30 vietų picerijos Kaune vartotojų elgesio tyrimas.

Turinys

Įvadas …………………………2

Teorinė dalis ………………………… 4

Esamos padėties analizė ……………………….. 6

Įmonės organizacinės struktūros schema ……………….6

Produkto aprašymas ………………………6

Produkto kaina…………………………8 Rėmimo

priemonės…………………………8

Išorinės aplinkos elementų poveikis įmonės veiklai …………….9

Esami ir potencialūs konkurentai (pozicionavimas)…………….10

Tiriamoji dalis …………………………12

Anketinių duomenų suvedimas……………………..13

Įvadas

Maisto ruošimo procesas ypač praturtėjo pradėjus sparčiai plėstis

maitinimo įmonėms. Lietuvoje maitinimo įmonių padaugėjo atgavus

nepriklausomybę, nes “atsidarė” keliai į vakarus, žmonės norėjo susipažinti

su kitų tautų kultūra, o maistas yra kultūros dalis. Taigi, Lietuvoje

pradėjo kurtis specializuotos, įvairių tautų maitinimo įmonės. Picerija-

viena jų. Lietuvoje ppicerijos yra vienos iš labiausiai lankomų maitinimo

įmonių. Taigi,taip pat yra ir nemaža konkurencija, kuri skatina įmones

siekti geresnių rezultatų ir gausinti asortimentą. Tai labai svarbu

pritraukiant klientą, nes dauguma įmonių yra su geromis virtuvėmis ir

aukšto lygio aptarnavimu. Taip pat yra labai svarbus gamybinių, buitinių,

administracinių bei kitų patalpų išplanavimas ir interjeras. Įmonė nori

gauti kuo didesnį pelną, taigi, viskas turi būti suplanuota kuo

ekonomiškiau, bet kad atitiktų higienos ir sanitarijos reikalavimus.

Steigiant maitinimo įmonę reikia viską gerai suplanuoti, apgalvoti ir

paruošti. O kuriant kitos tautos virtuvės mmaitinimo įmonę vertėtų

pasidomėti tos tautos papročiais, maisto gaminimo subtilybėmis.

Italai yra patys geriausi pasaulyje maisto gamintojai. Jiems maisto

gaminimas tarsi ypatingas paprotys ir jie viską labai subtiliai ir

atsakingai dirba. Galbūt tai priežastis kodėl Lietuvoje picerijos tapo

vienos pelningiausių maitinimo įmonių.

Pastaruosius su ddešimtmečius tiek smulkūs, tiek stambūs verslininkai

itin intensyviai steigia įvairias įmones tuo siekdami sau pelno. Tuo pačiu

šitaip keliamas bendras ekonomikos lygis ir sukuriamos naujos darbo vietos

žmonėms. Yra abipusė nauda tiek darbdaviui, tiek ir samdomiems

darbuotojams. Smulkūs ar stambūs verslininkai steigdami viešo maitinimo

įmones, siekia patenkinti vietos žmonių poreikius siūlydami jiems malonią

bei šiltą atmosferą, kokybišką bei didelio asortimento maistą, pramogas,

aukšto lygio aptarnavimą.

Mano projektuojama įmonė bus statoma prie šiaurinio miesto

apvažiavimo, netoli Sargėnų, prie automagistralės Vilnius- Klaipėda. Toje

vietoje yra gana didelis plotas picerijai pastatyti, yra didelės galimybės

plėstis, taip pat yra daug vietos mašinų stovėjimo aikštelei įrengti. Be to

netoli, yra šilainių bei Sargėnų mikrorajonai. Tam, kad žmonės kartą

apsilankę norėtų dar ne kartą sugrįžti, bus sukurta jauki ir

neįpareigojanti aplinka, pateikiamas tik aukščiausios kokybės ir gerai

paruoštas maistas, malonus aaptarnavimas, bus rengiamo gyvos muzikos

vakarai. Be to, bus rodomas didelis dėmesys pastoviems ir ištikimiems

lankytojams,- taikomos nuolaidos. Picerijos pagrindinis objektas- klientas

ir jo poreikių tenkinimas. Aukšto lygio aptarnavimas, kokybiškas maistas,

sąžiningumas- bus pagrindinė veikla tam tikslui pasiekti.

Itališka virtuvė – viena iš populiariausių šių dienų virtuvių

pasaulyje. Ji siūlo daug įvairių tradicinių patiekalų, įtinkančių įvairaus

skonio patiekalų mėgėjams. Šios virtuvės siūlomais patiekalais galima

mėgautis kiekvieną dieną. Patiekalų įvairovę lemia senos ir spalvingos

italų paveldėtos tradicijos. Atskirų Italijos regionų kulinarijos

tradicijos skirtingos, todėl tokia didelė maisto gamybos įgūdžių, tradicijų

bei ffirminių patiekalų, surinktų iš atskirų dalių, įvairovė. Kokybiškų ir

šviežių produktų vartojimas, paprasti bei greiti maisto gaminimo būdai

užtikrina vis didėjantį itališkos virtuvės populiarumą šiandieniniame

sveikos gyvensenos ir skubančiame pasaulyje.

