Teismų įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės 31 d. Nr.I-480

Vilnius

(Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732

(nuo 2002 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2002, Nr. 17-649) redakcija)

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos

Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo,

veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų

statusą, pretendentų į teisėjus atrankos, jų skyrimo teisėjais,

teisėjų karjeros, atsakomybės procedūras, teisėjų socialines

garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus.

Šiame Įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos,

teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis

reglamentavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,

kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais:

pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, tarp jų asmens teise į

teisminę gynybą, teise, kad kiekvieno asmens byla būtų viešai ir

teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo,

valstybės valdžios padalijimo principu, pagal kurį teisingumą

Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisės viršenybės,

teismų ir teisėjų nepriklausomumo, teismų organizacinio

savarankiškumo, jjų finansinio nepriklausomumo nuo kitų valstybės

valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimų, teismų

savireguliacijos ir savivaldos, kitais teismų sutvarkymo, teisėjų

statuso ir teismo proceso principais.

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

PAGRINDINIAI TEISMŲ ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS PRINCIPAI

1 straipsnis. Teisingumo vykdymas

1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

2. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu.

3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik

teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Teismų nepriklausomumas

Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų

valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų,

politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.

3 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas

1. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą

nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai

bei kiti teisės aktai.

2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso

tik įstatymų.

3. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo

proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės

valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. TTeisėjams negali

būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis,

socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų

turėti įtakos jų sprendimams.

4. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų

dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

5. Teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios

jų statusą ir užtikrinančios jų nepriklausomumą.

4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą

1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą

nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir

įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

įtvirtintas jų teises ir llaisves. Įstatymų numatytais atvejais

jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2. Užsieniečiai bei asmenys be pilietybės turi tokias pačias

teises į teisminę gynybą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai,

jeigu kitaip nenustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

3. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos,

organizacijos bei kitos institucijos.

5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų

teismą

1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta

pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų

išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai

trumpiausią laiką.

6 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui

1. Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

2. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų

dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,

tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių.

7 straipsnis. Viešumas

1. Teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų

nustatytus atvejus.

2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai.

8 straipsnis. Teismo proceso kalba

1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine

kalba.

2. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, teisė dalyvauti

teismo procese garantuojama per vertėją.

9 straipsnis. Teismų sprendimų privalomumas

1. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra

privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir

tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems

juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų

sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos

teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

10 straipsnis. Teismų savivalda

1. Teismų nepriklausomumas lemia jų organizacinį

savarankiškumą, kuris įgyvendinamas per teismų savivaldą.

2. Teismų savivalda grindžiama atstovavimu, rinkimais, jos

vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos

institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą.

3. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už

savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų

susirinkimui.

11 straipsnis. Teismų veiklos finansinės ir materialinės

garantijos

1. Teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą užtikrina šio

Įstatymo laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos.

2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas turi atitikti

mokslo ir technikos pažangą, atsižvelgiant į valstybės ekonomines

galimybes.

3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines

technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės

pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali

peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.

II DALIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJA

II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas

1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai

steigiami įstatymu.

2. Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro

bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis

teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios

kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias

bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų

priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios

kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali

nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų

administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys

bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

5. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų

byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti

teismai.

6. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu

Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis

teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia

visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir

jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato

Seimas

Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo pirmininkui.

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičių

nustato Respublikos Prezidentas Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo pirmininko siūlymu.

10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas

Teismų tarybos patarimu.

11. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu.

13 straipsnis. Teismų reorganizavimas ir likvidavimas

1. Teismai reorganizuojami ar likviduojami tik įstatymu.

2. Teismas negali būti reorganizuotas ar likviduotas, jeigu jo

kompetencijai priskirtos teisingumo vvykdymo funkcijos neperduotos

kito teismo jurisdikcijai.

III SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

APYLINKIŲ TEISMAI

14 straipsnis. Apylinkės teismas

1. Apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko,

pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko

pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau

kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip

dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai.

2. Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti

steigiamas HHipotekos skyrius.

