TURISTŲ APGYVENDINIMAS IR SVETINGUMO PASLAUGŲ SEKTORIUS

Knygos „Tourism 2e A Modern Synthesis”, 10 skyriaus vertimas

Autorius – Stephen J Page and Connel Joanne

Vilnius, 2008

Šio darbo tikslas – padėti įvertinti įvairių tipų apgyvendinimo ir svetingumo paslaugas, nes auganti apgyvendinimo sektoriaus įvairovė atspindi platesnes turizmo sektoriaus tendencijas.

Įžanga.

Svetingumo sąvoka paaiškina didžiąją dalį to, ką turistas patiria kaip keliautojas (būtent maisto suvartojimas, gėrimai ir apgyvendinimas) tuo metu kai jis yra toli nuo namų.

Lashley (2000) aiškina, kad svetingumas apima tris sritis:

• Privati sritis. Svečiai turi maisto, ggėrimo ir apgyvendinimo poreikių. Tai įtraukiama į svečių priėmimą ir šeimininko svetingumą. Šis asmeninis santykis kartais yra dvipusis (t.y. jeigu jūs priimate draugą, tai kartu laukiate, kad jis priims jus kokiomis nors aplinkybėmis ateityje).

• Socialinė sritis. Istoriškai daug visuomenių vertino socialinę aplinką, kuri susijusi su svetingumu, kurio ypatingas bruožas šeimininko dosnumas svečiui. Šeimininkas tradiciškai tampa dosnus nepažįstamiesiems, ypač keliautojams.

• Komercinė sritis – dabar charakterizuoja darbingas visuomenes, kur svetingumas yra tiktai komercinis ir nepagrįstas geraširdiškumu ar socialiniais pasikeitimais. Prekybinis santykis čia būtų, kkai svečias susimoka šeimininkui už paslaugas/produktus.

Vis dėlto svetingumas yra santykis tarp šeimininko ir svečio iš skirtingų kontekstų.

Svetingumo pramonė.

Istorinis svetingumo sektoriaus studijavimas rodo, kad ‘komercinio svetingumo esmė yra keliautojų aprūpinimo rinka, pagrindiniai žmogaus poreikiai: maisto, gėrimo, pastogės ir poilsio ((Walton 2000: 57). Nuo ankstyvų alaus namų Viduramžių laikais, iki barų ir atsiradusių valstybinių valgyklų, toks įkūrimas patenkino keliautojų norus. Dar tai buvo Viktorijos epochos eroje, kur atsirado nauji viešbučiai, restoranai ir didelio masto maisto ir gėrimų tiekėjai visuomeniniuose valgomuosiuose Londone nuo 1820-ųjų. Littlejohn (2003) nurodė, viešbučio sąvoką, kuri išsivystė septyniolikto šimtmečio viduryje Paryžiuje. 1780 m. ji susikirto Londone su įsteigtu Nero‘s viešbučiu, skirtu turtingiems klientams. Viduryje Viktorijos epochos periodo atsirado geležinkelio viešbučių viešojo maitinimo vidutinės klasės keliautojams, kurie ir sukūrė pagrindinę miesto viešbučių plėtrą. Littlejohn (2003) teigia, kad viešbutis yra su kultūra susijęs reiškinys. Tai gali komplikuoti pastangas apibrėžti svetingumo paslaugų apimtį ir pobūdį turizme.

Svetingumo pramonės paslaugų (sferos) apibūdinimas.

Pagal Jones (2002). Buvo panaudoti įvairūs kriterijai ir priemonės, kad aapibrėžtų svetingumo sektoriaus apimtį. Jones nukreipia į Jungtinės Karalystės Standartinės Pramonės Klasifikaciją išvystytą 1948 metų pradžioje, kad statistiškai sektų pramonės vystymąsi (pramonės vystymosi statistikai sudaryti). Peržiūrėta 1968 ir 1980 metais, ši klasifikacija padalino svetingumą į jo sudedamąsias dalis: įstaigas aprūpinančias valgiais ir lengvais užkandžiais, gėrimais ir būstu.

Jungtinėje Karalystėje buvo sudaryta 1.6 milijono darbo vietų svetingumo sektoriuje ir papildomai 111 000 papildomų darbų (27700 viešbučių, 122300 restoranų, 110500 valstybinių valgyklų, klubų ir barų ir 25500 sumažintų viešojo maitinimo kompanijų). Šita sstatistika rodo, kad svetingumas yra ir reikšmingas darbdavys ir kol apgyvendinimas nėra didžiausias sektorius, jis tikrai atlieka didelį vaidmenį svetingumo sektoriuje.

Apgyvendinimas.

Pagal Medlik ir Ingram (2000:4). Viešbučiai vaidina svarbų vaidmenį daugelio šalių aprūpinimo versle (susitikimams ir konferencijoms, poilsiui ir pasilinksminimams.). Daugelyje sričių viešbučiai yra didelė lankytojų, kurie yra linkę išleisti daugiau pinigų ir greičiau, negu būdami namie trauka.

