AB”Šatrija”finansinės būklės pateikimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

VADYBA IR VERSLO ADMINISTRAVIMAS

FINANSŲ KATEDRA

NAMŲ DARBAS

AB”Šatrija”finansinės būklės pateikimas

PRISTATĖ:VAV02

TIKRINO: doc. E.BUŠKEVIČIŪTĖ

KAUNAS

Įvadas

Finansų atskaitomybė – dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama apskaitos informacija, apibūdinanti įmonės finansų būklę įvairiais požiūriais, ir skirtas išoriniams, o iš dalies ir vidiniams vartotojams.

Finansų ataskaitos parengiamos remiantis veiklos tęstinumo principu, darant prielaidą, kad įmonė galės artimiausiu metu tęsti savo veiklą. Tai svarbiausias informacijos apie įmonę šaltinis.

Finansų atskaitomybės formos paremtos apskaitos standartais yra tokios:

 Balansas,

 Pelno(nuostolio) ataskaita,

 Pinigų srautų ataskaita,

 Nepaskirstyto pelno ataskaita.

Norėdami geriau suprasti šį darbą, reikia aptarti šių esminių finansų apskaitų yypatybes.

Pelno(nuostolio) ataskaita – finansų ataskaita, kurioje parodomas verslo įmonės veiklos rezultatas – pelnas, gautas per tam tikrą laiko tarpą, arba nuostolis, patirtas per nagrinėjamą laiką.

Balansas – finansų ataskaita, kurioje parodoma įmonės valdomo turto sudėtis ir šaltiniai konkrečiu laiku.

Pinigų srauto ataskaita – tai finansų ataskaita, kuri rodo pinigų apyvartą, t.y. kiek ir iš kur jų įplaukė, o taip pat, kam jie buvo išleisti per tam tikrą laiko tarpą.

Nepaskirstyto pelno ataskaita – finansų ataskaita, kuri pateikia informaciją, leidžiančią suvokti, kaip susidaro nepaskirstyto ppelno suma.

Šiame darbe, nagrinėdama AB “Šartija” finansinę būklę, apžvelgsiu šios akcinės bendrovės finansines atskaitomybės formas, apskaičiuosiu finansinius santykinius rodiklius bei išvadose pateiksiu argumentus dėl šios įmonės tolesnės veiklos.

3

AB”Šatrija” finansinės būklės įvertinimas

Akcinė bendrovė ”Šatrija” įsteigta 1992 m. lapkričio 10 d. registracijos NNr.AB-92-61, kodas 7228503. Įmonės buveinės adresas Vilniaus 5, Raseiniai, Lietuvos Respublika.

Šios bendrovės įstatuose numatytos veiklos sritys yra: siuvimo gaminių gaminimas ir realizavimas, siuvimo paslaugų teikimas.

Ši akcinė bendrovė prekiauja savo gaminiais ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir už jos ribų. “Šatrija” gaminius eksplotuoja į Angliją, Vokietiją, Švediją.

2000 metais siuvimo paslaugos sudarė didžiąją Bendrovės pardavimų dalį, t.y. 19,421 tūks. litų arba 67%.

Bendrovė finansinę atskaitomybę rengia vadovaudamasi Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais norminiais aktais. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Norėdama tiksliau atskleisti AB ”Šatrija” finansinę atskaitomybę vadovausiuosi žemiau išdėstytais svarbiausiais apskaitos principais.

Ilgalaikis turtas

 Ilgalaikis nematerialus turtas

Ilgalaikis nematerialus turtas pateikiamas įsigyjimo verte, sumažinta sukauptos amortizacijos suma ir yra amortizuojamas pagal tiesiogiai proporcingą metodą. Kompiuterinės programinės amortizacijos trukmė –– 1 metai.

2000m. gruodžio 31d. parengtoje balanso ataskaitoje matyti, kad ilgalaikis nematerialus turtas sudaro 40,589 Lt. Jis yra sumažėjęs, jei lyginsime su 1999m.(123,647Lt) – 83058 Lt arba 33% .

