YPATINGOJI TEISENA

I. Ypatingoji teisena iki naujojo CPK

Ypatingoji teisena – tai trečioji civilinių bylų nagrinėjimo teisme procesinė forma. Kas gi būdinga šia forma nagrinėjamoms byloms ir kas sudaro šios teisenos esmę.

Apie bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, pobūdį galima spręsti iš CPK 271 str. (tarybinis CPK). Iš šio straipsnio matyti, kad pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės. Spręsdavo civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismai nesprendžia šalių ginčo dėl teisės, o tik patvirtina nagrinėjamas subjektyvines teises. Šio straipsnio trečioje dalyje pasakyta, kad tais atvejais, kai, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtiną ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais. Taigi matome, kad įstatymas draudžia teismui spręsti ginčus dėl konkrečios subjektyvinės teisės ypatingosios teisenos tvarka, tuo suteikdamas šiai teisenai išimtį, neginčo pobūdį.

Įstatymu siekiama apginti piliečių ir organizacijų turtines ir asmenines teises, dėl kurių dar nėra ginčo, tačiau yra realus pavojus, kkad ateity jos gali būti pažeistos. Ypatingosios teisenos konkretus tikslas – pašalinti neaiškią, neapibrėžtą asmens teisę padėti ir užtikrinti kelią galimam jo teisės pažeidimui ateityje.

Kaip tik “būtinumas patvirtinti neginčijamas subjektyvines teises, kurios objektyviai egzistuoja mūsų tikrovėje, reikalauja turėti tam tikrą nneginčo byloms nagrinėti procesinę formą, kurią įstatymas ir vadina ypatingąja teisena” .

Ypatingoji ir ieškininė teisena – piliečių ir socialinių organizacijų subjektyvinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo formos – daugeliu atvejų yra panašios.

Ir ypatingoje, ir ieškininėje teisenoje teisminis bylos nagrinėjimo dalykas yra tie patys, įvairaus teisminio pobūdžio materialiniai teisiniai santykiai. Tiek ieškininės teisenos tvarka spręsdamas civilines bylas, kylančias iš įvairaus pobūdžio materialinių teisinių santykių, tiek ypatingosios teisenos bylose teismas, nustatydamas įvairius juridinius faktus, nustato ir materialinius teisinius santykius. Juridiniai faktai ir materialiniai teisiniai santykiai drauge su atitinkamais veiksmais sudaro procesinio teisinio santykio turinį ir iš esmės tą patį teisminio nagrinėjimo dalyką. Materialinių teisinių santykių pobūdis sąlygoja procesinę formą, kuria turi būti nagrinėjamos iš tų teisinių santykių pobūdis sąlygoja procesinę fformą, kuria turi būti nagrinėjamos iš tų teisinių santykių kylančios civilinės bylos.

Pagrinduose ir CPK pabrėžia civilinio proceso vieningumas, ieškininės teisenos taisyklių bendrumas visoms teisenoms. Ypatingąją teiseną sudaro tik tam tikros išimtys iš bendrųjų proceso taisyklių, t.y. tokios procesinės teisės normos, kurių buvimą sąlygoja pats neginčo bylų pobūdis. Be to, šios procesinės teisės normos nusako ypatingosios teisenos ypatumus. Tai ypatingosios teisenos aplinkybė, kad joje negali būti ginčo dėl teisės, sąlygoja ir kitą šių bylų ypatumą – jose nėra šalių su ppriešingais interesais. Tai vienašalė teisena.

Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, su procesinėmis išimtimis ir papildymais, kurie numatyti CPK 25-33 skirsniuose. Sprendžiant bylas ypatingosios teisenos tvarka, remiamasi iš esmės visais civilinio proceso teisės principais. Tačiau dėl šios teisenos pobūdžio rungtyniškumo principu remiamasi labai ribotai. Ypatingosios teisenos bylose, suprantama, negali būti ieškinio, ieškovo ir atsakovo, priešieškinio, negali dalyvauti tretieji asmenys, negali būti sudaromos taikos sutartys ir atliekami kiti procesiniai veiksmai, būdingi ieškininei teisenai.