Šį kursinį darbą rašau, norėdama ištirti vartotojų nuomonę bei požiūrį

į picerijos gaminamą produkciją. Tai yra labai svarbu, nes norint

pritraukti daugiau klientūros, reikia žinoti, ko lankytojai pageidautų, kas

jiems nelabai patinka bei ką reikėtų keisti. Taip pat manau, kad rašant šį

darbą gautos žinios pravers ateityje, ypač jei mano darbas bus susijęs su

marketingo tyrimais. Jie yra atliekami visame pasaulyje. Tai labai svarbu

įmonės veikoje. Tikiuosi atliekant šį kursinį darbą atlikdama išmoksiu

sudaryti tinkama anketas, kad jose būtų pateikti klausimai glaudžiai susiję

su analizuoti norima medžiaga. Tikiuosi išmoksiu analizuoti anketas,

apskaičiuoti tyrimų atsipirkimo laiką ir sąnaudas, daryti išvadas.

1. TEORINĖ DALIS

Vartotojų elgesys – tai individo veiksmai, susiję su prekės įsigijimu

ir vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti

prekės įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą ir vartojamą

preke.

Vartotojų elgsena yra gana jauna mokslinė disciplina.

Vartotojo elgesys yra sudedamoji žmogaus elgesio dalis. Todėl norint

suprasti vieną, reikia išsiaiškinti ir kitą. Kiekvienas individo

apmąstymas, jausmas arba veiksmas yra žmogiškojo elgesio dalis. Vartotojo

elgsena yra siauriau suprantama ir apibūdinama. Ji apima specifines

žmogiškojo elgesio sritis, susijusias su rinkos elementais.

Vartotojo elgsena apima protinius sprendimus bei fizinius veiksmus,

kylančius iš šių sprendimų.

Vartotojo elgsenos svarbiausia ašis – vartotojas, kuris kaip asmenybė

yra sudėtingas subjektas, o jo elgesį nelengva prognozuoti. Dabartinio

vartotojo pinigų leidimas yra nepastovus ir gana kaprizingas reiškinys.

Kartais atrodo, kad jau vartotojas turėtų pirkti, tačiau jis persigalvoja;

kitais atvejais, kai yra priežasčių, stabdančių pirkimą (pvz., infliacija),

vartotojas leidžia pinigus. Vartotojo elgesio sudėtingumas kelia

susirūpinimą marketologams bei pardavėjams, verčia ieškoti teorinio

pagrindo, atlikti tyrimus, paaiškinančius elgesio ypatumus ir specifiką.

Vartotojo veiksmai pasižymi tam tikru nuoseklumu, kuris apima

iškilusios problemos sprendimo laikotarpį. Išskiriami tokie etapai:

1. Problemos ir galimybės ją išspręsti atsiradimas.

2. Geriausio sprendimo ieškojimas.

3. Galimų pirkimo rezultatų prognozavimas.

4. Sprendimas pirkti ir pirkimas.

5. Reakcija po pirkimo.

Visas problemos sprendimo procesas gali kisti priklausomai nuo

reikalingų prekių pobūdžio. Jeigu prekės pigios, šis procesas sutrumpėja.

Tada vartotojas, remdamasis savo patirtimi, intuicija ar tiesiog

impulsyviai sprendimą pirkti daro tiesiog pirkimo vietoj, įsigyjant

reikšmingesnes prekes, problemos sprendimas pailgėja, nes reikia surinkti

ir įvertinti daugiau informacijos.

Pastaruoju metu vis svarbesni tampa vartotojų motyvacijos tyrimai,

t.y. aiškinamasi, kodėl vartotojai mieliau perka vieną prekę ir atsisako

kitos, nors abi prekės vienodai tenkina jų poreikius.

Siekiant suprasti vartotojo elgesio priežastis, o taip pat jo

sprendimo motyvus, būtina ištirti psichologinius veiksnius.

Kiekvieno vartotojo sprendimai taip pat susiję su tam tikra kitų

žmonių įtaka. Ji pasireiškia jau problemos atsiradimo momentu ir yra svarbi

visuose jos sprendimo etapuose. Paprastai skiriamas kultūrinis, socialinis

ir įtakos grupių poveikis.

1. Kultūra yra plačiausiai suprantamas tarpasmeninis veiksnys. Čia kitų

asmenų įtaka vartotojo elgesiui pasireiškia per tradicijų, vertybių, idėjų

ir elgesio normų visumą.