 Ilgalaikis materialus turtas

Ilgalaikis materialus turtas apskaitomas įsigijimo verte, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo suma. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai turtas pradėtas eksploatuoti. Iki 2000m. liepos 1 d. buvo taikomi šie ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo normatyvai:

Pastatai 25-100 metų

Mašinos ir įrengimai 10-35 metai

Transporto priemonės 4-10 metų

Kitas ilgalaikis materialus turtas 1,5-15 metų

Remiantis 1999 m. gruodžio 24 d. LLR Ūkio ministro ir LR Finansų ministro įsakymu nuo 2000 m. liepos 1 d. Bendrovė sutrumpino ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo laikotarpį ir pradėjo taikyti šiuos ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo normatyvus:

Pastatai 80 metų

Mašinos ir įrengimai 8-25 metai

Transporto priemonės 4-7 metai

Kitas ilgalaikis materialus turtas 2-10 metų

Sutrumpintas ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo laikotarpis ataskaitinių metų turto nusidėvėjimo sąnaudoms ir ilgalaikio materialaus turto likutinei vertei reikšmingos įtakos neturėjo.

Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai ir įsigyjimo vertė yra ne mažesnė nei 300 Lt, išskyrus siuvimo technologinius įrengimus.

4

Ilgalaikis materialus turtas sudaro 9,629,118 Lt ir tai yra mažesnė suma nei praėjusiais finansiniais metais. 1999m. šio rodiklio sumą sudarė 9,788,530 Lt., kaip matyti iš balanso ataskaitos, sumažėjimą nulėmė įmonės įrenginių ir įrankių nusidėvėjimas, kurį lėmė nauji materialaus turto eksploatavimo normatyvai.

Taigi, visą ilgalaikį turtą sudaro 9,669,707 Lt (ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto suma). Jo mažėjimą (lyginant su praėjusiais finansiniais metais) lėmė trečdaliu sumažėjęs nematerialus turtas.

Trumpalaikis turtas

 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys

Atsargos pateikiamos žemesne iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja realizavimo verte. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargų savikainą sudaro tiesioginės žaliavų sąnaudos, tiesioginis darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos. Grynoji realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus jos užbaigimo savikainą bei pardavimų sąnaudas.

2000m. pabaigoje atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys ssudaro 3,712,057 Lt., arba 568553 litais mažesnė suma už 1999 metais buvusią sumą.

 Gautinos sumos

Gautinos sumos pateikiamos verte, kurią tikimasi atgauti. Metų pabaigoje yra peržiūrimos ir įvertinamos visos abejotinos gautinos sumos. Beviltiškos skolos yra nurašomos tais metais, kuriais nustatoma, kad jos nebus atgautos.

Gautinos sumos per vienerius metus (2000m.) sudaro 4,824,434 Lt. iš kurių net 4,142,753 Lt. sudaro pirkėjų įsiskolinimas .Tai galima paaiškinti taip, kad pirkėjas gražina įmonei įsiskolinimą (pinigus už prekes) tuomet, kai pats parduoda jas.

 Investicijos ir terminuoti indėliai.

Jie sudaro 1,718,969 Lt. Ši suma, palyginus su praėjusiais fin. metais- mažesnė, nes 1999m. ji sudarė – 1,872,000 litus.Ši suma rodo tai, kad įmonė mažina savo investicijas.

 Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.

2000m. balanso ataskaitoje matyti, kad padaugėjo grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje (nuo 1,249,347Lt. – 1999m. iki 1,987,939Lt. – 2000 metų pabaigoje ).Tokį padidėjimą galėjo lemti tai, kad įmonė mažiau investavo pinigų.

Sudėję visus duotus rodiklius gausime, kad trumpalaikis turtas finansiniais metais sudaro 12,243,399 Lt. ir tai yra 1,200,933 litais daugiau nei 1999m.

 Užsienio valiuta

Operacijos užsienio valiuta apskaičiuojamos pagal valiutų kursus, galiojančius keitimo dieną: pelnas ir nuostolis, atsiradę įvykdžius šias operacijas bei iš užsienio valiuta įvertintų piniginių likučių, bei įsipareigojimų išreiškimųo vietine valiuta, apskaitomas pelno(nuostolio) ataskaitoje. Likučiai yra perskaičiuojami paskutinę metų dieną galiojančius vvaliutų keitimo kursus.

