TEISĖ TURĖTI ATITINKAMAS ĮDARBINIMO PAREIGAS

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

TEISĖ TURĖTI ATITINKAMAS ĮDARBINIMO PAREIGAS……………4

IŠVADOS…………………………8

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………9

ĮVADAS

Kiekvienas Europos Sąjungos (toliau — ES) šalies, kaip ES valstybės narės pilietis, turi teisę dirbti bet kurioje valstybėje narėje samdomu darbuotoju, užsiimti individualia veikla, ieškotis darbo ir išeiti į pensiją. Su ES narių piliečiais turi būti elgiamasi lygiai taip pat, kaip ir su kitais tos šalies piliečiais. Tam tikromis teisėmis, kurias suteikia ES darbuotojo statusas, gali pasinaudoti taip pat ir to asmens sutuoktinis ir šeimos nariai.

Būtina pažymėti, kad įstojus į ES naujoms valstybėms nnarėms, yra taikomas ne ilgesnis nei septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Bendrijos teisės nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo dar nebus taikomos visoje ES. Todėl pereinamuoju laikotarpiu darbuotojams iš kai kurių neseniai įstojusių valstybių narių gali būti taikomi apribojimai patekti į ES senbuvių darbo rinkas, o darbuotojams iš ES senbuvių savo ruožtu gali būti taikomi tam tikri apribojimai patekti į kai kurių ES naujokių darbo rinkas.

TEISĖ TURĖTI ATITINKAMAS ĮDARBINIMO PAREIGAS

ES valstybės narės pilietis turi teisę būti įdarbintas tomis pačiomis ssąlygomis kaip ir tos šalies, kurioje yra ieškomas darbas, piliečiai, netaikant jokių papildomų reikalavimų. Atitinkamomis aplinkybėmis turi būti taikomos vienodos pirmenybinės teisės dėl įsidarbinimo. Tai reiškia, kad galima kreiptis dėl bet kurios laisvos darbo vietos bet kurioje ES šalyje. Tačiau ttam tikros pareigos valstybiniame sektoriuje gali būti skiriamos tik savo šalies piliečiams, kai darbas yra susijęs su viešosios tvarkos ar valstybės interesų apsauga pavyzdžiui:

• karinės pajėgos,

• policija,

• teisėsauga,

• mokesčių inspekcija,

• diplomatinė tarnyba ir t.t.

Tokiu būdu yra prienami darbai ne tik privačiame, bet ir valstybiniame sektoriuje –sveikatos priežiūros, švietimo ir komunalinių paslaugų srityse pavyzdžiui:

• dujų ir elektros tiekimas,

• paštas ir telekomunikacijos,

• televizija ir radijas,

• viešasis transportas, įskaitant oro linijų bei laivybos kompanijas, ir t.t.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, teisė į darbą kitoje ES valstybėje narėje gali būti apribota pereinamosiomis nuostatomis, priimtomis neseniai į ES įstojus naujoms valstybėms narėms.

Jeigu profesinė kvalifikacija yra pripažįstama kilmės šalyje, ji turi būti pripažinta ir bet kurioje kitoje ES šalyje. Šio principo taikymas praktikoje yra šiek tiek sudėtingas, kadangi įsidarbinimui ar uužsiėmimui individualia veikla tam tikrose srityse („reguliuojamos profesijos“) būtina turėti diplomą, vardą ir sertifikatą bei atitikti kitas priimančios šalies nustatytas sąlygas dėl studijų. Įvairiose šalyse kvalifikacinis parengimas ir išduodami diplomai yra skirtingi, todėl kartais studijų ir įgytų įgūdžių pripažinimas būna ganėtinai sudėtingas. Dėl šios priežasties Sąjunga nustatė diplomų ir aukštojo mokslo studijų pripažinimo sistemas, kurių pagalba savo studijas ir įgytus įgūdžius galima pritaikyti kitoje ES šalyje.

