Aplinkos apsaugo vadybos sistema
ĮVADAS
ISO 14000 ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos atsirado augant aplinkos apsaugos politikos reikšmei, siekiant sumažinti bei valdyti gamtą teršiančius pramonės ūkinės veiklos padarinius.
Aplinkos apsauga glaudžiai susijusi su ekonomikos plėtra. Viena vertus, ekonomikos plėtra reikalauja daugiau gamtos išteklių ir sukelia daugiau vandens, oro ir žemės taršos. Kita vertus, stipri ekonomika turi daugiau išteklių ir galimybių naudoti švaresnes technologijas bei geriau spręsti aplinkos apsaugos klausimus.
Aplinkos apsaugos vadybos sistema padeda užtikrinti verslo plėtrą, pagerinti organizacijos įvaizdį, sumažinti žaliavų ir energijos sąnaudas, mažinti atliekų ttvarkymo išlaidas, pasiruošti griežtėjantiems teisiniams reikalavimams, gerinti darbo sąlygas ir mažinti nelaimingus atsitikimus, gerinti santykius su įvairiomis suinteresuotomis šalimis.
Terminai
Aplinkos apsaugos vadybos sistemos, atitinkančios ISO 14001:2004 standarto reikalavimus, diegimas gali užtrukti 24-72 savaičių. Sistemos diegimo trukmė ir kaštai priklauso nuo organizacijos vadovybės sprendimo, sistemos diegimui skiriamų finansinių ir personalo išteklių, organizacijos veiklos pobūdžio bei apimties ir kt.
ISO 14000 standartų serija, apima įvairius aplinkos apsaugos vadybos aspektus. Aplinkos apsaugos vadybos standartuose pateikiami efektyvūs ir su kitais vadybos reikalavimais susiję aplinkos apsaugos vadybos ssistemos elementai. Jų paskirtis – padėti įmonei siekti aplinkos apsaugos ekonominių tikslų. Šie standartai yra vadybos įrankis, įgalintis bet kokios veiklos srities ar dydžio įmonę valdyti veiklos, produkcijos ar paslaugų įtaką aplinkai. Pagrindinis šio standarto tikslas – skatinti aplinkos apsaugą iir taršos prevenciją, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius poreikius. Sistema užtikrina ir laiduoja suinteresuotoms šalims, kad aplinkos apsaugos politika bus įgyvendinta, o tikslai pasiekti. Standartų nuostatos įgyvendinamos įvairiose įmonėse, nepriklausomai nuo to, kokio lygio yra jų aplinkos apsaugos sistema.
APLINKOS APSAUGOS VADYBOS SISTEMA
Esmė
Aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001:2004 reikalavimus, diegiama tokiais etapais:
• Pirminė aplinkos apsaugos apžvalga, kurios metu įvertinamas organizacijos aplinkos apsaugos padėtis ir atotrūkis nuo ISO 14001:2004 standarto reikalavimų, pateikiama įvertinimo ataskaita ir parengiamas sistemos gerinimo iki visiško atitikimo standarto reikalavimams veiksmų planas.
• Reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų nustatymas.
• Organizacijos aplinkos apsaugos sistemos procedūrų ir kitų dokumentų parengimas, remiantis standarto reikalavimais.
• Aplinkos apsaugos vadybos sistemos įgyvendinimas, kurio metu sistema pradeda veikti organizacijoje.
• Organizacijos darbuotojų supažindinimas su aplinkos apsaugos vadybos principais, IISO 14001:2004 standarto reikalavimais, vidaus auditų vykdymo metodais.
• Priešsertifikacinio audito atlikimas, kurio metu išsamiai patikrinama įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema, įvertinamas jos atitikimas standarto reikalavimams, pateikiamos gerinimo rekomendacijos.
Aplinkos apsaugos vadybos sistema:
• Padės Jūsų įmonei sklandžiai įsilieti į ją supančią aplinką, nekenkiant gyvybiškai svarbiems gamtos ištekliams.
• Garantuos, kad aplinkos apsaugos veikla vyksta organizuotai, koordinuotai ir maksimalus rezultatas bus pasiektas minimaliomis sąnaudomis.
• Nustatys Jūsų įmonės veiklai būdingus gamtos apsaugos aspektus, jų svarbą ir būdus pašalinti negatyvų poveikį aplinkai.
• Leis Jums drąsiai teigti, kkad Jūsų verslas yra nekenksmingas gamtai.
• Aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitikties sertifikatas laiduos visoms suinteresuotoms šalims, kad Jūsų įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistema yra veiksminga, nuolat tobulinama ir pastoviai atitinka standarto ISO 14001 reikalavimus.
1. APLINKOS APSAUGOS VADYBOS SISTEMOS TIKRINIMAS IR KOREGAVIMAS
LST EN ISO 14001 standarte pateikti aplinkos apsaugos vadybos sistemos (AVS) reikalavimai tinka visų tipų dydžių organizacijoms. Jo reikalavimai gali būti pritaikyti įvairioms geografinėms, kultūrinėms ir socialinėms sąlygoms. Aplinkos vadybos sistema remiasi nuolatinio gerinimo koncepcija, kuri apima matavimo ir įvertinimo principą. Šis principas teigia „organizacija turėtų matuoti, tikrinti it įvertinti savo aplinkos apsaugos veiksmingumą“ (LST EN ISO 14001).
LST EN ISO 14001 4.5 skyriuje „Tikrinimas ir koregavimas“ yra pateikti reikalavimai, susiję su aplinkos apsaugos vadybos sistemų funkcijų matavimu ir tikrinimu, garantuojančiu, kad organizacija funkcionuoja remdamasi savo politika,tikslais ir atitinka atitinkamų aplinkos apsaugos įstatymų ir reglamentų reikalavimams. Tikrinimas ir koregavimas tai „tikrink“ elementas bendroje „ planuok, daryk, tikrink, veik“ standarto filosofijoje, besiremiančioje Demingo ciklu.
„Planuok – daryk – tikrink – veik“ principai bet kokios veiklos ir dydžio įmonei yra tokie:
Aplinkos AVS prasideda nuo aplinkosaugos politikos, kuri apima ir įmonės nuostatas šioje srityje. Pagal standarto normas įsipareigojama tenkinti privalomuosius reikalavimus, užkirsti kelią taršai ir nuolat gerinti gamybos procesus. Tai atlikti padės vvadybos priemonė – aplinkos apsaugos vadybos sistema. Stambiu mastu sistemos veikimas pasireiškia keliais žingsniais.
Pirmasis žingsnis – planavimas. Įmonė turi nustatyti (ir periodiškai peržiūrėti) savo įtakos sferoje esančius vadinamuosius aplinkos apsaugos aspektus, t.y. veiklos, gaminių ar paslaugų elementus, galinčius veikti aplinką. Tam reikia aplinkos apsaugos požiūriu “perkratyti” visą įmonės veiklą ir teritoriją, naudojamas medžiagas, vykstančius technologinius procesus, susidarančias atliekas. Neužtenka įvertinti tik tai, kas vyksta įmonės teritorijoje, bet ir kur dedamos atliekos, kokios naudojamos subrangovinės paslaugos ir pan. Taip galima nustatyti, kurie aspektai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Tada, atsižvelgiant į galiojančius privalomuosius reikalavimus, reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus, technologines galimybes, finansinius, veiklos ir verslo veiksnius bei suinteresuotųjų šalių nuomonę nustatomi aplinkos apsaugos tikslai ir uždaviniai.
Antrasis žingsnis – aplinkos AVS įgyvendinimas ir veiklos vykdymas. Įmonėje turi būti sukurta ir įdiegta struktūra, pajėgi valdyti aplinkos apsaugos priemones. Vadovybė turi skirti reikalingus žmonių, techninius ir finansinius išteklius. Be to, reikia paskirti vadovybės įgaliotinį, kuris užtikrintų sistemos veikimą ir informuotų vadovybę apie sistemos efektyvumą.
Įgyvendinti sistemą neįmanoma be tinkamo įmonės padalinių darbuotojų parengimo ir apmokymo aplinkos apsaugos srityje. Darbuotojai turi žinoti ir suvokti aplinkos apsaugos politiką, žinoti savo pareigas ir įgaliojimus aplinkos AVS.
Pagrindiniai aplinkos AVS elementai ir jų sąveika turi būti aaprašyta. Nereikalaujama smulkiai nurodyti visus sistemos elementus ir su aplinkos apsauga susijusią veiklą – dokumentuose turi būti išdėstyti reikalavimai, būtini rezultatyviam sistemos veikimui, jos vientisumui bei aplinkos apsaugos politikos ir tikslų įgyvendinimui.
