Verslo teisė
VERSLO TEISĖ KAIP CT DALIS.
Kiekv. teisės šakai yra būdingas teisinio reguliavimo dalykas (objektas) ir
teisinio reguliavimo metodas. VT objektas ir metodas yra labai panašūs į
CT. Tačiau CT objektas yra žymiai platesnis. Sutinkamai su CK-CT reguliuoja
turtinius santykius; asmeninius neturtinius, kurie yra susiję su turtiniais
(autoriniai) ir kurie yra nesusiję su turtiniais (garbės ir orumo
gynimas).VT santykį su CT turi tik turtinių santykių srityje. Objektas yra
turtiniai santykiai. Jis reguliuoja ne visus turtinius santykius, o tik
tuos, kurie yra atlygintino pobūdžio (banko paskolos, vienas iš VT dalykų).
VT mmes susiduriame su specialiu subjektu-verslininku.Verslininkais laikomi
tokie asmenys, kurie įst nustatyta tvarka verčiasi ūkine,komercine
veikla.Tiek VT tiek CT, tiesinio reguliavimo metodas yra identiškas. Pagr.
šio metodo bruožas yra subjektų lygybė vienas kito atžvilgiu. VT galima
apibūdinti kaip CT sudėtinę dalį, kuri reguliuoja atlygintino pobūdžio
turtinius santykius tarp lygių subjektų iš kurių bent 1 yra verslininkas
(apibrėžimas būdingas toms šalims, kurios turi CT ir VT srityje vieną
kodifikuotą teisės aktą-CK). CK reguliuoja ir civilinius ir verslo
teisinius santykius.Toks įst-o kodifikavimo pvz. pasaulyje vadinamas
monistiniu modeliu(priklauso dauguma Europos šalių). Tose šalyse kkur
turtinius santykius reguliuoja ir CK ir prekybos kodeksas, galioja
dualistinė CT kodifikavimo sistema (Vokietija, Prancūzija, JAV ir kt.). Bet
ir kt. šalyse ryšis tarp CK ir prekybos kodekso išlieka ir pasireiškia
tuo,kad prekybos kodeksas netu-ri bendrosios dalies, o tik specialią ir
naudojasi bendrąja CK ddalimi. Lietuva lyg ir buvo pasukusi dualistinės
šalių sistemos link, nes buvo sukurtos2atskiros rūšys kurti CK ir prekybos
kodeksai.
VT SANTYKIS SU KITOMIS GIMININGOMS TEISĖS ŠA-KOMIS.
VT ir CT. santykiu egzistuoja dvi nuomonės: a)VT yra CT dalis. Tai
pagrįsta tuo, kad VT neturi savarankiško teisės šaltinio (pvz. prekybos
kode-ksas); b)VT yra pripažįstama savarankiška teisės šaka, reguliuojančia
tam tikrą turtinių santykių grupę. 2. VT atribojimas nuo komercinės teisės.
Šių teisės šakų reguliavimo obj.sutampa nors komercinės teisės reguliavimo
obj. yra platesnis, nei VT ir apima ne tik materialinių vertybių, prekių
gaminimą kaip verslą, bet ir pagamintos produkcijos perparskirstymą,pirkimą-
pardavimą, mainų ir kt. būdais. Komercinė t. labiau išvystyta
perparskirstymo sferoje,yra labiau tarptaut. pobūdžio.3.VT atribojimas nuo
prekybos teisės. Šios 2 teisės turi taip pat sąlyčio taškus ir kai kuriais
aspektais yra labai artimos, pvz. tais atvejais kai pprekyba yra kaip
verslas. Pagr. skirtumas tame,kad prekybos teisė nereglamentuoja,
nereguliuoja gamybos kūrimo proceso.Tiktai reguliuoja pagamintos
produkcijos paskirstymo santykius. 4. VT atribojimas nuo įmonių teisės. Kai
kuriose valst-e įmonių teisė laikoma kaip savarankiška teisės šaka. Tai 2
tarpusavyje susijusios teisės šakos iš kurių VT reguliavimo obj yra žymiai
platesnis. Galima būtų teigti, kad įmonių teisė yra VT dalis, kuri reguliuo-
ja santykius susijusius su verslo subjektų (įmonių) steigimu,funkcionavimu,
teisiniu statusu, pasi-baigimu. 5.VT ir ūkinė teisė. Santykis tarp šių šakų
yra, nes verslas ir jo teisinis reglamentavimas yra kiekv. valst. ūūkio
dalis. Tačiau ūkinė teisė atsirado socializmo(planinio)ūkio laikais, kai
valstybės įtaka ūkiui buvo pripažįstama kaip būtina, neatsiejama to ūkio
egzistavimo sąlyga.Todėl ūkinė teisė nors ir egzistuoja, tačiau pilnai
neatsikratė buvusių laikų paveldo. 6.VT ir privatinė teisė. Viešoji ir
privatinė teisė. Viešoji teisė ir jai priklausančios šakos gina,
reglamentuoja viešąjį interesą,todėl viešajai teisei yra priskiriamos
tokios teisės šakos, kaip konstitucinė, baudž., administr. ir procesinės
teisės šakos. Privatinė teisė skirta apsaugoti privačius teisės subjektų
interesus, suteikiantiems tam tikrą laisvę (priklauso tokios teisės šakos
kaip CT, DT, o taip pat ir verslo teisė.
VT ŠALTINIAI IŠ JŲ RŪŠYS.
Plačiąja prasme,teisės šaltiniu priimta laikyti, tas socialines, ekonomines
sąlygas, kurios apsprendžia vienokio ar kitokio pobūdžio teisinį
reglamentavimą. Siaurąja prasme – yra tos taisyklės, kurios reguliuoja
konkrečios teisės šakos subjektų elgesį. Pagr.šaltinis,tai statutinė
(rašytinė teisė): 1.Konstitucija įtvirtina palankias verslui sąlygas,tačiau
kai kada konstitucinių normų įtaka verslui yra tiesioginio pobūdžio
(įtvirtina verslo laisvės principą,nuosavybės neliečiamumą); 2. kodifikuoti
aktai (CK); 3. atskiri įst, kurie nepatenka į CK (AB įst., įmonių,
konkurencijos įst.); 4.poįstatyminiai aktai. Vyriausybės potvarkiai,
ministerijųįsakymai, savivaldybių aktai. Kai kurie poįstat. aktai nedaro
jokios įtakos, pvz. prezidento dekretai.
VT PRINCIPAI.
