Žemes nuomos mokestis

ĮVADAS

Mums visiems iškyla klausimas kas reglamentuoja žemės mokestį? Aš turiu atsakyti į tai, todėl savo darbe aš trumpai pateiksiu žemės mokesčio įstatymą, ir papasakosiu apie žemės nuoma. Tai va žemės mokestį reglamenuoja žemės mokesčio įstatymas. Žemės ir žemės nuomos mokesčių našta didžia dalimi priklauso nuo žemės kainos nustatymo metodikos, todėl žemės kaina nustatoma Vyriausybės patvirtinta tvarka, atsižvelgiant į žemės naudojimą jos našumą, buvimo vietą, tikslinę žemės paskirtį ir kt. Paprastai žemės nominali kaina indeksuojama Vyriausybės patvirtintu žemės kainos ineksu. Žemės iir valstybinės žemės nuomos mokesčiai buvo apskaičiuojami atsižvelgiant į žemės plotą, kainą pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis, kurios žemės ūkio ministerijos nustatytąją tvarką atitnkamos tarnybos pateikdavo valstybiniams mokesčių inspekcijoms, o šios apskaičiuodavo mokesčius. Todėl savo darbe aš pateikiu žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo formulę. Taip pat truputį supažindinu su lengvatomis. Taip pat trumpai supažindinu su Civiliniame kodekse esančiu sraipsniu apie žemės nuomos mokestį.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMAS

1992 m. birželio 25 d. Nr. I-2675

Vilnius

I. MOKESČIO OBJEKTAS IR MOKĖTOJAI

1 straipsnis. Žemės mokesčio objektas yra privati žemė.

2 straipsnis. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės

savininkai.

II. MOKESČIO TARIFAS

3 straipsnis. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento

žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

III. MOKESČIO LENGVATOS

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1995 mm. liepos 3 d. įstatymo Nr. I-992 (Žin., 1995, Nr. 59-1468) redakcija

(taikoma apskaičiuojant žemės mokestį nuo 1995 metų)

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

1) bendro naudojimo keliai;

2) žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio

valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto

pagrindu);

3) miško žemė.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos

1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-944 (nuo 1995 m. birželio 28 d.) (Žin., 1995, Nr. 53-1299 ) redakcija

Mokesčio lengvatas už apsauginių miškų .

Yra taikomas tam tikras žemės nuomos apskaičiavimas:

Nuomos mokestis yra lygus žemės nuomos mokesčiui, kuris apskaičiuojamas pagal žemiau nurodytą formulę:

ŽM = SV*3%*ŽK/12, kur

ŽM – žemės nuomos mokesčio mėnesio suma;

SV – Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinta žemės sklypo vertė;

3% – fiksuotas metinis žemės nuomos mokesčio tarifas;

ŽK – Vyriausybės tvarka patvirtintas žemės vertės kkoeficientas, kuris šios Sutarties pasirašymo dienai sudaro 0,5.

Teisiniams reikalavimams nustačius kitokius fiksuotus metinius žemės nuomos mokesčio tarifus ir/arba žemės vertės koeficientus, Nuomos mokestis yra automatiškai koreguojamas pagal faktinius privalomus VŠT žemės nuomos mokesčio mokėjimus, tačiau ne daugiau negu 100%.

Žemės mokestis ir žemės nuomos mokestis priskiriami skirtingoms grupėms, nes skiriasi jų mokesčių objektas: pirmuoju atveju tai yra turtas, antruoju – teisė naudotis valstybei priklausančia žeme.

1.Tiesioginiais mokesčiais apmokestinamos pajamos (pelnas), turtas, o netiesioginiais – (vartojimo) išlaidos, nors tarp šių mokesčių rrūšių nėra griežtos ribos. Taigi galima teigti, kad fizinių asmenų pajamų mokestis, juridinių asmenų pelno mokestis ir visi nekilnojamojo turto mokesčiai (žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, paveldimo arba dovanojamo turto mokestis) priskiriami prie tiesioginių, o pridėtinės vertės mokestis ir akcizai – prie netiesioginių mokesčių tipų. Visi kiti mokesčiai gali būti abiejų tipų, tai priklauso nuo konkrečiai pasirinkto ėmimo būdo.