Taip pat reikia nustatyti procedūras, susijusias su tiekėjų ir subrangovų teikiamais gaminiais ir paslaugomis.
Įmonė turi įvertinti ekologinių avarijų ir kritinių situacijų atsiradimo tikimybę bei pasiruošti užkirsti kelią arba sumažinti su tuo susijusį poveikį aplinkai. Turi būti paruoštos, palaikomos ir peržiūrimos bei periodiškai išbandomos atitinkamos parengties avarijoms procedūros.
Trečiasis žingsnis – tikrinimas ir koregavimas. Įmonė turi nustatyti reguliarias procesų ir veiklos, galinčių reikšmingai paveikti aplinką, stebėjimo ir matavimo procedūras bei įrašyti atitinkamus duomenis. Be to, reikia reguliariai įvertinti aplinkos apsaugos rodiklių ir atitinkamų privalomųjų reikalavimų atitiktį, t.y. pati įmonė turi stebėti, ar nenukrypsta nuo valstybės reglamentuojamų su aplinkos apsauga susijusių normatyvų.
Be šių veiksmų, įmonė pati periodiškai turi atlikti aplinkos AVS vidaus auditą, ar veikia taip, kaip numatyta. Be tikrinimo procedūrų, sistemoje turi būti numatytos su aplinkos apsauga ir su aplinkos AVS susijusių įvykių ir neatitikčių (įvykusių ir galimų) procedūros – pareigos ir įgaliojimai tvarkyti neatitiktis, mažinti dėl to susidariusį poveikį aplinkai, aiškintis priežastis, nustatyti ir atlikti reikiamus ir adekvačius koregavimo ar prevencinius veiksmus. Šių veiksmų pagrindinė
paskirtis – patobulinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą taip, kad būtų pašalinta galimybė įvykti arba pasikartoti neatitikčiai.
Ketvirtasis žingsnis – sistemos veikimo analizė. Ją periodiškai turi atlikti įmonės vadovybė. Analizei atlikti reikia turėti faktais pagrįstos informacijos – duomenų. Informacija apie aplinkos AVS veikimą ir aplinkos apsaugos rodiklių atitiktį turi būti renkama ir laikoma pagal nustatytą tvarką, kad prireikus ja būtų galima pasinaudoti. Remdamasi informacija, vadovybė gali priimti sprendimus dėl aplinkos apsaugos politikos, tikslų ar kitų aplinkos AVS elementų keitimo, siekiant didesnio aaplinkos apsaugos vadybos sistemos efektyvumo.
Matavimo sistema apima:
• vadybos sitemą;
• vykdomą veiklą (operacijas) ir
• atitiktį tinkamiems aplinkos apsaugos įstatymams ir reglamentams.
Šios sistemos tikslas yra nustatyti sėkmingos veiklos sritis bei veiklą, kurią reikia koreguoti ir gerinti. Tikrinimo procesą LST EN ISO 14001 padalija į keturias dalis ir kiekvienai iš jų pateikia atskirus reikalavimus.
Vadinasi LST EN ISO 14001 4.5 skyriuje yra:
1. Monitoringas ir matavimai ( 4.5.1).
2. Neatitiktys, koregavimo ir prevenciniai veiksmai (4.5.2).
3. Duomenų įrašai (4.5.3).
4. AVS auditas (4.5.4).
Pagrindinis šių veiklų tikslas yra toks „matavimas, monitoringas ir įvertinimas yyra AVS veiklos priemonės, kuriomis organizacija laiduoja, kad veikla pagal patvirtintą aplinkos apsaugos vadybos programą“ (LST EN ISO 14004).
1.1 MONITORINGAS IR MATAVIMAS
LST EN ISO 14001 4.5.1 skyrius pateikia šiuos reikalavimus organizacijai:
sukurti ir prižiūrėti dokumentais įformintas procedūras,skirtas: – nustatytais intervalais stebėti iir matuoti pagrindinės savo darbo eigos ir veiklos, galinčios turėti reikšmingą poveikį aplinkai charakteristikas; – periodiškai įvertinti atitiktį atitinkamiems aplinkos apsaugos įstatymams ir reglamentams;
daryti informacijos įrašus apie: – organizacijos veiksmingumą; – atitinkamų procesų valdymą ir – atitiktį organizacijos aplinkos apsaugos tikslams ir uždaviniams;
kalibruoti ir prižiūrėti monitoringo įrangą ir
išsaugoti šio proceso įrašus pagal organizacijoje nustatytas procedūras.
Vadinasi, organizacijoje turėtų būti įgyvendinta sistema:
kuri matuotų ir stebėtų faktinį veiksmingumą, ar jis atitinka aplinkos apsaugos tikslus ir uždavinius vadybos ir vykdomos veiklos srityje ir
įvertintų atitiktį atitinkamiems aplinkos apsaugos įstatymams ir reglamentams.
Šių procesų rezultatai turėtų būti analizuojami ir naudojami, norint nustatyti sėkmingos veiklos sritis ir identifikuoti veiklą, kurią reikia koreguoti ir gerinti. Be to, organizacijoje turėtų būti ir tokie atitinkami procesai, kurie laiduotų instrumentų, bandymo įįrenginių kalibravimo, programinės ir techninės atrankos duomenų patikimumą.
Pagrindiniai aplinkos apsaugos monitoringo tikslai:
1. Patikrinti aplinkos apsaugos valdymo procedūros efektyvumą.
2. Demonstruoti, kad šia procedūra pasiekiama atitiktis.
3. Padėti pagerinti esamą situaciją (t.y. pagal visuotinai priimtą biznio aksiomą „jeigu jūs negalite matuoti, jūs negalite valdyti“).
Pagal LST EN ISO 14004 rekomendacijas nagrinėjant aplinkos apsaugos vadybos sistemoje elementą „matavimai ir monitoringas“ reikėtų aptarti šiuos klausimus:
1. Ar aplinkos apsaugos veiksmingumas nuolat stebimas?
2. Kaip nustatyti specifiniai aplinkos apsaugos veiksmingumo rodikliai, susiję su organizacijos tikslais ir uždaviniais ir kokie jie?
3. Kaip kontroliuojama ar reguliariai kolibruojama bbandinių matavimo, monitoringo įranga bei sistemos?
Norint, kad monitoringo metu būtų gauti vertingi duomenys reikia:
• tinkamų pavyzdžių paėmimo metodų;
• patikimos ir nuolat kalibruojamos bandymo įrangos;
• tinkamo bandinių paėmimo grafiko;
• tinkamos bandinių rezultatų analizės;
• peržiūrų metu gaunamos pakankamos informacijos, iššaukiančios vėlesnę veiklą;
• tinkamo duomenų įrašų saugojimo;
• gerai apmokyto personalo.
Galima naudoti įvairių rūšių monitoringą, pradedant automatiniu pavyzdžių atrinkimu ir duomenų užrašymu, fizinių pavyzdžių paėmimu analize ir baigiant stebėjimu apžiūrint ir duomenų užrašymu.
Planuojant aplinkos apsaugos monitoringą taip pat reikėtų aptarti ir šiuos jo aspektus:
o atliekamo monitoringo dažnumą;
o matavimo metodą;
o įrangą;
o įrangos kalibravimą;
o personalo kvalifikaciją ir atsakomybę;
o monitoringo duomenų pateikimą.
1.2 APLINKOS APSAUGOS VEIKSMINGUMO RODIKLIAI
Žinoti, kad organizacija privalo stebėti ir matuoti savo aplinkos apsaugos veiksmingumą yra vienas dalykas. O žinoti, kaip tai padaryti – kitas. Organizacijų patirtis AVS įgyvendinimo srityje rodo, kad nustatyti kaip reikia matuoti veiksmingumą ir tikslų ir uždavinių pasiekimo progresą yra vienas iš sudėtingiausių vadybos sistemos aspektų.
Aplinkos apsaugos veiksmingumas – tai organizacijos veiklos aplinkos apsaugos aspektų valdymo rezultatas. Vadinasi, norint tinkamai matuoti veiksmingumą iš pat pradžių reikia nustatyti ir įvertitni organizacijos veiklos aplinkos apsaugos aspektus. Žemiau pateiktas paveikslas rodo aplinkos AVS elementus, kurie turėtų būti įgyvendinami, remiantis nustatytais ir įvertintais organizacijos veiklos aplinkos apsaugos aspektais.
