Popiežius Jonas Paulius II

Turinys

Įvadas…………………………3

1 Popiežiaus biografiniai faktai………………..4

1.1Karolis Jozefas Wojtyla……………………4

1.2Testamentas………………………..5

2Popiežius palieka šį pasaulį………………….7

2.1Pasaulis atsisveikina su žmonių popiežiumi…………………7

2.2Maldininkai nebetelpa Romoje……………………….8

2.3Didžiausios istorijoje laidotuvės……………………….8

2.4Atsisveikina Lenkija…………………………9

2.5Pasauliui išlydint popiežių, ašaras braukė ir klaipėdiečiai………….10

2.6Laidotuves stebėjo namuose…………………………10

2.7Verkė ir sapnavo…………………………11

2.8Daug jaunimo…………………………11

2.9Šilti prisiminimai stabdo ašaras……………………….11

Išvados…………………………13

Literatūra…………………………14

Įvadas

Noriu Jus supažindinti su labai geru ir nuoširdžiu žmogumi, popiežiumi Jonu Pauliumi II. Čia Jūs galėsite sužinoti tikrąjį jo vardą ir pavardę. Rasite trumpą jo biografiją. Popiežius per savo ilgą gyvenimą aplankė daugybę šalių. Čia galėsite rasti jų pavadinimus. Jau visas pasaulis žino, kad popiežius jau paliko ššį pasaulį. Čia Jūs galėsite paskaityti kaip jis buvo išlydėtas į amžinąją kelionę. Šį įvykį prisiminsime dar ilgai. Manau, kad bus sunku pamiršti tokią svarbią asmenybę Jo atminimas dar ilgai išliks mūsų atmintyje ir širdyje.Tikiuosi, kad tie žmonės, kurie jį niekino, pamils ir supras, koks jis buvo nuostabus žmogus.

KAROLIS JOZEFAS WOJTYLA

KAROLIS JÓZEFAS WOJTYŁA, nuo 1978 m. spalio mėnesio popiežius JONAS PAULIUS II, gimė 1920 m. gegužės 18 d. Vadovicuose, nedideliame mieste 50 kilometrų nuo Krokuvos. Jis buvo antras sūnus, ggimęs Karoliui Wojtyłai ir Emilijai Kaczorowskai. Jo motina mirė 1929 m. Vyresnysis brolis Edmundas, gydytojas, mirė 1932 m., o jo tėvas, karininkas, – 1941 m.

Pirmąją Komuniją jis priėmė 9 metų, Sutvirtinimo sakramentą – 18. Baigęs Vadovicų Marcin Wadowita mokyklą, 1938 mm. įstojo į Krokuvos Jogailos universitetą ir dramos mokyklą.

Okupavę Lenkiją naciai 1939 m. uždarė universitetą, ir jaunajam Karoliui, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui ir išvengti deportacijos į Vokietiją, teko dirbti karjere (1940–1944), vėliau Solvay chemijos gamykloje.

1942 m., pajutęs pašaukimą į kunigystę, jis ėmė studijuoti pogrindinėje Krokuvos seminarijoje, vadovaujamoje Krokuvos arkivyskupo kardinolo Adamo Stefano Sapiehos. Tuo pačiu metu jis buvo vienas iš pogrindinio „Rapsodijos teatro“ pradininkų.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tęsė savo studijas Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Jogailos universiteto Teologijos fakultete. 1946 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje jam buvo suteikti kunigo šventimai.

Netrukus kardinolas Sapieha išsiuntė jį į Romą, kur jis darbavosi vadovaujamas prancūzų dominikono Garrigou-Lagrange‘o. 1948 m. apgynė teologijos daktaro disertaciją apie tikėjimo sampratą šv. Kryžiaus Jono kūriniuose. Šiuo laikotarpiu per atostogas vvykdė pastoracinę tarnybą tarp Prancūzijos, Belgijos ir Olandijos lenkų imigrantų.

1948 m. grįžo į Lenkiją, iki 1950 m. dirbo vikaru įvairiose Krokuvos parapijose ir universiteto studentų kapelionu, po to tęsė teologijos ir filosofijos studijas. 1953 m. apgynė tezę „Apie galimybės pagrįsti katalikų etiką etine Maxo Schelerio sistema įvertinimą“ Liublino katalikiškajame universitete. Vėliau tapo moralinės teologijos ir socialinės etikos profesoriumi Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Liublino Teologijos fakultete.