Egzistuoja kelios galimybės:

• Jeigu toje šalyje, kurioje asmuo nori dirbti, profesija nėra reguliuojama, profesinė kvalifikacija neturi bbūti pripažįstama ir negali būti taikomi jokie teisiniai apribojimai, draudžiantys dirbti įgyto mokslo ir profesinės kvalifikacijos pagrindu.

• Jeigu profesija yra reguliuojama.

Šiuo atveju egzistuoja keturios galimybės:

1. profesinė kvalifikacija yra koordinuojama ES lygmenyje (gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, akušerio, veterinaro, vaistininko ir architekto), kuriuo atveju nacionalinė profesinė kvalifikacija yra pripažįstama automatiškai, suteikiant galimybę dirbti bet kurioje kitoje ES šalyje.

2. Jeigu asmuo verčiasi advokato praktika valstybėje narėje, kartkartėmis galima teikti savo paslaugas ir kitoje valstybėje narėje pagal buveinės šalyje suteiktą profesijos vardą be išankstinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Be to, galima nuolatinai verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje pagal buveinės šalyje įgytą profesinę kvalifikaciją. Tačiau abiem atvejais priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad teisininkai, versdamiesi advokato praktika, susijusia su kliento atstovavimu teismo procese, dirbtų kartu su vietiniais teisininkais, kurie verčiasi advokato praktika atitinkamoje teisminėje įstaigoje. Be to, abiem atvejais privaloma laikytis ir priimančios valstybės narės, ir savo buveinės valstybės narės profesinių bei etinių taisyklių. Teisininkai, besiverčiantys advokato praktika pagal buveinės šalies profesinį vardą ne trumpiau kaip trejus metus ir atitinkantys tam tikras sąlygas, gali įgyti profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir būti atleisti nuo kvalifikacinio egzamino, kurį paprastai privalo laikyti teisininko profesija norintys užsiimti asmenys.

3. Kitų reguliuojamų profesijų (inžinieriaus, psichologo ir kt.) atvejais privaloma kreiptis dėl savo kvalifikacijos ppripažinimo priimančioje šalyje. Per keturis mėnesius valdžios įstaigos privalo pateikti atsakymą. Jeigu studijų trukmė ir lygis iš esmės skiriasi nuo priimančioje šalyje nustatytos studijų trukmės ir lygio, tos šalies valdžios įstaigos gali pareikalauti papildomų įrodymų apie profesinę patirtį, baigti adaptacijos laikotarpį arba laikyti kvalifikacinį egzaminą. Galima taikyti tik vieną iš pirma paminėtų trijų priemonių. Atsižvelgus į turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį, diplomo pripažinimas tampa lengvesnis.

Šalis, kurioje ES valstybės narės pilietis ketina dirbti, gali pareikalauti specialaus kvalifikacinio parengimo, jeigu norima užsiimti kirpėjo, statybininko, draudimo agento ar brokerio arba prekybininko veikla. Šiais atvejais reikia įrodyti, kad asmuo užsiėmė tokio pobūdžio individualia veikla toje valstybėje narėje nustatytą laikotarpį (paprastai nustatomas 5 ar 6 metų laikotarpis). Šis laikotarpis gali būti trumpesnis, jeigu asmuo lankė specialius kursus arba

4. dirbo pagal specialybę samdomu darbuotoju. Jeigu nėra nustatytos trukmės darbo stažo, galima dirbti pagal specialybę tik tuomet, kai bus pripažintas diplomas.

Kaip jau mineta, valdžios įstaigos ar darbdavys gali pareikalauti pateikti savo asmens duomenis arba juos reikia pateikti atliekant tam tikrus testus. Visose valstybėse narėse galioja asmens duomenų apsaugos taisyklės, tačiau kiekvienoje jų duomenų apsaugos tvarka yra skirtinga.