15 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija

1. Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;

2) baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo

kompetencijai;

3) hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms;

4) administracinių teisės pažeidimų byloms, įstatymų

priskirtoms jo kompetencijai;

5) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu.

2. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai

atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas,

taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas

funkcijas.

16 straipsnis. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo

1. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo (toliau – Hipotekos

skyrius) steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, taip

pat kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Hipotekos skyriaus veiklos teritorija gali nesutapti su

apylinkės teismo, prie kurio tas Hipotekos skyrius įsteigtas,

veiklos teritorija. Hipotekos skyriaus veiklos teritoriją nustato

teisingumo ministras.

3. Hipotekos skyriaus veiklą reglamentuoja Hipotekos registro

steigimo įstatymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teisės

aktai.

4. Hipotekos skyrius turi antspaudą ssu Lietuvos valstybės herbu

ir sąskaitą banke.

17 straipsnis. Hipotekos teisėjo funkcijos

1. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas

dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų

daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo

Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto

arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo

išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus

įgaliojimus.

2. Hipotekos teisėjo funkcijas atliekantis apylinkės teismo

teisėjas gali atlikti ir kitas apylinkės teismo teisėjui

priskirtas funkcijas.

ANTRASIS SSKIRSNIS

APYGARDŲ TEISMAI

18 straipsnis. Apygardos teismas

1. Apygardos teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių

pirmininkų ir kitų teisėjų.

2. Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų

bylų skyrius.

3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų

bylų skyrius paskirsto apygardos teismo pirmininkas,

atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.

19 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija

Apygardos teismas:

1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų

priskirtoms jo kompetencijai;

2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų

priskirtoms jo kompetencijai;

3) yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų

sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų;

4) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas

funkcijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

20 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas

1. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Apeliacinis teismas)

susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų

teisėjų.

2. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir

Baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų

bylų skyrius paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas,

atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.

4. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

21 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas:

1) yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų

sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų;

2) nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių

teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos

Respublikoje;

3) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas

funkcijas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis

Teismas) susideda iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių

pirmininkų ir kitų teisėjų.

2. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir

Baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir

Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.

4. Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo

senatas.

5. Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus

nustato šis Įstatymas bei įstatymu patvirtintas Aukščiausiojo

Teismo statutas.

6. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija

1. Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos

teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų

sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams

peržiūrėti.

2. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką

aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam

Aukščiausiasis Teismas:

1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir

išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių

paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į

Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius

įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia

teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys,

taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės

aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;

3) gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų

aiškinimo ir taikymo klausimais.

3. Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai

įstatymų priskirtas funkcijas.

24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis

1. Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas, Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių

pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir

Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo

darbo stažą turinčius teisėjus.

2. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas.

3. Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių ketveriems metams

išrenka Senato sekretorių.

25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija

Aukščiausiojo Teismo senatas:

1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės

aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia

rekomendacinius išaiškinimus;

2) svarsto

medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo

biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2

dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus;

3) sprendžia kitus Senato kompetencijai įstatymų priskirtus

klausimus;

4) Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio

teismo veiklos klausimus.

26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai

1. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius šaukia Senato

pirmininkas.

2. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamuoju

balsu turi teisę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie

nėra Senato nariai.

3. Į Aukščiausiojo TTeismo senato posėdžius kviečiami Seimo

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo

ministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininkas, generalinis prokuroras, Advokatų tarybos

pirmininkas, prireikus – ir kiti asmenys. Kai šie asmenys Senato

posėdyje dalyvauti negali, jame gali dalyvauti Seimo Teisės ir

teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teisingumo

viceministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduotojas,

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

4. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti kitų

teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti

teisėjai.

5. Aukščiausiojo TTeismo senato posėdžio darbotvarkė ne vėliau

kaip prieš dešimt dienų iki Senato posėdžio pranešama, dokumentų

nuorašai ir projektai išsiunčiami Senato nariams, kitiems

Aukščiausiojo Teismo teisėjams, Apeliacinio teismo, Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo, apygardų teismų, apygardų

administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkams, Seimo

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo

ministrui, generaliniam prokurorui, Advokatų tarybos pirmininkui,

prireikus – ir kitiems asmenims.

6. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiui pirmininkauja

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šio nėra, – Aukščiausiojo

Teismo pirmininko pareigas einantis šio teismo skyriaus

pirmininkas.

7. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame

dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato

nutarimai priimami balsuojant. Nutarimas yra priimtas, jeigu už

jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių.

Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas.

8. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato

pirmininkas ir sekretorius.

27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo biuletenis

1. Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“.

Biuletenyje periodiškai skelbiama:

1) šio Įstatymo 23 sstraipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos

nutartys;

2) Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir

kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo

apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;

3) kita medžiaga, kurios paskelbimo būtinumą pripažįsta

Senatas.

2. Aukščiausiojo Teismo biuletenio leidyba finansuojama iš

valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų lėšų. Lietuvos

Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai.

IV SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIAI TEISMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

APYGARDŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI

28 straipsnis. Apygardos administracinis tteismas

Apygardos administracinis teismas susideda iš šio teismo

pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo

pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra

ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apygardos administraciniame

teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti

skiriami du pirmininko pavaduotojai.

29 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

Apygardos administracinis teismas:

1) yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymų

priskirtoms jo kompetencijai;

2) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas

funkcijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

30 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –

Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš šio teismo

pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų teisėjų.

2. Vyriausiojo administracinio teismo buveinė yra Lietuvos

Respublikos sostinėje Vilniuje.

31 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija

1. Vyriausiasis administracinis teismas yra:

1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms,

įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;

2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių

teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių;

3) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų

byloms dėl apylinkių teismų nutarimų;

4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti

prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse

bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas.

2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą

administracinių tteismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir

kitus teisės aktus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas:

1) skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus,

nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių

penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir

nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo

teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių

aktų teisėtumo. Į Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje

paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius

įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia

teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys,

taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus

ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;

3) gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir

kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.

3. Vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo

kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

32 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis

1. Vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį

„Administracinių teismų praktika“. Biuletenyje periodiškai

skelbiama:

1) šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti

sprendimai, nutarimai ir nutartys;

2) teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus

atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir

rekomendaciniai išaiškinimai;

3) kita medžiaga, kurios paskelbimui pritarė dauguma šio teismo

teisėjų.

2. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenio leidyba

finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų

lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna

nemokamai.

V SKYRIUS

BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE

33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai

1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais

Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie

neprieštarauja įstatymams.

2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai

paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais

ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio

teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo

biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir

nutartis.

34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai

principai

1. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių

lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą,

operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam,

rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo

proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti

procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti

numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų.

2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga

teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai),

tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip

pat

jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai,

seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus

Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį

administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas

perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši

taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra

šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.

3. Hipotekos teisėjas negali nagrinėti bylos, kurioje viena iš

šalių yra jis pats arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti jo

giminaičiai, atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu

į jo ar šių asmenų turtą. Jeigu Hipotekos skyriuje dirba vienas

hipotekos teisėjas, apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus

atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui.

4. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam

tikrų kategorijų byloms nagrinėti.

35 straipsnis. Teismo posėdžių salės simbolika ir teismo

posėdžio dalyvių skiriamieji ženklai

1. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava

ir Lietuvos valstybės herbas.

2. Teisėjai bylas nagrinėja dėvėdami mantijas ir ženklus su

Lietuvos valstybės herbu.

3. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokurorai dėvi mantijas.

36 straipsnis. Teismo sudėtis

1. Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, turintis

visus proceso įstatymuose numatytus teismo įgaliojimus. Įstatymų

nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali nagrinėti trijų

teisėjų kolegija.

2. Apygardos administraciniame teisme, apygardos teisme bylas

nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais

– vienas teisėjas.

3. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų

teisėjų kolegija, išplėstinė penkių teisėjų kolegija arba

Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija.

4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

5. Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų

kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo

Teismo skyriaus plenarinė sesija.

