Valdymo teisinių aktų savoka ir rūšys

Valdymo teisinių aktų sąvoka ir rūšys

Turinys

Įžanga…………………………3

1. Viešojo valdymo formos…………………………4

2. Valdymo teisinių aktų sąvoka……………………….6

2.1. Valdymo teisinių aktų apibrėžimas………………….6

2.2. Valdymo teisinių aktų požymiai…………………..7

2.3. Valdymo teisinių aktų juridinė reikšmė………………..8

3. Valdymo teisinių aktų skirtumas nuo kitų teisinių aktų……………9

3.1. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo įstatymų……………9

3.2. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo civilinių sutarčių……….10

3.3. Valdymo teisinių aktų ir teismų priimamų aktų skirtumai……….11

3.4. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo dokumentų………….12

4. Valdymo teisinių aktų rūšys………………………..12

4.1. Klasifikavimas pagal juridines savybes………………13

4.2. Klasifikavimas pagal aktus priimančius subjektus ir priėmimo formą…14

4.3. Kiti valdymo teisinių aktų klasifikavimo būdai…………..18

5. Valdymo teisinių aktų rengimo tvarka ir jiems keliami reikalavimai…….20

6. Valdymo teisinių aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka…………….22

Išvados…………………………23

Summary…………………………24

Literatūros sąrašas…………………………25

Įžanga

Šis kursinis darbas skiriamas valdymo teisiniams aktams kaip pagrindinei viešojo valdymo formai apibūdinti, valdymo teisinių aktų sąvokai atskleisti bei jų klasifikavimo problematikai.

Valdymo teisinių aktų sąvokos ir klasifikavimo tema yra labai aktuali. Lietuvoje kiekvieną dieną, nenutrūkstamai daugybė viešojo valdymo subjektų leidžia įvairius valdymo teisinius aktus. Suprantama, kkad tokia viešojo valdymų institucijų ir jų pareigūnų veikla negali vykti spontaniškai ir nekontroliuojamai. O kadangi leidžiamų valdymo teisinių aktų skaičius yra labai didelis, iškyla poreikis kuo geriau suprasti jų prigimtį ir klasifikavimo ypatumus, kad būtų galima kuo detaliau ir ttobuliau reglamentuoti jų leidybą.Tai yra vienas iš administracinės teisės uždavinių.

Paprastai valdymo teisinių aktų leidyba reglamentuojama juos leidžiančių viešojo valdymo institucijų įstatymuose ar darbo reglamentuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme , Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir pan. Tačiau yra ir kitų teisės aktų, kurie skirti visų valdymo teisinių aktų leidybai reglamentuoti. Tarp jų: Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas ; Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ ; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17d. įsakymo Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ pakeitimo . Šių norminių aktų nuostatos taip pat bus aptartos šiame darbe.

Pastebėtina kad LLietuvos teisės mokslas neskiria pakankamai dėmesio šiai temai, kaip ir administracinei teisei apskritai. Iki šiol nepasirodė administracinės teisės vadovėlis, jau nekalbant apie veikalus skirtus tiktai valdymo teisiniams aktams. Štai kodėl šiame darbe bus atsižvelgta ir į Rusijos teisės teoretikų nuomonę bei lyginamuoju metodu ištirti abejų šalių praktikos skirtumai klasifikuojant valdymo teisinius aktus.

1. Viešojo valdymo formos

Prieš pradedant nagrinėti valdymo teisinių aktų sąvokos ir klasifikavimo klausimus, reikėtų iš pradžių atkreipti reikalingą dėmesį į viešojo valdymo formų sampratą bei nustatyti vvaldymo teisinių aktų vietą tarp įvairių viešojo valdymo formų.

Tačiau viešojo valdymo formų, kitaip dar vadinamų administracinės veiklos formomis, sąvokos, rūšių ir klasifikavimo kriterijų klausimai vis dar kaip ir anksčiau yra priskiriami prie diskusinių klausimų rato ir ne visada yra analizuojami bandant apibūdinti valdymo teisinius aktus. Būtent to aš ir pabandysiu išvengti šiame skyriuje, skirdamas ypatingą dėmesį viešojo valdymo formų sąvokos ir klasifikavimo klusimams.

Dar 1987 metais šia tematika labai tiksliai pasisakė vienas iš žinomų rusų teisininkų prof. R.F.Vasiljev: „Kartais teisinėje literatūroje pasirodantys pareiškimai dėl požiūrių vienybės šiais klausimai neatspindi tikrosios padėties. Kartais jie tučtuojau yra paneigiami pačių autorių, kai tik reikalas prieina prie konkrečių viešojo valdymo formų išvardijimo“ .

Po keturiolikos metų jam vis dar pritaria kiti teisininkai. Tarp jų yra ir prof. B.N.Gabričidze, kuris viename iš savo naujausių veikalų pareiškė, kad jis netgi abejoja, ar būtų visiškai teisinga skirti viešojo valdymo formas į teisines ir neteisines. Jo nuomone visas viešojo valdymo formas iš esmės būtų galima priskirti prie teisinių. Bet kadangi šiame skyriuje siekiama neprisijungti prie teisinių debatų, o tiesiog suprasti valdymo teisinių aktų vietą tarp įvairių viešojo valdymo formų. Aš pabandysiu čia išdėstyti tradicinį požiūrį į šiuos klausimus.

Viešojo valdymo institucijos ir jų pareigūnai savo funkcijoms vykdyti ppasirenka paprastai tokius veiksmus, būdus, kurie tam reikalui geriausiai tinka, yra efektyviausi, atitinka jų kompetenciją, veiklos paskirtį, kuriais optimaliausiu būdu galima pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Tačiau, atsižvelgiant į minėtų veiksmų, priemonių, būdų pobūdį bei jų giminingus išorinius požymius, galima pastebėti, kad jie įgauna tam tikrų specifinių formų. Pavyzdžiui, valdymo teisinių aktų priėmimas, įvairūs šių institucijų rengiami posėdžiai, pasitarimai, kuriais siekiama sėkmingai įgyvendinti tam tikrus įstatymus, yra savarankiškos viešojo valdymo veiklos formos.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad grupė tam tikrų išoriškai giminingai panašių veiksmų, kurie atliekami viešojo valdymo veikloje ir yra viešojo valdymo formos.

