teisines atsakomybes rusys

PLANAS

I. ĮŽANGA

II. DĖSTOMOJI DALIS. Teisinės atsakomybės rūšys

1. Administracinės atsakomybės samprata.

1.1. Administracinės atsakomybės samprata

1.2. Pagrindiniai administracinės atsakomybės bruožai.

2. Baudžiamoji atsakomybė

3. Civilinė atsakomybė

4. Drausminė atsakomybė

5. Administracinės,baudžiamosios ,civilinės ir drausminės

atsakomybės palyginimai

III. IŠVADOS

I. ĮŽANGA

Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojama

dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike.

Perspektyvinė (arba į ateitį) reiškia, kad tam tikra žmonių grupė ar

konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį. Pvz.:

atsakomybė už savo vaikų ateitį.

Retrospektyvinė – ttai atsakomybė už tai, kas yra padaryta praeityje.

Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvikio pobūdžio, t.y. atsakomybė

už padarytą nusikaltimą.

Atsakomybė kaip reiškinys egzistuoja nuo senų laikų. Ilgą laiką

žmonės gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Kad galėtų lengviau išgyventi ir

apsisaugoti, žmonės pradėjo jungtis į kaimenes, gentis bei bendruomenes.

Bendrai gyvenant pradeda vystytis ūkininkavimas bei gamyba. Jau tada

vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių,

smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu,

piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir

griežtos priemonės, kaip gyvybės atėmimas. Jau tais pirmais valstybės

kūrimosi eetapais žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo

veiksmus, jeigu jie prieštaravo tų laikų papročiams bei taisyklėms.

Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai žmonės susiskaldė

į atskiras šeimas. Tam, kad būtų lengviau reguliuoti visuomenės tarpusavio

santykius,valstybė sukuria naujas elgesio taisykles, kurių pprivalo laikytis

visi visuomenės nariai. Sukurdama šias taisykles ir įtvirtindama norminiais

aktais, ji taip pat įtvirtina ir atsakomybės už šių taisyklių nesilaikymą

formas – šios atsakomybės formos palaipsniui nusistovėjo iki šių dienų

teisinės atsakomybės formų.

Atsiradus šioms formalioms elgesio taisyklėms, atsirado ir atsakomybė

už jų nesilaikymą. Atsakomybė suvaržo žmogaus laisvę,kadangi jis turi

elgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pažeidus, jis bus nubaustas.

Mūsų laikais atsakomybė atlieka tokį pat vaidmenį. Jos tikslas

saugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų,pataisyti ir perauklėti teisės

pažeidėjus, bei užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams.

Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtis

teisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moralinė pareiga, o už jos

nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Žmogus kaip visuomenės narys turi

suvokti,jog jis yra atsakingas už savo veiksmus. Atsižvelgiant į žmogaus

veiksmų pasekmes,jis gali bbūti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atveju

jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemonės.

Žmogus savo prigimtimi yra laisvas. Tačiau jo laisvo pasirinkimo

galimybės nėra neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripažintos

moralinės ir teisinės žmogaus laisvo elgesio ribos.

Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsižvelgiant į

nustatytas ribas. Šios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėje

teisėtumas ir neteisėtumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisvė pripažįstama

tiek,kiek ji neriboja kitų asmenų pasirinkimo laisvės. Tai yra įgyvendinant

savo teises žmogus negali pažeisti ar varžyti kitų asmenų teisių.

Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesį su kitų žmonių

interesais.Elgtis sąžiningai ir teisingai nėra vien moralinė pareiga, tai

ir teisinė pareiga, už kurios nevykdymą atsiranda teisinė atsakomybė.

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

1.1 Administracinės atsakomybės samprata

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip ir

būtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės

atsakomybės požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jai

būdingų specifinių bruožų.

Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracinės atsakomybės

pagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias

numato Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.Tai

reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo

atveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo

padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn

atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion

administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima

atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai

taikomos administracinės nuobaudos.

Toliau paminėsime jog, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniui

traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teisės pažeidėjui

neužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administracinių nuobaudų rūšys

yra:”Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios

administracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) atlygintinas daikto,

kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba

tiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo administracinio

teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;

5) ssuteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transporto

priemones, teisės medžioti ar žvejoti) atėmimas; 6) pataisos darbai; 7)

administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo (pareigų) . Šio

straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracines

nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.LR įstatymai gali nustatyti

ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administracinių nuobaudų

rūšis.”[1]

Sekantis iš specialiųjų administracinės atsakomybės bruožų yra

administracinės teisės pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo

turintis 16 metų ir kuris yra pakaltinamas. Administracinės teisės

pažeidimų subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų juose

administracinių pažeidimų , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten

dirbantys pareigūnai.