Daugelyje turizmo formų (išskyrus draugų ar giminaičių lankymą), turistui reikia būsto nakvynei ar ilgesniam laikui. Ši apgyvendinimo dalis dažnai reikalauja iš turistų papildomų išlaidų, kurios yra didesnės negu jų normalios laisvalaikio ar kasdieninės išlaidos. Apgyvendinimo sektorius yra tarp intensyvios kapitalo infrastruktūros, kurią turistai panaudoja, ir reikalauja daug darbuotojų turistų poreikiams tenkinti. Bet jis yra pranašus tuo, kad priimdamas svečius, jis taip pat turi potencialą sukurti papildomas pajamas maisto ir gėrimų paslaugų srityje.

Apgyvendinimo sektorius yra vienas iš matomiausių ir apčiuopiamiausių elementų turisto kelionėje ir patirtyje, kadangi jis apsistoja patalpose, kuriose turi jaustis atsipalaidavęs. Apgyvendinimo sektorius galbūt yra, viena iš intensyviausių kapitalo sričių turizmo pramonėje, duodanti nekilnojamojo turto apgyvendinimo vietos vertę. Apgyvendinimo produktas, pagal Medlik ir Ingram (2002), susideda iš:

• įkūrimo vietos (t.y. kur jis yra: mieste ar kaime, rajone ir jo reliatyvus pritaikymas neįgaliesiems turistams ir klientams);

• patogumų (t.y. miegamieji, barai, restoranai, susitikimų kambariai, ssportas, poilsis);

• paslaugų (t.y. kokio lygmens paslaugas tiekėjas pasiūlys, priklausomai nuo klasifikacijos, patogumų ir rinkos nišos);

• vaizdo (t.y. koks jis yra klientų akimis ir kaip reklamuojamas),

• kainos, kuri priklauso nuo vietos, patogumų, paslaugų ir vaizdo funkcijų.

Apgyvendinimo formos buvo išvystytos, kad suderintų individo ir grupės keliautojų tikslus. Kelyje apgyvendinimas plėtojosi transporto pobūdžio pasikeitimų atžvilgiu. Geležinkelio devyniolikto ir dvidešimto amžiaus paskutinės stotelės viešbučiams šiandien atstovautų oro uosto viešbutis.

Kai kuriose šalyse, valstybė yra ar buvo tiesiogiai įtraukta į apgyvendinimo verslą. Ankstesnės Rytų Europos šalys yra pavyzdys. Čia, valstybė identifikavo tiekimą dėl reikalavimo, nors valstybinis įsitraukimas nyko pasauliniu mastu dėl kainų valdymo ir aukšti kapitalo reikalavimai tam, kad patobulintų planus ir vadovavimo įgūdžių nebuvimą. Kadangi valstybinis įsitraukimas nyko, tai privačiojo sektoriaus įsitraukimas, ypač per globalines palūkanas, užaugo.

Globalizacija ir apgyvendinimo sektorius.

Terminas “globalizacija”, yra neatsiejama internacionalizacijos proceso grandis, kuri yra pagrindinė jungtis dėl augančios pasaulinės tendencijos tarp vartotojų į produktus ir skonį, kad patenkintų vartotojų poreikius. Kai kurie kritikai dėl globalizacijos apgyvendinimo sektoriuje teigia, kad tai priveda prie turizmo McDonaldizacijos, kur viešbučių patirtis vienoje šalyje yra identiška patirčiai kitoje šalyje. Kitaip tariant, produktai ir paslaugos tampa globaliai homogeniškais, ypatingai apgyvendinimo sektoriuje, kur vartotojai gali būti užtikrinti dėl paslaugos standartinio lygmens, nepriklausomai nuo šalies, kurioje jie llankosi. Apgyvendino sektoriaus rėmuose bet kokia įmonė, persekiojanti globalinę strategiją, gali veikti ir vadovautis šiomis strategijomis tam tikroje šalyje:

• teisės suteikimas veikti ir vystyti jos verslą kitose šalyse;

• duodama licenciją kitoms kompanijoms ar patalpoms valdyti tos įmonės prekės ženklą, emblemą ar prekyženklį;

• ne investicinių valdymo sutarčių sukūrimas;

• užsienio turto ir akcijų įsigijimas;

• įmonių pritraukimas į horizontalaus verslo jungimąsi tam, kad veiktų tarptautiniu mastu.

Kai kuriais atvejais, kompanijos nori tapti vieninteliais viešbučio savininkais, bet, kad ir koks įėjimo būdas yra parinktas, strateginis planavimas taps svarbus, kad sėkmingai išdėstytų verslo atvejį ir logiką tam tikram įėjimo būdui į rinką.

