TEISĖS PSICHOLOGIJA

ĮVADAS

Kursas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dėstomos psichologinės problemos, kurių pasitaiko kiekvieno teisininko veikloje, nepriklausomai nuo jo specializacijos. Antrojoje nagrinėjamos svarbiausios teisės psichologo užduotys bei pagrindinės specializacijos. Trečioje analizuojama teismo psichologo veikla teisme ir ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Daug dėmesio skiriama psichologinėms problemoms, su kuriomis dažniausiai susiduria svarbiausių teisinių specialybių atstovai: teisėjai, advokatai, prokurorai, notarai, juriskonsultai, tardytojai, kvotėjai ir kt.

Dabartinė teisė yra labai plati ir sudėtinga sistema, todėl nebuvo siekiama aprėpti visas dabartinės teisės šakas ir visapusiškai išnagrinėti jų psichologines problemas. Mažiau aarba visai neskiriama dėmesio vadinamosioms ,,specialiosioms” teisės šakoms: bažnytinei ir karinei teisei, žemės, gamtos, socialinio aprūpinimo teisei, kai kurioms civilinės teisės šakoms (autorinei, prekybos); tam tikroms valstybės valdymo teisinėms problemoms (sveikatos priežiūros ir sanitarinės kontrolės, kultūros valdymo, vandens kelių priežiūros, transporto, prekybos ir pramonės valdymo ir administracinės priežiūros. Šioms temoms turėtų būti skiriami specialūs kursai ir savarankiškas studentų darbas.

TEMOS

PIRMOJI DALIS. TEISĖS SISTEMA IR PSICHOLOGIJA

I. Teisės psichologija kaip teisės ir psichologijos šaka

Teisės psichologijos dalykas ir objektas

Teisinė sistema ir psichologiniai jos veikimo ddėsningumai kaip psichologijos tyrimo objektas.

Psichologinio teisės sistemos tyrimo istorija. Psichologinė problematika teisės, nusikalstamumo, valstybės teorijose. Teisinė problematika psichologijoje. Teisės psichologijos kaip savarankiškos teisės ir psichologijos šakos susiformavimas. Dabartinis jos raidos etapas.

Teisės psichologijos vieta ir santykis su psichologijos ir teisės mokslu. TTeisės psichologijos santykis su kitais mokslais ir jų šakomis (psichologija, politologija ir politine psichologija, edukologija, biologija ir medicina). Teisės psichologija kaip psichologijos šaka. Jos santykis su bendrąja ir socialine psichologija bei atskiromis psichologijos šakomis.

Teisės psichologijos raida

Atsiradimas. Pagrindiniai raidos etapai. Dabartinė padėtis.

Teisės psichologijos tyrimo metodai

Teisinių metodų taikymas psichologiniams teisinės sistemos veikimo dėsningumams tirti (bylų anketavimas, teisinis lyginamasis metodas). Psichologiniai metodai tiriant teisinės sistemos veikimo dėsningumus (psichologinis eksperimentas, stebėjimas, apklausa, testavimas ir kt.).

Epistemologinės teisės psichologijos problemos

Žmogus ir jo supratimas dabartiniame moksle. Dabartinė hermeneutika ir žmogaus pažinimas. Tiesos problema tiriant žmones – modernistinis ir postmodernistinis požiūris.

Mokslinio pažinimo problemos teisėje. Teisinis asmenybės supratimas. Jo skirtumas nuo psichologinio. Teisės sąvokų naudojimas apibūdinant žmogaus veiklą bei su ja susijusius psichinius reiškinius. Valios laisvės, pasirinkimo, atsakomybės, tyčios, nneatsargumo ir pan. Supratimas teisėje ir psichologijoje. Performatinis – normatyvinis psichinių reiškinių supratimas teisėje ir objektinis psichologijoje. Teisinės psichologijos vaidmuo integruojant teisinį ir psichologinį asmenybės supratimą.

Psichologinių reiškinių vieta teisinių santykių sistemoje

Psichologinės teisės teorijos (L.Petražickis, modernusis psichologizmas). Integracijos idėjos dabartiniame moksle – teisinių ir psichologinių reiškinių santykis jose (F.Pearson, N.A.Weiner, U.Bronfenbrenner).

Psichologinių ir teisinių reiškinių santykio supratimas dabartiniuose teisės veikimo mechanizmo tyrimuose.

II. Teisės ir teisininkas dabartinėje demokratinėje visuomenėje.

Jų psichologinis tyrimas.

Teisės sistema ir psichologija dabartinėje demokratinėje valstybėje

Teisinės sistemos dabartinėje demokratinėje visuomenėje. Teisinio vvisuomeninių santykių reguliavimo reikšmė ir funkcijos.

