Verslo teisė

VERSLO TEISĖ KAIP CT DALIS.

Kiekv. teisės šakai yra būdingas teisinio reguliavimo dalykas (objektas) ir

teisinio reguliavimo metodas. VT objektas ir metodas yra labai panašūs į

CT. Tačiau CT objektas yra žymiai platesnis. Sutinkamai su CK-CT reguliuoja

turtinius santykius; asmeninius neturtinius, kurie yra susiję su turtiniais

(autoriniai) ir kurie yra nesusiję su turtiniais (garbės ir orumo

gynimas).VT santykį su CT turi tik turtinių santykių srityje. Objektas yra

turtiniai santykiai. Jis reguliuoja ne visus turtinius santykius, o tik

tuos, kurie yra atlygintino pobūdžio (banko paskolos, vienas iš VT dalykų).

VT mmes susiduriame su specialiu subjektu-verslininku.Verslininkais laikomi

tokie asmenys, kurie įst nustatyta tvarka verčiasi ūkine,komercine

veikla.Tiek VT tiek CT, tiesinio reguliavimo metodas yra identiškas. Pagr.

šio metodo bruožas yra subjektų lygybė vienas kito atžvilgiu. VT galima

apibūdinti kaip CT sudėtinę dalį, kuri reguliuoja atlygintino pobūdžio

turtinius santykius tarp lygių subjektų iš kurių bent 1 yra verslininkas

(apibrėžimas būdingas toms šalims, kurios turi CT ir VT srityje vieną

kodifikuotą teisės aktą-CK). CK reguliuoja ir civilinius ir verslo

teisinius santykius.Toks įst-o kodifikavimo pvz. pasaulyje vadinamas

monistiniu modeliu(priklauso dauguma Europos šalių). Tose šalyse kkur

turtinius santykius reguliuoja ir CK ir prekybos kodeksas, galioja

dualistinė CT kodifikavimo sistema (Vokietija, Prancūzija, JAV ir kt.). Bet

ir kt. šalyse ryšis tarp CK ir prekybos kodekso išlieka ir pasireiškia

tuo,kad prekybos kodeksas netu-ri bendrosios dalies, o tik specialią ir

naudojasi bendrąja CK ddalimi. Lietuva lyg ir buvo pasukusi dualistinės

šalių sistemos link, nes buvo sukurtos2atskiros rūšys kurti CK ir prekybos

kodeksai.

VT SANTYKIS SU KITOMIS GIMININGOMS TEISĖS ŠA-KOMIS.

VT ir CT. santykiu egzistuoja dvi nuomonės: a)VT yra CT dalis. Tai

pagrįsta tuo, kad VT neturi savarankiško teisės šaltinio (pvz. prekybos

kode-ksas); b)VT yra pripažįstama savarankiška teisės šaka, reguliuojančia

tam tikrą turtinių santykių grupę. 2. VT atribojimas nuo komercinės teisės.

Šių teisės šakų reguliavimo obj.sutampa nors komercinės teisės reguliavimo

obj. yra platesnis, nei VT ir apima ne tik materialinių vertybių, prekių

gaminimą kaip verslą, bet ir pagamintos produkcijos perparskirstymą,pirkimą-

pardavimą, mainų ir kt. būdais. Komercinė t. labiau išvystyta

perparskirstymo sferoje,yra labiau tarptaut. pobūdžio.3.VT atribojimas nuo

prekybos teisės. Šios 2 teisės turi taip pat sąlyčio taškus ir kai kuriais

aspektais yra labai artimos, pvz. tais atvejais kai pprekyba yra kaip

verslas. Pagr. skirtumas tame,kad prekybos teisė nereglamentuoja,

nereguliuoja gamybos kūrimo proceso.Tiktai reguliuoja pagamintos

produkcijos paskirstymo santykius. 4. VT atribojimas nuo įmonių teisės. Kai

kuriose valst-e įmonių teisė laikoma kaip savarankiška teisės šaka. Tai 2

tarpusavyje susijusios teisės šakos iš kurių VT reguliavimo obj yra žymiai

platesnis. Galima būtų teigti, kad įmonių teisė yra VT dalis, kuri reguliuo-

ja santykius susijusius su verslo subjektų (įmonių) steigimu,funkcionavimu,

teisiniu statusu, pasi-baigimu. 5.VT ir ūkinė teisė. Santykis tarp šių šakų

yra, nes verslas ir jo teisinis reglamentavimas yra kiekv. valst. ūūkio

dalis. Tačiau ūkinė teisė atsirado socializmo(planinio)ūkio laikais, kai

valstybės įtaka ūkiui buvo pripažįstama kaip būtina, neatsiejama to ūkio

egzistavimo sąlyga.Todėl ūkinė teisė nors ir egzistuoja, tačiau pilnai

neatsikratė buvusių laikų paveldo. 6.VT ir privatinė teisė. Viešoji ir

privatinė teisė. Viešoji teisė ir jai priklausančios šakos gina,

reglamentuoja viešąjį interesą,todėl viešajai teisei yra priskiriamos

tokios teisės šakos, kaip konstitucinė, baudž., administr. ir procesinės

teisės šakos. Privatinė teisė skirta apsaugoti privačius teisės subjektų

interesus, suteikiantiems tam tikrą laisvę (priklauso tokios teisės šakos

kaip CT, DT, o taip pat ir verslo teisė.

VT ŠALTINIAI IŠ JŲ RŪŠYS.

Plačiąja prasme,teisės šaltiniu priimta laikyti, tas socialines, ekonomines

sąlygas, kurios apsprendžia vienokio ar kitokio pobūdžio teisinį

reglamentavimą. Siaurąja prasme – yra tos taisyklės, kurios reguliuoja

konkrečios teisės šakos subjektų elgesį. Pagr.šaltinis,tai statutinė

(rašytinė teisė): 1.Konstitucija įtvirtina palankias verslui sąlygas,tačiau

kai kada konstitucinių normų įtaka verslui yra tiesioginio pobūdžio

(įtvirtina verslo laisvės principą,nuosavybės neliečiamumą); 2. kodifikuoti

aktai (CK); 3. atskiri įst, kurie nepatenka į CK (AB įst., įmonių,

konkurencijos įst.); 4.poįstatyminiai aktai. Vyriausybės potvarkiai,

ministerijųįsakymai, savivaldybių aktai. Kai kurie poįstat. aktai nedaro

jokios įtakos, pvz. prezidento dekretai.

VT PRINCIPAI.