1958 m. liepos 4 d. popiežiaus Pijaus XII buvo paskirtas Krokuvos vyskupu augziliaru ir arkivyskupo BBaziako 1958 m. rugsėjo 28 d. įšventintas vyskupu Krokuvos Vavelio katedroje.

1964 m. sausio 13 d. popiežiaus Pauliaus VI nominuotas Krokuvos arkivyskupu, 1967 m. birželio 26 d. – pakeltas kardinolu.

Kardinolas Karolis Wojtyła svariai prisidėjo prie Vatikano II Susirinkimo konstitucijos Gaudium et spes rengimo, dalyvavo visuose Vyskupų sinodo susirinkimuose.

Pradėjęs savo pontifikatą 1978 m. spalio 16 d. popiežius Jonas Paulius II atliko 104 pastoracinius vizitus už Italijos ribų ir 146 – Italijoje. Kaip Romos vyskupas aplankė 317 parapijų iš 333.

Tarp pagrindinių dokumentų yra 14 enciklikų, 15 apaštališkųjų paraginimų, 11 konstitucijų ir 45 apaštališkieji laiškai. Popiežius Jonas Paulius II taip pat publikavo 5 knygas: „Peržengti vilties slenkstį“ (1994 m. spalio mėn.); „Dovana ir slėpinys: mano kunigiškųjų šventimų 50 metinių proga“ (1996 m. lapkričio mėn.); „Romos triptikas – meditacijos“ (2003 m. kovo mėn.); „Kelkitės, eime!“ (2004 m. gegužės mėn.); „Atmintis ir tapatybė“ (2005 m. pavasaris).

Jonas Paulius II savo pontifikato laikotarpiu vadovavo 147 beatifikacijos (paskelbė palaimintaisiais 1338 asmenis) ir 51 kanonizacijos (paskelbė šventaisiais 482 asmenis) apeigai. Surengė 9 konsistorijas, kurių metu paskyrė 231 (+ 1 in pectore) kardinolą. Jis taip pat sušaukė šešis Kardinolų kolegijos visuotinius susirinkimus.

Nuo 1978 m. popiežius Jonas Paulius II vadovavo penkiolikai Vyskupų sinodų: šešiems paprastiesiems (1980, 1983, 1987, 1990, 1994, 22001), vienam nepaprastajam (1985) ir aštuoniems ypatingiesiems (1980, 1991, 1994, 1995, 1997, 1998 [2] ir 1999).

Nė vienas popiežius nėra susitikęs su tiek daug žmonių kaip Jonas Paulius II: daugiau negu 17 600 000 maldininkų dalyvavo trečiadieniais vykusiose bendrosiose audiencijose, kurių buvo surengta per 1160. Į šį skaičių neįeina visos kitos ypatingosios audiencijos ir religinės apeigos (daugiau negu 8 milijonai maldininkų vien per 2000 Didžiojo jubiliejaus metus), taip pat neįskaičiuoti milijonai tikinčiųjų, kuriuos jis sutiko per savo pastoracinius vizitus Italijoje ir visame pasaulyje. Neužmirština ir gausybė kitų valstybių aukščiausiųjų pareigūnų, su kuriais jis susitiko per 38 oficialiuosius vizitus ir 738 audiencijas bei susitikimus su valstybės galvomis, taip pat 246 audiencijas bei susitikimus su ministrais pirmininkais..

Testamentas

Laidotuvių išvakarėse visuomenei atskleistas Jono Pauliaus II testamentas, kurį Bažnyčios vadovas rašė daugiau nei du dešimtmečius. Testamentą lenkų kalba Šventasis Tėvas pradėjo rašyti dar 1979-aisiais, praėjus metams po jo išrinkimo popiežiumi, o paskutinieji pataisymai buvo atlikti pastaruoju metu pradėjus blogėti Jono Pauliaus II sveikatai. Testamente popiežius teigė, jog pontifikato pradžioje jis galvojo apie tai, kad jo laidotuvės galėtų būti surengtos Lenkijoje. 1982 m. kovo 5 d. parašytoje dalyje Kardinolų kolegijos prašoma kuo labiau atsižvelgti į Krokuvos kardinolo ir Lenkijos vyskupų konferencijos valią. Tačiau po poros metų jis jjau rašė, kad Kardinolų kolegija neprivalo atsiklausti lenkų vyskupų nuomonės. Testamente maldininkai taip pat prašomi melstis už jį ir po jo mirties.