Viešojo valdymo subjektų veiksmai (nesvarbu ar tai vykdomosios valdžios institucija, savivaldybė ar kitas viešojo valdymo subjektas) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomi teisės normomis, kuriomis valstybė reglamentuoja viešojo valdymo subjektų veiklą. Paprastai viešojo valdymo formos fiksuojamos konkrečių vykdomosios valdžios institucijų ar savivaldybių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Kiekvienu konkrečiu atveju atitinkama viešojo valdymo forma priklauso nuo tam tikro viešojo valdymo subjekto, jo kompetencijos, sprendžiamų uždavinių specifikos ir pan.

Tam tikri viešojo valdymo subjektų veiksmai yra susiję su teisinėmis viešojo valdymo formomis, tai yra su teisės normų nustatymu, taikymu ir gynimu. Pavyzdžiui, kai vykdomosios valdžios institucijos ir savivaldybės priima valdymo teisinius aktus, taikydami jau nustatytas teisės normas.

Kitais atvejais tteisės normos gali būti taikomos bei vykdomos ir nepriimant specialių valdymo aktų, o atliekant kai kuriuos, teisinę reikšmę turinčius veiksmus. Pavyzdžiui, kai tam tikros institucijos, turėdamos tam tikrus įgaliojimus, išduoda piliečiams asmens pasus ar vairuotojo teises, nepriimdami jokių specialių valdymo teisinių aktų.

Teisės normų gynimas paprastai pasireiškia atliekant tam tikrus tiesioginio administracinio poveikio veiksmus. Daugiausia tai prevencinių, kardomųjų priemonių taikymas ir administracinių nuobaudų skyrimas už administracinius teisės pažeidimus. Šie valdymo veiksmai apskritai gali būti niekaip neįforminami (pvz., leidimo verstis tam tikra veikla patikrinimas) arba juos atliekant surašomi reikiami procesiniai dokumentai – protokolas, nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir kt.

Taigi teisinėms viešojo valdymo formoms būdinga tai, kad tam tikri viešojo valdymo subjektų veiksmai yra tiesiogiai numatyti teisės normų, tie veiksmai yra susiję su teisinių valdymo aktų priėmimu, o šie aktai sukelia tam tikras teisines pasekmes.

Tačiau kai kurie viešojo valdymo subjektų veiksmai nėra tiesiogiai susiję su teise. Tokie viešojo valdymo subjektų veiksmai nėra juridiniai faktai, jie neformuoja teisinių santykių, nesukelia juridinių pasekmių. Paprastai tokios viešojo valdymo formos yra pagalbinės ir aptarnaujančios, nes jų veiksmai reikalingi tik teisinėms viešojo valdymo formoms įgyvendinti.

Neteisinės viešojo valdymo formos yra dviejų pagrindinių rūšių: organizacinės ir materialinės-techninės.

Nors organizacinės bei materialinės-techninės viešojo valdymo formos yra

pagalbinės bei aptarnaujančios, jos labai plačiai naudojamos ir turi svarbią reikšmę siekiant įgyvendinti teisines viešojo valdymo formas.

Taigi viešojo valdymo formas būtų galima klasifikuoti į teisines ir neteisines:

Teisinės viešojo valdymo formos yra:

1. Valdymo teisinių aktų priėmimas

2. kitų veiksmų, turinčių teisinę reikšmę atlikimas ( gimimo ir mirties faktų registravimas, asmens dokumentų išdavimas, tiesioginio administracinio poveikio veiksmai ir t.t.)

Neteisinės viešojo valdymo formos yra:

1. organizacinių priemonių vykdymas ( pasitarimų, susirinkimų, konferencijų organizavimas ir pan.)

2. materialinės-techninės operacijos ( raštvedybos, statistikos, apskaitos ttvarkymas ir pan.)

Kaip matome valdymo teisiniai aktai užima toli gražu ne paskutinę vietą tarp viešojo valdymo formų. Dar daugiau, galime teigti, kad valdymo teisiniai aktai yra pagrindinė viešojo valdymo forma. Sekančiuose skyriuose aš pabandysiu paremti šitą teiginį papildomais argumentais.

2. Valdymo teisinių aktų sąvoka

2.1. Valdymo teisinių aktų apibrėžimas

Žodis aktas (lot. actus) yra atėjęs į lietuvių kalbą iš lotynų kalbos ir gali būti suprantamas ir vartojamas įvairia prasme – veiksmas, poelgis. Galima teigti, kad viešojo valdymo iinstitucijų veiksmai, nepriklausomai nuo jų išraiškos formos yra laikomi aktais. Jais stengiamasi sukelti tam tikras teisines pasekmes ar nustatyti, įtvirtinti ar pakeisti visuomeninius santykius.

Plačiąja prasme aktai – yra apskritai visi vykdomųjų institucijų veiksmai, kurie tiesiogiai yra susiję su šių iinstitucijų pareigūnų vykdomąja, tvarkomąja veikla (įskaitant sutarčių sudarymą, skundų nagrinėjimą, dokumentų išdavimą ir pan.)

Tačiau valdymo teisiniai aktai yra savarankiška teisinių aktų rūšis. Jie paprastai turi rašytinę formą. Valdymo teisinius aktus priima viešojo valdymo subjektai (pareigūnai), remdamiesi įstatymais ir nustatyta tvarka bei forma juos vykdydami.

Vadinasi valdymo teisiniai aktai yra poįstatyminiai.