1.teisingumo, lygiateisiškumo; 2. sutarčių laisvės principas, kurių

nedraudžia įst.; 3.šalių dispozityviškumo – reiškia šalių galimybę

pasirinkti tinkamą elgesio variantą; 4.suta-rčių turi būti laikomasi;

5.sąžini-ngumo; 6.protingos rizikos; 7.atsakomybės pagal prievoles

principas, niekas negali priversti at-sakyti asmenų kitaip,nei yra pagal

prievoles, kurios išplaukia iš sutarčių.

Principai kaip šaltiniai, ppasireiškia kai nėra konkrečios normos, ypatinga

taikant teisės analogiją. 1.papročiai ir paprotinė teisė. Papročiai

formuojasi kaip nuolat atsikartojantys žmonių veiksmai, kurių rezultatai gb

naudojami siekiant sureguliuoti vieną ar kt. santykį. Su papročiais

negalima painioti tradicijų, nes jos susiformuoja vienos kartos gyvenime.

Paprotys gb teisės šaltiniu tiek šalies viduje, tiek tarpt.

verslosantykiuose. Paprotinėje teisėje yra sukodifikuoti papročiai. Teisės

imperatyvumo laipsnis yra didesnis nei papročių, o paprotinė teisė

egzistuoja taip ilgai, kol jai nesuteikiamos tam tikros sankcijos ir tampa

rašytine.

Teismų praktika.Kalbant apie teismų praktiką, kaip šaltinį, Europoje

skiriasi 2 egzistuojančios teisinės sistemos:kontinentinė-ji oficialiai

neigia teismų praktikos kaip šaltinių reikšmę, todėl teismų praktika

naudojama kaip šaltinis. Jo realizavimas pasireiškia per aukšč teismo

senato išaiškinimus (dauguma Europos šalių) ir anglosaksų,kuri dar vadinama

precedentine (D.Britani-ja,JAV).Čia teismų praktika yra pagr. teisės

šaltinis. Aukštesnių teismų sprendimai analogiškose bylose yra privalomi

žemes-niems teismams.

Teisės doktrina.Susideda iš mokslinių tyrinėjimų, studijų ir jų publikuotų

rezultatų, taip pat kt. autorinių darbų. Įst. negali būti autorinės teisės

obj., todėl teisės doktrinos dalimi galima laikyti tik įst-ų projektus. Šio

šaltinio įtaka VT pasireiškia netiesiogiai, todėl negalima tiesiogiai

remtis moksline pozicija.

Tarptautinė teisė. Galima suskirstyti į: 1.tarpt viešąją (konfliktų

sprendimas taikiai); 2. tarpt. privatinę (kaip šaltinis yra aktualesnė).

ĮMONĖS SĄVOKA.

Įmonė, tai gamybos ar prekybos ūkinis vienetas.Įmonių įst-e, įmonė, tai

firmos vardą, turintis ūkinis vienetas įsteigtas, tam tikrai komercinei,

ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginiai, daiktiniai, finansniai ir

nematerialūs aktyvai, jos teisių iir pareigų kompleksas. CK įmonė

suprantama, kaip civilinių teisių obj. susidedantis iš turto ir turtinių

bei neturtinių teisių, skolų ir kt. pareigų. Įmonė pripažįstama kaip

nekilnojamas daiktas.

ĮMONĖS POŽYMIAI:

1.atskiras pavadinimas, turi būti registruotas irindividualizuotas, todėl

įmonės pavadinime negali būti bendrinių žodžių, miestų vardų, ir būti

panašios į garsių įmonių pavadinimus.Įmonės pavadinime gb tapatybę

atspindintys inicialai, pobūdis; 2.įmonė steigiama tam tikrai verslo

krypčiai (veiklos rūšys,į įstatus įtraukiamos pagal ES reikalavimus);

3.įmonė turi JA statusą.

JA požymiai: 1.turi savo turtą, kuris atskirtas nuo steigėjų;

2.savarankiškai atsako pagal savo prievoles; 3.gb atsakovu,ieškovu teisme;

4.įmonės veikla turi aiškų savo pradžios ir pab. tašką. Įmonė laikoma

įsteigta nuo jos įstatų ar nuostatų įregistravimo, o pab. siejama su

termino pasibaigimu ar kt., jurid. faktais.

ĮMONIŲ JUNGINIAI.

Įmonių teisė jungti į įmonių junginius yra VT į laisvę principas. Įmonių

rejestro įst. taikomas įmonėms, įmonių filialams, atstovybėms, asociacijoms

ir kt.susivienijimams. Įmonių susivienijimai: 1. įmonių asociacija,

suprantama kaip laisvanoriška savarankiškų įmonių sąjunga, įsteigta bendram

tikslui (ūkiniam, komerciniam)įgyvendinti. Asociacijose būdamos įmonės

nepraranda nei savo žinybinės priklausomybės ir toliau vykdo savo verslą

(vežėjų,mėsos asociacijos);2.kartelis,reiškia atskirų verslo sub-ų

susitarimą dėl gamybos apimties,prekių kainų,darbo jėgos,samdymo sąlygų,

patentų ir kt.; 3. koncernas, tai savarankiškų ūkio subjektų junginys,

kurio jungimosi pagr. yra dalyvių interesų bendrumas, taip pat siekimas įsi-

gyti patentus arba licencines sutartis, naujas technologijas ir kt.

Koncernas jungia savyje skirtingą verslą vykdančius subjektus (gamintojai,

platintojai). Privalumai: laisvai įstoti ir išstoti; koncernas

valdomas

labai demokratiškai, sprendimai priimami kolegialiai (balsų dauguma);

glaudi kooperacija, galimybė realizuoti tiesioginius ryšius tarp gamintojų

ir komercine veikla užsiimančių subjektų, manevruoti finansiniais

resursais; 4.koncorciumas (bendras susitarimas), paprastai yra laikina

verslo subjektų sutartis, kurioje dalyvauja bankai ir pramonės bendrovės.

Dažniausiai tikslas yra finansinis susijęs su akcijų perparskirstymu arba

emisijomis, paskolų gavimu. Jis gb steigiamas ir stambiems pramonės

objektams įgyvendinti; 5.sindikatas (veikiantis bendrai), susivienijimo

pagr yra to būsimo susivienijimo narių susitarimas, paprastai susijęs su

vienarūšės produkcijos realizavimu; 6.trestas, yra 1-os ūkio srities

subjektų junginys.Verslo subjektai paprastai netenka gamybinio, komer-

cinio, o kartais net tteisinio savarankiškumo, JA teisių ir tampa įmonės

padaliniu. Įmonės filialai ir atstovybės paprastai pagal teisinį statusą

skiriasi.Filialai gb steigiami tiek Liet-e, tiek ir užsienyje. Filialas yra

toks įmonės padalinys,kuris kt. vietovėje atlieka pagr. įmonės verslo

operacijas (gamybines, komercines). Jis neturi JA teisių ir yra valdomas iš

pagrindinės įmonės. Atstovybė yra toks įmonės padalinys,kuris steigiamas

kt. vietovėje,konkretiems uždaviniams įgy-vendinti. Parastai būna susiję su

marketingu, reklama, gyventojų perkamumo tyrimais ir kt. Kad atstovybė

galėtų vykdyti visus šiuos užd., paprastai suteikiamos JA teisės.