 Pardavimai ir paslaugos

Pardavimai pripažįstami išsiuntus produkciją bei perdavus ją pirkėjui arba atlikus paslaugas, atėmus su pardavimais susijusius mokesčius bei nuolaidas.

5

Bendrovė per 2000 metus atliko paslaugų ir pardavimų už 28,893,673 Lt ir tai 769,041 Lt didesnė suma nei 1999m., tai rodo, pardavimų skaičius augimą.

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina sudaro – 24,061,155 litus (1999m.- 23,310,322 Lt). Atėmę iš pardavimų- savikainą, gausime bendrąjį pelną, kuris sudaro – 4,832,518 Lt. Praėjusiais finansiniais metais bendrasis pelnas buvo tik šiek tiek mažesnis už dabartinį, o tai rodo šios akcinės bendrovės stabilumą.

Tačiau ne visi rodikliai yra pastovūs ir nesvyruoja. Jei lyginsime veiklos pelno duomenis, tai pastebėsime labai akivaizdų ir didelį skirtumą, kuris sudaro net 982,026Lt. Iš praėjusių finansinių metų matyti, kad įmonė patyrė labai didelius nuostolius. Pvz.: veiklos nuostolis siekė 1,875,646, įprastinės veiklos nuostolis – 2,868,994Lt.

Šių finansinių metų pelno ataskaita byloja apie tai, kad didėja pardavimai, matomas pelnas ir tuo pačiu gerėja įmonės padėtis.

 Mokesčiai

Pelnas yra apmokestinamas 24% juridinių asmenų pelno mokesčio tarifu pagal LR mokesčių įstatymus.

Atlyginimų sąnaudos

2000 m. Bendrovėje vidutiniškai dirbo 1168 darbuotojai. Per 2000 m. Bendrovės darbuotojams buvo priskaičiuota 14,740,856 litai darbo užmokesčio (įskaitant 31% socialinio draudimo mokestį, kurį moka darbdavys). 366,635 litai iš šios sumos buvo išmokėti Bendrovės vadovams. Tai

sudarė 2.5% viso, per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės darbuotojams išmokėto, darbo užmokesčio.

Atidėjimai abejotinoms skoloms

Atidėjimai abejotinoms pirkėjų skoloms 2000 m. gruodžio 31 d. sudarė 317 tūks. litų.

Atidėjimai lėtai judančioms ir pasenusioms atsargoms

Atidėjimai sunkiai realizuojamai pagamintai produkcijai. 2000 m. gruodžio 31d. jie sudarė 203 tūks. litų, o atidėjimai kitoms užsigulėjusioms atsargoms – 349 tūks.litų.

Savininkų nuosavybė

Bendrovės įstatinis kapitalas yra 10,420,551 litai. Įstatinį kapitalą sudaro 3,473,517 paprastosios vardinės akcijos. Vienos akcijos nominali vertė – 3 Lt.(kapitalą sudaro –10,420,551 Lt.)

2000 m. pervedimai į rezervus nebuvo atliekami iir balanso sudarymo dieną. Bendrovės įstatymo numatyti rezervai sudarė 1,042,055 litus. Nepaskirstytas ataskaitinių metų pelnas 2000m. gruodžio 31d. sudarė 889,384 litus ir tai -13% viso paskirstyto pelno.

Finansiniai santykiniai rodikliai (1 lentelė)

Rodikliai Apskaičiavimas Įmonės rodiklis Šakos vidurkis Pastaba

1.Likvidumo

Einamojo likvidumo koeficientas Trump.turtas/ trumpalaikiai

įsipareigojimai 12,243,399/ 3,296,954 =3,71x 1,298x Gerai

Kritinio likvidumo koeficientas (Trumpalaikis turtas-gamybinės atsargos)/ Trump. įsiskolinimai 12,243,399-3,712,057 / 3,296,954 =2,58x 0,636x Gerai

2.Turto valdymo

Atsargų apyvartumas Pardavimų pajamos/ gamybinės atsargos 28,893,673 / 3,712,057=7,78x 4,65x Gerai

Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas Pirkėjų įsiskolinimas / Pardavimai ir paslaugos x360 4,142,753/