Valdymo teisiniais aktais viešojo valdymo subjektai nustato tam tikras teisės normas ir taiko jas, reguliuoja visuomeninius santykius viešajame valdyme, tiesiogiai, nenutrūkstamai ir operatyviai vadovauja ūkinei, socialinei-kultūrinei ir administracinei-politinei veiklai.

Valdymo aktai yra svarbi priemonė įstatymams ir vykdomosios valdžios institucijų bei savivaldybių veiklos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Priimdami valdymo teisinius aktus, viešojo valdymo subjektai priima tam tikrus sprendimus, numato konkrečias priemones savo uždaviniams realizuoti.

Valdymo teisiniai aktai – viešojo valdymo ssubjektų priemonė jų konkretiems sprendimams teisiškai įtvirtinti. Aktuose atsispindi vykdomosios veiklos uždaviniai, teisiniai įgalinimai, funkcijos, veiklos formos bei metodai.

Taigi iš viso šito galima daryti išvadą, kad valdymo teisiniai aktai siaurąja prasme yra tokie aktai, kuriuose yra dokumentiškai įtvirtinti, tam tikrų institucijų pareigūnų sprendimai, tam tikra valia. Tai vienašališko pobūdžio aktai, kuriuose įtvirtinamos tam tikros taisyklės, elgesio normos tam tikri reikalavimai.

Tokia valdymo teisinių aktų prigimtis ir nulėmė tą faktą, kad valdymo teisiniai aktai yra pagrindinė viešojo valdymo forma.

2.2. VValdymo teisinių aktų požymiai

Apibendrinant visus valdymo teisinių aktų bruožus, būtų galima išskirti tokius pagrindinius jų požymius:

1. valdymo teisiniai aktai – tai teisinio pobūdžio dokumentiškai įtvirtinti sprendimai, kuriuos priima ne visos valstybinės institucijos, o tik viešojo valdymo institucijos ir jų pareigūnai.

2. šiuos aktus priima viešojo valdymo institucijos ir jų pareigūnai vykdomosios veiklos procese, kai nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas viešojo valdymo sferoje.

3. šie aktai yra poįstatyminiai, kadangi juos priima remiantis įstatymais, vykdant įstatymus.

4. tai valiniai teisiniai sprendimai, nes šių aktų pagalba išreiškiama valstybės ar jos institucijų valia.

5. šie aktai yra valdingo pobūdžio sprendimai.

6. valdymo teisiniai aktai yra imperatyvinio pobūdžio (jiems yra būdinga ką nors nustatyti, uždrausti, kažką įpareigoti, ko nors pareikalauti).

7. šių aktų įgyvendinimas yra paremtas tam tikromis valstybinės prievartos priemonėmis.

8. valdymo teisiniai aktai paprastai turi rašytinę formą ir priimami įstatymo nustatyta tvarka (pvz., Vyriausybės nutarimas).

2.3. Valdymo teisinių aktų juridinė reikšmė

Valdymo teisiniai aktai turi svarbią juridinę reikšmę ir visada sukelia tam tikras teisines pasekmes, nes jais visada siekiama tam tikrų reikšmingų padarinių viešojo valdymo sferoje.

Reikėtų paminėti ir ypatingai išskirti sekančias valdymo teisinių aktų savybes, kurios ir yra svarbios valdymo teisinių aktų juridinės reikšmės priežastys:

1. valdymo teisinių aktų turinį sudaro teisės normos, bendro elgesio taisyklės nustatančios institucijų, visuomeninių organizacijų, pareigūnų, piliečių teises ir pareigas.

2. valdymo teisiniai aktai gali nustatyti civilinių sandorių sudarymo tvarka (pvz., jie gali būti civilinių teisinių sandorių sudarymo ir galiojimo sąlyga)

3. valdymo teisiniai aktai gali būti, kaip tam tikri juridiniai faktai. Šiuo atveju jie yra aplinkybės, kurios sudaro, pakeičia arba nutraukia administracinius teisinius santykius.

4. valdymo teisiniai aktai gali būti pagrindas kitiems teisiniams santykiams atsirasti, kurie yra reguliuojami kitų teisės šakų (pvz., darbo, finansų arba šeimos teisės).

5. valdymo teisinis aktas gali būti pagrindas kitiems valdymo teisiniams aktams priimti; pavyzdžiui tai nutinka, kai žemesnės institucijos priima valdymo teisinius aktus remiantis aukštesniųjų institucijų aktais.

6. valdymo teisiniai aktai labai dažnai gali būti kaip atitinkamas įrodymas teismui nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas; tam paprastai jie turi būti rašytinės formos.

Kaip matome valdymo teisiniai aktai turi savo ypatingą vietą viešojo valdymo sferoje, bet kuo gi jie skiriasi nuo kitų teisinių aktų? Atsakymas į šitą klausimą bus pateiktas sekančiame skyriuje.

3. Valdymo teisinių aktų skirtumas nuo kitų teisinių aktų

Kaip jau anksčiau buvo minėta valdymo teisiniai aktai yra savarankiška teisinių aktų rūšis. Jiems yra būdingi tam tikri ypatumai, kurie padeda atribuoti jjuos nuo kitų teisinių aktų.

Šiame skyriuje bus nurodyti pagrindiniai valdymo teisinių aktų skirtumai nuo:

1) įstatymų;

2) civilinių sutarčių;

3) teismų aktų;

4) ir kitų aktų (dokumentų).

3.1. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo įstatymų

Pirmiausia valdymo teisiniai aktai skiriasi nuo įstatymų. Įstatymų pagrindiniai bruožai yra:

1. įstatymai visuomet yra teisinio reguliavimo aktai; bet kuriuo įstatymu yra nustatomos, keičiamos, panaikinamos teisės normos; įstatymai visada yra norminio pobūdžio; įstatymais reguliuojami svarbiausi visuomeniniai santykiai.