2. Plačiąja prasme sukurtas šalyje nacionalinis produktas, kuris yra universalus mokesčių bazės matas, kartu ženklina ir apmokestinimo ribas. Taip pat jau seniai buvo pastebėtas dėsningumas, kad egzistuoja hipotetinis ribinis mokesčių tarifas, kurį padidinus mokesčių įplaukos į biudžetą pradeda sparčiai mažėti, kadangi siaurėja mokesčių bazė, t.y. ūkio subjektai vengia mokėti mokesčius (šį efektą atspindi taip vadinama A.Laffero kreivė). Didėjantis mokesčių tarifas iki tam tikros ribos kompensuoja mokesčių bazės mažėjimą ir bendra mokesčių suma gali netgi didėti, bet tarifui pasiekus ribinį tašką mokesčių bazė „susitraukia“ labai greitai ir jos nekompensuoja padidėjęs tarifas, taigi mokesčių surinkimas taip pat krenta.

Vilniuje įmonėms yra mažinamas valstybės žemės nuomos mokestis. Todėl aš trumpai papasakosiu apie tai. Skatindama verslą ir subalansuotą sostinės plėtrą, gruodžio 21 dieną Vilniaus miesto taryba dar 247 sostinės įmonėms sumažino valstybinės žemės nuomos mokestį. Mokestis sumažintas atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, nuomojamą žemės plotą, darbo vvietų skaičiaus didėjimą įmonėje bei žemės sklypo vietą mieste. Iš viso šioms įmonėms mokestis sumažintas 3,2 milijono litų. 0 proc. nuomos mokesčio tarifas bus taikomas 2 įmonėms, 1,5 proc. – 168 įmonėms,2proc.–77įmonėms.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos sostinėje Vilniaus miesto tarybos sprendimu taikomos nuo šių metų liepos mėnesio. Iš viso šiemet šis mokestis sumažintas820įmonių.

Dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo iki šių metų gruodžio 31 dienos į savivaldybę ar apskritį nesikreipusioms įmonėms žemės nuomos mokestis nebus mažinamas trejus metus. Už nenaudojamą arba neefektyviai naudojamą žemę įmonės turės mokėti nustatytą tarifą.

Sėkmingai dirbančioms įmonėms mažindama žemės nuomos mokestį, Vilniaus savivaldybė siekia visas įmones paskatinti tvarkyti turimas teritorijas, plėtoti verslą, kurti naujas darbo vietas.

Nuo kitų metų pradžios 2 procentiniais punktais sumažės ne aukcione išnuomotos valstybinės žemės maksimalus nuomos mokesčio tarifas.

Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“, kuriame numatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. maksimalus žemės nuomos mokesčio tarifas vietoj dabartinių 6 proc. sumažės iki 4 proc. Konkretų tarifą nustatys savivaldybės, kurių teritorijoje yra nuomojama žemė. Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turės teisę visai nuo šio nuomos mokesčio atleisti.

Civilinis kodeksas reikalauja, kad savivaldybės ir žemės nuomotojai sudarytų civilines sutartis. Finansų ministerija pažymi, kad jų sudarymas tturi būti paspartintas, nes įsigaliojus šiam nutarimui be sutarčių negalės būti imamas ir nuomos mokestis, t.y. nebegalios nuostata, kad nuomos mokestį moka ir asmenys už nustatytąja tvarka jiems suteiktą valstybinę žemę.

Vyriausybės sprendimu, iki 2003 m. liepos 1 d. sudarytoms nuomos sutartims nuomos mokesčio dydis bus skaičiuojamas nuo valstybinės žemės vertės, apskaičiuotos pagal 1999 m. patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, o nuo liepos 1 d. pasirašytoms sutartims – nuo valstybinės žemės vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu, sudarant žemės verčių žemėlapius.