2.Visuomenėje kiekvienas žmogus užima skirtingą padėtį. Ji priklauso nuo

veiklos pobūdžio ir nuo pajamų, įprastas visuomenės skirstymas pagal

pajamas į 6 klases. Marketingo požiūriu mažai svarbi yra elito klasė. Jai

priklauso mažiau nei l proc. visuomenės. Ypač didelių pajamų dėka jie

beveik nepaiso marketingo veiksmų ir nekreipia dėmesio į kainas. Jų

veiksmus prognozuoti yra sunku. Nelabai svarbi marketingo požiūriu ir pati

neturtingiausia klasė, nes jos reikšmingumą ir interesus riboja itin mažos

pajamos. Likusios klasės nagrinėjamos ne vien pagal pajamas, bet ir kaip

jos išleidžiamos.

3.Prekių pasirinkimui didele įtaką daro palyginti mažos žmonių grupės.

Tai vadinamosios įtakos grupės, kurių pavyzdžiu žmonės sąmoningai ar

nesąmoningai seka. { įtakos grupes dažniausiai įeina pažįstami ar gerbiami

žmonės, tačiau kartais sprendimą gali nulemti ir atsitiktinių ar

visuomenėje populiarių žmonių elgesys. Mažiausia įtakos grupė yra šeima. Ji

jungia nedaug tarpusavyje glaudžiai bendraujančių žmonių, ir kiekvieno jų

įtaka kitiems yra itin didėlė.

Vartotojo elgesys priklauso nuo jo poreikių. Jis nuolat susiduria

daugeliu nepatenkintų poreikių. Jis niekada neturi galimybių visus juos

patenkinti. Susidaro poreikiu grupes, kurios tarpusavyje skiriasi savo

svarbumu, o kartu ir patenkinimo eiliškumu.

Vartotojo elgesys dažnai priklauso nuo to. kaip jis suvokia aplinkos

objektus ir įvykius.

Vartotojų elgesio tyrimas – tai bandymas nuosekliai išsiaiškinti

vartotojų poreikius ir jų patenkinimo procesą. Dažniausiai atliekami

vartotojų identifikavimo, jų nuomonių ir reakcijos j įvairius veiksnius

tyrimai.

2. ESAMA PADĖTIS

2. 1. Įmonės organizacinės struktūros schema

2. 1 1 pav.

2.2. Produkto aprašymas

1 lentelė

Vištienos sultinys su makaronais

|Produkto ppavadinimas |Bruto |Neto |

|Morkos |25 |20 |

|Bulvės |50 |35 |

|Svogūnai |3 |2 |

|Makaronai |15 |15 |

|Sultinys kubeliais |7 |7 |

|Vanduo |250 |250 |

|Išeiga: | |312 |

Makaronai persijojami, sudedami į verdantį pasūdytą vandenį (1kg

makaronų maždaug 5L vandens). Išvirus makaronams vanduo nupilamas,

makaronai perplaunami karštu vandeniu. Atskirai verdamos kubeliais

supjaustytos bulvės. Pavirus 10-15 min sudedamos pavirtus, pakepintos ar

pašutintos supjaustytos morkos ir nulupti svogūnai. Patiekiant virti

makaronai ir daržovės sudedami į sultinį.

2. 1 1 pav

Supaprastinta gamybos linija

Mano įmonė gamina daug ir labai įįvairių patiekalų. Visas reikalingas

žaliavas perkame tiesiai iš gamintojų, o ne iš perpardavinėtojų. Be to su

kai kuriom įmonėm esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis, todėl prekes

gauname mažesnėmis kainomis.

2.3. PRODUKTO KAINA

2 lentelė

Vištienos sultinys su makaronais

|pavadinimas ||porcija|kaina,|s | |apyvart| |o kaina,|

| |i, kg |Lt |vertė, | |a, Lt | |Lt |

| | | |Lt | | | | |

| | | | |proc|Lt | |proc|Lt | |

|Morkos |0,025 |0,85 |0,02 |200 |0,04 |0,06 |18 |0,01|0,07 |

|Bulvės |0,050 |0,60 |0,03 |200 |0,06 |0,09 |18 |0,02|0,11 |

|Svogūnai |0,003 |0,70 |0,0021 |200 |0,0042|0,0063 |18 |0,00|0,0083 |

| | | | | | | | |2 | |

|Makaronai |0,015 |1,5 |0,02 |200 |0,04 |0,06 |18 |0,01|0,07 |

|Sultinys |0,007 |22 |0,15 |200 |0,3 |0,45 |18 |0,08|0,53 |

|Viso: | | | | | | | | |0,79 |

Kaina yra nustatoma įvairiais metodais, tačiau mano projektuojamoje

įmonėje ji yra nustatoma visuminiu kaštų metodu. Pagrindas kkainai nustatyti

šiuo metodu yra gamybos kaštai, prie kuriu pridedamas tam tikro dydžio

priedas (antkainis) pelnui suformuoti. Šis priedas iš esmės reiškia pelno

dydį, kurį įmonė tikisi gauti vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį. Priedo

dydį nulemia rinkos sąlygos, t.y. numatomoji įmonės padėtis įvairiose

prekių rinkose, tikėtinas vienos ar kitos prekės paklausos lygis. Mano

įmonėje visiems produktams yra uždedamas 200 proc antkainis. Mano įmonėje

jis yra visai produkcijai vienodas. Nors galima skirtingiems produktams ar

produktų grupėms taikyti skirtingą antkainį.

