LAISVALAIKIO TYRIMAI
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO
SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO
REKREACIJOS IR TURIZMO KATEDRA
Rekreacijos ir turimo įvado referatas
LAISVALAIKIO TYRIMAI
Darbą atliko: Neakivaidinių studijų
I kurso studetė
Marina Skorulskaja
Dėstytoja:
doc. dr. Aušrinė Armaitienė
KLAIPĖDA
Turinys
Įvadas…………………..2
Laisvalaikio sąvoka…………….2
Laisvalaikio tyrimo istorija……….3
Laisvalaikio funkcijos………..4
„ Sprinter “ tyrimai 2003m………5
„ Sprinter “ tyrimai 2005m………6
„ SEVEN entertainment “ tyrimai………7
„Baltijos tyrimai“…………….8
Naujosios Vilnios ir Pavilnio
rekreacinės aplinkos tyrimas……….9
„Klaipėdos miesto gyventojų
kultūrinė elgsena ir kultūriniai poreikiai“…10
Paauglių laisvalaikis……………11
Išvados………………….13
Literatūros sąrašas…………….15
Įvadas
Spartėjant gyvenimo tempui, didėjant informacijos srautams, darbo ir studijų procesui tampant vis sudėtingesniam, didėja ir žmogaus fizinė bei davsinė įtampa. Tam, kad bbent trumpam žmogus galėtų atsipalaiduoti nuo šios įtampos, jis turi gerai pailsėti, atgauti jėgas, sukaupti jų naujiems darbams. Todėl labai svarbu, ką žmogus veikia laisvalaikiu, kokias veiklos rūšis jis pasirenka. Šiame darbe pateiksiu tyrimų rezultatus, kuriuose atsispindės, kokias laisvalaikio praleidimo formas renkasi Lietuvos įvairaus amžiaus bei socialinių statusų žmonės, kas riboja jų veiklos pasirinkimą bei kiek jie nori ir gali išleisti savo laisvam nuo darbų ir rūpesčių laikui.
Laisvalaikio sąvoka
Pagal žymaus laisvalaikio psichologijos tyrinėtojo Johno Neulingerio apibrėžimą, laisvalaikis yra vidinė mmotyvacija ir subjektyviu laisvės pojūčiu paremta patirtis (Neulinger, 1974).
Laisvalaikis Anot Maxo Koplano yra:
prieštara darbui kaip ekonominei funkcijai;
malonus laukti ir prisiminti;
susijęs su mažiausiais nesavanoriškaisiais, iš socialinių vaidmenų kylančiais įsipareigojimais;
suteikiantis psichologinį laisvės pojūtį;
turintis glaudų ryšį su kultūros vertybėmis;
kintantis nuo nenuoseklaus ir nereikšmingo iiki rimto ir svarbaus;
Laisvalaikis labiausiai priklauso nuo asmenybės interesų. Tyrimai rodo, kad laikas ( ir laisvalaikis ) tampa vertybe kai:
siekiama turėti laiko vertinamai veiklai;
norima, kad veikla truktų ilgiau;
siekiama, kad veikla įvyktų kuo greičiau;
Laisvalaikis, kaip vienas reikšmingiausių asmenybės tobulėjimo veiksnių, gali
būti panaudotas kūryboje, kuri yra indėlis į visuomenės kultūrą. Laisvo laiko reikšmė priklauso nuo subjektyvaus vertinimo. Veikla laisvalaikiu gali būti labai įvairi, netgi ta pati veiklos rūšis skirtingų individų gali būti vertinama skirtingai – vienų teigiamai, kitų neigiamai, vienų gali būti laikoma reikšminga, kitų – ne. Be galo svarbu laisvalaikį praleisti naudingai ir pailsėti, nes nuo jo priklauso darbingumo rezultatai.
Laisvalaikio tyrimo istorija
Iš esmės laisvalaikio tyrinėjimas prasidėjo kaip darbo sociologijos tyrimų atšaka. Darbo sociologija grindžiama prielaida, kad visuomenės branduolį ssudaro ekonominės institucijos. Remiantis šia logika, laisvalaikis buvo laikomas antrine veikla, išvestine iš darbo, kurios pagrindinė funkcija poilsis, rekreacija ( žr. Parker 1971, Kraus 1980 ir kt. ). Buvo netgi keltas klausimas, ar laisvalaikį galima laikyti atskira žmogaus gyvenimo sritimi, ar įmanoma jį aiškiai atskirti nuo darbo, įsipareigojimų šeimai, draugams, bendruomenei.