Tas ypatingosios teisenos ypatumas, kad joje negali būti ginčo dėl teisės, verčia abejoti, ar tikslinga yra ši proceso forma kai kurių kategorijų byloms, kurios dabar įstatymų leidėjo įtrauktos į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą. Prie tokių bylų tiktų priskirti bylas dėl piliečio pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu, bylas dėl išsprendimo skundų, paduodamų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų, taip pat bylas dėl neteisingumų civilinės metrikacijos įrašuose nustatymo. Procesine prigimtimi šios bylos yra ginčo bylos ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų sąrašo turi būti ištrauktos.

Pagrinduose nustatytos tik bendra ypatingosios teisenos bylų žinybingumo liaudies teismams taisyklė. Sąjunginis įstatymų leidėjas nedavė išsamaus sąrašo bylų, kurios turi būti nagrinėjamos pagal ypatingosios teisenos taisykles.

Pagal pagrindų 4str. Teismai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja šias bylas:

 Dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nnustatymo, jei įstatymų nenumatyta kitokia jų nustatymo tvarka;

 Dėl piliečio pripažinimo nežinia kur esančiu ir dėl jo paskelbimo mirusiu;

 Dėl piliečio pripažinimo neveiksniu, dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės;

Pagal mūsų respublikos įstatymus į šį sarašą dar įtrauktos bylos:

 Dėl turto pripažinimo bešiaimininkiu;

 Dėl neteisingumų civilinės būklės aktų knygoje nustatymo;

 Dėl išsprendimo skundų, paduodamų dėl notarų ir atliekančių notarinius veiksmus organų veiksmų;

 Dėl teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymo ir dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atstatymo;

II. Ypatingoji teisena pagal V. Mikelėną 1995 metais

Pagrindinė teismo funkcija yra ginčų dėl teisės sprendimas ir pažeistų subjektinių teisių bei įstatymo saugomų interesų gynimas. Šią funkciją teismas įgivendina nagrinėdamas ieškininės teisenos bei ginčų, kylančių iš administracinio pobūdžio teisinių santykių, teisenos bylas. Tačiau yra atvejų, kai teismo įsikišimas reikalingas ir nesant ginčo dėl teisės, taigi nesant teisės pažeidimo bei teisės pažeidėjo. Tokio pobūdžio bylos gali būti nagrinėjamos pagal supaprastintą tvarką. Normos, reguliuojančios supaprastintą ne ginčo bylų nagrinėjimą, sudaro įpatingosios teisenos institutą (CPK 25-33 skirsniai). Esminiai ypatingosios teisenos ir kitų civilinio proceso teisenų skyrimui yra: pirma, ypatingoje teisenoje nėra šalių su priešingais interesais, tai – vienašalė teisena.; antra, ypatingoji teisena – neginčo teisena. Kartais ši teisena dar vadinama apsaugine teisena.

Neretai abejojema, kodėl teismas, o ne kitoks organas sprendžia šiuos neginčo klausimus. Nustatant atitinkamų nneginčo klausimų žinybingumą teismui, daugiausia buvo remiamasi motyvu, jog teismo procesas yra labiausiai pritaikytas neakivaizdžių faktų nustatymui, todėl ir yra tikslingiausia šias bylas priskirti teismo kompetencijai. Kita vertus, faktai, kuriuos nustato ir patvirtina nagrinėdamas šias bylas teismas, yra ypač svarbūs, nes jų pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta atitinkami teisiniai santykiai. Teismo sprendimas savo prigimtimi ir esme yra žymiai patikimesnis teismo patvirtintus faktus įtvirtinantis dokumentas nei kitų organų atitinkami aktai. Taigi ypatingosios teisenos pagalba geriau apsaugomi privatūs asmenų interesai. Be to, nagrinėdamas šias bylas, teismas saugo ir viešąjį interesą. Ypatingosios teisenos bylose taikoma dauguma civilinio proceso ieškininės teisenos normų: CPK 1str. 2d. numato, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendras civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas CPK bei kitų LR įstatymų. Taigi ypatingoje teisenoje turi būti laikomi civilinio proceso ieškininės teisenos principų, taip pat bendrųjų taiskyklių, taikomų įrodinėjimui ir įrodymams šiose bylose.