1.teisingumo, lygiateisiškumo; 2. sutarčių laisvės principas, kurių
nedraudžia įst.; 3.šalių dispozityviškumo – reiškia šalių galimybę
pasirinkti tinkamą elgesio variantą; 4.suta-rčių turi būti laikomasi;
5.sąžini-ngumo; 6.protingos rizikos; 7.atsakomybės pagal prievoles
principas, niekas negali priversti at-sakyti asmenų kitaip,nei yra pagal
prievoles, kurios išplaukia iš sutarčių.
Principai kaip šaltiniai, ppasireiškia kai nėra konkrečios normos, ypatinga
taikant teisės analogiją. 1.papročiai ir paprotinė teisė. Papročiai
formuojasi kaip nuolat atsikartojantys žmonių veiksmai, kurių rezultatai gb
naudojami siekiant sureguliuoti vieną ar kt. santykį. Su papročiais
negalima painioti tradicijų, nes jos susiformuoja vienos kartos gyvenime.
Paprotys gb teisės šaltiniu tiek šalies viduje, tiek tarpt.
verslosantykiuose. Paprotinėje teisėje yra sukodifikuoti papročiai. Teisės
imperatyvumo laipsnis yra didesnis nei papročių, o paprotinė teisė
egzistuoja taip ilgai, kol jai nesuteikiamos tam tikros sankcijos ir tampa
rašytine.
Teismų praktika.Kalbant apie teismų praktiką, kaip šaltinį, Europoje
skiriasi 2 egzistuojančios teisinės sistemos:kontinentinė-ji oficialiai
neigia teismų praktikos kaip šaltinių reikšmę, todėl teismų praktika
naudojama kaip šaltinis. Jo realizavimas pasireiškia per aukšč teismo
senato išaiškinimus (dauguma Europos šalių) ir anglosaksų,kuri dar vadinama
precedentine (D.Britani-ja,JAV).Čia teismų praktika yra pagr. teisės
šaltinis. Aukštesnių teismų sprendimai analogiškose bylose yra privalomi
žemes-niems teismams.
Teisės doktrina.Susideda iš mokslinių tyrinėjimų, studijų ir jų publikuotų
rezultatų, taip pat kt. autorinių darbų. Įst. negali būti autorinės teisės
obj., todėl teisės doktrinos dalimi galima laikyti tik įst-ų projektus. Šio
šaltinio įtaka VT pasireiškia netiesiogiai, todėl negalima tiesiogiai
remtis moksline pozicija.
Tarptautinė teisė. Galima suskirstyti į: 1.tarpt viešąją (konfliktų
sprendimas taikiai); 2. tarpt. privatinę (kaip šaltinis yra aktualesnė).
ĮMONĖS SĄVOKA.
Įmonė, tai gamybos ar prekybos ūkinis vienetas.Įmonių įst-e, įmonė, tai
firmos vardą, turintis ūkinis vienetas įsteigtas, tam tikrai komercinei,
ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginiai, daiktiniai, finansniai ir
nematerialūs aktyvai, jos teisių iir pareigų kompleksas. CK įmonė
suprantama, kaip civilinių teisių obj. susidedantis iš turto ir turtinių
bei neturtinių teisių, skolų ir kt. pareigų. Įmonė pripažįstama kaip
nekilnojamas daiktas.
ĮMONĖS POŽYMIAI:
1.atskiras pavadinimas, turi būti registruotas irindividualizuotas, todėl
įmonės pavadinime negali būti bendrinių žodžių, miestų vardų, ir būti
panašios į garsių įmonių pavadinimus.Įmonės pavadinime gb tapatybę
atspindintys inicialai, pobūdis; 2.įmonė steigiama tam tikrai verslo
krypčiai (veiklos rūšys,į įstatus įtraukiamos pagal ES reikalavimus);
3.įmonė turi JA statusą.
JA požymiai: 1.turi savo turtą, kuris atskirtas nuo steigėjų;
2.savarankiškai atsako pagal savo prievoles; 3.gb atsakovu,ieškovu teisme;
4.įmonės veikla turi aiškų savo pradžios ir pab. tašką. Įmonė laikoma
įsteigta nuo jos įstatų ar nuostatų įregistravimo, o pab. siejama su
termino pasibaigimu ar kt., jurid. faktais.
ĮMONIŲ JUNGINIAI.
Įmonių teisė jungti į įmonių junginius yra VT į laisvę principas. Įmonių
rejestro įst. taikomas įmonėms, įmonių filialams, atstovybėms, asociacijoms
ir kt.susivienijimams. Įmonių susivienijimai: 1. įmonių asociacija,
suprantama kaip laisvanoriška savarankiškų įmonių sąjunga, įsteigta bendram
tikslui (ūkiniam, komerciniam)įgyvendinti. Asociacijose būdamos įmonės
nepraranda nei savo žinybinės priklausomybės ir toliau vykdo savo verslą
(vežėjų,mėsos asociacijos);2.kartelis,reiškia atskirų verslo sub-ų
susitarimą dėl gamybos apimties,prekių kainų,darbo jėgos,samdymo sąlygų,
patentų ir kt.; 3. koncernas, tai savarankiškų ūkio subjektų junginys,
kurio jungimosi pagr. yra dalyvių interesų bendrumas, taip pat siekimas įsi-
gyti patentus arba licencines sutartis, naujas technologijas ir kt.
Koncernas jungia savyje skirtingą verslą vykdančius subjektus (gamintojai,
platintojai). Privalumai: laisvai įstoti ir išstoti; koncernas
valdomas
labai demokratiškai, sprendimai priimami kolegialiai (balsų dauguma);
glaudi kooperacija, galimybė realizuoti tiesioginius ryšius tarp gamintojų
ir komercine veikla užsiimančių subjektų, manevruoti finansiniais
resursais; 4.koncorciumas (bendras susitarimas), paprastai yra laikina
verslo subjektų sutartis, kurioje dalyvauja bankai ir pramonės bendrovės.
Dažniausiai tikslas yra finansinis susijęs su akcijų perparskirstymu arba
emisijomis, paskolų gavimu. Jis gb steigiamas ir stambiems pramonės
objektams įgyvendinti; 5.sindikatas (veikiantis bendrai), susivienijimo
pagr yra to būsimo susivienijimo narių susitarimas, paprastai susijęs su
vienarūšės produkcijos realizavimu; 6.trestas, yra 1-os ūkio srities
subjektų junginys.Verslo subjektai paprastai netenka gamybinio, komer-
cinio, o kartais net tteisinio savarankiškumo, JA teisių ir tampa įmonės
padaliniu. Įmonės filialai ir atstovybės paprastai pagal teisinį statusą
skiriasi.Filialai gb steigiami tiek Liet-e, tiek ir užsienyje. Filialas yra
toks įmonės padalinys,kuris kt. vietovėje atlieka pagr. įmonės verslo
operacijas (gamybines, komercines). Jis neturi JA teisių ir yra valdomas iš
pagrindinės įmonės. Atstovybė yra toks įmonės padalinys,kuris steigiamas
kt. vietovėje,konkretiems uždaviniams įgy-vendinti. Parastai būna susiję su
marketingu, reklama, gyventojų perkamumo tyrimais ir kt. Kad atstovybė
galėtų vykdyti visus šiuos užd., paprastai suteikiamos JA teisės.