Siekdama užtikrinti sklandų vieningos rinkos veikimą, ES užtikrina laisvą duomenų judėjimą, tuo pat metu apsaugodama asmenis nuo bet kokio privatumo pažeidimo. ŠŠtai kodėl buvo priimti bendri ES teisės aktai, kuriais siekiama nustatyti bendrą duomenų apsaugos lygį ir užtikrinti visoje ES tam tikras teises. Šie teisės aktai yra taikomi ir duomenų tvarkymui elektroninio ryšio pagalba. Juose užtikrinama teisė gauti informaciją apie duomenų naudojimą, teisė duomenis taisyti ir kai kuriais atvejais teisė duoti išankstinį sutikimą, leidžiantį naudoti asmens duomenis

Jeigu asmuo yra bedarbis, turi teisę gyventi kitoje ES šalyje „pagrįstą laiką“, kad galėtumėtų susirasti darbo. Kadangi Bendrijos teisėje „pagrįstas laikotarpis“ nėra tiksliai apibrėžtas, daugelis valstybių narių šiuo metu taiko šešių mėnesių laikotarpį, tačiau kai kuriose valstybėse narėse galioja tik trejų mėnesių laikotarpis. Tačiau savo buvimo laiką toje šalyje galima pratęsti, jeigu ES valstybės narės pilietis gali įrodyti, kad rimtai ieško darbo ir turi realią galimybę jį susirasti (pvz., yra kviečiamas pokalbiui dėl darbo arba turi atlikti testą). Yra galimybė užsiregistruoti bet kurioje užimtumo tarnyboje be jokių reikalavimų dėl gyvenamosios vietos ir tikėtis tokios pačios pagalbos ieškant darbo, kuri yra teikiama ir tos šalies piliečiams. Be to, ne daugiau nei tris mėnesius galima ir toliau gauti skirtą bedarbio pašalpą, jeigu asmuo atitinka tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu gauna bedarbio pašalpą Prancūzijoje, ją galima gauti ir ieškant darbo kitoje valstybėje narėje, jeigu bent prieš keturias

savaites ES valstybės narės pilietis buvo užsiregistravęs Nacionalinėje užimtumo tarnyboje (Agence Nationale pour l’Emploi — ANPE). Tarnyba išduoda formą E 303, kurią privaloma užpildyti ir nunešti į tos šalies, kurioje ieškoma darbo, užimtumo tarnybą. Jeigu asmuo nerado darbo ir nori vėl įgyti teisę gauti bedarbio pašalpą, per tris mėnesius turi grįžti į Prancūziją ir vėl užsiregistruoti jos užimtumo tarnyboje.

Visi ieškantys ar susiradę darbą kitoje valstybėje narėje gali pasinaudoti tinklo EURES, kurį įkūrė Europos Komisija ir nacionalinės užimtumo tarnybos, paslaugomis. Šiame ttinkle dirba 450 „eurokonsultantų“ visoje Europos ekonominėje erdvėje. Šie eurokonsultantai yra specialiai apmokyti teikti informaciją ir konsultacijas darbo ieškantiems asmenims. Su jais galima susisiekti per užimtumo tarnybas.

Jeigu asmuo — ES valstybės narės pilietis susirado apmokamą darbą bet kurioje ES šalyje, gali išvykti iš savo gimtosios šalies be jokių ypatingų formalumų. Jam tereikia turėti galiojančią tapatybės kortelę arba pasą, teisę keliauti galima riboti tik dėl itin rimtų priežasčių,

susijusių su viešąja tvarka, visuomenės sauga ar visuomenės sveikata. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kkad teisė į darbą kitoje ES valstybėje narėje gali būti apribota pereinamosiomis nuostatomis, priimtomis neseniai į ES įstojus naujoms valstybėms narėms.

IŠVADOS

Kiekvienas ES šalies, kaip ES valstybės narės pilietis, turi teisę dirbti bet kurioje valstybėje narėje, turėti lygiai tokias pačias ssocialines garantijas kaip ir tos valstybės plietis, taip pat būti įdarbintas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies, kurioje yra ieškomas darbas, piliečiai ir neturi būt jokios diskriminacijos, neskaitant kai kuriu atvejų, kai tam tikros pareigos valstybiniame sektoriuje gali būti skiriamos tik savo šalies piliečiams, kai darbas yra susijęs su viešosios tvarkos ar valstybės interesų apsauga.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. www.euro.lt

2. http://europa.eu