Teisinių atsakomybių rūšys

Turinys

I. Įžanga

II. Dėstomoji dalis.Teisinės atsakomybės rūšys

1. Teisinės atsakomybės sąvoka

1.1 Teisinės atsakomybės požymiai ir principai

2. Civilinė atsakomybė

2.1 Civilinės atsakomybės sąvoka

2.2 Civilinės atsakomybės pagrindiniai požymiai

2.3 Civilinės atsakomybės pagrindinės rūšys ir tikslai

3. Baudžiamoji atsakomybė

3.1 Baudžiamosios atsakomybės samprata

3.2 Baudžiamosios atsakomybės pagrindai

4. Administracinė atsakomybė

4.1 Administracinės atsakomybės samprata ir nuobaudos

4.2 Administracinės atsakomybės ypatumai

5. Drausminė atsakomybė

6. Civilinės, baudžiamosios, administracinės ir drausminės atsakomybės palyginimai

III. Išvados

I. Įžanga

Atsakomybė kaip reiškinys egzistuoja nuo senų laikų. Ilgą laiką žmonės gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Žmonės pradėjo jungtis į gentis bei bbendruomenes, kad galėtų lengviau išgyventi ir apsisaugoti. Bendrai gyvenant pradėjo vystytis ukininkavimas bei gamyba. Jau tada vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių, smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemonės – kaip gyvybės atėmimas.

Žmogus gyvendamas visuomenėje privalo paklusti daugeliui istoriškai susiklosčiusių bei valstybės nustatytų taisyklių, kurios reguliuoja jo elgesį. Dažnai mes susiduriame su prigimtinės ir pozityviosios teisės terminais.

Pozityvioji teisė – tai taisyklės,kurių laikymasis yra sankcionuotas prievarta ir kurios ttaikomos tam tikru istoriniu laikotarpiu valstybinės organizacijos požymius turinčioje visuomenėje, pavyzdžiui, Vokietijoje, Lietuvoje ir pan.

Dėl pozityviosios teisės esmės ginčų nekyla.Visų tam tikros valstybės nustatytų ar sankcionotų taisyklių sistema,reguliuojanti tiek pačios valstybės bei jos institucijų, tiek fizinių asmenų, jų kolektyvinių jjunginių tarpusavio santykius, tiek jų santykius su valstybe bei jos institucijomis, yra laikoma pozityviąja teise.

Prigimtinės teisės teorija linkusi suabsoliutinti teisės ir moralės ryšį ir gali suponuoti įvaizdį, jog teisė tik įtvirtina dorovines nuostatas, bet nenumato savarankiškų žmogaus elgesio taisyklių. Reikštų, kad teisinė atsakomybė yra tik moralinės atsakomybės teisinė išraiška, tačiau tada teisė prarastų savo visuotinumo savybę,nes tai kas vienam žmogui yra moralu,kitam gali būti amoralu.

Sociologinėje, filosofinėje ir teisinėje literatūroje sąvoka ,,atsakomybė’’ vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvine.

Perspektyvinė (arba į ateitį) reiškia, kad tam tikra žmonių grupė ar konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūredamas į ateitį. Pvz.: atsakomybė už savo vaikų ateitį.

Retrospektyvinė – tai atsakomybė už tai, kas yra padaryta praeityje. Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvinio pobudžio, t.y. atsakomybė už ppadarytą nusikaltimą.

Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsižvelgiant į nustatytas ribas. Šios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėje – teisėtumas ir neteisėtumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisvė pripažįstama tiek, kiek ji neriboja kitų asmenų pasirinkimo laisves. Tai yra, įgyvendinant savo teises, žmogus negali pažeisti ar varžyti kitų asmenų teisių.

Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais.Elgtis sąžiningai ir teisingai nėra vien moralinė pareiga, tai ir teisinė pareiga, už kurios nevykdymą atsiranda teisinė atsakomybė.

Civilinės atsakomybės klausimams daug dėmesio sskiria V.Mikėlėno monografija „Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai“.Ji skirta užsienio valstybių lyginamajai teisėtyrai, civilinės atsakomybės problemų analizei.Taip pat daug informacijos yra P.Leono „Teisės inceklopedijoje“ ir Vaišvilos „Teisės teorijoje“.

II. Dėstomoji dalis. Teisinės atsakomybės rūšys

1.1 Teisinės atsakomybės sąvoka

Teisinė atsakomybė yra sudedamoji teisinės sistemos dalis.Tai teisinė priemonė, blokuojanti priešingą teisei elgesį ir skatinanti visuomenei naudingą veiklą. Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtis teisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moralinė pareiga, o už jos nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė.

Filosofiškai atsakomybė suprantama kaip asmens požiūris į visuomenę ir valstybę,į kitus asmenis tenkinant atitinkamus jų reikalavimus,savo pareigos visuomenei,valstybei ir kitiems asmenims įsisąmoninimas ir teisingas suvokimas.

