Satanizmas Lietuvoje

Satanizmo apraiškų Lietuvoje istorinė perspektyva. Devintajame dešimtmetyje atgavus sąžinės ir tikėjimo laisvę Lietuvoje pradėjo kurtis įvairios religinės bendruomenės, tačiau iki 1993 metų satanistinių grupių egzistavimas mūsų visuomenėje buvo tik hipotetinis. Būtent tais metais pasirodė pirmoji publikacija apie satanistų grupę viename iš didžiųjų Lietuvos miestų. Vėliau pasirodė daugiau panašių publikacijų, kuriose šėtoną garbinančios grupės buvo įtariamos kapinių ir bažnyčių niekinimu. Vis dėlto tenka pripažinti, kad dažniausiai mūsų spaudoje pasirodantys straipsniai apie satanistus nepateikdavo jokių įrodymų apie jų veiklą ir vienintelis argumentas bbūdavo tvirtinimas, jog užsienio valstybėse yra satanistų grupių, kurios užsiima panašiais dalykais.

Kur kas konkretesnės satanizmo apraiškos pasirodė jau 1999 metais, kai lietuvių kalba buvo išleista Antono Sandoro La Veyaus knyga „Šėtono biblija“. Knygos išleidimu pasirūpino tuo metu niekam nežinoma pogrindinė organizacija „Tamsos brolija“. 2000 metų pirmajame pusmetyje buvo išleista Ovidijaus ir Jūratės Kantų knyga „Mirties biblija“, kuri tuoj pat žiniasklaidoje buvo priskirta satanistams. Tiesa, vėliau duodamas interviu vienam iš dienraščių knygos autorius, buvęs tikybos mokytojas, atsiribojo nuo satanistų ir nnetgi teigė norintis tapti Krikščionių demokratų partijos nariu. Vis dėlto šios knygos pasirodymas sukėlė didelį susidomėjimą ir ji greitai dingo iš prekybos. Visuomenės susidomėjimas šia knyga taip pat atkreipė Lietuvos psichologų sąjungos dėmesį. Minėta organizacija, įvertinusi knygos turinį, patarė į jją kreipti mažiau dėmesio ir viešai neaptarinėti jos idėjų, nes tai galėtų psichologiškai veikti nestabilių žmonių elgesį.

Tais pačiais metais buvo atidaryta interneto svetainė www.satan.lt, ji taip pat greitai sulaukė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Minėtos svetainės kūrėjai pasivadino „Tamsos brolija“. Interneto svetainė www.satan.lt iki šiol išlieka matomiausia besiplėtojančia šiuolaikinio satanizmo apraiška Lietuvoje, o religijotyrininkai šios svetainės idėjas galėtų vertinti kaip racionalaus satanizmo apraišką. Vis dėlto nors šioje svetainėje galima aptikti tiek Antono La Veyaus „Šėtono bibliją“, tiek O. ir J. Kantų „Mirties bibliją“, kitą čia esančią informaciją būtų galima vertinti labiau kaip ateistinę nei satanistinę.

Įvairūs išpuoliai prieš bažnyčias ar kapinių išniekinimai, kurie taip pat gali būti iš dalies vertinami kaip satanizmo apraiškos ir kurie gausiai aptariami pastarųjų metų spaudoje, vvis dėlto kelia kai kurių abejonių. Dažniausiai visuomenei būdavo pristatomi panašūs vandalizmo aktai ir jau pirmose publikacijose vertinami kaip satanizmą išpažįstančių grupių veiklos rezultatai, tačiau vėliau visuomenė nebūdavo informuojama apie teisėsaugos institucijų tyrimų rezultatus. Kaip paaiškėjo, panašūs nusikaltimai teisėsaugos institucijų dažniausiai būdavo traktuojami kaip paprasti chuliganizmo atvejai, o ne nusikaltimai, įvykdyti dėl religinių įsitikinimų. Dėl šių priežasčių vis sunkiau aptikti minėtų nusikaltimų statistiką, kiek ir kokių atlikta tyrimų, ar buvo nustatyti nusikaltėliai ir pan.