1.1 pav. Aplinkos apsaugos veiksmingumas pagal LST EN ISO 14001
Aukščiausioji organizacijos vadovybė apibrėžia organizacijos aplinkos politiką ir laiduoja, kad ji:
a. atitinka jos veiklos, pproduktų ar paslaugų pobūdį, mastą ir jų poveikį aplinkai;
b. apima nuolatinio gerinimo ir taršos prevencijos įsipareigojimus;
c. apima įsipareigojimus laikytis atitinkamų aplinkosaugos teisės aktų, reglamentų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija pasižada vykdyti;
d. nubrėžia gaires, pagal kurias būtų nustatyti ir įvertinti aplinkosaugos tikslai ir uždaviniai;
e. yra įforminama dokumentais, įgyvendinama, prižiūrima ir pateikiama darbuotojams supažindinti;
f. yra prieinama visuomenei.
Pagal LST EN ISO 14001 4.5.1 skyrių organizacija „privalo nustatytais intervalais matuoti pagrindinės savo darbo eigos ir veiklos, galinčios turėti reikšmingą poveikį aplinkai, charakteristikas“. Vienas iš būdų taip padaryti yra šioms pagrindinėms charakteristikoms sukurti veiksmingumo rodiklius.
LST EN ISO 14004 siūlo, kad be „duomenų patikimumo, kuris turėtų būti laiduojamas instrumentų, bandymo įrenginių kalibravimu, programinės ir techninės įrangos atranka“, tinkami organizacijos aplinkos apsaugos rodikliai būtų nustatomi nuolat. Šie rodikliai turėtų būti objektyvūs, patikrinami ir pakartojami. Jie turėtų būti svarbūs organizacijos veiklai, titikti organizacijos aplinkos apsaugos politiką, būti pritaikomi praktikoje ir rezultatyvūs išlaidų atžvilgiu. Be to, pasirinkti aplinkos apsaugos veiksmingumo rodikliai privalo sietis su tinkamais aplinkos apsaugos įstatymais ir reglamentais ir turi būti technologiškai pagrįsti (t.y. būti objektyvūs ir pasikartojantys). Daugeliu atveju galimybė matuoti aplinkos apsaugos veiksmingumo progresą pagal nusibrėžtus kriterijus (pvz., tikslai ir uždaviniai) yra būtina, norint pagrįsti besitęsiančią paramą aplinkos apsaugos vadybos sistemai organizacijos viduje. Todėl llabai svarbu, jau iš pat pradžių, kuriant tikslus ir uždavinius, turėti omenyje, kad juos reikės matuoti ir įvertinti. Pasirinkti išmatuojami tikslai ir uždaviniai bus stebėjimo proceso, atliekamo aplinkos AVS įgyvendinimo ir analizės etapuose, priemonės. Kadangi matavimai ir monitoringas buvo sukurtas remiantis nuolatinio gerinimo principu, tai rodikliai ir matavimo procedūros turėtų būti kartkartėmis peržiūrimos tiek jų tikslumo, tiek „kartelės pakėlimo“ požiūriu, nes dėl to gerėja veiksmingumo kokybė.
Kokybės vadybos sistemos įgyvendinimo patirtis parodė, kad yra keletas principų, kuriais organizacija turėtų vadovautis, kurdama aplinkos apsaugos veiksmingumo rodiklius. Šie principai yra šie:
1. Įvertinti gerėjimą, matuojant tiesioginį rzultatą pvz., toksinių cheminių teršalų gaminio vienetui sumažėjimą;
2. Parinkti specifiniu tikslus, išreikštus skaitine verte;
3. Skatinti bendrą darbą tarp įvairių organizacijos skyrių per jungtinius matavimus.
ISO 14031, skirtas aplinkos apsaugos veiksmingumui įvertinti, pateikia naudingą informaciją, kuri padeda organizacijai sukurti ir įgyvendinti aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo sistemą. Būtent, aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo standartai padeda organizacijai nustatyti tinkamus aplinkos apsaugos veiksmingumo rodiklius. Šie rodikliai yra specifiniai organizacijos aplinkos apsaugos veiksmingumo aprašymai, pvz., žaliavos kiekis arba skystų teršalų kiekis kilogramais vienam gaminio vienetui. Jie yra dinaminė monitoringo ir matavimo procesų priemonė, nes padeda vadovybei matuoti ir sekti aplinkos apsaugos veiksmingumą ir tokiu būdu garantuoti nuolatinį organizacijos tikslų ir uždavinių tobulėkimą.
1.3 ATITIKTIS TINKAMIEMS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMAMS IR
REGLAMENTAMS
LST EN ISO 14001 4.5.1 skyrius taip pat reikalauja, kad organizacija „turi sukurti ir prižiūrėti dokumentais įformintą procedūrą, pagal kurią periodiškai būtų įvertinama atitiktis tinkamiems aplinkos apsaugos įstatymams ir reglamentams“. Pavyzdžiui, Amerikoje ši nuostata aiškiai reikalauja tam tikro tipo atitikties audito programų. Tačiau, norint išlaikyti aplinkos AVS metodų lankstumą ir dėl to, kad terminas „atitikties auditas“ nebūtinai visame pasaulyje reiškia tą patį procesą, standartas nenurodo būtent atitikties auditą, bet pabrėžia, kad organizacija turi turėti dokumentai įformintas prosedūras, laiduojančias „atitiktį atitinkamiems aaplinkos apsaugos įstatymams ir reglamentams“.
1.4 NEATITIKTYS, KOREGAVIMO IR PREVENCINIAI VEIKSMAI
Pasiremdama dokumentais įformintomis aplinkos AVS matavimo, monitoringo, audito ir kitokių analizių duomenimis, išvadomis ir rekomendacijomis organizacija privalo nustatyti būtinus koregavimo ir prevencinius veiksmus. Taigi būtina sukurti procedūra, kurios pašalintų nustatytas neatitiktis ir sustandytų jų pasikartojimą. Tam, reikia ne tik identifikuoti problemą, bet ir suprasti kodėl neatitiktis atsirado ir kaip reikia keisti sistemą, kad neatitiktis nepasikartotų dar kartą.
Pasiremdamas šiais principais LST EN ISO 14001 4.5.2 skyrius reikalauja, kad organizacija turi sukurti ir prižiūrėti pprocedūras pagal kurias būtų:
nustatoma atsakomybė ir įgaliojimai, tvarkant ir nagrinėjant neatitiktį;
vykdomas bet koks neatitikties sąlygoto poveikio mažinimas;
inicijuojami ir įgyvendinami koregavimo ir prevenciniai veksmai.
LST EN ISO 14001 4.5.2 skyrius taip pat pabrėžia, kad bet kokie „koregavimo ir prevenciniai vveiksmai, kuriais siekiama pašalinti esamos arba galimos neatitikties priežastis turi atitikti problemos svarbą ir būti proporcingi atitinkamampoveikiui aplinkai“.
Galų gale LST EN ISO 14001 4.5.2 skyrius reikalauja, kad organizacija:
įgyvendintų ir įrašytų bet kokius dokumentais įformintų procedūrų pakeitimus, padarytus dėl koregavimo ir prevencinių veiksmų.
O tam reikia sukurti procedūras, kurios laiduotų, kad:
yra paskelbti asmenys, kurie atsako už koregavimo veiksmų ųgyvendinimą;
vadovybė garantuoja koregavimo ir prevencinių veiksmų įgyvendinimą ir;
sistemingą jų tikrinimą, kad laiduotų koregavimo ir prevencinių veiksmų efektyvumą.
1.4.1 Neatitiktys
Neatitiktis yra apibrėžiama, kaip neatitikimas nustatytam reikalavimui ( ISO 8402:1994). Neatitikties koregavimas – atstatomasis veiksmas, padarytas, norint sušvelninti neatitikties sukeltą poveikį aplinkai. Organizacija turi sukurti procedūrą, pagal kurią bus nustatotma neatitiktis, įrašoma informacija apie ją, ir įvertinama neatitiktis.
Štai keletas neatitikčių pavyzdžių:
• neišsamus išmetimų į aaplinką ir rizikos aplinkai nustatymas;
• neaiškiai apibrėžtas aplinkos apsaugos klausimų valdymas ir atsakomybės;
• silpnas auditų dėmesys aplinkos apsaugos klausimams;
• nėra procedūrų pavojingoms medžiagoms tvarkyti;
• nėra pavojingų medžiagų apskaitos sistemos;
• aplinkos apsaugos klausimai neįtraukti į patikrinimų programas.
