teisinė atsakomybė

T U R I N Y S

Įvadas

1. Teisinės atsakomybės samprata ir svarba teisinėje sistemoje

1.1. Teisėtas elgesys, jo sąvoka ir esmė

1.2. Teisės pažeidimas

1.3. Teisinė atsakomybė

2. Kaltė ir atsakomybė administracinėje teisėje

2.1. Administracinės atsakomybės samprata

2.2. Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai

3. Administracinės atsakomybės taikymo problemos praktikoje

3.1. Kontrabandos nusikaltimo samprata

3.2. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už kontrabandos gabenimą atribojimo problemos

3.3. Autorių teisių ir gretutinių autorių teisių pažeidimai

Išvados

Literatūra

ĮVADAS

Psichologijos atlase kaltės sąvoka aiškinama taip:

“Kaltės jausmas kyla dėl netinkamo reagavimo, nusižengimo pareigai ar piktadarystės” (Benesch H. Psichologijos atlasas. Vilnius: Alma Littera, 2001).

Šio psichologijos atlaso autorius aiškina, kad kaltės jausmas kyla iiš dviejų sąlygų: viena vertus, turi būti išugdytas atsakomybės jausmas, kita vertus, reikalinga savikritika, galinti reikštis kaip atgaila, atsakinguma, noras atitaisyti klaidas. Spėjama, kad kaltės jausmus žadinti gali tiek įgimtos, tiek išmoktos ar sąmoningai valdomos kognityvinės (taisyklių supratimas) priežastys.

Pagal turinį ROLLO MAY (1960) nurodo tokias priežastis: nerealizuotos galimybės, neįmanomumas visiškai susitapatinti su kitu, natūralaus ir civilizuoto gyvenimo neatitikimais.

Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike.

Perspektyvinė (arba į ateitį) reiškia, kad tam tikra žmonių grupė ar kkonkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį. Pvz.: atsakomybė už savo vaikų ateitį.

Retrospektyvinė – tai atsakomybė už tai, kas yra padaryta praeityje. Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvinio pobūdžio, t.y. atsakomybė už padarytą nusikaltimą ar pažeidimą.

Atsakomybė kaip reiškinys eegzistuoja nuo senų laikų. Jau senovės gentys smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemonės, tokios kaip gyvybės atėmimas. Pirmaisiais valstybės kūrimosi etapais kiekvienas žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo veiksmus. Jeigu tie veiksmai prieštaravo tų laikų papročiams bei taisyklėms, jis buvo griežtai baudžiamas ir smerkiamas visos visuomenės.

Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai žmonės, kūriantis įvairioms valstybėms, tam, kad būtų lengviau reguliuoti visuomenės tarpusavio santykius, buvo sukurtos naujos elgesio taisykles, kurių privalėjo laikytis visi visuomenės nariai. Sukurdami šias taisykles ir įtvirtindami pirmaisiais norminiais aktais, taip pat buvo įtvirtinamos ir atsakomybės už šių taisyklių nesilaikymą formos, kurios palaispniui nusistovėjo iki šių dienų teisinės atsakomybės formų.

Mūsų laikais atsakomybė aatlieka itin svarbų vaidmenį. Jos tikslas saugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų, pataisyti ir perauklėti teisės pažeidėjus, bei užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams.

Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtis teisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moralinė pareiga, o už jos nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Žmogus kaip visuomenės narys turi suvokti, jog jis yra atsakingas už savo veiksmus.

Šiandieninėje visuomenėje, kai dažnas nesuvokdamas, arba tiesiog tyčia padaro pažeidimą labai svarbu paskirti teisingą bausmę: baudą, areštą, pašalinimą nuo ppareigų, pataisos darbus ar kt. Bausmės ar nuobaudos skyrimas ypatingai priklauso nuo nustatytos teisinės atsakomybės rūšies. Teisingos atsakomybės rūšies nustatymas reikalingas tam, kad padaręs pažeidimą asmuo būtų nubaustas, vadovaujantis teisinės atsakomybės principais. Be to, priklausomai nuo teisinės atsakomybės rūšies, priklausys ir jo bausmė.

Temos aktualumas. Šiuo metu galiojantys teisiniai norminiai aktai: kodeksai, įstatymai, nutarimai, dažnai už tą patį pažeidimą numato skirtingas bausmes. Tada tenka atsižvelgti į kaltės dydį, motyvus, tikslus, pažeidimo pasekmes. Skiriant bausmę tampa itin aktualu, pagal kokią teisinę atsakomybę bausti asmenį. Todėl manau, kad ši tema yra labai aktuali.

Temos problema – administracinės atsakomybės taikymas praktikoje.

Temos tikslas – išanalizuoti teorines ir praktines teisinės atsakomybės, konkrečiai administracinės atsakomybės, taikymo problemas ir atsakomybės ir kaltės sąryšį.

Temos uždaviniai:

Išnagrinėti teisinės atsakomybės sampratą, esmę ir reikšmę teisinėje sistemoje;

Išanalizuoti administracinės atsakomybės principus, jų svarbą ir reikšmę taikant administracinę atsakomybę pažeidėjui;

Pateikti praktinius administracinės atsakomybės taikymo pavyzdžius, išnagrinėti praktinio taikymo problemas bei jas apibendrinti.