6. Apygardų teismų, Apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo

pirmininkai gali nagrinėti bylas atitinkamo teismo bet kurio

skyriaus teisėjų kolegijose, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas –

taip pat Aukščiausiojo Teismo bet kurio skyriaus plenarinėje

sesijoje.

7. Vyriausiojo administracinio teismo plenarinei sesijai

pirmininkauja šio teismo pirmininkas, o jei jis šio teismo

plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko

pavaduotojas. Teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas,

jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai teismo teisėjų.

Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių

teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia

sesijos posėdžio pirmininko balsas.

8. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinei sesijai

pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o jei jis

skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko

paskirtas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas. Jei

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyriaus, kuriame nagrinėjama

byla, pirmininkas skyriaus plenarinės sesijos posėdyje

nedalyvauja, skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja

Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas vienas skyriaus,

kuriame nagrinėjama byla, teisėjas. Aukščiausiojo Teismo skyriaus

plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne

mažiau kaip du trečdaliai skyriaus teisėjų. Sprendimas priimamas

plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma.

Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio

pirmininko balsas.

37 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo sprendimas

1. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo

ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia

speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio

teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų

paskirtą teisėją.

2. Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus prašymus ar

nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Aukščiausiąjį

Teismą, administraciniai teismai – per Vyriausiąjį administracinį

teismą.

3. Specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų

dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos

posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos teismingumo

neskundžiama.

38 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų

fiksavimas

1. Proceso įstatymų numatytais atvejais teismo posėdžio eigą

protokoluoja (stenografuoja) teismo posėdžio sekretorius.

2. Teismo posėdžio protokolo turinį, protokolo surašymo tvarką

nustato proceso įstatymai.

3. Teismo posėdžio eeigai, įrodymams fiksuoti bei tirti proceso

įstatymų nustatyta tvarka gali būti daromi garso ir vaizdo

įrašai, filmuojama ir fotografuojama ar naudojamos kitos

techninės priemonės. Apie techninių priemonių panaudojimą

pažymima teismo posėdžio protokole, o įrašai ar kitokio fiksavimo

rezultatai pridedami prie teismo posėdžio protokolo arba saugomi

su byla.

4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises,

proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio

garso įrašą.

5. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti,

fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas

technines priemones. Draudimą teismo posėdžio metu naudoti

technines priemones pažeidusiems asmenims taikoma įstatymų

nustatyta atsakomybė.

6. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima sprendimą. Teismo

sprendimo turinį ir priėmimo tvarką nustato proceso įstatymai.

39 straipsnis. Teismų sprendimų skelbimas

1. Išnagrinėjęs bylą, teismas priimtą sprendimą, nuosprendį,

nutarimą ar nutartį proceso įstatymų nustatyta tvarka paskelbia

viešai.

2. Įstatymų nustatytais atvejais teismo sprendimas skelbiamas

visuomenės informavimo priemonėse.

3. Teismų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų

administracija viešai skelbia bylose, turinčiose viešąjį

interesą, priimtus ir įsiteisėjusius apygardų administracinių

teismų, apygardų teismų ir Apeliacinio teismo sprendimus,

nuosprendžius, nutarimus ir nutartis, uždaruose teismo

posėdžiuose priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių

rezoliucines dalis, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai.

4. Vyriausiojo administracinio tteismo biuletenyje bei interneto

tinklapyje skelbiami šiame Įstatyme nustatyti Vyriausiojo

administracinio teismo sprendimai, nutarimai ir nutartys.

5. Aukščiausiojo Teismo biuletenyje bei interneto tinklapyje

skelbiami šiame Įstatyme nustatyti Aukščiausiojo Teismo nutarimai

ir nutartys.

6. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais

teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutarimai ir nutartys skelbiami

nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos,

komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių

apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose

numatytų apribojimų ir draudimų.