Popiežius rašė esąs pasirengęs mirti bet kuriuo metu: „Nežinau, kada ateis mirtis, bet, kaip ir visa kita, tą akimirką aš pavedu Viešpaties Motinos rankoms“. „1981 metų gegužės 13 dieną per pasikėsinimą Šv. Petro aikštėje Dievo apvaizda stebuklingai išgelbėjo mane nuo mirties. Jis, vienintelis gyvybės ir mirties Viešpats, pratęsė mano gyvenimą ir suteikė naujo gyvenimo dovaną. Nuo šios akimirkos mano gyvybė net labiau priklauso Jam. Tikiuosi, kad Dievas padės man suprasti, iki kada aš turiu tęsti šią tarnybą, į kurią jis mane pašaukė 1978 m. spalio 16 dieną“. „Nepalieku jokio turto, kurį būtų galima perduoti. Visus kasdienius daiktus, kurių man reikia, prašau išdalyti savo nuožiūra. Asmeniniai užrašai turėtų būti sudeginti“, – rašo Šventasis Tėvas, šią užduotį pavesdamas ilgalaikiam asmeniniam sekretoriui arkivyskupui Stanislavui Dzivišui. Jis ypač dėkoja S. Dzivišui už jo atsidavimą ir priduria: „Visas kitas padėkas Dievui aš pasilieku savo širdyje, nes jas išreikšti yra labai sunku“ (1979 m.).

Popiežius tvirtai tikėjo, kad jam pavesta Bažnyčią atvesti į naująjį tūkstantmetį. „Dabartiniai laikai yra neapsakomai sunkūs ir keliantys nerimą. Net Bažnyčios gyvenimas tapo sunkus ir įtemptas (.) Bažnyčia persekiojama ne mažiau nei

pirmaisiais šimtmečiais. Iš tiesų šis persekiojimas persipildė žiaurumo ir neapykantos“ (1980 m.). „Kiekvieną dieną artėjame prie XX amžiaus pabaigos ir prie XXI amžiaus pradžios. Dievo apvaizda lėmė, kad man teko gyventi sunkiame šimtmetyje, kuris traukiasi į istorijos užmarštį“. „Dievo apvaizdai reikia dėkoti, kad vadinamasis Šaltasis karas baigėsi be branduolinio konflikto, kuris labai grasino visam pasauliui“ (2000 m.).

Paskutinėje testamento dalyje už paramą popiežius dėkoja Romos Katalikų Bažnyčiai ir kitų religijų atstovams, ypač žydams, taip pat menininkams, mokslininkams ir politikams: „Negaliu dėkingai nneprisiminti daugybės krikščionių brolių ne katalikų, Romos rabinų ir tokios daugybės ne krikščioniškų religijų atstovų. Ir tiek daug pasaulio kultūrų atstovų, mokslininkų ir politikų“. „Visiems noriu pasakyti tik vieną dalyką: „Tegu Dievas jus apdovanoja!“

Popiežius testamentą baigė lotyniška fraze, kurią Kristus prieš mirdamas ištarė ant kryžiaus: „In manus Tuas, Domine, commendo spiritum meum“ („Į Tavo rankas, Viešpatie, atiduodu savo sielą“).

Daugelis žmonių įsitikinę, kad velionis popiežius buvo šventasis dar gyvendamas žemėje, ir norėtų, kad Jonas Paulius II kuo greičiau būtų kanonizuotas. <

Pasaulis atsisveikino su Žmonių popiežiumi

Prezidentai ir patriarchai, tūkstančiai maldininkų Romoje ir keli milijardai prie televizorių ekranų visame pasaulyje per didžiausias šių laikų laidotuves vakar paskutinį kartą atsisveikino su popiežiumi Jonu Pauliumi II.

