Žmogus

„Žmogus“

Kas yra žmogus? Tai vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos užduodam ir patys sau ir aplinkiniams. Be šių klausimų dažnai iškyla ir tokie kaip; iš kur mes? Kodėl būtent mes gyvename žemėje? Koks mūsų gyvenimo tikslas?

Fizikiniu požiūriu, žmogus tėra fiziologinis bei cheminis padaras. Tai yra, mes esame iš materijos, iš “žemės dulkių”, kaip rašo Biblija. Biologiniu požiūriu žmogus yra gyvas organizmas. Esame sudėti iš cheminių elementų. Mes turime skeletą iš kaulų, įvairių rūšių audinius, nervų sistemą, vidaus organus, išorinį odos ssluoksnį. Materialiniu požiūriu visa tai ir sudaro žmogų. Filosofai sugalvojo štai tokį terminą įvardinti žmogui:

Žmogus – būtybė, kurioje yra tarpusavyje tampriai susijusios sritys:dvasia, protas, jausmai ir kūnas. Visi šie teiginiai, manau, yra teisingi, žiūrint kaip į visą tai pažiūrėsi.

Viena iš garsiausių ir dažnam priimtiniausių teorija yra jog žmogų sukūrė Dievas. Kaip mes nežinome kas yra Dievas taip pat nežinome pavyzdžiui kodėl mus veikia dvasiniai dėsniai, jų poveikis toks pat neišvengiamas, kaip ir mokslo atrastų fizinių dėsnių poveikis. Nors mmes negalime matyti, tarkime svorio jėgos, tačiau juk neabejojame jos buvimu. Kaip traukos jėga daro įtakingą poveikį fiziniams objektams, taip veikia ir dvasiniai dėsniai. Jų poveikis priklauso nuo mūsų elgesio. Mokslinis metodas turi savų trūkumų. Savybės, neturinčios nei svorio, nei eerdvinio matavimo – tokios kaip meilė, tuštybė, neapykanta, grožio pajautimas, poetinis įkvėpimas, netgi moksliniai išradimai – neturi teisingo paaiškinimo. Įdomų, tačiau nevisiems suprnatamą paaiškinima apie šiuos dalykus galime rasti Biblijoje. Pavyzdžiui Biblijoje galime rasti paaiškinimą kaip Dievas sukūrė žmogų:

“. Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela” (Pradžios 2,7;).

Biblija taip pat sako, jog Dievas žmogų sukūrė pagal savo paveikslą:

„.Tuomet Dievas tarė: ‘Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą irpanašumą; tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius.” (Pradžios 1,26).

Paskaičius šią ištrauka kyla klausimas, kodėl tada Dievas sukūrė žmogų protingesnį ir viršesnį už gyvulius, paukščius ar žuvis? Yra daug veiksnių, kurie žmones skiria nuo ggyvulių: gebėjimas kalbėti; vaizduotė ir įžvalgumas; praeities, dabarties ir ateities žinojimas; mūsų protas ir galimybė juo naudotis ir dar daug kas. Svarbiausias skirtumas tarp mūsų ir gyvulių yra žmogaus poreikis mąstyti.. Žmogaus mąstyma mokslininkai tyrinėja jau senai, tačiau dar ir dabar yra likę daugybė klaustuku.

Prie visų neaiškių klausimų taip pat prisideda ir toks, kas yra žmogaus psichinis pasaulis? Tai labai įdomiai bandė paaiškint Z. Froidas. tyrinėdamas, Froidas sukūrė struktūrinį žmogaus psichinio gyvenimo organizacijos modelį. Jis išskyrė tris pagrindines dalis: ““id” (arba “tai”), “ego” (arba “aš”) ir “superego” (arba “aukščiau negu aš”).

“Id”- žmogiškų troškimų šaltinis. Tai seksualiniai ir agresyvieji troškimai, besivadovaujantys pasitenkinimu ir norų įgyvendinimu nedelsiant.

”Ego”- sąmonė, reguliuojanti pirmojo ir trečiojo psichikos lygių konfliktą, kontroliuojanti “id” ir “superego”. Ji paklūsta realybės dėsniams ir ieško galimybės patenkinti poreikius ir norus atsižvelgdama į išorinius faktorius.

“Superego”- auklėjimo, socialinių normų suformuotas psichikos lygis (sąžinė), padedantis sąmonei tramdyti ir valdyti pasąmonės potraukius. “Superego” formuojasi tėvų, kuriuos vaikas stebi, moralės pavyzdžiu. Štai pavyzdys, kaip visos trys psichikos dalys veikia vienu metu. Sutikęs gatvėje patrauklią moterį, vyriškis gauna iš “id” seksualinį impulsą. Jo “ego” ieško galimybės realiai patenkinti norą, o “superego”- moralinių principų ir kaltės jausmo įsikūnijimas- sulaiko nuo agresyvių veiksmų.

Savitai apie žmogų rašo ir JAV psichologas Ėrichas Fromas: “Dabartinis žmogus yra susvetimėjęs sau, savo artimiesiems ir savo prigimčiai. Jis tapo daiktu, išgyvenančiu savo gyvybines jėgas kaip investiciją, kuri turi duoti didžiausią naudą, kokią tik galima gauti esamoje rinkoje. Žmonės bendrauja panašiai kaip susvetimėję automatai, jų saugumui reikia būti prie bandos ir neišsiskirti nei mintimis, nei jausmais, nei elgesiu. Kai kiekvienas siekia būti taip arti kits kito, kiek tik tai įmanoma, kiekvienas lieka visiškai vienišas, persmelktas stipraus nesaugumo jausmo, nerimo ir kaltės, kurie visada atsiranda, kkai nėra įveiktas svetimumas tarp žmonių.<.> Kadangi vien rutinos nepakanka, žmogus slopina savo nesąmoningą desperaciją rutinizuotomis pramogomis, pasyviai vartodamas vaizdus ir garsus, kuriuos jam siūlo pramogų industrijos; taip pat per malonumą pirkti naujus daiktus ir greitai juos keisti kitais.” Tačiau šioje ištraukoje yra daug tiesos ir prasmės. Dabartinis žmogus tikrai yra išlepintas, išpuikes ir susvetimėjas.

Būti tikru žmogumi sunku, tačiau tikslas pateisina priemones. Esi žmogus, o kad tai pajaustum, reikia žinoti savo vertę, tada galėsi pakilti virš tuštumos. Būsi tikras, kad tavo gyvenimas turi prasmę, ir kad tu pats esi kažkas daugiau, nei paprastas vabzdelis. Rašytoja Satja Sai Baba labai išradingai perteikė savo mintis apie žmogų eilių forma:

,,Nebūkite sugeriamuoju popieriumi, sugeriančiu visas aistras ir emocijas, visus skausmus ir džiaugsmus, kuriuos aktorė gamta mums parodo gyvenimo scenoje.

Būkite kaip lotosai, išskleidžiantys savo žiedlapius saulės šviesoje. Kaip lotosai, nesusitepę purvu, kuriame gimė, ir iškilę virš vandens, juos maitinančio.”

Žmogaus psichologija kaip ir atsiradimas nėra visiškai aiškus, tačiau labai įdomus dalykas. Dėja ne kiekvienas gimė su dovana suprasti tai kas nesuprantama. Parašyta begalės knygų apie žmogų, jo mąstyma, atsiradimą, tačiau nei vienoje iš jų nėra aiškaus atsakymo. Laikui bėgant galbūt mokslininkai ištirs, atras ar tiesiog sužinos atsakymus į taip visiems rūpimus klausimus. Ir vis dėlto, kas ttas žmogus?