Daugelyje šalių viešbučių sistemos ir jų jungtys reiškia, kad nauda (pelnas) veikiant pagal šias strategijas, grįžta į tą valstybę, kurioje viešbučių sistemos bazuojasi. Iki 2050, Honvarth&Honvarth, Pasaulinės Viešbučių Industrijos pranešimas numatė, kad iki 60 procentų viešbučių bus sujungti į globalines grandines, tęsdami konsolidacijos tendenciją integruotoms turizmo kompanijoms per turizmo sektorių.

Viešbučių grandinės.

Pagal JTO vertinimus, šiuo metu pasaulyje yra 17 mln. kambarių viešbučiuose, t.y. tas skaičius išaugo 3 mln. nuo 1997 m. JAV šalies viešbučių grandinių vystimąsi svarbumas skaičiuojamas nuo 1952 m., kai Kemmons Wilson įkūrė Holiday Inn ir sukūrė standartizuotą produktą, priešingą grandininiam turto valdymui. Ši standartizacija keitėsi ne tik į garantuotą paslaugų suteikimo kokybę, bet ir suteikė įgaliojimus

įdiegti kainų kontrolės bei eksploatavimo išlaidų sistemas. Daugiau kaip 50 metų nuo šios viešbučių grandinės sąvokos vystimosi, 67 procentai Amerikos apgyvendinimo sektoriaus yra “brendiniai”. Marvel (2004 m.) rodo, kad JAV turi daugiau kaip 6.1 milijonų viešbučių numerių, nors Europa dominuoja su 6.3 milijonais; iš kurių 4.1 milijonai yra Azijoje. Pastebimi globaliniai skirtumai tarp istorinės ir senstančios apgyvendinimo rinkos Europoje ir palyginti naujesnių apgyvendinimo rinkų JAV ir Azijoje. Jungtinėje Karalystėje pagrindinis grandinės nuosavybės vystimasis buvo įkuriant biudžeto prekės ženklus.

Didžioji dalis aaugimo ir vystimosi buvo geografiškai sukoncentruota turizmo ir laisvalaikio paklausos centruose (pavyzdžiui. Centrinės miesto dalys) kartu su arteriniais tranzito maršrutais, tokiais kaip greitkelio koridorius aplink Londoną, ir greitkelio sujungimuose. Viešbučių sistemos išsivystymo ekspansija, kaip korporacinės strategijos dalis, taip pat priklauso ir nuo profesionalios ir aukštos kokybės vadybos individualiai nuosavybei ir, dėl šios priežasties, pagrindinis dėmesys šiuo metu fokusuojamas į viešbučių vadybą.

Viešbučių valdymas(vadyba)

Pagal Jones ir Lockwood (2002:1) viešbutis yra ta vieta, kuri aprūpina nakvyne ir kitomis paslaugomis, esant toli nuo namų iir aptarnauja klientus bei suteikia paslaugas, tokias kaip kambarys, ir kitus „neapčiuopiamus“ elementus, tokius kaip kambario jaukumas, aplinka kurie yra įvertinami lankytojų kaip dalis jų patogumo ir įspūdžio.Šis molekulinis viešbučio vadybos modelis pabrėžia pagrindinį elementą viešbučio vadybai – žmogaus elementą ((t.y. darbuotoją) ir būdą, kuriuo jis bendrauja su svečiais, kad sukurtų palankų įspūdį, kur neapčiuopiami ir apčiuopiami elementai jungiasi. Tačiau, bendrame lygmenyje, viešbučio vadyba turi garantuoti, kad visos paslaugos funkcionuotų naudingai. Viešbutis taip pat turi garantuoti kliento pasitenkinimą ir kokybišką aptarnavimą bei patirties aukštą lygį. Tai iliustruoja plačią sritį įgūdžių, kuriuos viešbučio vadybininkas turi mokėti sujungti į viešbučio elementus t.y. vadybą ir garantuotų, kad jie veiktų sklandžiai, pasiektų tikslus ir rezultatus. Kaip reikalavimas viešbučiams keičiasi, taip keičiasi ir technologijos, kurios turi būti panaudotos tam, kad gebėtų valdyti skirtingas situacijas, kurios iškyla, įtraukdamos, tiekiamus reikalavimus ar kur reikalavimai yra viršijami, kad maksimizuotų verslą ir pajamų galimybes.

Taip pat nemažiau svarbus yra Internetas ir jo teikiamos galimybės (pvz.: internetines svetaine tokios, kaip lastminute.com, kkur yra parduodamos viešbučių siūlomos paslaugos), ir pardavimas. Viena šios strategijos dalis turi pabandyti pagerinti kambario užimtumą ir pardavimus, naudojantis pažengusiomis valdymo sistemomis.