1.4.2. Neatitikčių formulavimas
Neatitiktys turėtų būti formuojamos remiantis šiais principais:
1. Ryšys su reikalavimu. Formuluotėje turi būti aiškiai pateiktas reikalavimas, kuris netenkinamas (tiekėjų reikalavimai, įgaliojimai,standartai, sutartis, politika, planas, procedūra, instrukcija).
2. Informatyvumas. Formuluotėje turi būti pateiktas aiškus situacijos aprašymas. Joje taip pat gali būti nurodytos neatitikties pasekmės ir pavyzdžiai.
3. Išsamumas. Į formuluotę turi būti įtraukti vvisi svarbūs elementai.
4. Korektiškumas. Neatitiktis tui remtis objektyviais auditoriaus patikrintais įrodymais. Jokių paskalų, jokių prielaidų.
5. Glaustumas. Formuluotėje turi būti aiškiai aprašyta nea titiktis:
• kas tai yra: – procedūros nebuvimas; – įgyvendinimo trūkumas;
• kur buvo rasta – skyrius/vieta;
• kokiame dokumente (objektyvus įrodymas);
• dažnumas.
1.4.3. Koregavimo veiksmai, palyginti su prevenciniais veiksmais
Labai svarbu skirti koregavimo veiksmus nuo prevencinių veiksmų.
Koregavimo veiksmai – tai reagavimo veiksmas,padarytas tam, kad būtų pašalintas arba iki minimumo sumažintas problemos pasikartojimas, t.y. atsiradusios neatitikties priežasties pašalinimas.
Prevenciniai veiksmai – tai iš prigimties numatomoji veikla nukreipta į tai, kad iki mjinimumo būtų sumažinta arba visai pašalinta neatitikties atsiradimo priežastis.
Kurdama ir prižiūrėdama bet kokias neatitikties tyrimo ir koregavimo procedūras organizacija į jas turėtų įtraukti šiuos pagrindinius elementus:
• neatitikties priežasties nustatymas;
• būtinų koregavimo veiksmų nustatytmas ir įgyvendinimas;
• kontrolės (valdymo) priemonių, būtinų pašalinti neatitikties pasikartojimą, įgyvendinimas ir modifikavimas;
• bet kokių pakeitimų, padarytų dokumentuose įformintose procedūrose, įrašymas.
1.4.4. Koregavimo ir prevencinių veiksmų tinkamumas
LST EN ISO 14001 4.5.2 skyrius reikalauja kad koregavimo ir prevenciniai veiksmai turi „atitikti problemos svarbą“ ir būti „proporcingi atitinkamam poveikiui aplinkai“. Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekviena paprasta neatitiktis arba problema yra formalių koregavimo veiksmų objektas. Yra daug atvejų, kur problema yra paprasčiausiai „gyvenimo faktas“ ir pastangos ją išspręsti reikalaujalabai daug išlaidų (tiek laiko, tiek finansų atžvilgiu). Šios išlaidos gali būti daug didesnės nnegu problemos dydis ir pasireiškianti rizika. Tokiais atvejais darbuotojas, atsakingas už operaciją, paprasčiausiai turi dokumentuose užfiksuoti įvykusį faktą ir stebėti jo pasikartojimo dažnumą. Jeigu įvykiai vis dažniau pasikartoja (t.y. yra didėjimo tendencija), tai šis darbuotojas turi imtis tam tikrų koregavimo veiksmų.
Tačiau tais atvejais, kai neatitiktis sukelia žalingą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, būtina, kad organizacija turėtų procedūras, pagal kurias neatidėliotinai būtų pašalintos sąlygos, sukeliančios šį poveikį, ir ištirtas šio poveikio dydis.
Taip pat reikėtų pažymėti, kad koregavimo veiksmas nėra paprasčiausias neatidėliotinas atsakas į „trumpalaikę situaciją“, bet tai veiksmas, skirtas nustatyti pagrindinę problemos atsiradimo priežastį ir pašalinti pakartotinį problemos atsiradimą.
Pavyzdžiui, koregavimo veiksmo formuluotė, kuri teigia „pH sureguliuotas“ nieko nepasako, kodėl visų pirma reikėjo sureguliuoti pH. Čia privalėjo būti padaryti įrašai apie įvykio tyrimą ir apie veiklos, atliktos, kad būtų sustabdytas šio įvykio pasikartojimas, detales.
Reikėtų atsiminti. Kad prevenciniai veiksmai nereiškia, kad darbuotojai, atsakingi už operacijas, privalo sėdėti ir laukti kol problema išsispręs savaime, bet turi aktyviai dalyvauti, įgyvendinant nuolatinio gerinimo sistemą, nes prevenciniai veiksmai tai:
• priemonė valdyti, keisti ir stabdyti neatitikties atsiradimą, keičiant procesus, organizaciją ir reglamentus;
• demonstruoti rūpestį ten, kur nesilaikymas reglamentų reikalavimų negali būti lengvai (paprastai) ištaisytas;
• priemonė skatinti nuolatinį gerinimą.
1.4.5. Duomenų apie koregavimo ir prevencinius veiksmus įrašymas
Pagal LST EN ISO 14001 nebūtina, kad kkoregavimo ir prevenciniai veiksmai, atlikti organizacjoje, būtų aprašyti kokiame nors aplinkos apsaugos vadybos sistemos dokumente ar audito ataskaitoje. Tačiau, jei dėl atliktų koregavimo ir prevencinių veiksmų pakito procedūra, kuri pagal LST EN ISO 14001 turi būti įforminta dokumentais, tai jos pakitimai privalo būti įrašyti. Duomenų apie koregavimo ir prevencinius veiksmus įrašymas būna labai naudingas tada, kai organizacija siekia sertifikuoti savo aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Įrašais galima įrodyti, kad koregavimo veiksmai buvo įgyvendinti, nors ir nėra jokios dokumentacijos.
Įgyvendintų koregavimo veiksmų objektyvūs įrodymai yra:
priskirtos atsakomybės už koregavimo veiksmų atlikimą;
įrašai apie: – produkto ir sistemos problemas, – tiriamuosius veiksmus ir – veiksmus, atliktus tam, kad būtų nustatyta problemos atsiradimo priežastis ir sustabdytas, – problemos pasikartojimas;
įrašai apie atliktus koregavimo veksmus ir apie įgyvendintas priemones, laiduojančias šių veiksmų efektyvumą.
Įgyvendintų prevencinių veiksmų objektyvūs įrodymai yra:
dokumentais įformintas prevencinių veiksmų įgyvendinimo procedūra, kurioje nustatomas jų įgyvendinimo mechanizmas;
priskirtos atsakomybės už prevencinių veiksmų atlikimą;
įrašai apie atliktus prevencinius veiksmus ir apie įgyvendintas priemones, garantuojančias šių veiksmų efektyvumą;
įrašai apie tai, kad apie prevencinius veiksmus buvo pranešta vadovybei ir jie su ja buvo aptarti.
1.4.6. Koregavimo veiksmų eiga
Nors koregavimo veiksmai gali būti ir neaprašyti atitikties arba aplinkos apsaugos vadybos sistemų ataskaitose, tačiau LST EN ISO 14001 reikalauja, kad organizacija turėtų vykdyti koregavimo veiksmus, kurie
būtini, norint pasiekti arba prižiūrėti atitiktį. Šie veiksmai tuuri būti tkrinami, kaip organizacijos aplinkos AVS dalis.
Nustatytų koregavimo veiksmų įgyvendinimas taip pat bus ir trečiosios šalies (sertifikacinio) audito dalis.
Šiems veiksmams įvykdyti būtina tam tikra koregavimo veiksmų eiga. Ši eiga fiksuoja tą faktą, kad koregavimo veiksmai iš tikrųjų atlikti.
Ypač gera praktika yra įrašyti duomenis apie koregavimo veiksmus ir atlikti juos. Tai geras būdas, laiduojantis, kad jie buvo padaryti, nes gali egzistuoti įvairios pasekmės, apimant ir baudžiamąją atsakomybę, jeigu reikalingi koregavimo veiksmai buvo nneužbaigti.