Dabartiniai požiūriai į teisinio reguliavimo reikšmę demokratinėje visuomenėje. Psichologiniai dėsningumai ir jų reikšmė vykdant teisinį visuomeninių santykių reguliavimą. Teisinių ir psichologinių reiškinių santykis dabartinėse teorijose ( racionalizmas, fenomenologija, feminizmas, struktūralizmas, kritinis radikalizmas, socialinio veiksmo, socialinių sistemų teorijos).

Psichologiniai santykiai realizuojant, vykdant ir taikant teisę

Teisės realizavimas, taikymas kaip veikla. Jos psichologiniai dėsningumai. Psichologiniai reikalavimai teisės taikytojui. Šių reikalavimų struktūra ir funkcijos, santykis su kitais reikalavimais (teisiniais, etiniais, tradiciniais-paprotiniais ir kt.).

Psichologinė teisininko veiklos struktūra

Teisininkas kaip teisės taikytojas. Teisė kaip profesinė veikla. Profesiniai reikalavimai teisininkui. Psichologinių reikalavimų vieta tarp jų. Bendrieji (susiję su teisininko profesija) ir specifiniai (susiję su atskiromis teisininko profesijos specializacijomis) reikalavimai.

Teisininko asmenybė ir profesiograma

Profesiogramos, jų samprata, funkcijos, sudarymas. Teisininko ir atskirų profesinių specializacijų profesiogramų sudarymo problemos.

Profesinė atranka ir orientavimas teisininko profesinei veiklai.

Teisininko karjera. Psichologinės problemos

Teisininkų profesinis rengimas. Psichologinės problemos įsisavinant teisines žinias ir formuojant teisininko profesinės veiklos įgūdžius.

Pradinis profesinės veiklos etapas. Teisinės veiklos idealus modelis (,,in-book law”) ir realios jo taikymo formos (,,gyvoji teisė”). Skirtumo tarp jų priežastys, formos, veiksniai. Psichologinės problemos pradiniame teisininko veikos etape.

Tolesni teisininko profesinės karjeros etapai. Sėkminga-nesėkminga karjera. Kriterijai, veiksniai. Psichologiniai reiškiniai, nuo kurių priklauso teisininko profesinės veiklos sėkmė. Psichologinės problemos.

Teisininkų profesinis kolektyvas. Formalūs ir neformalūs santykiai. Jų psichologinė charakteristika.

Teisininkų profesinė bbendruomenė. Teisininkų profesinės bendruomenės vidaus santykiai. Bendruomenės vieta demokratinėje visuomenėje. Teisininkų susivienijimai ir jų veikimo psichologinis aspektas.

Teisininkas demokratinėje visuomenėje. Jo socialinės pozicijos ir veiklos psichologinis tyrimas

Teisininko profesija ir visuomenės požiūris į ją. Teisininko profesijos įvaizdis ir prestižas. Psichologinių veiksnių vieta formuojantis teisininko profesijos įvaizdžiui.

Teisininkas ir demokratinė visuomenė. Teisininkas kaip teisės idealų nešėjas. Teisininkai ir visuomeniniai judėjimai.

Visuomeninių judėjimų psichologija. Jų dalyvių psichologinė charakteristika. Jų ekspektacijų teisės atžvilgiu psichologinė determinacija.

Politiniai santykiai demokratinėje visuomenėje. Teisininkas ir politika. Politinių santykių psichologinis apibūdinimas.

Teisininkas ir įstatymų leidyba. Įstatymų leidybos pagrindiniai etapai ir psichologiniai procesai. Teisėdaros proceso psichologiniai tyrimai. Psichologiniai reiškiniai inicijuojant įstatymų leidybą.

Įstatymo projekto svarstymas Lietuvos Respublikos Seime. Politiniai ir psichologiniai parlamento narių ir jo grupių santykiai rengiant įstatymo projektą ir svarstant Seime.

Teisininkas kaip žmogaus teisių gynėjas. Žmogaus teisių samprata ir psichologinės teorijos. Psichologinė reakcija į žmogaus teisių pažeidimus. Visuomeniniai judėjimai už žmogaus teises, jų psichologinė charakteristika. Šių judėjimų dalyvių psichologiniai bruožai.

Teisininkas kaip teisinių žinių skleidėjas. Teisininkas ir visuomenės teisinė kultūra. Teisinio švietimo psichologinės problemos. Doroviniai ir psichologiniai santykiai vykdant teisinį švietimą ir konsultavimą.