Apžvelgti ir analizuoti viešbučių vadybos rezultatus, pasirenkant skirtingą išplitimą pagal užimtų viešbučio kambarių skaičių, buvo naudojama KPMG (Globalinė platinimo viešbučių apžvalga 2004). Ji parodė, kad kai kurios pasaulio šalys vis dar turėjo aukštą lygį užsakymų tiesiai į viešbutį nesant internetinėms svetainėms (pavyzdžiui. Rytų Europa), tuo tarpu kitos rinkos naudoja užsakymų tinklą dažniau. KPMG (2004) patvirtino, kad gebėjimas kurti ssvetaines, jų turinį ir svetainių funkcionalumas labai gerina viešbučių ir jų tinklo paklausą.

Viešbučių atliekamos operacijos

Skirtingos studijos apžvelgia pasaulinę viešbučių pramonę, kurios daugiausiai seka, kontroliuoja ir teikia ataskaitas. Viena iš išsamiausių yra Deloitte‘s (2004) Hotel Benchmark Apžvalga (www.hotelbenchmark.com), kuri apžvelgia 6000 viešbučių visame pasaulyje. Studijavimas turi daug pagrindinių ypatybių, bet 3 naudingiausi viešbučių valdymo rodikliai yra:

1. Užimtumo rodikliai (t.y. koks procentas žmonių apsistoja viešbutyje lyginat su turimais kambariais);

2. Vidutinis kambario rodiklis (ARR), kokia yra vidutinė kambario kaina, atsižvelgiant į aukščiausią ir žemiausią;

3. Pajamos per pasiekiamą kambarį (Rev Par)

Deloitte‘s apžvalga tai pat nagrinėja ir svarbiausių sostinių viešbučių naudojimą visame pasaulyje ir pabrėžia:

1. Aukštas kambario kainas Europoje, (ypatingai Paryžiuje, Londone ir Madride,) su kuriom konkuruoja Azija (Tokijas);

2. Palyginti didelis kambarių užimtumas Azijoje, Ramiajam vandenyne ir Europoje

3. Aukštos pajamos (Rev Par) Tokijui, Amsterdamui, Londonui, Madridui, Paryžiui ir Romai.

Paslaugų sektoriaus savybės (bruožai)

Visiems apgyvendinimo tipams priešinasi rinka, tokia kaip ’vasaros saulė’. Daug apgyvendinimo tiekėjų dirba su savo regionine turistine valdyba, kad išvystytų vietinius produktus, tokius kaip festivaliai pavasarį ir rudenį. Dideli viešbučiai stengiasi pasiekti geresnių vietų rinkoje, taip kad užvaldymas vyktų per savaitę, mėnesį ar metus ir išvengti didesnių nesėkmių. Vieta gali turėti svarbiausią reikšmę apgyvendinimo vienetų išdėstyme. Ashworth (1989) pasiūlė modelį miesto viešbučiams iir vietas, pagrįstas vienu paprastu principu – atstumo buvimu. Prestižiniai viešbučiai įsikūrė centrinėse vietose su didžiausiu pritaikymu neįgaliesiems.

Klasifikacijų sistema pagal Cooper (2005) įtraukia klasifikacijas ir apgyvendinimo klasifikaciją, ir yra susijusi su viešbučių paskirstymu į kategorijas dėl jų patogumų ir paslaugų. Priešingai, klasifikacija pabrėžia vidaus kokybiškus turto elementus. Rezultatas yra toks, kad klasifikacija ir klasifikacijos planai yra panaudoti, kad nustatytų standartizuotą metodą, paslaugas, gaminių asortimentą ir susisiektų su vartotojais. Jis taip pat įgalina viešbučių tiekėjus konkuruoti rinkoje ir nustatyti minimalų vartotojo lygį. 1999 m. Jungtinė Karalystė pagaliau suderino turistinės valdybos viršūnės planą su „žvaigždėmis šios šalies organizacijos, RAC ir AA rezultatas: „žvaigždutės“ (apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas) taikomas viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo įstaigoms.

Apgyvendinimo sektoriaus klasifikavimas

Apgyvendinimo sektorius yra skirtingas ir sudėtingas reiškinys, kuris yra pastovaus pasikeitimo ir vystimosi būsenoje. Kaip rezultatą, neįmanoma pasiūlyti galutinės klasifikacijos, kuri apibūdins visas apgyvendinimo formas. Dėl spartaus tempo šio sektoriaus atžvilgiu, atsiranda sunkumų klasifikuojant. Pirmas pagrindinis skirtumas apgyvendinimo sektoriuje yra tas, kad aptarnautas sektorius yra apgyvendinimas su paslaugomis, ir patogumais, kuris gali būti įtrauktas į bendrą kainą; neaptarnauto sektorius produktas yra tiktai apgyvendinimas.

