teisės pagrindų konspektas

1kl. Civilinės teisės sąvoka ir jos reguliuojami visuomeniniai santykiai. Civ. teisė- teisės šaka, kurios normas reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, t.p. nesusijusius asmeninius neturtinius santykius. Dalykas reguliuoja:1. turtinius santykius (pagr. dalykas), jais laikomi tokie santykiai, kurių dalykas yra turtas plačiuoju požiūriu.(pinigai, VP, žemė). Visada turi piniginę išraišką.2. Su turtiniais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai. Jų dalykas yra intelektualinės veiklos rezultatas (mokslo, meno kūrinys, patentai) 3. asmeniniai neturtiniai santykiai ( nesusiję su turtiniais)- jjų dalykas yra asmeninės neturtinės vertybės ( garbė, orumas, teisė į vardą, privatus gyvenimas). Neturi piniginės išraiškos.

Civilinė teisė reguliuoja santykius tarp verslininkų, vartotojų, vienų su kitais.

Civ. teisė nereguliuoja turt. santykių susijusių su mokesčių ir kt. privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ( jos institucijoms) ….. muitų santykių; santykių susijusių su prival. soc. draudimu; turtinio pobūdžio santykių susijusių su baudž. ir administ. teisės nustatytų sankcijų taikymo ( pvz. turto konfiskav.).

Teisinio reguliavimo metodas. Civ. teisei būdingas civilinio teisinio reguliavimo metodas. Tam būdingi šalių aautonomijos , sutarties laisvės, subjektų nepavaldumo vienas kitam ir kt. principai.

2kl. Fiziniai asmenys. – civ. teisės subjektai. Apibūdinamas naudojant 2 sąvokas: 1. veiksnumo 2. teisnumo. Teisnumas- galėjimas turėti civ. teises ir pareigas. Pripažįstamas visiems fiz. asmenims. Atsiranda gimimo momentu ir iišnyksta jam mirus.

Fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais, gali turėti turtą kaip privačios nuosavybės objektą, teisę verstis ūkine veikla, komercine veikla, steigti įm. ar kt. jurid. asmenis, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio turtines ir kt. teises.

Veiksnumas- galėjimas savo veiksmais įgyti civil. teises ir sukurti civ. pareigas siejamas su asmens amžiumi. Visiškas civ. veiksnumas atsiranda, kai asmeniui sueina 18 m., sudarius santuoką, nors ir nesulaukus 18 m., gauna civ. veiksnumą. Nepilnamečių iki 14m. civ. veiksnumas. Už tokių nepilnamečių sandorius sudaro tėvai arba globėjai, tačiau jie turi teisę sudaryti smulkius būtinus sandorius, sandorius susijusius su asm. naudos gavimu neatlygintinai, su savo uždirbtų lėšų panaudojimu. Jei visiem šiem santykiam nereikia notariškos formos.

Už sutarties prievoles atsako aatstovai pagal įstat., jei neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės.

Nuo 14m. iki 18m. civ. veiksnumas. Sandorius sudaro turėdami tėvų ar globėjų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sandorio sudarymo formą. Turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgyti už šias pajamas: įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius.Turi teisę padėti į kredito įstaigas indėlius. Nepilnamečių emancipacija- pripažinimas veiksniais. Nuo 16 m. teismo tvarka nepilnamečiai gali būti pripažinti veiksniais.

Dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų ar jų vvaldyti, gali būti pripažinti teismo tvarka neveiksniu. Neveiksniam asmeniui nustatoma globa, neveiksniojo vardu globėjas sudaro sandorius.

Fizinių asmenų veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jei jie piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėm medžiagom.

Asmuo, kurio veiksnumas apib. gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kt. rūšių pajamas ir disponuoti jais tik turėdamas globėjo sutikimą.

3kl. Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės ir jų įgyvendinimas. Teisės: 1. teisė į vardą ( apima vardą, pavardę ir pseudonimą). Įst. draudžia prisidengus kito asmens vardu įgyti pareigų ar teisių. Jei teisė į vardą pažeista. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų kaltą asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. 2. teisė į atvaizdą ( gali būti demonstruojami, gaminami, spausdinami tik asmens sutikimu, fotografuojami..). Fizinio asmens sutikimo nereikia, jei fotografuojama viešose vietose. 3. Teisė į privatų gyvenimą ir slaptumą. Jis … inf. Gali būti skelbiama tik asmens sutikimu. Priv. gyvenimo pažeidimu laikomas neteistas įėjimas į asmens gyvenamas patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, jo ir jo turto apieškojimas, korespondencijos, tel. pokalbių konfidencialumo pažeidimas. 4. Teisė į asmens garbę ir orumą. Turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Turi teisę reikalauti tokių dduomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Paneigimas turi būti paskelbtas per 2 savaites nuo jo paskelbimo dienos. 5. teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą. Be paties asmens laisvo sutikimo negali būti atlikti medicinos moksliniai tyrimai, bandymai. Sutikimas turi būti raštu. Būtinojo reikalingumo atvejais siekiant išgelbėti asmens gyvybę kai jai gresia pavojus, nereikia asmens sutikimo. Asmuo raštu gali nustatyti savo kūno panaudojimą po mirties, laidojimo tvarką, būdą. Žm. Kūnas, dalys, organai, audiniai negali būti komercinių sandorių dalyku. 6. teisė į laisvę. Ji neliečiama. Veiksniam asmeniui taikyti priežiūrą ar apribojimus galima tik asmens sutikimu ar teismo sprendimu. Psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu ar teismo sprendimu. 7. teisė pakeist lytį. Tai gali daryti pilnametis, nesusituokęs asmuo. Prašymas turi būti išreikštas raštu.