Teisininkas ir įstatymų vykdymo kontrolė. Įstatymo vykdymas kaip teisinis ir psichologinis reiškinys. Atviras ir slaptas įstatymo nevykdymas. Įstatymo vykdymo teisinės kontrolės (priežiūros) psichologinės problemos.

Teisininkų psichologinis rengimas

Psichologinių žinių taikymas teisininko profesinėje veikloje. PPsichologiniai metodai nepsichologų veikloje. Psichologinių metodų profesionalus ir neprofesionalus taikymas. Teisininko atsakomybė taikant psichologines žinias. Ribos ir atsakomybė. Teisininko ir psichologo bendradarbiavimas kaip perspektyviausia psichologinių žinių taikymo reguliuojant teisės santykius forma.

Teisės psichologas kaip profesija. Jų rengimo formos ir patirtis.

ANTROJI DALIS. ATSKIRŲ TEISĖS ŠAKŲ PSICHOLOGINĖ

CHARAKTERISTIKA

III. Civilinio proceso psichologinė charakteristika

Civiliniai ginčai ir psichologiniai jų dalyvių santykiai

Civilinių ginčų psichologiniai pagrindai. Civilinės teisės normų naudojimas rengiant psichologinius ir kitus santykius. Psichologinis konfliktas ir civilinis ginčas.

Civilinių ginčų pagrindinės atmainos ir jų psichologinė charakteristika

Turtinių ginčų psichologinė charakteristika: turtiniai ginčai tarp fizinių asmenų; turtiniai ginčai tarp juridinių asmenų. Ginčai, susiję su sandorių įsipareigojimų vykdymu. Psichologoginės reakcijos į sandorio nevykdymą. Sandorio užtikrinimo teisinės priemonės ir jų psichologinis suvokimas.

Ginčai dėl garbės ir orumo. Jų psichologinė charakteristika.

Ginčai dėl žalos atlyginimo. Žala ir jos psichologinis aspektas. Matrielinė ir moralinė žala. Psichologinės žalos problema. Žalos atlyginimo psichologinės problemos.

Civilinio ginčo raidos etapai

Ginčo raida iki ieškinio pateikimo. Šalių psichologiniai santykiai. Jų raidos variantai. Derybų galimybės ir metodai.

Ieškinio iškėlimas ir psichologiniai šalių santykiai. Ieškinio psichologinė reikšmė šalims, jo pateikimo motyvai. Ieškinio iškėlimas kaip psichologinio poveikio priemonė šalių konflikte. Ieškinio iškėlimas ir atsiėmimas kaip derybų objektas.

Advokato vaidmuo plėtojantis šalių psichologiniams santykiams

Advokato vaidmuo ir galimybės nukreipti civilinio ginčo eigą. Advokato autoritetas kliento akyse ir

jo psichologiniai šaltiniai. Advokato teisinė ir moralinė atsakomybė. Jos psichologiniai veiksniai.

Kliento pasitikėjimas ir jo užtikrinimo psichologiniai metodai. Kliento asmenybės ir jo motyvų, ginčo psichologinių aplinkybių suvokimas advokato veikloje.

Advokato psichologinis poveikis klientui jį konsultuojant, atstovaujant klientui arba jo vardu atliekant teisinius veiksmus, teikiant klientui psichologinę ir moralinę pagalbą.

Advokato poveikis atskiriems psichologiniams procesams civilinio ginčo metu.

Advokato poveikis šalių savitarpio percepcijai, motyvacijai, kognityviniams, komunikacijos procesams, ekspektacijoms civilinio proceso ir jo rezultatų atžvilgiu.Advokato asmenybės bruožai ir santykių tarp šalių vystymasis.

Teisminis civilinio ginčo nagrinėjimas

Teisminio tyrimo ppsichologinės problemos. Psichologinių bylos aplinkybių išaiškinimas ir įrodinėjimas teisme. Psichologiniai teisminio tyrimo fenomenai (,,hitchback effect”, ,,tunnel effect”). Teisminio tyrimo teorijos (Ronald Dworkin, Donald Black, R.Posner, Gregory C.Sisk, Michael Heise, Andrew P.Morriss, Glendon Schubert).

Psichologinė ekspertizė. Jos uždaviniai. Klausimų ekspertui formulavimas. Ekspertizės rezultatų panaudojimas teisme.

Teismo nutarimo priėmimas. Psichologiniai procesai svarstant ir priimant teismo nutarimą. Psichologinė sprendimų teorija. Sprendimų modeliai ir teismo elgesys pagal sprendimo situaciją. Teismo sprendimo priėmimas ir ,,naivioji psichologija”(D.Kelley).