Atstovybei atlikus savo f-jas, paprastai yra likviduojama arba pertvarkoma
į įįmonės filialą.
ĮMONIŲ RŪŠYS.
Pagal teisės pobūdį galima būti skirstyti įmones į: 1.viešosios teisės
jurisdikcijoje esančias, dažniausiai priklauso valstybei ar savivaldybėms.
Jos steigiamos kompetetingo valstybės organo aktu (vyriausybės
potvarkiu,ministerijos įsakymu). Šių įmonių verslas yra grindžiamas griežtu
pavaldumu ir atskaitomybe, o jų teisinių santykių realizavimo pagr. metodas
yra iimperatyvinis, savo veikloje užtikrina visuomeninių poreikių
realizavimą (Utenos vandenys). 2.privatinės teisės pagrind steigiamas
įmones.Jos steigiamos privataus intereso pagrindu. Savo veikloje naudojasi
vienodomis teisėmis ir yra lygios. Pagr. veiklos principas yra
dispozityviškumas (galimybė pasirinkti tinkamą elgesio variantą). Yra
susijusi su steigėju sk. ir su veiklos materialinės bazės formavimo
principais: individualios įmonės, steigiama 1-o asm. arba šeimos;
kolektyvinės įmonės (AB, UAB, ŪB), nemažiau kaip 2 asmenys;
verslininkai,fiziniai asmenys, kurie verslą įgyvendina nesteigdami įmonių
(patentai). Pagal ūkinės veiklos pobūdį: 1.gamybinės, tai tokie verslo
teisės subjektai, kuriem medžiagas arba žaliavas transformuoja į išbaigtą
produktą, kuris tinkamas vartoti. Pagr. pajamų dalį sudaro atgautos lėšos
už pačių pagamintą ir realizuotą produkciją.2.prekybos įmonės, šios įmonės
specializuojasi prekių pirkime, pardavime, todėl gb mažmeninės prekybos
įmonės, parduotuvė, ar pan. Sa-vo veiklą vysto arbasavarankiš-kai arba
kartu su gamybinėmis įmonėmis. 3. gamybos-prekybos įmonės,savo veikloje
atlieka ma-žiausiai 2 vverslo operacijas: pačios gamina ir realizuoja tik
pačių pagamintą arba kartu įgytą produkciją. 4.statybinės įmonės, laikomos
tos, kurios stato, renovuoja, restauruoja pastatus, tiesia kelius ir pan.
5.paslaugų įmonės, kurios teikia gamybinėms,prekybos, statybos įmonėms tam
tikras paslaugas (draudimas, prekių transportavimas).6.tarpininkavimo
įmonės, tai tokie verslo subjektai, kurie veikia kt įmonių vardu bei
sąskaita ir atlieka jų naudai įvairias operacijas (draudimo paslaugų
brokeriai). Pagal nuosavybės formą:1.privačios nuosavybės,kurios kapitalas
priklauso privatiems F ar J asmenims. 2.mišrios nuosavybės,kurių kapitalas
dalimis priklauso valstybei arba savivaldybei ir privatiems verslo
subjektams (Liet-os avialinijos). Valstybei priklausančios dalies įmonėje
administravimą vykdo LLiet-os turto fondas.3.valstybinės įmonės, steigiamos
ir veikia valstybinio kapitalo pagrindu(atominė elektrinė).4.savivaldybių
arba municipalinės įmonės, kurios paskirtis tam tikroms specializuotoms f-
joms atlikti. Pagal kapitalo kilmę: 1.nacionalinio kapitalo, steigiamos LR
piliečių, JA arba valstybės kapi-talo pagrindu. 2.užsienio kapita-lo,
įsteigtos Liet-je ir veikia už-sienio piliečių ar JA kapitalo
pagrindu.3.mišraus kapitalo (be-ndros), jei jos steigiamos ir veikia LR ir
užsienio šalių piliečių ar JA sujungto bendro kapitalo pagrindu
(dažniausiai UAB). Pagal kapitalo kontrolės pobūdį: 1. pagrindinės įmonės,
turinčios savo pavaldume kt. struktūrinių padalinių, kontroliuojančių
padalinių ūkinę, finansinę veiklą,dažniausiai JA statuso neturi,o veikia
pagr. įmonių vardu (motininės įmonės). 2.antrinės įmonės (filialai,
skyriai, asociacijos), jų ūkinė, finansinė veikla vykdoma vadovaujant pagr.
įmonei (dukterinės). Šios įmonės dažniausiai turi JA statusą, savo atskirą
balansą, sutartis sudarinėja savo vardu, o veiklos kontrolė vykdoma per
kontrolinį akcijų paketą. Pagal dydį įmonės: 1.mažos; 2.vidutinės,
laikomos, kurių darbuotojų sk. neviršija 50 ir pajamos per 1m. neviršija
500 tūkst.Lt. Vadovaujantį darbą paprastai dirba tų įmonių steigėjai,
šeimos nariai,giminaičiai.3.didelės;4.labai didelės, priskiriamos tokios
įmonės,kurios viršija mažų ir vidutinių įmonių numatytus parametrus. Tokios
įmonės valdymo f-ja paprastai yra atskirta nuo nuosavybės teisės į įmonės
kapitalą. Pagal pelno siekimo požymį:1.pelno siekiančios:a)gamybinės,
kurios užsiima produkcijos gamyba, perdirbimu, realizavimu; b) negamybinės,
užsiima prekių perpardavimu,komerciniu tarpininkavimu,paslaugų teikimu ar
kt. pelną nešančia veikla.2.nepelno siekiančios įmonės, gb valstybinės
įmonės, visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos (profsąjungos,
švietimo, kultūros organizacijos). Jos paprastai užsiima komercine veikla,
bet pelnas yra panaudojamas tik nustatytų ttikslų įgyvendinimui (tai nėra VT
subjektas). Pagal LR įmonių įst. yra tokios įmonių rūšys: 1.individuali
įmonė; 2.tikroji ūkinė bendrija; 3.komanditinė ūkinė bendrija; 4. AB;
5.UAB; 6.investicinė bendrovė; 7.kooperatinė bendrovė; 8.ŽŪB; 9.valstybės
įmonė; 10.savivaldybių įmonės. Pagal turtines atsakomybės laipsnį įmonės
skirstomos į: 1.visiškos turtinės atsakomybės, įmonės steigėjų turtas nėra
atskirti vieni nuo kt, todėl turtiniai nuostoliai išieškomi iš įmonės
turto, o kai jo nepakanka, išieškojimas nukreipiamas į įmonės steigėjų ar
savininkų turtą (IĮ, TŪB, KŪB); 2.ribotos turtinės atsakomybės, būdingas
turto atskirumo principas.