Bandymai apibrėžti laisvalaikį per santykį su darbu gajūs ne tik mokslinėje literatūroje, bet ir kasdieninėje kalboje, pavyzdžiui „ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas “ laisvalaikį apibrėžia „ kaip laisvą nuo ddarbo laiką “ ir tai yra vienintelė termino reikšmė, pateikta žodyne.
Tačiau ilgainiui toks laisvalaikio apibrėžimas kito, pripažįstant jį kaip nepriklausomą ir reikšmingą gyvenimo sritį, o ne kitų, svarbesnių, racionalesnių veiklų „ liekaną “. Šiame laisvalaikio sampratos pasikeitime svarbūs keli aspektai. Pirma, laisvalaikį imta laikyti ne niekuo neužimtu, laisvu, bet prasmingos veiklos užpildytu laiku, kada kuriamos savarankiškos prasmių sistemos. Antra, pripažinta savarankiška laisvalaikio vertė, nepriklausanti nuo darbinės veiklos ar kitokio konteksto. Nors ir nebandoma nuneigti neišvengiamo laisvalaikio ryšio su darbu, šeima ir draugais, vis dažniau pabrėžiama, jog laisvalaikis turi žymiai daugiau ir įvairesnių prasminių kontekstų.
Laisvalaikio funkcijos
Laisvalaikio funkcijos pagal P. Stankevičių ( 2004 ):
poilsinė;
pažintinė;
užimtumo ( pvz.: atitraukia nuo žalingų įpročių );
asmenybės raidos pagrindas;
saviraiškos ir savirealizacijos ir t.t.
Laisvalaikio funkcijos pagal Rogerį C. Mannellį ir Douglą A. Kleiberį ( 1997 ):
kompensacinė;
skatina tobulėjimą;
skatina asmens tapatybės formavimąsi;
teigiamai veikia psichinę individo sveikatą;
hedonistinė ( malonumų ).
Laisvalaikio praleidimo formos yra labai skirtingos: vieniems įdomu keliauti po svečias šalis, kitiems patinka skaityti knygas, kai kurie renkasi kompiuterį, o kiti žvejybą. Šiek tiek panagrinėsiu kokios laisvalaikio praleidimo formos dominuoja Lietuvoje.
Patarimų, kaip leisti laisvalaikį, 56 procentai apklaustųjų Lietuvos gyventojų ieško internete, dienraščiuose jų ieško 43 procentai, 38 procentams apsispręsti padeda televizija, 35 procentai patarimą išgirsta per radiją. Jaunimas tuo ttikslu dažniau „kreipiasi“ į internetą nei vyresnieji, o pastarieji patarimų dažniausiai ieško dienraščiuose. Vidutinio amžiaus žmonės žiniasklaidoje daugiausia ieško informacijos apie kiną ir koncertus. Jaunuomenę labiau domina vakarėliai, o vyresni ieško informacijos apie parodas ir teatrus.
„ Sprinter “ tyrimai2003m.
Prieš penkerius metus, 2003 metais, birželį, buvo atlikti tyrimai, rinkos ir viešosios nuomonės bendrovės „Spinter“, jog Lietuviams pats pigiausias ir maloniausias laisvalaikio praleidimo būdas yra televizija. Visoje Lietuvoje buvo apklausti 1005 gyventojai, nuo 18 iki 75 metų. Iš visų apklaustųjų net 63 procentai leidžia laisvalaikį prie televizoriaus. Antroje vietoje pasiliko šeimyninės kelionės į sodus ir sodybas, be to kaip bebūtų keista, didelį procentą sudarė žmonės, kurie laisvalaikį praleidžia skaitydami. Respondentų atsakymai itin skiriasi priklausomai nuo amžiaus: jaunimui patraukliausia laisvalaikio forma yra bendravimas su draugais, klubai, kavinės, taip pat sportas.