4kl

Sandoriai – tai asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Sandoriai: 1)vienašaliai; 2)dvišaliai; 3) daugiašaliai (pagal tai iek šalių išreiškia valią sudaryti sandorį)

1)jam sudaryti užtenka vienos šalies valios (pvz. palikimo priėmimas, testamentas, konkurso paskelbimas). Kitam asmeniui priešpriešinės pareigos atsiranda, kai jis sutinka.

2)jam sudaryti būtina 2 šalių suderėta valia, tokie sandėriai vadinami sutartimis;

3)reikalinga suderinta 3 arba daugiau šalių valia, nukreipta bendram tikslui pasiekti ( jungtinės vveiklos (partnerystės) sutartis)

Sandorių forma→Žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (iš kurių matyti asmens valia sudaryti sandorį)( pvz, taksi vairuotojas, bankomatas, prekės – kaip pasiūlymas) – sandorius, tokia forma galima sudaryti, kai įstatymasnereikalauja kitos konkrečios formos.

Tylėjimas (pvz, pasibaigus nuomos sutarčiai, jei nuomotojas ir toliau juo naudojasi, tai laikoma, kad sandoris pratestas).

Derėdamasis ( betarpiškai telefonu), kurių sandorių suma < arba = 5000 lt. Kai sanderis sudaromas ir įvykdomas vienu metu, galima ir daugiau.

Paprasta rašytinė forma – parašo autentiškumas, fizinių asmenų sandoriai, kai suma > 5000 lt, išskyrus sandorius, kurie sudaromi ir įvykdomi vienu metu. Juridinių asmenų steigimo sandoriai, prekių pirkimo/pardavimo išsimokėtinai sutartys, draudimo, arbitražo, preliminarinės sutartys, turi būti nurodytas terminas, (jei ne, tai 1metai).

Notarinė forma – turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamą daiktų pardavimo bei suvaržymo sandoriai (hipoteka, žemės nuoma, vedybų sutartys). Sandoriai dar turi būti registruojami (nekilnojamo turto pirkimas). Jei sandoris sudaromas, tai jis galioja, nors dar neįregistruotas. Jei yra neįregistruotas sandoris, tai šalys negali panaudoti jos sudarymo fakto prieš 3 asmenis, negali įrodinėti savo teisių, remdamiesi sutartimi.

Jei nesilaikoma paprastos rašytinės formos→1)jei įstatyme įsaiau nurodyta, kad sandoris turi būti sudarytas rašytine forma, o jos nėra, tai sandoris negalioja (garantijos, rankpinigiai). 2)kai nėra įsakmiai nurodyta, tai iš šalių

atimama teisė, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais, įrodyti sandorio egzistavimą.

Jei reikalauja notarinė forma, tai jos nesilakymas sandorį daro negaliojančiu.

Nagaliojantys sandoriai skirtomi: 1)niekiniai; 2) nuginčiajmi.

1)jei jis vadovaujantis įstatymais nagalioja, nepaisant to ar yra teismo srpendimas pripažinti jį negaliojančiu ( sandoris parduoti žmogų, prostitucija). Jis yra, kai tai numato įstatymas.

2)kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas. Ieškinį gali pateikti:

a)savo veiksmų reikšmės negalėjusio suparasti asmens;

b) nepilnamečio. Jį atstovauti gali tik rūpintojas ar prokuroras.

Nuginčijamą sandorį šalis, kuri turi teisę nuginčyti, gali jjį patvirtinti (jei jam naudinga).

Sandoriai dar būna: tariamieji, apsimestiniai, smurtiniai, apgaulingi, tai jie formuojami nepilna abiejų pusių valia, tai jie gali būti nuginčijami.

5kl→TERMINAI

Civilinėje teisėje svarbūs terminai, juos gali nustatyti įstatymai ( nuomos sutartys > 1 m, būtinai turi būti rašytinė), teismas gali nustatyti terminus (pvz, peteikti įrodymams), terminus gali nustatyti ir šalys. Terminai nustatomi kalendorine data, valandomis.

Terminas gali būti apibrėžiant įvykį, kuris turi įvykti ( pvz, derliaus nuėmimas). Termino pradžia yra rytojaus dienos 00 val 00 min, po tos kalendorinės ddatos, kuri apibrėžia termino pradžią. Pabaiga – atitinkamą termino metų mėnesį ir dieną 24 val (metinis terminas). Oficialių švenčių ir poilsio dienos terminų neprailgina.

Reikia derintis prie organizacijų darbo laiko. Parduodant paštu, internetu galima atlikti paskutinę dieną 24 val.

Termino reikšmė: jei ppareigos atsiradimas siejamas su termino pabaiga, tai negalima reikalauti pareigą atlikti iki termino pabaigos. Tam tikros sandorio pasekmės siejamos su termino pabaiga, kai sandoris nustoja galioti tam terminui pasibaigus.

6kl

Ieškinio senaties terminas→Ieškinio senatis-įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (10 metų-bendras terminas).

Sutrumpintas 1 mėn ieškinio seneties terminas taikimas iš konkursų rezultatų atsirandantiems reikalavamams.

Sutrumpintas 6 men s.t. taikomas: **Ieškiniams del neteisybes **baudos ieskinio isieskojimui, **ieskiniams del parduotu daiktų trukumo **ieskiniams is rysiu įm santykiu su klientais del siuntu, siunciamu Lietuvoje.

Reikalavima apginti pazeista termina, teismas priima nagrineti nepaisant to, kad ieskinio senatis pasibaigusi.

Ieskinio senaties termina teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalaija salis.

Ieskinio terminu skaiciavimas

Ieskinio termino skaiciav prasideda nuo teises i ieskini atsiradimo dienos. Teise ii ieskini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo suzinojo (turejo suzinoti) apie savo teises pazeidima.

Jei prievoleje nustatytas terminas,tai ieskinio senatis prasideda pasibaigus prievoles įvykdymo terminui.