H.L.Hart nuomone, sąvoka“teisinė atsakomybė“ susijusi su teisinės atsakomybės kriterijais,kuriais yra tam tikros psichinės ar psichologinės sąlygos (t.y.kaltė),priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos bei pareigos neįvykdymas.Asmuo teisine prasme yra atsakingas už tam tikrą veiksmą ar žalą,jeigu įstatymuose egzistuoja atsakomybę nustatančios ir ją sukialenčios sąlygos .Teigiant,kad asmuo pagal įstatymą yra atsakingas už tam tikrą veiksmą,turima omenyje,kad jis bus nubaustas už to veiksmo padarymą.Tačiau teigimas,jog X yra atsakingas už Y veikos padarymą,nėra tolygus teigimui,kad X padarė Y veiką .Teisinė atsakomybė gali atsirasti tiek už paties teisės pažeidėjo padarytus veiksmus,tiek ir už kitų asmenų veiksmus,jeigu,pagal įstatymą,už tų aasmenų veiksmus atsako kitas asmuo.Pvz.,tėvai atsako už savo nepilnamečių vaikų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civ. kod. 489 str.).Teisinė atsakomybė taip pat gali atsirasti ir už žalą,padarytą atsakingo asmens priežiūroje esančiais daiktais,pvz., už žalą,padarytą sugriuvus netinkamai prižiūrimam statiniui,už gyvulių padarytą žalą ir tt.

R.Paund rašė,kad atsakomybė reiškia tokią situaciją,kai vienas asmuo teisėtai gali reikalauti,o kitas asmuo teisėtai patiria to reikalavimo pasekmes. Tai gali reikšti,kad vienas asmuo nusižengia įstatymui prieš kitą asmenį,o kitas teisėtai gali reikalauti atlygio už padarytą žalą,pasekmes.

Teisiškai teisinė atsakomybė suprantama kaip valstybės reakcija į padarytą teisės pažeidimą.Tokiu požiūriu teisinė atsakomybė yra asmens pareiga iškęsti atitinkamą teisinio pobūdžio,numatyto įstatyme už padarytą teisės pažeidimą.Šitokia teisinės atsakomybės samprata reiškia,kad atsakomybė visada yra susijusi su valstybės prievarta ir tokia prievarta yra teisinės atsakomybės turinys.

Reziumuojant aptartuosius momentus,teisinę atsakomybę galima apibūdinti kaip prievolę,atsirandančią pažeidus teisės saugomą viešąją arba privatų interesą.Viena šios prievolės šalis (pažeidėjas) už padarytą teisės pažeidimą gali ir privalo patirti įstatyme numatytų sankcijų taikymo poveikį,o kita prievolės šalis (valstybė,nukentėjusysis) turi teisę taikyti šias sankcijas arba teisę reikalauti,kad jas taikytų atitinkamos valstybinės ar visuomeninės institucijos (teismai,arbitražas ir kt.)

1.2 Teisinės atsakomybės požymiai ir principai

Valstybės prievartos požymiai skirtingose teisės šakose pasireiškia įvairiai. Civilinė, ūkinė, darbo teisė numato galimybę savanoriškai atlikti pareigą (atlyginti žalą pažeidėjo sąskaita aarba jo jėgomis). Neįvykdžius pareigos savanoriškai, atsakomybė įgyvendinama teismo būdu.

Baudžiamojoje ir administracinėje teisėje atsakomybę įgyvendina specialios institucijos. Teisinės atsakomybės požymis yra praradimas,kurį kaltasis privalo pakęsti. Pažeidėjo vienoks ar kitoks kentėjimas už nusikaltimą yra natūrali valstybės reakcija į žalą,padarytą visuomenei ar asmeniui. Praradimo ir kentėjimo ypatybė, kad jie atsiranda kaip papildomas nemalonus padaryto teisės pažeidimo padarinys.Praradimas nėra pareiga, o papildomi pareigos padariniai. Negatyvūs padariniai gali būti asmeninio pobūdžio (laisvės, teisės eiti tam tikras pareigas atėmimas, pataisos darbai). Civilinėje teisėje – viešas atsiprašymas dėl šmeižto, įžeidimo, darbo teisėje – papeikimas, administracinėje teisėje – įspėjimas, bauda, turto konfiskavimas ir panašiai. Teisinė atsakomybė atsiranda tik už padarytą teisės pažeidimą, visada lemia praradimą ir kentėjimą:laisvės suvaržymą,garbės pažeminimą,turtines išlaidas.

Teisinė atsakomybė atsiranda pažeidus teisės normas ir taikoma griežtai laikantis normų.Atsakomybė taikoma proceso kodeksų nustatyta tvarka.

Galime išskirti teisinės atsakomybės principus.Atsakomybė galima tik už neteisėtą veiką (principas taikomas įstatymų leidėjui ir juos taikančioms institucijoms, kad teisinės atsakomybės rūšys būtų nustatytos tik už visuomenei žalingas veikas).Atsakomybė galima tik už kaltą (nesąžiningą) veiką (nekaltumo prezumpcija).Teisingumas (už vieną teisės pažeidimą skiriama viena bausmė, nustatantis bausmę ar ją padidinantis įstatymas negalioja atgal, už nusižengimus negali būti skiriama bausmė kaip už nusikaltimą).Teisėtumas (teisinė atsakomybė galima tik už veiką, numatytą įstatyme,

atsakomybė taikoma įstatymu nustatytos procedūros).Tikslingumas (bausmės adekvatumas pažeidimui su tokiu apskaičiavimu, kad būtų pasiekti auklėjamieji bausmės tikslai).Atsakomybės neišvengiamumas (nė vienas pažeidimas neturi likti nepastebėtas, už pažeidimą turi būti operatyviai taikyta atsakomybės priemonė).