Vidutinio amžiaus gyventojai mielai renkasi išvykas į sodybas, skaitymą, vyresnieji dažniau nurodė televiziją, radiją, skaitymą, kiną, teatrą, parodas. 62 procentai tyriamųjų buvo patenkinti laisvalaikio pasirinkimo formomis Lietuvoje, tačiau pripažino visi apklaustieji, jog labiausiai laisvalaikį riboja finansai. Šiomis dienomis rezultatai būtų šiek tiek kitokie vienu atžvilgiu. Dar prieš penkerius metus, televizija buvo priimamiausias laisvalaikio leidimo būdas, kada buvo atliekami „Sprinter“ tyrimai, apklaustiųjų tik 9 procentai laisvalaikį leisdavo prie kompiuterio. Šiandien procentai daug ddidesni.
Nežiūrint, į didelį procentą asmenų, kurie laisvai naudojasi namuose savo asmeniniu kompiuteriu ir internetu, bet reikia atkreipti dėmesį į viešasias internetines prieigas bibliotekose. Pagal „RAIT“ 2008 metų tyrimus beveik trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų ir pusė vaikų naudojasi vieša interneto prieiga bibliotekose. Tačiau, yra paskaičiuota, jog 43 procentai kaimo gyventojų, visiškai nemoka naudotis internetu. Pagal „RAIT“ atliktus tyrimus viešosios internetinės prieigos leidžia sutaupytio pinigų, 85 procentai apklaustųjų sakė, jog viešosios intenetinės prieigos praturtino jų laisvalaikį. 16 procentų apklaustųjų internetas padėjo susirasti darbą. Apklausos dalyviai tvirtina, kad internete įsigyjo naujų prekių ar paslaugų, padidino pajamas, papildomai užsidirbo ar tiesiog ramiai atsipalaiduodami ir žaisdami praleido laisvalaikį.
Labiau laisvalaikio leidimo galimybemis patenkinti vyrai, vyresnio amžiaus respondentai, labiausiai nepatenkinti – vidutinio amžiaus gyventojai.
Savo laisvalaikiui lietuviai išleidžia itin kuklias sumas – net 54 proc. gyventojų teigė per menesį išleidžiantys iki 50 litų. Vyresnio amžiaus respondentai teigė laisvalaikiui neskiriantys nė lito. Daugiausia pinigų šiam tikslui išleidžia jaunimas ir sostinės gyventojai.
„ Sprinter “ tyrimai2005m.
2005 metais lapkričio 10 – 22 dienomis buvo atlikti Lietuvos jaunimo sociologiniai „Sprinter“ tyrimai. Apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 14 iki 29 metų. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Moterų 49,3%, vyrų 50,7% ir kitataučių 10,5%. Daugiausia jų su
pagrindiniu išsilavinimu. Pagal šiuos tyrimus daugiau nei puse apklaustųjų savo laisvalaikį apibūdino kaip optimalų. Svarbiausi užsiėmimai: bendravimas su draugais, muzikos klausimasis, laiko leidimas gamtoje, prie televizoriaus bei vakarėliuose. Pusė apklaustųjų teigė, jog geriausiai save relizuoja bendraudami su draugais, kiek mažiau darbe, su šeima, studijose ar sportuodami. Sportuojantys dažniau nurodė vaikinai iki 18 metų, skaitymas priimtinesnis moterims iki 19 metų, taip pat ir buities darbai. Naršymas internete būdingas jaunimui iki 25 metų. Per dideliu užimtumu skundėsi didmiesčių jaunimas. Apklausto jaunimo nuomone, jjaunimo organizacijos ir valdžios institucijos, daugiau dėmesio turėtų skirti kultūriniams renginiams, mažiau sportui, šventėms, mokomiesiems renginiams bei jaunimo turizmui. Laisvalaikį riboja, pinigai ir laiko stygius. Pagal apklausą, pinigai riboja laisvaliakį žemesnio išsimokslinimo atstovus, rajonų, kaimo tipo gyvenviečių jaunimą; laikas – turinčiuosius aukštąjį išsimokslinimą, didmiesčių gyventojus.