28,893,673×360 =51d. 30,8d. Blogai

Ilgalaikio turto apyvartumas Pardavimų pajamos/ ilgalaikis turtas 28,893,673/9,669,707=2,98x 2,38x Gerai

Viso turto apyvartumas Pardavimų pajamos/ turtas 28,893,673/22,062,485=1,30x 1,34 Nėra blogai

3.Skolų valdymo

Skolų ir turto santykis Skolos/ iš viso tturto suma 3,296,954/22,062,485×100% = 14,9% 42,08%

Skolos ir nuosavybės koeficientas Visi įsipareigojimai/ savininkų nuosavybė x100% 3,296,954/18,765,531 x100%=17,5% 77,39% Labai gerai

4.Pelningumo

Grynasis pelningumas Grynasis pelnas/ Pardavimai ir paslaugos x100% 889,384 / 28,893,673 x 100% = 3% 2,12% Gerai

Turto pajėgumo santykinis rodiklis Pelnas iki palūkanų ir mokesčių /visas turtas x 100% 889,384 / 22,062,485 x100%=4,03% 9,94% Blogai

Bendrasis pelningumas Bendras ppelnas/ pardavimai ir paslaugos 4,832,518/28,893,673 x100%=16,7% 21,84% Nėra blogai

Akcinio kapitalo pelningumas Grynasis pelnas/akcinis kapitalas 889,384/ 10,420,551 x100%=8,5% 11,92%

7

Apskaičiavusi 1 lentelėje finansinius santykinius rodyklius – įvertinsiu juos.

Likvidumo rodikliai

Einamojo likvidumo koeficientas parodo, kokia dalimi trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. AB”Šatrija” šis likvidumo koeficientas sudaro 3,71 ir tai yra didesnis santykis nei

šakos vidurkio.Ši suma rodo, kad įmonė yra moki, tačiau aukštokas koeficiento lygis verčia manyti, kad įmonė ne visada nesugeba efektyviai panaudoti savo kapitalą.

Kita likvidumo rodiklio rūšis – kritinio likvidumo koeficientas, kuris yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant daroma prielaida, kad

atsargos negali būti greitai paverstos į pinigus. Šis koeficientas yra lygus – 2,58 ir tai reiškia, kad įmonė yra stabili ir paėgi apmokėti savo trumpalaikius įsiskolinimus.

Analizuojant įmonės finansinę ppadėtį svarbu išanalizuoti turto valdymo santykinius rodiklius, kurie parodo ar kiekvienos turto rūšies dydis atitinka esamą arba prognozuojamą veiklos apimtį.

Turto valdymo santykiniai rodikliai

Turto valdymo rodiklius sudaro: atsargų apyvartumas rodantis prekių ir gamybos atsargų panaudojimą per metus. Šis santykis didesnis už šakos vidurkį ir sudaro 7,78.tai rodo, kad daugiau turimos atsargos atliko apyvartų per finansinius 2000 metus.

Kitas turto valdymo rodiklis – pirkėjų įsiskolinimo koeficientas, kuris šioje įmonėje sudaro 51d. Šis koeficientas labai didelis lyginant su šakos vidurkiu, o tai reiškia, kkad įmonė pernelyg priklauso nuo pavėluotai atsiskaitančių pirkėjų, ir kad ji taip pat gali patirti labai didelių nuostolių.

AB “Šatrija” ilgalaikio turto apyvartumas 2000 metų finansinėse ataskaitose sudaro 2,98 ir tai yra aukštesnis rodiklis lyginant su šakos vidurkiu. Rodiklis rodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas sukuria pajamų. Tai yra, kuo didesnė šio rodiklio reikšmė, tuo aukštesnį efektyvumo lygį turi įmonė, o tai, kad šios įmonės šis apyvartumas didesnis nei šakos, rodo, kad įmonė turi aukštą efektyvumo lygį.

Viso turto apyvartumas – šis turto valdymo rodiklis parodo viso firmos turto naudojimo efektyvumą.Optimalu, kai gamybinėse įmonėse šio rodiklio reikšmė yra didesnė už vienetą, todėl galima teigti, kad nors įmonės rodiklis ir yra mažesnis nei šakos vidurkio, tačiau imant pagal statistinius duomenis 1,3 – atitinka optimalumą.