2.CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ

2.1 Civilinės atsakomybės sąvoka

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius(žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). (Civilinio kodekso 6.245 straipsnis).

Teoretikai civilinę atsakomybę aiškina dviem prasmėm:plačiąja ir siaurąja.Civilinė atsakomybė plačiąja pprasme yra prievolė,kurios viena šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostuolius,padarytus sutartinės prievolės neįvykdymu ar kitokiu pažeidimu.Siaurąja prasme civilinė atsakomubė yra aiškinama tik kaip deliktinė civilinė atsakomybė,kartu pabrėžiant,jog tarp sutartinės ir deliktinės atsakomybės yra daugiau panašumų nei skirtumų.

2.2 Civilinės atsakomybės pagrindiniai požymiai

Civilinė atsakomybė turi tam tikrus sau būdingus požymius.

Asmens elgesys vertinamas civilinės teisės požiūriu ir į jį reaguojama civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Civilinė atsakomybė yra neigiama reakcija į privataus intereso pažeidimą. Šia prasme civilinė teisinė atsakomybė skiriasi nuo viešosios atsakomybės rrūšių – administracinės, baudžiamosios atsakomybės, kurios yra neigiama reakcija į viešo intereso pažeidimą. Prielaida civilinei teisinei atsakomybei yra privataus intereso pažeidimas, tai neigiama reakcija pirmiausia yra privataus asmens, kuriam padaryta žala, o ne valstybės. Šio pobūdžio aplinkybė turi du aspektus: 11) neigiama turtinė reakcija pažeidėjo sąskaita yra vykdoma ne viešojo subjekto naudai, o nukentėjusiojo naudai; 2) valstybė tiesiogiai ir betarpiškai nesikiša į privataus pobūdžio intereso gynimą, kol nukentėjusysis nesikreipia teisminės gynybos. Valstybė įsikiša tada, kai žalą padaręs asmuo jos savanoriškai neatlygina.

Civilinė teisė reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, tai civilinė atsakomybė pasireiškia kaip neigiama turtinė reakcija į saugomų ir ginamų vertybių pažeidimą. Turtinis civilinės atsakomybės pobūdis ją labai skiria nuo kitų atsakomybės rūšių. Asmuo kaip individas, asmenybė, nėra svarbus, kai sprendžiama dėl turtinės atsakomybės taikymo, kadangi poveikis yra ne asmeninio pobūdžio. Tinkamas atsakomybės subjektas yra tas, kuris turtu privalo atsakyti už žalą, atsakomybė yra nukreipiama į pažeidėjo turtą, o ne į jo asmenį. „Veiksmai ir neveikimas, kkurių pagrindu atsiranda civilinė atsakomybė,paprastai pažeidžia asmens turtinius interesus, todėl civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti kompensuoti jos patirtą žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą ar sumokėti netesybas.“ Šis ypatumas turi svarbią reikšmę nustatant civilinės atsakomybės pagrindus, pavyzdžiui, asmens elgesio neteisėtumą ir kaltę, kurie yra kitaip suprantami, nei taikant asmeninio pobūdžio atsakomybę.

Civilinė atsakomybė reiškia, kad kito asmens subjektyvinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimas sukelia naują civilinį teisinį santykį – žalos atlyginimo prievolę. NNukentėjusysis įgyja teisę reikalauti iš teisės pažeidėjo žalos atlyginimo. Iki to laiko, kol kito subjekto teisės ar teisėti interesai nėra pažeisti, nėra žalos atlyginimo teisinio santykio. Viena iš sąlygų prievolei kilti yra neteisėtą žalą padariusių asmenų veiksmai.

Civilinė atsakomybė taikoma tam tikra procedūra. Ne teisinio pobūdžio atsakomybę gali taikyti bet kuris asmuo, vertinantis subjekto elgesį ir išreiškiantis neigiamas nemalonias pažeidėjui pasekmes. Teisinės atsakomybės vienas iš principų yra teisėtumas, kuris reiškia, kad atsakomybė turi būti taikoma įstatymo nustatyta tvarka. Civilinės atsakomybės, kaip vienos iš teisinės atsakomybės rūšių taikymas, taip pat turi vykti įstatymo numatyta tvarka. Neturi reikšmės, ar ją taiko valstybės įgaliotos institucijos, ar yra palikta galimybė taikyti šią atsakomybę privačiam asmeniui. Kai civilinės atsakomybės įgyvendinimas yra paliktas privačių asmenų dispozicijai (savigyna, apribojimų taikymas ne teismo tvarka ir kt.), turi būti laikomasi įstatymo reikalavimų, o jei jų nėra – bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo). Jei civilinės atsakomybės taikymas yra susijęs su valstybės prievartos aparato naudojimu, tai prievarta gali būti naudojama tik įstatymais nustatyta tvarka. Civilinę atsakomybę galima taikyti tik suinteresuotam asmeniui pareiškus ieškinį, jo reikalavimą išnagrinėjus teismo ar arbitražo tvarka. Jeigu asmuo nepageidauja civilinės atsakomybės taikyti, tai ji gali likti nerealizuota, nors būtų visos sąlygos ją taikyti. Tai skiria ją nnuo administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, kuri paprastai taikoma valstybės iniciatyva. Taip pasireiškia dispozityvumas kaip civilinės teisės principas. Asmeniui suteikiamos galimybės realizuojamos jo nuožiūra ir pasirinkimu.