JA SĄVOKA IR POŽYMIAI.
Turtiniuose santykiuose dalyva-uja 3 subjektai: 1.fiz. asmenys, jų
subjektiškumas nesudaro savarankiškos mokslinių tyrinėjimų dalies. Tik tam
tikra grupė (verslininkai) yra fiz. asmenų grupė; 2.jurid. asmenys, laikomi
išvestiniais teisės subjektais. Juos sukuria fiz. asmenys, atlikdami
būtinas ir įst. nustatytas juridines procedūras. 3.valstybė. JA yra savo
pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, galinti savo vardu įgyti
ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Pirminiai
JA požymiai: 1.organizacinis vieningumas, kiekv. JA turi savo vidinę
struktūrą, kuri jungiasi į 1-ą vi-sumą išliekant vidinei f-jų pas-kirstymo
sistemai, siekiant vie-ningo tikslo. 2.civilinis JA veiksnumas ir
teisnumas, JA civilinėje apyvartoje ir versle dalyvauja savo vardu, įgyja
ir įgyvendina turtines ir asmenines neturtines teises, atsako už prievoles.
JA civilinis veiksnumas ir teisnumas atsiranda nuo įregistravimo momento,
kitaip nei fiz. Asmenims. 3.civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas,
realizuojamas dalyvaujant JA kaip ieškovui ar atsakovui teisme. Išvestiniai
JA požymiai: 11.JA pavadinimas; 2.atskiras turtas.
JA STEIGIMAS.
Siejamas su steigėjų valios išraiška. Ta valia yra kryptinga, todėl gb
realizuojama sandoriu, pvz. jungtinės veiklos sutartimi, kuri vienintelė
žinoma iš sutarčių rūšių, pasižyminti vieningu kryptingumu. JA gb
steigiamas įst., ministro įsa-kymu, savivaldybės nutarimu ir kt.Steigiant
JA yra aktualūs dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: 1. santykiai
susiklosto tarp JA steigėjų (dėl įmonės veiklos pobūdžio
nustatymų,įstatų,nuostatų sukūrimo, struktūros).2.susiformuoja tarp JA
steigėjų ir valstybės institucijų, šių santykių atsiradimo prielaidos yra
susijusios tuo, kad valstybė kontroliuoja JA steigimo teisėtumą(teisingumo
ministerija, registruoja politines partijas, religines bend-ruomenes; LT
bankas, išduoda leidimus steigti komerc bankus). JA steigimo būdai
(priklausomai nuo valstybės institucijų dalyvavimo steigimo procese
laipsnio ir registravimo pobūdžio): 1.potvarkinė tvarka, steigiamos
valstybės institucijos bei valstybinės ar savivaldybių įmonės.Paprastai yra
išleidžiamas įsakymas bei administracinio akto pa-grindu. JA teisės
įgyjamos nuo steigiamo JA įregistravimo registre,kurį tvarko LR statistikos
departamentas. 2.leidiminė tvarka, reikalingas leidimas steigti JA
(komerciniai bankai, steigiami gavus LB leidimą). Leidimo davimas, tai nėra
licencijos išdavimas. Šia tvarka gavus leidimą reikalinga sudaryti steigimo
sutartį arba priimti teisės aktą ir įregistruoti JA.3.pareikštinė tvarka,
steigiant užtenka pareiškėjo valios, registracija nėra būtina (prof.
sąjungos, religinės bendruomenės), steigimą reglamentuoja kanonų teisė.
4.pareikštinė, normatyvinė tvarka, svarbi yra steigėjų valios išraiška.
Nereikalaujama išankstinių leidimų, o registruojant JA, patikrinama ar jų
įstatytai atitinka įst. (UAB, AB, ŽŪB ir kt.).
JA steigimo dokumentai. JA steigimas neįmanomas be šių svarbiausių dok.:
1.įstatų ar nuostatų; 2.steigimo sutarties.CK nustato,kad
kai kada įmonės
gali neturėti įstatų, o šių dok.f-jas užpildo steigimo sutartis ar steigimo
aktas. Steigimo sutartis ar aktas yra šiek tiek svarbesni dok. nei įstatai
ar nuostatai. Be steigimo sutarties ar akto juridinio asm. neįsteigsi.
Steigimo sandorį sudaro ir pasirašo įmonės steigėjai ar įgaliotas asm., bei
jų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras. Steigimo susirinkimo metu turi
būti priimti įmonių įstatai ar nuostatai. Galima konstatuoti, kad įmonių
steigimo dok. atlieka 2 pagr.f-jas: 1.Juridinio fakto patvirtinimo f-ją.;
2.informacinę f-ją, nes registruojant įstatuose matosi kokio pobūdžio
verslu užsiims įmonė. Iš steigimo ddok. turi matytis šie
duomenys:1.Įm.pavadinimas;2.JA teisinė forma; 3.JA buveinė; 4.JA veiklos
tikslai; 5.JA dalyvių susirinkimų kompetencija ir šaukimo tvarka; 6.JA
organai ir jų kompetencija; 7.JA steigimo dok. keitimo tvarka; 8.JA veiklos
terminas ir kt. nuostatos nu-matytos įstatyme. Įsigaliojus CK pradėta
realizuoti nauja tvarka steigiant JA, kuri perimta iš ES šalių, kad
steigiami privatūs JA neprivalo nurodyti veiklos rūšį, kuria jie ruošiasi
užsiimti. Įstatų mažėjimas nuo CK įsigaliojimo reiškia netenka aktualumo
anksčiau galiojusi nuostata, kad JA teisnumas yra specialus. JA teisnumą
vadinti specialiu nėra pagrindo. JA pavadinimas, jo teisinė apsauga. NNorma
nustatanti JA pavadinimą yra imperatyvi. Kiekv. JA turi turėti pavadinimą.