Be to, koregavimo veiksmai iš pat pradžių gali ir nepateikti išsamios informacijos apie organizacijos aplinkos AVS trūkumus. Tolesni koregavimo veiksmai gali apimti pagrindinės neatitikties atsiradimo priežasties identifikavimą, jeigu pradiniai koregavimo veiksmai nepašalino neatitikties atsiradimo priežasties. Pavyzdžiui, jeigu buvo rasta, kad sandėlyje laikomas netinkamai pažymėtas sieros rūgšties konteineris, tai koregavimo veiksmuose turėjo būti nurodyta „naujai peržymėti sieros rūgšties konteinerį“. Jeigu vėlesnis patikrinimas nustato, kad konteineris nėra naujai pažymėtas arba kiti konteineriai taip pat neturi etikečių, tai gali tekti įvertinti asmenų, atsakingų uuž tvarką sandėlyje apmokymą, ir, jeigu būtina, apmokyti juos iš naujo.
Vienas iš didžiausių koregavimo veiksmų plano trūkumų padalyti juos į nesuprantamas užduotis.
Štai paprastas pavyzdys: atitikties audito išvadose pažymėta, „XX šaltinio taršai reikia leidimo“. Koregavimo veiksmuose užrašyta „jeigu reikia, įvertitni poveikį iir gauti leidimą „XX šaltiniui“.“ Labai svarbu, kad auditorius iš pat pradžių garantuotų, kad pastebėta neatitiktis yra tinkamai suprasta. Jeigu darbuotojas, atsakingas už šią operaciją, nesuprato kas tai yra iš pat pradžių, tai jis negalės gerai suprasti ir dalinių užduočių, kurios bus reikalingos, atliekant koregavimo veiksmus. Šios neatitikties koregavimo veiksmams galima sukurti tokį koregavimo veiksmų planą, kuriame gali būti šie elementai:
• tinkami reglamentų papildymai;
• proceso arba operacijų įvertinimas tam, kad būtų nustatyta, ar jiems reikia leidimų;
• reikalavimai nustatyti šaltinio galimą taršą;
• kaip komplektuoti leidimo taikymą;
• kaip pateikti jį leidimą išduodančios organizacijos analizei.
1.4.7. Koregavimo ir prevencinių veiksmų vykdymo procedūros
Įvairios organizacijos gali turėti įvairias koregavimo veiksmų vykdymo procedūras, atsižvelgiant į tai, ką reikia koreguoti ir kaip.
Organizacija turėtų sukurti organizacijai būdingų planuojamų veiksmų, besiremiančių konkrečiomis užduotimis, sąrašą, kuriame bbūtų:
reikalingų išteklių sąrašas;
atsakingi asmenys;
finansavimo šaltiniai;
veiksmų užbaigimo terminai.
Koregavimo veiksmų trikdžius gali sukelti viena ar daugiau iš žemiau pateiktų priežasčių:
nėra tinkamo duomenų supratimo;
nesuprantami žingsniai, reikalingi neatitikčiai koreguoti;
nėra aiškiai priskirtos atsakomybės už užduoties vykdymą;
nėra skirta pakankamai išteklių;
nėra vėlesnių veiksmų;
nėra organizacijos vadovybės paramos.
Tam, kad būtų pašalinti šie galimi koregavimo veiksmų įgyvendinimo trikdžiai, koregavimo veiksmų plane turėtų būti aiškiai nustatyta:
neatitiktis;
užduotis ir dalinės užduotys, reikalingos neatitikčiai pašalinti;
asmuo arba grupė žmonių, atsakingų už kiekvienos užduoties įvykdymą;
neatitikčiai pašalinti skiriamų išteklių šaltiniai (kapitaliniai, finansiniai, žmogiškieji);
kiekvienos dalinės užduoties įvykdymo terminai.
1.4.8. KKoregavimo veiksmų įvertinimas
Kiekvienas koregavimo veiksmas turėtų būti įvertintas trimis požiūriais:
• Ar jis užfiksavo problemą?
• Ar jis sustabdė problemos pasikartojimą?
• Ar apie jį buvo pranešta?
Fiksuojant problemą gali reikėti išanalizuoti pagrindinės problemos priežastį. Pavyzdžiui, jeigu ant konteinerio nėra etiketės, tai problema turėtų būti užfiksuota taip: „pakabinti ant konteinerio etiketę“. Analizuojant pagrindinę problemos priežastį turi būti nustatyta, ar tai buvo keitimosi informacija trūkumas, paprasta išsiblaškymo klaida, neatlikta paskirta užduotis,nepaskirtas atsakingas žmogus, blogai suprasta paskirta užduotis arba kitos sisteminės priežastys.
Įvertinant, ar koregavimo veiksmai užfiksavo problemą, labai naudinga, atlikus koregavomo veiksmus, paklausti, ką kiekvienas žino apie juos.
Pavyzdžiui, jei duomenys rodo, kad iš talpyklos teka ir nutekėjimas nebuvo pastebėtas laiku, tai koregavimo veiksmas turėjo būti: „pagerinti talpyklos inspekciją“. Bet ar kiekvienas žino, kad būtent žodžio „pagerinti“ užtenka, norint fiksuoti šią problemą ir sustabdyti jos pasikartojimą. Todėl būtų geriausia tai tiksliai aprašyti koregavimo veiksmuose, paaiškinant, koks talpyklos remontas turi būti atliktas, kokie privalo būti atlikti nutekėjusių teršalų nukenksminimo veiksmai, kokių pakeitimų reikia teršalų kontrolės plane, kokio apmokymo reikėtų žmogui, atliekančiam inspekciją ir pan. tam, kad koregavimo veiksmas visiškai atitiktų rastai neatitikčiai. Kaip matyti iš pavyzdžio, koregavimo veiksmuose gali būti ir prevencinės veiklos elementų.
1.4.9. Koregavimo veiksmų patikrinimas
Koregavimo veksmų procedūroje turėtų būti elementas, tikrinantis, kaip priemonės padarytos koreguojant pažeidimus vveikia juos ir ar stabdo jų pasikartojimą. Tokiu elementu gali būti reguliarūs tikrinimai arba ypatingais atvejais vidiniai (pakartotiniai) auditai.
Koregavimo veiksmų plano veiksmingumas (apimant plano tvarkarštį ir jo išbaigtumą) gali būti organizacijos vadovybės darbo veiksmingumo įvertinimo objektas. Kai kuriais atvejais gali puikiai užtekti koregavimo veiksmų efektyvumą išanalizuoti vadovybinės analizės metu.
1.5. DUOMENŲ ĮRAŠAI
Organizacija privalo prižiūrėti reikiamus aplinkos apsaugos duomenų įrašus taip, kad jie:
būtų tinkami sistemai ir organizacijai;
pademonstruotų organizacijos atitiktį:
– aplinkos apsaugos politikos reikalavimams;
– aplinkos AVS reikalavimams, t.y.;
– standarto (LST EN ISO 14001) reikalavimams;
kiekvienam posakiui „sukurk ir prižiūrėk“ būtų tikimasi surasti įrašą.
LST EN ISO 14001 4.5.3 skyrius reikalauja, kad organizacija:
sukurtų ir prižiūrėtų procedūras, pagal kurias duomenų įrašai būtų: – identifikuojami; – prižiūrimi ir
– laikomi.
Reikia taip pat pažymėti, kad duomenų įrašai yra operacijų,vykstančių organizacijos AVS, įrodymas. Kaip nurodo LST EN ISO 14004 4.4.4 skyrius, duomenų įrašus gali sudaryti:
įstatymų ir reglamentų reikalavimai;
leidimai;
aplinkos apsaugos aspektai ir su jais susijęs poveikis;
aplinkos apsaugos mokymas;
kontrolės, kalibravimo ir priežiūros veikla;
monitoringo duomenys;
informacija apie neatitiktis: incidentus,skundus ir tolesnius veiksmus;
produktų identifikavimas: sudėties ir savybių duomenys;
informacija rangovams, tiekėjams bei informacija apie juos;
aplinkos apsaugos auditai ir vadovybinė analizė;
informacija apie parengtį avarijoms ir atsakomuosius veiksmus;
informacija apie atliekų laidojimą;
informacija apie žaliavų, energijos ir pan. įsigijimą.
LST EN ISO 14004 4.4.4 skyriuje, kaip metodinė pagalba,pateikiami kklausimai, kuriuos reikia aptarti tvarkant aplinkos duomenų įrašus ir informaciją.
1. Kokios aplinkos apsaugos informacijos reikia efektyviai organizacijos vadybai?
2. Kokius pajėgumus turi nustatyti organizacija ir kaip ji turi sekti pagrindinius veiksmingumo rodiklius ir kitus duomenis, būtinus jos tikslams pasiekti?