2.3 Civilinės atsakomybės pagrindinės rūšys ir tikslai

Civiliniai įstatymai,atsižvelgdami į aplinkybes,numato įvairią atsakomybę,kurią pagal atskirus kriterijus galima skirstyti į civilinės atsakomybės rūšys.Ji skirstoma į sutartinę ir nesutartinę(deliktinę).

Civilinė atsakomybė sutarcių teisėje yra apibūdinama kaip pinigų suma, kurią turi sumokėti sutartį pažeidusi šalis kitai sutarties šaliai už padarytą žalą.

Deliktinėje teisėje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip pareiga pagal pareikštą civilinį ieškinį. Tačiau pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas atsižvelgiant tiek i sutarcių, tiek i deliktinę teisę, yra nuostolių atlyginimas.

Abiejų civilinių atsakomybių pagrindinė funkcija yra ta pati – kompensacinė, t.y veikiant bet kuria iš šių atsakomybės rūšių, siekiama ne nubausti skolininką, o grąžinti kreditorių į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų įvykdytas deliktas ar būtų tinkamai įvykdyta sutartis.Bet kurios civilinės atsakomybės taikymas netrukdo taikyti kitus civilinių teisių gynimo būdus ir kitas teisinės atsakomybės rūšis.Abi jos atsiranda kaip naujos prievolės jau egzistuojančios sutartinės prievolės pažeidimo arba delikto pagrindu.Skolininkas taikant civilines atsakomybes patiria turtinio pobūdžio praradimus.Abi jos yra turtinės prievolės, kurių turinį sudaro kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti padarytą žalą ir skolininko pareiga tą reikalavimą įvykdyti.

Pažeidus jau susidariusius prievolinius santykius,t.y. sutartinės aatsakomybės atveju,taikomi bendri civilinės atsakomybės nuostatai(Civilinio kodekso 225-237 straipsniai).Šalys sutartyje atsakomybės sąlygas gali nustatyti,kai teisės normos to nereglamentuoja ir nedraudžia,arba kai atsakomybę reguliuojančios normos yra dispozityvinės.Pavyzdžiui,Civilinio kodekso 231 straipsnis nustato,kad asmuo,neįvykdęs prievolės arba ją netinkamai įvykdęs,atsako turtu tik esant kaltei,išskyrus įstatyme arba sutartyje numatytus atvejus.

Nesutartinės atsakomybės taikymo sąlygas ir jos dydį nustato tiktai įstatymai.Pavyzdžiui,padarius turtinę žalą,atsakomybę nustatoma pagal Civilinio kodekso 483-510 straipsnių taisykles.Prievolinės subjektynės teisės pažeidžiamos,kai neįvykdytos pareigos.Neįvykdyta prievolė yra tada,kai skolininkai visiškai neįvykdė tų veiksmų,kurie sudaro prievolės turinį,pavyzdžiui,nepateikė prekių,neperdakto,negrąžino pinigų ir pan.,arba atliko veiksmus,nuo kurių jis privalėjo susilaikyti,pavyzdžiui,sugadino gyvenamąją patalpą ir pan.

Netinkamai įvykdyta prievolė yra tada,kai jos įvykdymas neatitinka tam tikrų sutarties sąlygų.Pavyzdžiui,patiekta nekokybiška,nekomplektuota produkcija,ne visai apmokėtos gautos prekės,pavėluotai perduotas daiktas ir pan.Jeigu nenustatoma,kad prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta,atsakomybė negali atsirasti.

Pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas – nuostolių atlyginimas, t.y. kompensuoti nukentejusiąjam jo patirtus nuostolius,atlyginti žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą, t.y. esant sutarties pažeidimui.Šios atsakomybės atveju galioja skolininko kaltės prezumpcija.

Pareiga atlyginti žalą reiškia, kad asmuo privalo visiškai atlyginti padarytą žalą, o jos dydį gali riboti įstatymas. Kartais gali būti, kad įstatymas nustato didesnį žalos atlyginimą, negu realiai yra padarytas.

Civilinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra kompensacinė. Ji atsiranda neįvykdžius tam tikros įstatymu ar sutartimi

numatytos pareigos, arba realizuojant savo teisę įstatymui priešingu būdu. Taigi civilinė atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteisėta veika.Tačiau kartais pareiga kompensuoti padarytą žalą gali atsirasti ir nesant neteisėtai veikai. Todėl žala padaryta teisėtais veiksmais nėra civilinė atsakomybė, tai tik šios padarytos žalos kompensavimas.

Taigi civilinė atsakomybė yra aiškinama kaip prievolė. Veikimas arba neveikimas, kuriems esant atsiranda civilinė atsakomybė, pažeidžia asmens turtinius interesus. Todėl civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota jos patirta žžala, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą.

