Kritika

„Pas mane, kaip pas jaunimo dvasininką vieną kartą atėjo jaunimo grupė, pasisodino mane ir pasakė: „mums reikia pasisnekėti“. Diskusijos tema buvo nuspėjama tačiau vistiek man buvo sunku. Kiekvieną savaitę praleisdavau valandų valandas planuodamas jaunimo susirinkimus, rinkdamas idomią medžiagą išradingoms idėjoms, kad būtų linksma ir visa tai turėtų prasmę. Kad kiekvienas iš vaikų patirtų geriausius grupės įspūdžius. Norėjau vaikus išmokyti Šventojo rašto tiesos, noėjau kad kas savaitę jie grįžtų ir atsivestų naujų draugų. Mano ruošimosi tikslas buvo ne tik padėti jaunimui ppasiekti sėkmę ir paliesti kuo daugiau žmonių, tačiau ir baimė juos nuvilti. Jeigu taip nutiktų, netik kad netekčiau darbo, bet taip pat jausčiausi nuvylęs Dievą.

Po tokio susidūrimo su jaunimo grupės nariais, paskambinau savo patarėjui, nes buvau įsitikinęs kad jis mane pralinksmins. Tačiau tai ką jis pasakė išgirdęs naujieną mane pribloškė. Jis pasakė „tai puiku“ . Jis pasakė, kad turėčiau dėkoti Dievui už tokį vaikų poeilgį, nes tai parodo, kad jiems rūpi grupė. Jei nerūpėtų, jie tiesiog išeitų. Prieš metus keletas ttaip ir pasielgė. Tačiau juk atsirado ir tokiuų, kurie savo nerimą dėl grupės ateities atskleidė man. Tokia kritika privertė mane augti iš vidaus bei atvedė į grupę naujų veidų.

Ižvelgti skirtumą tarp gerio ir blogio

Niekam nepatinka girdėti blogus atsiliepimus apie padarytą ddarbą. Taip pat nepatinka vadovaujančio žmogaus kritika. Tačiau reikia mokėti atskirti kritiką. Yra bene dvi rūšys kritikos, kurios turi būti įveiktos jei negali likti ignoruojamos.

Blogiausia kritika yra tada, kai su žmogumi, su kuriuo turi bendrų interesų, nesusitinki akis į akį. Prieš pradedant tokį sandėrį reikia tinkamai pasverti visus UŽ ir PRIEŠ kurie gali pasitaikyti tikslo siekimo kelyje.

Kita nieko gero nežadanti kritikos rūšis yra tiesioginis atakavimas to, kuris neturi teigiamų minčių tau. Geriausias būdas atsikratyti šitos kritikos, išsamiai išanalizuoti jos šaltinį. Ar šitas žmogus kritiškai nusiteikęs prieš visus? O gal tame slypi kažkas gilesnio?

Vienas parapijos pastorius ilgą laiką kentė nuo vienos sekretorės. Ji vis rasdavo būdą jį sukritikuoti tiek asmeniškose tiek viešose situacijose. Kaip priežąstį ji įvardino tai, kad negali dirbti ssu pastorium. Kaip vėliau pastorius išsiaškino, tai buvo todėl, kad jos pačios sūnus norėjo būti pastorium! O džiaugtis turime ta kritika kurią išreikšdami žmonės parodo, kad jiems rūpi vienas ar kitas klausimas.

Pažinkime savo jausmus

Kritiką labai sunku priimti jei žmogus nėra pasirengęs. Realybė tokia, kad jei žmogus dirba toje pačioje vietoje metus ar ilgiau, aplikiniai puikiai zino ar net pradeda bodėtis ta pačia metodika ir gimsta kritika.

Visų pirma turime peržiūrėti save. Užduokite sau tris klausimus:

Pirmas. Ar aš galiu kritiką priimti ne aasmeniškai? ar aš jaučiu Dievą savo darbe ir ar tas darbas tikrai tas, kurį Dievas nori kad aš daryčiau? Žmonės kritiką priima pernelyg asmeniškai. Kritika jie mato kaip ataką, o ne kaip žmonių norą kad patobulėtum ar tiesiog atliktum darbą geriau.

Antras. Ar aš galiu atskirti asmeniškumus nuo darbo, kad nesijausinčiau dėl kritikos?

Trečias. Ar mano saugumas bei vertybės kurias sieju su Kristumi tikrai remiasi Evangelija? Jei dirbsime darbus ir į juos žiūrėsime su Kristumi, išmoksime sukovoti su žmonių komentarais. Jei skirsime šiek tiek laiko savęs paanalizavimui suprasime kodel žmonės ateina pas mus su kritika.

Didžiosios nesėkmės

Naudingiausia kritikos rūšis yra ta, kuri tarnauja idealui. Kaip turime atlikti darbą kad rezultatas patenkintų ne tik mane, bet ir užsakovą, koks turi būti pasiruošimas. Jei bent vieną šių dalykų praleidžiame, sulaukiame kritikos. Tai taip pat gali būti nenuovoka ar neįžvalgumas. Jei žmonės neįvertina mūsų pastangų ar darbų, jie nesupranta visko taip, kaip turėtų. Jų mintis jiems visada pasirodys svarbesnė už musiškę ir požiūriai dėl vieno ar kito darbo tiesiog nesutaps.