Temos metodai – įvairių teisinių šaltinių ir duomenų analizė.

1. TEISINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA IR SVARBA TEISINĖJE SISTEMOJE

1.1. Teisėtas elgesys, jo sąvoka ir esmė

Analizuojant kaltės ir atsakomybės sąryšį administracinėje teisėje, pirmiausiai būtina aptarti ir paaiškinti pagrindines bendras teisines sąvokas: teisėtas elgesys, teisės pažeidimas, teisės pažeidimo sudėtis.

Teisėto elgesio pažinimas – tai pažinimas “teisės gyvenime”. Elgesys yyra konkretus žmogaus buvimo visuomenėje būdas, socialinės žmogaus charakteristikos pagrindas.

Teisėtas elgesys – tai asmenų ir organizacijų elgesys, nepriešingas teisės normų reikalavimams (Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p.339). Teisėtą elgesį apibūdina tokie požymiai:

Konkretaus asmens elgesys atitinka teisės normų reikalavimus ir reiškiasi toje socialinių santykių srityje, kuri yra reguliuojama teisės normų;

Elgesys visuomenei būtinas arba bent pageidautinas;

Daugiau ar mažiau sąmoningas elgesys: asmuo žino, ko ir kodėl siekia savo elgesiu; teisėto elgesio sąmoningumą sudaro asmens elgesio motyvai (dėl ko veikiama arba neveikiama), elgesio pobūdis (elgiamasi tyčia ar neatsargiai) ir elgesio tikslai (ko tokiu elgesiu siekiama).

1.2. Teisės pažeidimas

Kai asmuo savo veika arba neveika, tyčia arba neatsargiai, turėdamas tam tikrą tikslą, pakenkia kitam žmogui, jo turtui ar valstybės interesams, jis pažeidžia kieno nors interesus, t.y. įvykdo pažeidimą.

Tradicinis teisės pažeidimas pateikiamas taip:

“Teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų ar organizacijų veika, kuria padaroma žala įstatymo saugomoms piliečių teisėms, teisėtiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai” (Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p.343)

Teisės literatūroje šalia sąvokos teisės pažeidimas vartojama konkretesnė sąvoka teisės pažeidimo sudėtis. Tai daroma todėl, kad teisės pažeidimas apibrėžiamas atsižvelgiant į teisinės atsakomybės poreikius ir jais vadovaujantis. Šalia teisinės atsakomybės poreikių teisės pažeidimo sąvoka būtų praktiškai nereikšminga, nes svarbu ne konstatuoti tteisei priešingą veiką, bet tai padaryti pažeistos teisės atkūrimo ir teisės pažeidėjų sudrausminimo tikslais. Todėl teisės pažeidimo sąvoka koreguojama atsižvelgiant į teisinės atsakomybės poreikius: teisinė atsakomybė turi panaikinti ar sušvelninti tą socialinių santykių tikrovę, kurią sukuria teisės pažeidimas. Analizuojant teisės pažeidimo sudėties sąvoka būtina pateikti teisės pažeidimo sudėtį, į kurią įeina:

Teisės pažeidimo subjektas – tai asmuo (fizinis ar juridinis), pažeidęs teisės normų reikalavimus;

Teisės pažeidimų objektas – tai teisės normų saugomos asmeninės (biologinės), socialinės ir kitokios vertybės, į kurias neteisėtai kėsinamasi;

Teisės pažeidimo objektiniai požymiai:

• Veika (veikimas arba neveikimas);

• Veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė);

• Tiesioginis priežastinis veikos ar jos sukeltų padarinių (žalos) ryšys, t.y. nustatymas, kad būtent šie teisei priešingi veiksmai yra tikroji atsiradusios žalos priežastis.

Teisės pažeidimo subjektiniai požymiai:

 Veikos motyvai – tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas;

 Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais;

 Kaltė – veikos sąmoningumas, teisės pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei.

Teisinėje literatūroje pateikiamos dvi pagrindinės kaltės formos, kurios atskirose teisėse (pvz., baudžiamojoje) gali būti suskirstytos smulkiau: tyčia ir neatsargumas. Tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kuriuos gali sukelti tie veiksmai. Pavyzdžiui, pažeisdamas administracinę teisę, asmuo tyčia suniokojo telefono automatą. Neatsargumas –

tai tokia kaltės forma, kai asmuo savo lengvabūdiškais veiksmais, tikėdamasis, kad jo veiksmai nesukels pavojingos visuomenei pasekmės, įvykdė pažeidimą. Pavyzdžiui, asmenys, švęsdami gimtadienį, nutarę pašaudyti iš šaunamojo ginklo, gyvenamojo namo antrame aukšte, šaudydami išdaužė lango stiklą, tuo sukeldami pavojų šio buto gyventojams.

1.3. Teisinė atsakomybė

Toliau analizuodami kaltės ir atsakomybės ryšį, galime daryti išvadą, kad priklausomai nuo kaltės, jos formos paskiriama ir atsakomybė už padarytą žalą. Apskritai kalbant apie atsakomybę, filosofijos žodyne atsakomybė pirmiausiai siejama su pareiga:

“Atsakomybė yra [.] specifinis socialinis ir mmoralinis teisinis asmens santykis su visuomene, kuriam būdingas savo moralinės pareigos ir teisės normų vykdymas” (Filosofijos žodynas. Vilnius, 1975, p.36).