3. Baudžiamoji atsakomybė

3.1 Baudžiamosios atsakomybės samprata

Baudžiamoji atsakomybė- tai viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Jai budingos griežčiausios valstybės prievartos priemonės, kurias taiko teismai (laisvės atėmimas, pataisos darbai ir kt.).

Baudžiamoji atsakomybė – tai asmens, padariusio nusikalstamą veiką pasmerkimas valstybės vardu, kurį vykdo įgaliotos institucijos (teismas), nustatydamas kaltininkui įstatymuose nurodytus asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymus. Kitaip tariant, baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės baudžiamųjų teisinių priemonių visuma, taikoma nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Baudžiamoji atsakomybė atsiranda kkai asmuo padaro veiką,toje valstybėje laikomą nusikalstama veika.

Baudžiamąją atsakomybę realizuoja valstybės įgaliotos institucijos prievartos tvarka (apkaltinamasis nuosprendis) ir neatsižvelgiant į kaltininko norą. O valstybės nustatyti apribojimas sudaro objektyvųjį atsakomybės turinį. Subjektyvusis turinys – kaip kaltininkas įvertina jam nustatytus apribojimus ((pats savo veiką gali smerkti ir stengtis pasitaisyti, siekti sunaikinti kaltės įrodymus ar išvis nereaguoti į jam taikomus suvaržymus).

Esminis baidžiamosios atsakomybės turinio elementas yra kaltinamasis nuosprendis(pasmerkimas valstybės vardu). Nesant jo, nėra ir baudžiamosios atsakomybės. Tačiau yra ir fakultatyviniai elementai: bausmė ir teistumas. Bausmė gali būti paskirta, bet atidėtas jos vykdymas, arba bausmė neskiriama. Teistumo terminai skaičiuojami, kai atlieka bausmę. Jei nėra bausmės, nėra ir teistumo.

Baudžiamojoje teisėje atsakomybės sąvoka paprastai vartojama tik retrospektyvine (atsakomybė už praeityje padarytus veiksmus) prasme. Norint suvokti atsakomybės prasmę, reikia atsakyti:

1) kas atsako? Atsako tik nusikaltęs asmuo, kuris sulaukė atitinkamo amžiaus ir yra pakaltinamas. Tačiau yra juridinio asmens atsakomybės klausimas;

2) kam atsako? “Asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka iir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu” (LRK 31 straipsnis). Nusikaltęs asmuo atsako teismui, tačiau baudžiamosios atsakomybės realizavimas priklauso ir nuo kitų teisėsaugos pareigūnų bei nukentėjusiojo (privataus kaltinimo bylos);

3) už ką atsako? Asmuo atsako už padarytą veiką, kuri toje valstybėje laikoma nusikaltimu.

Atsakomybės sąvoka apima:

1) valstybės prievartos taikymą;

2) normatyviškumą (teisės normos pažeidimas);

3) realizavimą šiuo metu;

4) teisinį santykį.

Tai asmens ir jo padaryto nusikaltimo pasmerkimas valstybės vardu (vykdo teismas) ir tai pasireiškia asmeninių ir turtinių suvaržymų nustatymu kaltininkui. Taigi ssavo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybės prievartos taikymą ir asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimą. Valstybės įgaliotos institucijos įgyvendina baudžiamąją atsakomybę prievartos tvarka, neatsižvelgiant į norą asmens, padariusio nusikaltimą. Tačiau ši atsakomybė turi būti taikoma būtent individualiai, atsižvelgiant į jo nusikaltimo sunkumą. T.y. kad kiekvienam teisiamąjam nustatoma neigiamų pasekmių apimtis ir iš to išplaukiantys.

Baudžiamoji atsakomybė nuo kitų skiriasi savo pagrindu, t.y. nusikaltimas. Taip pat skiriasi ir reagavimo forma: nustatoma procedūra, kad apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Žmogus yra nubaudžiamas, todėl vertybių kaip kitose atsakomybės rūšyse atstatyti negalima. Jeigu žiūrėti pagal subjektus, gali taikyti tik teismai, kartais ikiteisminės instancijos, o kitas atsakomybes – daug platesnis subjektų ratas; subjektais, kuriems taikoma baudžiamoji atsakomybė gali būti tik fizinis pakaltinamas asmuo. Baudžiamosios atsakomybės pasekmės yra pačios sunkiausios lyginant su kitomis – teisnumas tęsiasi ir po bausmės atlikimo.

Atsakomybės esmė – asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimas valstybės vardu. Teisine prasme: baudžiamosios atsakomybės realizavimas, t.y. kai kaltininkui paskiriama bausmė ir ji realiai taikoma bei kai asmuo yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Socialine prasme: parodo taikymo apimtį, efektyvumą, perspektyvas, neigiamas savybes. Valstybės nustatyti apribojimai sudaro atsakomybės objektyvųjį turinį, o tai kaip kaltininkas juos vertina – subjektyvųjį turinį. Taigi ji išoriškai veikdama kaltininką yra nukreipta į jo vidinę būseną – elgesio reguliavimą. Realizuojant bbaudžiamąją atsakomybę nustatomos papildomos pareigos ir apribojamos teisės.