Kiparisinį karstą su ketvirtį amžiaus Katalikų bažnyčiai vadovavusio ppopiežiaus kūnu įnešus į maldininkų pilną Šv.Petro aikštę, aidėjo plojimai. Po mišių karstą nešant per aikštę varpų skambesį nustelbė ovacijos. 1,1 mlrd. pasaulio katalikų atsisveikino su ganytoju.

Šv. Petro aikštėje susirinko apie 300 tūkst. žmonių.

Popiežiaus karstas, gedulingai skambant Švento Petro bazilikos varpams, buvo išneštas į aikštę, kur į pamaldas po atviru dangumi susirinko šimtai juodais kostiumais vilkinčių pasaulio lyderių ir kardinolų purpuriniais drabužiais. Karstas buvo padėtas ant bažnyčios laiptų, kur daugiau nei prieš 26 metus Karolis Voityla pirmą kartą pasirodė tapęs popiežiumi. Raudonos Šventojo rašto knygos, padėtos ant popiežiaus karsto, puslapius sklaidė vėjo šuorai.

Į ceremoniją Vatikane susirinko šimtai tūkstančių piligrimų, paversdami Šv. Petro aikštę ir aplinkines gatves plevėsuojančių vėliavų jūra – dauguma jų iš popiežiaus gimtosios Lenkijos, švietė raudonomis bbaltomis spalvomis. Policija reguliavo tūkstantines tikinčiųjų minias, besiveržiančias į priekį. Daug žmonių, neatlaikę stiprių susikaupusių emocijų, net praranda sąmonę.

Apie 2 mln. žmonių aplinkinėse gatvėse stebėjo gedulines pamaldas milžiniškuose ekranuose.

Jonui Pauliui II, kuris pe 26 savo pontifikato metus tiek daug keliavo, kad sudėjus jo kelionių maršrutus jie 30 kartų apjuostų pasaulį, paskutinė kelionė – pati trumpiausia.

Su popiežiumi atsisveikinti troško maždaug 4 milijonai mieste susirinkusių tikinčiųjų, tačiau dėl saugumo sumetimų stengiamasi atrasti kompromisą – suteikti tikintiesiems galimybę paskutinįsyk išvysti iiš arti ketvirtį amžiaus Katalikų bažnyčiai vadovavusį popiežių, bet ir apsaugoti šimtus į laidotuves atvykusių aukščiausių pasaulio pareigūnų.

Renesansinės kolonados juosiamoje Šv. Petro aikštėje susirinko šimtai tūkstančių maldininkų, kurių daugelis čia laukė visą naktį.

Saugumo pajėgos užblokavo įėjimus į Šv. Petro aikštę.

Keturi karaliai, penkios karalienės ir mažiausiai 70 prezidentų bei premjerų dalyvavo tris valandas trukusiose gedulinėse pamaldose Šv. Petro aikštėje. Tarp aikštėje susirinkusių pasaulio lyderių buvo Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas, Italijos premjeras Silvijus Berluskonis, JAV prezidentas Dž. V. Bušas, Irano prezidentas Mohamadas Chatamis, Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Čarlzas, Meksikos prezidentas Vicentas Foksas ir nemažai arabų šalių lyderių.

Manoma, kad laidotuves per televiziją stebėjo keli milijardai žmonių. Tarp šalių, kuriose transliuotos šios vienos iškiliausių pastarųjų laikų asmenybių laidotuvės, – musulmoniškos Azijos valstybės, komunistinis Vietnamas.

Maldininkai nebetelpa Romoje

Atsisveikinti su popiežiumi Jonu Pauliumi II į Vatikaną plūstantiems piligrimams Italija išsiuntinėjo milijonus tekstinių žinučių, perspėdama apie ilgas eiles ir šaltus orus.

Maldininkai net po 12 valandų stovi eilėje, kol patenka į Šv.Petro baziliką. Italijos valdžia sustiprino saugumą, nes Jono Pauliaus II laidotuvėse dalyvaus ir maždaug 200 pasaulio lyderių. Nuo pirmadienio, kai popiežiaus kūnas buvo pašarvotas, jį pagerbė daugiau nei milijonas žmonių. Piligrimai raginami jau nebestoti įį eilę, kadangi nuo rytojaus vakaro tikintieji nebebus įleidžiami į baziliką. Teigiama, kad atsisveikinti su šeštadienį mirusiu popiežiumi į Romą gali atvykti dar apie 5 milijonus piligrimų.