Tais pačiais metais 2005, buvo atliktas ir Kaune esančios jaunimo situacijos tyrimas.
Apklaustųjų metų vidurkis 18,8. Buvo apklausti 714 jauni asmenys. Padarius išvadas, iš 714 žmonių 18% teigė, jog turi daug laisvo laiko, o 1% teigė, jog llaiko laisvalaikiui neturi. Pagal laisvalaikio leidimo būdus, daugiausiai jaunimas klausosi muzikos, susitinka su draugais, mokosi, sportuoja, važinėja dviračiu. Labai mažas procentas jaunimo laisvu laiku užsiima savanopriška veikla, skaito laikraščius, lankosi kinuose ar teatruose, leidžia laiką bibliotekoje ar užsiima rankdarbiais. Apie llaisvalaikio sritis, kurioms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, Kauno miesto jaunimas vertina šiek tiek kitaip, nei „Sprinter“ tyrimuose dalyvavę respondentai. Čia daugiau dėmesio reikalaujama jaunimo turizmui, kultūrai, masinėms, gatvės šventėms, renginiams, sportui.
„ SEVEN entertainment “ tyrimai
Bendras Lietuvos laisvalaikio pramogų rinkos dydis per metus sudaro 676 mln. litų, iš jų apie 320 mln. tenka Vilniaus miestui. Šie duomenys paaiškėjo didžiausios pramogų verslo grupės Baltijos šalyse „SEVEN entertainment“ užsakymu atlikto kompleksinio šalies gyventojų tyrimo metu. Laisvalaikio rinkos tyrima atliko bendrovė „TNS Gallup“ 2008-ųjų liepą.
Tyrimo duomenimis, per menesį vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka apie 6 skirtingas pramogas. Joms 16-50 metų amžiaus miestietis vidutiniškai išleidžia apie 100 litų per menesį. Didžiausia šios sumos dalis atitenka barams ir kavinėms, sporto, boulingo klubams bei kkinui. Beje, laisvalaikiu vilniečiai ir kauniečiai mieliau eina i kiną, tuo metu klaipėdiečiai ir panevėžiečiai dažniau renkasi kavines, barus. Populiariausia vieta šioms pramogoms yra didieji prekybos ir pramogų centrai, tačiau paaiškėjo, kad lietuviai mažai prisirišę prie pačių prekybos centrų, labiau prie laisvalaikio praleidimo vietų.
„Dirbdami ivairiose pramogų verslo srityse pastebime augančią konkurenciją dė gyventojų laisvalaikio užimtumo. Išsamus laisvalaikio rinkos tyrimas leis detaliau planuoti grupės veiklą pagal šalies gyventojų įpročius ir poreikius. Ateityje analogiškus tyrimus kartosime ne tik Lietuvoje, bet ir uužsienio šalyse, su kuriomis siejame savo veiklos plėtrą“, – sakė „SEVEN entertainment“ generalinis direktorius Vitalijus Vasiliauskas.
Atlikto tyrimo rezultatai parode, kad universali „Siemens“ arena pirmauja tarp visų kitų didžiųjų sporto ir koncertinių renginių vietų pagal visus tirtus parametrus ir yra laikoma geriausia bei moderniausia renginių vieta Lietuvoje.
Apklausos dalyviai „Vichy“ vandens parką nurodė kaip šiuolaikiškiausią, visai šeimai skirtą vandens parką Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, „Vichy“ vandens pramogų parką dažniausiai renkasi vilniečiai ir jaunesnio amžiaus gyventojai, o Druskininkų vandens parkui pirmenybę teikia kauniečiai ir vyresnio amžiaus žmonės.
Poreikiu geram laisvalaikiui tipologija parodė, kad lietuviai labiau yra linkę rinktis tas pramogas, kurios skatina bendravima su aplinkiniais, šeima, draugais, tokias kaip sporto varžybų stebejimas, kavinės, boulingas, o ne individualistines pramogas, tokias, kaip parodos, teatrai ar žaidimų automatai. Beje, dėl šios priežasties dauguma sporto gerbejų, jeigu butų galimybė, mielai iškeistų sporto varžybų stebejimą per TV į jų žiūrejimą gyvai kartu su draugais.