Kitas administracinės atsakomybės bruožas, pasireiškia tuo, kad

administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines

nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai,

bet tam tikros valstybinės institucijos – teismai, savivaldybių policija,

valstybinės inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administracinių

teisės pažeidimų kodekse..

Dar vienas iš administracinės atsakomybės bruožų yra tai, kad

administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią numato ATPK

normos. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinė

tvarka,palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesnė.

Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris

remiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teisės į gynybą ir

kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėn

atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitų dalyvių teisių apsaugą.

Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinai

privalomų elgesio taisyklių, numatytų ATPK, (priešgaisrinės

apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir

kt.) pažeidimai. Šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo

visuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo

sudėties ( išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomis

administracinėmis nuobaudomis.

Administracinei atsakomybei yra būdingas operatyvumas. Tai

reiškia,kad į padarytą administracinės teisės pažeidimą kompetentingos

instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybės

priemonės teisės pažeidėjui yra taikomos jau teisės pažeidimo vietoje

(pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais.

Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą

kovojant su teisės pažeidimais.

Be abejo administracinė atsakomybė padeda užkirsti kelią ne tik

administracinės teisės pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji

taikoma kovojant su viešosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos bei

kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno

sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais

nusikaltimais.

Remiantis šiais pagrindiniais administracinės atsakomybės bruožais,

galimas šis apibrėžimas,kad “ administracinė atsakomybė yra savarankiška

atsakomybės rūšis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems

administracinės teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų

nustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teisės

pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.”[2]

1.2 Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai

Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindinius

administracinės atsakomybės tikslus,uždavinius bei funkcijas. Jų turinys

nuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi.

Vienas iš šių principų yra atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis.

Jis reiškia, kad norint žmogų patraukti administracinėn atsakomybėn, jis

turi savo poelgius reikšti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam

tikrų veiksmų (neveikimu) . Asmens mintys, įsitikinimai, nors

jie būtų

neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jei jie nėra

konkrečiai įgyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begalę minčių apie

priešingą visuomenei bei teisei nusikalstamą veiką, dar nelaikomas teisės

pažeidėju ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau

padaręs nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinėn

atsakomybėn ir jam bus taikomos atitinkamos administracinės nuobaudos,

atitinkančios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį.

Sekantis principas yra atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar

neveikimą ir tik esant kaltei. Šis principas reiškia ,kad administracinėn

atsakomybėn gali būti patrauktas tas asmuo, kuris padarė priešingus teisei

veiksmus (veikimą) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra

administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas

priešingus teisei veiksmus pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jų

tikėjosi, bei buvo pakaltinamumo būsenoje. Tačiau jeigu asmuo darydamas

administracinės teisės pažeidimą tuo momentu buvo nepakaltinamumo būsenoje

t.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmų esmės arba negalėjo jų valdyti

dėl laikino psichinio sutrikimo, psichinės ligos ar silpnaprotystės, bei

kitų psichologinių sutrikimų, tai tokie asmenys administracinėn atsakomybėn

netraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nėra

priešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai nėra priešingi teisei,

tai jis negali būti

traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra kaltės.

Atsakomybės teisėtumas-tai “nenukrypstamas materialinių ir procesinių

teisės normų laikymasis ,tikslus jų reikalavimų vykdymas”[3]

Šis principas taip pat yra įtvirtintas Administracinių teisės

pažeidimų kodekso 7 straipsnyje: “ Niekam negali būti taikoma poveikio

priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip,kaip įstatymų

numatytais pagrindais ir tvarka.”[4]

Materialinės teisės srityje šis principas reiškia, kad administracinė

atsakomybė gali būti taikoma tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą.

Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikrų

veiksmų, tai už juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Administracinė atsakomybė yra taikoma ne už bet kokį teisės pažeidimą, o

tik už administracinį teisės pažeidimą. Administracinė nuobauda yra

skiriama atsižvelgiant į konkretų teisės pažeidimą ir vadovaujantis

nustatytomis teisės normomis. Skiriant administracinę nuobaudą negali būti

peržengtos ribos, kurias nustato įstatymas.Taip pat kaltą asmenį traukti

administracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetentingi, įstatymo

numatyti organai arba pareigūnai.

Procesinių teisės normų laikymasis reiškia, kad administracinė

atsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka.

Administracinių teisės normų nesilaikymas yra šiurkštus teisėtumo

principo pažeidimas. Šio principo laikymąsi ttaikant atsakomybės priemones

už administracinius teisės pažeidimus užtikrina aukštesniosios institucijos

bei pareigūnai.