40 straipsnis. Teismų susižinojimas dėl teisinės pagalbos

Lietuvos Respublikos teismai, kuriems byloms nagrinėti

reikalinga informacija ar teisinė pagalba iš kitos valstybės, su

užsienio teismais ar kitomis įstaigomis, ar tarptautinėmis

organizacijomis susižino Lietuvos Respublikos įstatymų ir

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

III DALIS

TEISĖJAI

VI SKYRIUS

TEISĖJŲ STATUSAS. SKIRIAMIEJI ŽENKLAI

PIRMASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS

41 straipsnis. Teisėjo įgaliojimai

1. Teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi šiame bei kituose

įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus.

2. Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra

privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir

tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems

juridiniams bei fiziniams asmenims. Už teisėjo reikalavimų

nevykdymą

atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Teisėjų skiriamieji ženklai

1. Teisėjų valdžios vykdant teisingumą simboliai yra mantija ir

ženklas su Lietuvos valstybės herbu.

2. Paskirtam teisėjui išduodamas teisėjo pažymėjimas. Jį

pasirašo Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas. Teisėjo

pažymėjimas išduodamas teisėjo įgaliojimų laikui.

3. Teisėjų valdžios simbolių etalonus, teisėjo pažymėjimo

pavyzdžius tvirtina Respublikos Prezidentas Teismų tarybos

siūlymu.

43 straipsnis. Teisėjo pareigos

1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos

ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių rreikalavimus.

2. Be teisingumo vykdymo, teisėjas atlieka kitas pareigas,

įstatymų priskirtas teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai.

3. Teisėjas privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie

teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis. Teisėjas

taip pat privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo

procesą, kuriame to teisėjo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai

(įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo

sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys

(įbroliai, įseserės) yra proceso šalis, jei byla teisminga

teismui, kuriame jis dirba teisėju.

4. Teisėjas privalo tikrintis sveikatą Teismų tarybos aprobuota

bei sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų patvirtinta tvarka.

5. Už teisėjo pareigų nevykdymą teisėjas atsako šiame Įstatyme

nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Teisėjo teisės ir laisvės

1. Teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir

įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir

laisves.

2. Teisėjo procesines teises nustato proceso įstatymai.

3. Teisėjai turi teisę laisvai jungtis į teisėjų asociacijas ar

kitokias nepolitines organizacijas, ginančias teisėjų teises,

atstovaujančias jų interesams bei tenkinančias jų profesinius

poreikius.

4. Teisėjas turi teisę atstovauti teisme savo, savo

nepilnamečių vaikų, taip pat asmenų, kurių globėjas ar rūpintojas

jis yra, interesams.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS

45 straipsnis. Teisėjo įgaliojimų pastovumas

1. Teisėją skirti, perkelti, atleisti ar pašalinti iš pareigų

galima tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šiame Įstatyme

nustatytais pagrindais ir tvarka.

2. Į teisėjo pareigas asmuo skiriamas nustatytam laikui.

3. Į pareigas paskirtam teisėjui nustatytas įgaliojimų laikas

negali bbūti sutrumpintas.

4. Teisėją skirti žemesnės pakopos teismo ar kitos

jurisdikcijos teismo teisėju galima tik teisėjo sutikimu,

išskyrus atvejus, kai žemesnės pakopos teismo teisėju asmuo

skiriamas taikant drausminę atsakomybę.

5. Kai pagal įstatymą teismai reorganizuojami ar likviduojami,

šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos

teismus. Jei tokios galimybės nėra, teisėjai gali būti jų

sutikimu paskirti žemesnės pakopos teismo teisėjais. Šiuo atveju

jiems taikomos šio Įstatymo numatytos papildomos socialinės

garantijos.

46 straipsnis. Draudimas daryti poveikį teisėjui

1. Draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant

turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai.

2. Mitingai, piketai ir kitokie pavienių asmenų ar jų grupių

veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme,

jeigu tuo siekiama daryti poveikį teisėjui arba teismui, yra

kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą.