Prisiekusiųjų teismas. Sprendimų priėmimo tyrimai ir psichologinės teorijos.

Teismo nutarimo vykdymo ppsichologinės problemos

Teismo nutarimo vykdymas. Teismo vykdytojas ir psichologinės problemos vykdant teismo nutarimus.

VI. Kriminalinės justicijos psichologinės problemos

Kriminalinė justicija ir jos veikimo modeliai

,,Crime control – due process” modelis (H.Packer), ,,žmogaus teisių” modelis (A.Ashwort), ,,socialinės integracijos – socialinio atstūmimo” modelis (D.Faulkner). Pagrindinių kriminalinės jjusticijos modelių psichologinė analizė.

Baudžiamosios bylos iškėlimo etapas

Nusikaltimo požymius turintis įvykis. Jo teisinio kvalifikavimo psichologinės problemos. Atpažinimo, sprendimo priėmimo, tikimybės įvertinimo procesai vykdant nusikalstamo įvykio teisinį kvalifikavimą, jų psichologinis aspektas.

Baudžiamojo proceso dalyvių ir jų tarpusavio santykių psichologinė charakteristika

Nukentėjusysis ir įtariamasis (kaltinamasis). Savitarpio santykiai ir jų vystymasis ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo procesinių veiksmų psichologinė analizė (susitaikymas, atsisakymas nuo kaltinimo privataus kaltinimo bylose ir pan.). Įtariamojo (kaltinamojo) santykiai su kvotėju, tardytoju ir prokuroru. Kooperacijos ir konflikto santykiai ir jų psichologinės priežastys. Įtariamojo (kaltinamojo) elgesio ikiteisminio tyrimo metu psichologinė analizė (gynėjo atsisakymas, trukdymas bylos tyrimui, parodymų keitimas, prisipažinimas ir pan.).

Kvotėjas, tardytojas, jų veiksmų psichologinė motyvacija. Profesinės funkcijos ir kylančios iš jų psichologinės problemos. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos jų teisės ir pareigos. Jų nevykdymo ppsichologinės priežastys. Kvotėjo, tardytojo, prokuroro profesinė deformacija. Jų profesinėje veikloje atsirandančių frustracijų psichologinė charakteristika, jų įveikimo būdai.

Profesinės korporatyvinės psichologijos pagrindiniai bruožai.

Kvotėjo ir tardytojo nuožiūra (diskrecija). Jos ribos ir reikšmė. Įtariamojo (tardomojo) asmenybė, jos psichologinis pažinimas. Psichologinis bylos aplinkybių tyrimas ir atsižvelgimas į jį priimant procesinius sprendimus.

Psichologinės informacijos panaudojimas, vykdant nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų teisinę kvalifikaciją. Psichologinė analizė aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo sąvokas (,,atsakomybė”, ,,tyčinis”, ,,neatsargus”, ,,nusikalstamas pasitikėjimas”, ,,nusikalstamas nerūpestingumas”, ,,ribotas pakaltinamumas”, ,,psichikos nukrypimas”, ,,faktinė klaida”). Psichologinių sąvokų taikymo baudžiamojoje tteisėje problemos (,,psichinė prievarta”, ,,didelis susijaudinimas” ir pan.).

Gynėjas baudžiamojoje byloje. Jo psichologinės funkcijos – psichologinė parama, pagalba įtariamajam išsiaiškinant jo situaciją ir savo poziciją joje. Įtariamojo (kaltinamojo) pasitikėjimas gynėju. Nepasitikėjimo psichologiniai veiksniai.

Proceso dalyvių bendradarbiavimas su psichologu

Psichologas kaip baudžiamojo proceso dalyvis.

Psichologas kaip specialistas ir kaip ekspertas. Psichologinė ekspertizė baudžiamojoje byloje.

Baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas

Teismo psichologija baudžiamosiose bylose. Psichologiniai reiškiniai teisėjui nagrinėjant bylos aplinkybes.

Teisminių ginčų psichologinė analizė. Kaltintojo ir gynėjo kalbų psichologinė analizė.

Psichologiniai reiškiniai teisėjui vertinant teisiamojo kaltę bei skiriant bausmę. Sąvokų ,,vidinis įsitikinimas”, ,,teisinė sąmonė” psichologinė analizė (,,Bayesian model”, ,,Anchored narratives” teorija).

Dabartinės kriminalinės justicijos raidos tendencijos ir psichologija

Abolicionistiniai judėjimai ir psichologinės argumentacijos taikymas jiems paremti. Diversijos teorijos ir jų psichologinis pagrindimas. Pozityvizmas baudžiamojoje teisėje ir psichologija. Neoklasicizmas ir jo psichologiniai postulatai.