Kitas atsakomybės principas,tai teisingumo principas. Jis reiškia,

kad administracinės priemonės turi būti teisingos, apgalvotos ir

humaniškos. Negalima nustatyti tokių nuobaudų,kurios žemintų ar įžeidinėtų

žmogaus garbę,orumą ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomas

įstatymų leidėjui, kurie nustato nuobaudų rūšis ir jų sistemą. Nuobaudų

priemonės, priešingos žmogiškumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniui

auklėjamojo poveikio,o atvirkščiai, gali skatinti kaltinamąjį ateityje

elgtis žiauriai ir antivisuomeniškai.

Kaltiems asmenims administracinės nuobaudos turi būti skirtos tik tokios,

kurios teigiamai veiktų teisės pažeidėjus ir skatintų juos taisytis.

Negalima taikyti nuobaudos kuri savo griežtumu neatitinka padaryto teisės

pažeidimo.

Griežtos nuobaudos, neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, paverčia

jas neefektyviomis.Tokia griežta nuobauda turi būti taikoma tuo atveju ,kai

pažeidėjas tikrai tokios nusipelnė. Kaip neefektyvios per griežtos

nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per švelnios administracinės nuobaudos,

nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims.

Esant tokioms nuobaudoms teisės pažeidėjas nesusimąsto ir gerai neįvertina

savo veiksmų, bei nesistengs jų kitą kartą nepakartoti.

Taigi pagal šį administracinį teisingumo principą nuobaudos turi

būti skiriamos atsižvelgiant į pažeidėją kaip asmenį, į jo šeimyninę bei

materialinę padėtį, padaryto teisės pažeidimo visuomenei pavojingumo

laipsnį ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Pvz. ATPK 29

str. nurodyta jog, ” Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik

išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus

iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto)

apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) .

Administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims,

moterims,turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems

nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams.”[5]

Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad už vieną

administracinį teisės pažeidimą galima skirti tik vieną administracinę

nuobaudą. Atsakomybės teisingumo principo laikymasis padeda didinti

administracinės atsakomybės efektyvumą ,sėkmingai kovoti su teisės

pažeidėjais, bei spręsti teisės pažeidėjų perauklėjimo klausimus.

Atsakomybės tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybės tikslas

yra pasiektas, arba jis gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, tai

teisinė atsakomybė gali būti netaikoma arba aasmuo gali būti prieš laiką nuo

jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybės tikslas yra pasiektas

anksčiau,negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padaręs administracinį

teisės pažeidimą, gali būti atleistas nuo dalies atsakomybės. Pvz. ATPK 329

str. “jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teisė vairuoti

transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą arba teisė medžioti ar žvejoti,

sąžiningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobaudą paskyręs organas

(pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal

visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavimą sutrumpinti

nurodytos teisė atėmimo terminą.”[6]

Gali būti ir toks variantas, kai užuot skyrę teisės pažeidėjui

administracines nuobaudas,jo bylos medžiagą dėl padaryto teisės pažeidimo

gali perduoti visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvų,kuriuose jie

dirba,

poveikiui.T.y. kaltam asmeniui bus taikomos visuomeninio poveikio

priemonės.

Sekantis yra atsakomybės neišvengiamumo principas. Jis reiškia, kad

kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti išaiškintas, kaltas

asmuo turi būti patrauktas atsakomybėn, o jam skirta nuobauda būtų tikrai

įvykdyta.

Kiekvienas padarytas administracinės teisės pažeidimas turi būti

nubaustas. Jeigu nebus laikomasi šio principo, tai teisei priešingo elgesio

nesmerkimas skatins naujus administracinės teisės pažeidimus, o teisės

pažeidėjams nebus jokio auklėjamojo poveikio. Be to kalti asmenys įpras

prie smerktinų,antivisuomeninių poelgių. Šis principas yra labai efektyvus

kovojant su teisės pažeidimais, nes kiekvienas nusižengimas turi būti

pastebėtas ir pasmerktas.

Atsakomybės viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog

kiekvienas kaltas asmens poelgis būtų viešai pasmerktas, paskelbiant

visuomenei. Viešumas didina auklėjamąjį poveikį pažeidėjui bei kitiems

asmenims, skatina juos laikytis teisėtvarkos. Be to teisinės atsakomybės

priemonės tampa veiksmingesnės. Viešumas didina kalto asmens elgesio

pasmerkimą ir daro didesnį poveikį jam. Jis gali būti įgyvendintas keliais

būdais. Vienas iš jų, tai atvirai svarstant administracines bylas teismų

posėdžiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas būdas, kai padarytas

administracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo

priemonėmis. Be to gali būti pranešta apie kalto asmens elgesį jo

darbovietėje ar kitoms visuomeninėms organizacijoms ir kontroliuoti kokių

priemonių jie imasi.

