staciatikybe

Turinys:

Įvadas—2psl.

Paplitimas, kalendorius—3psl.

Ypatumas—4psl.

Cerkves, pavyzdžiai—5psl.

Žmonės gali pasaulį aiškintis patys.

Gali kuo nors remtis, pavyzdžiui, religija.

Religija pateikia žmonėms tam tikrą požiūrį į pasaulį.Ji nurodo gyvenimo tikslą ir prasmę.Ji sieja to paties tikėjimo žmones,suteikia jiems bendrumo jausmą.

Ji nurodo,kaip žmonės turi gyventi,ką privalo daryti,taigi kuria gyvenimo būdą.

Tikintys žmonės vadinami religingais.Taip pat pasaulyje yra ne viena religija.Vienos, kaip kad krikščionybė, paplitusios visoje žemėje, kitos (pvz. Afrikiečių animizmas) būdingos vienam kraštui.

Kad ir kokios skirtingos religijos būtų,visos turi:

• Dievybę,pasaulį ir žmogų aiškinančių tikėjimų sistemą.

• Pasakojimus apie Dievą ar dievus,pasaulio pradžią,gyvenimo iir mirties prasmę,istorinius įvykius.

• Etiką – doro,deramo elgesio taisykles.

• Ritualus – apeigas,šventes,aukojimus,maldas,valgymo ir drabužių dėvėjimo papročius.

• Vieną tikėjimą išpažįstančių,tų pačių ritualų besilaikančių žmonių bendruomenę (ji kartais vadinama Bažnyčia).

Pagrindiniai pasaulio tikėjimai skiriami į dvi stambias grupes – Vakarų ir Rytų.

Vakarų tradicija kilo Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose.Tai judaizmas,krikščionybė ir islamas.

Rytų tradicijos – induizmo ir budizmo – šaknys Indijoje.

Krikščionybės pradininkas buvo prieš 2000 metų Izraelyje. Betliejuje, gimęs Jėzus Kristus.

Krikščionybė – viena gausiausių pasauly išpažystamų religijų. Ją išpažįsta trečdalis pasaulio gyventojų.

Krikščionybę sudaro trys pagrindinė šakos: katalikybė, protestantizmas iir stačiatikybė.

Stačiatikybė (kitaip dar pravoslavybė,ortodoksija) – Rytų krikščionybės kryptis,viena iš trijų pagrindinių krikščionybės krypčių.

• Nepripažįsta skaistyklos,atlaidų;

• Celibatas taikomas tik vienuoliams.Šventikai privalo vesti, bet tik kartą.

• Šventykla – cerkvė,

Paplitimas.

Stačiatikybė Europoje įsitvirtino tose šalyse,kurios priklausė Bizantijos imperijai arba buvo jos įtakoje.Labiausiai stačiatikybė paplitusi Rusijoje,Graikijoje,Rumunijoje,Serbijoje ir kkt.

Pavyzdžiui, valstybinė Graikijos šalies religija yra graikų stačiatikių.Graikija – vienintelė pasaulyje oficiali stačiatikių valstybė.Beveik keikvienas graikas priklauso tai Bažnyčiai.Šventikų vaidmuo graikų gyvenime labai didelis,jie yra pripražinti bendruomenių vadovai.Maldos namuose statulos draudžiamos,kabo tik šventųjų paveikslai ikonos.

XVIIIa. ikona vienoje stačiatikių bažnyčioje.

Rusijos stačiatikių bažnyčią sovietų valdžia persekiojo,bet žlugus komunizmui ji atgavo savo teises.Dabar visoje Rusijoje vėl ima veikti uždaryti vienuolynai ir cerkvės,daug žmonių nuolat jas lanko.Rusijos visuomenei sparčiai kintant,pastovi stačiatikių bažnyčios tradicija žmonėms tapo atspara.

Kalendorius.

Stačiatikių bažnyčios nepriėmė katalikų katalikų popiežiaus Grigaliaus XIII-ojo inicijuotos reformos ir tebenaudoja Julijaus kalendorių.Dėl to stačiatikių religinių švenčių datos pamažu tolsta nuo katalikų ir pasaulietinio kalendoriaus.Taip stačiatikiai Kalėdas švenčia sausio 7d.,o ne gruodžio 25d.Dėl Velykų datos skaičiavimo metodikos katalikų ir stačiatikių Velykų data kartais sutampa,kartais skiriasi (stačiatikių Velykos gali bbūti balandį ar gegužę,tačiau niekada nebūna kovo mėnesį).

Stačiatikybės ypatumai.

Stačiatikybė,kaip krikšionybės kryptis,susiformavo dar gerokai prieš 1054m.Šios religijos „savitumus“ nulėmė specifinės Bizantijos imperijos sąlygos bei feodalinių santykių raidos ypatumai Rytuose.

Bizantijoje buvo stipri imperatorių valdžia,ir jie stengėsi,kad bažnyčia būtų visiškai priklausoma nuo jų.Rytų patriarchai absoliučiai priklausė nuo imperatorių valios,o šie savo nuožiūra skirdavo ir šalindavo patriarchus,šaukdavo bažnytinius susirinkimus,atvirai kišosi į bažnyčios vidaus reikalus,sprendžiant tikybos bei kulto klausimus.