Jei terminas nenurodomas, tai ieskinio senaties terminas pradedamas skaiciuoti nuo reikalavomo įvykdyti prievole. Senaties termino nepakeicia asmenu pasikeitimas.

Pasekmes: Jei pasibaigia ieskinio senaties terminas, tai pagrindas ieskini atmesti.

Ieskinio senatis netaikoma:

1)is asmeniniu neturtiniu teisiu pazeidimu atsirandantiems reikalavimams;

2)indelininku reikalavimams ismoketi indelius, padetus į bankus ar kt kredito įstaigas.

7.kl NUOSAVYBES TEISE

Viena is civ teises pošakiu.→Tai teise savo nuoziura nepazeidziant įstatymu iir kt asmenu teisiu ir interesu valdyti (naudoti) nuosavybes teises objekta ir juo disponuoti.

Nuosavubes teises subjektai gali buti ir jurid asmenys (kaip ir civ teises).

Objektai-daiktai ir kt turtas

Turinys-sudaro teise į turta valdyti, naudoti ir disponuoti (savininkas turta turi savo zinioje teisine prasme).

Naudijimas-teises, kurių pagalba turtas yra taikomas savininko interesams temkinti.

Disponavimas-turto teisines padeties nulemimas.

Nuosav teis įgyjimas (pagrindai):1)pagal sandorius;2)paveldejimas;3)pasisavinant vaisius ir pajamas;4)pagaminant nauja daikta5)pasisavinant beseimininki turta ar daikta-kai savininkas nazinomas arba jo nera. Jis gali buti perduodamas valstybei nuosavybes teismo tvarka.6)pasisavinant lainius gyvunus (laukines ir namines bites)

7)pasisavinant beprieziuros ir priklydusius naminius gyvunus8)pasisavinant radi (lobi).

Radini privalo perduoti policijai per 7 d saugomas 6 men. Jei paaiskeja asmuo-jam daiktas grazinamas, bet turi atlyginti visas islaidas. Jei neatsiranda savininkas, radinys atitenka radejui, bet t.p. turi atlyginti islaidas.

Pamętes daikta asmuo turi duoti užmokesti uz radima (5 proc prasto daikto vertes dudžio mokesti).

Užmokestis ua daikto radima negali buti mokamas, jei radejas laiku nepranese apie radini ar klausiamas nuslepe radimo fakta.

Lobis-zemeje užkasti ar kitaip paslepti pinigai ar vertybes, kuriu savininkas negali buti nustatytas, dazniausiai del to, kad praejo daug laiko nuo jo uzkasimo.

Nuosavoje zemeje rastas lobis tampa radusio nuosavybe. Jei sudaroma sutartis, ¼ atitenka radejui, o ¾-zemes ar daikto savininkui.

Archeologai neįgyja nuosavybes teises į radini.

Jei lobis tturi istorinę reikšmę, gali būti paimamas pagal įst visuomenes poreikiams.

9)atlyginamai paimant netinkamai laikomas kulturines vertybes ir kt daiktus visuom poreikiams.

10)konfirkuojant ar kt budu už pazeidimus paimant pagal įst daiktus (admin ir baudz teise)

11)įgyjamaja senatimi-fizinis ar jurid asmuo, kuris nera daikto savininkas, bet yra saziningai įsigijas daikta bei teisetai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdes (nekiln daikta ne maziau 3 metus), kai per visą valdymo laikotarpi daigto savininkas galejo (turejo) teisine galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepanaudojo, įgyja nuosav teisę į daiktą.

Nuosavybes teises įgyjimo teises faktas nustatomas teismo tvarka.

Nuosav teises praradimo pagrindai: 1)pagal sandorius; 2)zuvus daiktui..

LR įst garantuoja visiems savininkams vienodą teisiu apsauga. Tik įst numatytais atvejais galima atimti daikta.

Nuosav teises gynimo budai: 1)savininko teise isreikalauti daikta is svetimo neteiseto valdymo;2)savininkas gali reikalauti pasalinti bet kuriuos jo teises pazeidimus nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

10kl-11kl

Darbo sutartis- darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, profesijos, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas numatytas darbo įstatymo kolektyvinėje sutartyje, kt. norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.

Darbo sutarties turinys- darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai.

Kiekvienoje darbo sutartyje ššalys turi susitarti dėl būtinųjų sutarties sąlygų.Jei nesusitaria darbo sutartis nesudaryta.

Būtinosios sutarties sąlygos: •Darbuotojo darbo vieta ( nurodoma konkreti darbo vieta ) •Darbo funkcija ( apibrėžiama nurodant specialybę, profesiją ar tam tikras pareigas) •Darbo apmokėjimo sąlygos.•Terminas ( nustatomas darbo sutarties terminas)

Papildomos sąlygos: ☼☼išbandymas ☼☼ne visas darbo laikas ☼☼kompensacija ☼☼apmokėjimo už mokamas atostogas ☼☼dėl darbdavio lėšų panaudojimo darbuotojo kvalifikacijai kelti

Išbandymo terminas. Jo paskirtis:

1. darbdavys įsitikintų kad darbuotojai tinka atlikti tam tikrą darbą

2. darbuotojai įsitikintų ar darbas jam tinka

Dėl jo turi susitarti raštu, tai nurodoma darbo sutartyje.

Nepilnamečiams iki 18m. išbandymo terminas negali būti nustatytas, kaip ir asmenims priimtiems konkurso tvarka ar išlaikius kvalifikacinius egzaminus. Jei neigiami išbandymo termino rezultatai galima nutraukti darbo sutartį supaprastinta tvarka. Darbuotojui netaikoma jokios garantijos: nemokama išeitinė pašalpa. Jei darbuotojas mano buvęs įvertintas neobjektyviai gali paduoti į teismą, darbdavys turės įrodyti savo sprendimo pagrįstumą. Išbandymo terminas gali būti iki 3 mėn.