3. Ar organizacijos įrašų ir informacijos tvarkymo sistema padeda darbuotojams gauti informaciją, kai jiems jos reikia?
Kuriant ir įgyvendinant AVS sistemą gali būti sukurta daugybė aplinkos apsaugos duomenų įrašų. Tikslas ura laikyti kiek galima mažiau įrašų, tačiau turėtų būti laikomi tie aplinkos apsaugos duomenų įrašai, kurie demonstruoja organizacijos aplinkos apsaugos sistemos efektyvumą. Vadinasi, organizacijos įrašų identifikavimo, priežiūros ir laikymo procedūros turėtų būti nukreiptos į tuos duomenų įrašus, kurie reikalingi aplinkos apsaugos sistemai įgyvendinti ir jai veikti, ir į juos, kurie rodo, kaip pasiekti organizacijos planuoti aplinkos apsaugos tikslai ir įgyvendinti uždaviniai.
Jeigu kokie nors duomenų įrašai jau egzistuoja, kaip bendros vadybos sistemos dalis (pvz., įrangos kalibravimo įrašai), tai nebūtina jų kartoti aplinkos apsaugos tikslais, bet aplinkos AVS viduje turėtų būti padaryta nuoroda, kurioje pateikiama šių duomenų vieta. Gali būti daug naudingiau peržiūrėti jau egzistuojančią duomenų įrašymo sistemą, ir palaipsniui ją modifikuojant, pasiekti, kad ji tinkamai apimtų ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nei kurti atskirą sistemą. Gera aplinkos apsaugos informacijos tvarkymo sistema yra ta, kuri apima priemones aplinkos AVS dokumentams
ir įrašams tinkamai identifikuoti, kaupti, kataloguoti, laikyti, prižiūrėti, atkurti ir tvarkyti.
1.5.1. Atitikties demonstravimas
Ypatingai būtina gerai pri-iūrėti tuos įrašus, kurie rodo organizacijos aplinkos AVS atitikimą AVS (LST EN ISO 14001) standartui. Tai pasiteisina tada, kai vyksta organizacijos patikrinimas (registravimas) ir (ar) organizacijos deklaravimo tikslais.
Atsižvelgdamos į tai, kad įrašai turi „demonstruoti atitiktį standartui“ kai kurios organizacijos sukuria aplinkos AVS „kelrodinius“ dokumentus, t.y. dokumentus, kurie nurodo kaip yra įgyvendinti pagrindiniai aplinkos apsaugos vadybos programos elementai. Šie dokumentai gali būti audituojami, atliekant trečios šalies ssertifikacinį auditą, nors LST EN ISO 14001 ir nereikalauja jokios ypatingos dokumentacijos. Nepaisant to, kai kurios sertifikuojančios (registruojančios) organizacijos gali paprašyti tokios informacijos, nes, būtent tokie įrašai lengviau demonstruoja atitiktį LST EN ISO 14001 standartui, nei kiti būdai (pvz., interviu).
1.5.2. Duomenų įrašų suprantamumas, identifikuojamumas ir atsekamumas
Pagal LST EN ISO 14001 organizacija turi garantuoti, kad įrašai yra:
• suprantami;
• identifikuojami;
• atsekami pagal veiklą, produktus arba paslaugas ir
• lengvai surandami.
1.5.3. Duomenų įrašų saugojimas
Duomenų įrašai saugojimo formos gali būti:
popierius;
elektroninės laikmenos;
mikrofilmai;
numeracija;
susitikimų protokolai;
užpildytos formos;
fiziniai pavyzdžiai.
Duomenų įrašai turi būti laikomi tokiu bbūdu, kad būtų apsaugoti nuo sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo. Organizacija taip pat turėtų sukurti procedūras, laiduojančias, kad duomenų įrašai būtų saugomi nustatytą ir fiksuotą laiką. Įrašų laikymo trukmę nulemia šie žemiau išvardyti veiksniai:
• bet kokio reglamento ar įstatymo reikalavimai;
• įrašo prigimtis;
• sietis su ggalima atsakomybe;
• su įrašu susijusio produkto/paslaugos poveikio aplinkai gyvavimo trukmė;
• įrašo fizinė prigimtis.
1.5.4. Informacijos prieinamumas
Informacijos prieinamumas yra labai svarbus klausimas, nes kai kurie aplinkos AVS elementai gali reikalauti, kad pagrindinė informacija apie juos būtų prieinami plačiajai visuomenei, kai kiti pritaikomų reglamentų reikalavimai gali apriboti darbuotojų prieigą prie informacijos ir numatyti informacijos konfidencialumo reikalavimus.
Pagal LST EN ISO 14001 4.1 (f) skyrių informaciją apie organizacijos aplinkos apsaugos politiką ir gal būt informacija apie organizacijos pagrindinius parengties avarijoms ir atsakomuosius veiksmus ( žiūr. LST EN ISO 14004 skyrius 4.3.3.4) turi būti prieinama visuomenei.
1.6. APLINKOS APSAUGOS VADYBOS SISTEMŲ AUDITAS
LST EN ISO 14001 standarto reikalaujamas aplinkos apsaugos vadybos sistemų auditas skiriasi nuo audito, skirto patikrinti organizacijos aplinkos apsaugos atitiktį atitinkamiems aplinkos įstatymams ir reglamentams. Jis taip pat sskiriasi ir nuo aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo.
Reikia įsidėmėti, kad įsitikintume, jog aplinkos apsaugos vadybos sistemų auditas yra atliekamas tam, kad įsitikintume, jog aplinkos apsaugos vadybos sistema yra įgyvendinta ir siekia savo tikslų. Tuo tarpu aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo tikslas yra generuoti vertingą informaciją, gaunamą matuojant veiksmingumo rezultatus dėl tikslų ir uždavinių.
Aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimas yra nuolatinis gaunamos informacijos rinkimo ir analizavimo procesas, o aplinkos apsaugos auditas – atsitiktinė veikla.
Aplinkos apsaugos vadybos auditas yra „tikrinimas“, o aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimas yra „„matavimas“.
LST EN ISO 14001 4.5.4 skyrius reikalauja programų ir procedūrų periodiniam aplinkos AVS (vidiniam) auditui atlikti tam, kad būtų pasiekti trys tikslai:
1. Nustatyti, ar AVS atitinka planuotas aplinkos apsaugos vadybos nuostatas, įskaitant šio standarto reikalavimus;
2. Garantuoti, kad AVS buvo tinkamai įgyvendinta ir prižiūrėta;
3. Pateikti informaciją apie aplinkos apsaugos vadybos audito rezultatus, kuriuos organizacijos vadovybė naudoja vadovybinėje analizėje.
Remiantis aplinkos AVS audito pateikiama informacija, vadovybė gali analizuoti organizacijos AVS. Tokios veiklos tikslas laiduoti sistemos tvarumą, tinkamumą ir efektyvumą, einant nuolatinio gerinimo kryptimi.
Efektyvūs auditai gali sukurti arba sugriauti AVS. Bet kokia sistema yra linkusi su laiku blogėti. Jeigu AVS netikrinama, tai, laikui bėgant, ji virs chaosu. Be to, AVS privalo keistis, nuolat keičiantis organizacijos lūkesčiams, technologijoms, žinioms, rinkos spaudimui ir reglamentams.
Galų gale aplinkos apsaugos politika diktuoja nuolatinio gerinimo ir taršos įsipareigojimus. Aplinkos AVS auditas padeda pateikti informaciją apie šiuos dalykus vadovybei taip, kad vadovybė pastoviai informuojama apie tai, kaip blogai ar gerai įgyvendinta aplinkos apsaugos vadybos sistema ir koks yra dabartinis sistemos efektyvumas. Apibendrinant ,auditas yra reikalingas ne tik tam, kad vien tik prižiūrėtų sistemą, bet ir nuolat ją gerintų.
LST EN ISO 14001 4.5.4 skyrius pabrėžia, kad audito programa, įtraukiant jos tvarkaraštį, būtų „sudaryta atsižvelgiant į nagrinėjamos veiklos svarbą aplinkos apsaugai ir į ankstesnių auditų rezultatus“. KKad audito procedūros būtų išsamios, jos turi apimti:
audito sritis, jo dažnumą;
naudojamą metodiką;
atsakomybes, susijusias su audito atlikimu;
kaip turi būti atliktas auditas;
audito rezultatų pateikimo reikalavimus.
LST EN ISO 14010 – 12 serijos audito standartai pateikia detalų aplinkos apsaugos vadybos audito procesą.