V. Administracinės teisės psichologija

Teisės vaidmuo užtikrinant valstybinio valdymo santykius

Administraciniai santykiai ir jų teisinis reguliavimas. Administracinių santykių atmainos. Administracinės teisės normų taikymas užtikrinant viešąją tvarką, eismo saugumą, higieninį visuomenės saugumą, reguliuojant nuosavybės, valdymo ir kt. santykius. Psichologinis administracinių santykių aspektas. Administraciniai sprendimai viešojo valdymo sferoje, jų subjektai ir objektai.

Administracinės teisės normų pažeidimai viešojo valdymo ir viešosios tvarkos užtikrinimo sferoje ir jų psichologinės priežastys

Samprata. Psichologinių veiksnių vieta jų etiologijoje. Atskiros administracinės teisės pažeidimų atmainos. Administraciniai pažeidimai ir viešoji tvarka. Administraciniai pažeidimai ir viešojo vvaldymo sfera.

Administracinis pažeidimas ir psichologija

Administracinio pažeidimo nagrinėjimas. Jo psichologinių aplinkybių išaiškinimas. Psichologinės informacijos taikymas nustatant administracinę atsakomybę bei jos formą, pažeidėjo kaltės laipsnį, skiriant administracinę nuobaudą.

Piliečių nepasitenkinimas administraciniais sprendimais ir jo psichologiniai veiksniai

Psichologinė reakcija į administracinius sprendimus. Psichologiniai veiksniai besiformuojant tai reakcijai. Piliečių nepasitenkinimas administraciniais sprendimais. Administracinis skundas ir jo atsiradimo veiksniai. Psichologiniai veiksniai ir jų vaidmuo atsirandant administraciniams skundams.

Teisinės piliečių skundų ir pareiškimų nagrinėjimo sistemos

Administraciniai skundai ir pareiškimai. Pagrindinių jų atmainų psichologinė charakteristika. Akivaizdus vilkinimas – jo teisnė ir psichologinė charakteristika. Skundai ir ginčai dėl administracinių institucijų, savivaldybių tarybų ir vykdomųjų įstaigų ir jų pareigūnų priimtų teisės aktų teisėtumo. Psichologinio skundo atsiradimo prielaidos. Skundo ir ginčo šalių tolesnių santykių raida: konstruktyvi ar destruktyvi. Konstruktyvios raidos psichologinės prielaidos. Motyvacijos, komunikacijos, percepcijos, kognityviniai procesai konstruktyvios ir nekonstruktyvios raidos sąlygomis.

Administracinių ginčų komisijos, administraciniai teismai ir pan. Psichologinių metodų taikymas sprendžiant ginčus tarp piliečio ir administracinio padalinio (derybos, tarpininkavimas, konflikto sprendimo perkėlimas, netiesioginis konflikto nagrinėjimas). Jų taikymo ypatumai sprendžiant ginčus ikiteismine tvarka, teisminio nagrinėjimo metu, po teismo sprendimo.

Atsovavimo adminstracinėse bylose psichologinės ypatybės.

VI. Teisiniai privataus ūkininkavimo ginčai ir psichologija

Privataus ūkininkavimo teisinis reguliavimas

Privatus ūkininkavimas. Samprata ir vaidmuo. Teisinio reguliavimo tikslai ir formos. Teisės šaltiniai. Privataus ūkininkavimo subjektas. Psichologinis ūkininkavimo aspektas.

Teisininko vaidmuo užtikrinant privataus ūkio subjekto ffunkcionavimą pagal teisės normas.

Psichologinės problemos realizuojant teisės normas privataus ūkininkavimo sferoje

Psichologinių ir teisinių veiksnių santykis reguliuojant santykius tarp ūkio subjektų. Ūkinis pasitikėjimas kaip teisinis ir psichologinis reiškinys.

Ūkiniai ginčai

Samprata. Priežastys. Teisinio reguliavimo trūkumai kaip ūkinių ginčų priežastys. Verslo etika. Jos veikimo mechanizmas. Psichologiniai veiksniai, nuo kurių priklauso verslininkų etiniai santykiai.

Ūkinis pasitikėjimas ir jo psichologiniai veiksniai. Teisinių normų veikimas ūkininkavimo sferoje ir jų efektyvumo psichologiniai veiksniai.

Specifiniai ūkinių ginčų sprendimo būdai

Komercinis arbitražas, tarpininkavimas kaip teisinės ūkinių ginčų sprendimo formos. Psichologiniai ginčų nagrinėjimo ir sprendimo metodai. Psichologinė ginčo analizė pasirenkant jo sprendimo būdą.