Atstovybei atlikus savo f-jas, paprastai yra likviduojama arba pertvarkoma

į įįmonės filialą.

ĮMONIŲ RŪŠYS.

Pagal teisės pobūdį galima būti skirstyti įmones į: 1.viešosios teisės

jurisdikcijoje esančias, dažniausiai priklauso valstybei ar savivaldybėms.

Jos steigiamos kompetetingo valstybės organo aktu (vyriausybės

potvarkiu,ministerijos įsakymu). Šių įmonių verslas yra grindžiamas griežtu

pavaldumu ir atskaitomybe, o jų teisinių santykių realizavimo pagr. metodas

yra iimperatyvinis, savo veikloje užtikrina visuomeninių poreikių

realizavimą (Utenos vandenys). 2.privatinės teisės pagrind steigiamas

įmones.Jos steigiamos privataus intereso pagrindu. Savo veikloje naudojasi

vienodomis teisėmis ir yra lygios. Pagr. veiklos principas yra

dispozityviškumas (galimybė pasirinkti tinkamą elgesio variantą). Yra

susijusi su steigėju sk. ir su veiklos materialinės bazės formavimo

principais: individualios įmonės, steigiama 1-o asm. arba šeimos;

kolektyvinės įmonės (AB, UAB, ŪB), nemažiau kaip 2 asmenys;

verslininkai,fiziniai asmenys, kurie verslą įgyvendina nesteigdami įmonių

(patentai). Pagal ūkinės veiklos pobūdį: 1.gamybinės, tai tokie verslo

teisės subjektai, kuriem medžiagas arba žaliavas transformuoja į išbaigtą

produktą, kuris tinkamas vartoti. Pagr. pajamų dalį sudaro atgautos lėšos

už pačių pagamintą ir realizuotą produkciją.2.prekybos įmonės, šios įmonės

specializuojasi prekių pirkime, pardavime, todėl gb mažmeninės prekybos

įmonės, parduotuvė, ar pan. Sa-vo veiklą vysto arbasavarankiš-kai arba

kartu su gamybinėmis įmonėmis. 3. gamybos-prekybos įmonės,savo veikloje

atlieka ma-žiausiai 2 vverslo operacijas: pačios gamina ir realizuoja tik

pačių pagamintą arba kartu įgytą produkciją. 4.statybinės įmonės, laikomos

tos, kurios stato, renovuoja, restauruoja pastatus, tiesia kelius ir pan.

5.paslaugų įmonės, kurios teikia gamybinėms,prekybos, statybos įmonėms tam

tikras paslaugas (draudimas, prekių transportavimas).6.tarpininkavimo

įmonės, tai tokie verslo subjektai, kurie veikia kt įmonių vardu bei

sąskaita ir atlieka jų naudai įvairias operacijas (draudimo paslaugų

brokeriai). Pagal nuosavybės formą:1.privačios nuosavybės,kurios kapitalas

priklauso privatiems F ar J asmenims. 2.mišrios nuosavybės,kurių kapitalas

dalimis priklauso valstybei arba savivaldybei ir privatiems verslo

subjektams (Liet-os avialinijos). Valstybei priklausančios dalies įmonėje

administravimą vykdo LLiet-os turto fondas.3.valstybinės įmonės, steigiamos

ir veikia valstybinio kapitalo pagrindu(atominė elektrinė).4.savivaldybių

arba municipalinės įmonės, kurios paskirtis tam tikroms specializuotoms f-

joms atlikti. Pagal kapitalo kilmę: 1.nacionalinio kapitalo, steigiamos LR

piliečių, JA arba valstybės kapi-talo pagrindu. 2.užsienio kapita-lo,

įsteigtos Liet-je ir veikia už-sienio piliečių ar JA kapitalo

pagrindu.3.mišraus kapitalo (be-ndros), jei jos steigiamos ir veikia LR ir

užsienio šalių piliečių ar JA sujungto bendro kapitalo pagrindu

(dažniausiai UAB). Pagal kapitalo kontrolės pobūdį: 1. pagrindinės įmonės,

turinčios savo pavaldume kt. struktūrinių padalinių, kontroliuojančių

padalinių ūkinę, finansinę veiklą,dažniausiai JA statuso neturi,o veikia

pagr. įmonių vardu (motininės įmonės). 2.antrinės įmonės (filialai,

skyriai, asociacijos), jų ūkinė, finansinė veikla vykdoma vadovaujant pagr.

įmonei (dukterinės). Šios įmonės dažniausiai turi JA statusą, savo atskirą

balansą, sutartis sudarinėja savo vardu, o veiklos kontrolė vykdoma per

kontrolinį akcijų paketą. Pagal dydį įmonės: 1.mažos; 2.vidutinės,

laikomos, kurių darbuotojų sk. neviršija 50 ir pajamos per 1m. neviršija

500 tūkst.Lt. Vadovaujantį darbą paprastai dirba tų įmonių steigėjai,

šeimos nariai,giminaičiai.3.didelės;4.labai didelės, priskiriamos tokios

įmonės,kurios viršija mažų ir vidutinių įmonių numatytus parametrus. Tokios

įmonės valdymo f-ja paprastai yra atskirta nuo nuosavybės teisės į įmonės

kapitalą. Pagal pelno siekimo požymį:1.pelno siekiančios:a)gamybinės,

kurios užsiima produkcijos gamyba, perdirbimu, realizavimu; b) negamybinės,

užsiima prekių perpardavimu,komerciniu tarpininkavimu,paslaugų teikimu ar

kt. pelną nešančia veikla.2.nepelno siekiančios įmonės, gb valstybinės

įmonės, visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos (profsąjungos,

švietimo, kultūros organizacijos). Jos paprastai užsiima komercine veikla,

bet pelnas yra panaudojamas tik nustatytų ttikslų įgyvendinimui (tai nėra VT

subjektas). Pagal LR įmonių įst. yra tokios įmonių rūšys: 1.individuali

įmonė; 2.tikroji ūkinė bendrija; 3.komanditinė ūkinė bendrija; 4. AB;

5.UAB; 6.investicinė bendrovė; 7.kooperatinė bendrovė; 8.ŽŪB; 9.valstybės

įmonė; 10.savivaldybių įmonės. Pagal turtines atsakomybės laipsnį įmonės

skirstomos į: 1.visiškos turtinės atsakomybės, įmonės steigėjų turtas nėra

atskirti vieni nuo kt, todėl turtiniai nuostoliai išieškomi iš įmonės

turto, o kai jo nepakanka, išieškojimas nukreipiamas į įmonės steigėjų ar

savininkų turtą (IĮ, TŪB, KŪB); 2.ribotos turtinės atsakomybės, būdingas

turto atskirumo principas.

