamas remiantis sezoninėmis ir

perspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis, kurias tvirtina teatro ar

koncertinės įstaigos vadovas. Perspektyvinė kūrybinės veiklos programa

rengiama trijų – penkerių metų laikotarpiui.

3. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės teatro ar koncertinės

įstaigos perspektyvinė kūrybinės veiklos programa, taip pat kitų teatrų ar

koncertinių įstaigų, kuriuose yra meno taryba, perspektyvinė kūrybinės

veiklos programa tvirtinama tik apsvarsčius jos projektą meno taryboje.

4. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir

koncertinių įstaigų vadovai kasmet steigėjui pateikia ataskaitą apie teatro

ar koncertinės įstaigos kūrybinės veiklos programos įgyvendinimą. Kitų

teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai ataskaitą apie kūrybinės veiklos

programą pateikia steigėjo nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Autorių teisės ir gretutinės teisės į teatro ar

koncertinės

įstaigos repertuare esančius

kūrinius ir jų atlikimus

Autorių teises į literatūros ir meno kūrinius, naudojamus

teatro ar koncertinės įstaigos repertuare, atlikėjų gretutines teises į

kūrinių atlikimą reglamentuoja, taip pat autorinių sutarčių ir sutarčių dėl

gretutinių teisių į kūrinio atlikimą perdavimo ar licencinių sutarčių dėl

šių teisių suteikimo sudarymo tvarką nustato šis Įstatymas, Lietuvos

Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir Lietuvos

Respublikos civilinis kodeksas.

18 straipsnis. Autorinių sutarčių sudarymo tvarka

1. Tais atvejais, kai teatras ar koncertinė įstaiga į savo

repertuarą ketina įtraukti jau sukurtus literatūros ar meno kūrinius, su jų

autoriais sudaromos autorinės sutartys dėl teisių į šiuos kūrinius

perdavimo arba autorinės licencinės sutartys dėl teisių panaudoti kūrinius

teatro ar koncertinės įstaigos repertuare suteikimo.

2. Jeigu autorius savo turtines teises į literatūros ar

meno kūrinį, kurį teatras ar koncertinė įstaiga ketina įtraukti į savo

repertuarą, yra

perdavęs kolektyviai administruoti šiems tikslams

specialiai įsteigtoms Lietuvos ar užsienio autorių teisių kolektyvinio

administravimo asociacijoms, autorinę licencinę sutartį, suteikiančią teisę

naudoti tokį kūrinį repertuare, teatras ar koncertinė įstaiga sudaro su

autorių atstovaujančia autorių teisių kolektyvinio administravimo

asociacija.

3. Teatras ar koncertinė įstaiga, formuodama savo

repertuarą, konkretiems spektakliams, koncertams ar meno programoms gali

užsakyti sukurti naujus literatūros ar meno kūrinius (dramos, muzikinius

dramos, choreografijos, muzikos, scenografijos ir kitus kūrinius). Tokiais

atvejais su šių kūrinių autoriais, taip pat spektaklio, meno programos ar

koncertinės programos režisieriais, sudaromos autorinės kūrinio užsakymo

sutartys.

4. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį teatro ar

koncertinės įstaigos repertuarui sukurtų ir įgyvendintų medžiagoje

scenografijos kūrinių eskizai lieka autoriui, jeigu kitaip nenustatyta

sutartyje.

19 straipsnis. Teatre ir koncertinėje įstaigoje dirbančių kūrybinių

darbuotojų autorių teisės ir gretutinės teisės į kūrinius

ar

jų atlikimus

Tais atvejais, kai teatro ar koncertinės įstaigos

repertuare naudojamą literatūros ar meno kūrinį sukuria, spektaklį, meno

programą ar koncertinę programą režisuoja arba kūrinį atlieka teatre ar

koncertinėje įstaigoje pagal kūrybinę darbo sutartį dirbantis kūrybinis

darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, autorių turtinės teisės į tokius

kūrinius, režisuotus spektaklius, meno ar koncertines programas, taip pat

gretutinės teisės į kūrinių atlikimą penkeriems metams pereina teatrui ar

koncertinei įstaigai, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

20 straipsnis. Intelektinių paslaugų sutartis su

atlikėju

1. Tais atvejais, kai teatras ar koncertinė įstaigą

pasitelkia atlikėją vienam spektakliui ar koncertui tiesioginiam (gyvam

atlikimui) ir atlikėjo gretutinės teisės į atlikimą teatrui ar koncertinei

įstaigai neperduodamos, su atlikėju įstatymų nustatyta tvarka sudaroma

intelektinių paslaugų sutartis.

2. Pagal intelektinių paslaugų sutartį atlikėjui išmokamo

atlyginimo (honoraro) dydis nustatomas šalių susitarimu procentais nuo

teatro ar koncertinės įstaigos pajamų, gautų už bilietus, parduotus į

spektaklį, koncertą ar meno programą, arba konkrečia pinigų suma.