1.6.1. Vidaus aplinkosaugos audito reikalavimai
1. Bendri reikalavimai
Vidaus auditu užtikrinama, kad savo veikloje organizacija laikosi nustatytų procedūrų. Audito metu gali būti nustatyti ir sunkumai, iškilę laikantis nustatytų procedūrų, arba galimybės patobulinti šias procedūras. Organizacijoje gali būti atliekamas įvairios apimties auditas, pradedant paprastos procedūros auditu ir baigiant sudėtingos veiklos auditu. Per tam tikrą laiką atliekamas visos konkrečios organizacijos veiklos auditas. Visos veiklos auditui atlikti reikalingas laikotarpis vadinamas audito ciklu. Visa mažų nesudėtingų organizacijų veikla gali būti patikrinta vienu kartu. Tokių organizacijų audito ciklas yra laikotarpis iki kito audito.
Siekiant užtikrinti objektyvią nuomonę, vidaus auditą atlieka asmenys, pakankamai savarankiški nuo tikrinamos veiklos. Tai gali būti organizacijos darbuotojai arba kitos šalys (kitų organizacijų darbuotojai, be to, tos pačios organizacijos kitų skyrių darbuotojai arba konsultantai).
2.Tikslai
Organizacijos aplinkosaugos audito programoje raštu nustatomi kiekvieno audito arba audito ciklo tikslai, įskaitant kiekvieno veiklos elemento tikrinimo dažnumą.
Pirmiausia siekiama įvertinti funkcionuojančias vadybos sistemas ir nustatyti, ar jos atitinka organizacijos politiką ir programą, įskaitant atitiktį atitinkamiems aplinkosaugos norminiams reikalavimams.
3. Apimtis <
Turi būti aiškiai apibrėžta bendra ne vieną kartą atlikto audito arba, tam tikrais atvejais, audito ciklo etapų, apimtis nustatant:
1) dalykines sritis;
2) numatomas tikrinti veiklos rūšis;
3) numatomus taikyti aplinkosaugos kriterijus;
4) tikrinamą laikotarpį.
Aplinkosaugos auditas apima ir veiklos įvertinimui reikalingų faktinių duomenų vertinimą.
4. Organizacija ir ištekliai
Aplinkosaugos auditą atlieka fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys reikiamų žinių apie tikrinamus sektorius ir sritis, įskaitant žinias ir patirtį atitinkamais aplinkosaugos, vadybos, techniniais ir administracinės priežiūros klausimais, bei pakankamai apmokyti ir išmanantys, kaip taikyti specifinius audito įgūdžius, siekiant nustatytų tikslų. Auditui skirti ištekliai ir laikas turi atitikti audito apimtį ir tikslus.
Auditą remia aukščiausia organizacijos vadovybė.
Siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką sprendimą, auditoriai turi būti pakankamai nepriklausomi nuo tikrinamos veiklos.
5. Pasirengimas auditui ir jo planavimas
Būtina rengtis kiekvienam auditui ir jį suplanuoti, siekiant užtikrinti, kad:
o būtų skirta reikiamų išteklių;
o kiekvienas audito procese dalyvaujantis asmuo (įskaitant auditorius,
vadovybę ir darbuotojus) suvoktų savo vaidmenį ir pareigas.
Rengiantis auditui, susipažįstama su organizacijos veikla, įdiegta aplinkosaugos vadybos sistema ir peržiūrimi kiekvieno ankstesnio audito duomenys bei išvados.
6. Audito eiga
Audito metu kalbamasi su darbuotojais, tikrinamos veiklos sąlygos, įranga bei peržiūrimi įrašai, raštiškos darbo instrukcijos ir kiti susiję dokumentai, siekiant įvertinti tikrinamos veiklos aplinkosaugos
veiksmingumą, kad būtų nuspręsta, ar ji atitinka taikytinus standartus, taisykles arba nustatytus tikslus ir uždavinius, be to, ar įdiegta aplinkosauginių įsipareigojimų valdymo sistema yra veiksminga ir tinkama. Nustatant visos vadybos sistemos efektyvumą, be kita ko, reikėtų pasirinktinai patikrinti, kaip laikomasi šių reikalavimų.
Audito procesą sudaro šie etapai:
a) susipažinimas su vadybos sistemomis;
b) vadybos sistemų pranašumų ir trūkumų įvertinimas;
c) audito įrodymų surinkimas;
d) audito duomenų įvertinimas;
e) audito išvadų rengimas;
f) audito duomenų ir išvadų ataskaitos pateikimas.
7. Audito duomenų ir išvadų ataskaita
1. Siekiant uužtikrinti, kad audito duomenys ir išvados būtų tinkamai ir oficialiai pateikti, kiekvieno audito ir audito ciklo pabaigoje auditoriai pateikia raštišką atitinkamos formos ir turinio ataskaitą apie atliktą auditą.
Apie audito duomenis ir išvadas oficialiai informuojama aukščiausioji organizacijos vadovybė.
2. Pagrindiniai raštiškos audito ataskaitos tikslai:
a. dokumentais pagrįsti audito apimtį;
b. informuoti vadovybę apie aplinkosauginę pažangą ir apie tai, kaip laikomasi organizacijos aplinkos politikos;
c. informuoti vadovybę apie priemonių, skirtų organizacijos daromo poveikio aplinkai monitoringui atlikti, efektyvumą ir patikimumą;
d. prireikus įrodyti taisomųjų veiksmų būtinybę.
8. TTolesni veiksmai
Paskutinio audito etapo metu rengiamas ir vykdomas reikiamų taisomųjų veiksmų planas.
Siekiant užtikrinti, kad bus įgyvendintos audito išvados, būtina, kad veiktų atitinkami mechanizmai.
9. Audito dažnumas
Auditas (kur taikytina – audito ciklas) užbaigiamas laikotarpiu, kuris tęsiasi ne ilgiau ttrejų metų. Bet kurios veiklos tikrinimo dažnumas priklauso nuo:
a. veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo;
b. poveikio aplinkai reikšmingumo;
c. kiekvieno ankstesnio audito metu nustatytų problemų reikšmės ir aktualumo;
d. aplinkosauginių sunkumų atsiradimo istorijos.
Dažniau tikrinama sudėtingesnė veikla, turinti reikšmingo poveikio aplinkai.
Organizacija parengia savo audito programą ir nustato audito vykdymo dažnumą, atsižvelgdama į Komisijos rekomendacijas, parengtas laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
Audito dažnumas priklauso nuo ankstesnių audito rezultatų, nuo aplinkos AVS organizacijoje plėtros lygio, nuo veiklos (operacijų) pobūdžio, masto ir sudėtingumo ir nuo galimo organizacijos veiklos poveikio aplinkai. Jeigu organizacijoje yra operacijų, kurios turi didelį rizikos laipsnį aplinkai arba aplinkos apsaugos vadybos sistema yra neseniai įdiegta, rekomenduojama vidinį aplinkos AVS auditą atlikti kiekvienais metais. Jeigu operacijos turi žemą rizikos aplinkai laipsnį, ttai aplinkos AVS auditas gali būti atliekamas kas 3 metai.
Auditas gali tarnauti kaip puiki priemonė tiek auditoriui, tiek audituojamajai organizacijai.
Nebūtina laukti tol, kol sistema bus galutinai įforminta dokumentais, kad būtų atliktas pirmasis auditas. Nors realiai audito grupė gali atlikti auditą tik tada, kai sistema jau įgyvendinta. Visa audito metu gauta informacja ir jo rezultatai privalo būti pateikti vadovybei, kad ji juos peržiūrėtų ir suplanuotų tinkamus koregavimo veiksmus. Dokumentais įforminti rezultatai leidžia tikrinti bet kokių koregavimo veiksmų progresą.
Audito procesas apima neutralias, nnepriklausomas ir objektyvias šalis, kurios tiria visus aplinkos AVS aspektus tam, kad būtų garantuota, jog ištekliai, procesai ir procedūros yra tinkamos patenkinti tikslus ir užduotis ir šie tikslai ir užduotis vis dar yra tinkami ir veda organizaciją aplinkos AVS tobulėjimo kryptimi.
Aplinkos AVS auditus gali atlikti pačios organizacijos darbuotojai (vidinis auditas) arba organizacija gali pasirinkti išorės šalis. Bet kai atliekamas auditas yra sertifikacinis auditas, tai privalo būti laiduota, kad auditorius nepriklauso nuo audituojamosios organizacijos. Bet kuriuo atveju atliekantis(ys) auditą asmuo(enys) turėtų turėti galimybę atlikti jį objektyviai, nešališkai ir turėtų būti tinkamai apmokyti.