2. įstatymus priima nedidelis subjektų ratas : Seimas ir tautos referendumas.

3. yra nustatytos gana sudėtingos įstatymų projektų rengimo, jų svarstymo ir priėmimo procedūros.

4. įstatymai visada priimami kolegialiai, t.y. Seimas balsuoja priimant vieną ar kitą įstatymą kaip ir tauta referendumo metu.

Valdymo teisinių aktų bruožai:

1. dalis jų yra norminiai valdymo aktai, t.y. norminio pobūdžio ( apie tai plačiau bus pasakyta kitame skyriuje) ; tačiau dalis yra individualūs valdymo teisiniai aktai, t.y. jais nėra sukuriamos teisės normos.

2. valdymo teisinius aktus turi teisę leisti daugybė teisės subjektų ( vykdomosios valdžios institucijos, savivaldybės ir kiti subjektai)

3. neretai valdymo teisinių aktų priėmimo procedūra yra žymiai paprastesnė negu įstatymų.

4. skiriasi jų teisėtumo priežiūros būdai; įstatymus prižiūri Konstitucinis Teismas, o valdymo teisinių aktų teisėtumą prižiūri Konstitucinis teismas, administraciniai teismai, viešojo valdymo

subjektai ir kiti.

Kaip matome įstatymai ir valdymo teisiniai aktai reikšmingai skiriasi. Įstatymas yra aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios pasireiškimo forma ir visų kitų teisinių aktų šaltinis. Valdymo teisinis aktas, kaip ir įstatymas yra teisinis aktas, reguliuojantis visuomeninius teisinius santykius, tačiau jis galioja tik tada, kai yra išleistas sutinkamai su įstatymu.

Įstatymu valdymo teisinis aktas gali būti panaikintas. Be to, jis sąlygoja valdymo teisinio akto turinį ir juridinę galią. Ir apskritai valdymo teisinis aktas yra poįstatyminis.

3.2. Valdymo teisinių aktų skirtumai nnuo civilinių sutarčių

Skirtumai:

1. Valdymo teisiniai aktai taip pat skiriasi nuo civilinių sutarčių. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą 6.154 straipsnį: „Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius.“ .

Valdymo teisiniai aktai savo ruožtu dažniausiai yra priimami institucijos vadovo iniciatyva. Čia jokio susitarimo nėra.

2. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse 6.156 straipsnyje yra įtvirtintas sutarčių laisvės principas: „Šalys turi teisę pačios laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.“ ..

Valdymo teisiniais aktais paprastai teisiniai santykiai yra nustatomi, pakeičiami arba nutraukiami vienašališkai, be antrosios šalies sutikimo. Tačiau kai kurių susitarimo elementų galima rasti ir čia. Pavyzdžiui, kai kelios žinybos išleidžia bendrą valdymo teisinį aktą – kelios ministerijos išleidžia bendrą įįsakymą (pvz., žemės ūkio ir aplinkosaugos ministerijų aktas liečia ir žemės ūkio ir aplinkos sritis). Tačiau susitarti ministrams yra jų pareiga, o ne teisė, to reikalauja jų valdymo sritys.

Panašumai:

Naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse galima surasti taip vadinama „viešąją sutartį“. Senajame kodekse to nebuvo. Pagal LR CK 6.161 straipsnį: „Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos)“ . Kitaip tariant jis privalo sudaryti sutartį ir suteikti atitinkamas paslaugas. Tačiau čia randame ir civilinės teisės ir administracinės teisės elementus. Taigi – galime teigti, kad taip vadinama viešoji sutartis nėra grynai civilinė sutartis.

3.3. Valdymo teisinių aktų ir teismų priimamų aktų skirtumai

Šia tema įdomiai pasisakė vienas iš rusų teisės mokslininkų J.M.Kozlov: „Valdymo teisiniai aktai daugiausia skiriasi nuo valstybinės valdžios teisminių organų aktų savo pozityviniu pobūdžiu, kuris pasireiškia tuo, kad su jų pagalba organizuojasi vykdomosios valdžios funkcionavimo mechanizmo procesas, kurio tikslas yra tvarkomasis poveikis įvairioms valstybinio ir visuomeninio gyvenimo sferoms“ .

Taip pat reikėtų pridurti, kad teismų priimami aktai naujų teisės normų nenustato. Tai yra individualaus pobūdžio teisiniai aktai, priimami siekiant byloje išspręsti atitinkamą klausimą, teisinį ginčą, pritaikyti teisės normą konkrečiu atveju, oo ne sukurti naują teisinę normą. Šis skirtumas lieka ir šiandien, nes Lietuvoje precedentas nėra pripažįstamas. Teismas įstatymo nustatyta tvarka bylose priima sprendimą, nuosprendį ar kitą aktą iš šalies nesikišant jokioms kitoms institucijoms. Tuo tarpu viešojo valdymo subjektas priima aktus ne tik remdamasis įstatymais, bet ir vykdydamas tiesioginius aukštesnių institucijų nurodymus. Pastarieji turi teisę įsikišti į pavaldžių viešojo valdymo subjektų veiklą, įsakyti jiems atitinkamai veikti.

3.4. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo dokumentų

Galiausiai valdymo teisiniai aktai skiriasi nuo asmens ir įvairių panašių dokumentų (asmens liudijimo, diplomo, gimimo liudijimo, vairuotojo teisių ir pan.). Minėti dokumentai nenustato teisės normų, nesukuria, nepakeičia ir nenutraukia administracinių teisinių santykių. Dokumento paskirtis – paliudyti tapatybę, patvirtinti konkretų faktą. Dokumentai tam tikrais atvejais gali būti pagrindas valdymo aktui priimti.

4. Valdymo teisinių aktų rūšys

Valdymo teisiniai aktai būna įvairūs. Jie turi tam tikrų specifinių tik jiems požymių. Atsižvelgiant į tai, tie aktai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Vienas iš jų yra jų forma.