Taigi šie administracinės atsakomybės principai išreiškia

pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius, funkcijas bei

apskritai visą jos esmę. Tam, kad pasiekti teisinės atsakomybės efektyvumą,

pareigūnai bei institucijos įpareigotos taikyti ją praktikoje turi griežtai

laikytis šių pagrindinių principų. Šiais principais jie turi vadovautis

kaip nuostatomis, kurios yra įtvirtintos įstatymu.

Kalbant apie administracinės atsakomybės vaidmens teisių sistemoje,

galime pastebėti, kad ji yra profilaktinio pobūdžio kovojant su teisės

pažeidimais, efektyvi savo nuobaudų sistema, jų taikymo operatyvumu ir

įvykdymo realumu.

Tam, kad administracinė atsakomybė būtų tobulesnė ir veiksmingesnė,

nuo 1994 m. liepos 18 d. įstatymu “ Dėl LR administracinių teisės pažeidimų

kodekso pakeitimo ir papildymo”[7] buvo sugriežtintos

nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus. Pvz.: Piliečiui suteiktos

specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas iki

penkerių metų.(ATPK 27 str.). Taigi griežtinant nuobaudas siekiama

padidinti administracinės atsakomybės efektyvumą, padaryti atitinkamą

poveikį visuomenei.

Tam, kad būtų dar geriau kovojama su administraciniais teisės

pažeidimais, reikia nuolat tobulinti administracinių teisės pažeidimų

kodeksą,

atsižvelgiant į kintančius visuomeninius santykius, žmonių

gyvenimo sąlygas bei kt.

2. BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ

Kalbant apie baudžiamosios atsakomybės pagrindimą yra naudojamos 2

filosofinės pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priežastys:

1. Indeterminizmas (valios laisvė) – čia manoma, kad žmogus visuomet

yra laisvas pasirinkimo variantuose, todėl visada turi atsakyti už tuos

savo veiksmus.

2. Determinizmas – žmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybių.

todėl smerkti reikia jas, o ne žmogų. Žiūrima ne į nusikaltimo pasmerkimą,

o į jo pavojingumą visuomenei.

Baudžiamoji atsakomybė – tai viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Jai

būdingos ggriežčiausios valstybės prievartos priemonės, kurias taiko teismai

(laisvės atėmimas, pataisos darbai ir kt.).

Pagal tai, kas atsako, kam atsako, už ką atsako – galime suprasti

baudžiamosios atsakomybės prasmę. Šie klausimai atspindi tik išorinius

baudžiamosios atsakomybės bruožus. Pagal pirmą klausimą, t.y. kas atsako,

galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yra nusikaltęs, sulaukęs atitinkamo

amžiaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudžiamojon atsakomybėn gali

būti patraukti tik žmonės, o ne daiktai, gyvūnai ar kita, kaip yra minima

mūsų istorijoje.

Kam turi atsakyti nusikaltęs asmuo? Už visus neteisėtus veiksmus

asmuo atsako valstybei iir visuomenei.

Kalbant apie tai, už ką atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas

baudžiamojon atsakomybėn, kai padaro veiką, kuri pagal valstybės įstatymus

laikoma nusikaltimu.

Apibendrinant baudžiamąją atsakomybę, galima sakyti, kad jos esmė yra

ta, kad valstybė teismo pagalba pasmerkia asmenį, padariusį nusikaltimą,

skiria jam bbausmę ir tuo pačiu asmeniui po bausmės atlikimo tam tikrą laiką

lieka teisinės pasekmės (teistumas). Pasmerkimas realiai pasireiškia tuo,

kad asmeniui, padariusiam neteisėtą elgesį, padaromi suvaržymai. T.y. jis

netenka tam tikrų vertybių : laisvės, turto, galimybę užimti tam tikras

pareigas bei kita. Tokia atsakomybės prasmė ta, kad asmuo, kuriam padaryti

suvaržymai, patiria diskomfortą, neigiamas emocijas. Dėl to turėtų kilti

nenoras vėl daryti nusikaltimą. Tačiau tai dalį asmenų neveikia, nors

valstybė neturi kito kelio tai užkirsti (pvz., kai žmogus pastoviai

nusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis visuomenės, kuri

nenusikalsta, matydama kaip pagal baudžiamąją atsakomybę baudžiami

nusikaltėliai, bijos nusikalsti.

Taigi savo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybės

prievartos taikymą ir asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimą. Valstybės

įgaliotos institucijos įgyvendina baudžiamąją atsakomybę prievartos tvarka,

neatsižvelgiant į norą asmens, padariusio nusikaltimą. Tačiau ši atsakomybė

turi būti taikoma būtent individualiai, atsižvelgiant į jo nusikaltimo

sunkumą. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiamų pasekmių

apimtis ir iš to išplaukiantys teisių apribojimai (asmeninio ar turtinio

pobūdžio).