Interneto svetainės www.satan.lt reiškinys. Kaip jau bbuvo minėta, interneto svetainė iki šiol išlieka matomiausia satanizmo apraiška Lietuvoje ir ją derėtų plačiau aptarti. Nors ir tenka pripažinti, jog medžiaga, publikuojama šioje svetainėje, yra labiau ateistinė nei satanistinė: pvz., informacija apie įvairias religines organizacijas, Scientologijos bažnyčią ir pan. Tokia informacija yra siekiama priversti svetainės lankytojus susimąstyti apie religijos beprasmybę. Be informacijos apie įvairias religines organizacijas, svetainės autoriai atkreipia dėmesį į vadinamojo okultinio satanizmo apraiškas, kurios, beje, yra vertinamos kaip ir kitos religijos bei jų trūkumai. Čia galima aptikti žiniasklaidos nušviesto bažnyčių ar kapinių išniekinimo atvejų komentarus. Svetainės autorių nuomonė yra vienareikšmė – jie bando perauklėti šių nusikaltimų vykdytojus.

Interneto svetainės satan.lt autoriai yra broliai dvyniai, pasivadinę pseudonimais „Eretikas“ ir „Keliaujantis tamsa“, juos bei kitus svetainės autorius vienija pogrindinė organizacija „Tamsos brolija“. Minėtoje organizacijoje nėra narystės, jos vardu gali naudotis kiekvienas, prisidėjęs prie svetainės kūrimo, pavyzdžiui, parašęs svetainei tinkamą straipsnį ir pan. Taigi žiniasklaidoje pasirodantys teiginiai, jog Lietuvos satanistus vienija organizacija „Tamsos brolija“, yra gerokai perdėti tiek dėl satanistinio jos pobūdžio, tiek dėl narystės ir spėjamo narių skaičiaus.

Vis dėlto pagrindiniai svetainės kūrėjai save laiko satanistais, o tiksliau – sutinka su tokiu pavadinimu, nes visuomenė yra linkusi juos tokiais laikyti. Tačiau kalbėdami apie tikėjimą jie teigia, jog netiki nei DDievo, nei šėtono. Save vadina satanistais, nes mano esantys atsidūrę tikinčios visuomenės opozicijoje, mūsų krikščioniškomis vertybėmis grįstoje visuomenėje jie yra „autsaideriai“ ir dėl to sutinka būti vadinami satanistais. Tikslingai buvo pasirinktas ir svetainės domeno pavadinimas satan.lt. Taip siekiama atkreipti tikinčios visuomenės dėmesį, kuri žodį satan supranta religiniame kontekste.

Svetainės autoriai ir jų religinis gyvenimas galėtų būti puikus penkiasdešimties stagnacijos metų padarinių pavyzdys. Apie tikėjimą šie asmenys galėjo sužinoti tik iš savo senelės, kuri anūkus bandydavo sekmadieniais prisivilioti į bažnyčią saldainiais, pardavinėjamais šventoriuje. Tuo tarpu tėvai kūrė „šviesų komunistinį rytojų“. Taigi iš šeimos būsimieji svetainės autoriai negavo jokio religinio auklėjimo ir turėjo galimybę pasirinkti savą kelią. Pasaulėžiūros formavimuisi didelę įtaką padarė mokslinė literatūra, ypač fizikos mokslas, galintis įminti daugybę pasaulio mįslių. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, o kartu su ja sąžinės laisvę, svetainės autoriai atkreipė dėmesį į įvairių naujų tikėjimų ir asmenų, turinčių nežemiškų galių, pasirodymą visuomenėje. Matant, kaip žmonės patikliai priima aiškiaregių ir parapsichologų idėjas, atrodo, natūraliai kilo noras perspėti visuomenę apie galimus padarinius. Idėja sukurti interneto svetainę gimė 1999 metais, tačiau turėjo praeiti laiko, kol ji buvo įgyvendinta. Pirmasis „satanistinės“ veiklos žingsnis buvo Antono Sandoro La Veyaus knygos „Šėtono biblija“ išleidimas, čia buvo pirmą kartą pavartotas „Tamsos brolijos“ pavadinimas. Tačiau vėliau šši knyga tapo per daug paprasta ir iš dalies per daug panaši į krikščioniškąją Bibliją.

Pagrindinis svetainės tikslas yra sumažinti religijos įtaką visuomenėje, o rezultatų tikimasi jau per kitą visuotinį gyventojų surašymą. Visus svetainės lankytojus galima išskirstyti į tris grupes – tai satanistai, laisvamaniai ir ateistai bei krikščionys. Labiausiai laukiami yra laisvamaniai ir ateistai, čia jie pasisemia idėjų bei randa bendraminčių. Satanistai šią svetainę laiko autoritetinga, galinčia atsakyti į jų klausimus, kartais jie išreiškia norą tapti realiai neegzistuojančios organizacijos „Tamsos brolija“ nariais. Vis dėlto, pasak svetainės autorių, jie neturi grįžtamojo ryšio su satanistais ir negalėtų pasakyti, ar kada nors „suveikė“ jų prevencinės priemonės prieš kapinių kryžių vartymą ar bažnyčių niekinimą. Kaip prevencinę priemonę prieš panašius nusikaltimus svetainės autoriai naudoja teiginį, jog tokia veikla nėra naudinga. Panašus argumentas pasitelkiamas ir bendraujant su svetainės lankytojais krikščionimis; yra sakoma, kad tikėjimas Dievu nėra naudingas, o tikintieji yra skatinami tapti ateistais.