3. Asmenys, kurie savo veiksmais ar neveikimu trukdo teismui

vykdyti teisingumą, neteisėtai daro poveikį bylos eigai ar

baigčiai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

47 straipsnis. Teisėjo imunitetas

1. Teisėjo laisvė negali būti suvaržyta be Seimo, o tarp Seimo

sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines

patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame

automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje

apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą

ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą ar

poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

3. Lietuvos Respublikos

2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1450

(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

(Žin., 2003, Nr. 38-1695)

redakcija

Jeigu teisėjas yra įtariamas arba kaltinamas padaręs

nusikalstamą veiką, jo įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp

Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai

sustabdomi iki sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. JJei

teisėjas pripažįstamas nekaltu, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam

sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

4. Teisėjas negali atsakyti administracine tvarka. Jei teisėjas

padaro administracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama

Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

5. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos

institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai

nustatoma jo asmenybė.

6. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso

šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas

sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka

atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant

teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir

neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.

48 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme

1. Teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų,

dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse,

išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų

veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo

darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas.

3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių,

taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse),

jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas

praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų

nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei

tarptautinėse organizacijose.

4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus

teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę

veiklą.

5. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių

organizacijų veikloje.

6. Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą.

49 straipsnis. Teisėjo, teisėjo šeimos narių ir jų nuosavybės

apsauga

1. Teisėjo ir jo šeimos narių fizinė apsauga, kai yra reali

grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui dėl su teisėjo pareigų

atlikimu susijusių priežasčių, užtikrinama Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Žalą, padarytą sužalojant, sunaikinant ar pagrobiant

teisėjui arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl su teisėjo

pareigų atlikimu susijusių priežasčių, atlygina valstybė

Vyriausybės nustatyta tvarka.

50 straipsnis. Kitos teisėjų nepriklausomumo garantijos

1. Valstybė finansinėmis ir organizacinėmis techninėmis

priemonėmis užtikrina tinkamas teisėjų ir teismų darbo sąlygas.

2. Valstybė užtikrina ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų

nustatytas teisėjų nepriklausomumo garantijas.

VII SKYRIUS

PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS

IR TEISĖJŲ KARJERA

PIRMASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į APYLINKĖS TEISMO

TEISĖJUS IR JŲ ATRANKA

51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo

teisėjus

1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas

nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,

turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą,

atitinkantis įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus,

pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių

metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus

egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės

krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras,

taip pat asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo

darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau

kaip penkeri metai.

2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas

Vyriausybės nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir

skiriamas teisėju, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs

nusikalstamą veiką;

2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro,

antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo

pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės

veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis

medžiagomis ar alkoholiu;

4) neatitinka kitų TTeisėjų etikos taisyklių reikalavimų.

53 straipsnis. Teisinio darbo stažas

1. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo

įgijo šio Įstatymo 51 straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą

ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše.

2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo

darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo

ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.

4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus

tvirtina teisingumo ministras.

5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose

nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo.

6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali

būti skundžiamas administraciniam teismui.

54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija

1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš

septynių asmenų sudaro Teismų taryba. Ne mažiau kaip keturi šios

komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais

iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo

Teismų tarybos pirmininkas, ppo vieną asmenį iš teisėjų ir po

vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausiai teisėjų

vienijanti teisėjų visuomeninė organizacija ir teisingumo

ministras. Teismų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino

komisijos narių skiria Komisijos pirmininką.

2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra

teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos

nariai.

3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl

egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali

būti skundžiamas Teismų tarybai. Teismų tarybos sprendimas yra

galutinis.

4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus,

egzamino programą tvirtina Teismų taryba.

55 straipsnis. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų

vietas sąrašas

1. Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs

egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo

teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus

asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

2. Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo

teisėjų vietas sąrašą tvarką tvirtina Teismų taryba.

3. Lietuvos Respublikos

2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302

(nuo 2003 m. vasario 19 d.)

(Žin., 2003, Nr. 17-700)

redakcija

Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas

pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teismų tarybai ir Atrankos

komisijai.

55-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos

2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302

(nuo 2003 m. vasario 19 d.)

(Žin., 2003, Nr. 17-700)

redakcija

Pretendentų į teisėjus atranka ir Atrankos

komisija

1. Respublikos Prezidentui pretendentus į laisvas teisėjų

vietas atrenka Atrankos komisija. Atrankos komisija trejiems

metams sudaroma iš septynių asmenų. Po du Atrankos komisijos

narius paskiria Respublikos Prezidentas, Teismų tarybos

pirmininkas ir Seimo Pirmininkas, vieną narį – teisingumo

ministras. Teismų tarybos pirmininkas iš AAtrankos komisijos narių

skiria komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali

būti skiriami Teismų tarybos nariai.