Todėl Rytuose negalėjo susikurti toks vieningas bažnytinis centras kaip Romoje.Konstantinopolio patriarchams pavyko gauti tiktai grynai nominalų „viso ppasaulio“ titulą.Tačiau šis garbingas titulas nesuteikė Konstantinopolio patriarchams jokių administracinių teisių.Jie dar labiau buvo priklausomi nuo imperatorių,negu palyginti toli nuo Bizantijos esančių provincijų patriarchai.

Romos popiežiai buvo ne tiktai dvasiniai valdovai,bet ir labai stambūs politiniai veikėjai,tuo tarpu Rytų patriarchus imperatoriai buvo visai nušalinę nuo politinės veiklos.Todėl,laikui bėgant,stačiatikybė užsisklendė grynai religinėje sferoje ir nebesiekė dalyvauti politiniame visuomenės gyvenime.

Pagaliau stačiatikybė formavosi kaip lėtai besivystančios Bizantijos feodalinės santvarkos yaptumų religinė išraiška.Tai savaip veikė stačiatikybės ideologiją ir stačiatikių bažnyčios veiklą.Stačiatikybei būdingas visokeriopas konservatyvumas – tikybos,kulto,bažnyčios struktūros ir socialinių bei politinių pažiūrų klausimais.

Stačiatikybė skiriasi nuo katalikybės.Katalikybė siekia aktyviai skverbtis į visuomeninį gyvenimą ir visas jo ląsteles,o stačiatikybei būdingas siekimas pasitraukti iš gyvenimo,atsiriboti nuo jo,užsisklęsti vien tiktai religinėje sferoje.Netgi specifiniu „dievo pažinimo“ klausimu stačiatikybė griežtai skiriasi nuo katalikybės ir protestantizmo.Pastarosios stengiasi įrodyti dievo buvimą,kelia sau uždavinį „sutaikyti“ tikėjimą su protu.O stačiatikių požiūriu,dievas suvokiamas ne protu,bet tikėjimu,tikintysis turi ne samprotauti apie dievą,o jam melstis,mėginimai sutaikyti religiją su mokslu yra nereikalingi ir beprasmiai.

Stačiatikybė – tipiška ,iracionali krikščionybės kryptis,ir tuo ji skiriasi nuo „racionaliosios“ katalikybės ir protestantizmo.

Graikų stačiatikių patriarchas.

Kalbant apie stačiatikybės ypatumus,reikia atsižvelgti į tai,jog stačiatikybės istorijoje buvo ir įvairių nukrypimų nuo būdingų jos bruožų.Pavyzdžiui,kartais stačiatikių bažnyčia bandydavo aktyviai brautis į visuomeninį gyvenimą bei politiką,pastaruoju metu pasitaiko ir mėginimų „racionalizuoti“ tteologiją.

Stačiatikių bažnyčios (cerkvės).

Rusų stačiatikių bažnyčiai vadovauja Maskvos ir visos Rusijos patriarchas.Jį renka vietinis bažnyčios organizacijos susirinkimas faktiškai iki gyvos galvos.Patriarchas valdo bažnyčią kartu su „šventuoju sinodu“,kurį sudaro keli aukščiausieji bažnyčios hierarchai.Patriarcho žinioje yra specialios įstaigos – Maskvos patriarchijos skyriai: bažnyčios užsienio santykių skyrius, mokymo komitetas, ūkio valdyba, pensijų komitetas, leidybos skyrius ir reikalų valdyba.Visos jos tvarko atitinkamą bažnyčios veiklos sritį.

Rusų stačiatikių bažnyčia administraciniu požiūriu daloma į epar-chijas.Kiekvienai epar-chijai vadovauja archijerejus,turintis metropolito,arkivyskupo arba vyskupo vardą.Juos skiria patriarchas ir sinodas.Archijerejaus žinioje yra vyskupijoje esančios parapijos ir vienuolynai.Žemutinė organizacija yra religinė bendruomenė (parapija).Parapijai vadovauja tikinčiųjų visuotiniame susirinkime išrinkta bažnyčios taryba.Ji yra valstybei atsakinga už cekrvę,jos inventorių,tvarko parapijos piniginius reikalus ir t.t.

.

Stačiatikių bažnyčia

Keletas cerkvių pavyzdžių:

Šiuo metu Lietuvoje yra 41 stačiatikių cerkvė ir Šv. Dvasios vienuolynas Vilniuje.

Lietuvos stačiatikiai priklauso Vilniaus ir visos Lietuvos stačiatikių vyskupijai,įeinančiai į Maskvos ir visos Rusijos patriarchatą.

Informacija šaltiniai:

http://ejournal.emokykla.lt/muziejus38/index.php?action%5B%5D=IArticleShow::showArticle(6280)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Sta%C4%8Diatikyb%C4%97

taip pat iš enciklopedinio žinyno „Pasaulio Geografija“