Baudžiamoji atsakomybė veikia kaltinamąjį ne tik išoriškai, bet ji

nukreipta ir į vidinę jo būseną – elgesio reguliavimą. Kaltinamajam daromas

poveikis į jo psichiką ir sąmonę. Taip bandoma pakeisti jo valios savybes

ir intelektą tam, kad daugiau jis nedarytų naujų nusikaltimų. Tuo pačiu,

nustačius kaltinamajam apribojimus, keičiasi jo teisių ir pareigų santykis.

Realizuojant baudžiamąją atsakomybę, nustatomos papildomos pareigos, o

teisių atžvilgiu atsiranda suvaržymai.

Tačiau kaltininkui nėra atimamos visos teisės, išskyrus mirties

bausmę, kai asmeniui atimama gyvybė. Kaltininkas ir toliau lieka savo

valstybės pilietis su pagrindinėmis teisėmis, tačiau, atėmus jam laisvę,

kai kurių teisių įgyvendinimas yra apsunkintas (pvz., nuteistasis negali

atstovauti teisme).

Baudžiamoji atsakomybė gali būti realizuota paskiriant ir

nepaskiriant bausmę (pvz., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindus nustato Lietuvos baudžiamojo

kodekso specialusis 3 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta tai, kad „Asmuo

gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas

buvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal

baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris

kaltas nusikaltimo padarymu, t.y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė

baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon

atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima buvo iš

jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

Niekas negali 2 kartus būti baudžiamas už vieną ir tą patį

nusikaltimą. Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu,

taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo

nuosprendžiu pagal įstatymą.“[8] Taigi veikos baudžiamumas atsiranda tik

tada, kai ji buvo nustatyta įsigaliojusio įstatymo. Taip pat veika

baudžiama, kai ji turi nusikaltimo požymius ir yra asmuo kaltas nusikaltimo

padarymu..

Sekantis požymis parodo, kad veikos baudžiamumas atsiranda, tad, kai

asmuo galėjo vykdyti teisėtus įstatymo reikalavimus, bet to nepadarė. Be to

šiame straipsnyje nurodomas draudimas bausti už tą pačią veiką du kartus,

bei teismo išimtinė teisė nubausti asmenį, kaltą nusikaltimo padarymu.

Šios pagrindinės nuostatos parodo, kas yra patraukimo baudžiamojon

atsakomybėn pagrindas. „Tai yra asmens kaltai padarytas nusikaltimas“.[9]

(Jeigu jis atitinka visus BK specialiosios dalies straipsnius).

Baudžiamojoje atsakomybėje nusikaltimo sudėtis yra esminis dalykas

sprendžiant asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Visi nusikaltimo

sudėties požymiai yra nurodyti BK specialiosios dalies normose. Nusikaltimo

sudėtis būdinga visų rūšių nusikaltimams. „Taigi baudžiamosios teisės

teorija objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo požymių, kurie apibūdina

veiką kaip nusikaltimą, visumą vadina nusikaltimo sudėtimi“.[10]

Baudžiamoji atsakomybė yra susijusi su tuo, kad nusikaltimą

padariusiam asmeniui taikomos įstatymo numatytos sankcijos (laisvės

atėmimas, bauda ir kt.).

Baudžiamoji atsakomybė – tai teisinės pasekmės, baudžiamosios teisės

normų taikymo rezultatas. Jos esmė – asmens, padariusio nusikaltimą,

pasmerkimas valstybės vardu, bei kažkokių apribojimų taikymas. Savo

pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybinės prievartos taikymą ir

kartu asmens padaryto nusikaltimo elgesio pasmerkimą.

3.CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ

Civilinė atsakomybė – taip pat yra viena iš teisinės atsakomybės

rūšių. Bendrojoje teisėje civilinė atsakomybė yra dviejų atskirų institutų,

t.y. sutarčių teisės ir deliktinės teisės sudėtinė dalis.

Civilinė atsakomybė sutarčių teisėje yra apibūdinama kaip pinigų

suma, kurią turi sumokėti sutartį pažeidusi šalis kitai sutarties šaliai už

padarytą žalą.

Deliktinėje teisėje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip pareiga

pagal pareikštą civilinį ieškinį. Tačiau pagrindinis civilinės atsakomybės

tikslas atsižvelgiant tiek į sutarčių, tiek į deliktinę teisę, yra

nuostolių atlyginimas.