Terminuotų darbo sutarčių sudarymas ribojamas. Gali būti sudaryta, bet neilgiau kaip 5 m. Neleidžiama sudaryti tokią sutartį jei darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus kai tokią sutartį pageidauja sudaryti pats darbuotojas. Šalys turi susitarti dėl termino. Kai terminas pasibaigia darbo sutartis nepasibaigia, darbdavys turi teisią nutraukti sutartį kaip ir darbuotojas. Darbo sutartį pratęsus ji tampa neterminuota, nenustačius termino. Darbdavys privalo

pareikalauti tam tikrų dokumentų:

1. asmenį liudijantį dokumentą

2. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą

3. visi karo prievolininkai privalo pateikti teritorinės karinės įskaitos įstaigos pažymą

4. jei darbas susijęs su tam tikra kvalifikacija, sveikata tai darbdavys turi pareikalauti atitinkamų dokumentų.

Šalys susitaria dėl būtinųjų sąlygų. Darbo sutartis sudaroma raštu.

Darbdavys leidžia dirbti darbuotojui kai sutartis įforminta, pasirašyta darbdavio ir darbuotojo dviem egzemplioriais. Darbuotojas privalo dirbti kitą dieną po darbo sutarties sudarymo, jei nenustatyta vėlesnė darbo pradžia. Darbdavys turi įteikti darbo pažymėjimą. Už darbo sutarties sudarymą atsakingas darbdavys, jis privalo supažindinti su ddarbo sąlygomis.

Sutarčių reikia laikytis. Darbuotojas neturi teisės be darbdavio sutikimo pavesti savo darbo atlikti kitam asmeniui, darbdavys negali reikalauti atlikti darbo sutartyje nesulygtą darbą.

Darbo sutartį galima keisti 2 atvejais:

1. pasikeitus vienai iš šalių

2. pakeitus darbo sutarties turinį

Darbo santykiai tęsiami , kai įmonė reorganizuojama. Darbo sutartis gali būti keičiama įstatyme numatytais atvejais, darbdavio iniciatyva- numato laikiną darbuotojo perkėlimą į kitą darbą. Darbdavys gali perkelti darbuotoją iki 1 mėn. į kitą darbą toje pačioje įmonėje ar į kitą įmonę, bet esančią toje pačioje vvietovėje. Darbuotojo sutikimo nereikia jei nepaklustų, pažeistų darbo drausmę. Negalima perkelti darbuotojo į kitą darbą jei tai pakenktų jo sveikatai.

Prastova- ne dėl darbuotojo kaltės tokia padėtis darbovietėje, kai nesuteikia darbdavys darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. Darbdavys už kiekvieną vvalandą moka ne mažesnį už minimalų valandinį atlygį. Jei darbuotojas sutinka, jis gali būti perkeltas į kitą jo sveikatai nekenkiantį darbą. Jei darbuotojas atsisako dirbti jam pasiūlytą darbą, jam mokama ne mažiau 0,3 minimalaus valandinio atlygio kiekvieną prastovos valandą.

Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas:

1. darbo vietą

2. pavesti dirbti kitu mechanizmu

3. lengvatas

4. darbo rėžimą

Jos gali būti pakeistos tik, kai keičiama gamyba, technologijos, pertvarkomas darbo organizavimas. Dėl darbo sąlygų pakeitimo turi būti pranešta prieš vieną mėnesį. Keičiant technologijas turi būti sudarytos sąlygos darbuotojui pasirengti dirbti su nauja technologija. Jei nesutinka jis atleidžiamas iš darbo.

12kl-13kl. Darbo sutarties nutraukimas

Darbo sutartį galima nutraukti įstatymo numatyta tvarka. Pagrindai pagal kuriuos nutraukiama darbo sutartis:

1. darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (raštu). Šalys turi susitarti dėl sąlygų. 2. darbo sutarties pasibaigimas ddarbuotojo pareiškimu (taikomos tam tikros garantijos).

Nutraukus neterminuotą darbo sutartį, priežastys nesvarbios. Apie jos nutraukimą darbuotojas turi raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Darbuotojas turi teisę ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo parašymo jį atšaukti, vėliau tai galima padaryti su darbdavio sutikimu. Norint nutarukti sutartį dėl svarbių priežasčių, netaikomas 14 dienų terminas, nutraukiama sutartis nuo pareiškime nurodytos dienos. Svarbios priežastys: liga, invalidumas. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą ir terminuotą sutartį, jeigu prastova tęsiasi ilgiau kaip 30 ddienų iš eilės ar sudaro 60 d. per paskutinius 12 mėn. Taip pat jei jam 2 mėn. Iš eikės nemokamas jam priklausantis darbo užmokestis. Netgi paskutinį mėnesį gavus, galima nutarukti darbo sutartį.

Terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių anksčiau sutarties pasibaigimo. Sutartis nutraukiama tik darbdavio sutikimu. Jei kyla ginčas, jis sprendžiamas teisme. Gali nutraukti sutartį jei darbdavys pažeidžia jo teises.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva

Darbo sutarties nutraukimas griežtai reguliuojamas. * Kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutavusi įmonės ūkinė veikla, panaikinama jos teisinė registracija. * Darbuotojų skaičiaus sumažinimas dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų. (Sumažinamas atitinkamos specialybės darbuotojų skaičius) Atleidžiant dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, darbdavys turi laikytis salygų→1. sumažinimas turi būti realus; 2. padarytas dėl gamybos ir darbo organizavimo pakeitimų; 3. pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą; 4. laikytis pirmenybės teisės būti paliktam darbe.