Įmonė nesiekia gauti maksimalaus pelno iš kiekvienos pagamintos

porcijos, o stengiasi ggauti tam tikrą suminį pelną iš gaminamu porcijų

visumos, t.y. siekia iš anksto gauti nustatytą pelno normą savo investuotam

kapitalui per didesnį ar mažesnį laikotarpį. Atsižvelgdama į savo

trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus įmonė gaminamai produkcijai pasirenka

atitinkamą antkainį.

Pridėjus tam tikro dydžio priedą pelnui prie vidutinių gamybos kaštų,

apskaičiuojama bazinė kaina. Be to prie jos dar gali būti pridedami įvairūs

papildomi priedai (tarpininkams, atsarginėms dalims ir kt.).

Nustatydama kainas, įmonė remiasi veiksniais, apimančiais paklausą.

Įmonė turi rasti tam tikra dviejų dalykų balansą: to ką norėtu už tą

patiekalą sumokėti pirkėjas ir įmonės kaštų tai prekei pagaminti.

Nustatytas vienam ar kitam patiekalui antkainis gali būti keičiamas

priklausomai nuo kintančių rinkos sąlygų. Įmonė nustato ne stabilų, o

lankstų priedą. Šiuo atžvilgiu vienos ar kitos prekės pardavimo kainą įmonė

keičia, kintant rinkos sąlygoms.

2.4. Rėmimo priemonės.

Vartotojui būtina pranešti apie parduodamą produkciją, jos kainą,

pateikimo vietą ir laiką, paskatinti produkciją pirkti. Taip perduodama

informacija, taikant vieną iš marketingo programos elementų – rėmimą.

Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo

veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams. Bendriausias rėmimo tikslas –

užmegzti tarp įmonės ir vartotojo ryšį, padedant siekti marketingo tikslų.

Rėmimu užmezgamas ryšys tarp įmonės (informacijos siuntėjos) ir

vartotojų (informacijos priėmėjų). Siekiant pageidaujamos reakcijos, didelę

reikšmę turi ne tik perduodamos informacijos turinys, bet ir jos perdavimo

būdas bei ppateikimo forma, laikas.

Mano įmonėje naudojama rėmimo priemonė – reklama.

Reklama – tai užsakovo apmokamos prekes ar paslaugas pristatančios ir

remiančios informacijos neasmeniškas pardavimas.

Daugumos rūšių reklama yra neasmeniška. Reklamos užsakovas nebando

bendrauti su kiekvienu jį dominančiu asmeniu individualiai. Tai įmanoma tik

organizavus tiesioginę reklamą paštu ar kitomis ryšių priemonėmis, ir tai

sudaro tam tikrą išimtį. Tačiau visais kitais atvejais reklamos užsakovas

bando pasiekti ne kurį nors individą, o tam tikrą reklamos auditoriją.

Mano įmonė reklamuosis laikraštyje „Kauno diena“, radijo stotyje

“Tau”, dalins skrajutes bei bukletus. Taip pat bus pastatytas reklaminis

plakatas automagistralėje Vilnius – Kaunas. Reklama laikraščiuose ir

radijo stotyse greitai pagaminama ir išspausdinama ar pranešama, o tai

leidžia operatyviai pateikti informacija apie parduodamas prekes bei

teikiamas paslaugas. Be to reklama laikraščiuose ir radijo stotyse dažnai

kartojama, o tokią informaciją žmogus įsimena geriau. Reklama

laikraščiuose populiari ir dėl to, kad joje lengvai paaiškinamos prekės

savybės ir nurodoma jos įsigijimo vieta. O radijo stotį pasirinkau, nes tai

yra viena iš labiausiai klausomų radijo stočių Kauno mieste. Šią radijo

stotį klauso jaunimas, o picerijų dauguma dažniausiai būna jauni žmonės.

Taip pat su reklamos pagalba per trumpą laiką ir vienu metu informuojamas

didelis potencialių vartotojų skaičius. Taip pat prie kavinės bus

pastatytas sstendas.