Tai traktuojama kaip galimybė identifikuoti JA nuo kito JA. Pavadinimo
sudaryme egzistuoja liberalios nuostatos. JA pavadinime galima naudoti žodį
ar jų junginius, kurių nevartoja kt. JA. Maža išimtis padaryta dėl Liet.
valst. vardo vartojimo ppavadinime, ja gali pasinaudoti bet kuris JA
privatus JA norintis pavartoti LT vardą pavadinime, turi gauti LR
Vyriausybės leidimą. Reikalavimai kuriant JA pavad: 1.JA pavad. sudaromas
iš žodžių ar jų junginių, kurie vartojami perkel-tine prasme ar turinčių
tiesioginę reikšmę ir laikantis bendrinės liet. kalbos normų. Šios
taisyklės gali būti nesilaikoma jei pavadinimas yra sudaromas iš raidžių
kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ar iš skaitmenų ar jų darinių,
tačiau toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje (V.B., Lizingas).
Išimtis taikoma ir tiems JA kuriuos kuria užsienio subjektai, o tas
pavadinimas yra nusistovėjęs užsienio valst-e (Statoil). 2.Draudžiama JA
pavadinimą išreikšti tik bendriniu žodžiu ar tik nurodant veiklos pobūdį,
ar tik nurodant vietovardį. 3.JA pavadinimas neturi prieštarauti viešai
tvarkai, gerai moralei, klaidinti visuomenę. 4.JA pavad.negali klaidinti vi-
suomenės dėl jo panašumo į jau paduoto registruot kt. JA ppavadinimą.
Įstatymai gali numatyti kt. reikalavimus dėlJA pavadinimo. JA pavadinimas
yra JA nuosavybė tačiau atskirai nuo JA negali būti registruojamas. Jei
nesilaikoma įst-o reikalavimų JA gali kreiptis į teismą ginti savo
pažeistas teises. 5.JA asmens buveinė. Pagal LRCK JA buveinė, ta vieta, kur
yra JA nuolatinis valdy-mo organas, nurodant tikslų adresą..JA organu
laikytinas tas organas, kuris pastoviai priima sprendimus JA vardu ir yra
sudarytas JA dalyvių sprendimu. Buveinėje laikoma pagrindinė įmonės
dokumentacija. Problema ta, kad valdymo f-jas pasilieka sau dalyvių
susirinkimas, valdymo organas nėra formuojamas. Tokiu atveju buveinė yra
ta, kkur dirba asmuo ar kolektyvinis organas, galintis veikti JA vardu be
atskiro įgaliojimo. Pasikeitus buveinei privalu tai nurodyti ir
steigiamuosiuose dok-se. To nepadarius tretieji asme-nys turi teisę bet
kurią JA faktinę valdymo vietą laikyti įmonės buveine.JA adresas
aktualusginčų bylų nagrinėjimui, tinkamo susirašinėjimo fakto nustatymui.
Taip pat, JA sudarytų sandorių pripažinimui, tai aktualu ir mokesčių
mokėjimui, kt. mokesčių rinkliavų nustatymui. Nepriklausomai nuo to kur yra
JA iš užsienio įsteigęs padalinį Liet-e, to Liet-e padalinio buveinės
adresas, bus nustatomas pagal užsienio pagrindinės įmonės buveinę.
Padalinio buveinė nustatoma pg pagr. įmonės buvimo vietą. 6.JA organai.
Organai pagrinde prisideda prie to, kad JA įgyja tam tikras teises,
prisiima parei-gas ir jas įgyvendina būtent per savo organus. JA organas
yra ne ekonominė, filosofinė, bet teisinė kategorija, reiškianti vieną
asmenį (ar asm grupę), kuris atsto-vauja JA interesams santykiuose su
kitais subjektais be specialaus įgaliojimo.Organų buvimą reglamentuoja
LRCK atskiri įst, reglamentuojantys atskirus JA, bei JA steigimo dok. Kiek
bebūtų šaltinių, reglamentuojančių JAorganus,esmė ta,kad tai bus
vienasmenis ar kolektyvinis organas.Visuotinis susirinkimas aukščiausias
sprendimus priimantis organas. Jo priimtus nutarimus įgyvendina 1
(gener.direktorius, prezidentas, valdytojas) ar kolektyvinis organas
(taryba, valdyba). Jei steigėjas 1, tai organai skiriami, o jei kelitai
renkami. Valdymo organų nariais gali būti renkami keli fiz. asmenys, kitais
JA organų nariaistiek fiz., tiek jurid. asm. (pvz.:samdoma įmonė atlikti
buhalterinę apskaitą, auditą). Narių susirinkime gali dalyvauti tiek FA,
tiek JA turintys po vienodai bbalsų. Visuotinio susirinkimo kompetenciją
suda-ro svarbiausi JA veiklos momentai, pvz.:valdymo organų sudarymas,
steigimo dok. priėmimas, keitimas,metinės finansinės ataskaitos
tvirtinimas, įstatinio kapitalo formavimas, JA pabaiga ir kt. Ypatingai
svarbiems klausimams gali būti reikalingas JA narių sutikimas,
t.y.sandoriai susiję su nekilnojamu turtu. Kt. organų paskirtis-spręsti
kasdieninius veiklos kl. kurie gali būti susiję su verslo pobūdžiu (žaliavų
pirkimas) ar kitomis aplinky-bėmis (iškelta civilinė byla). Be to įst.
numato, kad kai kurių pa-reigų nevykdymas užtraukia san-kcijas organui arba
pačiam JA, pvz.:laiku nepateikus duomenų statistikos departamentui, vado-
vui gali būti skiriama bauda. Griežčiausia sankcija-nutarimas likviduoti
patį JA CK įtvirtina valdymo organo nario pareigą veikti sąžiningai ir
protingai būti lojaliu JA, laikytis konfidencia-lumo, vengti situacijų, kai
asme-niniai interesai gali prieštarauti JA interesams. Kai kurias teises ir
pareigas, įst. JA leidžia įgyti per savo dalyvius (steigėjus, ak-cininkus).