Teisinėje literatūroje teisinės atsakomybės samprata kildinama iš pačios teisės prigimties. 1989 m. išleistoje knygoje “Valstybės ir teisės teorija” teisinės atsakomybės sąvoka pateikiama taip:

“Teisinė atsakomybė – tai valstybinis poveikis teisės pažeidėjui, kuris pasireiškia visuomeniniu, valstybiniu pažeidėjo pasmerkimu, asmeninio, turtinio ir organizacinio pobūdžio apribojimų jam taikymu.”

Pagal teisės pažeidimo rūšį teisinė atsakomybė paprastai skirstoma į baudžiamąją, administracinę, civilinę, drausminę ir materialiąją.

Kadangi šio darbo tema yyra atsakomybė administracinėje teisėje, sekančioje darbo dalyje, nagrinėsiu administracinės atsakomybės sąvoką ir principus.

2. KALTĖ IR ATSAKOMYBĖ ADMINISTRACINĖJE TEISĖJE

2.1. Administracinės atsakomybės samprata

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybės ppožymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jai būdingų specifinių bruožų.

Visų pirma, administracinės atsakomybės pagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), pažeidimas. Tai reiškia, kad žmogus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima atsakomybe, pavyzdžiui baudžiamojon. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir pripažinus, kad jis pažeidė LR Administracinį teisės pažeidimų kodeksą, jam skiriamos administracinės nuobaudos.

Antra, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn ir jų taikymas, teisės pažeidėjui neužtraukia teistumo.

Pagal ATPK 21 str. administracinių nuobaudų rrūšys yra: ”Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:

 įspėjimas;

 bauda;

 daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas;

 suteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti ar žvejoti) atėmimas;

 administracinis areštas;

 nušalinimas nuo darbo (pareigų).

Šio straipsnio pirmosios dalies 3-6 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.

LR įstatymai gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, aadministracinių nuobaudų rūšis.”

Trečia, administracinės teisės pažeidimo subjektas gali būti tik fizinis pakaltinamas asmuo turintis 16 metų. Administracinės teisės pažeidimų subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų administracinių pažeidimų, kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten dirbantys darbuotojai.

Ketvirta, administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai, bet tam tikros valstybinės institucijos – teismai, savivaldybių policija, valstybinės inspekcijos bei kitos institucijos, kurios yra numatytos administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Penkta, administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, kurią numato ATPK normos. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinė tvarka, palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesnė. Tačiau nežiūrint į tai, kad procesinė tvarka žymiai paprastesnė, vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris remiasi teisėtumo, teisingumo, tikslingumo, viešumo, teisės į gynybą ir kitais principais.

Atsižvelgiant į minėtus bruožus, galima teigti, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų numatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką (Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 1996, p.14)

Be to, analizuojant administracinės atsakomybės pagrindinius bruožus, reikėtų pridurti, kad administracinei atsakomybei būdingas operatyvumas. Tai reiškia, kad į padarytą administracinės teisės pažeidimą kompetentingos institucijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybės ppriemonės teisės pažeidėjui gali būti taikomos teisės pažeidimo vietoje (pvz., saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais. Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą kovojant su visais teisės pažeidimais.

Be abejo administracinė atsakomybė padeda užkirsti kelią ne tik administracinės teisės pažeidimams, bet ir kriminalinio pobūdžio nusikaltimams. Ji taikoma kovojant su viešosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos bei kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais nusikaltimais.

2.2. Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai

Teisinės atsakomybės tikslas, jos efektyvumas gali būti pasiektas tada, kai ją taikantys organai ir pareigūnai laikysis pagrindinių jos principų. Teisėje atsakomybės principai suprantami kaip tam tikros vadovaujančios nuostatos, idėjos, kurios pripažintos teisės moksle ir įtvirtintos įstatymų, atspindi ir išreiškia pagrindinius teisės reikalavimus, jos esmę (Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Mintis, 1972, p. 392).

Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius bei funkcijas. Jų turinys nuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi.

Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai yra:

 Atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis, kurios nerealizuojamos;

 Atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą arba neveikimą, ir tik esant kaltei;

 Atsakomybės teisėtumas;

 Atsakomybės tikslingumas;

 Atsakomybės neišvengiamumas;

 Atsakomybės viešumas.

Vienas iš šių principų yra atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis. Jis reiškia, kad norint žmogų patraukti administracinėn atsakomybėn, jjis turi savo poelgius reikšti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu) . Asmens mintys, įsitikinimai, nors jie būtų neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jei jie nėra konkrečiai įgyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begalę minčių apie priešingą visuomenei bei teisei nusikalstamą veiką, dar nelaikomas teisės pažeidėju ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau padaręs nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam bus taikomos atitinkamos administracinės nuobaudos, atitinkančios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį.

Antras administracinės atsakomybės principas yra atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei. Šis principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tas asmuo, kuris padarė priešingus teisei veiksmus (veikimą) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas priešingus teisei veiksmus pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jų tikėjosi, bei buvo pakaltinamumo būsenoje. Tačiau jeigu asmuo darydamas administracinės teisės pažeidimą tuo momentu buvo nepakaltinamumo būsenoje t.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmų esmės arba negalėjo jų valdyti dėl laikino psichinio sutrikimo, psichinės ligos ar silpnaprotystės, bei kitų psichologinių sutrikimų, tai tokie asmenys administracinėn atsakomybėn netraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nėra priešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai

nėra priešingi teisei, tai jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra kaltės.

