Turizmo terminu samprata

1. TURIZMO TERMINŲ SAMPRATA

Turizmas yra perspektyvi, sparčiausiai besivystančių pasaulio ekonomikos ekonomikos sričių verslo rūšis. Šiuo metu pasaulinėje turizmo rinkoje dirba 200 milijonų žmonių, tai yra, kas devinta darbo vieta turizmo sferoje. Ekonominiu požiūriu – kaip verslas, išsilaikantis iš prekių ir paslaugų turistams teikimo, ir kaip turizmo industrija, apimanti transporto, prekybos, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kitas įmones ir organizacijas, susijusias su turizmu.

Jau antroje XX a. pusėje turizmas buvo apibūdinimas kaip aktyvus poilsis už savo nuolatinės gyvenamos vietos ribų, padedantis ggerinti sveikatą, fiziškai lavinti žmogų.

Turizmo Organizacijos (TTO), aiškinantis turizmą, kaip visos kelionių rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo ir gyvenama vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei du mėnesius. Ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.

1981 m. Pasaulinės turizmo organizacijos (PTO) pateikė tokia turizmo sąvoką: „Turizmas – tai viena iš aktyvaus poilsio rūšių, kelionės, siekiant susipažinti su vienais ar kitais rajonais, šalimis; kelionės dažnai derinamos su sportu“.

1989 m. Hagos turizmo deklaracijoje turizmas įvardijamas kaip „laisvas žžmonių judėjimas už jų nuolatinės gyvenamosios ir darbo vietos, tai pat paslaugų sferą, sukurtas tenkinti poreikius šio judėjimo metu“.

1993 m. JTO Statistikos komisija priėmė žymiai platesnį turizmo apibūdinimą: „turizmas – tai veikla asmenų, kurie keliauja po vietoves, esančias už jiems įįprastos aplinkos ribų, ne ilgiau vienerių metų poilsio, verslo ir kitais tikslais“

Pasak austrų juristo P.Bernecheris turizmą apibrėžia kaip visumą tarpusavio santykių ir paslaugų, susijusių su laikinu ir savanorišku keliautojo gyvenamosios vietos pakeitimu nekomerciniais ir neprofesiniais tikslais.

Pasak S. Wanhillilo, „turizmas apimalaikiną žmonių išvykimą ir judėjimą toli nuo jų nuolatinės gyvenamosios bei darbo vietos ir visą veiklą, vykdomą šios išvykos metu“.

J.Genevičiaus ir J.Mertino nuomone, turizmas – tai ekskursijos, žygiai, kelionės, kuriose aktyvus poilsis derinamas su pažintiniais auklėjamaisiais tikslais.

Vadovaujantis Lietuvos Nacionaline turizmo plėtojimo programa, pagal kurią „ turizmas apima visas kelionių, atostogų, ekskursijų rūšis, kada žmogus palieka savo nuolatinę gyvenimą vietą ilgiau nei 1 parą ir trumpiau negu 12 mėnesių, o kelionės tikslas nėra samdoma veikla“.