„Jau netrukus šalies gyventojams pasiūlysime ivairesnių pramogų. Šiemet duris atvers Panevėžio arena, kitąmet pakviesime i vienintelį Baltijos šalyse šeimos pramogų centrą Vilniuje, plėsime veiklą naujose bei stiprinsime pozicijas esamose laisvalaikio ir pramogų erdvėse“, – sake V. Vasiliauskas.
„ SEVEN entertainment“ vienija įvairiose pramogų srityse pirmaujančias Lietuvos bendroves, užsiimančias arenų, vvandens parkų, šeimos pramogų centrų operavimu, renginių organizavimu ir prekyba bilietais.
„Baltijos tyrimai“
Austrijoje atliktas tyrimas rodo, jog austrai savaitgalį sutinka, visiškai jo nesuplanavę. Tuo tarpu gana panašiu ritmu gyvena ir vokiečiai, bei šveicarai. Su Lietuvos gyventojais yra šiek tiek kitokia situacija. UAB „Baltijos tyrimai„ yra nustatę, jog 15 procentų Lietuvos gyventojų savaitgalį būna suplanavę ketvirtadienį arba penktadienį. Taip pat nustatyta, jog beveik 80 procentų tėvų savaitgalį suplanuoja jų vaikai, o jauni žmonės labiausiai paiso draugų ir pažįstamų nuomonės.
Naujosios Vilnios ir Pavilnio rekreacinės aplinkos tyrimas
2004 metais buvo atliktas laisvalaikio ir rekreacinės aplinkos tyrimas. Jis buvo atliktas Naujosios Vilnios ir Pavilnio rajonuose. Apklausoje dalyvavo 30 respondentų. 15 merginų ir tiek pat vaikinų. Apklaustieji buvo baigę vidurinę mokyklą, studijuojantys ar pradėję dirbti jaunuoliai. Pagal tyrimo rezultatus Naujoji Vilnia ir Pavilnė, nepasižymi ypatingomis laisvalaikio praleidimo vietomis. Tačiau labiau pasidomėjus, matyti, jog čia laisvalaikio praleidimo vietų yra daug ir įvairių: žirgynas, meno mokyklos, restoranai, kavinės, diskotekos, sporto klubas ir rytų kovos meno klubas. Dauguma iš apklaustųjų teigė, jog turi nedaug laisvo laiko, iki 6 valandų per savaitę. Nors paklausus respondentų: kas yra laisvas laikas? Jie atsakynėdavo, jog tai yra savaitgalis, tik keletas iš apklaustųjų teigė, jog tai laisvas laikas po darbo. Vadinasi, respondentai, nelabai ddomisi savo laisvo laiko organizavimu ir neišnaudoja jų rajone teikiamų galimybių. Dauguma iš respondentų buvo jaunuoliai, todėl nenuostabu, kad jų laisvalaikis yra dažnaiusiai praleidžiamas klubuose. Kai kurie, iš apklaustųjų, sakėsi, jog mėgsta praleisti laiką kino teatruose, gamtoje arba namuose. Kuomet, respondentai buvo užklausti apie paskutinį kartą, kada lankėsi baseine ar kokiame kultūriniame renginyje – nė vienas iš respondentų neatsiminė. Respondentai, laisvalaikį, dažniausiai praleidžia miesto centre, todėl apie jų seniūnijos organizuojamus renginius, nesidomi. Tačiau, iš vietinių gyventojų buvo išgirsta, jog jie net nežino ir nėra girdėję apie tokius renginius. Respondentų nuomonės buvo gana vienareikšmiškos, apie laisvalaikio praleidimą savo šeimose, ar su draugais. Kai kurie iš jų lanko vairavimo kursus, mokosi kalbų. Naujosios Vilnios ir Pavilnės tyriamieji 30 asmenų sakėsi, jog laisvalaiskiui per savaitę išleidžiantys nuo 20 iki 50 litų.