Dėl piligrimų antplūdžio Vatikano gatvės ir aplinkiniai keliai užblokuoti. Italijos pareigūnai prašo maldininkų nevykti į Romos centrą.

Piligrimai, susirinkę į Romą iš visų pasaulio kampelių, vakar jau nebegalėjo stoti į eilę pamatyti Popiežių. Pasak Italijos pareigūnų, Romos centras visiškai pilnas ir naujai atvykstantys žmonės vis tiek nebeturės galimybės pamatyti penktadienį vyksiančių Jono Pauliaus II laidotuvių. Į Romą, kur gyvena maždaug 3 mln. žmonių, suplūdo dar gerokai daugiau kaip milijonas maldininkų. Tikintieji raginami vykti į specialią stovyklą miesto pakraštyje. Tuo tarpu į Romą vis dar plaukia tūkstantinės minios žmonių. Vatikano pareigūnai bazilikos duris ketina užverti šiandien vakare, kad galėtų pasiruošti penktadienio laidotuvėms.

Lietuvos Vyriausybė pratęsė gedulą dėl Jono Pauliaus II mirties iki penktadienio imtinai. Tai padaryta paaiškėjus popiežiaus laidotuvių datai. Pontifikas bus laidojamas Vatikane penktadienį 11 valandą Lietuvos laiku. Laidotuves tiesiogiai transliuos Lietuvos radijas ir televizija

Didžiausios istorijoje laidotuvės

Popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvės, kurios jau dabar apibūdinamos kaip didžiausios naujųjų laikų istorijoje, truko apie tris valandas. Apeigoms vadovavo vienas artimiausių popiežiaus draugų ir pagalbininkų Vokietijos kardinolas Džozepas Ratsingeris, jose taip pat dalyvaus kiti kardinolai ir Stačiatikių bažnyčios ppatriarchai. Tokios taisyklės apibrėžtos paties Jono Pauliaus II 1996 metais pasirašytame dokumente „Universi Dominici Gregis“.

„Šiandien žemėje laidojame jo palaikus kaip nemirtingumo sėklą. Mūsų širdys kupinos liūdesio, tačiau tuo pačiu metu – ir džiaugsmingos vilties ir didelio dėkingumo“, – sakė jis.

Prieš laidotuves Šventojo Tėvo palaikai buvo perkelti į kiparisinį karstą ir atnešti į aptvertą teritoriją priešais baziliką. Popiežiaus veidą dengė balto šilko šydas. Karste įdėtos jo pontifikato metu nukaltos monetos, balta mitra ir lotyniški dokumentai, išsamiai pasakojantys apie Jono Pauliaus II gyvenimą.

Po šių apeigų prasidėjo Šv. Mišios. Jose buvo skaitoma Evangelija, gedulingas giesmes giedojo Siksto koplyčios choras. Iš anksto parinkti tikintieji maldas skaitė prancūzų, suahelių, filipiniečių, lenkų, vokiečių ir portugalų kalbomis. Visuotinė malda buvo sakoma lotyniškai.

Šv. Mišioms pasibaigus karstas buvo perkeltas į kriptą po Šv. Petro bazilika. Laidojimo ceremonijoje dalyvavo tik keli žmonės – kamerlengas, keletas kardinolų ir pontifiko giminaičiai. Raudonomis juostomis sutvirtintas kiparisinis karstas buvo įdėtas į cinkuotą karstą, o šis į dar vieną, padarytą iš ąžuolo. Karstas palaidotas kriptoje, po paprasta akmens plokšte.

Jonas Paulius II atgulė amžinojo poilsio kape, kuris liko tuščias perkėlus 1963 metais mirusio popiežiaus Jono XIII palaikus – 2000-iais jis buvo paskelbtas palaimintuoju ir perlaidotas Vatikano koplyčioje.

Jono Pauliaus II palaikai ilsėsis

šalia artimiausio savo pirmtako Jono Pauliaus I, kuris mirė 1978 metais, Šventajame Soste išbuvęs tik 33 dienas, ir popiežių Benedikto XV, Inocento IX, Juliaus III bei Pauliaus VI. Krikščionys tiki, kad šalia Pauliaus VI palaidojimo vietos yra ir pirmojo popiežiaus šv. Petro kapas.