Atsakomybės teisėtumas – tai nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis, tikslus jų reikalavimų vykdymas.

Šis principas įtvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje: “ Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.” (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius: Saulužė, 2001).

Materialinės teisės srityje šis principas reiškia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už priešingą teisei veikimą ar nneveikimą. Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikrų veiksmų, tai už juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Skiriant administracinę nuobaudą negali būti peržengtos ribos, kurias nustato įstatymas. Taip pat kaltą asmenį traukti administracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetentingi, įstatymo numatyti organai arba pareigūnai.

Procesinių teisės normų laikymasis reiškia, kad administracinė atsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka.

Trečias atsakomybės principas – teisingumo principas. Jis reiškia, kad administracinės priemonės turi būti teisingos, apgalvotos ir humaniškos. Negalima nustatyti tokių nuobaudų, kkurios žemintų ar įžeidinėtų žmogaus garbę, orumą ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomas įstatymų leidėjui, kurie nustato nuobaudų rūšis ir jų sistemą.

Kaltiems asmenims administracinės nuobaudos turi būti skirtos tik tokios, kurios teigiamai veiktų teisės pažeidėjus ir skatintų juos ttaisytis. Negalima taikyti nuobaudos kuri savo griežtumu neatitinka padaryto teisės pažeidimo.

Taigi pagal šį administracinį teisingumo principą nuobaudos turi būti skiriamos atsižvelgiant į pažeidėją kaip asmenį, į jo šeimyninę bei materialinę padėtį, padaryto teisės pažeidimo visuomenei pavojingumo laipsnį ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Teisingumo principas nustato tai, kad už vieną administracinį teisės pažeidimą galima skirti tik vieną administracinę nuobaudą. Atsakomybės teisingumo principo laikymasis padeda didinti administracinės atsakomybės efektyvumą, sėkmingai kovoti su teisės pažeidėjais, bei spręsti teisės pažeidėjų perauklėjimo klausimus.

Atsakomybės tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybės tikslas yra pasiektas, arba jis gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, kai teisinė atsakomybė gali būti netaikoma arba asmuo gali būti prieš laiką nuo jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybės tikslas yra pasiektas anksčiau, negu buvo numatyta, ttai kaltas asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, gali būti atleistas nuo dalies atsakomybės. Pvz. ATPK 329 str. “jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teisė vairuoti transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą arba teisė medžioti ar žvejoti, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavimą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.” (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius: Saulužė, 2001).

Dar vienas administracinės atsakomybės principas yra atsakomybės neišvengiamumo pprincipas. Jis reiškia, kad kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti išaiškintas, kaltas asmuo turi būti patrauktas atsakomybėn, o jam skirta nuobauda būtų tikrai įvykdyta.

Kiekvienas asmuo, padaręs administracinės teisės pažeidimą turi būti nubaustas. Jeigu nebus laikomasi šio principo, tai teisei priešingo elgesio nesmerkimas skatins naujus administracinės teisės pažeidimus, o teisės pažeidėjams nebus jokio auklėjamojo poveikio. Be to, kalti asmenys įpras prie smerktinų, antivisuomeninių poelgių.

Atsakomybės viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog kiekvienas kaltas asmens poelgis būtų viešai pasmerktas, paskelbiant visuomenei. Viešumas didina auklėjamąjį poveikį pažeidėjui bei kitiems asmenims, skatina juos laikytis teisėtvarkos. Be to, teisinės atsakomybės priemonės tampa veiksmingesnės.

Šis principas gali būti įgyvendintas keliais būdais. Vienas iš jų, tai atvirai svarstant administracines bylas teismų posėdžiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas būdas, kai padarytas administracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo priemonėmis. Be to gali būti pranešta apie kalto asmens elgesį jo darbovietėje ar kitoms visuomeninėms organizacijoms.

Apibendrinant šio darbo dalį, galima padaryti išvadą, kad administracinės atsakomybės principai išreiškia pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius, funkcijas ir apskritai visą jos esmę. Tam, kad pasiekti teisinės atsakomybės efektyvumą, pareigūnai bei institucijos įpareigotos taikyti ją praktikoje turi griežtai laikytis šių pagrindinių principų. Šiais principais jie turi vadovautis kaip nuostatomis, kurios yra įtvirtintos įstatymu.

Analizuojant administracinės aatsakomybės vaidmenį teisės sistemoje, galima pastebėti, kad ji yra profilaktinio pobūdžio kovojant su teisės pažeidimais, efektyvi savo nuobaudų sistema, jų taikymo operatyvumu ir įvykdymo realumu.

Tam, kad būtų efektyviau kovojama su administraciniais teisės pažeidimais, reikia nuolat tobulinti administracinių teisės pažeidimų kodeksą, atsižvelgiant į kintančius visuomeninius santykius, žmonių gyvenimo sąlygas bei kt.