Pabaigai reikia pasakyti nors vienas iš aplinkos apsaugos sistemos, elementų, nurodytų LST EN ISO 14001 yra aplinkos AVS auditas, bet šis standartas nereikalauja, kad organizacija atlikdama savo vidinius aplinkos AVS auditus vykdytų juos pagal LST EN ISO 14010 – 12 pateiktas aplinkos AVS audito rekomendacijas. Tačiau šie standartai yra įtraukti į LST EN ISO 14001 bibliografiją ir organizacija turėtų atkreipti dėmesį į LST EN ISO 14010 – 12 standartus, nes jais besinaudodama, sertifikacijos siekianti organizacija sukurs stiprias vidinio audito procedūras ir turės ouikios kvalifikacijos auditorius, o tai jai sudarys galimybę lengviau pademonstruoti trečiajai šaliai, kad šis LST EN ISO 14001 reikalaujamas aplinkos AVS elementas buvo tinkamai įgyvendintas.
Sąvokos:
a. „aplinkos politika“ – ttai bendri organizacijos veiklos tikslai ir principai aplinkosaugos atžvilgiu, įskaitant visų atitinkamų aplinkosaugos norminių reikalavimų vykdymą ir įsipareigojimą nuolat gerinti aplinkosaugos veiksmingumą; aplinkos politika nurodo veiksmų gaires aplinkosaugos tikslams ir uždaviniams nustatyti bei peržiūrėti;
b. „nuolatinis aplinkosaugos veiksmingumo gerinimas“ – tai kasmet vykdomas išmatuojamų aplinkosaugos vadybos sistemos rezultatų, susijusių su organizacijos reikšmingų aplinkosaugos aspektų reguliavimu, kuris remiasi organizacijos aplinkos politika, tikslais ir uždaviniais, gerinimo procesas. Rezultatų gerinimas nebūtinai turi vykti vienu metu visose veiklos srityse;
c. „aplinkosaugos veiksmingumas“ – tai organizacijos aplinkosaugos aspektų valdymo rezultatai;
d. „taršos prevencija“ – tai naudojami procesai, praktika, medžiagos ar produktai, padedantys išvengti, mažinti arba reguliuoti taršą, įskaitant perdirbimą, proceso pakeitimus, reguliavimo mechanizmus, taupų išteklių naudojimą ir vienų medžiagų pakeitimą kitomis;
e. „aplinkosaugos analizė“ – tai pradinė išsami su organizacijos veikla susijusių aplinkosauginių klausimų, poveikio aplinkai ir aplinkosaugos veiksmingumo analizė;
f. „aplinkosaugos aspektas“- tai organizacijos veiklos, produktų ar paslaugų elementas, galintis veikti aplinką. Aplinkosaugos aspektas laikomas reikšmingu, jeigu jis daro ar gali daryti didelį poveikį aplinkai;
g. „poveikis aplinkai“ – tai bet kuris palankus ar nepalankus aplinkos pokytis, kurį visiškai arba iš dalies sukelia organizacijos veikla, produktai arba paslaugos;
h. „aplinkosaugos programa“ – tai visų priemonių (atsakomybės ir išteklių), kurių imtasi arba numatoma imtis aplinkosaugos tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti, ir terminų aaplinkosaugos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti aprašymas;
i. „aplinkosaugos tikslas“ – tai su aplinkos politika susijęs bendrasis aplinkosaugos siekis, kurį organizacija užsibrėžia įgyvendinti (kai tai įmanoma, išreikštas kiekybiškai);
j. „aplinkosaugos uždavinys“ – tai detalus organizacijos ar jos dalies veiklos veiksmingumo reikalavimas, kai įmanoma, išreikštas kiekybiškai, kurį reikia nustatyti ir įvykdyti, kad būtų pasiekti aplinkosaugos tikslai;
k. „aplinkosaugos vadybos sistema“ – tai bendrosios vadybos sistemos dalis, kuri apima organizacinę struktūrą, planinę veiklą, atsakomybę, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius aplinkos politikai plėtoti, įgyvendinti, pasiekti, analizuoti ir palaikyti;
l. „aplinkosaugos auditas“ – tai vadybos priemonė, apimanti metodišką, dokumentais pagrįstą, periodiškai ir objektyviai atliekamą organizacijos veiksmingumo, vadybos sistemos ir procesų įvertinimą, ir sukurta aplinkai saugoti, siekiant:
i) palengvinti veiklos, galinčios turėti poveikio aplinkai, valdymo kontrolę,
ii) įvertinti atitiktį aplinkos politikai, įskaitant organizacijos aplinkosaugos tikslus ir uždavinius;
m. „audito ciklas“ – tai laikotarpis, per kurį patikrinamos visos organizacijos veiklos rūšys;
n. „auditorius“ – tai organizacijos personalui arba išorės organizacijai priklausantis individualus asmuo arba grupė asmenų, kurie veikdami organizacijos aukščiausios vadovybės vardu kiekvienas atskirai arba visi kartu turi II priedo 2.4 dalyje nurodytus sugebėjimus ir tikrinamų veiklos rūšių atžvilgiu yra pakankamai savarankiški pateikti objektyvų įvertinimą;
o. „aplinkosaugos ataskaita“ – tai III priedo 3.2 dalies a-g punktuose nurodyta informacija;
p. „suinteresuota šalis“ – tai
fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant valdžios institucijas, susijęs ar paveiktas organizacijos aplinkos apsaugos veiklos,
q. „aplinkosaugos vertintojas“ – tai nuo vertinamos organizacijos nepriklausantis asmuo arba organizacija, akredituotas laikantis 4 straipsnyje nustatytų sąlygų ir procedūrų;
r. „akreditavimo sistema“ – tai aplinkosaugos vertintojų akreditavimo ir priežiūros sistema, kuria naudojasi valstybės narės paskirta arba sukurta nepriklausoma institucija arba organizacija (akreditacijos institucija), turinti pakankamai išteklių, kompetencijos ir tinkamas procedūras šiuo reglamentu apibrėžtoms tokiai sistemai reikalingoms funkcijoms vykdyti;
s. „organizacija“ – tai viešoji arba privati, turinti savo paskirtį iir administraciją bendrovė, korporacija, firma, įmonė, institucija arba įstaiga ar jų susivienijimas;
Dėl AVAP registracijos siekiančio subjekto tariamasi su aplinkosaugos vertintoju ir, prireikus, su kompetentingomis institucijomis, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, parengtas remiantis 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau tik vienos valstybės narės teritorijoje. Mažiausias svarstytinas subjektas yra teritorijos dalis. Išimtiniais atvejais, kuriuos remdamasi 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra nustačiusi Komisija, svarstymui dėl AVAP registracijos pateiktas subjektas gali būti mažesnis negu teritorijos dalis, pavyzdžiui, savo funkcijas turintis padalinys. <
t. „teritorija“ – tai visa konkrečioje geografinėje vietoje esanti žemė, kurioje vykdomą veiklą, produktus ir paslaugas kontroliuoja ir valdo organizacija. Į šią sąvoką įeina teritorijos visa infrastruktūra, įrengimai ir medžiagos;
u. „kompetentingos institucijos“ – tai nacionalinės, regioninės arba vietos institucijos, kurias, remdamosi 55 straipsniu, valstybės narės paskyrė atlikti šiame reglamente tiksliai apibrėžtas užduotis.
IŠVADOS:
1. Aplinkos apsaugos vadybos sistema padeda įmonei sklandžiai įsilieti į ją supančią aplinką, nekenkiant gyvybiškai svarbiems gamtos ištekliams. Garantuoja, kad aplinkos apsaugos veikla vyktų organizuotai, koordinuotai ir maksimalus rezultatas būtų pasiektas minimaliomis sąnaudomis. Nustato įmonės veiklai būdingus gamtos apsaugos aspektus, jų svarbą ir būdus pašalinti negatyvų poveikį aplinkai. Leidžia drąsiai teigti, kad verslas yra nekenksmingas gamtai.
2. Įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistema yra veiksminga, nuolat tobulinama ir pastoviai atitinka standarto ISO 14001 reikalavimus.
3. Pagal LST EN ISO 14001 skyrių „Tikrinimas ir koregavimas“ yra reikalavimai, kurie garantuoja, kad organizacija funkcionuoja remdamasi savo politika,tikslais ir atitinka atitinkamų aplinkos apsaugos įstatymų ir reglamentų reikalavimams.
LITERATŪRA:
1. E. Davidavičius “Aplinkos apsaugos vadyba ISO 14000”, Aplinkos vvadybos ir audito institutas,1999.
2. http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=754