Ūkinių ginčų atmainos ir jų sprendimo ypatybės

Ūkinių ginčų atmainos priklausomai nuo ginčo šaltinio. Ekonominių interesų susidūrimas kaip ginčo šaltinis. Įsipareigojimo nevykdymas. Psichologinė reakcija į aštrios konkurencijos situaciją.

Psichologinės įvairių ūkinių ginčų atmainos.

Psichologo ir teisininko bendradarbiavimas sprendžiant ūkinius ginčus

VII. Teisiniai darbo santykių reguliavimo ginčai ir psichologija

Darbo santykių teisinis reguliavimas

Darbo santykių ginčo samprata. Konfliktas kaip tokio ginčo šaltinis. Darbo konfliktų atmainos.

Psichologiniai reiškiniai plečiantis darbo santykių konfliktui

Psichologinių veiksnių vieta jų etiologijoje. Motyvacijos procesai susidarius konfliktiniams santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio. Konfliktuojančių šalių komunikacija.

Teisės normų ir psichologinių metodų naudojimas darbo ginčui spręsti

Darbo teisės normų naudojimas kaip konflikto tarp darbdavio ir darbuotojo sprendimo įrankis. Psichologiniai santykiai, lemiantys darbo teisės normų naudojimą.

Psichologinių metodų taikymas įspėjant

darbo konfliktų atsiradimą. Šių metodų taikymas konflikto sprendimui palengvinti. Teisininko ir psichologo bendradarbiavimas atliekant darbo santykių teisinį reguliavimą.

Teisminis darbo ginčų nagrinėjimas

Atstovavimo ginčo šalims psichologinės problemos. Psichologinis darbo ginčo pagrindas ir jo vaidmuo teisminio nagrinėjimo metu.

VIII. Šeimos teisiniai ginčai ir psichologija

Šeimos santykiai kaip teisinio reguliavimo sfera

Šeima kaip socialinė institucija. Šeimos santykių teisinis reguliavimas. Šeimos istorinė raida. Teisinio jos santykių reguliavimo reikšmės ir formų kitimas.

Šeimos santykiai. Psichologinių santykių vieta kitų šeimos santykių sistemoje. Šeimos struktūra ir funkcijos. Raidos etapai. Tradicinė iir dabartinė šeima. Dabartinės šeimos formos.

Psichologinis šeimos tyrimas ir jos pažinimas teikiant teisines konsultacijas ir atstovaujant jai

Šeimos tyrimo psichologiniai modeliai (McMaster – model, Olsono ,,Apskritiminis modelis”, intuityvios taksonomijos).

Šeimos pažinimo barjerai. Jų įveikimo problemos. Šeimos santykių pažinimo etapai.

Disfunkcijos reiškiniai šeimos gyvenime. Prieštaravimai ir konfliktai šeimoje

Šeimos vystymosi etapai. Vystymosi sutrikimai. Pagrindinės šeimos gyvenimo disfunkcijos ir jų psichologiniai šaltiniai. Giminystės ryšiai. Prieštaravimai, krizės šeimos gyvenime. Jų psichologinės priežastys.

Konfliktų atmainos, konfliktinių santykių etapai. Šeimos konfliktų motyvai. Komunikacija tarp konflikto šalių. Konfliktas kaip poveikio kitai ššaliai būdas. Teisinis ginčas kaip šeimos konflikto stadija.

Šeimos konflikto sprendimo metodai

Šeimos psichoterapija ir konflikto sprendimas. Pagrindiniai požiūriai į šeimos konfliktus ir jų psichologinę korekciją (bihevioristinis, psichoanalizinis, struktūrinis ir kt.).

Psichologiniai metodai sprendžiant šeimos konfliktus (paradoksalioji intencija, dinaminė restruktūrizacija ir kt.).

Tėvų santykiai ssu vaikais ir tėvystės teisinės problemos

Tėvystė. Jos teisiniai ir psichologiniai pagrindai. Tėvystės jausmai. Tėvų požiūrio į vaikus psichologinės atmainos.

Tėvystės atėmimo ir grąžinimo psichologinės problemos. Įstatyminė vaiko intereso vyravimo nuostata ir jos psichologinė analizė. Vaikų teisių gynimas ir raidos psichologija.

Įvaikinimas. Jo psichologinės prielaidos.

Globos ir rūpybos psichologinės problemos. Globėjo ir rūpintojo parinkimas. Jo psichologiniai santykiai su globotiniu.