Pirmoje darbo dalyje, pateikiau teorinę kaltės ir atsakomybės administracinėje teisėje sąvokas ir tarpusavio ryšį. Tačiau yra žinoma, kad labai dažnai teorija ir praktika žymiai skiriasi. Dažnai, padarius teisės pažeidimą yra itin sunku pritaikyti teisingą straipsnį, pagal kurį pažeidėjas turėtų būti nuteistas. Ypatingai daug iškyla nesusipratimų, kai už vieną ir tokį patį pažeidimą skirtingos teisės baudžia skirtingai.

Antroje darbo dalyje panagrinėsiu, su kokiomis problemomis yra susiduriama kai vienas ir tas pats pažeidimas gali būti dvejopai klasifikuojamas, t.y. už padarytą pažeidimą galima bausti administracine tvarka ir iškelti baudžiamąją bylą tuo įrodant, kad tarp pažeidėjo kaltės ir atsakomybės yra tamprus ryšis.

Pirmiausiai, reikėtų paminėti, kad tiek administracinėje teisėje, tiek baudžiamojoje yra nemaža dalis straipsnių, kurie numato teisinę atsakomybę už tuos pačius teisinius pažeidimus. Skirtumas yra tik tas, kad už tokius pažeidimus yra numatytos skirtingos bausmės ir poveikio priemonės. Dažnai įvardijant teisinės atsakomybės rūšį, pagal kurią turėtų atsakyti pažeidėjas, susiduriama su viena ir ta pačia pproblema, kaip klasifikuoti padarytą pažeidimą jeigu jis gali būti pripažintas ir kaip administracinis ir kaip baudžiamasis. Iškyla klausimas, kokią atsakomybės rūšį taikyti ir kaip bausti. Štai tada ir prasideda pažeidėjo pažeidimo pavojingumo nustatymas, aplinkybių, lėmusių pažeidimo padarymą analizė. Kitaip tariant, analizuojama pažeidėjo kaltė. Būtent nuo to, priklauso, kaip bus klasifikuojamas padarytas pažeidimas, ir kokią bausmę gaus pažeidęs teisę asmuo.

Todėl, norėdamas įrodyti, koks svarbus yra kaltės dydžio ir pavojingumo visuomenei ir valstybei nustatymas, pateiksiu ir paanalizuosiu pavyzdį, kai iškyla tokio pačio pobūdžio problemos: kokią atsakomybę, administracinę ar baudžiamąją, skirti.

Tam parinkau pavyzdį, kai tiek administracinėje atsakomybėje, tiek baudžiamojoje yra panašūs pažeidimai, už kuriuos baudžiama nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltės dydį, tikslus, motyvus bei kitas įvykdyto pažeidimo aplinkybes.

3. ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO PROBLEMOS PRAKTIKOJE

Kiekviena valstybė, kokia ji bebūtų, didelė ar maža turi vieną ir ta pačią problemą, tai – kontrabandos per šalies sieną gabenimas. Šiais laikais, kai žmonių pragyvenimo lygis itin žemas, daugelis nenustemba išgirdę, kokie yra kontabandos gabenimo mastai per Lietuvos sieną.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę už kontrabandą. Todėl yra ypatingai sudėtinga vertinti padariusio tokį nusikaltimą asmens atsakomybės laipsnį, pagal kokią atsakomybės rūšį jį bausti, ir kokią bausmę jam skirti.

Pirmiausiai, prieš pateikdamas pagrindines teorines ir praktines

teisinės atsakomybės taikymo už kontrabandą problemas, trumpai pateiksiu kontrabandos nusikaltimo sampratą.

3.1. Kontrabandos nusikaltimo samprata

Kontrabandos nusikaltimai ir pažeidimai tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių įstatymuose paprastai apibrėžiami kaip neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per valstybės sieną. Pavyzdžiui, Suomijos BK 46 skyriaus 4 dalyje numatyta, kad už kontrabandą gali būti baudžiamas asmuo, kuris be tinkamo leidimo ar kitu būdu, pažeisdamas importo ar eksporto taisykles, įveža ar išveža arba kėsinasi įvežti ar išvežti prekes, kurių įvežimas ar išvežimas yra uždraustas ar tam rreikalingas leidimas, ar pareigūno patikrinimas (The Penal Code of Finland. Helsinki, 1995, p.80-81). Analogiškai veika traktuojama ir kitų užsienio valstybių (Danijos, Vengrijos, Latvijos ir kt.) įstatymuose. Veikos baudžiamumas ir atsakomybės priemonės numatomos kituose specialiuose teisės aktuose arba pati veika nėra įvardijama kaip savarankiškas pažeidimas, o pažeidėjui taikomos atitinkamos normos, kuriose numatyta atsakomybėį už mokesčių, muitų, kitų finansinių fondų įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimą.

2000 m. priimto BK 199 straispnyje numatoma, kad asmuo gali būti baudžiamas už kontrabandos nusikaltimų padarymą, jei per LLietuvos Respublikos sieną gabeno privalomai pateiktinus muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengdamas šios kontrolės.

Straipsnio 2 dalyje nurodomi kontrabandos dalykai, už kurių gabenimą baudžiamoji atsakomybė gali atsirasti nepriklausomai nuo jų vertės: ššaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogtamosios, radioaktyviosios medžiagos, narkotinių ir psichotraopinių medžiagų pirmtakai.