JA SĄVOKA IR POŽYMIAI.

Turtiniuose santykiuose dalyva-uja 3 subjektai: 1.fiz. asmenys, jų

subjektiškumas nesudaro savarankiškos mokslinių tyrinėjimų dalies. Tik tam

tikra grupė (verslininkai) yra fiz. asmenų grupė; 2.jurid. asmenys, laikomi

išvestiniais teisės subjektais. Juos sukuria fiz. asmenys, atlikdami

būtinas ir įst. nustatytas juridines procedūras. 3.valstybė. JA yra savo

pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, galinti savo vardu įgyti

ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Pirminiai

JA požymiai: 1.organizacinis vieningumas, kiekv. JA turi savo vidinę

struktūrą, kuri jungiasi į 1-ą vi-sumą išliekant vidinei f-jų pas-kirstymo

sistemai, siekiant vie-ningo tikslo. 2.civilinis JA veiksnumas ir

teisnumas, JA civilinėje apyvartoje ir versle dalyvauja savo vardu, įgyja

ir įgyvendina turtines ir asmenines neturtines teises, atsako už prievoles.

JA civilinis veiksnumas ir teisnumas atsiranda nuo įregistravimo momento,

kitaip nei fiz. Asmenims. 3.civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas,

realizuojamas dalyvaujant JA kaip ieškovui ar atsakovui teisme. Išvestiniai

JA požymiai: 11.JA pavadinimas; 2.atskiras turtas.

JA STEIGIMAS.

Siejamas su steigėjų valios išraiška. Ta valia yra kryptinga, todėl gb

realizuojama sandoriu, pvz. jungtinės veiklos sutartimi, kuri vienintelė

žinoma iš sutarčių rūšių, pasižyminti vieningu kryptingumu. JA gb

steigiamas įst., ministro įsa-kymu, savivaldybės nutarimu ir kt.Steigiant

JA yra aktualūs dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: 1. santykiai

susiklosto tarp JA steigėjų (dėl įmonės veiklos pobūdžio

nustatymų,įstatų,nuostatų sukūrimo, struktūros).2.susiformuoja tarp JA

steigėjų ir valstybės institucijų, šių santykių atsiradimo prielaidos yra

susijusios tuo, kad valstybė kontroliuoja JA steigimo teisėtumą(teisingumo

ministerija, registruoja politines partijas, religines bend-ruomenes; LT

bankas, išduoda leidimus steigti komerc bankus). JA steigimo būdai

(priklausomai nuo valstybės institucijų dalyvavimo steigimo procese

laipsnio ir registravimo pobūdžio): 1.potvarkinė tvarka, steigiamos

valstybės institucijos bei valstybinės ar savivaldybių įmonės.Paprastai yra

išleidžiamas įsakymas bei administracinio akto pa-grindu. JA teisės

įgyjamos nuo steigiamo JA įregistravimo registre,kurį tvarko LR statistikos

departamentas. 2.leidiminė tvarka, reikalingas leidimas steigti JA

(komerciniai bankai, steigiami gavus LB leidimą). Leidimo davimas, tai nėra

licencijos išdavimas. Šia tvarka gavus leidimą reikalinga sudaryti steigimo

sutartį arba priimti teisės aktą ir įregistruoti JA.3.pareikštinė tvarka,

steigiant užtenka pareiškėjo valios, registracija nėra būtina (prof.

sąjungos, religinės bendruomenės), steigimą reglamentuoja kanonų teisė.

4.pareikštinė, normatyvinė tvarka, svarbi yra steigėjų valios išraiška.

Nereikalaujama išankstinių leidimų, o registruojant JA, patikrinama ar jų

įstatytai atitinka įst. (UAB, AB, ŽŪB ir kt.).

JA steigimo dokumentai. JA steigimas neįmanomas be šių svarbiausių dok.:

1.įstatų ar nuostatų; 2.steigimo sutarties.CK nustato,kad

kai kada įmonės

gali neturėti įstatų, o šių dok.f-jas užpildo steigimo sutartis ar steigimo

aktas. Steigimo sutartis ar aktas yra šiek tiek svarbesni dok. nei įstatai

ar nuostatai. Be steigimo sutarties ar akto juridinio asm. neįsteigsi.

Steigimo sandorį sudaro ir pasirašo įmonės steigėjai ar įgaliotas asm., bei

jų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras. Steigimo susirinkimo metu turi

būti priimti įmonių įstatai ar nuostatai. Galima konstatuoti, kad įmonių

steigimo dok. atlieka 2 pagr.f-jas: 1.Juridinio fakto patvirtinimo f-ją.;

2.informacinę f-ją, nes registruojant įstatuose matosi kokio pobūdžio

verslu užsiims įmonė. Iš steigimo ddok. turi matytis šie

duomenys:1.Įm.pavadinimas;2.JA teisinė forma; 3.JA buveinė; 4.JA veiklos

tikslai; 5.JA dalyvių susirinkimų kompetencija ir šaukimo tvarka; 6.JA

organai ir jų kompetencija; 7.JA steigimo dok. keitimo tvarka; 8.JA veiklos

terminas ir kt. nuostatos nu-matytos įstatyme. Įsigaliojus CK pradėta

realizuoti nauja tvarka steigiant JA, kuri perimta iš ES šalių, kad

steigiami privatūs JA neprivalo nurodyti veiklos rūšį, kuria jie ruošiasi

užsiimti. Įstatų mažėjimas nuo CK įsigaliojimo reiškia netenka aktualumo

anksčiau galiojusi nuostata, kad JA teisnumas yra specialus. JA teisnumą

vadinti specialiu nėra pagrindo. JA pavadinimas, jo teisinė apsauga. NNorma

nustatanti JA pavadinimą yra imperatyvi. Kiekv. JA turi turėti pavadinimą.