Kiekviena ypatingosios teisenos bylų kategorija yra labai savita, todėl neįmanoma sukurti ypatingosios teisenos taisyklių, bendrų visoms teisenos byloms. Dėl šios priežasties kiekvienai ypatingosios teisenos bylų kategorijai yra skirtas atskiras CPK skirsnis.

Dauguma ypatingosios teisenos bylų iškeliamos paduodant pareiškimą, o kai kurios – paduodant skundą. Nors ši teisena yra vienašalė, tačiau be pareiškėjo procese dar dalyvauja ir kiti asmenys, vadinami suinteresuotais

asmenimis. Jie nėra pareiškėjo oponentaiar pareiškėjai. Suinteresuotų asmenų dalyvavimo šiose bylose pagrindinis tikslas – padėti teismui tinkamai išsiaiškinti visas turiončias reikšmės bylai aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą. Be to, suinteresuotų asmenų dalyvavimas įgalina apsaugoti ir jų pačių interesus. Kai kuriais atvejais šie asmenys dalyvauja procese vykdydami savo tarnybines funkcijas.

Nagrinėjant ypatingosios teisenos bylą, tretieji asmenys, kurie į bylą nebuvo įtraukti, taip pat suinteresuoti asmenys gali pradėti ginčyti pareiškėjo teises. Tokiu atveju ypatingosios teisenos bylose kyla ginčas dėl dėl teisės. Ypatingoji teisena, kkaip jau minėta, nėra pritaikyta ginčų dėl teisės nagrinėjimui, todėl teismas, kilus ginčui dėl teisės, turi palikti pareiškimą nenagrinėtu, o suinteresuotiems asmenims paaiškinti, kad jie gali pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 271str. 3d.).

Jeigu ypatingosios teisenos byloje priimtu teismo sprendimu paliečiamos kitų, neįtrauktų į tos bylos nagrinėjimą asmenų teisės, tie asmenys gali ginti savo teises pareikšdami ieškinį bendrais paghrindais.

Teismo sprendimą ypatingosios teisenos bylose paprastai vykdo ne teismo anstoliai, o kitos įstaigos ar pareigūnai – civilinės metrikacijos įstaigos, notarai, globos ir rūpybos oorganai. Vykdomieji raštai šiose bylose neišduodami, išskyrus bylas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo.

III. Ypatingoji teisena naujajame CPK

Kaip ir daugelio kitų Europos valstybių, Lietuvos civiliniame procese dviejų savarankiškų teisenų – ieškininės ir ypatingosios – egzistavimą nulėmė romėnų civilinės teisės recepcija. Bandant pagrįsti ddviejų teisenų skirtumus, civilinio proceso teisės teorijoje egzistuoja kelios teorijos – tikslų, dalyko, pozityvizmo. Tikslų teorija grindžiama keliamais skirtingais teisenų tikslais: ieškininės teisenos tikslas – pašalinti subjektinės materialinės teisės pažeidimą, o ypatingosios – užtikrinti tinkamą tam tikrų materialinės teisės normų įforminimą, siekiant išvengti subjektinės materialinės teisės pažeidimo. Dalyko teorija, kuria yra paremtas šiuo metu galiojantis Civilinio proceso kodeksas, ieškininę teiseną nuo ypatingosios atriboja pagal ginčo dėl teisės buvimo ar nebuvimo kriterijų. Pozityvizmo teorijoje nėra keliamas uždavinys apibūdinti ypatingosios teisenos esmę, kadangi, nustatant bylos nagrinėjimo tvarką, vienintelis kriterijus yra tikslingumas. Atsižvelgiant į viešąjį interesą ir civilinio kodekso tikslus (proceso operatyvumą ir paprastumą), bylos yra priskiriamos vienai ar kitai teisenai.