Paslaugų sferos sektoriai

Viešbučiai

Kaip jau minėta, viešbutis yra tarp matomiausių ir lengvai atpažįstamų subsektorių, apgyvendinimo verslo viduje ir naudojamas darbuotojų daugumai. Kol pasauliniu mastu sektorius ddaro poveikį šeimai priklausančioms firmų, vyksta lenktyniavimas su viešbučių tinklais. Daugelis išliekančių viešbučių mažame šeimos sektoriuje identifikuoja skirtingas nišas. Viešbučių nuosavybė yra sudėtinga sritis, tipiškai sugrupuota trimis formomis:

1. Tie viešbučiai, kurie valdomi viešbučio kompanijų savo vardu;

2. Tie, kuriems suteikiama teisė, kurie gali panaudoti prekės ženklą (JAV Svetingumo Privilegijos Sistemų kompanija valdo daug privilegijų prekės ženklų vardų, bet valdo nedaug ypatybių; manoma, kad ji yra didžiausia globalinė viešbučio kompanija, nors ji neturi atpažįstamo fizinio buvimo);

3. Vadyba viešbučio savininko vardu – tokio kaip Hilton ir Marriott.

Tyrimai rodo, kad apgyvendinimo sektorius negali lengvai būti atskirtas nuo turizmo sektoriaus, kadangi jie yra pagrindiniai turizmo ekonomikos elementai ir yra sujungti su vaizdu ir maršruto sąvoka, nors kai kuriais atvejais jie gali sukurti uždarą erdvę.

Poilsio vieta ir apgyvendinimas.

Terminas “poilsio vieta” arba kurortas traktuojamas kaip apgyvendinimo ir kitų esminių paslaugų suteikimo užtikrinimas vienoje vietoje, apibrėžiantis poilsį “All-inclusive” kaip faktiškai viskas įskaičiuota į kainą iš anksto – nuo oro uosto mokesčių, bagažo priėmimo, vyriausybinių mokesčių, kambario, maitinimo, užkandžių bei gėrimų, ir cigarečių iki patogumų, įrangos ir užtikrinto aptarnavimo.

“All-inclusive” sąvokos atsiradimas grindžiamas iš šventinių stovyklų ir kaimų, tokių kaip Butlln’s Britanijoje, ir Prancūzijoje – Club Medkerranee (Club Med) įkūrimo.

Biudžetinis apgyvendinimas.

Nuo pigios (low-cost) aptarnavimo rinkos

pabaigos buvo pereita prie biudžetinio apgyvendinimo formos. Kai kurios formos buvo išvystytos dėl pervežimo pagerinimo ir verslininkų įdiegtų inovacijų, į ką buvo įtraukti ir moteliai ir kai kurie svečių namai. Prekinis ženklas paskatino rinkoje procesą, ko pasekoje vartotojai buvo informuoti, jog Travelodge viename šalies gale tikėtinai pasiūlys tuos pačius patogumus ir už 300 mylių: tai buvo lūžio poveikis daugiau kaip 190 namelių Jungtinėje Karalystėje, kurie siūlė “kambarių rinkinį” su palydovine televizija ir lengvu prisiregistravimu/ išsiregistravimu. Kaip matoma, pigių viešbučių sektorius bbuvo paklausus tarp vartotojų nuo 1980-ųjų, kadangi tai buvo pigus apgyvendinimas, pakeistas iš lova-ir-pusryčiai, į naujus pigius, bet auštos kokybės kambarius. Tai paskatino didesnį konkurencingumą vienos ar dviejų žvaigždučių apgyvendinimo rinkoje ir išaugo verslo kelionių skaičius, kurios irgi įtrauktos į biudžetinį apgyvendinimo verslą Jungtinėje Karalystėje.

„Days Inn“ viešbučių tinklas siūlo kitokį „biudžeto-prabangos“ (budget-luxury) rinkos padalijimo pavyzdį. Tai buvo toks laikotarpis, kai pigus apgyvendinimas buvo siūlomas tipiškai Amerikos šeimai, važiuojančiai poilsiauti su ribotu biudžetu. „Day“ atidarė savo pirmą motelį, kuris sukombinavo bbiudžetą ir prabangias paslaugų ypatybes Tybee saloje, o Gruzija, balandį 1970-ųjų, su ta prielaida, kad aprūpintų kokybę, ir įstringančią teisingą ir protingą kainą. Nuo tada „Days Inn“ peraugo į vieną iš didžiausių tinklą, gavusių teisę savarankiškai atstovauti įmonei, kurios būsto ssistemų skaičius pasiekė 1900 veikiančių viešbučių pasaulyje nuo lapkričio 1999 metų.

Dar viena iš labiausiai išsivysčiusių biudžetinio apgyvendinimo formų yra YHA. YHA yra daugiau, negu tiesiog apgyvendinimo tiekėjas, tai yra faktiškai aplinkos judėjimo pagal nuosavybės teises, kuri išreiškė nuomones dėl miškų želdinimo Ežerų krašte ir pramonės plėtros užmiestyje su tuo tikslu, ‘kad skatintų meilę, rūpinimąsi ir supratimą užmiesčio iš principo ir praktiškai’. Tai yra žinomas išsivystymas apgyvendinimo sektorius, kadangi jų įsikūrimas ir poveikis aplinkai priėmė didesnį vaidmenį vartotojų supratimui.

Aplinkos problemos.