Sutartinė bei deliktinė atsakomybė tturi kelis bendrus bruožus. Visų

pirma šios abi atsakomybės rūšys yra turtinės prievolės, kur kreditorius

turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą, o skolininko pareiga tą

reikalavimą įvykdyti. Tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės

pagrindinė funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad taikant bet kurią iš

jų siekiama ne nubausti skolininką, o kompensuoti kreditoriui padarytą

žalą, t.y. , kad jis būtų tokioje padėtyje, kurioje būtų buvęs tinkamai

įvykdžius sutartį. Be to, tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės

taikymo metu skolininkas patiria turtinio pobūdžio praradimus.

Civilinę atsakomybę galima paaiškinti siaurąja bei plačiąja prasme.

Plačiąja prasme civilinė atsakomybė yra prievolė, kada viena šalis

privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius padarytus sutartinės prievolės ar

kitokius pažeidimus.

Siaurąja prasme civilinė atsakomybė aiškinama kaip deliktinė

atsakomybė.

Civilinė atsakomybė pasireiškia turtinėmis poveikio priemonėmis. Šias

poveikio priemones, jų taikymo sąlygas ir tvarką nustato civilinė teisė.

Civilinė atsakomybė yra tik kaip prievolė atlyginti padarytus

nuostolius. Pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas – nuostolių

atlyginimas, t.y. kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius.

Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą, t.y. esant

sutarties pažeidimui. Šios atsakomybės atveju galioja skolininko kaltės

prezumpcija.

Esant pasikėsinimui į privatų asmens interesą, jam tuo yra padaroma

žala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareikšdamas civilinį ieškinį. Tokio

ieškinio tikslas – atstatyti nukentėjusiojo padėtį, kompensuojant patirtus

nuostolius.

Pagal vadovėlį “Civilinė teisė” civilinė atsakomybės apibrėžimas

skamba taip : „Atsakomybė – prievolė atlyginti žalą arba nuostolius,

sumokėti netesybas. Civilinės teisės atsakomybei būdinga

tai, kad ji yra

viena iš įstatymu ar sutartimi nustatytų sankcijų; jos atsiradimo pagrindas

yra teisės pažeidimas; ji pasireiškia teisės pažeidėjui nenaudingomis

(neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dažniausiai turto sumažėjimu dėl

žalos, nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo; ji yra papildoma arba

nauja prievolė, kuri nėra pažeisto teisinio santykio elementu: ji

įgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe.“[11]

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė,kurios viena šalis turi

teisę reikalauti kompensuoti jos patirtą žalą, o kita šalis privalo

atlyginti padarytą žalą ar sumokėti netesybas.

Civilinė atsakomybė-tai prievolė kuri atsiranda neįvykdžius ar

netinkamai įvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytą pareigą, taip pat

neleistinu būdu ar neleistinomis priemonėmis įgyvendinant savo teises t.y.

piktnaudžiaujant teise. Pareiga įvykdyti sutartį atsiranda sudarytos

sutarties pagrindu, o pareiga atlyginti nuostolius atsiranda sutarties

pažeidimo pagrindu.

Taigi civilinė atsakomybė yra aiškinama kaip prievolė. Veikimas arba

neveikimas, kuriems esant atsiranda civilinė atsakomybė,pažeidžia asmens

turtinius interesus. Todėl civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios

viena šalis turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota jos patirta žala, o

kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą.

Civilinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra kompensacinė. Tačiau ne bet

kokia kompensacija reiškia civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės

atveju pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtos veikos. Tai reiškia

, kad ji atsiranda neįvykdžius tam tikros įstatymu ar sutartimi numatytos

pareigos, arba realizuojant savo teisę įstatymui priešingu būdu. Taigi

civilinė atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteisėta veika.

Tačiau kartais ppareiga kompensuoti padarytą žalą gali atsirasti ir nesant

neteisėtai veikai. Todėl žala padaryta teisėtais veiksmais nėra civilinė

atsakomybė. Tai tik šios padarytos žalos kompensavimas.

Taigi civilinė atsakomybė suvokiama kaip turtinė prievolė, turinti

jai būdingus specifinius bruožus ir kuri atsiranda iš neteisėto veikimo

arba neveikimo.

4. DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

Drausminė atsakomybė yra taikoma darbo drausmei užtikrinti. Drausminė

atsakomybė, kaip teisinės atsakomybės rūšis atsiranda drausmės pažeidimo

pagrindu.

Darbo drausmės pažeidimo subjektas yra prasižengęs darbuotojas, kuris

turi būti tokio amžiaus, koks yra būtinas priimant į drabą. Be to pažeidimo

padarymo metu jis turi suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai yra

pažeidimo padarymo metu jis turi būti veiksnus. Bet jeigu pažeidimą padarė

neveiksnus darbuotojas, tai drausminė atsakomybė neatsiranda.