Tai traktuojama kaip galimybė identifikuoti JA nuo kito JA. Pavadinimo

sudaryme egzistuoja liberalios nuostatos. JA pavadinime galima naudoti žodį

ar jų junginius, kurių nevartoja kt. JA. Maža išimtis padaryta dėl Liet.

valst. vardo vartojimo ppavadinime, ja gali pasinaudoti bet kuris JA

privatus JA norintis pavartoti LT vardą pavadinime, turi gauti LR

Vyriausybės leidimą. Reikalavimai kuriant JA pavad: 1.JA pavad. sudaromas

iš žodžių ar jų junginių, kurie vartojami perkel-tine prasme ar turinčių

tiesioginę reikšmę ir laikantis bendrinės liet. kalbos normų. Šios

taisyklės gali būti nesilaikoma jei pavadinimas yra sudaromas iš raidžių

kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ar iš skaitmenų ar jų darinių,

tačiau toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje (V.B., Lizingas).

Išimtis taikoma ir tiems JA kuriuos kuria užsienio subjektai, o tas

pavadinimas yra nusistovėjęs užsienio valst-e (Statoil). 2.Draudžiama JA

pavadinimą išreikšti tik bendriniu žodžiu ar tik nurodant veiklos pobūdį,

ar tik nurodant vietovardį. 3.JA pavadinimas neturi prieštarauti viešai

tvarkai, gerai moralei, klaidinti visuomenę. 4.JA pavad.negali klaidinti vi-

suomenės dėl jo panašumo į jau paduoto registruot kt. JA ppavadinimą.

Įstatymai gali numatyti kt. reikalavimus dėlJA pavadinimo. JA pavadinimas

yra JA nuosavybė tačiau atskirai nuo JA negali būti registruojamas. Jei

nesilaikoma įst-o reikalavimų JA gali kreiptis į teismą ginti savo

pažeistas teises. 5.JA asmens buveinė. Pagal LRCK JA buveinė, ta vieta, kur

yra JA nuolatinis valdy-mo organas, nurodant tikslų adresą..JA organu

laikytinas tas organas, kuris pastoviai priima sprendimus JA vardu ir yra

sudarytas JA dalyvių sprendimu. Buveinėje laikoma pagrindinė įmonės

dokumentacija. Problema ta, kad valdymo f-jas pasilieka sau dalyvių

susirinkimas, valdymo organas nėra formuojamas. Tokiu atveju buveinė yra

ta, kkur dirba asmuo ar kolektyvinis organas, galintis veikti JA vardu be

atskiro įgaliojimo. Pasikeitus buveinei privalu tai nurodyti ir

steigiamuosiuose dok-se. To nepadarius tretieji asme-nys turi teisę bet

kurią JA faktinę valdymo vietą laikyti įmonės buveine.JA adresas

aktualusginčų bylų nagrinėjimui, tinkamo susirašinėjimo fakto nustatymui.

Taip pat, JA sudarytų sandorių pripažinimui, tai aktualu ir mokesčių

mokėjimui, kt. mokesčių rinkliavų nustatymui. Nepriklausomai nuo to kur yra

JA iš užsienio įsteigęs padalinį Liet-e, to Liet-e padalinio buveinės

adresas, bus nustatomas pagal užsienio pagrindinės įmonės buveinę.

Padalinio buveinė nustatoma pg pagr. įmonės buvimo vietą. 6.JA organai.

Organai pagrinde prisideda prie to, kad JA įgyja tam tikras teises,

prisiima parei-gas ir jas įgyvendina būtent per savo organus. JA organas

yra ne ekonominė, filosofinė, bet teisinė kategorija, reiškianti vieną

asmenį (ar asm grupę), kuris atsto-vauja JA interesams santykiuose su

kitais subjektais be specialaus įgaliojimo.Organų buvimą reglamentuoja

LRCK atskiri įst, reglamentuojantys atskirus JA, bei JA steigimo dok. Kiek

bebūtų šaltinių, reglamentuojančių JAorganus,esmė ta,kad tai bus

vienasmenis ar kolektyvinis organas.Visuotinis susirinkimas aukščiausias

sprendimus priimantis organas. Jo priimtus nutarimus įgyvendina 1

(gener.direktorius, prezidentas, valdytojas) ar kolektyvinis organas

(taryba, valdyba). Jei steigėjas 1, tai organai skiriami, o jei kelitai

renkami. Valdymo organų nariais gali būti renkami keli fiz. asmenys, kitais

JA organų nariaistiek fiz., tiek jurid. asm. (pvz.:samdoma įmonė atlikti

buhalterinę apskaitą, auditą). Narių susirinkime gali dalyvauti tiek FA,

tiek JA turintys po vienodai bbalsų. Visuotinio susirinkimo kompetenciją

suda-ro svarbiausi JA veiklos momentai, pvz.:valdymo organų sudarymas,

steigimo dok. priėmimas, keitimas,metinės finansinės ataskaitos

tvirtinimas, įstatinio kapitalo formavimas, JA pabaiga ir kt. Ypatingai

svarbiems klausimams gali būti reikalingas JA narių sutikimas,

t.y.sandoriai susiję su nekilnojamu turtu. Kt. organų paskirtis-spręsti

kasdieninius veiklos kl. kurie gali būti susiję su verslo pobūdžiu (žaliavų

pirkimas) ar kitomis aplinky-bėmis (iškelta civilinė byla). Be to įst.

numato, kad kai kurių pa-reigų nevykdymas užtraukia san-kcijas organui arba

pačiam JA, pvz.:laiku nepateikus duomenų statistikos departamentui, vado-

vui gali būti skiriama bauda. Griežčiausia sankcija-nutarimas likviduoti

patį JA CK įtvirtina valdymo organo nario pareigą veikti sąžiningai ir

protingai būti lojaliu JA, laikytis konfidencia-lumo, vengti situacijų, kai

asme-niniai interesai gali prieštarauti JA interesams. Kai kurias teises ir

pareigas, įst. JA leidžia įgyti per savo dalyvius (steigėjus, ak-cininkus).