3.2. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už kontrabandos gabenimą atribojimo problemos

Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė už kontrabandos padarymą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnyje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra beveik identiška numatytai BK. Atsižvelgiant į tai, tiek praktiniame darbe, tiek teorijoje šių pažeidimų atribojimas (pagal dalyką ir kt. požymius) buvo įvairiai aiškinamas. Tačiau 1998 m. vasario 3 d. pakeitus baudžiamąjį įstatymą, jo 321/2 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad atsakomybė už kontrabandą, numatytą BK 312 straipsnyje, gali kilti tik jei neteisėtai gabenamų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną daiktų, prekių, pinigų ar meno vertybių vertė viršija 100 MGL. Taigi, pagrindiniu kriterijumi laikytina neteisėtai ggabenamų daiktų (prekių) vertė. Kvalifikuojant kontrabandos veikas, taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo veikos padarymo metu. Kaip jau minėjau, naujajame BK kontrabandos dalyko vertė padidinta nuo 100 iki 250 MGL. Šis pakeitimas buvo grindžiamas tuo, kad pažeidėjai būtų greičiau nubausti vietoje, be to, palengvėtų ir ikiteisminio tyrimo atlikimas, sumažėtų darbo krūviai, nes baudžiamųjų bylų paprasčiausiai sumažėtų. Kita vertus, teisėsaugos institucijų veiklos rezultatai rodo, kad fiziniai asmenys, stengdamiesi išvengti baudžiamosios atsakomybės, veža kontrabandines prekes, kurių vertė dažnai neviršija 100 MGL dydžio, iir tokia riba turi prevencinę reikšmę. Apskritai kontrabandos, kaip administracinių nusižengimų, padaroma gerokai daugiau. Todėl galime iškelti hipotezę, kad, pakėlus kontrabandos dalyko vertę iki 250 MGL, kontrabandininkai greitai prie to prisitaikys ir neteisėtai gabens per sieną dalykus, kurių vertė bus ne iki 100 MGL, o iki 250 MGL. Todėl neteisėtai įvežamų prekių kiekis gali padidėti. Kai kontrabandos dalyko vertė yra mažesnė nei 100 MGL, iškelta baudžiamoji byla dėl kontrabandos nutraukiama, ir asmuo gali būti baudžiamas tik dėl padaryto administracinio nusižengimo. Praktikoje tokiais atvejais, remiantis ATPK 255 straipsniu, kreipiamasi į policiją prižiūrintį prokurorą, kad jis iškeltų administracinio teisės pažeidimo bylą. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, byla perduodama nagrinėti į apylinkės teismą pagal pažeidimo padarymo vietą. Visa ši procedūra užtrunka nuo 2 iki 6 savaičių, o bylos medžiaga [er tą laiką persiunčiama įvairioms institucijoms. Remiantis ATPK 35 straipsnio 2 dalimi, atsisakius kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukus, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinės teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti ar nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo dienos. Todėl kartais pasitaiko, kad praleidžiami administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Atsižvelgiant į naujojo BK nuostatas ir galimą administracinių bylų gausėjimą, ši problema gali tapti dar aktualesnė. Todėl, ddaugelio teisininkų ir teisės sistemoje dirbančių pareigūnų manymu, būtų tikslinga prailginti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, kai atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba ją nutraukus, pažeidėjo veiksmuose nustatomi administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Kontrabanda, kaip administracinis nusižengimas, atribojamas nuo anologiško nusikaltimo ir pagal kitus požymius. Kontrabandos administracinio teisės pažeidimo sudėties dalyku nėra laikomi šaunamieji ginklai, sprogmenys, psichotropinės ir narkotinės medžiagos, prekursoriai, sprogtamosios, radioaktyvinės medžiagos, kitos strateginės prekės, nuodingosios ir stipriai veikiančios medžiagos. Šių medžiagų gabenimas per valstybės sieną nepriklausomai nuo jų kiekio užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

Problemiškas yra ATPK 209-2 straipsnyje numatytos prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimo atribojimas nuo kontrabandos, kai ji gabenama suklastojus dokumentus arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. ATPK 209/2 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybė už deklaranto veiksmus, kai jis pateikia neteisingus duomenis (prekių kodo, kiekio vertės arba kitus) deklaracijoje ir tai turi ar gali turėti įtakos importo (eksporto), kitų mokesčių nepriskaičiavimui arba jų sumažinimui, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija 100 MGL dydžio sumos. ATPK 209/2 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos, jei atliekant šiuos veiksmus neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė yra nuo 100 iki 500 MGL dydžio, o 3 dalies – jei vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, arba asmuo jau buvo bbaustas už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus. Reikėtų pabrėžti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas nutarime Nr.1 (1997 01 16) išaiškino, kad deklaracijos, kurioje nurodyti neteisingi duomenys, pateikimas muitinei, norint išvengti importo (eksporto) mokesčių arba norint juos sumažinti, nėra suklastoto dokumento panaudojimas, numatytas pagal naują BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir užtraukia atsakomybę pagal ATPK 209 straipsnio 7 dalį. Tačiau vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr.2 (1998 05 15) "Dėl "Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 01 16 d. nutarimo Nr.1 "Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose” pakeitimo ir papildymo” minėtą nutarimo 2 punktą pakeitė ir nurodė, kad muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas "sąmoningas neteisingų duomenų arba duomenų remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių neteisingų duomenų sąmoningas patvirtinimas antspaudais ir pan. Prie kitų dokumentų, kurie gali būti suklastoti ir panaudoti darant kontrabandą, priskiriama: leidimai, licencijos lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, sąskaitos-faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai” (Teismų praktika. Vilnius, 1998, Nr.9, p. 144-145). Todėl laikytina, kad jei gabenamų prekių (daiktų) vertė yra didesnė kaip 100 MGL ir neteisingi duomenys dokumentuose buvo įrašyti sąmoningai, t.y. tyčia, asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu veikos kvalifikuojamos kaip prekių deklaravimo pažeidimas, kai prekės buvo pateiktos muitiniam