Atsisveikino Lenkija

Lenkijoje popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvių pradžią vakar skelbė varpų skambėjimas ir sirenų gausmas. Kai Romoje prasidėjo laidotuvių apeigos, Varšuvoje pasigirdo 26 salvės, kuriomis pažymėti 26 Jono Pauliaus II popiežiavimo metai.

Milijonai lenkų visą naktį budėjo, ddalyvavo už popiežių Joną Paulių II aukojamose Mišiose – taip jie atsisveikina su garsiuoju savo tautiečiu, įkvėpusiu kovai su komunizmu ir vedusiu šalį į Europą. Naktį daugelyje Lenkijos miestų dešimtys tūkstančių žmonių degino žvakes gatvėse, pavadintose Jono Pauliaus II vardu.

Prie Krokuvos, kur Karolis Voityla prieš tapdamas popiežiumi buvo kardinolu, esančiame Blonės lauke, vakar apie milijoną žmonių didžiuliame ekrane stebėjo transliacijas iš Vatikano.

Miestuose pro langus iškištos plevėsavo vėliavos. Taksi automobiliai, autobusai visas šešias gedulo dienas važinėjo su gedulo ženklais. VVakar nedirbo įstaigos. Per televiziją, radiją buvo transliuojami Jono Pauliaus II pamokslai.

Pasauliui išlydint popiežių, ašaras braukė ir klaipėdiečiai

Su ašaromis akyse klaipėdiečiai vakar kartu su viso pasaulio tikinčiaisiais į paskutinę kelionę palydėjo popiežių Joną Paulių II.

„Labai gera yra mmelstis už šį žmogų“, – sakė Klaipėdos dekanas, Kristaus karaliaus parapijos klebonas Vladas Gedgaudas.

Anksti ryte tikintieji rinkosi Marijos Taikos karalienės bažnyčioje, kur buvo aukojamos Klaipėdos dekanato šventosios mišios už popiežių. Mišias aukojo dešimties uostamiesčio parapijų kunigai.

Pamaldose dalyvavo ir miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Prieš 11 valandą, kai Vatikane prasidėjo popiežiaus laidotuvės, visose uostamiesčio bažnyčiose 26 minutes skambėjo varpai – tiek, kiek metų Bažnyčiai vadovavo Jonas Paulius II.

15 valandą Švento Kazimiero bažnyčioje buvo giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai, o 18 valandą visose bažnyčiose buvo aukojamos šventos mišios.

Laidotuves stebėjo namuose

Mišios už popiežių specialiai buvo aukojamos anksti ryte, kad tikintieji spėtų sugrįžti į namus ir galėtų per televiziją stebėti transliaciją iš Vatikano.

Tiesa, iš pradžių buvo svarstyta galimybė, pakabinti bažnyčioje didelį eekraną, kad susirinkę parapijiečiai kartu galėtų stebėti popiežiaus laidotuves, tačiau dėl techninių kliūčių šios idėjos teko atsisakyti. Galbūt todėl bažnyčia nebuvo sausakimša.

Po rytinių pamaldų Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas Vilius Viktoravičius svarstė, kad lietuviai vėl pademonstravo savo santūrią prigimtį.

„Lietuva nėra izoliuota nuo pasaulio ir gedi popiežiaus. Tačiau atrodo, jog kai kurie lietuviai net nesigilina į popiežiaus netektį, lyg tai jų neliestų. Gal mes nesame įsigyvenę į tai, į ką mus kvietė popiežius. Neturime visuotinės bažnyčios patirties, prisilietimo prie ppopiežiaus, prie Švento Petro kapo, todėl tarsi liekame nuošalyje. Lyg būtume pasaulio provincija. Aš tai įvardinčiau kaip širdies provincija. Taip, kaip ir Lietuvoje nėra provincinių miestų – yra tik provincinės širdys“, – sakė V. Viktoravičius.

Jis, be kita ko, užsiminė, jog yra minčių rudeniop organizuoti piligrimines keliones prie popiežiaus kapo į Romą, kad ir klaipėdiečiai galėtų prisiliesti prie šio didžio žmogaus kapo.