Atsakomybė ir sankcija: sankcija – tai įstatymo numatytos bausmės ribos, kurios pasireiškia nustatant bausmės rūšį ir dydį bei koreguojant su Bendrosios dalies normomis. Tuo tarpu atsakomybė negali būti nei didesnė, nei mažesnė, ji yra arba ne; tačiau gali būti numatytos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos jos rezultatui – bausmei.

3.2 Baudžiamosios atsakomybės pagrindai

Baudžiamosios atsakomybės pagrindai – svarbiausia teisinis pagrindas, t.y. nusikaltimo sudėtis. BK nurodyta, kad asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo numatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą vaiką. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima iš jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio. Niekas negali būti du kartus baudžiamas už vieną ir tą patį nusikaltimą. Taip pat negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu bei neteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu pagal įstatymą.

1) pakankamas ir vienintelis pagrindas – nusikaltimo sudėtis;

2) turi būti pavojinga veika, o ne mintys;

3) veika turi atitikti BK aprašytus požymius;

4) baudžiamasis įstatymas atgal negalioja.

Kai taikomas bausmės ppalengvinimas, atsakomybės pagrindai lieka, jis vis tiek kaltas.

Baudžiamoji atsakomybė – tai teisinės pasekmės, baudžiamosios teisės normų taikymo rezultatas. Jos esmė – asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimas valstybės vardu, bei kažkokių apribojimų taikymas. Savo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybinės prievartos taikymą ir kartu asmens, padaryto nusikaltimo elgesio ,pasmerkimą.

4. Administracinė atsakomybė

4.1 Administracinės atsakomybės samprata ir nuobaudos

Administracinė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis. Tai sudėtingas reiškinys, nes susijęs su prievarta. Esmė: valstybės prievartos naudojimas teisės nustatytiems visuomeniniams santykiams saugoti ir ginti teisės reikalavimus, užtikrinti įstatymų nustatytą elgesį, užkirsti kelią teisės pažeidimams. Administracinė atsakomybė taikoma už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Tiesioginę administracinių nuobaudų paskirtį ir tikslus nustato ATPK 20 straipsnis. Jame sakoma: „Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, Taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.“

Kaip matyti iš minėto įstatymo nuostatos, administracinės nuobaudos yra teisinės atsakomybės priemonės, kurios skiriamos kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 21 straipsnyje sakoma, kad už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos rūšys:

1) įspėjimas;

2) bauda;

3) atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas;

4) daikto, kuris buvo

administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;

5) suteiktos piliečiui specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti arba žvejoti) atėmimas;

6) pataisos darbai;

7) administracinis areštas;

8) nušalinimas nuo darbo (pareigų).

Kaip matyti, įstatymo nustatytos administracinės nuobaudos yra gana įvairios: skiriasi jų forma, turinys, griežtumo laipsnis, realizavimo būdas. Jas taikant, kaltam asmeniui daromos moralinio, psichinio, materialaus, fizinio pobūdžio poveikis. Pavyzdžiui, įspėjimu baudžiamas asmuo veikiamas moraliai, pinigine bauda ir turto konfiskavimu – materialiai, administraciniu areštu – fiziškai. Tačiau bet kuri administracinė nuobauda, bbe fizinio, asmeninio, psichinio, materialaus poveikio, visuomet verčia kaltą asmenį morališkai patirti neigiamų padarinių.

Įstatymų nustatyta administracinių nuobaudų sistema atspindi pagrindinius kovos su administraciniais teisės pažeidimais reikalavimus. Atsižvelgdamas j kiekvieno atskiros .rūšies administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, įstatymų leidėjas nustato atitinkamas administracines nuobaudas kaip atsakomybės priemones, kad jos būtų teisingos, efektyvios, maksimaliai tinkamos pažeidėjui nubausti, jį pataisyti. Už mažiau pavojingus administracinius teisės pažeidimus įstatymų nustatomos švelnesnės nuobaudos, o už pavojingesnius griežtesnės atsakomybės priemonės.

4.2 Administracinės atsakomybės ypatumai

Administracinės atsakomybės pagrindas yyra įstatymo nustatytas administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo už tokius teisės pažeidimus, kuriuos numato LR ATPK ir kiti įstatymai. Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinai privalomų elgesio taisyklių (saugaus eismo, priešgaisrinės aapsaugos, sanitarijos ir higienos, veterinarijos, prekybos, medžioklės ir žūklės, naudojimosi visuomeniniu transportu, pasų karinės prievolės ir kt.) ar kitokie įvairių valstybinio valdymo sričių visuomeninių santykių pažeidimai, kurie pagal pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties ir už kuriuos baudžiama administracinėmis priemonėmis.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis 16 metų ir pakaltinamas. Įstaigos, įmonės, organizacijos administracinių teisės pažeidimų subjektais nelaikomos. Dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų kaltais laikomi ir administracinėn atsakomybėn už juos traukiami jų pareigūnai.Tai reiškia, kad kaltais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų juose administracinių pažeidimų, kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten dirbantys pareigūnai.

Administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose dirba pažeidėjas , vadovai ir viršininkai, bet kiti aatitinkami valstybiniai organai –administracinės komisijos prie rajonų, miestų tarybų, policija, valstybinės inspekcijos, teismas, transporto ir kelių, aplinkos apsaugos, miškų ūkio ir kitos įstatymų tam įgaliotos institucijos,kurios yra numatytos ATPK ir jų pareigūnai.