Nors formaliai dalyvis nėra laikomas JA organu, jis turi teisę kreiptis į

teismą be atskiro įgaliojimo su ieškiniu uždrausti ateityje JA sudarinėti

sandorius, neatitinkančių valdymo organų kompetencijų. Panašų ieškinį ga-

li pareikšti ir JA asmens kreditoriai (ne vėliau kai per 3mėn.), jei JA

sprendimas pažeidžia jų teises ir interesus (pvz.:JA sąskaitoje yra

pinigų,bet jis negrąžina skolos, o nusprendžia juos paskolinti trečiajam

subjektui). 7.JA reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas. LRCK numato

2 JA pabaigos būdus: 1.reorganizavimas;2.likvidavimas.Esminis skirtumas

tarp jų glūdi JA teisių ir pareigų perleidimo tretiesiems asmenims

galimybėje, o būtent pasibaigusio JA teisės ir pareigos gali bbūti

perduodamos tik reorganizavimo atveju. Likvidavimo atveju tęstinumo nėra,

JA veikla apskritai nutrūksta. Reorganizavimastai JA pabaiga be likvidavimo

procedūros. Pabaiga sutampa su JA išregistravimu iš JA registro. Inicijuoti

reorganizavimą gali: 1.JA dalyviai (steigėjai); 2.teismas. 1. 2/3 balsų

dauguma priimamas sprendimas visuotiniame susirinkime (kvalifikuota balsų

daugu-ma). Vienintelis atvejis, kai reorganizavimo kl. sprendžia JA valdymo

organaskai prie to JA prijungiamas kitas JA. Tačiau jeigu kas nors

prieštaraus (pvz.:kreditoriai) tokiam valdymo organo sprendimui, tai tokį

sprendimą turi patvirtinti visuotinis susirinkimas. Reorganizavimo etapai:

1.Reorganizavimo sąlygų tarpinės ataskaitos ir naujų steigimo dok. projektų

paruošimas. 2.Reorg. sąlygų pateikimas nepriklausomam ekspertui

(auditoriui) ir jo įvertinimo gavimas. 3.Viešas reorg. sąlygų paskelbimas.

4.Rašytinio pranešimo apie visus esminius pasikeitimus parengimas ir

pateikimas. 5.Visuotinio narių susirinkimo sušaukimas (tvirtina

reorg.sąlygų, steigimo dokumentus). 6. Steigimo dok. pateikimas JA

registrui dėl išbraukimo iš sąrašo senojo JA ir įrašymo naujojo JA.

Priėmimoperdavimo (prievolių) aktas tiesiogiai numatytas, kad yra

privalomas. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, kam perėjo prievolės,

subsidiariai atsako visi reorganizavime dalyvavę asmenys, jei

reorg.pripažįstamas negaliojančiu. Tokia subsidiarinė atsakomybė

dalyvavusiems išlieka 3m. Subsidiariai-t.y. atsakys kiti tuomet, kai

nepakaks naujojo JA turto atsakyti pagal prievoles. Reorganizavimo

būdai:1.Jungi-mosi būdas: prijungimas (skirtingų dydžių JA jungiasi

panašaus profilio veikloj);sujungimas (panašaus dydžio JA sujungimo atveju

atsiranda naujas JA, plečiasi veikla). 2.Skaidymas: atlieka-mas padalinimo

būdu, įsteigiami 2 ar daugiau JA. Skaidymas gali būti: padalijimo būdu

(turtas išdalinamas), išdalijimo būdu. JA pertvarkymas-suprantamas kaip JA

teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės

formos JA perima visas

pertvarkyto JA teises ir pareigas.Pertvarkymas nuo reorg. skiriasi

tuo:1.Reorg.dalyvauja mažiausiai 2 JA. 2.Sprendimą dėl reorg.priima kiekv.

iš jų. Pertvarkymo atveju dalyvauja 1 JA.Sprendimą dėl pertvarkymo priima

visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma. Pertvarkymą

reglamentuojantis aktas-CK, atskiri įstatymai kurie reglamentuoja atskirų

JA veiklą, pvz.:valstybės ir savivaldybių įmonių įst., biudžeto įstaigų

įst. Bendras bruožas, kad kt. įst. numato papildomus reikalavimus

pertvarkymui. CK numato 1 taisyklę, kuri susijusi su terminu ir atitinkamai

jeigu per nustatytą terminą JA pats nepadaro pertvarkymo tai pasibaigus 9

mėn laikotarpiui laikoma, kad JA forma yyra pakeista. Azartinių lošimų

įstatyme yra numatytas terminas. Likvidavimas. CK numato, kad likvidavimas

atliekamas 2 būdais:1.savanoriškai; 2.priverstinai. 1.Nėra ir negali būti.

Jis reglamentuotas labai menkai.2/3 balsų dauguma. 2.Tai vyksta

priverstinai. Jis pasireiškia tuo, kad įst.numatyti pagrindai,kuriais

remiantis galima nustatyti JA likvidavimą. Pagrindų sąrašas yra išsamus.

Likvidavimo mechanizmai: 1.teismo sprendimu; 2.kreditorių susirinkimas (tie

asmenys kuriems JA yra skolingas). CK kt. str. numato ir kt. likvidavimo

pagrindus, pvz.: jeigu JA užsiima netinkama veikla; jei netinkamai

įsteigtas; JA įsteigtas terminuotai, pasibaigus terminui įmonė savaime

likviduojama; išėjus iš JA kai kuriems dalyviams nelieka JA mminimalaus

skaičiaus dalyvių. KŪB turi būti 1 tikras narys ir 1 narys komanditorius.

Jei išeina visi tikrieji nariai, tai KŪB likviduojama. Likvidavimas susijęs

su likvidatoriaus paskyrimu. Jei nesutinka dėl lik-vidavimo, tai jį

paskiria teismas. Likvidatorius būtina likvidavimo figūra. Paskyrus

likvidatorių JA forma netenka turėtos kompetencijos iir be likvidatoriaus

žinios negali būti sudarytas net ir menkiausias sandoris. Pagrindinis

likvidatoriaus tikslastai nustatyti JA turto ir skolų dydžius. JA

bankrotaslaisvos rinkos sąlygomis yra neišvengiamas.Bankroto procedūroje

dalyvauja tokie subjektai-kreditoriai,savininkai, verslo partneriai,

darbuotojai. Bankrotas atsirado sustiprėjus kapitalizmo rinkos sąlygoms.

Iki 20a.pr.bankrotas buvo susijęs su tokiais vyksmo elementais:

1.skolininkas buvo nušalinamas nuo turto valdymo; 2.paskiriamas kt.

įgaliotas asm; 3.veiksmai susiję su kreditorių poreikių tenkinimu.