Nors formaliai dalyvis nėra laikomas JA organu, jis turi teisę kreiptis į
teismą be atskiro įgaliojimo su ieškiniu uždrausti ateityje JA sudarinėti
sandorius, neatitinkančių valdymo organų kompetencijų. Panašų ieškinį ga-
li pareikšti ir JA asmens kreditoriai (ne vėliau kai per 3mėn.), jei JA
sprendimas pažeidžia jų teises ir interesus (pvz.:JA sąskaitoje yra
pinigų,bet jis negrąžina skolos, o nusprendžia juos paskolinti trečiajam
subjektui). 7.JA reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas. LRCK numato
2 JA pabaigos būdus: 1.reorganizavimas;2.likvidavimas.Esminis skirtumas
tarp jų glūdi JA teisių ir pareigų perleidimo tretiesiems asmenims
galimybėje, o būtent pasibaigusio JA teisės ir pareigos gali bbūti
perduodamos tik reorganizavimo atveju. Likvidavimo atveju tęstinumo nėra,
JA veikla apskritai nutrūksta. Reorganizavimastai JA pabaiga be likvidavimo
procedūros. Pabaiga sutampa su JA išregistravimu iš JA registro. Inicijuoti
reorganizavimą gali: 1.JA dalyviai (steigėjai); 2.teismas. 1. 2/3 balsų
dauguma priimamas sprendimas visuotiniame susirinkime (kvalifikuota balsų
daugu-ma). Vienintelis atvejis, kai reorganizavimo kl. sprendžia JA valdymo
organaskai prie to JA prijungiamas kitas JA. Tačiau jeigu kas nors
prieštaraus (pvz.:kreditoriai) tokiam valdymo organo sprendimui, tai tokį
sprendimą turi patvirtinti visuotinis susirinkimas. Reorganizavimo etapai:
1.Reorganizavimo sąlygų tarpinės ataskaitos ir naujų steigimo dok. projektų
paruošimas. 2.Reorg. sąlygų pateikimas nepriklausomam ekspertui
(auditoriui) ir jo įvertinimo gavimas. 3.Viešas reorg. sąlygų paskelbimas.
4.Rašytinio pranešimo apie visus esminius pasikeitimus parengimas ir
pateikimas. 5.Visuotinio narių susirinkimo sušaukimas (tvirtina
reorg.sąlygų, steigimo dokumentus). 6. Steigimo dok. pateikimas JA
registrui dėl išbraukimo iš sąrašo senojo JA ir įrašymo naujojo JA.
Priėmimoperdavimo (prievolių) aktas tiesiogiai numatytas, kad yra
privalomas. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, kam perėjo prievolės,
subsidiariai atsako visi reorganizavime dalyvavę asmenys, jei
reorg.pripažįstamas negaliojančiu. Tokia subsidiarinė atsakomybė
dalyvavusiems išlieka 3m. Subsidiariai-t.y. atsakys kiti tuomet, kai
nepakaks naujojo JA turto atsakyti pagal prievoles. Reorganizavimo
būdai:1.Jungi-mosi būdas: prijungimas (skirtingų dydžių JA jungiasi
panašaus profilio veikloj);sujungimas (panašaus dydžio JA sujungimo atveju
atsiranda naujas JA, plečiasi veikla). 2.Skaidymas: atlieka-mas padalinimo
būdu, įsteigiami 2 ar daugiau JA. Skaidymas gali būti: padalijimo būdu
(turtas išdalinamas), išdalijimo būdu. JA pertvarkymas-suprantamas kaip JA
teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės
formos JA perima visas
pertvarkyto JA teises ir pareigas.Pertvarkymas nuo reorg. skiriasi
tuo:1.Reorg.dalyvauja mažiausiai 2 JA. 2.Sprendimą dėl reorg.priima kiekv.
iš jų. Pertvarkymo atveju dalyvauja 1 JA.Sprendimą dėl pertvarkymo priima
visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma. Pertvarkymą
reglamentuojantis aktas-CK, atskiri įstatymai kurie reglamentuoja atskirų
JA veiklą, pvz.:valstybės ir savivaldybių įmonių įst., biudžeto įstaigų
įst. Bendras bruožas, kad kt. įst. numato papildomus reikalavimus
pertvarkymui. CK numato 1 taisyklę, kuri susijusi su terminu ir atitinkamai
jeigu per nustatytą terminą JA pats nepadaro pertvarkymo tai pasibaigus 9
mėn laikotarpiui laikoma, kad JA forma yyra pakeista. Azartinių lošimų
įstatyme yra numatytas terminas. Likvidavimas. CK numato, kad likvidavimas
atliekamas 2 būdais:1.savanoriškai; 2.priverstinai. 1.Nėra ir negali būti.
Jis reglamentuotas labai menkai.2/3 balsų dauguma. 2.Tai vyksta
priverstinai. Jis pasireiškia tuo, kad įst.numatyti pagrindai,kuriais
remiantis galima nustatyti JA likvidavimą. Pagrindų sąrašas yra išsamus.
Likvidavimo mechanizmai: 1.teismo sprendimu; 2.kreditorių susirinkimas (tie
asmenys kuriems JA yra skolingas). CK kt. str. numato ir kt. likvidavimo
pagrindus, pvz.: jeigu JA užsiima netinkama veikla; jei netinkamai
įsteigtas; JA įsteigtas terminuotai, pasibaigus terminui įmonė savaime
likviduojama; išėjus iš JA kai kuriems dalyviams nelieka JA mminimalaus
skaičiaus dalyvių. KŪB turi būti 1 tikras narys ir 1 narys komanditorius.
Jei išeina visi tikrieji nariai, tai KŪB likviduojama. Likvidavimas susijęs
su likvidatoriaus paskyrimu. Jei nesutinka dėl lik-vidavimo, tai jį
paskiria teismas. Likvidatorius būtina likvidavimo figūra. Paskyrus
likvidatorių JA forma netenka turėtos kompetencijos iir be likvidatoriaus
žinios negali būti sudarytas net ir menkiausias sandoris. Pagrindinis
likvidatoriaus tikslastai nustatyti JA turto ir skolų dydžius. JA
bankrotaslaisvos rinkos sąlygomis yra neišvengiamas.Bankroto procedūroje
dalyvauja tokie subjektai-kreditoriai,savininkai, verslo partneriai,
darbuotojai. Bankrotas atsirado sustiprėjus kapitalizmo rinkos sąlygoms.
Iki 20a.pr.bankrotas buvo susijęs su tokiais vyksmo elementais:
1.skolininkas buvo nušalinamas nuo turto valdymo; 2.paskiriamas kt.
įgaliotas asm; 3.veiksmai susiję su kreditorių poreikių tenkinimu.