„Klaipėdos miesto gyventojų kultūrinė elgsena ir kultūriniai poreikiai“
Šį 200 tūkst. lt kainavusį tyrimą Sociologinių tyrimų institute praėjusiais metais užsakė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrius, norėdamas įsitikinti, ar parengta miesto kultūros politikos programa atitinka kultūros vartotojų ir tiekėjų poreikius. Kadangi kultūriniai poreikiai priklausomi nuo žmonių laisvalaikio, pirmasis tyrimo tikslas buvo – išsiaiškinti kaip klaipėdiečiai dažniausiai leidžia laisvalaikį, kaip norėtų jį leisti, kas trukdo laisvą laiką išnaudoti pagal poreikius ir kokią laisvo laiko dalį užima
kultūrinių renginių lankymas bei kitoks dalyvavimas kultūrinėje veikloje.
Paaiškėjo, kad didžiausia uostamiesčio gyventojų dalis laisvalaikį leidžia namuose pasyviai žiūrėdami televiziją, skaitydami spaudą bei bendraudami su artimaisiais, giminėmis ir draugais. Išėjimas iš namų dažniausiai sietinas su iškylomis gamtoje. Toks laisvalaikio praleidimo būdas yra ir geidžiamiausias ypač moterų tarpe (vyrai mieliau ilsėtųsi namuose). Pastebėta, jog noras būti gamtoje yra išskirtinė klaipėdiečių laisvalaikio forma, greičiausia nulemta jūros artumo, nes ne itin būdinga kitų miestų gyventojams.
Kultūrinių poreikių reikšmingumo skalėje aukščiausią poziciją uužėmė koncertų lankymas. Populiariausi, ypač jaunimo bei brandaus amžiaus gyventojų grupėse, estradinės popmuzikos koncertai. Džiazas, klasikinės bei liaudies muzikos koncertai turi panašiaus dydžio mėgėjų grupes. Mažiausiai populiarūs roko muzikos koncertai, kurių ypač pasigedo Klaipėdoje jaunimas bei vidutinio amžiaus žmonės.
Antrojoje vietoje pagal populiarumą – teatrai. 8 procentai respondentų nurodė, kad spektaklius žiūri labai dažnai ir net 40 procentų apsilanko teatre bent vieną kartą per metus, t.y. dažniau nei vilniečiai bei kauniečiai. Mažiau lankomi kino teatrai, bibliotekos. Nepopuliariausios kultūrinės įstaigos &– parodų salės bei muziejai.
Kas antras klaipėdietis nurodė, jog kultūrinis gyvenimas mieste tenkina jo poreikius iš dalies, trečdalis respondentų, kad tenkina visiškai. Tačiau, kaip pastebėjo tyrimo vadovė, labiausiai patenkinti kultūriniu gyvenimu mieste yra mažiausiai aktyvūs kultūros vartotojai: jaunimas bei ppensinio amžiaus žmonės.
Tyrimo metu paaiškėjo ir daugiau parodaksalių dalykų. Mažiau aktyvūs kultūrinių renginių dalyviai, vyrai, dažniau išreiškia pretenzijas dėl jiems patinkančių pramogų stygiaus. Tuo tarpu moterys neretai atsisako patinkančių renginių dėl draugijos trūkumo. Tyrimo rezultatai parodė, jog ekonominės sąlygos neturi lemiamos įtakos kultūros vartojimui. Trečdalis respondentų nurodė esą pajėgūs mokėti už kultūrinį renginį 50 Lt, kas penktas – 100 Lt, likusiai daliai apklaustųjų – kaina nesvarbi.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kokioms kultūros formoms klaipėdiečiai teikia prioritetus. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų iš visų kultūrinio gyvenimo sferų išskyrė šventes bei festivalius ir teatrą. Šios kultūros formos, anot L. Kublickienės turėtų būti aktyviausiai puoselėjamos ir labiausiai remiamos Klaipėdoje.
Paauglių laisvalaikis
Paaugliai dažnai jaučiasi „įsprausti į rėmus“, nori išsilaisvinti iš suaugusiųjų nustatytų normų,todėl iima maištauti, renkasi pavojingą laisvalaikį.