Naujajame CPK iš esmės naujai reglamentuojamas procesas ypatingosios teisenos bylose:

 Atsisakyta ginčo dėl tteisės buvimo kaip pagrindinio kriterijaus, atribojant ieškininės teisenos bylas nuo ypatingosios teisenos bylų;

 Prioritetas priskiriant bylas, nagrinėtinas ypatingąja teisena, suteikiamas tikslingumo kriterijui, bylų pobūdžiui (viešojo intereso bylose buvimui);

 Įtvirtintas inkvizitorinis proceso modelis ypatingojoje teisenoje su jam būdingais oficialimo, imperatyvumo, riboto žodiškumo bei viešumo principais;

 Įtvirtintas aktyvaus teisėjo procese statusas;

Austriškos ir vokiškosios ypatingosios teisenos koncepcijos pagrindu nustatytas ypatingosios teisenos reglamentavimas naujajame CPK turėtų užtikrinti operatyvų ir koncentruotą procesą bei sudaryti prielaidas veiksmingiau įgivendinti ypatingajai teisenai keliamus uždavinius.

Civilinio proceso kodekso V dalyje yra pateiktas yypatingosios teisenos bylų sąrašas – dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo; įvaikinimo; šaukiamosios teisenos bylų, papildytas naujų bylų kategorijomis, numatytomis naujajame Civiliniame kodekse, t. y. Bylos dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu; dėl globos ir rūpybos; bylos, kylančios iš daiktinių teisių (bylos dėl turto pripažinimo bešeimininkiu); hipotekos teisinių santykių; teismo leidimo išdavimo bei bylos dėl šeimos santykių.

Be abejo, ginčo dėl teisės buvimo ar nebuvimo kriterijus, kaip vienas iš ypatingosios teisenos bruožų, nėra paneigiamas naujajame Civilinio proceso kodekse, nes didžioji dauguma bylų vis dėl to yra ne ginčo pobūdžio, tačiau lemiamą reikšmę, atribojant ieškinine teisena nagrinėtinas bylas nuo ypatingosios teisenos bylų, turės:

1. pačių bylų pobūdis. Faktai, kuriuos nustato ir patvirtina teismas, nagrinėdamas šias bylas, yra ypač svarbūs, nes jie lemia teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

2. tikslingumas – geresnė asmenų privačių interesų apsauga (globos ir rūpybos nustatymas neveiksniems ar ribotai veiksniems pilnamečiams asmenims, asmens pripažinimas mirusiu.

Kitus ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo pasikeitimus lėmė naujos nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso nuostatos, pavyzdžiui, asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tvarka. Apsispręsta dėl bylų dėl hipotekos (kilnojamo turto įkeitimo) teisinių santykių priskyrimo ypatingąjai teisenai, todėl, įsigaliojus naujajam Civilinio proceso kodeksui, neteko galios Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymai.

Naujajame Civilinio proceso kodekse ypatingojoje teisenoje įtvirtintas oficialumo pprincipas. Šio principo veikimas pasireiškia tuo, kad procesas ypatingojoje teisenoje pradedamas tiek suinteresuotam asmeniui padavus pareiškimą, tiek ir teismo iniciatyva. Galiojančio Civilinio proceso kodekso 271 str. 1 dalies norma nustato ypatingosios teisenos normų išimtinumo pobūdį, o tai reiškia jog byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškininės teisenos taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato ypatingosios teisenos normos. Ir tik išimtinais atvejais teisėjas yra ypareigojams surinkti atitinkamus įrodymus, jei jų nepateikia bylos dalyviai.

Naujajame Civilinio proceso kodekso 443 str. įtvirtina bendra pareiga imtis visų būtinų priemonių, kad bųtū visapusiškai išaiškintos bylos aplimkybės ( kai galiojančiame Civilinio proceso kodekse, kaip jau buvo minėta, tokia pareiga įtvirtinta kaip išimtis). Nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, teismas privalo patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimui. Teismas, neapsiribodamas byloje pateikta medžiaga ir nepriklausomai nuo ginčo dėl teisės buvimo, išsiaiškina visas, jo nuomone, esminias bylos aplinkybes bei atsako į pateiktą klausimą.

Inkvizicinis principas draudžia teismui priimti sprendimą už akių. Toks draudimas įtvirtintas naujojo Civilinio proceso kodekso 443 str. 9 dalyje. Dar vienas ypatingosios teisenos bruožas – tai šalių instituto nebuvimas, tai yra vienašalė teisena, todėl teismas, neatvykus vienam dalyvaujančiam byloje asmeniui (aišku jei jo dalyvavimas nėra privalomas įstatymų nustatyta tvarka), remdamasis visais byloje surinktais įrodymais, taip pat ir neatvykusio asmens pateiktais, nagrinėja bbylą atvykusio kito dalyvaujančio byloje asmens atžvilgiu.