Apskritai valdymo teisiniai aktai gali turėti įvairią formą ir paprastai daugkartiniam taikymui skirti aktai turi rašytinę formą. Jeigu įstatymu numatyta privaloma rašytinė forma tai, jos nesilaikant, nėra ir akto. Šia tema plačiau bus pakalbėta skyriuje specialiai skirtam valdymo teisiniams aktams keliamiems rreikalavimams. Tačiau neretai naudojama ir žodinė forma, pavyzdžiui, pareigūnų operatyvinėje veikloje (kariuomenėje, policijoje ir kitur). Taip pat yra skiriami konkliudentiniai valdymo aktai kurie neturi nei rašytinės, nei žodinės formos (pvz., šviesoforo signalai, kelių ženklai, policininko reguliuojančio transporto eismą gestai).

Dėl jų išskirtinio vaidmens viešojo valdymo sferoje ir svarbios juridinės reikšmės, šiame ir sekančiame skyriuose bus skirtas ypatingas dėmėsys rašytiniams valdymo aktams: jų klasifikacijai, rengimo tvarkai, jiems keliamiems reikalavimams bei jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkai.

Lietuvos teisės mokslininkai dažniausiai rašytinius valdymo teisinius aktus klasifikuoja taip:

1) pagal juridines savybes;

2) pagal aktus priimančius subjektus ir priėmimo formą.

4.1. Klasifikavimas pagal juridines savybes.

Pagal savo juridines savybes rašytiniai valdymo teisiniai aktai, kurie yra dar vadinami administracinio reglamentavimo aktais, tradiciškai skirstomi į norminius valdymo aktus ir individualius (nenorminius) valdymo aktus.

Norminiai valdymo aktai, dar kitaip vadinami norminiais administraciniais aktais, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą apbrėžiami taip: „Norminis administracinis aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei“ . Tačiau toks apibrėžimas yra truputi ne pilnas.

Norminiai valdymo aktai yra tokie aktai , kurių turinį sudaro tam tikros teisės normos, t. y. visiems ar daugeliui asmenų privalomos elgesio taisyklės, kurios yra daugiau ar mažiau bendro pobūdžio ir skirtos tam tikriems visuomeniniams santykiams rreguliuoti. Pavyzdžiui priešgaisrinės apsaugos taisyklės paprastai priimamos ne vienu kokiu nors konkrečiu atveju ir galioja ilgesnį laiką.

Vienas iš būdingų norminių valdymo aktų požymių yra tai, kad juose paprastai nenurodamas konkrečiai apibrėžtas administracinių-teisinių santykių subjektas, o tik bendrai nurodomi tam tikros kategorijos asmenys ( apskritai piliečiai, pareigūnai, organizacijos ir pan.). Norminiai valdymo aktai reguliuoja labai įvairius visuomeninius santykius.

Taigi galima būtų išskirti tokius pagrindinius norminių valdymo aktų bruožus:

1. nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintiems teisės subjektams, t. y. juose įtvirtintos teisės normos adresuojamos arba visiems piliečiams apskritai, arba subjektų grupei.

2. šiuos aktus leisti turi teisę ribotas viešojo valdymo subjektų ratas.

3. norminiams valdymo aktams taikomos gana sudėtingos leidybos procedūros; kuo aukštesnė yra institucija ar pareigūnas, tuo ta procedūra yra sudėtingesnė.

4. norminiai valdymo aktai yra teisės šaltiniai; juose nustatomos normos, pakeičiamos arba panaikinamos teisės normos; jais kuriama teisė.

Individualių valdymo aktų, dar kitaip vadinamų individualiais administraciniais aktais, apibrėžimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą būtų toks: „Individualus administracinis aktas – dažniausiai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui arba apibrėžtai asmenų grupei“ .

Individualiems valdymo aktams priklauso tokie valdymo teisiniai aktai, kurie nenustato nei teisės normų, nei bendrai privalomų elgesio taisyklių. Jie privalomi remiantis norminiais

valdymo aktais, kai riekia taikyti jau ankščiau nustatytas (norminiame akte) teisės normas. Pavyzdžiui, kai viešojo valdymo institucija ar jos pareigūnas priima nutarimą (individualų aktą) skirti pažeidėjui administracinę baudą.

Taigi galima būtų išskirti tokius pagrindinius individualių valdymo aktų bruožus:

1. individualūs valdymo aktai yra adresuojami arba vienam konkrečiam teisės subjektui, arba individualiais požymiais apibrėžtai subjektų grupei (pvz., konkretus teisės subjektas – vardas, pavardė; individualiais požymiai apibrėžta subjektų grupė – tai pavyzdžiui gali būti savivaldybės tarnautojai, visi gali būti ir neišvardinti).

2. iindividualiais valdymo aktais nėra sukuriamos teisės normos; tai yra vienkartiniai teisės taikymo aktai.

3. individualūs valdymo aktai yra priimami vienasmeniškai, t. y. vieno įgalioto asmens ; ( tačiau kartais šio požymio griežtai atskirti negalima, pavyzdžiui, Vyriausybė dažnai sprendžia klausimus dėl konkrečios užsienio valstybės įmonės veiklos Lietuvoje; tada Vyriausybės nutarimas šiuo klausimu yra individualus teisės aktas, priimtas kolegialiai, o ne vienasmeniškai).

4. individualūs valdymo aktai teisės požiūriu nėra teisės šaltiniai.

4.2. Klasifikavimas pagal aktus priimančius subjektus ir priėmimo formą

Rašytinius vvaldymo teisinius aktus dažnai klasifikuoja pagal juos priimančius viešojo valdymo subjektus. Tarp jų yra vykdomosios valdžios institucijos, vietos savivaldos įstaigos, kitos įstaigos bei šių institucijų ir įstaigų pareigūnai. Taip pat labai didelis dėmesys čia turi būti skiriamas valdymo teisinių aktų ppriėmimo formai.