tikrinimui, tačiau dėl neapdairumo buvo suklysta įrašant duomenis į prekes lydinčius dokumentus.

ATPK 209/2 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat numatytas neteisingos informacijos pateikimo muitinės pareigūnui, norint gauti lengvatinį (preferencinį) prekių kilmės sertifikatą, požymis. Ši veika atribotina nuo kontrabandos pagal tikslą: jei neteisinga informacija pateikiama muitinės pareigūnui ir gabenant daiktus (prekes) per valstybės sieną siekiama išvengti muitinės kontrolės, veika turi būti kvalifikuojama kaip kontrabanda, o jei pateikus neteisingą informaciją siekiama gauti lengvatinį (preferencinį) prekių kilmės sertifikatą, asmuo turi būti bbaudžiamas už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą.

3.3. Autorių teisių ir gretutinių autorių teisių pažeidimas

Prieš pradėdamas analizuoti administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skyrimo problemas sprendžiant autorių teisių pažeidimus, pirmiausiai pateiksiu autorystės sampratą, jos esmę ir baudų skyrimo priežastis.

Remiantis LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, fotonuotrauka, kokiame pavidale ji bebūtų, įskaitant ir skaitmeninę, įstatymo yra pripažįstama kūriniu ir yra autorių teisių apsaugos objektas. Autoriumi laikomas fizinis asmuo, sukūręs kūrinį, ir nuo kūrinio sukūrimo momento autoriaus teisės į kūrinį yra ginamos įstatymo. AAutorius turi išimtines teises į kūrinį bei jo naudojimą, valdymą ir disponavimą.

Autoriaus teises sudaro autoriaus asmeninės neturtinės bei autoriaus turtinės teisės.

Autoriaus neturtinės teisės: teisė į autorystę; teisė į autoriaus vardą; teisė į kūrinio neliečiamybę.

Autorius turi teisę reikalauti pripažinti kkūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių (autorystės teisė), taip pat reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą) bei prieštarauti bet kokiam kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam kėsinimuisi į kūrinį (teisė į kūrinio neliečiamybę).

Autoriaus asmeninės neturtinės teisės atsiranda kūrinį sukūrus ir yra įstatymo saugomos neterminuotai. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims, t.y. joks kitas asmuo neturi teisės vadintis kūrinio autoriumi bei tuo pačiu neįgyja kitų autoriaus asmeninių neturtinių teisių.

Autorius nuo kūrinio sukūrimo momento turi išimtines autoriaus turtinės teisės, kaip kad teises atlikti arba leisti atlikti šiuos veiksmus:

 atgaminti kūrinį bet kokia forma aar būdu;

 išleisti kūrinį;

 adaptuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;

 platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba juos valdyti;

 importuoti kūrinio originalą ar jo kopijas;

 viešai rodyti kūrinio originalą ar jo kopijas.

Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos.

Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka.

Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo aar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo laikomas neteisėtu, išskyrus:

 be autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui leidžiama pačiam atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip paskelbto kūrinio egzempliorių su sąlyga, kad toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas;

Be autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo leidžiama:

 kaip pavyzdį mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką vaizdo pavidalu su sąlyga, kad toks atgaminimas neviršytų tam tikslui reikalingo masto, nurodant autoriaus vardą ir naudojamą šaltinį;

 atgaminti ne pelno tikslu reljefiniu-taškiniu šriftu arba kitu specialiu akliesiems ir silpnaregiams skirtu būdu teisėtai išleistus kūrinius, išskyrus tuos, kurie specialiai buvo sukurti šiam tikslui, nurodant autoriaus vardą ir naudojamą šaltinį.

Šie autoriaus turtinių teisių apribojimai leidžiami išimtinai aukščiau išvardintais atvejais ir turi neprieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepažeisti teisėtų autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto interesų.

Autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali informuoti visuomenę apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: apskritime arba apvaliuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai. Tačiau ir nesant autorių teisių apsaugos ženklo, joks asmuo, neįgijęs tam pagrindo (sutartis, ppaveldėjimas, įstatymo nustatyti atvejai), neįgyja autoriaus turtinių teisių ir bet koks kūrinio naudojimas, valdymas, disponavimas yra neteisėti, kaip prieštaraujantys įstatymui.

Už šiuos autoriaus teisių pažeidimus yra numatyta civilinė, administracinė bei baudžiamoji atsakomybė.