2.5. Išorinės aplinkos elementų poveikis įmonės veiklai

Vidinei įmonės aplinkai turi įtakos išorinė aplinka. Skiriami išorinės

aplinkos komponentai:

1. Gamtos aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų

gamtinių išteklių

poveikį marketingui. Gamtos poveikis marketingui daugiausia reiškiasi

galimybe apsirūpinti

gamtiniais ištekliais: žaliavomis, energija ir kt. Tačiau įmonė turi ne tik

rūpintis tuo. kaip apsirūpint

šiais ištekliais, bet ir turi dalyvauti ieškant sprendimų, kaip saugoti

gamtą.

2. Politinė – teisinė aplinka. Įmonės veikla yra susijusi su valstybės

reguliavimo funkcijomis,

su priimtais įstatymais, nustatančiais ir reguliuojančiais įmonės gamybinę

bei komercinę veiklą,

Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas,

apimantis visų juridinių aktų poveikį marketingui. Tai ypatinga aplinka.

Valdymo struktūrų politikos pastovumas ypač vertinamas komerciniuose

sluoksniuose. Nuo jo didele dalimi priklauso kaip bus skatinamos užsienio

investicijos, kokios nuolaidos bus daromos ne tik prekyboje, bet ir kitose

srityse. Bet kokios įmonės veikla, susijusi su valstybės reguliavimo

funkcijomis, su priimtais įstatymais, kurie nustato ir reguliuoja įmonės

ūkine, finansinę, komercinę veiklą. Valstybinis reguliavimas turi numatyti

vartotojų gynimą nuo gamintojų. Vartotojų asociacija gina vartotojų teises.

3. Ekonominė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas

apimantis ekonominę veiklą ir

kintantis pagal tam tikrus dėsnius. Marketingo kompleksą daugiausiai ji

veikia per perkamosios

galios svyravimą, kurią labiausiai veikia šie ekonominiai reiškiniai:

a) Vystymosi

cikliškumas (krizė – depresija – pagyvėjimas – pakilimas).

Kiekvienoje

stadijoje pirkėjų elgesys skirtingas, todėl ir marketingo veikla

turi būti įvairi.

b) Infliacija. Tai kainų lygio kilimas , mažinantis pirkėjų perkamąją

galią.

c) Nedarbas. Darbo netekusio žmogaus pajamos sumažėja, kartu

sumažindamos ir perkamąją

galią.

4. Konkurencinė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas,

apimantis visų galimų tipų

konkurencijos poveikį marketingui. Skiriami trys konkurencijos tipai:

a) Rūšinė konkurencija. Tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių ir

jų gamintojų.

b) Funkcinė konkurencija. Tai konkurencija tarp sskirtingų rūšių prekių,

tenkinančiu tą patį

poreikį.

c) Komercinė konkurencija. Tai visų prekių gamintojų siekimas, kad kuo

didesnė vartotojų

pajamų dalis atitektų jiems.

Įmonė turi nustatyti, kokios teritorinės rinkos jau užimtos, kokiu

laipsniu prisotintos, kokie konkurentų planai, koks vartotojų poreikių

patenkinimo laipsnis ir pan.

5. Technologinė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas,

apimantis mokslo žinių

poveikį marketingui. Technologinės aplinkos poveikis marketingui:

a) Naujų prekių ir paslaugų kūrimu;

b) Esamų prekių tobulinimu;

c) Naujų medžiagų ir technologijų kūrimu;

d) Naujų ekonomikos šakų kkūrimu ar kitų žlugimu.

6. Socialinė – kultūrinė aplinka. Tai marketingo veiklos

komponentas, atspindintis

visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. Socialinės – kultūrinės

sferos įvertinimas yra pats

sudėtingiausias, reikalaujantis įžvalgumo, ilgalaikio informacijos kaupimo

bei jos analizės procesas.

Stipri tradicijų įtaka nulemia požiūrį įį tai, kas gera, o kas – bloga, kas

priimtina, o kas – ne. Tai

nulemia ir vartojimo modelius, t.y. kas ką ir kaip dažnai perka, kokios

pirkimų apimtys ir pan.

Marketingo sprendimai turi remtis svarbiausiomis visuomenės kultūrinėmis

savybėmis, kurios rodo

žmogaus santykių su pačiu savimi, su kitais, su visuomenėje esančiais

institutais, su visuomene, su

gamta, jo pasaulėžiūra.

Socialinėje sferoje yra paprasčiau gauti duomenis apie potencialius

vartotojus, nes dažniausiai naudojamasi statistiniais duomenimis.

Neatsižvelgiant marketingo komplekse į

; populiarias visuomenėje idėjas, rizikuojama prarasti populiarumą tarp

pirkėjų.

‘ Šiuo metu palankiai žiūrima į įmones, kurios plačiai informuoja

visuomenę apie savo veiklą.

Tai didina pasitikėjimą jomis kaip sąžiningais gamintojais.