Darbo drausmės pažeidimo objektas yra organizacijų vidaus darbo

tvarka, kuri yra nustatyta darbo teisės normomis. Pažeisdamas šią tvarką

darbuotojas pažeidžia ir darbo teisės normų reikalavimus. Darbo drausmės

pažeidimas atsiranda esant neteisėtiems darbuotojų veiksmams. Pvz. :

neteisėtas darbuotojų elgesys pasireiškia nevykdymu (arba netinkamu

vykdymu) darbinių pareigų, numatytų norminiais aktais.

Neteisėtais veiksmais (neveikimu) yra visada padaroma žala

organizacijos kolektyvui bei visuomenei, o neigiamos pasekmės atsiranda

atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Vadovėlyje A. Dambrauskas, V. Nekrašas,

I. Nekrošius “ Darbo teisė “ pažeidimai yra skirstomi į dvi grupes:

“1)materialaus pobūdžio pažeidimai, sukeliantys neigiamų pasekmių (pvz.

darbuotojas padaro pravaikštą be svarbių priežasčių, dėl to sutrinka

darbas, organizacija turi nuostolių) ir 2) formalaus pobūdžio pažeidimai,

dėl kurių konkrečių neigiamų pasekmių gali ir neatsirasti (pvz. darbuotojas

pažeidžia darbo apsaugos taisykles, dėl to kyla grėsmė kitų darbuotojų

sveikatai, gyvybei).”[12] Formaliu pažeidimu padaryta žala pasireiškia ne

tik nustatytos tvarkos(ir ją nustatančių normų) pažeidimu, bet ir neigiamu

poveikiu kitiems darbuotojams. Tiek materialūs, tiek formalūs pažeidimai

yra pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti..

Tam, kad atsirastų drausminė atsakomybė būtinai turi būti pažeidėjo

kaltė. Kaltę galima apibūdinti kaip darbuotojo psichinį požiūrį į

įvykdytus neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiradusias pasekmes. Darbuotojo

drausminė atsakomybė dažniausiai atsiranda dėl neatsargumo, bet dažnai

atsiranda dėl tyčia padarytų pažeidimų. Pvz. pravaikštos.

Drausminė atsakomybė realizuojama pradedant bylos parengimu. Byla

parengiama išsiaiškinus pažeidimo priežastis bei aplinkybes, taip pat

pareikalavus iš pažeidėjo pasiaiškinimo. Toliau yra parenkama nuobauda ir

išleidžiamas įsakymas dėl jos paskyrimo. Pažeidėjas supažindinamas su šiuo

įsakymu ir tada jam yra taikomos nustatytos nuobaudos. Pvz.: atleidimas iš

darbo. Nuobaudas parenka administracija atsižvelgdama į pažeidimo sunkumą,

į aplinkybes kuriomis jis buvo padarytas ir į tai, kaip darbuotojas dirbo

anksčiau. Už kiekvieną drausmės pažeidimą taikoma tik viena drausminė

nuobauda. Prieš skirdama nuobaudą administracija iš pažeidėjo turi

pareikalauti pasiaiškinimo raštu.

Vadovėlyje “Valstybės ir teisės teorija” yra duotas toks drausminės

atsakomybės apibrėžimas:“ Drausminė atsakomybė pasireiškia tuo, kad įmonės,

įstaigos organizacija, kolūkio valdyba taiko drausmines nuobaudas

pavaldiems asmenims už darbo drausmės pažeidimus. Tai – pastaba,

papeikimas, atleidimas iš darbo ir kt. „¹

Drausminė atsakomybė yra taikoma ir vidaus reikalų sistemos

pareigūnams padariusiems drausminius nusižengimus.

“ Pareigūnams taikomos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) pažeminimas

pareigose; 5) vidaus tarnybos pareigūno laipsnio pažeminimas viena pakopa;

6) atleidimas iš tarnybos.“[13]

Drausminių nuobaudų teikimus pareigūnams rengia tiesioginiai arba

aukštesnieji vadovai. Teikimų nuobaudų skyrimo principus, būdus bei

drausminių pražangų tyrimo tvarką, nuobaudų taikymo ir jų panaikinimo

tvarką, taip pat vadovų teises šiais klausimais nustato Vidaus reikalų

ministras.

Taip pat vidaus reikalų sistemoje yra garbės teismas, kuris nagrinėja

pareigūnų nusižengimus tarnybinės etikos principams, garbei, orumui ar

geram vardui.

Taigi drausminė atsakomybė yra taikoma asmeniui už įstaigos,įmonės

ar kitokios organizacijos, kurioje jis dirba, taisyklių nesilaikymą.

Kalbant apie vidaus reikalų sistemą, tai drausminė atsakomybė yra taikoma

už Statuto reikalavimų nesilaikymą.