37 str. Pirmenybės teisę būti paliktiem dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, turi darbuotojai: 1. kurie buvo darbovietėje sužaloti ar susirgo profesine liga; 2. kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius iki 16 metų ar kt narius (invalidus)); 3. kurie turi ne mažiau kaip 10 m. nepertraukiamą darbą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje; 4. kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3 m.; 5. kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje ssutartyje.

Besąlygiškai pirmenybę likti darbe turi tik 1 ir 5 eilės. Likusiems (2, 3, 4) pirmenybės teisė likti darbe taikoma tik tiem darbuotojam, kurių kvalifikacija ir darbo našumas ne mažesnis už tos pačios specialybės darbuotojo kvalifikaciją ir darbo našumą, dirbančių toje įmonėje.

* Kai darbuotojas negali atlikti tinkamai jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos ar dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos. Tačiau tik tuo atveju, kai darbuotojo sveikata blogėja pastoviai ar dėl jo sveikatos gali kilti pavojus kitiem darbuotojam. Laikinas nedarbingumasnėra pretekstas nutraukti darbo sutartį. * Darbo sutarties nutraukimas dėl laikino nedarbingumo. Jei darbuotojas neatvyksta daugiau kaip 100 dienų iš eilės gali būti atleidžiamas iš darbo. Negali atleisti darbuotojo jei jis turi laikino nedarbingumo pažymėjimą, ne dėl ligos ar nėštumo. ( visos 5 * be darbdavio kaltės)

Bendrosios garantijos:1. Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo. Prieš 2 mėn įspėjęs darbuotoją raštu, gali atleisti iš darbo. Kai kuriuos prieš 4 mėn. (asmenys iki 18 m., kuriems iki senatvės pensijos liko 5 m., vyrai ir moterys, auginantys vaikus iki 14 m.) 2. Darbdavys privalo pasiūlyti kitą darbą. 3. Negalima atleisti iš darbo dėl laikino nedarbingumo, išimtis, kai likviduojama įmonės ūkinė veikla. 4. Kai asmuo atostogose. 5. Kai moteris nėščia ar turi vaiką iki 2 m.

Atleidžiamas iiš darbo→* Darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje ar tyčine neteisėta veikla padaro darbdaviui nuostolių, tuomet jis atleidžiamas iš darbo. Įstatymas nenumato nuostolių dydžio darbdaviui padarytų tyčine neteisėta veikla. * Kai darbuotojas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. * Kai darbuotojas darbo metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. * Kai darbuotojas neatvyksta į darbą dėl nesvarbių priežasčių visą darbo dieną ar pamainą. Svarbios priežastys įstatyme nėra nurodytos. * Kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines ir technologines paslaptis ar jas praneša konkuruojančiai įmonei. * Kai darbuotojas, turintis įgalinimus duoti privačius vykdyti pertvarkymus 1 kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. * Gali nutraukti darbą su darbuotojais, kurių darbas susijęs materialinių savybių saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu, kai šie darbuotojai dėl savo kaltų veiksmų netenka pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą. * Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir darbuotojai, atliekantys auklėjimo f-jas, gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys nors ir ne darbo metu yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su jų pareigomis.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia

Darbdavys, išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones, įstaigas, organizacijas, gali nutraukti darbo sutartį ne darbo sutarties įstatyme nustatytais pagrindais, o remdamasis kt svarbiom aplinkybėm, sumokėdamas atleidžiamam darbuotojui kompensaciją. Jei darbo stažas iki 5 m., tai 4 vid. mėnesių

darbo užmokesčių kompensacija mokama. Darbo sutartis gali būti nutraukiama 3- jų valstybės institucijų reikalavimu, kurios nėra darbo sutarties subjektyvas. Tai Siemo kontrolierių įstaiga, Valstybės kontrolė, Teismai. Kai darbuotojas atsisako dirbti, pakeitus darbo sąlygas, nenori keltis į kitą vietovę su įmone. Ne vėliau kaip per 10 d. po atleidimo darbuotojas raštiškai gali pareikalauti pranešti atleidimo priežastis, o darbdavys per 5 d. turi pranešti konkrečias atleidimo priežastis, taip pat nurodyti kokiais duomenimis pagrįstas atleidimas iš darbo. Jei darbdavys šio reikalavimo neįvykdo, o ddarbuotojas užginčija šį atleidimą teisme. Teismas išreikalauja darbuotojui iš darbdavio atlyginimą už 20 darbo dienų, net ir tuo atveju, kai reikalavimo grąžinti į darbą nepatenkina. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su išleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Jei darbdavys uždelsia dėl savo kaltės atsiskaityti, jis moka vid. darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką.

Išeitinė pašalpa→

→tai piniginė suma, išmokama darbuotojui nutraukiant darbo sutartį įstatymo numatytais atvejais.

Įstatymas numato 1 ir 2 vid. mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių pašalpų rūšis:

2 vid. mėnesių darbo užmokesčių ppašalpa mokama:

1. atleidžiant darbuotoją, kai įmonė likviduojama dėl bankroto; 2. kai darbuotojas neperrenkamas naujam terminui į eitas pareigas; 3. nutraukiant darbo sutartį ne dėl nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių; 4. kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuota įmonės veikla; 5. kai ssumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimo.

1 vid. mėnesio darbo užmokesčio pašlapa mokama, atleidžiant iš darbo šiais atvejais:

1. darbuotojui atsisakius persikelti su įmone į kitą vietovę; 2. kai darbuotojas atsisako dirbi pakeitus darbo sąlygas; 3. pagal medicinos komisiją ar invalidumą, nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti darbą. 4. įstatymo numatytais atvejais į darbą grįžta anksčiau dirbęs darbuotojas; 5. kai nutraukiama darbo sutartis dėl svarbių priežasčių; 6. kai darbuotojas negali atlikti darbo dėl pablogėjusios sveikatos ar neturi reikiamos kvalifikacijos; 7. kai darbuotojas dėl laikino nedarbo neatvyksta į darbą (120 kalendorinių dienų iš eilės, arba 140 dienų per 12 mėn.); 8. kai darbuotojas atleistas iš krašto apsaugos tarnybos daugiau kaip 2 mėn po atleidimo negrįžo į darbą.