2.6. Esami ir potencialūs konkurentai (pozicionavimas)

Įmonė, apsisprendusi dėl segmento, turi pasirengti į jį įsiskverbti.

Gali būti, kad segmente jjau dirba konkurentai ir turi užėmę tam tikras

pozicijas. Todėl prieš sprendžiant klausimą apie įmonės poziciją reikia

susipažinti su konkurentų gaminamų prekių charakteristikomis, su vartotojų

interesais.

Tik po segmentavimo ir pozicionavimo randama rinkos „niša“ (mažai

konkurentų arba jie silpni), kur galima sumažinti įmonės ar jos produkcijos

konkurenciją. Rinkos segmentacija nustato vartotojų paklausos skirtumus. O

pozicionavimas – produkto išskirtinumą pagal įvairias savybes. Tinkamai

sukurta pozicija skatina vartotojus palankiai pažiūrėti į įmonę ar

produktą, skatina pirkti prekę.

Pozicionavimas – tai metodas (koncepcija), padedantis įvertinti ir

surasti savo ir konkurentu produktų poziciją bei tikslinius segmentus,

kurie užtikrintų produkto konkurentiškumą rinkoje.

Pozicionuoti rinkoje galima daugeliu būdu:

1) Galima stengtis pabrėžti kokią nors prekės savybe ar jos teikiamą naudą.

Pvz., pigi, brangi,

aukštos kokybės ir pan.

2) Galima pozicionuoti prekę pagal pageidaujamus vartotojų grupės bruožus.

Pvz.. galima

pabrėžti, kad prekė skirta „profesionalams“, „žinantiems prekės vertę“,

„šiuolaikinėms moterims“ ir

pan. Taip ne tik pasakoma, kam skirta prekė, bet sukeliamos emocijos,

ambicijos, ji išskiriama iš

konkurentų, siūlančių prekę be adresato.

3) Galima pabrėžti ką nors ypatinga, ką vartotojas gaus vartodamas prekę ar

paslaugą. Pvz..

„prie kavinės jūs visada galite pastatyti savo automobilį“.

4) Galima palyginti. Paprasčiausia lyginti su konkurento gaminiu.

Pozicionavimo kriterijais

gali būti kaina, kokybė, dizainas, nuolaidos, aptarnavimas.

Būtina atsižvelgti į pačios įmonės galimybes. Galima pasirinkti

poziciją iš šalia esamo konkurento ir pradėti kovą dėl rinkos. Tai galima

jeigu:

1. Įmonė sukurs produktą, kuris nurungs konkurento prekę.

2. Rinka pakankamai didelė ir joje gali dirbti keli konkurentai.

3. Įmonė turi pakankamai ištekliu ir gali konkuruoti su kitomis įmonėmis.

4. Pasirinkta pozicija geriausiai atitinka įmonės dalykines ir technines

puses.

Galima pozicionuoti ir pagal keletą kriterijų, pvz., kainas,

asortimentą, kokybę, aptarnavimą ir pan. Tam pasitelkiami ekspertai, kurie

pareiškia savo nuomonę.

Mano picerija šiuo momentu turi keletą konkurentų – “Pizza Jazz”,

“Avanti”. Pizza Jazz yra tikrai labai stiprus konkurentas. Jie jau turi

gerą vardą. Tačiau važiuojantiem iš VVilniaus į Klaipėdą reikia su mašina

ieškoti apsisukimo vietos ir važiuoti šiek tiek metrų link Kauno. Mano

įmonės vieta yra kiek patogesnė, nes nereikia apsisukti į kitą vietą, yra

labai didelė mašinų stovėjimo aikštelė, o “Pizza Jazz” yra įsikūrusi

“Maxima” prekybos centre ir ten kartais tikrai būna sunku surasti kur

pastatyti mašiną. Be to picų kokybe stengsimės nenusileisti jau minėtai

įmonei. Na o kitas konkurentas nera toks stiprus. Tai “Avanti” Pirmiausia

tai nera stiprus konkurentas, kadangi ten nėra restoranas. Į “Avanti”

galima užsukti tik nusipirkti picų “išsinešimui”. Antra sąlyga kodėl jie

nėra mūsų stiprūs konkurentai, nes “Avanti” picos niekur nėra reklamos,

tiktai prie įmonės durų. Įmonė randasi Sargėnuose, todėl mažai žmonių ją

žino ir gana sudėtinga ją surasti. Be to picų kokybė nėra pati aukščiausia,

nors turbūt tai sąlygoja picų neaukštą kainą. Ateityje, galbūt ir atsiras

konkurentų, nes mūsų įmonė įsikūrusi labai dideliame plote ir yra planų

greta ateityje statyti didelį prekybos centrą. Tačiau mes per tą laiką

stengsimės užsitikrinti kuo geresnį vardą, kad ateityje pasirodantys

konkurentai nekeltų mums didelės grėsmės. Beje netoliese, Šilainių turguje,

dar yra kelios kavinės, tačiau mes jų nelaikome konkurentais, nes yra šioks

toks atstumas tarp jų ir mūsų įmonės, o be to jų patiekalų asortimentas,

aptarnavimas, interjeras ir pan. labai skiriasi nuo mūsų.