Pažeidus autoriaus turtines teises autorius įgyja teisę kaip į materialinės (nuostolių), taip ir į moralinės žalos atlyginimą. Vietoj nuostolių atlyginimo autoriaus teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos, kurios dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo kūrinio pardavimo kainos, didinant ją iki 200 procentų, o esant pažeidėjo tyčiai – iki 300 procentų.

Moralinės žalos atlyginimo dydis kiekvienu atveju neturi būti mažesnis negu 5000 litų ir iki 25000 litų.

LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-10 straipsniu už autoriaus teisių pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė:

 bauda nuo 1000 iki 2000 litų su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu, jei pažeidimas padarytas pirmą kartą;

 bauda nuo 2000 iki 3000 litų su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu, jei pažeidimas padarytas asmens, kuris jau buvo baustas administracine nuobauda už šiuos pažeidimus.

Pagal LR Baudžiamojo kodekso straipsnį, svetimo mokslinio, literatūros muzikos ar dailės kūrinio išleidimas savo vardu ar kitoks tokio kūrinio autorystės pasisavinimas arba neteisėtas jo atgaminimas ar paskleidimas, taip pat privertimas jo autoriaus pripažinti kkitą asmenį bendraautoriu, laikoma nusikalstama veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė – pataisos darbai iki dvejų metų arba bauda. Baudos dydis, jeigu ji yra skiriama kaip pagrindinė bausmė, yra nuo 100 iki 1000 MGL. Jeigu nusikaltimas, numatytas LR BK 142 straipsnyje, yra padarytas savanaudiškais tikslais, baudos dydis, kaip pagrindinės bausmės, yra nuo 200 iki 50000 MGL.

Nustatant pagal kokią atsakomybės rūšį bausti autorių teisių pažeidėją, dažnai iškyla tokie paties nesklandumai kaip ir minėtu kontrabandos atveju. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas tenka atsižvelgti į pažeidusio asmens kaltės dydį, motyvus, tikslus. Be to, nemažą lemiamą reikšmę turi pažeidimo padarymo aplinkybės, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.

Apibendrinant šios darbo dalies išdėstytą medžiagą, galima daryti išvadą, kad tarp pažeidimo kaltės ir atsakomybės yra neabejotinas ryšis. Būtent nuo to koks yra kaltės dydis, o kartu ir kaltės tikslai ir motyvai, labai dažnai priklauso, pagal kokią teisinę atsakomybę bus baudžiamas įstatymą pažeidęs asmuo. Be abejo nuo paskirtos bausmės priklausys nusikaltusio asmens likimas ir būtent teisingai paskirta bausmė lems, ar ji bus veiksminga ir efektyvi, ar duos teigiamų rezultatų perauklėjant pažeidėją, ar praėjus kuriam laikui jis vėl padarys pažeidimą. Todėl atsakingi pareigūnai, spręsdami, pagal kokią atsakomybės rūšį bausti asmenį, būtinai turi vadovautis šiame darbe minėtais atsakomybės principais, tokiais kaip teisingumas, tikslingumas,

viešumas, neišvengiamumas ir kt.

IŠVADOS

 Teisėto elgesio pažinimas – tai pažinimas "teisės gyvenime”. Elgesys yra konkretus žmogaus buvimo visuomenėje būdas, socialinės žmogaus charakteristikos pagrindas.

 Atsakomybė yra specifinis socialinis ir moralinis teisinis asmens santykis su visuomene, kuriam būdingas savo moralinės pareigos ir teisės normų vykdymas. Pagal teisės pažeidimo rūšį teisinė atsakomybė paprastai skirstoma į baudžiamąją, administracinę, civilinę, drausminę ir materialiąją.

 Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybės požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi ttik jai būdingų specifinių bruožų.

 Teisinės atsakomybės tikslas, jos efektyvumas gali būti pasiektas tada, kai ją taikantys organai ir pareigūnai laikysis pagrindinių jos principų. Teisėje atsakomybės principai suprantami kaip tam tikros vadovaujančios nuostatos, idėjos, kurios pripažintos teisės moksle ir įtvirtintos įstatymų, atspindi ir išreiškia pagrindinius teisės reikalavimus, jos esmę. Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius bei funkcijas. Jų turinys nuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi.

 Pateikti praktiniai pavyzdžiai įrodo, kad tarp kaltės ir atsakomybės admintracinėje teisėje yyra labai tamprus ryšis. Būtent nuo kaltės dydžio, tikslų, motyvų priklauso teisinės atsakomybės skyrimas ir bausmės nustatymas. Todėl atsižvelgiant į kaltės svarbą teisinėje atsakomybėje, galima daryti išvadą, kad nustatant atsakomybės rūšį, tiesiog būtinas kaltės analizavimas visais įmanomais aspektais.

Literatūra:

1. LR Administracinių teisės ppažeidimų kodeksas. Vilnius: Saulužė, 2001

2. LR Baudžiamasis kodeksas. Vilnius, 2003

3. LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas//www.lrs.lt

4. Benesch H. Psichologijos atlasas. Vilnius: Alma Littera, 2001

5. Filosofijos žodynas. Vilnius, 1975

6. Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 1996

7. Teismų praktika. Vilnius, 1998, Nr.9

8. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, 1989

9. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Mintis, 1972

10. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p.339

11. The Penal Code of Finland. Helsinki, 1995

12. www.pasienis.lt