Asmeniui, traukiamam, administracinėn atsakomybėn, yra skiriamos įstatymų numatytos administracinės nuobaudos, kurios yra specifinio pobūdžio, švelnesnės už kriminalines bausmes, ir jų taikymas teisės pažeidėjui neužtraukia teistumo.

Administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, palyginti su baudžiamosios ir civilinės teisės, yra daug paprastesnė. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesine tvarka, palyginus su baudžiamąja iir civiline teise, yra daug paprastesnė. Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris remiasi teisėtumo, teisingumo, tikslingumo, viešumo, teisės į gynybą ir kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitų dalyvių teisių apsaugą.

Administracinei atsakomybei būdingas operatyvumas. Tai reiškia,kad į padarytą administracinės teisės pažeidimą kompetentingos instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybės priemonės teises pažeidėjui yra taikomos jau teisės pažeidimo vietoje (pvz.:saugaus eismo taisykliu pažeidimas) arba kitais trumpais terminais. Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą kovojant su teisės pažeidimais.

Administracinė atsakomybė labai svarbi ne tik užkertant kelią administraciniams teisės pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji taikoma kovojant su viešosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos bei kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais nusikaltimais.

Atsižvelgiant į minėtus bruožus, galima teigti, kad ,,Administracinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų numatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką”.

5. Drausminė atsakomybė

Drausminė atsakomybė pasireiškia drausminėmis nuobaudomis piliečiui (darbininkui), kurias jam taiko įmonių, įstaigų ar kitų organizacijų administracija. Drausminei atsakomybei būdinga tai, kad asmuo padaręs nusižengimą yra visiškai pavaldus organui, kuris taiko jam drausminę nuobaudą.

Drausminė aatsakomybė – taiko įmonės, įstaigos administracija savo pavaldiniams, darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus.

Taikomos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) pažeminimas pareigose; 5) vidaus tarnybos pareiguno laipsnio pažeminimas viena pakopa; 6) atleidimas iš tarnybos.

Skirstomos trys drausminės atsakomybės rūšys:

1. pagal įstaigos vidaus taisykles (galioja visiems darbininkams, dirbantiems pagal samdos sutartį).

2. pavaldumo tvarka pagal drausmės statutą – armija, policija ir kt. (taikoma pareigūnams, turintiems priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo teisę, einantiems pareigas konkurso pagrindu).

3. pagal nuostatus, galiojančius kai kuriose ministerijose.

Taigi drausminė atsakomybė yra taikoma asmeniui už įstaigos, įmones ar kitokios organizacijos, kurioje jis dirba, taisyklių nesilaikymą. Kalbant apie vidaus reikalų sistemą, tai drausminė atsakomybė yra taikoma už Statuto reikalavimų nesilaikymą.

6. Pagrindiniai civilinės, administracinės, baudžiamosios ir drausminės

atsakomybės palyginimai

Teisinės atsakomybės rūšys daugelių atsvejų artimos viena kitai.Tačiau kai kurie specifiniai požymiai leidžia jas atskirti.

Civilinės atsakomybės tikslas yra kompensuoti padarytą žalą, administracinės ir baudžiamosios – nubausti ir perauklėti pažeidėją, užkirsti kelią naujiems pažeidimams ir nusikaltimams ateityje,o drausminės atsakomybės pagrindas yra drausminis nusižengimas t.y. darbo ar tarnybiniai santykiai.

Civilinė atsakomybė taikoma savanoriškai ir priverstinai, pastaruoju atveju tiek civilinio proceso, tiek arbitražo tvarka, tiek administracine tvarka, net ir baudžiamojo proceso tvarka,bausmes gali skirti teismas arba arbitražas.Administracinė atsakomybė taikoma tik administracinio proceso ttvarka,o baudžiamoji atsakomybė taikoma tik baudžiamojo proceso tvarka,baudžiamosios atsakomybės kriminalines bausmes skyria tik teismas.Drausminės atsakomybės atveju poveikio priemones skiria organai(pareigūnai) asmenims,kurie tarnybiškai arba pagal darbo santykius tiems organams yra pavaldūs.

Civilinės atsakomybės bendras taikymo terminas apibrėžtas 3 metais, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės rūšies ir dydžio, terminą numato Civilinis kodeksas.Baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal Baudžiamojo kodekso nustatytus terminus, kurie yra skirtingi kiekvienai nusikaltimų grupei.Administracinė atsakomybė taikoma pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytus terminus, kurie yra neilgi, nustatyti atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė nustatyta už lengvesnius nei nusikalstami pažeidimus, įstatymo numatytais atvejais terminas gali būti prailginamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės subjektas gali būti bet koks fizinis asmuo,kuris yra pakaltinamas ir yra tam tikro amžiaus. Civilinės atsakomybės subjektas gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.Drausminės atsakomybės subjektas – asmuo, kuris yra įstaigos,įmones ar organizacijos narys.