Jaunuoliai madingu laisvalaikio praleidimo būdu linkę laikyti pavojingas ir ekstremalias veiklas, pavyzdziui: vaikinams patinka greitai važinėti automobiliu be vairuotojo teisių. Merginos dažniausiai renkasi pasyvų laisvalaikį – su draugėmis vaikšto mieste, demonstruoja naujus rūbus. Tokias tendencijas atskleidė švietimo ir mokslo minesterijos užsakymu atlikta kokybinė paauglių apklausa. Tyrimas parodė, kad paaugliai jaučiasi esantys suaugę ir laisvalaikiu elgiasi, taip, kaip, jų manymu, daro vyresnieji, pavyzdžiui, vartoja svaigalus. Jaunuoliai mano, kad, lankydami tradicinius būrelius, jie nebus išskirtiniai ir neatrodys ssavarankiški.
Paaugliams reikia visko: poilsio, pramogų, bendravimo su draugais. Jaunuoliui svarbu lavinti savo kūrybiškumą, švęsti šventes, turėti galimybių pabūti vienam, pamąstyti. Tarp turtingo laisvalaiko leidimo būdų – įvairūs būreliai. Tačiau atliktas tyrimas parodė, kad jaunuoliai jaučiasi „išaugę“ iš būrelių amžiaus. Būrelis turi užtikrinti prasmingą laisvalaikį, tačiau jis turėtų būti pritaikytas paauglių amžiui ir orientuotas į jų pomėgius. Švietimo ir mokslo ministerijos apklausos rezultatai parodė, kad paaugliams labiausiai patiktų žaisti futbolą, lankyti dailės būrelį, breiko treniruotes, dainuoti, groti, važinėti su riedučiais, žaisti kompiuteriu.
Jaunimas vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, todėl tai tampa didelė jų laisvalaikio dalis. Specialistų teigimu, per didelė televizijos „dozė“ kelia susirūpinimą ne vien dėl to, kad per televiziją rodoma daug smurto. Paaugliai, kurie ilgiau nei 4 valandas vakare praleidžia prie televizoriaus, labiau linkę nusikalsti, vartoti narkotikus ir atsiriboti nuo visuomenės bei tėvų, kuriems tampa priešiški. Jie nesistengia aktyviai dalyvauti gyvenime, mokytis, dirbti, rasti savo vietą ir už ją kovoti. Be to televizijos laidų žiūrėjimas yra įtemtas darbas. Kenčia ne tik akys, bet ir nervų sistema.
JAV medikai įrodė, kad televizijos žiūrėjimas vidutiniškai 4 valandas per parą trukdo pasirūpinti savo fizine būkle, susitelkti šeimoje, rasti laiko aktyvesnei veiklai. Amerikiečių vaikai yra labiau nutukę nei prieš dešimtmetį ir ttaip yra dėl to, kad laisvalaikį leidžia prie televizoriaus ar kompiuterio.
2002 – 2004 metais Lietuvoje atsirado pavieniai atvejai besikreipiančųjų žmonių, kurie buvo sunerimę dėl savo paauglių vaikų sveikatos sutrikimo. Tuos negalavimus jie siejo su pernelyg dideliu susidomėjimu kompiuteriu. Jauniausias klientas, kūrį atvedė motina, buvo dvylikos metų. Tačiau didžiuma pacientų sudaro 14 -17 metų paaugliai, berniukai. Tai įrodo, kad berniukai yra daugiau priklausomi nuo kompiuterio ir interneto, negu mergaitės. Pasak psichologų, kompiuterio ir interneto priklausomybę leme ne pats kompiuteris, o socialinės ar psichologinės žmogaus problemos, tarpusavio santykiai, santykiai šeimoje.
Mokslininkų manymu dauguma kompiuterinių programų slopina kūrybingumą, ateityje gali atsirasti regos sutrikimų ar iškrypti stuburas, kad televizoriaus žiūrėjimas ar darbas su kompiuteriu sekina nervų sistemą. Bet žinoma kompiuteris ir televizorius paauglį gali veikti ir teigiamai: vystosi kritinis mąstymas, plėsis fantazija, paauglys lengviau susidoros su permainomis.
Paaugliai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, kadangi: ieško informacijos, domisi naujausiomis žiniomis, naujienomis, internetu bendrauja, gali turėt anonimiškumą, prieinamumą, saugumą ir t.t.