Ypatingojoje teisenoje nėra trečiųjų asmenų instituto, nėra ieškinio ir priešieškinio, taikos sutarties institutų; teismas, nagrinėdamas šias bylas, savo sprendimu netaiko sankcijų, o apsiriboja tik pareiškėjo prašymo išsprendimu.

Žodiškumo principo galiojimas ypatingojoje teisenoje yra apribotas. Naujojo Civilinio proceso kodekso 443 str. 5 dalyje įtvirtinta bendra norma, nustatanti, kad bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kodeksas numato žodinį bylos nagrinėjimą.

Svarbu ir tai, kad ypatingojoje teisenoje ribotai realizuojamas ir viešumo principas. Pavyzdžiui, naujojo Civilinio proceso kodekso 484 str. 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad įvaikinimo bylos būtų nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje. Tokios nuostatos galiojusiame Civilinio proceso kodekse nėra.

Aptarti naujajame Civilinio proceso kodekse įtvirtinti principai lemia aktyvų teismo (teisėjo) vaidmenį procese. Šių principų įtvirtinimas sudaro sąlygas neformaliam procesui. Paliekama teisė teisėjui pačiam nuspręsti, kokią pasirinkti bylos nagrinėjimo formą (žodžiu ar ne), teisėjo nesaisto dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai, jis turi teisę ir pareigą pats rinkti įrodymus, kartu padidinama teisėjo atsakomybė už bylos baigtį.

Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka

Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas: 1) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo; 2) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu; 3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu); 4)

dėl įvaikinimo; 5) dėl globos ir rūpybos; 6) dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo; 7) dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo; 8) dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena); 9) dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles; 10) dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio Kodekso IV dalies XIX skyrių; 11) dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių; 12) dėl prarastos teismo ar vvykdomosios bylos atkūrimo; 13) dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo; 14) dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

Atskirų ypatingosios teisenos bylų kategorijų ypatumai

Upatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos:

1. Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Naujajame Civilinio priceso kodekse ypatingoji teisena modeliuojama inkviziciniu principu. Dažnai pasitaiko, kad teismui nustatinėjant juridinę reikšmę turintį ffaktą – nuosavybės teisės į turtą, kyla ginčas dėl teisės. Tokiu atveju pagal galiojančio Civilinio proceso kodekso nuostatas šis ginčas turi būti nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka, vadovaujantis disozityvumo, proceso šalių lygybės principais.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 226 d. nutarimas Nr.2 Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose išaiškinta:

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 271 str. teismas turi palikti pareiškimą nenagrinėtą, jeigu, nagrinėjant bylą dėl fakto nustatymo, kyla ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka.

Teisėjai, priimdami pareiškimus dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, privalo vadovautis LR CPK straipsniais, kuriuose yra numatytos šių pareiškimų priėmimo sąlygos. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių, arba kai galiojantys įstatymai numato neteisminę šių faktų nustatymo tvarką, taip pat tada, kai pareiškėjas turi galimybę kitokia tvarka gauti ar atstatyti prarastus dokumentus, teisėjai turi atsisakyti priimti tokiu pareškimus ir nutraukti bylas, kai jos buvo užvestos.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1995 m. vasario 10 dd. nutarimo Nr. 6 redakcija: Bylos dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo turi būti nagrinėjamos, įtraukus į jas suinteresuotus asmenis. Priimdami pareiškimus arba ruošdami bylą teisminiam nagrinėjimui, teismai turi reikalauti, kad pareiškėjas savo pareiškime nurodytų, kuriam reikalui būtina nustatyti prašomą faktą ir nurodytų visus suinteresuotus asmenis.

2. Dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kusr esančiu.

Šios bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Civiliniame kodekse yra numatyti terminai, kuriems pasibaigus asmuo gali gali būti paskelbtas mirusiu ar nežinia kur esančiu. Paduoti pareiškimą gali kkiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras. Taip pat teismo gali būti paskirtas to asmens turto administratorius.