2. Pretendentų į teisėjus atranka vyksta pagal Pretendentų į

teisėjus atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina Teismų taryba.

Atrenkant pretendentus į apylinkės teismo teisėjus, įvertinami

kiekvieno iš pretendentų įgūdžiai, dalykinės ir asmeninės

savybės, bendrieji gebėjimai bei pirmenybę suteikiantys

privalumai. Pretendentų į teisėjus vertinimo kriterijus nustato

Teismų taryba.

3. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu posėdyje

dalyvauja ne mažiau kaip penki jos nariai. Sprendimai priimami

visų komisijos narių balsų dauguma.

4. Atrankos komisija savo išvadą dėl pretendentų į teisėjus

pateikia Respublikos Prezidentui.

5. Atrankos komisija šio Įstatymo 69-1 straipsnio nustatyta

tvarka taip pat sprendžia teisėjų karjeros siekiančių asmenų

(išskyrus šio Įstatymo 73 ir 79 straipsnyje numatytus atvejus)

atrankos klausimus.

6. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į teisėjus

Respublikos Prezidento nesaisto.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS IR PRIESAIKA

56 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas

1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į

laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše, skiria

Respublikos Prezidentas.

2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui

pataria Teismų taryba.

3. Lietuvos Respublikos

2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302

(nuo 2003 m. vvasario 19 d.)

(Žin., 2003, Nr. 17-700)

redakcija

Respublikos Prezidentas, gavęs Atrankos komisijos išvadą dėl

pretendentų į teisėjus, ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia

Teismų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas

Teismų tarybos patarimo.

4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą

klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teismų tarybos

posėdyje.

5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teismų

taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos

Prezidentui. Į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą Teismų

taryba gali patarti dėl dviejų ar daugiau kandidatūrų.

6. Respublikos Prezidentui Teismų tarybos sprendimą dėl

patarimo per penkias dienas raštu praneša Teismų tarybos

pirmininkas.

57 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

1. Asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas pirmą kartą

skiriamas penkeriems metams siekiant įvertinti, ar jis tinka

dirbti teisėju. Skirti asmenį į teisėjo pareigas penkeriems

metams galima tik vieną kartą. Pakartotiniu nelaikomas asmens

skyrimas antrą kartą į apylinkės teismo teisėjo pareigas

penkeriems metams, jeigu pirmą kartą paskirtas apylinkės teismo

teisėjas įgaliojimus vykdė trumpiau negu penkerius metus.

Pasibaigus penkerių metų terminui, Respublikos Prezidentas tokį

asmenį apylinkės teismo teisėju be egzamino ir atrankos gali

skirti iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai.

2. Kitų teismų teisėjai iš karto skiriami iki to laiko, kai

jiems sukaks 65 metai.

3. Lietuvos Respublikos

2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1322

(nuo 2003 m. sausio 31 d.)

(Žin., 2003, Nr. 12-440)

redakcija

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo,

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo ir

apygardos administracinio teismo teisėjo, sulaukusio 65 metų,

įgaliojimus jį paskyrusi institucija gali pratęsti tol, kol jam

sukaks 70 metų. Tokiais atvejais teisėjas, pageidaujantis, kkad jo

įgaliojimai būtų pratęsti, kreipiasi į Respublikos Prezidentą.

Dėl įgaliojimų pratęsimo sprendžiama šiame Įstatyme nustatyta

atitinkamo teismo teisėjo skyrimo tvarka.

4. Kol nesuėję šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti

terminai, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos

Respublikos Konstitucijoje ir šiame Įstatyme numatytais teisėjo

atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.

5. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų

laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla bus baigta

nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.

58 sstraipsnis. Hipotekos teisėjo skyrimas ir pavadavimas

1. Atlikti hipotekos teisėjo funkcijas gali būti pavesta

apylinkės teismo, prie kurio yra Hipotekos skyrius, teisėjui.