Skolų valdymo rodikliai

Skaičiuonant skolų valdymo rodiklius svarbu aptarti skolų ir turto santykį, kurio optimalų lygi yra labai sunku nustatyti. Kreditoriai pirmenybę teikia žemiems rodikliams, nes įmonės bankroto atveju tai sumažintų jų nuostolius, o savininkai siekia, kad šie rodikliai būtų kuo auštesni, nes aukštesnis rodiklis kart rodo ir didesnį pelną. AB “Šatrija” skolų ir turto santykis sudaro 14,9% ir tai, yra palankesnė situacija kreditoriams, o įmonės savininkai turi stengtis padidinti pelną.

Skolos ir nuosavybės koeficientas. Jis rodo, įmonės priklausomybę nuo skolintojų, ttodėl galima drąsiai teigti, kad šios įmonės priklausomumas labai nedidelis, nes jis sudaro tik 17,5%, todėl įmonės veiklos rizika yra ypač nedidelė.

8

Pelningumo santykiniai rodikliai

Šie rodikliai parodo bendrą likvidumo, turto valdymo ir skolų valdymo poveikį įmonės veiklos rezultatams.Finansinių santykinių rodiklių lentelėje aš išskyriau 4 pelningumo rodiklius: grynajį pelningumą arba dar vadinamą grynojo pelno marža, turto pajėgumo santykinį rodiklį, bendrąjį pelningumą ir akcinio kapitalo pelningumą.

Grynasis pelningumas sudaro 3% ir jis yra didesnis už šakos vidurkį.Tai reiškia, kad yra palyginti aukštos pajamos iš pardavimų arba – palyginti žemas sąnaudų lygis.

Turto pajėgumo santykinis rodiklis ,kuris parodo visų investicijų bendrovėje pelningumą, šioje akcinėje bendrovėje sudaro 4,03%, o šakos vidurkis jį viršija ir yra 9,94%. Ši problema iškyla dėl palyginti žemo pardavimų ir pelno lygio.

Bendrasis pelningumas (įmonėje – 16,7%, o šakos vidurkis – 21,84%), kuris rodo, kad įmonė yra stabili ir neturi ūkininkavimo išlaidų padengimo sunkumų, tačiau žemesnis rodiklis parodo, kad įmonėje nėra labai didelis gamybos pelningumas.

Paskutinysis lentelės rodiklis – akcinio kapitalo pelningumas, kuriuo matuojamas paprastųjų akcijų savininkų investicijų pelningumas. Įmonėje šis rodiklis lygus 8,5%, o šakos rodiklis – 11,92%.

Du Pont analizė

Du Pont analizė – tai alternatyvinis akcinio kapitalo pelningumo skaičiavimo būdas. Šis metodas skaido akcinio kapitalo pelningumą į 3 finansinius santykinius rodiklius: grynojo ppelno maržą, turto apyvartumą ir kapitalo koeficientą. Šių trijų rodiklių algebrinė sandauga lygi grynojo kapitalo ir akcinio kapitalo santykiui. Ši analizė leidžia išskirti tris savininkų investicijų pelningumo šaltinius: firmos veiklos pelningumą, turto valdymo efektyvumą bei kapitalo koeficientą.

Akcinio kapitalo pelningumas(ROE)=grynojo pelno marža x turto apyvartumas x kapitalo koeficientas

Grynasis pelnas = Grynasis pelnas x Pardavimai x Turtas

Akcinis kapitalas Pardavimai Turtas Akcinis kapitalas

889,384 = 889,384 x 28,893,673 x 22,062,485

10,420,551 28,893,673 22,062,485 10,420,551

Įmonės (ROE)8,5%=(3) (1,3) (4,03) Įmonės rodikliai: x1=a1xb1xc1

Šakos (ROE)11,92%=(2,12)(1,34)(9,94) Šakos rodiklis:

PRIEDAI

2000m. pelningumo rodikliai

Išvados

Remdamasi AB “Šatrija” 2000m.gruodžio 31d. balansu, pelno(nuostolio) ataskaita, bei finansinių santykinių rodiklių lentelėje apskaičiavusi reikiamus rodiklius, atlikau finansinę analizę. Ši padaryta analizė padėjo man geriau suprasti įmonės finansines ataskaitas, jų sudėtį, bei tam tikrus įmonės veiklos žingsnius.