Tarybinė civilinio proceso teisė piliečio paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu bylas priskiria taip pat prie ypatingosios teisenos bylų. Pilietis gali būti pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas mirusiu tik niekam neginčijant jo nežinia kur buvimo fakto. Šios bylos buvo nagrinėjamos pagal bendrosios (ieškininės) teisenos taisykles, remiantis ypatingosios teisenos bylų kategorijai numatytomis išimtimis.

3. Dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimas veiksniu.

Pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimus, dėl kurių tas asmuo negali suprasti savo veiksmų, taip pat aplinkybės rodančios kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu narkotikais ir t. t., jei norima pripažinti asmenį ribotai veiksniu. O dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu turi būti nurodytos aplinkybės, kad asmuo pasirengęs savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.

Galiojusiame Civilinio proceso kodekse nebuvo numatyta, kad bylos dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu būtų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

4. Dėl įvaikinimo.

5. Dėl vaiko globos ir rūpybos

Šios bylos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos tik pagal naująjį Civilinio proceso kodeksą. Vaiko nuomonė turi būti išklausoma.

6. Dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo.

Pareiškime gali būti skundžiami antstolių veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, taip pat gali būti skundžiamas atliktas notarinis vveiksmas ar ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Galiojusiame Civilinio proceso kodekse buvo numatytas kriterijus, kuriuo reikia vadovautis sprendžiant klausimą, ar pareiškimas bus nagrinėjamas ypatingosios ar ieškininės teisenos tvarka – tai ginčo pobūdis. Jeigu ginčas kilęs tarp suinteresuotų asmenų ir notaro (šis ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio) dėl įstatymo numatyto veiksmo atlikimo arba neatlikimo, byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Jei ginčas kilęs tarp suinteresuotų asmenų ( šis ginčas yra civilinio pobūdžio), turi būti pareiškiamas ieškinys ir byla nagrinėjama ieškininės teisenos tvarka.

7. Dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo.

Galiojusiame CPK šios bylos buvo vadinamos Civilinės metrikacijos įrašų neteisingumo nustatymas. Pagal naująjį CPK teismas bylas nagrinėja jei civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė nagrinėti ar jose yra nenagrinėtina.

8. Dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo.

Jau visų sąjunginių respublikų CPK numatyta ypatingoji teisių pagal kai kuriuos prarastus pareikštinius dokumentus atstatymo tvarka vadinama šaukiamąja teisena. Asmuo, praradęs vertybinį dokumentą, gali prašyti teismą pripažinti šį dokumentą negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą pareikštinį vertybinį dokumentą.

9. Dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles.

Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo, nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, daikto pripažinimo bešeimininkiu. Tokios bylos jau ir pagal galiojusį CPK bbuvo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

10. Dėl šeimos teisinių santykių.

Tai bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno iš jų prašymu.

11. Dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių.

Šios bylos ypatingosios teisenos tvarka pradėtos nagrinėti tik įsigaliojus naujajam CPK, nes įsigaliojus 2001 m. naujam Civiliniam kodeksui neteko galios Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymai. Ankstesniuose Civilinio proceso kodeksuose nebuvo numatytos tokio pobūdžio bylos, nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka.

12. Dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo.

Jau Lietuvos TSR CPK, skirtingai nuo daugumos sąjunginių respublikų CPK, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų civilinių bylų sąraše numato prarastos teismo ar vykdomosios bylos atstatymą.

13. Dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka.

Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės

1. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. 2. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose. 3. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis

ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. 4. Šiame skyriuje nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu. 5. Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. 6. Dalyvaujančių bbyloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. 7. Šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. 8. Nagrinėjantis bylą šio Kodekso VV dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. 9. Teismas, nagrinėjantis bylas ypatingąja teisena, neturi teisės priimti sprendimo už akių. 10. Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio aasmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytas išimtis.

Literatūra

 Tarybinė civilinio proceso teisė 1983 m. Vilnius

 Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas 2003m. sausio 1 d.

 Jurisprudencija 28 (20), 2002 m. Vilnius

 V. Mikelėnas „Civilinis procesas“ II 1995 m. Vilnius

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktika „ Civilinė teisė ir Civilinis procesas“ 1991-1998 m. Vilnius

 V. Nekrošius „Koncentruotumo principas ir jo įgivendinimo galimybės“