5. PAGRINDINIAI ADMINISTRACINĖS,BAUDŽIAMOSIOS , CIVILINĖS IR DRAUSMINĖS

ATSAKOMYBĖS PALYGINIMAI

Administracinė atsakomybė, baudžiamoji atsakomybė ir civilinė

atsakomybė yra visos teisinės atsakomybės rūšys. Visos jos yra taikomos

esant teisės pažeidimams, siekiant užtikrinti teisėtvarką, bei saugoti

sureguliuotus visuomeninius santykius.

Kiekviena iš teisinės atsakomybės rūšių turi tik jai būdingus

bruožus.Jos skiriasi viena nuo kitos savo atsakomybės taikymo

pagrindu,subjektais, kurie taiko atsakomybę, poveikio priemonėmis bei jų

padariniais,atsakomybės subjektais,procesine atsakomybės taikymo tvarka.

Administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra administracinis

teisės pažeidimas,nustatytas LR įstatymu. Baudžiamosios atsakomybės

pagrindas-nusikaltimai, kurių požymiai yra numatyti LR įstatymu.Civilinės

atsakomybės pagrindas yra civilinės teisės deliktas t.y. pareiga atsakyti

už padarytą žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį, oo drausminės atsakomybės

pagrindu laikomas drausminis nusižengimas t.y. darbo ar tarnybiniai

santykiai.

Kalbant apie poveikio priemones, tai administracinės atsakomybės

priemonės (nuobaudos) už padarytus teisės pažeidimus, kaltiems asmenims

skiria įvairūs valstybinio valdymo organai (pareigūnai), taip pat teismas

(teisėjas) .

Baudžiamojoje atsakomybėje kriminalines bausmes skiria tik teismas,o

civilinėje atsakomybėje civilines bausmes skiria taip pat teismas arba

trečiųjų teismas (arbitražas) .Drausminės atsakomybės atveju poveikio

priemones skiria organai (pareigūnai) asmenims, kurie tarnybiškai arba

pagal darbo santykius tiems organams (pareigūnams) yra pavaldūs.

Administracinės atsakomybės poveikio priemonės(nuobaudos) yra daug

švelnesnės už kriminalines bausmes ir nesukelia tokių sunkių teisinių

pasekmių. Baudžiamojoje atsakomybėje kriminalinės bausmės skiriamos už

nusikaltimus, kurie yra daug pavojingesni už administracinius teisės

pažeidimus. Be to patraukus asmenį baudžiamojon atsakomybėn atsiranda

teistumas,dėl kurio atsiranda tam tikri teisiniai padariniai.

Civilinės atsakomybės poveikio priemonės yra turtinio pobūdžio,kai

reikia atlyginti žalą. Drausminės atsakomybės atveju poveikio priemonės

taip pat nėra tokios sunkios kaip kriminalinės, tačiau pažeidėjui atsiranda

tam tikrų neigiamų pasekmių.

Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės subjektas gali būti bet

koks fizinis asmuo,kuris yra pakaltinamas ir yra tam tikro amžiaus.

Civilinės atsakomybės subjektas gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis

asmuo.

Drausminės atsakomybės subjektas asmuo, kuris yra įstaigos,įmonės ar

organizacijos narys.

Administracinio pažeidimo objektas-valstybės reguliuojami

visuomeniniai santykiai,kurie yra paprastai valstybinio valdymo sferoje.

Pvz.: daugumai privalomų elgesio taisyklių(viešosios tvarkos,kelių eismo ir

kt.) pažeidimas.

Civilinės teisės delikto objektas-turtiniai arba asmeniniai

santykiai, kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus

ieškinį

pagal civilinio proceso normų reikalavimus.

Kalbant apie atsakomybės taikymo tvarką, tai administracinė

atsakomybė taikoma procesine tvarka, kuri yra nustatyta administracinės

teisės normomis. Ji taikoma operatyviai ir nesudėtingai.Administracinės

teisės pažeidimo bylose nereikia atlikti jokių sudėtingų procesinių

veiksmų. Poveikio priemonės gali būti taikomos tuojau pat, pastebėjus

įgaliotiems asmenims administracinės teisės pažeidimą.

Baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal baudžiamojo proceso teisės

normas. Tiriant baudžiamąsias bylas yra atliekami sudėtingi procesiniai

veiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai.

Civilinė atsakomybė yra taikoma pagal civilinio proceso teisės

normas.

Drausminė atsakomybė taikoma remiantis įstaigos,įmonės ar

organizacijos vidaus darbo ttvarkos taisyklėmis.

Tai pagrindiniai požymiai skiriantys vieną atsakomybės rūšį nuo

kitos.