Ir vis dėlto po trejų svetainės egzistavimo metų jos autoriai teigia, jog Lietuvoje nėra okultinio satanizmo, t. y. išpažįstančio velnią kaip realų asmenį, kurį galima išsikviesti atliekant tam tikras apeigas ar ritualus, sekėjų. Galima sakyti, kad egzistuoja grupės maištaujančių jaunuolių, save vadinančių satanistais ir retkarčiais niekinančių bažnyčias ar kapines. Tačiau neteko girdėti, jog

panašiais atvejais būtų aptinkama satanistinių ritualų pėdsakų, dažniausiai paliekami grafitai, kuriuose matyti ne vien satanizmo, bet ir nacių simbolika. Tačiau reikėtų paminėti Vilniaus Kalvarijų koplyčių išniekinimo atvejį 2001 metų vasarą, kai ant pastatų sienų buvo galima matyti ištisas citatas iš interneto svetainės satan.lt.

Bendros pastabos apie satanizmo apraiškas Lietuvoje. Tenka pripažinti, kad labiausiai matoma racionalaus satanizmo, t. y. labiau protesto prieš krikščionybę arba tikėjimą apskritai, apraiška yra interneto svetainė www.satan.lt. Ir nors jos autoriai linkę save laikyti ateistais, kovojančiais su rreligija apskritai, Lietuvos kontekste jie kovoja su krikščionybe. Ši aplinkybė ir religijotyrininkų pateikiamas satanizmo apibrėžimas, pagal kurį ši religinė srovė yra kildinama iš krikščioniškosios demonologijos ir yra laikoma išpuoliu prieš vyraujančią krikščionybę bei ją palaikančią visuomenę, leidžia minėtos svetainės autorius laikyti satanistais.

Dėl informacijos stokos (Vakarų valstybėse informaciją dažniausiai pateikia teisėsaugos institucijos, pavyzdžiui, JAV tai daro Federalinių tyrimų biuras) Lietuvos kontekste sudėtinga kalbėti apie okultinio satanizmo egzistavimą. Ir nors nėra duomenų, bylojančių apie satanistines grupes, propaguojančias okultinį satanizmą, t. y. aatliekančias įvairius ritualus ar laikančias „juodąsias mišias“, šioje vietoje reikia išsamesnių tyrimų. Tačiau turima informacija apie pavienius, nesistemingus išpuolius prieš bažnyčias ar kapines leidžia manyti, jog šie nusikaltimai galėtų būti laikomi paprastais chuliganizmo atvejais, o ne nusikaltimais, įvykdytais dėl religinių įįsitikinimų.

Religijotyrininkai, aptardami galimas satanistines organizacijas, išskiria dvi jų grupes – suaugusiųjų ir jaunimo. Lietuvos kontekste ir vėl sudėtinga kalbėti apie organizuotą satanistinę organizaciją, nes realiai iki šiol ji neegzistuoja. (Tuo tarpu kaimyninė Estija jau gali pasigirti aplenkusi mus ir šioje srityje.) Taigi, jei minėtą „Tamsos broliją“ laikytume satanistine organizacija, tai ji, be abejo, priskirtina suaugusiųjų grupei. Tačiau joje negalime aptikti tokiai organizacijai privalomų dalykų – doktrinos, ritualų ar lyderio. Turimi duomenys apie satanizmo apraiškas pastarųjų metų spaudoje galėtų būti nuoroda, jog egzistuoja jaunimo satanistinės grupės, dažniausiai užsiimančios bažnyčių ar kapinių niekinimu, tačiau, pasak religijotyrininkų, tokios grupės yra subkultūros dalis, o jų veiksmai būna veikiami muzikos, narkotikų ir pan. Tačiau turima informacija apie šių grupių veiklos rezultatus, t. y. bažnyčių aar kapinių išniekinimo atvejus, neleidžia daryti išvados, jog jie gali būti susiję tarpusavyje ar atlikti kokios nors satanizmą propaguojančios grupės. Todėl galime manyti, kad šiuos nusikaltimus įvykdė jaunuolių grupės, kurios, pasak religijotyrininkų, tiesiog išaugs iš tokio amžiaus.