Nelogiška. Buvo padaryta įtaka kitam bankroto modeliui, kuriame atsirado

reabili-tuojančios nuostatos,kurių paskirtis buvo surasti būdus, kaip

padėti išsaugoti verslą finansinių sunkumų turinčioms įmonėms. Lietuva

pasirinko šį modelį tik 2001m. išleidusi įmonių restruktūrizavimo įst.,nes

bankroto procedūrą tiesiogiai reglamentavo įmonių bankroto įst., kuris

galioja nuo 1992m. Pagal įmonių bankroto įst. Pareiškimą teismui dėl

bankroto iškėlimo įmonei turi teisę 1.kreditorius, 2.savininkas (-ai);

3.įmonės administracijos vadovas. Turi būti šios sąlygos: 1.vėluoja

atlyginimai (visos išmokos); 2.įmonė laiku neatsiskaito už ggautas prekes,

atliktus darbus, negrąžina kreditų;3.Įmonė nemoka valstybės nustatytų

mokesčių, kt. įmokų ar priteistų sumų; 4.Įmonė viešai paskelbia, praneša

kreditoriams,kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.; 5.Įmonė

neturi nei turto nei kitų pajamų iš kurių būtų išieškotos skolos. Įst.

numato atsakomybę likvidatoriui jei jis, paaiškėjus bent vienai aplinkybei

nepaduos pareiškimo likviduoti įmonės. Kai bankroto byla pasiekia teismą ir

priimama tei-smo nutartis dėl įmonės bankroto, tai nuo nutarties

įsiteisėjimo teisę valdyti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu gali

tik administratorius. Administratorius turi teisę raštu įspėjęs per

15d.nutraukti darbo sutartis su valdybos nariais, aadministracijos vadovu ir

kt. darbuotojais. Įmonės ūkinė, finansinė veikla sustabdoma, nustojami

vykdyti visi įsipareigojimai,o kreditoriai savo teises gali ginti paduodami

prašymus per nustatytą laikotarpį. Daugelį kl. sprendžia kreditorių

susirinkimas,kuris pakeičia visuotinį akcininkų susirinkimą. Patys

akcininkai aktyviai dalyvauti įmonės likvidavime negali. Jie turi teisę

gauti inform. apie bankroto eigą, dalyvauti kreditorių susirinkime be balso

teisės. Kai teismas priima nutartį patvirtinti kreditorių susirinkimo

rezoliuciją, tai bankroto bylą galima baigti taikos sutartimi ar likvidavus

įmonę. Likviduoti gali-ma jei per 3mėn. kreditorius nesudaro taikos

sutarties. Visą likvidavimo procedūrą atlieka administratorius. Likvidavimo

procedūra negali trūkti ilgiau nei 24 mėn. Per šį laikotarpį likvidatorius

organizuoja turto varžytines ar turtą perduoda natūra.Pasibaigus

24mėn.laikotarpiui liko turto ir neįvykdyti visi reikalavimai tai tolimesnį

turto likimą sprendžia teismas.

Privatūs J.A.

PJA skirstomi į 2 gr.: 1.siekiančios pelno; 2.nesiekiančios pelno

(gyvenamųjų namų bendrijos). Skirta tenkinti privačius interesus. Įmonė CK

prasme vartojama 2 aspektais:1.subjektas;2.ob-ektas. Kaip subjektas yra

savo firmos vardą turintis vienetas (ūkinis) įsteigtas įstatymų nustatyta

tvarka tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonė kaip objektas susideda

iš medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų bei jos teisių

ir pareigų visumos. Įmonininkas-fizinis ar JA ar kitaip į bendrovę,

bendriją susijungę keli fiz. ar jurid. asmenys,kurie nuosavybės teise

valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu bei organizuoja įmonės ūkinę,

finansinę veiklą. Verslininkas-fiz. asm.,kuris įst. nustatyta tvarka

verčiasi ūkine komercine veikla nesteigdamas JA.Straipsniuose,kurie

reglamentuoja viešąsias sutartis, išplaukia,kad verslininku reikėtų laikyti

ir JA jungiamoji grandis tarp šių ssąvokų komercinė ir ūkinė veikla.

Įmonininko sąvoka pabrėžia verslo savininko aspektą, o verslininko

apibūdina teisės subjekto veiklos pobūdį (visus subjektus galima laikyti

verslininkais, o kt. vartotojais). Komercinės-ūkinės veiklos pož.: 1.tai

tęstinė nuolatinio pobūdžio veikla; 2.jai būdingas savarankiškumas, kuris

suprantamas,kaip veikimas savo vardu ir rizika; 3.ši veikla yra

atlygintina. Ja siekiama gauti pelno. Šie pož. leidžia vertinti, realizuoti

šią veiklą steigiant įmonę arba ne. Todėl ko-mercine-ūkine veikla gali

verstis FA gavęs patentą-verslo liudijimą. Kai kuriose komercinėse ūkinėse

srityse FA sudaro didelę dalį verslo subjektų

(stomatologai,auditoriai,advokatai,notarai). Įst. draudžia valstybės ir

savivaldybės organams kištis į ūkinę veiklą, bet reikalaujama, kad oficiali

dokumentacija ir apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu,kad kiekv. turintis

teisinį interesą as-muo galėtų gauti informaciją (teisėsauga ir kontrolė,

policija, prokuratūra, mokesčių inspekci-ja).

Individuali įmonė-tai neribotos turtinės atsakomybės JA. Nuosavybės teisė

priklauso vienam subjektui. Išimtis-susijusi su sutuoktiniu ar šeimos

nariu. Tuomet IĮ priklauso bendr. jungt. nuosav. teise.Įst.numato 1-ą

išimtį su kuria IĮ gali steigti negamybinės organizacijos. Šia teise

pasinau-doja nepelno organizacijos, fondai, draugijos,kurios gautą pelną

panaudoja organizacijai išlaikyti. IĮ susijusi su įmonininko asmenybe todėl

įst. reikalauja,kad IĮ pavadinime būtų firmos vardas ir savininko pavardė.

Lietuvoje yra virš 91 tūkst. įmonių, veikia 32 tūkst. IĮ privalumai:1.Įst.

nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo; 2.Ji turi teisę tvarkyti

supaprastintą buhalterinę apskaitą.Turi atitikti 2 sąlygas:a)neda-ugiau 10

darbuotojų; b)metinės pajamos neviršija 50000Lt,taikomas 13% mokesčių

tarifas. 3. IĮ savininkas liberaliau gali spręsti darbuotojų samdymo kl.,

nesudarinėdamas su savo ššeimos nariais darbo sutarčių; 4.Įmonės įstatai

draudžia įmonei skolintis pinigus iš FA, bet IĮ savininkas gali panaudoti

savo ir šeimos pinigus šiame versle. Kai kurie šio verslo aspektai negali

būti vertinami kaip privalumas, pvz.:įmonės ir jos steigėjo turto atskirumo

principas (už prievoles atsa-ko įmonės ir savo turtu).Steigiant IĮ turi

būti tokie dok.: 1.prašymas įregistruoti IĮ; 2. patalpų savininko pažyma

apie suteiktas IĮ patalpas (arba nuosavybės teisės liudijimas); 3.IĮ vardo

liudijimo pažymėjimo nuorašas; 4.žyminio mokesčio kvitas.