Priklausomai nnuo darbo stažo išeitinė pašalpa yra didinama.

Neteisėto ir nepagrįsto darbo sutarties nutraukimo padariniai

Jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, turi teisę per 1 mėn kreiptis į teismą. Darbuotojo reikalavimai:

14kl. Darbo laikas

1.Grąžinti į darbą;

2.priteisti tam tikrą kompensaciją negrąžinant įdarbą.

1)Grąžina į darbą ir sumokama už visas pravaikštas;

2)Nepalankios sąlygos dirbti (teismas gali konstatuoti, kad atleidimas neteisėtas ir negrąžinti įdarbą, o jam priteisti iki 12 jo vid darbo užmokesčio dydžio kompansaciją.

Darbo laikas- tam tikras laikotarpis, per kurį darbininkas privalo vykdyti jam paskirtas f-jas ir bbūti darbe.

Yra įv. darbo rūšių, specifikuotos darbo sąlygos. Bendros taisyklės:

1.normalus darbo laikas (privaloma visiems darbuotojams, išskyrus įstatymų numatytas išimtis); darbo trukmė ne daugiau 40h/savaitę. Vid max darbo laikas su viršvalandžiais 7 dienų lakotarpiu ne daugiau 48h. Per parą su pertrauka darbo laikas ne ilgesnis kaip 12h/parą.

*sutrumpintas darbo laikas nustatytas tam tikrų kategorijų darbuotojams ir trumpesnis nei 40h/savaitę. Atlyginimas nemažinamas ir kitos teisinės garantijos (paaugliams, vaikams, darbuotojams, kurie dirba sveikatai pavojingoje aplinkoje ir neįgaliems asmenims).

*ne visas darbo laikas. Darbo laikas trumpesnis už normalų.

Sutrumpinti ir ne visas, darbo laikai skiriasi aspektais:

1.ne visas darbo laikas nustatomas šalių, o sutrumpintas nustatomas įstatymo;

2.nustatant ne visą darbo laiką netaikoma darbo užmokesčio garantija (mokama pagal dirbtą darbo laiką).

Kai kuriems darb.,jei prašo, turi nustatyti ne visą darbo laiką (nėščia, neseniai gimdžiusi, motina, turinti neįgalų vaiką iki 16m, tėvas, auginantis vaiką iki 14m).

Ne visas darbo laikas neapriboja kasmetinių mokamų atostogų, stažo.

Darbo dienų per savaitę skaičius . Darbo dienos pradžia ir pabaiga.

Pertraukos pailsėti ir pavalgyti- nustatomas įm. darbo grafikuose. Jie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jei jos nėra tai grafiką tvirtina darbdavys. Nustatoma 5 darbo dienų savitė su 2 poilsio dienom. Dėl gamybos pobūdžio ir kt sąlygų nustatoma 6 darbo dienų savaitė su 1 poilsio d (darbo laikas ne ddaugiau 7h). Švenčių dienom nedirbama. Jų išvakarėse darbo laikas sutrumpinamas 1val (ne ilgiau 5val darbo laikas, esant 6 darbo d.savaitei).

Darbas naktį apima nuo 22 iki 6val. Darbo laikas neturi viršyti 8val.

*viršvalandiniu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba viršydami nustatytą normalų 40val per savaitę darbo laiką. Numatyti atvejai, kada darbdavys turi teisę organizuoti viršvalandinį darbą darbo, poilsio ir švenčių dienomis (kai dirbami krašto apsaugai būtini darbai, kai reikia užtikrinti saugumą, kai netavyksta pamainininkai).

Visais kt. įst. nenumatatytais avejais darbdavys gali organizuoti viršval darbą koletyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir gavus darbuotojo raštišką sutikimą.

Už viršval darbą mokama ne mažiau 1,5 vid valandinio atlyginimo. Per 2d viršval neturi viršyti 4val ir 120val per metus. Darbdavys turi vykdyti viršvalandinę darbo apskaitą.

2.Poilsio laikas- tai laikotarpis, kurį darb pagal galiojančius įst atleidžiamas nuo darbo f-jų vykdymo, kai jo veiksmų nereguliuoja darbdavys. Rūšys:

*kasdieninis poilsis (pertrauka pailsėti ir pavalgyti, gali trukti ne mažiau 0,5h ir ne daugiau 2h. Suteikiama ne daugiau 4h po darbo pradžios ir ji neįskaitoma į darbo laiką.

*papildomos ir specialios pertraukos (suteikiamos atsižvelgiant į darbo sąlygas- kai temperatūra mažiau nei –10. jos įskaitomos į darbo laką ir ne mažiau 10min.).

Poilsio laikas per parą ne mažiau 11val iš eilės. Darbuotojo savaitės nepertraukiamo poilsio laikas ne mažiau 35val. Sekmadieis- bendra ppoilsio d. Kitais atvejais poilsio d nustato savivaldybių institucijos.

*kasmetinis poilsis- a) švenčių dienos išvardintos švenčių įstatyme (sausio 1, kovo 11,vasario 16); b) kasmetinės atostogos (tikslinės atostogos (tai ne kasmetinis poilsis)). Kasmetinės atostogos- kalendorinės dienos, suteikiamos darb pailsėti ir atsatyti darbingumą paliekant darbo vietą ir mokant vid darbo užmokestį.