Jauni žmonės vis rečiau laisvalaikiu skaito knygas, ypač berniukai. Naujosios technologijos pakeitė žmonių mastymą: atsirado daugiau būdų rasti norimą informaciją, pramogauti, leisti laisvalaikį. Bet žinoma įtakos tam gali turėti tai, kad paaugliai turi mažai laisvo laiko. Paauglių esama visokių: ttokių, kurie knygas ryte ryja, tokių, kurie giriasi neskaitą, bet daro tai labiau dėl įvaizdžio, tokių, kurie bendraamžiams girdint nė už ką neprisipažins skaitantys, ir tokių, kurie nėra patyrę skaitymo malonumo.
Yra paauglių, kuriems skaityti knygas tiesiog neįdomu ar dėl nuovargio mokykloje nelieka noro užsiimti užklasiniu skaitymu, be to iš televizijos, radijo, interneto informaciją gauti patogiau. Dalis moksleivių teigia, kad priežastis trukdanti skaityti knygas yra mažas knygų pasirinkimas bibliotekose. Mokyklos ar miesto bibliotekoje trūksta jaunimą dominančių knygų, spaudos leidinių.
Bet vis dėl to nemaža paauglių dalis skaito knygas laisvalaikiu, domisi spaudos leidiniais.
Laisvalaikio metu daugumos paauglių mityba pasikeičia, jie juda mažiau, valgo daugiau koloringesnį maistą, saldumynus. Žinoma, tai visiškai normalu, kadangi tokiu būdu jie ilsisi nuo varginančių darbų – mokyklos. Bet yra paauglių, kurie laisvalaikio laiką atiduoda savo mėgstamai sporto šakai, arba tiesiog mieliau pasirenka laiką praleisti sporto klube – renkasi aktyvų laisvalaikį. Dalis paauglių ima maitintis sveikiau, kadangi atsisako greito maisto, kuris dažniausiai yra koloringas ir nesveikas. Tam įtakos turi ir tai kur paauglys praleidžia laisvalaikį: namuose, gamtoje, su draugais ir t.t.
Išvados
Kiekvienas žmogus turėtų vertinti savo laisvalaikį ir stengtis jį išnaudoti kuo prasmingiau, nes būtent tai, ką jie veikia laisvalaikiu, yra jo indėlis į save. Laisvalaikio dėka
žmogus gali save realizuoti, įgyti naujų potyrių, žinių, praktinių gebėjimų, gali pažinti tautos kultūrą, atsipalaiduoti, pailsėti.
Lietuvos šalies gyventojai skirtingai praleidžia savo laisvalaikį, atsižvelgdami į savo galimybes. Lietuviai procentaliai pakankamai daug lėšų skiria laisvalaikio užsiėmimams, tačiau palyginus su užsienio šalimis, matyti didžiulis skirtumas. Daugiausia laisvalaikiui Lietuvoje lėšų skiria didžiųjų miestų gyventojai ( ypač sostinės ). Savo darbe stengiausi atskleisti, kur , kaip ir kokie, Lietuvos šalies gyventojai, leidžia savo laisvalaikį. Pateikiau konkrečius skaičius bei faktus, kuriuos įvardijo laisvalaikio tyrimuose ddalyvavę respondentai.
Literatūros sąrašas
Savicka A. Darbas ir laisvalaikis: naujos jų tarpusavio ryšio sampratos paieškos. 2006.
Statkevičius J. P.
Studentai apie idealą, inteligentiškumą ir kai kurias žmogiškąsias vertybes. 2004.
Internetas:
http://www.lijot.lt/getfile.php?id=1725
http://supermama.lt/portal/content/view/2351/144/
http://www.euro.lt/old/ivykiai/readnews.php3?ItemID=4793&TopMenuID=1&MenuItemID=180&LangID=1
http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1045&id=193446
http://www.zebra.lt/lt/vyrams/kompiuteris/internetas-bibliotekoje-ir-darbui-ir-laisvalaikiui-ir-mokslui-2008-11-18.html
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=841&kas=straipsnis&st_id=5096
http://www.kf.lt/?id=13&nid=328
http://www.marketnews.lt/naujiena/lietuviai_pramogoms_skiria_apie_676_mln_litu_per_metus
.