Teisiniai ginčai tarp sutuoktinių. Šių ginčų psichologinės funkcijos.

Teisinis atstovavimas šeimai

Šeimos advokatas kaip konsultantas. Žinios apie šeimą ir jų panaudojimas konsultuojant.

Derybos tarp ginčo šalių. Advokato vaidmuo jose.

Psichologinės informacijos panaudojimas atstovaujant šeimai ir jos vardu atliekant teisinius veiksmus.

Teismo sprendimas nagrinėjant šeimos konfliktus ir jo psichologinės funkcijos

Teismo sprendimo psichologinės pasekmės ir tolesnė šeimos santykių raida. Teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo psichologinės problemos.

TREČIOJI DALIS. TEISMO PSICHOLOGO VEIKLA TEISME IR IKITEISMINIO

TYRIMO STADIJOJE

IX. TTeismo psichologo funkcijos ir teisinis statusas

Teismo psichologas kaip teisės kūrimo ir taikymo proceso dalyvis. Jo vieta ir funkcijos

Teismo psichologas kaip psichologas specialistas. Jo vieta psichologijos taikymo procese.

Teismo psichologas kaip tyrinėtojas, ekspertas, specialistas. Jo dalyvavimas teisėdaros procese.

Teismo psichologo teisinis statusas

Teismo psichologo teisinis statusas. Teisės šaltiniai. Įstatyminiai ir poįstatyminiai teisiniai aktai, reguluojantys teismo psichologo teisinį statusą.

Teismo psichologo veiklos organizavimas

Teismo psichologo vieta justicijos institucijose. Psichologas teisme, tardymo procese, vykdant teismo sprendimus, teisės pažeidimų prevencijoje.

X. Teismo psichologo vaidmuo vertinant liudininko parodymus

Liudininkų parodymų esmė, atmainos, pprocesinis statusas, jų vieta procesinių įrodymų sistemoje

Teismo psichologo vieta vertinant liudininkų parodymus

Liudijimas kaip psichologinis procesas

Percepcijos, suvokimas, dėmesys, motyvacija liudijimo procese. Tyrimo metodai. Pagrindiniai rezultatai. Veiksniai, nuo kurių priklauso liudijimo teisingumas.

Pagrindinės liudininkų kategorijos (kontingentai). Jų psichologinė charakteristika

Amžius. Lytis. Profesija. Policijos pareigūnas kaip liudininkas.

Liudininko asmenybės charakteristikos. Neurotizmas. Ekstroversija. Impulsyvumas. Kognityvinis stilius.

Liudininko būsenos. Nuotaika. Alkoholinis/narkotinis apsvaigimas.

Faktų, apie kuriuos liudijama, ypatumai.

Liudininko apklausos aplinkybės. Nukentėjusiojo paliudijimai. Liudininko pasitikėjimas kriminaline justicija.

Apklausos pobūdis, jo įtaka liudininko parodymams.

Mažametis liudininkas

Psichologiniai vaikų ypatumai ir jų poveikis liudijimo procesui. Veiksniai, darantys poveikį vaiko parodymams. Kaltinamojo buvimas vaiko liudijimo metu. Patirtas stresas. Apklausiančiojo tonas, aukštas statusas, įtaiga.

Liudininko sugebėjimų duoti parodymus psichologinis įvertinimas

Vertinimo būdai. Liudininko sugebėjimas liudyti kaip psichologinės ekspertizės objektas.

Psichologiniai metodai liudijimo procesui pagerinti

Kognityvinis interviu. Anatominės lėlės ir vaikų apklausa.

XI. Nesąžiningas liudininkas. Melo psichologija

Tiesos slėpimas ir iškraipymas kaip teisinis ir psichologinis reiškinys

Melo motyvai ir galimybės teisės taikymo procese. Teisinės – procesinės priemonės melui išaiškinti. Kriminalistiniai metodai melui išaiškinti.

Būdai tiesai slėpti ar iškreipti teisės taikymo procese

Apgaudinėjimo būdai ir jų psichologinis pagrindas. Apgaunamojo asmens savybių, būsenų kognityvinių struktūrų panaudojimas.

Psichologiniai metodai tiesai išaiškinti

Apklausos. Testinės metodikos. Empatija, intuityvus apgaudinėjimo išaiškinimas. Stilometrija, kontent-analizė. Metodai, besiremiantys fiziologinių reakcijų analize. Melo detektorius. Teiginių analizė.

Teismo psichologo vaidmuo gerinant apgaudinėjimo išaiškinimą

XII. Asmens atpažinimo psichologija

Asmens atpažinimas kaip procesinis veiksmas. Jo teisinė kkriminalistinė charakteristika.