Ėmusi nagrinėti balansą, pastebėjau, kad įmonės praėjusieji finansiniai bei šie finansiniai metai šios akcinės bendrovės veikloje gan panašūs .Galėčiau tik išskirti trumpalaikio turto padidėjimą 1,200,933 Lt. bei pardavimų pagausėjimą – net 769,041 Lt.

Lyginant pelno(nuostolio) ataskaitoje veiklos pelną su 1999m.akivaizdžiai matome, kad šie – 2000m. įmonei buvo labai pelningi, įmonė sugebėjo panaikinti 1,875,646 Lt. nuostolį ir dar uždirbti. Tai rodo, ne tik tai, kad įmonė šiais metais turėjo paklausą savo produkcijai, bet ir tai, kad įmonės darbuotojai susitelkė bendram tikslui

– ir jį pasiekė. Tokiai įmonės sėkmei turėjo įtakos ir teisingai panaudoti įmonės finansai.

Šių finansinių metų pelno ataskaita byloja apie tai, kad didėja pardavimai, matomas pelnas ir tuo pačiu gerėja įmonės padėtis. Įmonė yra moki, tačiau ji ne visuomet nesugeba efektyviai panaudoti savo kapitalą. Ji yra stabili ir paėgi apmokėti savo trumpalaikius įsiskolinimus. Šios įmonės priklausomumas nuo skolininkų labai nedidelis, todėl ir įmonės veiklos rizika nėra aukšta.

Tačiau, mano nuomone, nors ir yra matomas įmonės finansinis pagerėjimas, vis tik aš negalėčiau pprognozuoti, kad ši akcinė bendrovė ateityje dirbs pelningai. Tokią mano nuomonę lemia tai, kad mano manymu “Šatrija” kaip siuvimo įmonė, siuvanti užsienio įmonėm, galiausiai nesugebės konkuruoti su tomis šalimis, kuriose darbo jėga yra pigesnė (o dabartiniu metu jos ima dominuoti Europos šalyse). Lietuvos rinkoje, manau padėtis taip pat neturėtų skirtis nuo užsienio šalių, nes į mūsų šalį atvežama vis daugiau ir daugiau pigesnės produkcijos, su kuria labai sunku konkuruoti (dėl žymiai pigesnių kainų), nors ir ne tokia kokybiška.

Pasiūlymai

Mano manymu, nnorėdama išlikti ši bendrovė turėtų visais įmanomais būdais plėsti savo gamybą:

 ieškoti naujų pirkėjų (plėsti rinką);

 stengtis pasiūlyti vartotojams kažką orginalaus;

 įmonė turėtų sutelkti darbuotojus geresniam darbui, įmonės bei jų pačių labui;

 reklamuoti savo gaminius ne tik Lietuvos teritorijoje bet ir užsienyje;

Tačiau aaš visuomet tikėjau ir tikiu, kad įmonės sėkmė didžiule dalimi priklauso nuo darbuotojų atsidavimo ir profesionalumo.

TURINYS

1. Įvadas……………….3

2. AB “Šatrija” finansinės būklės įvertinimas…..4

3. Išvados………………..10

4. Pasiūlymai……………..10

5. Literatūros sąrašas……………11

6. Priedai…………………12

Literatūros sąrašas

1. B.Leonienė. Verslo pradmenys.-Kaunas:Poligrafija ir informatika, 1998. –222 p.

2. E.Buškevičiūtė, I.Mačerinskienė. Finansų analizė.- Kaunas: Technologija, 1998. – 246p.

3. Lietuvos statistikų sąjunga Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės viešoji įstaiga “Statistikos tyrimai” // Įmonių finansinės būklės vertinimo rodikliai 1996 – 1999m. – Vilnius: Baltijos kopija, 2000.

4. Z.Gaidienė. Finansų valdymas. – Kaunas: Technologija, 1998m. – 264 p.