Verkė ir sapnavo

Nepaisant santūraus lietuviško charakterio, beveik visi po pamaldų „Vakarų ekspreso“ pakalbinti vyresnio amžiaus klaipėdiečiai braukė ašarą.

„Verkiau visą savaitę. Juk jis buvo mūsų Tėvelis. Labai gaila popiežiaus, toks geras buvo. Iš jo širdies sklido tokia šiluma. Aš iš arti jo nemačiau, bet, kai rodydavo per televizorių, toks gerumas nuo jo sklisdavo“, – pasakojo pensininkė Zuzana.

„Labai išgyvenu. Priėjau išpažinties, priėmiau komuniją popiežiaus garbei. Verkiau visą šią savaitę ir net sapnavau popiežių. Sapnavau, kad Jonas Paulius II buvo apsirengęs juodai ir užsidėjęs baltą apykaklę. Ir atrodė, kad aš pati kilau į viršų“, – verkdama atviravo klaipėdietė Aldona.

„Labai gerbiau šį žmogų. Jis paliko mums tikėjimą. Gedim visą savaitę. Tikrai labai liūdna. Reikia tikėtis, kad naujas popiežius bus toks pat geras. Tikėjimas – mūsų viltis. Malonu, kad šiandien į bažnyčią susirinko daug jaunimo“, – pasakojo Stasė.

Kiti klaipėdiečiai ssamprotavo, kad vakar turėjo būti paskelbta laisva diena, kad žmonės galėtų pabūti kartu su šeima tokią skaudžią visam pasauliui valandą.

Daug jaunimo

Kadangi uostamiesčio mokyklose vakar buvo sutrumpintos pamokos, bažnyčioje buvo daug moksleivių.

Tiesa, kai kurie kalbinti moksleiviai pripažino nejaučiantis didelio sielvarto. Tačiau buvo ir tokių, kurie pontifiko sakė gedintys visą savaitę.

11 valandą daugelio mokyklų aktų salėse moksleiviai rinkosi kartu stebėti popiežiaus laidotuvių transliacijos.

„Kartais net graudulys suimdavo pasižiūrėjus, kiek Vatikane renkasi jaunų žmonių ir gedi popiežiaus. Regis, lietuviai jaunuoliai į tai nereaguoja. Tačiau, kai šią savaitę dienomis užeidavau į bažnyčią, pamatydavau ir nemažai jaunų žmonių – verkiančių, deginančių už popiežiaus sielą žvakeles“, – pasakojo kunigas V. Viktoravičius.

Šilti prisiminimai stabdo ašaras

Uostamiesčio kunigai pasakojo, jog visą savaitę bažnyčiose rinkdavosi dvigubai daugiau žmonių nei įprasta. Jie degino žvakes, nešė mirusiam ganytojui gėlių.

Dvasininkai džiaugėsi, kad jiems teko iš arčiau pažinti Joną Paulių II – neeilinę ir charizmatinę asmenybę.

„Popiežiaus gimtinėje šventinant bažnyčią popiežius mus, keturis lietuvių kunigus, pavadino galiūnais, nes mes išsiskyrėme iš kitų ūgiu“, – susitikimą su pontifiku maloniai prisiminė Gargždų klebonas Jonas Paulauskas.

„Jis buvo šiltas visų Tėvelis. Laidojame jį kaip savo šeimos narį“, – sakė V. Viktoravičius.

„Asmeniškai teko susitikti su popiežiumi ne vieną kartą, todėl žinau, koks ttai buvo žmogus. Pirmas jausmas, kuris mane aplanko, tai yra padėka už tokį didelį žmogų Bažnyčioje“, – sakė dekanas V. Gedgaudas.

Jis sakė neverkęs, kai išgirdo apie popiežiaus mirtį. Praradimą dekanas linkęs išreikšti gilia malda.

„Evangelijoje yra užrašyti tokie kristaus žodžiai mokiniams: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite evangeliją“. Juk popiežius ir buvo tas žmogus, kuris labiausiai išpildė šitą Kristaus paliepimą. Tas paliepimas galioja ir mums visiems – tiek kunigams, tiek pasauliečiams: eiti ir liudyti savo tikėjimą“, – sakė Klaipėdos dekanas.