Ūkinė bendrija-kaip ir IĮ priklauso neribotos turtinės atsakomybės JA

tipui.Jos gali būt steigiamos kelių F ar JA sutartimi. Ši sutartis vadinama

jungtinės veiklos sutartimi (viskas nukreipta į bendrą veiklą). CK ir ŪB

įst. numato, kad gali būti steigiamos tikrosios ŪB ir KŪB (pasi-tikėjimo).

Įst. numato minimalų 2 ir max 20 narių sk. Norint išvengti likvidavimo gali

būti priimti nariai, sutikus kitiems nariams. Nauji nariai gali būti ir FA

ir JA.Pasirašydami jungtinio vartojimo sutartį kiekv. bendrijos narys įneša

į bendrijos kapitalą tam tikrą turto dalį (pinigai, natūra). Iš veiklos

gautos pajamos,produkcija priklauso visiems nariams. ŪB negali leisti

vertybinių popierių,akcijų,obligacijų. Jos gali skolinti ir skolintis(iš FA

skolintis negali).ŪB verslo formos privalumai: 1.nebūtina įdarbinti

bendrijos darbuotojus pagal darbo sutartį; 2. bendrija gali tvarkyti

supaprastintą buhalterinę apskaitą. Lengvatos taikymo sąlygos kaip ir IĮ;

3.Įst. nereglamentuoja minimalaus kapitalo dydžio. F bendriją, jei

nenumatyti bendrijos atstovai. Jei komanditorius pažeidžia sutarties

sąlygas, sudaro sutartį, tai

jam atsiranda solidari atsakomybė savo turtu

pagal prievoles,kurios kyla iš šios sutarties.Kiekv. tikrasis narys turi

balsą spręsdamas svarbiausius bendrijos valdymo, verslo kl., konkreti įdėta

dalis nei atima nei prideda balsų. Nariai komanditinės įmonės valdyme

nedalyvauja išskyrus retus atvejus,kai toks dalyvavimas įrašomas į

jungtinės veiklos sutartį. Bet kuris bendrijos narys turi teisę gauti

informaciją apie bendrijos veiklą.Bendrijos narių tarpusavio santykiai

grindžiami pasitikėjimu. Esmė-vengti situacijos,kuri sukiršintų jo

asmeninius ir bendrijos interesus. Bendrijos nario pareigos: 1.lojalumo

pareiga; 2.pareiga laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų; 3.pa-

reiga elgtis atidžiai ir protingai; 4.informacijos pateikimo

pareiga.Lojalumo pareiga pasireiškia ttokiomis ir-mos nario mirtis gali

turėti rimtų pasekmių įmonės likvidavimui. Ši aplinkybė traktuojama

neigiamai.Turto atskirumo princip ne-galiojimas.Komplikuota išstojimo iš ŪB

procedūra. Reikalingas visų sutikimas.Steigimas siejamas su Jungtinės

veikos sutartimi.Terminas gb apibūdintas 3 būdais-nustatytas term.;kokio

nors veiksmo atlikimui, arba neterminuotai.Jungtinės atsakomybės sutartį

pasirašo kiekv. narys, sutartis notarinė.Įnašu gb dalykiniai ryšiai, verslo

kompetencija, įgūdžiai ir pan. Abiejų bendrijų pavadinimuose turi būti TŪB

ir KŪB ar jų santrauk.Būtinai bendrijos pavadinime turi būti bent vieno

steigėjo pavardė, o KŪB tikro nario pavardė.Steigiant pateikiami šie dok.:

1.prašymas, steigėjo vardas, pavardė, įmonės ar FA kodas,adresai;

2.Jungtinės veiklos ssutartis;3.steigiamojo susirinkimo protokolas ar jo

išrašas; 4.pažyma apie patalpų suteikimą; 5.vardo liudijimo pažymėjimas;

6.žyminio mokesčio kvitas. Bendrijos nariai turi turtines ir neturt.

teises.Turtinės teisės pasireiškia kaip galėjimas gauti atitinkamą pelno

dalį, taip pat išstojimo atveju tą turto dalį, kurią sudaro įstojimo

įnašas. Neturtines teises-kiekv. tikrasis nnarys turi teisę atstovauti

formomis:1.sandorių su bendrijomis sudarymas;2.konkuravimas su bendrija;

3.konfidencialumo pažeidimas; 4. netinkamas bendrijos turto naudojimas.

ŪB veiklos nutraukimas

Žinomos 3 veiklos nutraukimo pagrindų grupės: 1. dėl bendrijų narių

veiklos;2.dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų; (1 ir 2gr.susijusios

su veiksmais ir subjektų valia) 3.dėl įst-e numatytų aplinkybių

nepriklausančių nuo jungtinės veiklos sutarties dalyvių valios (susijusi su

įvykiais, nepriklauso nuo subjekt. valios). ŪB veiksmai:1.visų tikrųjų

narių sprendimas(vienbalsis)gali pasireikšt,kai vienasmenis veiksmas, kai

tikrasis narys atsisako dalyvauti veikloje, o jam išėjus nelieka tam tikro

narių sk. 2.bendrijos bankrutavimo atveju. Teismas gali priimti sprendimą

likvi-duoti ŪB. Kai valstybės ar savivaldybės organas atšaukia ŪB

registravimą už teisės pažeidimus.Įvykiai kaip juridiniai faktai kurie

nutraukia ŪB veiklą.3.Termino pasibaigimas, mirtis-jei nelieka nustatyto

narių sk.Veiksnumo apribojimas nariui. JA pradėta bankroto procedūra.

Ribotos turtinės atsakomybės JA,AB, kooperatinės ir ŽŪB

AB vyraujančios Liet-e verslo formos teisinė išraiška 2001m. 443 tūkst.,UAB

19tūkst.AB siejamos su akcijomisjos yra sudėtinė įstatinio kapitalo dalis,

kuri numatyta įstatuose. Aktai reglamentuojantys AB veiklą yra CK,

ABįst.,įmonių įst.,vertybinių popierių rinkos įst, poįstatyminiai

aktai.Pagr.pož.ribojantysAB nuo IĮ: 1.bendrovės turtas atskirtas nuo jos

narių (akcininkų) turto. Pagal prievoles AB atsako pati, o akcininkas

atsako už AB prievoles tik turimų akcijų turto dalimi.2.AB akcijomis galima

laisvai disponuoti(parduoti,dovanoti).3.AB egzistavimas nėra siejamas nei

su akcininko ar direktoriaus mirtim,neveiksnumu ar

bankrotu.4.Įst.reikalauja sukurt gana sudėtingą AB valdymo ir finansinės

apskaitos struktūrą. Įst. leidėjas norėjo sukurti tokią užkardymo sistmą,

kad AB ir jos dalyvių (akcininkų) pozicija bbūtų maksimaliai autonomiška.