Remiantis šiais kriterijais klasifikuojant valdymo teisinius aktus galima būtų išskirti tokias rūšis:

1. Vyriausybės nutarimai.

2. Ministro Pirmininko potvarkiai ir pavedimai.

3. Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymai.

4. Apskrities viršininko įsakymai.

5. Vietos savivaldos institucijų (tarybos ir valdybos) sprendimai

6. Merų potvarkiai.

7.Vadovų įsakymais tvirtinami kitų pavadinimų teisės aktai.

Toliau bus atskirai užsiminta apie kiekvieną šių valdymo teisinių aktų rūšį. Taip pat bus nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai reglamentuojantys šitų valdymo teisinių aktų leidybą ir konkrečiai papasakota apie jų priėmimo tvarką.

1. Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų leidybą reglamentuojančių teisės normų galima rasti net gi pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje neminint daug kitų įvairių teisės šaltinių.

Pagal Lietuvos Respublikos konstitucijos 95 straipsnį:

„Lietuvos RRespublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti valstybės kontrolierius.Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras pirmininkas ir tos srities ministras“ .

Taip pat Vyriausybės nutarimų leidybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas .

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 41 straipsnį Vyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma; Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis bbalsavo posėdžio metu; Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai.

Pagal Lietuvos Vyriausybė darbo reglamento 111 punktą: Vyriausybės nutarimai pasirašomi per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybė nenustato kito pasirašymo termino.

Vyriausybės nutarimai yra priimami kolegialiai (in corpore) ir dažniausiai visada būna norminiais valdymo aktais, bet kartais labai retai pasitaiko ir individualaus pobūdžio nutarimų. Tačiau tai būna labai retai.

2. Ministro Pirmininko potvarkiai ir pavedimai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 43 straipsnį: „Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucijomis. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data“.

Iš to galima daryti išvadą, kad Ministras Pirmininkas nepriima norminių valdymo aktų. Jo potvarkiai ir pavedimai yra individualūs valdymo aktai leidžiami organizaciniais ir personaliniais klausimais ir nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių teisės normų.

3. Ministrų, Vyriausybė įstaigų, įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 5 dalį ministrai leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. ĮĮsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus.

Vyriausybės įstaigų bei įstaigų prie ministerijų vadovai irgi turi teisę leisti įsakymus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 33 straipsnio 6 dalį: „Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi“.

Įsakymai yra norminiai valdymo aktai, nes jais siekiama nustatyti, pakeisti ar panaikinti teisės normas. Be to jais tvirtinami kitokių pavadinimų teisės aktai ( pvz., tas pats Vyriausybės darbo reglamentas).

4. Apskričių viršininkų įsakymai. Apskričių viršininkų įgaliojimus leidžiant valdymo teisnius aktus reglamentuoja Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas.

Pagal šio įstatymo 20 straipsnį: “ Apskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi. Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai gali būti naikinami įstatymų nustatyta tvarka. „

Apskries viršininko įsakymai pirmiausia yra privalomi apskrities viršininko administracijai, be to visoms apskrityje esančioms įstaigoms, organizacijoms. Tai yra norminiai valdymo aktai.

5. Vietos savivaldos institucijų (tarybos ir valdybos) sprendimai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas reglamentuoja vietos savivaldos institucijų (savivaldybės tarybos ir savivaldybės valdybos) valdymo teisinių aktų leidybą.

Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalį: „Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų ddauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Savivaldybės tarybos sprendimai įsigalioja nuo priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, – kitą dieną po jų viešo paskelbimo, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data“.

Pagal to paties įstatymo 18 straipsnio 6 dalį: „Valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kai valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba kito posėdžiui pirmininkaujančio valdybos nario balsas. Valdybos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo, o sprendimai, kuriuose nustatomi, keičiami ar pripažįstami netekusiais galios norminiai administraciniai teisės aktai, – kitą dieną po jų viešo paskelbimo savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatytu būdu, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valdybos sprendimus pasirašo posėdžio pirmininkas – meras arba kitas posėdžiui pirmininkavęs valdybos narys“.

Iš šių dviejų straipsnių galima daryti išvadą, kad savivaldybių tarybos ir valdybos sprendimai priimami kolegialiai ir gali būti tiek norminiai, tiek individualūs.

Pagal to paties įstatymo 40 straipsnio 2 dalį:“ Savivaldybės tarybos, valdybos

sprendimai ir mero potvarkiai, neviršijantys šių institucijų kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai,visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams.“

6.Merų potvarkiai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas taip pat reglamentuoja merų potvarkių priėmimą. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalį: „Mero sprendimai įforminami potvarkiais“.

Toks sprendimų įforminimo būdas reiškia, kad jie yra grynai individualaus pobūdžio ir nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių teisės normų. Vadinasi mero potvarkiai yra individualūs valdymo aktai.

7. Vadovų įsakymais tvirtinami kitų pavadinimų teisės aktai. Kaip jau buvo aankščiau minėta cituotuose straipsniuose, kartais ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų įstaigų vadovai tvirtindami įsakymais leidžia kitų pavadinimų valdymo teisinius aktus (pvz., reglamentus, instrukcijas, taisykles, rekomendacijas ir pan.)

4.3. Kiti valdymo teisinių aktų klasifikavimo būdai.

Kaip jau anksčiau buvo minėta, valdymo teisiniai aktai gali būti klasifikuojami pagal labai įvairius kriterijus. Tai reiškia, kad egzistuoja dar daug kitų įvairių klasifikavimo būdų. Turbūt bene išsamiausiai šia tema yra pasisakęs vienas iš Rusijos teisės mokslo atstovų – D.N.Bachrach. Jis pateikia vieną ppilniausių valdymo teisinių aktų kriterijų sąrašą. Savaime aišku, kad kai kuriuos iš sekančių klasifikavimo būdų, būtų sunkoka arba visai neįmanoma pritaikyti klasifikuojant Lietuvos Respublikos valdymo teisinius aktus, nes Rusijos Federacijos valstybės valdymo ir sandaros formos žymiai skiriasi nuo Lietuvos.