Švenčių d į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Kasmet atostogos minimalios ir prailgintos:

Min atostogų trukmė: 28 kalendorinės d. Darb iki 18m, invalidams, motinai ar tėvui vieniem auginančiam vaiką invalidą iki 16m- nustatytos min 35d atostogos.

Prailgintos: iki 58 kalendor d. Suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams (protinė įtampa).

Už pirmuosius metus kasmetinėsatostogos suteikiamos po 6mėn nepertraukto darbo įm-je, bet ne vėliau kaip iki metų pabaigos. Už antrus ir kt metus suteikiamas bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę. Atostogos gali būti suteikiamos dalimis, dalis ne mažiau 14 kalendor d. Draudžiama atostogas pinigine kompensacija.

*tikslinės atostogos:

1)nėštumo ir gimdymo (70 kalndor d iki gimdymo ir 56d-po gimdymo). Jei gimdymas komplikuotas, gimsta 2 ir daugiau vaikų- tai 70d po gimdymo. Apskaičiuojamos visos atostogos.

2)vaiko priežiūros atostogos (motinai pageidaujant suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis 3m).

3)mokymosi atostogos (mokosi, laiko stojamuosius egzaminus neatsitraukdami nuo darbo). Į atostogų laiką neįskaičiuojamas kelionėje sugaištas laikas. Jei įm siunčia mokytis, už atostogas moka ne mažiau vid

darbo užmokesčio. Jei mokosi savo iniciatyva, mokymosi laiko apmokėjimo klausimas sprendžiamas kolektyvinėje sutarty ar šalims susitarus.

4)nemokamos atostogos (dėl šeimyninių aplinkybių ar kt svarbių priežasčių kolektyv sutarty nustatyta tvarka ar šalim susitarus, esant darb raštiškam prašymui.

Darbo sutarty (kolekt sutarty) gali būti nustatytos ilgesnės trukmės atostogos, didesni apmokėjimai už atostogas.

16kl-Santuokos sudarymas 17kl-Santuokos pabaigimas

Norint susituokti jaunesniam nei 18 metų reikia kreiptis į teismą. Iki 3m. Gali sumažinti laiką. Santuoką gali sudaryti tik veiksnūs asmenys. Monogamijos?? principas- santuoką sudaręs ir jos nenutraukęs negali sudaryti kkitos santuokos. Draudžiama tuoktis artimiems gimin.

Norint susituokti: turi paduoti prašymus civ. metrikacijos įstaigai. Šis faktas skelbiamas viešai. Asmenys turi patvirtinti, jog atitinka įst. numatytas sąlygas. Civ.metrikac pareigūnai pasiūlon patikrinti sveikatą. Jei sutuoktinis nepraneša jog serga venerine liga AIDS tai yra pagrindas nutraukti santuoką.

Asmenys suinteresuoti santuoka gali pareikšti civ.metrik. pareigūnui, jog yra kliūčių santuoką sudaryti. Per 3d. Turi pateikti rašytinius įrodymus. Jei apsiteisina kliūtys, santuoka neįregistruojama. Bažnyčioje santuoka registruojama, jei įvykdytos sąlygos:1.nebuvo pažeistos santuokos sudarymo sąlygos 2.jei santuoka sudaryta pagal LR įįregistruotų ir pripažintų relig. org. Kanonų nustatytą procedūrą.3. santuokos sudarymas bažnyčioje buvo įtrauktas į apskaitą civ.m. įstaigoje.

Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civ. Atsakomybę vienas kitam, vaikams, santuokos sudaryme, trukmės ir nutraukimo pagrindu. Turi remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į jjų galimybes ir poreikius. Sutuoktiniai gali pasilikti savas gali priimti kito ar turėti dvigubą pavardę. Be sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, nuomoti ar kt. Būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos ūkyje.

Santuokos negaliojimasji gali būti pripažinta negaliojančia, jei pažeistos sant. Sudarymo sąlygos. Santuoką negaliojančia gali pripažinti teismas. Gali būti sudaryta fiktyvi santuoka jo gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio ar prokuroro ieškinį.

Santuokos pabaiga. 1.Ji baigiasi, kai 1 iš sutuoktinių miršta 2. kai ji nutraukiama įst. nustatyta tvarka

Gali būti nutraukta: a)abiejų sutuoktinių bendru sutikimu b)1 sutuoktinio prašymu c)dėl sutuoktinių kaltės

*Tikra santuoka gali būti nutraukta, jei yra šios sąlygos:1. nuo santuokos sudarymo praėję daugiau 1metai 2. abu sutuoktiniai sudarę sutartį dėl sant. nutraukimo pasekmių 3. abu sutuoktiniai visiškai veiksnūs

Reikia nurodyti ppriežastis, dėl kurių santuoka iširo. santuoka laikoma iširusia, jei sutuoktiniai nebegyvena kartu daugiau nei metai, netvarko santuokinio ūkio. Patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktinius sutaikyti (6mėn. term, byla sustabdoma) Ji atnaujinama 1 iš santuokinių prašymu. Jei per 1metus nieks nesikreipia byla nutraukiama.

*esant bent 1 iš šių sąlygų santuoka gali būti nutraukta:1.sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei 1metai 2.1 sutuoktinis teismo pripažintas neveiksniu po santuokos sudarymo 3. 1 sutuok. Pripažintas teismo sprendimu nežinia kur esančiu 4. 1 ssutuokt. Atlieka laisvės atėmimo bausmę daugiau nei metai už netyčinį nusikaltimą.

Prašyme privalo būti nurodyta kaip sutuoktinis įvykdys pareigą kitam sutuoktiniui bei vaikams. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybes, gali atmesti sant. nutraukimo prašymą, jei tai turėtų turt. Ar neturt. Pasekmių kitam sutuoktiniam ar jų nepilnamečiams vaikams. Turtas gali būt padalintas sutuoktinių sutarimu, kuris patvirtintas notaro.