Nelogiška. Buvo padaryta įtaka kitam bankroto modeliui, kuriame atsirado
reabili-tuojančios nuostatos,kurių paskirtis buvo surasti būdus, kaip
padėti išsaugoti verslą finansinių sunkumų turinčioms įmonėms. Lietuva
pasirinko šį modelį tik 2001m. išleidusi įmonių restruktūrizavimo įst.,nes
bankroto procedūrą tiesiogiai reglamentavo įmonių bankroto įst., kuris
galioja nuo 1992m. Pagal įmonių bankroto įst. Pareiškimą teismui dėl
bankroto iškėlimo įmonei turi teisę 1.kreditorius, 2.savininkas (-ai);
3.įmonės administracijos vadovas. Turi būti šios sąlygos: 1.vėluoja
atlyginimai (visos išmokos); 2.įmonė laiku neatsiskaito už ggautas prekes,
atliktus darbus, negrąžina kreditų;3.Įmonė nemoka valstybės nustatytų
mokesčių, kt. įmokų ar priteistų sumų; 4.Įmonė viešai paskelbia, praneša
kreditoriams,kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.; 5.Įmonė
neturi nei turto nei kitų pajamų iš kurių būtų išieškotos skolos. Įst.
numato atsakomybę likvidatoriui jei jis, paaiškėjus bent vienai aplinkybei
nepaduos pareiškimo likviduoti įmonės. Kai bankroto byla pasiekia teismą ir
priimama tei-smo nutartis dėl įmonės bankroto, tai nuo nutarties
įsiteisėjimo teisę valdyti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu gali
tik administratorius. Administratorius turi teisę raštu įspėjęs per
15d.nutraukti darbo sutartis su valdybos nariais, aadministracijos vadovu ir
kt. darbuotojais. Įmonės ūkinė, finansinė veikla sustabdoma, nustojami
vykdyti visi įsipareigojimai,o kreditoriai savo teises gali ginti paduodami
prašymus per nustatytą laikotarpį. Daugelį kl. sprendžia kreditorių
susirinkimas,kuris pakeičia visuotinį akcininkų susirinkimą. Patys
akcininkai aktyviai dalyvauti įmonės likvidavime negali. Jie turi teisę
gauti inform. apie bankroto eigą, dalyvauti kreditorių susirinkime be balso
teisės. Kai teismas priima nutartį patvirtinti kreditorių susirinkimo
rezoliuciją, tai bankroto bylą galima baigti taikos sutartimi ar likvidavus
įmonę. Likviduoti gali-ma jei per 3mėn. kreditorius nesudaro taikos
sutarties. Visą likvidavimo procedūrą atlieka administratorius. Likvidavimo
procedūra negali trūkti ilgiau nei 24 mėn. Per šį laikotarpį likvidatorius
organizuoja turto varžytines ar turtą perduoda natūra.Pasibaigus
24mėn.laikotarpiui liko turto ir neįvykdyti visi reikalavimai tai tolimesnį
turto likimą sprendžia teismas.
Privatūs J.A.
PJA skirstomi į 2 gr.: 1.siekiančios pelno; 2.nesiekiančios pelno
(gyvenamųjų namų bendrijos). Skirta tenkinti privačius interesus. Įmonė CK
prasme vartojama 2 aspektais:1.subjektas;2.ob-ektas. Kaip subjektas yra
savo firmos vardą turintis vienetas (ūkinis) įsteigtas įstatymų nustatyta
tvarka tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonė kaip objektas susideda
iš medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų bei jos teisių
ir pareigų visumos. Įmonininkas-fizinis ar JA ar kitaip į bendrovę,
bendriją susijungę keli fiz. ar jurid. asmenys,kurie nuosavybės teise
valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu bei organizuoja įmonės ūkinę,
finansinę veiklą. Verslininkas-fiz. asm.,kuris įst. nustatyta tvarka
verčiasi ūkine komercine veikla nesteigdamas JA.Straipsniuose,kurie
reglamentuoja viešąsias sutartis, išplaukia,kad verslininku reikėtų laikyti
ir JA jungiamoji grandis tarp šių ssąvokų komercinė ir ūkinė veikla.
Įmonininko sąvoka pabrėžia verslo savininko aspektą, o verslininko
apibūdina teisės subjekto veiklos pobūdį (visus subjektus galima laikyti
verslininkais, o kt. vartotojais). Komercinės-ūkinės veiklos pož.: 1.tai
tęstinė nuolatinio pobūdžio veikla; 2.jai būdingas savarankiškumas, kuris
suprantamas,kaip veikimas savo vardu ir rizika; 3.ši veikla yra
atlygintina. Ja siekiama gauti pelno. Šie pož. leidžia vertinti, realizuoti
šią veiklą steigiant įmonę arba ne. Todėl ko-mercine-ūkine veikla gali
verstis FA gavęs patentą-verslo liudijimą. Kai kuriose komercinėse ūkinėse
srityse FA sudaro didelę dalį verslo subjektų
(stomatologai,auditoriai,advokatai,notarai). Įst. draudžia valstybės ir
savivaldybės organams kištis į ūkinę veiklą, bet reikalaujama, kad oficiali
dokumentacija ir apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu,kad kiekv. turintis
teisinį interesą as-muo galėtų gauti informaciją (teisėsauga ir kontrolė,
policija, prokuratūra, mokesčių inspekci-ja).
Individuali įmonė-tai neribotos turtinės atsakomybės JA. Nuosavybės teisė
priklauso vienam subjektui. Išimtis-susijusi su sutuoktiniu ar šeimos
nariu. Tuomet IĮ priklauso bendr. jungt. nuosav. teise.Įst.numato 1-ą
išimtį su kuria IĮ gali steigti negamybinės organizacijos. Šia teise
pasinau-doja nepelno organizacijos, fondai, draugijos,kurios gautą pelną
panaudoja organizacijai išlaikyti. IĮ susijusi su įmonininko asmenybe todėl
įst. reikalauja,kad IĮ pavadinime būtų firmos vardas ir savininko pavardė.
Lietuvoje yra virš 91 tūkst. įmonių, veikia 32 tūkst. IĮ privalumai:1.Įst.
nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo; 2.Ji turi teisę tvarkyti
supaprastintą buhalterinę apskaitą.Turi atitikti 2 sąlygas:a)neda-ugiau 10
darbuotojų; b)metinės pajamos neviršija 50000Lt,taikomas 13% mokesčių
tarifas. 3. IĮ savininkas liberaliau gali spręsti darbuotojų samdymo kl.,
nesudarinėdamas su savo ššeimos nariais darbo sutarčių; 4.Įmonės įstatai
draudžia įmonei skolintis pinigus iš FA, bet IĮ savininkas gali panaudoti
savo ir šeimos pinigus šiame versle. Kai kurie šio verslo aspektai negali
būti vertinami kaip privalumas, pvz.:įmonės ir jos steigėjo turto atskirumo
principas (už prievoles atsa-ko įmonės ir savo turtu).Steigiant IĮ turi
būti tokie dok.: 1.prašymas įregistruoti IĮ; 2. patalpų savininko pažyma
apie suteiktas IĮ patalpas (arba nuosavybės teisės liudijimas); 3.IĮ vardo
liudijimo pažymėjimo nuorašas; 4.žyminio mokesčio kvitas.