TIRIAMOJI DALIS

Anketos pavyzdys

ANKETA

Gerb, lankytojau, norėdami, kad mūsų picerijoje JJūs jaustumėtės

jaukiai bei maloniai, norėtume sužinoti Jūsų nuomonę apie mūsų piceriją,

jos produkciją. Todėl maloniai prašome atsakyti į pateiktus klausimus.

1 Jūsų amžius:

( iki 18 metų ( 19-29 metų ( 30-39 metai

( 40-49 metų ( 50-59 metų ( 60 ir

daugiau

2. Jūsų lytis:

( Moteris ( Vyras

3. Jūsų socialinė padėtis:

( Studentas (moksleivis) ( Bedarbis ( Pensininkas

( Darbininkas ( Vadovas

4. Šeimos vidutinės pajamos:

( iki 500 Lt ( 501- 800 Lt ( 801- 1100

(1101- 1600 Lt ( 1601 ir daugiau

5. Kaip dažnai Jūs lankotės mūsų picerijoje?

( Kiekvieną dieną ( Kartą per savaitę ( Kartą per

mėnesį

( Kartą per pusmetį ( Kartą per metus ( Nesilankote

6. Jūs lankotės mūsų picerijoje, nes:

( Gausus asortimentas ( Malonus aptarnavimas ( Jauki aplinka

( Prieinamos kainos ( Nes lankosi mano draugai ( Nes patogus

susisiekimas

7. Kokių patiekalų norėtumės kad būtų daugiau?

( Daugiau rūšių picų ( Desertų ( Pieniškų

patiekalų

( Miltinių patiekalų ( Įvairių itališkų patiekalų

8. Kokius gėrimus dažniausiai geriate mūsų picerijoje?

( Gaiviuosius ( Karštuosius ( kokteilius

( Nestiprius alkoholinius ( Stiprius alkoholinius ( Visiškai

negeriu

9. Iš kur sužinojote apie mūsų piceriją?

( Iš laikraščio ( Iš radijo stoties (

Iš

reklaminių bukletų

( Iš pakelės reklamos ( Iš draugų

10. Ar jus tenkina patiekalų kainos?

( Taip ( Ne

11. Kokiose picerijose (kavinėse) šiame rajone dar lankotės?

( “Pizza Jazz” ( “Avanti” ( Kavinėse Šilainių

turguje

( Kita

Dėkojame už sugaištą laiką. Sėkmės!

3.2.ANKETINIŲ DUOMENŲ SUVEDIMAS

Lankytojų amžius

Lankytojų amžius 3.2.1 pav

Iš šio grafiko galime matyti kad daugiausiai picerijoje lankosi 19-29

metų žmonės (55%), mažiausiai – nuo 40 ir daugiau metų (visi po 5%).

Jaunimo iki 18 metų ir 30-39 mmetų žmonių skaičius vienodas (15%). Tai rodo

jog picerijoje lankosi daugiausiai jaunimas.

Lankytojų lytis

Lankytojų lytis 3.2.2. pav

Šis grafikas rodo, kad lankytojų lytis nelabai daug reiškia picerijos

klientam. Jų skaičius labai panašus. Moterų- 45%, o vyrų- 55%.

Lankytojų socialinė padėtis

Lankytojų socialinė padėtis 3.2.3. pav

Atliekant šį tyrimą pamatėme, jog 50% apklaustųjų yra studentai arba

moksleiviai. Tai dar kartą parodo, kad dauguma mūsų lankytojų yra jauni

žmonės. Bedarbių ir pensininkų skaičius nedidelis ir vienodas (po 5%).

Antrąją vietą pasidalina darbininkai ir įmonių vadovai. JJų skaičių lygus

(20%).

Lankytojų šeimos vidutinės mėnesinės pajamos

Lankytojų šeimos vidutinės mėnesinės pajamos 3.2.4. pav

Grafike matosi, kad daugiausia lankytojų vidutinės šeimos pajamos 801-

1100 Lt (50%). Iš apklaustųjų nebuvo nei vieno žmogaus kurio vidutinės

šeimos pajamos būtų iki 500 Lt (0%). AAntroje vietoje apklaustieji, kurių

šeimos vidutinės pajamos nuo 1101l Lt iki 1600 Lt (25%). Tų kurie uždirba

1601 Lt ir daugiau tik 5%.

Kaip dažnai lankytojai lankosi picerijoje?