Nulinis nuomos mokesčio tarifas bus taikomas ne aukciono būdu išnuomojant valstybinio fondo vandens telkinius žūklei, o išnuomojant žemę ar vandens telkinius aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis prilygs aukciono ar konkurso metu pasiūlytam didžiausiam nuomos mokesčiui.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję valstybinę žemę be teisės ją ateityje įsigyti, ir dabar mokantys pagal 3 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą, mokės 50 proc. mažiau.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgus, jog miesto įmonės tampa nepajėgios mokėti už žemę. Pasirinktinai išanalizavus 24 Kauno įmonių finansinę būklę išaiškėjo, jog 2002 metais šių įmonių mokamas žemės nuomos mokestis dėl įvairių Vyriausybės nutarimų pataisų padidėjo 3,5-4 kartus, o nuo 2000 metų – 6 kartus. Pavyzdžiui, apskaičiuojant užmokestį už žemės nuomą, į ūkinei-komercinei paskirčiai naudojamų sklypų

vertę įskaitomas ir vertės priedas dėl inžinerinių statinių. Taip sklypo vertė padidėja beveik dvigubai.

Laikinosios žemės nuomos mokesčio sumažinimo taisyklės galios iki 2003 m. sausio 1 dienos. Jos parengtos atsižvelgus į Finansų ministerijos siūlymus žemės nuomos mokesčio mokėjimą ir nuomos dydį nustatyti sutartimis. Planuojama, kad toks Vyriausybės nutarimas galėtų įsigalioti nuo 2003 metų.

Civiliniame kodekse 6.552 straipsnyje yra nurodytas toks žemės nuomos mokestis:

1. Privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas ir nuomininko susitarimu;

2. Valstybinės žemės nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nnustatyta tvarka.

IŠVADOS

Šiuo metų valstybinės žemės vertės nustatymą ir žemės nuomos mokesčių apskaičiavimą reglamentuoja pagrindiniai sekantieji trys Vyriausybės nutarimai ir paskutiniai jų pakeitimai, padaryti 2001 metų bėgyje. Laikotarpyje nuo 1993m. antrosios pusės iki 2001m. Pabaigos buvo sukurta gana detali ir konkreti žemės kainos ir žemės nuomos mokesčių nustatymo tvarka ir metodika, o šių mokesčių dydžiai nekėlė didesnių problemų verslo funkcionavimo srityje. Be to dar yra Vyriausybės nustatytas dar vienas reikalavimas, kad apskaičiuojant galutinę žemės vertę būtina atsižvelgti į gretimų sklypų rrinkos kainą, dėl ko žemės vertė didėja 2 kartus.

Taigi, nuo 2002m. Sausio 1d. žemės nuomos mokesčiai ūkinės – komercinės paskirties sklypams didinami iki 20 ir daugiau kartų. Toks milžiniškas žemės nuomos mokesčių didinimas smarkiai komplikuoja verslo subjektų veiklą, ypač sskaudžiai jie paliečia pirmiausia smulkias ir vidutines įmones. Tiesiog iškyla visiškai realus jų bankroto pavojus. Atsižvelgiant į šias ir į kitas aplinkybes, siūloma kreiptis į Vyriausybę dėl iki šiol galiojančio žemės nuomos, žemės mokesčio, žemės vertės apskaičiavimo mokesčių nustatymo pakeitimų galiojimo sustabdymo.

LITERATŪRA

1. Internetas:

a) www.tax.lt

b) www.fmmc.lt

c) www.litlex.lt

d) www.vilnius.lt

e) www.asa.lt

f) www.parns.lt/mas.htm

2. Eugenija Buškevičiūtė, Mokeščių sistema.

3. Lietuvos respublikos Civilinis kodeksas