Ūkinė bendrija-kaip ir IĮ priklauso neribotos turtinės atsakomybės JA
tipui.Jos gali būt steigiamos kelių F ar JA sutartimi. Ši sutartis vadinama
jungtinės veiklos sutartimi (viskas nukreipta į bendrą veiklą). CK ir ŪB
įst. numato, kad gali būti steigiamos tikrosios ŪB ir KŪB (pasi-tikėjimo).
Įst. numato minimalų 2 ir max 20 narių sk. Norint išvengti likvidavimo gali
būti priimti nariai, sutikus kitiems nariams. Nauji nariai gali būti ir FA
ir JA.Pasirašydami jungtinio vartojimo sutartį kiekv. bendrijos narys įneša
į bendrijos kapitalą tam tikrą turto dalį (pinigai, natūra). Iš veiklos
gautos pajamos,produkcija priklauso visiems nariams. ŪB negali leisti
vertybinių popierių,akcijų,obligacijų. Jos gali skolinti ir skolintis(iš FA
skolintis negali).ŪB verslo formos privalumai: 1.nebūtina įdarbinti
bendrijos darbuotojus pagal darbo sutartį; 2. bendrija gali tvarkyti
supaprastintą buhalterinę apskaitą. Lengvatos taikymo sąlygos kaip ir IĮ;
3.Įst. nereglamentuoja minimalaus kapitalo dydžio. F bendriją, jei
nenumatyti bendrijos atstovai. Jei komanditorius pažeidžia sutarties
sąlygas, sudaro sutartį, tai
jam atsiranda solidari atsakomybė savo turtu
pagal prievoles,kurios kyla iš šios sutarties.Kiekv. tikrasis narys turi
balsą spręsdamas svarbiausius bendrijos valdymo, verslo kl., konkreti įdėta
dalis nei atima nei prideda balsų. Nariai komanditinės įmonės valdyme
nedalyvauja išskyrus retus atvejus,kai toks dalyvavimas įrašomas į
jungtinės veiklos sutartį. Bet kuris bendrijos narys turi teisę gauti
informaciją apie bendrijos veiklą.Bendrijos narių tarpusavio santykiai
grindžiami pasitikėjimu. Esmė-vengti situacijos,kuri sukiršintų jo
asmeninius ir bendrijos interesus. Bendrijos nario pareigos: 1.lojalumo
pareiga; 2.pareiga laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų; 3.pa-
reiga elgtis atidžiai ir protingai; 4.informacijos pateikimo
pareiga.Lojalumo pareiga pasireiškia ttokiomis ir-mos nario mirtis gali
turėti rimtų pasekmių įmonės likvidavimui. Ši aplinkybė traktuojama
neigiamai.Turto atskirumo princip ne-galiojimas.Komplikuota išstojimo iš ŪB
procedūra. Reikalingas visų sutikimas.Steigimas siejamas su Jungtinės
veikos sutartimi.Terminas gb apibūdintas 3 būdais-nustatytas term.;kokio
nors veiksmo atlikimui, arba neterminuotai.Jungtinės atsakomybės sutartį
pasirašo kiekv. narys, sutartis notarinė.Įnašu gb dalykiniai ryšiai, verslo
kompetencija, įgūdžiai ir pan. Abiejų bendrijų pavadinimuose turi būti TŪB
ir KŪB ar jų santrauk.Būtinai bendrijos pavadinime turi būti bent vieno
steigėjo pavardė, o KŪB tikro nario pavardė.Steigiant pateikiami šie dok.:
1.prašymas, steigėjo vardas, pavardė, įmonės ar FA kodas,adresai;
2.Jungtinės veiklos ssutartis;3.steigiamojo susirinkimo protokolas ar jo
išrašas; 4.pažyma apie patalpų suteikimą; 5.vardo liudijimo pažymėjimas;
6.žyminio mokesčio kvitas. Bendrijos nariai turi turtines ir neturt.
teises.Turtinės teisės pasireiškia kaip galėjimas gauti atitinkamą pelno
dalį, taip pat išstojimo atveju tą turto dalį, kurią sudaro įstojimo
įnašas. Neturtines teises-kiekv. tikrasis nnarys turi teisę atstovauti
formomis:1.sandorių su bendrijomis sudarymas;2.konkuravimas su bendrija;
3.konfidencialumo pažeidimas; 4. netinkamas bendrijos turto naudojimas.
ŪB veiklos nutraukimas
Žinomos 3 veiklos nutraukimo pagrindų grupės: 1. dėl bendrijų narių
veiklos;2.dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų; (1 ir 2gr.susijusios
su veiksmais ir subjektų valia) 3.dėl įst-e numatytų aplinkybių
nepriklausančių nuo jungtinės veiklos sutarties dalyvių valios (susijusi su
įvykiais, nepriklauso nuo subjekt. valios). ŪB veiksmai:1.visų tikrųjų
narių sprendimas(vienbalsis)gali pasireikšt,kai vienasmenis veiksmas, kai
tikrasis narys atsisako dalyvauti veikloje, o jam išėjus nelieka tam tikro
narių sk. 2.bendrijos bankrutavimo atveju. Teismas gali priimti sprendimą
likvi-duoti ŪB. Kai valstybės ar savivaldybės organas atšaukia ŪB
registravimą už teisės pažeidimus.Įvykiai kaip juridiniai faktai kurie
nutraukia ŪB veiklą.3.Termino pasibaigimas, mirtis-jei nelieka nustatyto
narių sk.Veiksnumo apribojimas nariui. JA pradėta bankroto procedūra.
Ribotos turtinės atsakomybės JA,AB, kooperatinės ir ŽŪB
AB vyraujančios Liet-e verslo formos teisinė išraiška 2001m. 443 tūkst.,UAB
19tūkst.AB siejamos su akcijomisjos yra sudėtinė įstatinio kapitalo dalis,
kuri numatyta įstatuose. Aktai reglamentuojantys AB veiklą yra CK,
ABįst.,įmonių įst.,vertybinių popierių rinkos įst, poįstatyminiai
aktai.Pagr.pož.ribojantysAB nuo IĮ: 1.bendrovės turtas atskirtas nuo jos
narių (akcininkų) turto. Pagal prievoles AB atsako pati, o akcininkas
atsako už AB prievoles tik turimų akcijų turto dalimi.2.AB akcijomis galima
laisvai disponuoti(parduoti,dovanoti).3.AB egzistavimas nėra siejamas nei
su akcininko ar direktoriaus mirtim,neveiksnumu ar
bankrotu.4.Įst.reikalauja sukurt gana sudėtingą AB valdymo ir finansinės
apskaitos struktūrą. Įst. leidėjas norėjo sukurti tokią užkardymo sistmą,
kad AB ir jos dalyvių (akcininkų) pozicija bbūtų maksimaliai autonomiška.