*gali reikalaut nutraukti santuoką jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuokti. Pripažįstamas kaltu dėl santuok. Iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatymuose:. Ir dėl to sutuoktinių nenoras gyv. tapo negalimas.

Įst. nustatyta, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės:1.jei jis padarė tyčinį nusikaltimą 2. buvo neištikimas 3.žiauriai elgėsi su sutuoktiniu ar kt. Šeimos nariais 4. paliko šeimą ir daugiau nei metai ja nesirūpina

Teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

PASEKMĖS Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos . Jei sant. nutraukta dėl sutuokt kaltės, teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo nešioti pavardę, išskyrus atveju, kai turi bendrų vaikų. Kitas sutuokt. Turi teisę reikalauti iš sutuoktinio kalto dėl santuokos iširimo, atlyginti žalą dėl sant. nutraukimo bei neturtinę žalą. Kaltas sutuoktinis dėl sant. nutraukimo, jei kitas sutuoktinis pareikalauja, turi gražinti visus dovanotus daiktus, išskyrus vestuvinį žiedą.

Buvusių sutuoktinių išlaikymas (Teismas ggali priteisti, jeigu šitie klausimai nenumatyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.)*jei augina nepilnametį vaiką*dėl sveikatos būklės gali būti numatytas išlaikymas. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės iširo santuoka neturi teisės į išlaikymą.

Sutuokt. turtinės teisės Turt. teisinį rėžimą nustato arba įstatymas arba vedybų sutartis. Skiriamos šeimos turtas- nuosavybės teisė priklauso 1 ar abiems sutuoktiniams: 1. šeimos gyvenamoji patalpa 2.kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Šis turtas turi būti naudojamas tik bendriems tik bndriems šeimos poreikiams tenkinti. Jei sutuokt turi nepilnam vaikų, kilnojamų daiktų sandoriams sudaryti būtinas teismo sprendimas. Turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol jis nepadalintas: 1. turtas įgytas po santuokos 1 ar abiejų sutuokt. 2. pajamos laisvai gauti iš sutuoktinių asmeninio turto. 3. pajamos gautos iš bendros sutuokt. veiklos. 4. pajamos gautos iš vieno sutuokt. Veiklos ( divid . Pensijos ir pan)

Vaikų gimusių susituokusiems ir nesusituok. tėvams teisės vienodos. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina jų tėvai ar globėjai.

Asmeninė nuosavybė abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo, dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo , asmeninio naudojimo daiktai ir profesinės veiklos įrankiai, intelektualinės bei pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas iš tos nuosavybės.

Vedybų sutartis- sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, ppo jos nutraukimo ar gyvenant skyrium. ji gali būt sudaryta iki santuokos įregistravimo ir bet kuriuo metu metu po įreg. Ji turi būti notarinės formos. Joje turi teisę nustatyti, jog atit. Turtas yra asmeninė sutuokt. Nuosavybė.

Tėvų teisės ir pareigos vaikai iki 18m. Yra tėvų prižiūrimi. Tėvo(motinos) pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina negali atsisakyti savo pareigų vaikams iki 18m.

Vaikų teisės teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę; žinoti kas yra jo tėvai; augti, būti rūpinamasi juo tėvų; vaikai neturi teisės į tėvų turtą.

20kl-Baudžiamosios teisės samprata

Baudžiamosios teisės esmė yra ta, kad jos normomis nustatoma svarbiausių visuomenės gėrių apsauga, o už padarytus pažeidimus grasinama atitinkamomis sankcijomis. Baudžiamosios teisės normų pažeidimai nereiškia žalos padarymo pačioms šioms normoms. Tiesioginė žala yra padaroma baudžiamosios teisės normomis ginamiems visuomeniniams santykiams. Baudžiamosios teisės normos taikomos ne tik teisės normose apibrėžtų reikalavimų, bet ir panaudojant valstybės prievartą.

Baudžiamosios teisės normos yra nukreiptos apsaugoti tam tikrus žmonių interesus, o jos sankcijos nukreiptos į asmenis, padariusius nusikaltimą, kuriems dėl padarytų nusikaltimų remiantis šiomis sankcijomis yra taikomi asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai.

21kl-Bausmių rūšys ir jų sistema

Bausmių sistema – tai baudžiamajame įstatyme tam tikra tvarka išdėstytas, išsamus ir teismams privalomas bausmių sąrašas. Visos bausmės BK išvardijamos nuosekliai pagal jų griežtumą

– pradedant griežčiausia (mirties bausme) ir baigiant švelniausia(atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ir pan.).

Visos bausmės pagal paskirtį skirstomos į: •pagrindines • papildomas

Pagrindinės yra tokios bausmės, kurios skiriamos kaip savarankiškos. Asmeniui už vieną nusikaltimą gali būti skiriama tik viena pagrindinė bausmė. Prie pagrindinių bausmių priskiriamos: mirties bausmė, laisvės atėmimas, pataisos darbai be laisvės atėmimo ir bauda. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos nėra įtrauktas į bausmių sąrašą, nes jis gali būti taikomas tik kaip mirties bausmės alternatyva.

Papildomos yra tokios bausmės, kurios ggali būti skiriamos tik kartu su pagrindinėmis bausmėmis. Nuteistajam gali būti skiriama ne daugiau kaip dvi papildomos bausmės. Prie papildomų bausmių priskiriamos bauda, atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla ir turto konfiskavimas.

Visas bausmes pagal jose numatytų apribojimų turinį galima klasifikuoti į: •Bausmes ribojančias asmens laisvę(laisvės atėmimas) •ribojančias asmenines teises(pataisos darbai be laisvės atėmimo, atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ir pan)• ribojančias turtines teises(bauda, turto konfiskavimas).