Lankytojų lankymosi dažnumas 3.2.5.

Grafike labai aiškiai galime matyti, kad iš apklaustųjų nebuvo nei

vieno neapsilankiusio mūsų picerijoje (0%). Matome, kad daugiausiai

apklaustųjų apsilanko mūsų kavinėje kartą per savaitę (40%).

Apsilankančiųjų kasdien ir kartą per mėnesį skaičius yra vienodas (20%),

taip pat kaip apsilankančiųjų kartą per pusmetį ir kartą per metus (10%).

Lankytojų lankymosi priežastis

Lankytojų lankymosi priežastis 3.2.6. pav

Iš šio grafiko matome, kad lankymosi priežasčių procentai ne labai

daug skiriasi, tačiau pirmoje vietoje lankytojai lankosi dėl gausaus

asortimento (25%). Toliau malonus aptarnavimas ir dėl to kad lankosi

draugai yra 20% lankytojų. Po 10% lankytojų lankosi dėl gero susisiekimo

ir prieinamų kkainų.

Kokių patiekalų norėtumėte daugiau?

Lankytojų pastebėjimai dėl picerijos patiekalų asortimento

3.2.7. pav

Daugiausiai apklaustųjų anketoje pažymėjo, jog norėtų daugiau įvairių

itališkų patiekalų (35%). Antroje vietoje kaip trūkumą respondentai nurodė

desertus (25%). Vienodai pasiskirstė norinčių daugiau picų ir miltinių

patiekalų (15%). Mažiausiai pageidaujama pieniškų patiekalų (10%).

Kokius gėrimus dažniausiai geriate?

Išanalizavus lankytojų anketas, matome, jog jie dažniausiai geria

gaiviuosius arba nestiprius alkoholinius gėrimus (35%). Antroje vietoje

geriami karštieji gėrimai (15%).Visai negeriančių picerijoje neatsirado nei

vieno (0%). Stiprius alkoholinius gėrimus renkasi tik 5% apklaustųjų.

Žinoma šie skaičiai gali kkeistis. Žinoma gaivieji ir nestiprūs alkoholiniai

gėrimai visada yra populiariausi, bet pavyzdžiai prieš šventes ir jų metu

(Šv.Kalėdos, Naujieji Metai) yra didesnis procentas parduodamų stipriųjų

alkoholinių gėrimų.

Iš kur sužinojote apie mūsų piceriją?

Lankytojų informacijos šaltinis apie mūsų piceriją

3.2.9. pav

Iš išnagrinėtų anketų galime pasakyti, kad efektyviausiai reklama

(beje ir antireklama) yra draugų rekomendacijos. Mūsų 30% klientų apie mus

sužinojo iš draugų. Beje ši reklama yra nemokama. Antras informacijos

šaltinis pagal efektyvumą, kaip rodo anketos, yra pakelės reklamos. Apie

mūsų įmonę 25% klientų sužinojo būtent jos pagalba. Na o reklama

laikraščiuose, radijuje ir bukletuose pasiskirstė vienodai. (po 15%)

Ar jus tenkina patiekalų kainos?

Lankytojų nuomonė apie kainas 3.2.10 pav

Matome, kad dauguma klientų yra patenkinti kainomis mūsų picerijoje

(80%). Tai reiškia kad mūsų lankytojam jos yra prieinamos.

Kokiose picerijose (kavinėse) šiame rajone dar lankotės?

Lankytojų lankymasis kitose viešojo maitinimo įstaigose 3.2.11.

pav

Kaip ir buvo spėjama didžiausias mūsų konkurentas yra “Pizza Jazz”.

Daugiausiai mūsų lankytojų taip pat lankosi ir šitame restorane (55%).

Kitose kavinėse lankosi 20% respondentų, pica “Avanti” mėgsta 15% klientų,

o turgavietėje kartais valgo 10% apklaustųjų.

———————–

PADAVĖJAI

BARMENAI

INDŲ PLOVĖJOS

PICŲ KEPĖJAI

VIRĖJAI

BUCHALTERĖ

ADMINISTRATORĖ

GAMYBOS VADOVAS

DIREKTORIUS

PATEIKIMAS VARTOTOJUI

PORCIJAVIMAS

VIRIMAS

SUMAIŠYMAS

BLANŠIRAVIMAS

TROŠKINIMAS (morkų)

VIRIMAS

PERPLOVIMAS KARŠTU VANDENIU

VANDENS NUPYLIMAS

VIRIMAS

SMULKINIMAS

NUPLOVIMAS

NULUPIMAS

SVĖRIMAS

SVOGŪNAI

SMULKINIMAS

NUPLOVIMAS

NULUPIMAS

SVĖRIMAS

BULVĖS, MORKOS (atskirai)

SVĖRIMAS

MAKARONAI

SULTINYS KUBELIAIS

[pic]