21 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos spektaklių, koncertų ir

gastrolių organizavimas

1. Teatrai ir koncertinės įstaigos spektaklius, koncertus ir

gastroles planuoja bei organizuoja savarankiškai. Gastrolių tvarką nustato

steigėjas.

2. Nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir

koncertinių įstaigų gastrolių planai rengiami remiantis sezoninėmis ir

perspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis, kurias tvirtina teatro ar

koncertinės įstaigos vadovas.

3. Teatrai ir koncertinės įstaigos gali rengti

labdaros ir paramos spektaklius, koncertus ir kitas meno programas.

21. 22 straipsnis. Teatro ir koncertinės įstaigos reklaminė

medžiaga

1.Teatrai ir koncertinės įstaigos apie viešai atliekamus

spektaklius, koncertus ar meno programas informuoja visuomenę, parengdami

afišas ir kitą reklaminę medžiagą. Afišoje nurodomas teatro ar koncertinės

įstaigos pavadinimas, kūrinio autorius ar bendraautoriai, kūrinio ar jo

dalies pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir

originalo kalba), atlikėjas ar atlikėjų kolektyvas, kolektyvo vadovas,

spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo laikas ir vieta bei kita

visuomenės poreikius tenkinanti informacija apie spektaklius, koncertus ar

kitas meno programas.

2. Teatro ir koncertinės įstaigos afišoje ir kitoje

reklaminėje mmedžiagoje pateikiama informacija neturi prieštarauti viešajai

tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl teatro ar koncertinės

įstaigos repertuaro, spektaklio, koncerto ar meno programos atlikimo būdo

ir formos. Teatras ir koncertinė įstaiga turi užtikrinti, kad afišoje ir

kitoje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija nepažeistų autorių ir

atlikėjų asmeninių neturtinių teisių.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

23 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija teatrų ir koncertinių

įstaigų veiklos reguliavimo srityje

1. Valstybės politiką teatrų ir koncertinių įstaigų veikos

reguliavimo srityje įgyvendina ir pagal savo kompetenciją koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija:

2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) nustato nacionalinių ir valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų

plėtotės strategiją, rengia ir finansuoja ją įgyvendinančias programas,

atsižvelgdama į teatrų ir koncertinių įstaigų patvirtintas sezonines ir

perspektyvines kūrybinės veiklos programas;

2) rengia teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuojančių

dokumentų projektus bei teisės aktų nustatyta tvarka juos tvirtina;

3) koordinuoja Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą

tarpvalstybinėse kultūrinėse programose;

4) finansuoja Lietuvos kultūrai svarbias teatrų ir koncertinių įstaigų

kūrybinės veiklos projektus;

5) konkurso būdu skiria teatro ar koncertinės įstaigos, kurios yra

steigėja vadovą;

6) tvirtina teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių yra steigėja,

steigimo dokumentus.

7) tvirtina teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių yra steigėja,

kūrybines veiklos programas 3- 5 metų laikotarpiui.

24 straipsnis. Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba

1. Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba (toliau – Taryba) yra

visuomeninė institucija, kuri kaip ekspertas ir konsultantas nagrinėja

šio Įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių

įsipareigojimų teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos srityje, Lietuvos

teatrų ir koncertinių įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo

klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai

institucijai.

2. Tarybos sudėtį 2 metų laikotarpiui ir jos nuostatus tvirtina bei

organizacinį-techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota

institucija.

3. Tarybos nariams už konsultacines ir ekspertines paslaugas

atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja 2003 m. mėn. d.

2. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalioja nuo

Juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

3. Iki Juridinių asmenų registro veiklos pradžios teatrai, jų

steigimo dokumentai ir duomenys registruojami ir kaupiami Lietuvos

Respublikos kultūros įstaigų registre.

4. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo teatrų ir koncertinių įstaigų

steigimo dokumentai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

5. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nuo 2004 m.

sausio 1 d.

26 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

            Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija

nustato:

1) Kūrybinės darbo sutarties pavyzdinę formą – iki 2003 m. gruodžio 1

d.;

2) Kūrybinių darbų sąrašą – iki 2003 m. gruodžio 1 d.;

3) Kūrybinių darbuotojų atestavimo nuostatus ir tvarką – iki 2003 mm.

gruodžio 1 d.;

4) Kūrybinių darbuotojų konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas – iki 2003

m. gruodžio 1 d.;

5) Kūrybinių darbuotojų pailgintų atostogų trukmę – 2003 m. gruodžio

1 d.;

6) Darbo laiko apskaitos tvarką – 2003 m. gruodžio 1 d.;

7) Kūrybinės veiklos programų ir projektų paraiškų formas – 2003 m.

gruodžio 1 d.;

8) Asmeninių muzikos instrumentų naudojimo kūrybinei veiklai

nacionaliniuose, valstybės ir savivaldybės teatruose ir koncertinėse

įstaigose kompensavimo tvarką – 2003 m. gruodžio 1 d.