Asmens atpažinimas kaip psichologinis procesas. Psichologinių žinių taikymas vertinant bei užtikrinant jo teisingumą.

Teismo psichologo veikla vykdant atpažinimo veiksmą.

XIII. Tikrovės vaizdo atkūrimas nagrinėjant teisės pažeidimą. Įrodymų nagrinėjimo psichologija

Teisiškai reikšmingo įvykio rekonstrukcija teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio proceso stadijose

Teisinė – kriminalistinė šio proceso charakteristika. Kriminalistinė versija. Įrodymų vieta atrenkant ir patvirtinant versijas.

Psichologiniai procesai, kurie vyksta teisiškai reikšmingo įvykio rekonstrukcijos metu

Socialinis pažinimas. Kognityvinė tikrovės konstrukcija. Scenarijai. Scenos. Socialinės sąvokos. Naivioji psichologija. Naivūs psichologiniai postulatai. Kauzalinė atribucija socialiniame pažinime.

Istorijos ir jų kūrimas. Istorijų vertinimas. Istorijų ,,gramatika”. Istorijos ir tikimybės vertinimai. Istorijų kūrimas teisminio nagrinėjimo metu. Istorijų, kuriamų teismo posėdžio metu, vidinė struktūra. Ryšis tarp istorijos ir parodymų. ,,Inkaro” (anchor) teorija.

Teismo psichologo vaidmuo vertinant teisiškai reikšmingo įvykio rekonstrukcijos procesą ir jo rezultatą

XIV. Individo psichologinių būsenų vertinimas

Ekstremalios psichologinės būsenos. Samprata. Ekstremalių psichologinių būsenų reikšmė vykdant, taikant ir panaudojant įstatymą.

Psichologo vaidmuo vertinant šias būsenas. Ekstremalių psichologinių būsenų psichologinė analizė.

XV. Asmenybės bruožų vertinimas ir tolesnio vystymosi prognozavimas

Asmenybės gebėjimai ir jų vertinimas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Asmens gebėjimai ir jų vertinimas nagrinėjant

XVI. Teismo psichologo vaidmuo organizuojant justicijos institucijų veiklą

Organizacinės psichologo funkcijos

Psichologo vaidmuo vykdant justicijos darbuotojų psichologinę atranką. Teismo psichologo veikla vykdant psichologinį justicijos darbuotojų švietimą. Teismo psichologas ir teisininkų kolektyvas. Psichologinė kolektyvo atmosfera, psichologo vaidmuo gerinant jją. Tarpasmeniniai konfliktai.

Konsultacinė ir psichoterapeutinė psichologo veikla.

Psichologas policijoje

Psichologas prokuratūroje

Psichologas teisme

Psichologas bausmės vykdymo institucijose

Profesorius Viktoras Justickis Docentė Rita Bandzevičienė

PRITARTA

Psichologijos katedros

2003-01-15

protokolu Nr. 1PSK-4

LITERATŪRA

Pagrindinė

1. Handbook of Psychology in Legal Contexts / editet by Ray Bull and David Carson. – Chichester: Wiley & Sons, 1995.

2. Psychological Evaluations for the Courts: a handbook for mental health professionals and lawyers / Gary B.Melton, John Petrila, Norman G. Poythress, Christopher Slobogin. – New York; London: The Guilford Press, 1987

3. Psychological perspectives on justice: theory and applications / edited by Barbara A. Mellers, Jonathan Baron. – [Cambridge]: Cambridge Univ. press. 1993.

Papildoma

1. Psychology applied to modern life / Wayne Weiten Monterey: Brooks/Cole Publ. Co., 1986. 5. Versta Tobias, Lester L. Psychological consulting to management. New York. – ISBN 5- 86375-064-2.

2. Ethics for bureaucrats: an essay on law and values / John A.Rohr: New York: Oxford Univ. Press, 1989. 7. Black, Donald. Sociological justice / Donald Black. New York; Oxford: Oxford University Press, 1989.

3. Cognitive psychology and its implications / John R.Anderson. New York: Freeman, 1985.

4. Commercial Arbitration for the 1990s / editor Richard J. Medalie. Chicago: American Bar Association, 1991.

5. Kelly David: The art of reasoning / New York; London, 1988.

6. Psychology today: An introduction

/ Richard R. Bootzin, Gordon H. Bower, Jennifer Crocker, Elizabeth Halll. New York: McGraw-Hill, 1991.

7. Zimbardo Philip G. Psychology and life / Glenview: Scott, Foresman and Co, 198