Aplinkos svarstomos problemos apgyvendinimo sektoriuje yra sudėtingos. Tai yra svarstomos problemos įmonės vartotojams (t.y. vandens naudojimas, energijos naudojimas, perdirbimas, atliekų išvežimas, viešbučio poveikis, kai jis yra trapioje vietoje) ir apgyvendinimo įkūrimas, kas panaudojo jų aplinkos protinį draugiškumą, kad pasiektų konkurencinį ppranašumą. Tarptautinė Viešbučių Aplinkos federacija (www.ihei.org), sukurta 1992, siekia nuolatinio viešbučių pramonės pagerinimo visame pasaulyje. Testuojant nagrinėjama, kaip skirtingos apgyvendinimo formos vartoja išteklius palyginti su panašiomis ypatybėmis visame pasaulyje.

Neaptarnaujamas apgyvendinimo sektorius

Savitarna – apgyvendinimas be maitinimo, kai svečiai patys rūpinasi maistu ir skalbiniais.

Skirtingai nuo aptarnaujamojo sektoriaus, savitarnos apgyvendinimo vystimasis pokario laikotarpiu buvo pagrindinis keitimasis pramonėje, daugelyje šalių ir didžioji dalis šio vystimosi buvo svečių namų ir mažų šeimos viešbučių sektorius. Kai kuriuose savitarnos kompleksuose atsirado poilsio ir pasilinksminimo patogumai, tokie kkaip – Centras Parcs (www.centerparcs.co.uk). Tai kompanija, kuri turi kompleksus Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Kai kuriais atvejais savitarnos apgyvendinimas yra priskiriamas plataus vartojimo prekių rinkai.

Dalinė valda ir nuomojamos atostogos per tarpininkus.

Pagal Marvel (2004). Rinka vystosi, kadangi atsiranda šios nišos operatorių, tokių kaip internetu pagrįstos kompanijos (pavyzdžiui, savininko ir hotelrentals.com atostogų Nuompinigiai). Tolimesnės apgyvendinimo formos, kurios yra žinomos kaip universiteto teritorijos apgyvendinimas, stovyklavimas ir furgonų stovėjimo aikštelės tuo metu, kai specialisto operatoriai, tokie kaip Eurostovykla, išvystė išdėstytas palapines ir karavanus šeimai su apribotu biudžetu ir mažoms keliautojų grupėms.

Keliavimas su nameliu-autopriekaba ir stovyklavimas

Automobilinis namelis – naudojamas stovyklavietėse, suteikiančiose patogumų ir galimybę atostogautojui pačiam gamintis maistą.

Automobilių su turistinėmis priekabomis stovėjimo vieta – vieta, kurioje turistai, keliaujantys specialiomis apgyvendinimui skirtomis transporto priemonėmis, gali sustoti. Paprastai čia suteikiamos pagrindinės paslaugos: elektros energija, dušas, skalbykla ir bakalėjos krautuvė.

Viena iš pagrindinių keliavimo su nameliu organizacijų Europoje yra Karavano Klubas, nurodantis 315000 naudojamų turistinių karavanų. Organizacija siūlo daugiau kaip penkis milijonus vietų kasmet, 200 aikštelių ir 2700 patvirtintų aikštelių privačioje nuosavybėje, ūkiuose. Tačiau, yra tebevykstančių debatų apie estetinį poveikį mobilių ir statiškų karavanų ant žemės ūkio ir pakrantės aplinkos, nes daug stovyklaviečių buvo konstruotos ankščiau planavimo įstatymų. Jos tampa formalizuotos daugumoje šalių, ir tai lieka gginčytina bei svarstoma problema daugelyje nacionalinių parkų, kur stovyklavietės yra dažnai matomos kaip peizažo žlugimas

Apgyvendinimas pas gimines ir draugus

Apgyvendinimas pas gimines ir draugus – apgyvendinimas pas gimines ir draugus, kurie leidžia keliautojams nemokamai naudotis savo gyvenamąja vieta.

Vienas iš mažiausiai žinomų ir suprantamų sektorių, kuris nėra griežtai aptarnautas tai – giminaičių lankymo kategorija. Lankantys giminaičius ir pasiliekantys jų namuose, tuo pat metu daro pagrindinį prisidėjimą į vietinę turizmo ekonomiką, ir tai yra suprantama kaip vidaus turizmas. Vystimasis globalinių šeimos tinklų amžiuje, didėjančios kelionės tarp tam tikrų tautinių grupių, tokių kaip kinai, gali taip pat sukurti rinką, nes jie nenaudoja aptarnauto apgyvendinimo ar neaptarnauto apgyvendinimo, bet lieka šeimose ir pas draugus skirtingose šalyse. Taip, per vizitą, turizmas panaudos ne apgyvendinimo svetingumo paslaugas.