Labai svarbus aspektas priimant kritiką yra skirtumas tarp to, kas buvo pasakyta ir to, kas buvo išgirsta . šiuo atveju visi privalome susivokti ką mums pasakė ir kaip mes tai išgirdome.

Vienos jaunimo ekskursijos plane buvo faktas, kkad vaikai gyvens kambariuose po du ir bus paskirstyti į grupes, kad bendravimas vyktų sistemingai. Dėja greit sulaukiau tėvų kritikos. Turėjau paaiškinti jiems, kad vaikų išskirstymas yra jų pačių labui. Gal jie ir nelabai klausėsi ką jiems sakiau, bet visgi bandžiau jų nesupratimą ištaisyti.

Yra sakoma, kad geriausia gynyba yra puolimas. Mano, kaip jaunimo pastoriaus darbas yra parodyti vaikams priežastis ir pasėkmes to, ką mes darome. Kai žmonėms tiksliai parodai ko tu sieki ir priemonės tam, jie pamato kokių reikia tikėtis rezultatų. Kokia galima sėkmė, koks galimas nepasisekimas. Bendravimas yra raktas į tarpusavio supratimo kambarį, kuriame kritika priimama bei skiriama teisingai, pagal nuopelnus.

Musų privalumas turi būti tas, kad kritiką priimdami ką nors pasimokytume. Daug žmonių yra manantys, kad teisūs yra jie ir niekas daugiau. Jie nepasimoko iš savo klaidų., tačiau žvelgdami į juos, mokytis galime mes.

Turime turėti širdį, pasiruošusią tarnauti žmonėms.

Musų požiūris į klausimąsi. Geras klausytojas yra tas, kuris klausydamas nesistengia suprasti ką atsakyti, bet kuris stengiasi išgirsti viską, ką sako žmogus. Tik tada, kai supranti ką jis pasakė, gali pradėti galvoti kaip atsakyti į tai , kas katik buvo pasakyta.

Turime atsižvelgti į meilę. Ji turi būti aukščiau visko. Mes gimėme Dievo meilėje ir turime ja naudotis ir dalinti kitiems žmonėms oo ne stengtis juos iskaudinti kritika.

Atsakymas

Tai, kaip mes atsakome į kritiką, daro didžiausią įtaką pasaulyje. Švelnus žodis nepadaro žalos, tačiau šiurkšti reakcija pakursto pyktį. Jei tiesiog ignoruosime jų pastabas, jie nueis su mintimis, kad jų neišklausėme,tačiau jei dirbsime dėl patobulinimo savęs ir paprasysim patarimo iš kritiką išreiškusio asmens, sulauksime pagarbos bei pasitikejimo.

Kai tą kartą sulaukiau kritikos, supratau kad turiu gerokai padirbėti su savo santykiu su Dievu ir lyderiavimo sugebejimais. Tai buvo proga, kai kritika atvedė mane prie mano pačio problemų. Galbūt tai yra sunku, pripažinti kad kažką padarei ne taip kaip reikėjo, tačiau pastangos pasitaisyti yra palaiminimas. Rezultatas – pagerinti santykiai dvasiškoje grupėje.

Visgi privalome mokytis iš kritikos. Keletas būdų kovoti su kritika:

– pasimelskite prieš kritiką. Dievas padės susivokti geriau kai būsite kritikuojamas.

– Būkite visai neutralus. Kad ir ką žmogus besakytų, jis neturi išvesti jūsų iš pusiausvyros.

– Pirma norėk suprasti, o tik tada būti suprastas. Pabandyk įžvelgti tai, ko žmogus gal nepasakė, tačiau norėjo ar nedrįso.

– Išmok nugalėti savo ego ir atsiprašyk. Juk klystame visi. Atsiprašykite ir judėkite pirmyn.

– Prisiminkite, kad kai kurie žmonės yra linkę susinervinti reikšdami kritiką. Taigi, jų net ir draugiški komentarai gali atrodyti kaip priekaištai.

– Jei matai kad kyla nervai, atsipalaiduok ir nusiramink.

– Padėkok žmonėms už jų išreikštą nuomonę. Jie vietoj to, kad

praneštų tau, galėjo pridaryti žalos, informaciją paskleisdami tretiesiems asmenims.

– Turime kritiką nukreipti ne į mus, bet į būtent tą mūsų darbo sritį, kurioje yra netikslumu. Asmeninis požiūris apsunkins kritikos priėmimą.

– Ignoruokite tą kritiką, kuri jums atrodo nepriimtina ir gauta iš nekompetentingų asmenų.

– Saugokites įžeidimų. Ir neparodykite kitkems kad įsižeidėte. Neverta kelti dar labiau komplikuotą situaciją.