Teisėjo specializaciją atlikti hipotekos teisėjo funkcijas

nustato apylinkės teismo pirmininkas.

2. Hipotekos teisėjo funkcijos teisme gali būti pavedamos

atlikti keliems hipotekos teisėjams.

3. Kai hipotekos teisėjas serga, taip pat kai jo nėra dėl kitų

priežasčių, apylinkės teismo pirmininkas šio straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka paveda eiti hipotekos teisėjo pareigas kitam to

paties teismo teisėjui.

59 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas,

iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos

Prezidentui arba Seimui. Priesaikos tekstas toks:

„Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu

būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti

garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos

Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir

teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a),

humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir

visada elgtis, kaip dera teisėjui.

Tepadeda man Dievas.“

2. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.

4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas

laikomas teisėjo asmens byloje.

5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas

teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos

valstybės herbu.

6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną

kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.

60 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,

Aukščiausiojo Teismo teisėjo teisė būti

paskirtam teisėju

Buvęs LLietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo

Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas

Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo

administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos

administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.

61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas

ypatumai

Buvęs bet kokio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas

iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu

perkeltas į kitą darbą, be egzamino ir atrankos gali būti

paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo

teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.

62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų

teismą ar teismo skyrių

Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo

skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko

pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai

(įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai,

įseserės).

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS,

PASKYRIMAS KITŲ TEISMŲ TEISĖJAIS, JŲ KARJERA

63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą teismą

1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar

apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitą

tos pačios pakopos teismą.

2. Teisėjo sutikimo nereikia prireikus teisėją laikinai

perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą, kad būtų užtikrintas

šio teismo funkcionavimas ((kai šio teismo teisėjas serga, yra

laisva teisėjo vieta, taip pat kai dėl kitų priežasčių šio teismo

teisėjas negali atlikti teisėjo pareigų). Taip perkelti teisėją

galima ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui ir ne daugiau

kaip kartą per trejus metus.

3. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas perkeliamas į

kitą teismą be egzamino ir atrankos Respublikos Prezidento

dekretu.

4. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui pataria Teismų

taryba.

64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo

teisėju

1. Teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas bet kokio

žemesnės pakopos teismo teisėju.

2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo

teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo

teisėju.

3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo

teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo,

apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo

teisėju.

4. Šio Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju teisėjas

žemesnės pakopos teismo teisėju skiriamas, tik jei su tuo

sutinka.

5. Teisėjo sutikimas nereikalingas, kai jis žemesnės pakopos

teismo teisėju skiriamas taikant drausminę atsakomybę.

6. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į

kitą teismą be egzamino ir atrankos, laikantis šiame Įstatyme

nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų

tvarkos.

65 sstraipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras

1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju,

įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą.

2. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, taip pat

asmenų, siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais,

asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

3. Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą

tvarką tvirtina Teismų taryba.

4. Lietuvos Respublikos

2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302

(nuo 2003 m. vasario 19 d.)

(Žin., 2003, Nr. 17-700)

redakcija

Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į teisėjų

karjeros siekiančių asmenų registrą įrašytus asmenis perduoda

Atrankos komisijai, Respublikos Prezidentui ir Teismų tarybai.

66 straipsnis.Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti

apygardos administracinio teismo ar apygardos

teismo teisėju

Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju

gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre

įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų

apylinkės teismo teisėjo darbo stažą, taip pat teisės krypties

socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne

mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą,

pateikęs sveikatos pažymėjimą.

67 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti

Vyriausiojo administracinio teismo ar

Apeliacinio teismo teisėju

1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo

teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų

registre įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip ketverių

metų apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjo

darbo stažą, taip pat teisės krypties socialinių mokslų daktaras

ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų

teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.

2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti

skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo

teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar

Vyriausiajame administraciniame teisme.

68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti

Aukščiausiojo Teismo teisėju

Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas:

1) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas,

turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo

stažą;

2) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo

teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų šių teismų

teisėjo darbo stažą;

3) teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas

daktaras, turinti