Civilinė atsakomybė atsiranda dėl sutarties pažeidimo ar delikto (pažeidžiant asmens absoliutinio pobūdžio teisę, kurios niekam nevalia pažeisti, jeigu jis įstatymu ar kitu būdu neįgaliotas tai padaryti) sukuriant neigiamas turtines pasekmes – žalą, be žalos turtinė atsakomybė jokiu atveju neatsiranda, civilinės atsakomybės pagrindas yra neigiamos turtinės pasekmės, atsirandančios dėl nevykdymo teisinės pareigos, numatytos bet kokios rūšies teisės normose (civilinės, baudžiamosios, administracinės ir kitose).Administracinė

atsakomybė atsiranda padarius administracinį teisės pažeidimą, t.y. priešingą teisei kaltą veiką, kuria kėsinamasi į nustatytą tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, o už tai skiriamos administracinės nuobaudos. Neigiamos pasekmės materialiąja prasme ne visada reikalingos administracinei atsakomybei atsirasti.Baudžiamoji atsakomybė atsiranda padarius nusikaltimą, t.y. baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą veiką, kuria kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes ir gėrius, o už tai skiriama kriminalinė bausmė. Neigiamos turtinės pasekmės ne visada reikalingos atsakomybei atsirasti.

Civilinė atsakomybė pasireiškia turtinio pobūdžio poveikio priemonių taikymu, kurių tikslas yra aatkurti nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį iki tos, kuri buvo prieš padarant pažeidimą, todėl atlyginama tikroji žala.Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė realizuojama administracinės nuobaudos ar kriminalinės bausmės paskyrimu, baudimu siekiama paveikti nusižengusį ar nusikaltusį asmenį, jei bausmė yra turtinio pobūdžio (konfiskacija, bauda, dalies atlyginimo išieškojimas), ji taikoma ne nukentėjusiojo, o valstybės naudai. Drausminės atsakomybės atveju poveikio priemonės nėra tokios sunkios kaip kriminalinės, tačiau pažeidejui atsiranda tam tikrų neigiamų pasekmių.

III. Išvados

Apibendrinant atsakomybės rūšis galima jas apibūdinti kaip asmens ir jo padaryto nusikaltimo ar nnusižengimo įstatymui pasmerkimą valstybės vardu, kurį vykdo įgaliotos instancijos, o kaltininkas patyria asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymus, kurios pasireiškia tam tikrų turtinių teisių atėmimu arba jo turto sumažinimu.

Teisinę atsakomybę galima apibūdinti kaip prievolę, atsirandančią pažeidus teisės saugomą viešąjį arba privatų iinteresą.Viena šios prievolės šalis (pažeidėjas) už padarytą teisės pažeidimą gali ir privalo patirti įstatyme numatytų sankcijų taikymo poveikį, o kita prievolės šalis (valstybė, nukentėjusysis) turi teisę taikyti šias sankcijas arba teisę reikalauti, kad jas taikytų atitinkamos valstybinės ar visuomeninės institucijos (teismas,arbitražas ir kt.).

Taigi teisinės atsakomybės esmė yra saugoti ir ginti reguliuojamus visuomeninius santykius bei užtikrinti teisės reikalavimus, panaudojant valstybės prievartos priemones. Teisinė atsakomybė yra naudojama užtikrinti teisėtvarką, kovoti su teisės pažeidimais bei apsaugoti reguliuojamus visuomeninius tarpusavio santykius.

Pagrindinis teisinės atsakomybės reguliavimo elementas yra įstatymai ir kiti norminiai aktai. Be jų negali būti ir teisinės atsakomybės.Taigi teisinė atsakomybė remiasi sureguliuotais norminiais aktais. Jų dėka funkcionuoja. Tačiau vien norminio akto nepakanka norint atsirasti konkretiems teisiniams santykiams, nes jis tik suteikia galimybę ttaikyti teisinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų teisinė atsakomybė turi būti juridinis faktas, t.y. padarytas teisės pažeidimas.

Taip pat, kad įgyvendinti teisinę atsakomybę kompetentingos valstybinės institucijos ar pareigūnai turi aktyviai reaguoti ir imtis priemonių kaltam asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, taikyti tam tikras poveikio priemones ir jas įvykdyti.

Taigi teisinė atsakomybė yra būtina tam, kad valstybėje būtų užtikrintas įstatymų laikymasis. Taip pat ji reikalinga nubausti ar perauklėti asmenis, kurie nesilaiko valstybės įtvirtintų įstatymų.

Literatūros sąrašas

1.V.Mikėlėnas „Civilinė atsakomybė:lyginamieji aspektai“.Vilnius,1995m.

2.P.Leonas „Teisės enciklopedija“.Vilnius:Pozicija,1995m.

3.Vaišvila „Teisės teorija“.Vilnius:Justitia,2000m.

4.S.Vansevičius „„Valstybės ir teisės teorija“Vilnius:Justitia,2000m.

5.Baudžiamoji justitia – juridinė asmens teisinio statuto identifikacija // Teisės problemos.Nr.3-4.1998m.

6. „Civilinė teisė“.Kaunas,Vijusta,1997m.

7. P. Petkevičius.Administracinė atsakomybė-„Justitia“,Vilnius 1996m.

8. LR Baudžiamasis kodeksas. Vilnius 1997 m.