Ir aapskritai jau anksčiau pateiktų klasifikacijų pavyzdžiai negalėtų visiškai atitikti Bachracho pateiktų klasifikacijų, dėl jau paminėto skirtumo tarp dviejų valstybių valdymo formos, nors šitos klasifikacijos ir buvo sudarytos remiantis analogiškais kriterijais.(pvz., kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentas nėra priskiriamas prie viešojo valdymo subjektų ir vykdomosios valdžios, tai jo leidžiami teisiniai aktai – dekretai nėra laikomi valdymo teisiniais aktais; tuo tarpu Rusijos Federacijos Prezidentas yra aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija ir jo leidžiami įsakymai užima svarbia vieta tarp valdymo teisinių aktų).

Žemiau yra pateikti kai kurie iš įdomiausių valdymo teisinių aktų klasifikavimo kriterijai ir klasifikacijų pavyzdžiai pagal D.N. Bachrachą :

I. pagal juridines savybes:

1. normatyviniai aktai (atitinka Lietuvos Respublikos norminiams aktams).

2. individualūs aktai.

3.bendrieji aktai (skelbia apie bendro pobūdžio trumpalaikius sprendimus, ir nenustato jokių teisės normų, ppavyzdžiui, paskelbimas apie išeiginių dienų perkėlimą).

4. mišrieji aktai ( tuo pačiu metu nustato, pakeičia arba panaikina teisės normas bei yra adresuojami konkrečiam teisės subjektui).

Iš esmės bendrųjų ir mišriųjų aktų pavyzdžių nesunku būtų surasti ir tarp priimamų valdymo teisinių aktų Lietuvos Respublikoje.

II. pagal atliekamas funkcijas:

1. planiniai aktai

2. finansiniai aktai

3. metodinio pobūdžio aktai ir pan.

III. pagal subjekto sprendimo pasirinkimo laisvę:

1. aktai kurie priimami, kai subjektas turi didelę pasirinkimo laisvę, sprendžiant klausimą.

2. aktai kurie priimami, kai subjektas pprivalo pasirinkti iš tam tikrų alternatyvų sprendžiant kažkokį klausimą.

3. aktai kurie priimami, neturint jokios pasirinkimo laisvės (pvz., kai reikia skirti pensiją ir pan.).

IV. pagal sprendimo sudėtingumo lygį:

1. paprasti aktai.(rutina).

2. sudėtingi aktai.

3. unikalūs aktai (pvz., dėl kariuomenės išvedimo iš Afganistano).

V. pagal įsigaliojimo laiką:

1. aktai, kurie įsigalioja iškart nuo pasirašymo momento.

2. aktai, kurie įsigalioja nuo datos nurodytos pačiame akte.

3. aktai, kurie įsigalioja nuo datos nurodytos kitame teisiniame akte.

4. aktai, kurie įsigalioja tiktai nuo oficialaus paskelbimo momento.

VI. pagal priėmimo pobūdį:

1. kolegialiai priimti aktai.

2. vienasmeniškai priimti aktai.

VII. pagal poveikį tam tikrai sferai:

1. žemės ūkio aktai

2. aplinkos aktai

3. gynybos aktai ir pan.

VIII. pagal subjektus priimančius aktus ir priėmimo formą:

1. Prezidento įsakymai

2. Vyriausybės nutarymai

3. ir daug kitų.

VIII. pagal veikimą erdvėje:

1. federaciniai aktai.

2. respublikiniai aktai.

3. apskričių aktai.

4. ir kiti lokalinio pobūdžio aktai.

Kadangi Lietuvos Respublika yra unitarinė valstybė čia jokiu būdu negali būti federacinių aktų, nors iš dalies būtų galima pritaikyti ir tokį klasifikacijos variantą.

5. Valdymo teisinių aktų rengimo tvarka ir jiems keliami reikalavimai

Rašytiniai valdymo teisiniai aktai (norminiai bei individualūs) užima labai svarbią vietą tarp visų teisinių aktų. Šių valdymo teisinių aktų pagalba reguliuojama daugybė teisinių santykių viešojo valdymo sferoje. Todėl būtinai reikėtų nors trumpai ssusipažinti su bendrąja valdymo teisinių aktų parengimo tvarka bei su jiems keliamais reikalavimais.

Egzistuoja tam tikri bendrieji reikalavimai rengiant įvairius teisinius aktus nepriklausomai nuo to, kokia institucija juos leidžia. Tokiu būdu bandoma unifikuoti įvairių teisinių aktų leidybą. Dėl to nėra kažkokio vieno specialaus įstatymo, kuris reguliuotų tiktai valdymo teisinių aktų rengimo tvarką.

Valdymo teisinių aktų rengimo tvarką reguliuojančių teisės normų galima rasti įvairiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose. Svarbiausi iš jų yra: Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas ; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17d. įsakymo Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ pakeitimo .

Nors Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja tik įstatymų ir teisės norminių aktų rengimo tvarką, iš esmės jis liečia visus valdymo teisinius aktus tiek norminius, tiek individualiuosius. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį valdymo teisinio akto rengimo stadijos yra šios:

1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas;

2) rengėjo nustatymas (parinkimas);

3) teisės akto teksto parengimas;

4) teisės akto derinimas ir aprobavimas.

Rengiant valdymo teisinių aktų projektą reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kkurie yra įtvirtinti to paties įstatymo 5 straipsnyje:

„1. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.

2. Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus“.

Formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimai yra įtvirtinti to paties įstatymo 6, 9, 10 ir 12 straipsniuose.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje galima rasti teisės normų, kurios įtvirtina tam tikrus reikalavimus skirtus tiktai individualiems valdymo aktams:

1.Individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

2. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos, nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

3. Sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas institucijos antspaudu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17d. įsakymo Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ pakeitimo, buvo siekiama suvienodinti įvairių teisės aktų rengimo praktiką.

6. Valdymo teisinių aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka

Valdymo teisinių aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos „.

Remiantis šiuo įstatymu galima teigti,

kad iš esmės skiriasi tik tai norminių ir individualių valdymo aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Pavyzdžiui norminiai valdymo aktai visada turi būti skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo, jeigu pačiuose aktuose nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.

Tuo tarpu individualūs valdymo aktai gali būti skelbiami „Valstybės žiniose“ pagal šiuos aktus pasirašiusių pareigūnų nuožiūrą ir įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

Papildomai reikėtų paminėti dar ir tai, kad apskričių ir savivaldybių vviešojo valdymo subjektų priimti norminiai valdymo aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu juose pačiuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo tvarka.

Išvados

1. Viešojo valdymo forma – grupė išoriškai giminingai panašių veiksmų, kurie yra atliekami viešojo valdymo veikloje. Viešojo valdymo formos skiriasi į teisines ir neteisines. Valdymo teisinių aktų priėmimas priklauso prie teisinių viešojo valdymo formų, nes šie aktai sukelia tam tikras teisines pasekmes. Galima teigti, kad valdymo teisiniai aktai yra pagrindinė viešojo valdymo forma.

2. Valdymo teisiniai aktai ssiaurąja prasme yra tokie aktai, kuriuose yra dokumentiškai įtvirtinti tam tikrų institucijų pareigūnų sprendimai, tam tikra valia. Tai vienašališko pobūdžio aktai, kuriuose įtvirtinamos tam tikros taisyklės, elgesio normos, tam tikri reikalavimai.

3. Valdymo teisiniai aktai yra savarankiška teisinių aktų rūšis. JJiems yra būdingi tam tikri ypatumai, kurie padeda atribuoti juos nuo kitų teisinių aktų: įstatymų, civilinių sutarčių, teismų aktų ir kitų aktų (dokumentų).

4. Svarbiausi valdymo teisiniai aktai yra rašytinės formos. Rašytiniai valdymo teisiniai aktai dažniausiai yra klasifikuojami pagal juridines savybes (norminiai ir individualūs) bei pagal aktus priimančius subjektus ir priėmimo formą.(nutarimai, įsakymai, sprendimai, potvarkiai, pavedimai)

Norminiai valdymo aktai yra tokie aktai, kurių turinį sudaro tam tikros teisės normos. Jie yra skiriami visiems ar daugeliui asmenų. Jais kuriama teisė. Jie paprastai įforminami nutarimais, įsakymais ir sprendimais.

Individualūs valdymo aktai dažniausiai yra vienkartiniai teisės taikymo aktai, skirti konkrečiam asmeniui arba apibrėžtai asmenų grupei. Jie neįtvirtina naujų teisės normų. Paprastai yra įforminami potvarkiais, pavedimais ir sprendimais.

Valdymo teisinių aktų priėmimo tvarką paprastai rreglamentuoja juos leidžiančių viešojo valdymo institucijų įstatymai ar darbo reglamentai.

5. Rašytinių valdymo teisinių aktų parengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas. Jiems taip pat keliami tam tikri formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimai.

6. Rašytinių valdymo teisinių aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Norminiai valdymo aktai turi būti skelbiami „Valstybės žiniose“ ir paprastai įsigalioja kitą dieną nuo jjų paskelbimo dienos. Individualūs valdymo aktai paprastai įsigalioja jų pasirašymo dieną.

Summary

In this term paper the main forms of public governance are presented. The relations between the legal acts of governance and the main forms of public governance are discussed, as well as the influence of legal acts of government upon the relations regulated by the administrative law.

Here are also discussed the main features of legal acts of governance and their legal role. The main difference of legal acts of governance from judicial acts, contracts, statutes and documents is analyzed. And the most common classification of legal of legal acts of governance is presented.

The legal acts of governance are the main form of public governance. They are decisions usually made in the legal written form by the certain institutions of the public governance and their officials, in other words they are their will. Very often they are made individually by those officials, but sometimes are made in corpore.

Usually they are separated by their judicial characteristics into the two main groups: normative legal acts and individual legal acts. The main difference between them is that the first ones are made to create, change or abolish the llaw, but only in the frames of statute law of course. On the other hand, individual legal acts are not the source of law.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Norminė literatūra

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Žinios, 1992, Nr.33 – 1014.

2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas,-Žinios, 1999, Nr.60-1945.

3. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ , – Žinios, 1993, Nr.12 – 296.

4. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, – Žinios, 1995, Nr.41-991.

5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17d. įsakymo Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ pakeitimo, – Žinios, 2002, Nr.50-1923.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas. – Žinios, 1998, Nr.41 – 1131.

7. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas. – Žinios, 1998, Nr. 96 – 2655.

8. Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymas. – Žinios, 2000, Nr. 91 -2832.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas. – Žinios, 1994, Nr. 63-1238.

10. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, Žinios, 2000, Nr.74 – 2262.

Specialioji literatūra

1. Vasiljev R.F. Akty upravlenija. – Maskva, 1987.

2. Bachrach D.N. Administrativnoe pravo Rossiji. Učebnik dlia vuzov.-Maskva, 2002

3. Aliochin A.P., Karmolickij A.A., Kozlov J. M. Administrativnoe pravo Rossijskoj Federaciji. – Maskva, 2002.

4. Gabričidze B.N., Černiavskij A.G. Administrativnoe pravo Rossijskoj Federaciji: Učebnik ddlia vuzov. – Maskva, 2001.