Ne apgyvendinimo svetingumo paslaugos

Svetingumo paslaugos, kurios yra dažnai siejamos su apgyvendinimo sektoriumi yra ne visada pateikiamos šio sektoriaus. Daugelyje vietų, šias paslaugas taip pat teikia restoranai, greito maisto parduotuvės, savitarnos užkandinės, barai, klubai ir valgyklos. Šis sektorius patyrė didžiulį pasikeitimą Jungtinėje Karalystėje, tai atsispindėjo darbo pasikeitime viešbučiuose ir viešojo maitinimo įstaigose. Vienas iš didžiausių pakeitimų įvyko greito maisto sektoriuje, kuris užaugo visos šalies mastu Jungtinėje Karalystėje, tuo metu kai kiti sektoriai plėtėsi vartojant nepilnos darbo dienos įdarbinimą. Daugiašalių korporacijų viešpatavimas ttokių kaip „McDonald“ „KFC“ ir „Burger King“ nulėmė tai, kad rinkoje dominuoja ribotas kiekis prekės ženklų. Turistui, tai reiškė, kad greito maisto sektorius konkuravo tiesiogiai su kitomis maitinimo įstaigomis mieste ir mažose miestuose, ir gerai iliustruoja globalizaciją.

Europos kontekste, Europos Viešbučių Restoranų ir Kavinių asociacija (HOTREC, www.hotrec.org) pažymėjo, kad yra daugiau kaip milijonas įmonių, ES restoranų ir kavinių sektoriuje, kuris samdo penkis milijonus žmonių. Tai iliustruoja mažo masto aplinką. Daugelyje šito svetingumo įstaigose yra mažiau kaip dešimt tarnautojų ir tipiškai keturi tarnautojai vienoje įstaigoje. Restoranas yra plačios apimties terminas naudojamas sujungti įmones nuo tiekiančių pilnas kulinarijos paslaugas iki greito maisto įstaigų. Tendencijų keitimas tokiu būdu kai žmonės maitinasi laisvo laiko metu reiškė, kad gyvensenos pakeitimai paveikė sektorių. Jungtinėje Karalystėje, Mintel (2004) pastebėjo, kad kol žmonės vis dažniau valgo ne namie, tai tapo didelėmis grynosiomis pajamomis ir daugiau gyvenimo būdu nei malonumu. Iš tikrųjų, Mintel (2004) nustatė, kad pusė gyventojų maitinasi baruose. Greito maisto vartojimo bumui metė iššūkį problemos dėl sveiko valgymo ir vertė daugelį greito maisto tinklų diegti sveiko maitinimo pasirinkimą.

Tačiau, restoranų sektorius yra labai kintamas, kadangi jis priklauso nuo turizmo ir laisvalaikio, taipogi dideliais procentais nuo verslo nesėkmės ir nuosavybės pasikeitimo. Tinklai tokie kaip Starbucks ir Costas kavos

vartojimo plėtime, daugelyje miestų visame pasaulyje, padidino konkurenciją ir kava kaip parduodamas išsinešimui ir atsitiktinis gėrimas, tapo pagrindine vartojimo patirtimi lankytojams, ir tai privedė prie komentarų, kad mes dabar gyvename balintos kavos visuomenėje, kur „café“ yra svetingumo, bendravimo ir pasigėrėjimo centrinis elementas. Kol valgymo ne namie plėtimas daugelyje šalių išgyveno masyvų vystimąsi, iš dalies, užpildytas turizmo ir laisvalaikio išlaidų, tinklų konkurencingumas taip pat paveikė šį sektorių. Konkurencingumas lieka intensyvus, kadangi restoranams tenka pagrindinės turistų išlaidos. Dar svetingumas, maisto ir gėrimo vvartojimas gali taip pat turėti platesnį naudojimą turizme, kadangi regioninė specializacija, rinkodara ir perkėlimas gali privesti prie teminių formų turizmo, pagrįsto šita patirtimi, kuri gali būti sujungta su vietiniais apgyvendinimo tiekėjais, kad išvystytų naujas turizmo formas.

Šiuolaikinės svarstomos problemos svetingumo vadyboje

Santykių (ryšių) rinkodara – vartotojų ir teikėjų santykių, pagrįstų pasitikėjimu, bendradarbiavimu, galios pasiskirstymu, komunikacija, įsipareigojimu, priklausomybe ir kitomis savybėmis, palaikymas ir vartotojų lojalumo ugdymas.

Vadovavimas apgyvendinimo ir svetingumo sektoriui iškelia daug sudėtingų problemų esantiems valdymo vaidmenyje. Vakarų Europoje, vyriausybinių ir daugiašalių iinstitucijų kaip ES poveikis sukūrė plačią įstatymų sritį, apie kurias vadybininkai turi nusimanyti. Apgyvendinimo sektoriuje, įstatymai apima plačią problemų sritį, iš kurių daugelis yra susieti su svečių ir tarnautojų aprūpinimu saugia patirtimi bei aplinka. Tačiau, daugelį mažesnių firmų tai privedė pprie nereikalingo biurokratizmo kritikos, kuri didina kainas.

Darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas, taip pat yra problematiška sritis aptarnavimo sferoje. Didelė darbuotojų kaita daugelyje Europos valstybių privertė viešbučių vadybininkus samdyti ekonominius migrantus iš buvusios rytų Europos, kad užpildytų svetingumo darbo jėgos spragas.

Darbo jėgos trūkumas samdant kvalifikuotus darbuotojus atsirado dėl mažo darbo užmokesčio palyginus su kitomis pramones šakomis, darbuotojai apleido kažkurias esmines sritis paslaugumo sferoje. Kontrakto su maisto ir gėrimų tiekėjais naudojimas, suteikia sprendimus, nes tai yra iš anksto supakuotas, atšaldytas ir parengtas maistas, ir jam nereikia kvalifikuoto maisto paruošėjų. Daug viešbučių dabar pasitiki laiku pristatomo maisto ir gėrimų tiekėjais. Pasauliniu mastu vertinama, kad ši rinka yra verta daugiau kaip 290 milijardų Amerikos dolerių.

Kaipi Riley (2003) pabrėžia, jog viešbučio sektoriuje du aabejonės šaltiniai charakterizuoja svetingumą: pareikalavimas ir vartotojo subjektyvus produktų ir paslaugų įvertinimas. Didėjantis technologijų vaidmuo reiškė, kad svetingumo vadybininkai turi panaudoti elektroninius sprendimus patikimiems klientams, vidinei vadybai ir aprūpinimo tiekimu per tiekimo tinklus, ir tai turi padėti pasiekti didelio masto ekonomiką.

Susijungimai, įsigijimai ir korporacinė strategija svetingume ir naudojamų sąlygų keitime, privertė daug tarptautinių firmų pasirinkti strategiją ir susitelkti, siūlyti vienodą produktą su privilegijuotais vadybos metodais, įtraukti strategines sąjungas, teisės suteikimą, vadybos kontraktus, sujungimo avantiūrą ir įsigijimus, kad gautų didelio mmasto ekonomiką. Tai reiškė, kad pakeitimas yra vienintelis pastovumas sektoriuje. Apgyvendinimo firmos turės panaudoti naują rinkodaros techniką tokią kaip santykio rinkodara ir pasirinkti naujus metodus tokius kaip „vienas prie vieno“. Jie taip pat turės įdėti dideles pastangas, kad išsaugotų klientus, kadangi pigiau išsaugoti egzistuojantį klientą negu įgyti naują. Viešbučiai ypač susiduria su augančiu spaudimu, kad tiektų klientui vertę, pateisintų lūkesčius ir turėtų kokybę kaip visą apimančią ypatybę, visur visuose jų organizacijos lygmenyse.

Išvados

Apgyvendinimo ir svetingumo paslaugų sektoriuje, pasaulinis prekės ženklas yra kaip vienas iš reikšmingiausių įvykių ir tai tebevykstanti tendencija. Globalizacijos procesas, nuo viešbučių sektoriaus iki restoranų ir netgi kavinių, yra akivaizdus kokybės garantas. Išvystytos aplinkos ir turizmo patirties pasekmė, pasak kritikų, yra augantis sutarimo ir svetingumo paslaugų sektoriaus Makdonaldizavimas (McDonaldization). Dar viena tendencija prieštaraujanti tam, yra išsivystyta vietinė ir regioninė virtuvė ir svetingumas, atsispindintis vyno ir maisto festivaliuose, kaip teminis turizmo produktas, pabrėžiantis vietinį ir regioninį savitumą.

Apgyvendinimas yra labai skirtingas ir įvairus kokybės ir kainos atžvilgiu, išvystytas vis labiau įmantrėjančiai turizmo rinkai. Internetas akivaizdžiai populiarėja kaip paieškos priemonė nustatant platesnę produktų sritį, bei rezervuojant apgyvendinimą ir kelionių užsakymą. Viešbučių išlaidų sumažėjimas yra aplinkos pranašumų išnaudojimo, vandens vartojimo mažinimo, bei vartojimo reikmenų mažinimo rezultatas. Apgyvendinimo sektorius negali būti atskirtas nuo tendencijų pplatesniame turizmo sektoriuje ir kai kuriais atvejais šis sektorius yra vyraujantis aplinkos valdyme, kur tokios iniciatyvos yra išvystytos ir įgyvendintos. Apgyvendinimo sektorius taip pat yra pagrindinis turisto patirties elementas ir yra dažnai parduotas kaip produkto dalis; todėl kokybės standartai ir turistų pasitenkinimo lygmenys su jų atostogų patirtimi yra būdingai susiję su apgyvendinimo sektoriumi. Vartotojas turi patirtį, kur turizmas, svetingumas ir apgyvendinimas yra sujungti. Dar pastovi tema šiame sektoriuje yra darbuotojų kokybė, kurie susiduria su lankytojais.